LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOJO VALSTYBINIO DARBO INSPEKTORIAUS
Į S A K Y M A S
DĖL VANDENTVARKOS DARBŲ SAUGOS TAISYKLIŲ TVIRTINIMO
1999 m. vasario 13 d. Nr. 51
Vilnius
2. Nustatau u šią teisės akto „Vandentvarkos darbų saugos taisyklės“ DT 3-99 įsigaliojimo tvarką:
2.1. vandentvarkos įmonėms supažindinti ir paruošti personalą pagal Vandentvarkos darbų saugos taisyklių nuostatas iki jų įsigaliojimo datų;
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos
vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus
1999 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 51
Vandentvarkos darbų saugos TAISYKLĖS DT 3-99
I. BENDROJI DALIS
1. Chloro indas – slėginė plieninė chloro talpykla (balionas, statinė) su ėmimo įtaisu, kurioje vartotojams pristatomas skystas chloras.
2. Chlorvežis – dengtas sunkvežimis su įspėjamaisiais pavojingo krovinio vežimo ženklais, pritaikytas chloro indams saugiai sukrauti bei saugiai vežti ir aprūpintas asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis.
5. Specialusis automobilis – uždaras automobilis (paprastai sunkvežimis su perdirbtu kėbulu), kuriuo vyksta į darbų vietą vandentiekio ar nuotėkų tinklo tarnybų darbuotojai ir kuriame yra darbo įrankių bei įrangos komplektas, asmeninės apsauginės priemonės, šildymo įtaisas (apšilti žiemą), higienos priemonės ir kt.
7. Chloratorinė – pastatas arba patalpa, kurioje sumontuoti chloratoriai, būtini chlorui iš komercinės taros imti ir vandeniniam chloro tirpalui ruošti.
8. nuotėkos – vartotas arba teritorijos paviršiumi tekėjęs (lietaus, polaidžio, gatvių plovimo) vanduo.
11. Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos ir apibrėžimai atitinka Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo ir kitų norminių aktų sąvokas ir apibrėžimus.
12. Šios taisyklės nustato pagrindinius saugos ir sveikatos darbe reikalavimus vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo darbams.
13. Šios taisyklės yra taikomos eksploatuojant miestų ir gyvenviečių vandens tiekimo bei nuotėkų šalinimo sistemas, neatsižvelgiant į jų nuosavybę, ir yra privalomos visiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kurių veikla susijusi su vandens tiekimu ir nuotėkų šalinimu.
14. Darbdaviams rengiant darbų saugos instrukcijas leidžiama šių taisyklių reikalavimus sugriežtinti.
II. Bendrieji darbų saugos reikalavimai
16. Vandentvarkos ūkio personalas turi būti tinkamos kvalifikacijos ir atestuotas pagal Mokymo, instruktavimo ir atestavimo saugos darbe klausimais nuostatus.
17. Vandentvarkos ūkio personalas privalo tikrintis sveikatą Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka (2 priedas) bei kartą per dvejus metus išklausyti higienos mokymo kursą ir gauti pažymėjimą.
18. Savarankiškai dirbti vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo darbus Vandentvarkos įmonėse gali asmenys:
18.4. mokantys suteikti pirmąją medicinos pagalbą, gesinti gaisrą, elgtis kitose ekstremaliose situacijose;
19. Naujai priimti į darbą asmenys iki atestacijos gali dirbti darbus tik atestuoto darbuotojo prižiūrimi. Šiuo atveju jie vadinami stažuotojais. Stažavimosi trukmė – ne mažesnė negu 1 mėnuo. Atestuotą darbuotoją paskiria darbdavys arba jo įgaliotasis asmuo raštiška forma.
20. Profesijų ir darbų, kuriuos leidžiama dirbti savarankiškai tik po stažuotės ir atestacijos, sąrašai pateikti 3 priede.
21. Vandentvarkos ūkio darbininkų žinios tikrinamos kas 3 metai, o aptarnaujančių chloro ūkį – kartą per metus.
22. Vadovaujantys vandentvarkos ūkio darbuotojai (padalinių vadovai) privalo mokėti šias taisykles. Jų žinios tikrinamos kas 5 metai. Vadovaujančių darbuotojų, kurių darbas susijęs su chloro ūkio eksploatavimu, žinios tikrinamos kartą per metus.
23. Žinių tikrinimo rezultatai įforminami atestavimo protokole. Išlaikius egzaminus išduodami atestacijos pažymėjimai. Jie galioja visose vandentvarkos įmonėse dirbant darbus, kuriuos leidžia pažymėjimo įrašai.
24. Reikalavimai darbui su įrengimais:
24.1. naudojami darbo įrengimai turi būti techniškai tvarkingi, pritaikyti darbui ir turi atitikti saugos reikalavimus, nekelti pavojaus darbuotojų saugai ir sveikatai;
24.2. darbo įrengimai turi būti naudojami, techniškai prižiūrimi ir aptarnaujami pagal gamintojo nustatytą tvarką ir techninio eksploatavimo sąlygas;
25. Reikalavimai darbui su medžiagomis:
25.2. pervežti, laikyti ar naudoti medžiagas reikia pagal tai reglamentuojančius normatyvinius dokumentus, saugos taisykles ar instrukcijas;
25.3. darbuotojai, dirbantys su medžiagomis, turi žinoti jų poveikį žmogui, mokėti naudotis asmeninėmis apsauginėmis, saugos bei higienos priemonėmis ir saugiai elgtis ekstremaliose situacijose (avarijų atveju);
26. Teritorija turi būti tvarkinga, nuolat valoma, gamybos atliekos ir šiukšlės išgabenamos į specialiai paruoštas vietas.
28. Privažiuojamieji ir priėjimo keliai prie pastatų, gaisrinių kopėčių, priešgaisrinio inventoriaus turi būti laisvi ir tvarkingi.
29. Įmonėje pervažos per geležinkelį visada turi būti laisvos, o jų danga išklota geležinkelio bėgių aukštyje.
30. Mechanizuoti įvažiavimo vartai privalo turėti įrenginius, leidžiančius juos atidaryti rankomis bet kuriuo paros metu. Ties įvažiavimo vieta į įmonės teritoriją reikia įrengti pastatų ir vandens telkinių išdėstymo, transporto judėjimo schemas ir greičio apribojimo ženklus.
31. Šiukšles, sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, šiaudus ir kitas augalinės kilmės atliekas leidžiama deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų ir statinių. Palikti be priežiūros deginamas šiukšles ir užkurtus laužus draudžiama. Smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti vandeniu ar smėliu.
32. Draudžiama sugrėbtas žolės, nendrių, šiaudų krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ir arčiau kaip per 100 m nuo jų, taip pat deginti nenupjautą žolę, nendres, javus, ražienas ir kitas žemės ūkio kultūras.
33. Teritorijoje turi būti nustatytos mašinų stovėjimo, medžiagų laikymo vietos, kurios turi būti specialiai ženklinamos.
34. Gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingose vietose draudžiama rūkyti bei naudoti atvirą ugnį. Prieigose prie šių vietų turi būti atitinkami įspėjamieji ženklai arba užrašai.
36. Į kanalizacijos sistemas ir vandens telkinius draudžiama pilti sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingus produktus. Jiems turi būti numatyti specialūs indai.
37. Darbuotojai turi būti aprūpinti asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis pagal Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatų reikalavimus.
38. Asmeninės apsauginės priemonės ir saugos priemonės turi būti naudojamos pagal paskirtį ir gamintojo nurodymus. Naudoti šias priemones kitiems tikslams draudžiama.
39. Reikalavimai darbo vietoms ir patalpoms:
39.1. darbo vietos turi būti paženklintos pagal Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų reikalavimus;
39.3. kenksmingų medžiagų koncentracijos darbo aplinkos ore neturi viršyti koncentracijų, kurios numatytos HN 23-1993 „Kenksmingos medžiagos. Didžiausia leidžiama koncentracija darbo aplinkos ore“;
39.4. triukšmo lygis darbo aplinkoje neturi viršyti triukšmo lygio, nustatyto HN 33-1993 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“;
40. Jeigu darbo patalpos įrengiamos taip, kad darbuotojų saugos interesais būtina pažymėti eismo juostas, jos turi būti aiškiai pažymimos ištisinėmis gerai matomos spalvos juostomis.
41. Saugos ženklai ir ženklinimo priemonės turi būti periodiškai valomi, techniškai prižiūrimi, tikrinami ir taisomi, o prireikus – keičiami naujais.
42. Žaibosaugos įrenginiai tikrinami pagal RSN 139-92 „Pastatų ir statinių žaibosauga“ reikalavimus.
43. Darbai vandentvarkos ūkyje skirstomi į darbus:
44. Dirbantįjį lauke darbuotoją betarpiškai veikia atmosferos veiksniai. Dirbantieji lauke turi būti apsaugoti nuo atmosferos veiksnių, kurie gali pakenkti jų saugai ir sveikatai.
45. Dirbant gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingose patalpose, reikia vadovautis „Bendrosiomis priešgaisrinės saugos taisyklėmis“ (BPST 01-97) ir šių taisyklių 4 priedu.
III. Darbų sauga dirbant gatvėse
47. Norint dirbti gatvėje (kelio juostoje) ar prie jos, reikia nustatyta tvarka gauti gatvės savininko leidimą ir suderinti tai su kelių policija. Leidimų dirbti kelio juostoje išdavimo tvarką reglamentuoja „Kelių priežiūros taisyklės“.
49. Darbo vietos gatvėse turi būti aptvertos pagal „Darbų vietų aptvėrimų automobilių keliuose“ instrukciją, paženklintos kelio ženklais, o darbuotojai, dirbantys gatvėje, turi dėvėti signalines (oranžines) liemenes su atšvaitais.
50. Dirbant gatvių ruožuose pagrindinės aptvėrimo priemonės yra: tvorelės, barjerai, nukreipiamosios gairės, nukreipiamieji kūgiai, virvės su vėliavėlėmis, „stop“ juosta, signaliniai žibintai.
51. 1,0 m aukščio tvorelės gaminamos iš medinių ar kitokių elementų. Viršutinė ir apatinė dalis nudažoma raudona spalva, vidurinė – balta.
52. 1,50 m aukščio kilnojamaisiais barjerais uždaromas eismas remontuojamos gatvės juostose. Jie statomi 5-10 m atstumu nuo darbo vietos. Barjerų skersiniai gali būti mediniai arba metaliniai ir padengti šviesą atspindinčiomis medžiagomis. Jie dažomi 25 cm pločio ir pasvirusiomis 450 kampu raudonos ir baltos spalvos juostomis.
53. Daugiau kaip 0,50 m aukščio ir 400 mm skersmens nukreipiamieji kūgiai turi lengvai pasislinkti nuo automobilių smūgių ir neapvirsti nuo transporto sukeliamų oro srautų. Jie dažomi raudonomis ir baltomis 15 cm pločio horizontaliomis juostomis.
54. Darbo vietai aptverti ir pėsčiųjų eismui nukreipti gatvėje naudojama polietileninė „stop“ juosta, nudažyta baltomis ir raudonomis juostomis su užrašu „stop“.
55. Virvė su raudonomis ir baltomis vėliavėlėmis naudojama darbo vietai aptverti ten, kur nukreipiamas pėsčiųjų eismas, ir tvirtinama ne žemiau kaip 80 cm nuo dangos paviršiaus.
56. Tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui viršutinėje aptvarų kraštų dalyje turi būti pakabinti signaliniai geltoni ir/arba raudoni žibintai, kurių šviesos šaltinio galia ne mažesnė kaip 3 W, o kelio ženklai padengti šviesą atspindinčia medžiaga.
58. Dirbančius gatvėse mechanizmus ir įrengimus rekomenduojama nudažyti ryškiai geltona spalva, o jų negabaritines vietas – raudonomis juostomis.
59. Gatvėje dirbančios mašinos ir mechanizmai paženklinami įspėjamaisiais ženklais, kabinamais ant tvorelės, statomos važiuojamoje kelio dalyje 50 m atstumu iki mašinos. Ant tvorelės kabinami ženklai: „Kelio darbai“, „Kliūties apylanka“.
60. Visos specialiosios mašinos gatvėje turi dirbti su įjungtais ir gerai matomais oranžinės spalvos švyturėliais bei artimomis žibintų šviesomis.
61. Tamsiu paros metu nedirbančias mašinas ir mechanizmus būtina pašalinti iš gatvės važiuojamosios dalies. Dirbančios mašinos ir mechanizmai aptveriami įspėjamaisiais aptvarais su kelio ženklais.
IV. Darbas apžiūros šuliniuose ir kamerose
63. Norint atidengti apžiūros šulinio dangtį, pradžioje jis pakeliamas su laužtuvu, po to nukeliamas, užkabintas dviem kabliais. Darbuotojai turi dėvėti apsaugines pirštines.
64. Prieš leidžiantis į šulinį ar kamerą, dujų analizatoriumi turi būti patikrinama dujų koncentracija ir sudėtis.
65. Draudžiama tikrinti koncentraciją ir dujų sudėtį šulinyje ar kameroje metant uždegtą popierių arba leisti į šulinį degančią žvakę.
66. Aptiktas dujas ir nuotėkas šulinyje ar kameroje šaliname vienu iš tokių būdų:
67. Dujų vėdinimo metu prie šulinių ar kamerų neturi būti pašalinių žmonių, ypač vaikų. 10 m atstumu nuo šulinio turi būti pastatytas aptvaras su įspėjamuoju ženklu, o naktį – raudonas žibintas.
68. Jei negalima iki galo pašalinti šulinyje ar kameroje esančių dujų, darbininkai gali dirbti tik su dujokauke.
70. Dirbti apžiūros šuliniuose ir kamerose skiriami ne mažiau kaip trys asmenys (du iš jų – prižiūrintys) ir išduodama paskyra – leidimas, kurioje nurodytos saugios darbo sąlygos ir priemonės (5 priedas).
71. Praeinamąjį vandens nuvedamąjį kanalą apžiūrinti brigada turi būti ne mažiau kaip iš septynių asmenų, du iš jų – atsakingi darbuotojai. Brigadoje yra dvi grupės. Pirmoji grupė (ne mažiau kaip keturių asmenų) eina kanalu, antroji (ne mažiau kaip trijų asmenų) yra viršuje ir stebi, kaip eina kanalu pirmoji grupė. Kiekvienas einantis kanalu darbininkas turi turėti akumuliatorinį žibintą ir izoliuojamąją dujokaukę.
72. Brigados, dirbančios šuliniuose, kamerose ir praeinamuosiuose kanaluose, turi naudoti tokias saugos ir apsaugines priemones:
76. Darbuotojui leidžiantis į šulinį ar kamerą, prie jo apsauginio diržo pririštą virvę laiko viršuje esantis darbuotojas. Virvė turi būti 2 m ilgesnė už šulinio gylį.
77. Viršuje esantys darbuotojai privalo stebėti darbuotoją, esantį šulinyje ar kameroje, ir pagal pastebėtus apsinuodijimo požymius ar gautą signalą greitai ištraukti darbuotoją ir prireikus suteikti jam pirmąją medicinos pagalbą.
V. Saugus darbas atliekant kasimo darbus
79. Tiesiant, remontuojant bei rekonstruojant vandens ūkio požeminius vamzdynus, žemės darbai atliekami tiktai turint leidimą kasinėti.
81. Leidimai duodami pateikus šiuos dokumentus:
81.2. nustatytos formos paraišką, kurioje nurodytas pareiškėjo įstaigos adresas, telefono numeris, tiksli darbų vykdymo vieta, numatomų darbų paskirtis ir pobūdis, pradžia ir pabaiga, atsakingo darbų vadovo vardas, pavardė;
81.3. miesto (rajono) inžinerines požemines komunikacijas (dujotiekis, vandentiekis ir kanalizacija, šilumos tinklai, elektros ir telefono kabeliai) eksploatuojančių tarnybų leidimus;
81.4. žemės darbų vykdymo gatvėse schemą, suderintą su savivaldybės tarnybomis ir su Valstybine kelių policija. Schemoje turi būti pažymėtos kasinėjimo zonos aptvėrimas ir kelio ženklų išdėstymas;
81.7. gamtosaugos skyriaus suderinimą dėl medžių ar krūmų kirtimo ir iškastos žemės išvežimo vietos, jei tai numatyta darbų vykdymo projekte;
81.9. perkasamų arba užimamų dangų savininkų (seniūnijos, daugiabučių namų savininkų bendrijų, garažų bendrijų ir kt.) suderinimą vykdyti darbus;
82. Baigus žemės darbus inžinerines požemines komunikacijas detaliai pažymi geodezijos tarnybos, surašančios nustatytos formos aktą. Prie akto pridedama žymėjimo schema ir reperių altitudžių sąrašas.
83. Ypatingai pavojingas vietas (tranšėjas, duobes, iškastą lovį 0,2 m ir daugiau gylio) būtina aptverti barjerais arba inventoriniais skydeliais, nukreipiamaisiais kūgiais, „stop“ juosta, signaline virve.
84. Darbų vadovas privalo:
84.1. nustatytu laiku, bet ne vėliau kaip prieš 2 paras iki darbų pradžios, pranešti įmonėms ir privatiems asmenims, turintiems statybvietėje komunikacijas, tikslų žemės kasimo darbų pradžios laiką ir pakviesti jų atstovus atvykti į darbų vietą;
84.2. pateikti įmonių atstovams leidimą atlikti žemės darbus, projektą ir inžinerinių požeminių komunikacijų žymėjimo aktą;
84.3. parodyti brigadininkui, darbuotojams požeminių komunikacijų vietas ir imtis priemonių inžinerinėms požeminėms komunikacijoms apsaugoti;
85. Kasimo darbų be ramsčių leidžiami gyliai vienalyčiame grunte, kai tranšėjos kasamos stačiais šlaitais:
86. Šlaitų nuolydis, vykdant kasimo darbus iškasose ir tranšėjose be ramsčių, kurių gylis 1,0 – 3,0 m, turi būti:
87. Kasamos gilesnės tranšėjos stačiais šlaitais yra ramstomos iš viršaus gilyn. Iškasus gruntą iki gylio, kuris nurodytas 85 punkte, ramstoma ir kasama klodais po 0,5 m gylio ir tuoj pat ramstoma.
88. Tranšėjų sienelių viršutines ramsčių lentas būtina iškišti virš iškasos briaunų ne mažiau kaip 15 cm, o iškastas gruntas iš tranšėjos turi būti kraunamas ne arčiau kaip 0,5 m nuo iškasos briaunos.
89. Tranšėjų lentiniai ramsčiai turi būti ardomi iš apačios, išimant ne daugiau kaip tris lentas, o biriuose ir nepatvariuose gruntuose – ne daugiau kaip vieną lentą.
90. Jeigu tranšėjos dugnas yra žemiau gruntinio vandens, paremti naudojama spraustlentė, kuri įkasama žemiau tranšėjos dugno ne mažiau kaip 0,75 m.
91. Kasant tranšėjas su stačiais šlaitais giliau negu nurodyta 85 punkte, laikini ramsčiai projektuojami ir skaičiuojami sudarant darbų vykdymo projektą.
92. Žemės darbai veikiančių požeminių dujotiekių apsauginėje zonoje vykdomi betarpiškai vadovaujant darbų vykdytojui arba meistrui, prižiūrint dujotiekį eksploatuojančios įmonės atstovui. Asmeniui, atsakingam už žemės darbų vykdymą, turi būti išduota nustatytos formos paskyra – leidimas pavojingiems darbams atlikti (5 priedas).
93. Aptikus šalia vandentiekio ar nuotėkų komunikacijų dujotiekio vamzdžius, reikia pranešti dujų ūkio avarinei tarnybai telefonu 04 ir jos leidimu tęsti kasimo darbus.
94. Atkastos inžinerinės komunikacijos užpilamos prižiūrint šias komunikacijas eksploatuojančių įmonių atstovams, o važiuojamojoje gatvės dalyje ir savivaldybės atitinkamos tarnybos atstovui.
95. Žemės darbai, likviduojant vandentiekio tinklo avarijas požeminėse komunikacijose, gali būti vykdomi be leidimo, apie tai pranešus savivaldybės atitinkamai tarnybai, taip pat priešgaisrinės apsaugos tarnybai. Jeigu avarija įvyko gatvės važiuojamojoje dalyje, pranešama ir kelių policijai.
96. Avarijos likvidavimo vietoje turi būti darbų vadovas, turintis atestacijos pažymėjimą ir paskyrą – leidimą.
97. Įmonėms, eksploatuojančioms požemines komunikacijas, turi būti išsiųstos telefonogramos, ir jų atstovai, operatyviai atvykę į avarijos vietą, patikslina požeminių komunikacijų padėtį ir ištraukoje iš esamų inžinerinių komunikacijų situacijos plano (schemoje) nurodo žemės darbų vykdymo būdą (mechanizuotai, rankomis).
98. Tuo atveju, kai avarijos likviduojamos ilgiau kaip per 24 val. arba dangos po avarijos likvidavimo klojamos ilgiau nei per 5 paras, turi būti gautas leidimas pagal 81 punkto reikalavimus.
VI. SAUGUS VANDENTVARKOS ŪKIO EKSPLOATAVIMAS
100. Vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo įrenginius, pastatus galima pradėti eksploatuoti tik juos priėmus Valstybinei komisijai pagal „Statinių priėmimo naudoti tvarką“.
101. Eksploatuojant vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo sistemas būtina vadovautis „Komunalinio vandentiekio ir kanalizacijos techninės eksploatacijos taisyklių“ reikalavimais.
102. Norint išvengti avarijų dėl pastatų bei įrenginių griuvimo, reikia periodiškai tikrinti jų techninę būklę.
103. Tinklų, įrenginių, įrengimų tikrinimo periodiškumas nustatomas laikantis „Komunalinio vandentiekio ir kanalizacijos techninės eksploatacijos taisyklių“ reikalavimų.
105. Bendrieji reikalavimai:
105.1. siurblines, hidroforines, orpūtines/kompresorines gali eksploatuoti personalas, susipažinęs su įrengimų konstrukcija, jų paleidimu ir stabdymu, priežiūra bei remontu ir turintis kvalifikacijos pažymėjimą;
106. Vandenviečių siurblinės:
106.1. montuojant ir demontuojant siurblius gręžiniuose reikia naudoti automobilinius kranus, užregistruotus Valstybinės technikos priežiūros įstaigoje ir turinčius techninio patikrinimo dokumentus. Kranų montavimas ir darbų vykdymas turi būti atliekamas laikantis „Kėlimo kranų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklių“ reikalavimų;
106.2. gręžinių siurblinėse su paviljonais montavimo ir demontavimo darbus reikia pradėti per montavimo angą. Kelti ir nuleisti siurblį reikia vamzdžiais, naudojant pavalkus. Pavalkų dydis turi atitikti vamzdžio skersmenį. Pavalkai tvirtinami vamzdžio flanšo apačioje;
106.3. darbininkai, remontuojantys gręžinių siurblius, turi dėvėti apsauginius darbo drabužius ir šalmus;
106.4. eksploatuojant dirbtinius požeminio vandens didinimo infiltracinius baseinus, jų valymo darbams, kuriems naudojamos statybos mašinos ir mechanizmai, vykdyti turi būti sudaryta darbų technologinė schema (mechanizmų įvažiavimo vieta, jų judėjimo kryptys, grunto krovimo vietos ir kt.). Darbai vykdomi laikantis darbų saugos norminių aktų reikalavimų.
Žiemą draudžiama vaikščioti ledo, susidariusio infiltraciniuose baseinuose, paviršiumi;
106.5. paviršinio vandens atvirųjų telkinių vandenvietėse, skirtose požeminio vandens atsargoms papildyti ar pramonės įmonių gamybiniams vandens poreikiams tenkinti, vamzdžio antgalio grotas apžiūrėti, taisyti ir valyti galima tik išjungus siurblius. Valantieji grotas privalo mokėti plaukti, turėti gelbėjimo priemones. Šildant grotas elektra, darbai dirbami laikantis „Saugos taisyklių eksploatuojant elektros įrenginius“ reikalavimų;
107. II ir III kėlimo siurblinės, hidroforinės:
107.1. priešais aukštosios įtampos (vardinė įtampa per 1000 V) rankinio valdymo elektros variklių paleidimo įrangą, ant grindų, turi būti padėti dielektriniai kilimėliai arba izoliuotos medinės grotelės (drėgnose vietose). Personalas turi būti aprūpintas dielektrinėmis pirštinėmis, botais arba kaliošais, pažymėtais ženklais apie jų tinkamumą (apsaugos priemonės nurodyta vardinė įtampa neturi būti mažesnė už įrenginio, kuriame ji bus naudojama, įtampą);
107.2. dirbant pamainomis, mašinistas gali baigti darbą ne anksčiau nei jį pakeičiantis darbuotojas priims iš jo agregatus. Jei mašinistas budėjimo metu turi išeiti, jį laikinai turi pakeisti kitas darbuotojas, turintis teisę eksploatuoti agregatus. Pamainų keitimas registruojamas eksploatacijos žurnale;
108. Nuotėkų siurblinės:
108.1. prieš įeinant į grotų ir priimamųjų rezervuarų patalpas turi būti įjungti ventiliatoriai ne trumpiau kaip 10 min. ir turi veikti visą laiką, kol patalpose dirba aptarnaujantysis personalas;
108.3. kai darbams atlikti reikia nusileisti į priimamąjį rezervuarą, būtina laikytis saugaus darbo reikalavimų dirbant lauko nuotėkų šuliniuose (žr. 4 poskyrį);
108.4. grotose sulaikyti nešmenys turi būti laikomi konteineriuose ne ilgiau kaip 1 parą ir išvežami į sąvartynus, kompostavimo laukus;
109. Vandentiekio tinklas, šuliniai, vandenbokščiai, vandens rezervuarai turi būti naudojami laikantis „Komunalinio vandentiekio ir kanalizacijos techninės eksploatacijos taisyklių“ reikalavimų.
111. Tinklus ir įrenginius prižiūrintys darbininkai (brigada) turi būti aprūpinti įrankiais, asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis bei įranga (dujų analizatoriais, izoliuojamosiomis dujokaukėmis, darbo drabužiais, šalmais, apsauginiais diržais, virvėmis), inventoriumi (kilnojamaisiais aptvarais, kelio ženklais, žibintais), vaistinėle.
113. Išorinę trasos apžiūrą, neatidarant šulinių dangčių, atlieka vienas asmuo, kuris turi dėvėti signalinę liemenę ar kostiumą su šviesos atšvaitais.
114. Tinklų trasos apžiūrą, atidarant šulinių dangčius, atlieka du asmenys, turintys priemonių šulinių dangčiams nuvalyti ir atidaryti, kilnojamuosius aptvarus, kelių ženklus, signalines liemenes ar kostiumus su šviesos atšvaitais.
115. Draudžiama leistis į šulinius, rūkyti prie atidaryto šulinio, mesti uždegtą degtuką ar deglą į apžiūrimą šulinį.
117. Rezervuarai, prieš lipant į juos, turi būti išvėdinti, atidarant landas arba priverstinai tiekiant orą.
118. Atliekant darbus lauko vandentiekio tinkluose ir įrenginiuose turi būti laikomasi IV skyriaus reikalavimų.
119. Visiems darbams, atliekamiems tinkluose, šuliniuose, kamerose ar rezervuaruose (1 lentelė), ir likviduojant avarijas ilgiau kaip 24 valandas turi būti išduota paskyra – leidimas (5 priedas).
122. Nuimtus šulinių dangčius reikia dėti transporto eismo kryptimi. Visi šuliniai turi būti aptveriami kilnojamaisiais aptvarais ir kelių ženklais.
123. Praeinamųjų kanalų techninė apžiūra pradedama tik po 6-8 valandų po nuotėkų pašalinimo ir kanalo išvėdinimo.
124. Profilaktinį nuotakų, kolektorių valymą turi atlikti brigada iš keturių – šešių darbininkų, atsižvelgiant į vamzdyno skersmenį, eismo gatvėje intensyvumą ir naudojamą įrangą.
125. Valant nuotakyną guminiais rutuliais, mediniais cilindrais ar šepečiais, reikia naudoti gerves.
126. Darbininkams draudžiama būti šuliniuose, sukti plieninį lyną ant gervės būgno rankomis. Gervės krumpliaračiai turi būti uždengti.
127. Naudojant specialiąsias hidraulines mašinas, turi būti laikomasi šių mašinų naudojimo instrukcijų.
Valomo nuotako šuliniai turi būti aptveriami kilnojamaisiais aptvarais ir paženklinti kelių ženklais.
128. Užsikimšusius nuotakus turi valyti ne mažiau kaip keturių žmonių brigada. Kamščiams likviduoti naudojama plieninė juosta, viela, lazdos, specialiosios hidrodinaminės mašinos. Jei dirbama gatvės važiuojamojoje dalyje, šuliniai turi būti aptveriami kilnojamaisiais aptvarais ir paženklinti kelių ženklais, o nuotėkų tekėjimas sustabdytas aukščiau remontuojamo ruožo.
129. Brigada, atliekanti techninę apžiūrą, profilaktiškai valanti nuotakus, kolektorius, užsikimšusius nuotakus, likviduojanti avarijas, turi turėti specialiuosius automobilius su įranga.
130. Visiems darbams nuotakuose, kolektoriuose, kanaluose atlikti turi būti išrašoma paskyra-leidimas (5 priedas).
131. Slėginiuose filtruose geležiai, manganui šalinti ar vandeniui skaidrinti slėgis turi būti ne didesnis, nei nurodytas gamyklos techniniame pase, ir filtruose turi būti įrengti manometrai. Filtrus gali eksploatuoti asmenys, turintys kvalifikacijos pažymėjimą.
132. Skaidrinant atvirųjų telkinių vandenį ir naudojant reagentus (koaguliantus, flokuliantus), sandėlių ir tirpalų ruošimo patalpos turi būti vėdinamos, užtikrinant 3 kartų oro kaitą per valandą.
133. Žiūrėti į atvirąjį spinduliavimo šaltinį leidžiama tik pro akinius, saugančius nuo ultravioletinių spindulių. Baktericidinių lempų galiniai gaubtai gali būti nuimami praėjus 10-15 minučių po elektros srovės išjungimo.
134. Bendrieji reikalavimai:
134.1. nuotėkų valyklos turi būti eksploatuojamos laikantis „Komunalinio vandentiekio ir kanalizacijos techninės eksploatacijos taisyklių“, „Saugos taisyklių eksploatuojant elektros įrenginius“, RSN 159-95 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, „Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklių“ bei kitų norminių aktų reikalavimų;
134.2. aptarnaujantysis personalas turi turėti reikiamus įrankių komplektus, akumuliatorinius ar kitokius 12 V žibintus, darbo drabužius ir darbo avalynę;
134.3. kėlimo mechanizmai, naudojami montuojant ir demontuojant įrengimus, turi atitikti „Kėlimo kranų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklių“ reikalavimus;
135. Mechaninio valymo įrenginiai:
135.1. valant smėliagaudžių, pirminių sodintuvų nuotėkų paskirstomųjų ir surenkamųjų latakų briaunas bei šalinant išplūdas atitinkamais įtaisais, draudžiama vaikščioti latakų briaunomis, sodintuvų sienų kraštais iš vidinės aptvėrimo tvorelės pusės, kad aptarnaujantysis personalas neįkristų į įrenginius. Personalas valymo metu turi dėvėti gelbėjimo liemenes;
135.2. draudžiama valyti horizontaliųjų ir radialiųjų sodintuvų latakų briaunas dirbant mechaniniams dumblo šalinimo įrenginiams;
136. Biologinio valymo įrenginiai:
136.1. prie eksploatuojamų biologinių tvenkinių, aerokanalų turi būti iškabinti gelbėjimo ratai su virvėmis;
136.2. draudžiama vaikščioti eksploatuojamų aerotankų sienomis, galima vaikščioti tik aptvertais tilteliais;
136.3. eksploatuojant biologinio azoto šalinimo iš nuotėkų įrenginius, kai naudojamas papildomas anglies šaltinis (metanolis, etanolis, acetonas ir kt.), turi būti laikomasi medžiagų laikymo reikalavimų, nurodytų „Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklėse“;
136.4. užsikimšusius reaktyvinius ir stacionarius biologinių filtrų drėkintuvus galima valyti tik nustojus tiekti nuotėkas. Personalo darbuotojai darbo metu turi dėvėti darbo drabužius ir darbo avalynę;
137. Dumblo apdorojimo įrenginiai:
137.3. dumblo aerobiniai stabilizatoriai turi būti eksploatuojami laikantis 136.2 punkto reikalavimų;
137.4. aptvertoje metantankų, dujų rezervuarų ir dumblo siurblinės aikštelėje draudžiama rūkyti, naudoti atvirą ugnį, atlikti suvirinimo darbus;
137.5. prieš remontuojant metantankus, dujų rezervuarus, dumblo šulinius, atliekant suvirinimo darbus, minėti įrenginiai turi būti išvėdinti natūraliai (atidarant angas metantankų bei dujų rezervuarų apačioje ir viršuje, o šuliniuose atidengiant dangčius) arba dirbtinai (orpūtėmis ar ventiliatoriais). Darbus galima pradėti tik nustačius biodujų sudėtį dujų analizatoriais ir įsitikinus, kad biodujų nėra;
138. Vandentvarkos ūkyje diegiamos naujos technologijos privalo atitikti pagrindinius šių taisyklių ir saugos darbe galiojančių norminių aktų reikalavimus.
139. Prieš diegiant naują pažangią technologiją, jei būtina, reikia papildyti ir/arba pakeisti šias taisykles.
140. Diegiant naujas technologijas, būtina atsižvelgti į ekonomines, ekologines ir higienines nuostatas. Siekti, kad nauja technologija būtų saugesnė ir mažiau pavojingesnė už seną.
141. Darbų, atliekamų vandentvarkos ūkyje, ir tų, kuriems turi būti išrašoma paskyra-leidimas (5 priedas), sąrašas pateiktas 1 lentelėje.
1 lentelė. Darbų, kuriems išrašoma paskyra-leidimas, sąrašas
| Eil. Nr. |
Darbų pavadinimas |
| 1. |
Darbai vandentiekio ir nuotėkų šuliniuose, pereinamuosiuose kanaluose, kolektoriuose |
| 2. |
Montavimo ir demontavimo darbai vandenviečių gręžiniuose (vandenviečių siurblinėse) |
| 3. |
Sodintuvų, aerotankų, rezervuarų ir kitų talpyklų valymo darbai |
| 4. |
Gręžinių našumo atkūrimo reagentiniais metodais darbai |
| 5. |
Elektros ir dujų suvirinimo darbai: chloratorinėse bei chloro sandėliuose; cheminių medžiagų sandėliuose bei laboratorijose; katilinėse, kūrenant skystuoju ar dujiniu kuru; hidroforinėse; nuotėkų siurblinėse; garažuose; rezervuaruose ir kitose talpyklose |
| 6. |
Slėginių indų ir talpyklų, kuriose buvo laikomi degūs skysčiai, remonto, valymo bei suvirinimo darbai |
| 7. |
Žemės kasimo darbai iškasose, gilesnėse kaip 1,5 m |
| 8. |
Montuojant ir demontuojant pastolius aukščiau kaip 1,5 m |
| 9. |
Mūrijimo, tinkavimo darbai ant perdangų, gembinių aikštelių bei išorinių sienų |
| 10. |
Stogų dengimo darbai |
| 11. |
Skystojo chloro balionų, statinių bei konteinerių krovimo ir vežimo automobiliais darbai |
| 12. |
Darbas autokranais prie elektros perdavimo linijų |
| 13. |
Darbai degiųjų medžiagų sandėliuose |
| 14. |
Darbai, didesniame aukštyje kaip 1,5 m |
| 15. |
Darbai su elektriniu ar benzininiu rankiniu diskiniu pjūklu |
| 16. |
Darbai su statybiniu pistoletu |
142. Prieš pradedant darbus, nurodytus 1 lentelėje, darbdavio įsakymu skirtas darbuotojas išrašo paskyrą-leidimą darbams atlikti. Vienas egzempliorius lieka administracijai, kitas įteikiamas atsakingam darbų vykdymo vadovui. Paskyrų-leidimų išdavimas registruojamas žurnale. Atsiradus nenumatytiems darbams, leidžiama paskyrą-leidimą papildyti remiantis pranešimais ryšio priemonėmis iš darbo vietos. Šiuo atveju reikia:
144. Jeigu tokie darbai atliekami veikiančios įmonės teritorijoje (ceche, aikštelėje), paskyra-leidimas turi būti suderintas su šios įmonės darbdaviu arba jo įgaliotuoju asmeniu.
145. Atsakingas darbų vadovas darbo vietoje privalo:
146. Darbuotojas, išdavęs darbų vykdymo paskyrą-leidimą, privalo kontroliuoti, ar atsakingas darbų vadovas įvykdė visus šio skyriaus reikalavimus.
147. Pasikeitus darbo sąlygoms, paskyra-leidimas anuliuojamas ir tolesnis darbų vykdymas leidžiamas tik išrašius naują paskyrą-leidimą.
148. Chloro sandėliai:
148.1. chloro atsargos laikomos specialiai įrengtuose sandėliuose, skirstomuose į darbinius ir bazinius;
148.2. darbiniuose sandėliuose laikoma chloro atsarga ne ilgesniam kaip 30 parų laikotarpiui ir ne daugiau kaip 50 t. Naudojant chloro iki 10 kg/d, darbinio sandėlio galima neįrengti (darbinė chloro atsarga – vienas balionas – šiuo atveju laikoma chloratorinėje);
148.4. draudžiama laikyti chloro indus vietose, kur juos gali paveikti saulės spinduliai ir atmosferos krituliai;
148.6. prie įėjimo į chloro sandėlį turi būti iškabinti pavojaus ženklai (pagal LST ISO 3864:1996) ir užrašai: „Nuodingosios dujos. Pavojinga gyvybei“;
148.9. chloro laikymo patalpose turi būti įrengti vandentiekis ir nuotakynas. Jie turi atitikti vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo sistemų įrengimo reikalavimus;
148.11. chloro sandėlyje negalima dirbti jokių kitų darbų, tik perkelti bei krauti chloro indus arba likviduoti dujų ištekius. Pastato remontui sandėlis turi būti ištuštinamas arba remontuojama dalis izoliuota nuo patalpų su chloru;
148.12. chloro indai sandėliuose kilnojami iš vietos į vietą tam tikrais vežimėliais, telferiais, kranais, turinčiais reikalingus saugiam darbui įtaisus su dviguba apsauga;
148.13. chloro sandėlyje turi būti apsauginių priemonių ir darbo drabužių ne mažiau nei nurodyta 2 lentelėje.
2 lentelė. Privalomas apsauginių priemonių ir darbo drabužių kiekis chloro sandėlyje
| Eil. Nr. |
Apsauginės priemonės ir darbo drabužiai darbuotojui sandėlyje |
Mažiausias kiekis |
Mažiausias kiekis |
| 1. |
Izoliuojamoji dujokaukė |
- |
3 |
| 2. |
Chloro sugeriamoji dujokaukė |
1 |
6 |
| 3. |
Gumuotas kostiumas |
1 |
- |
| 4. |
Guminiai auliniai batai |
1 pora |
- |
| 5. |
Polivinilo (ar kitokio chlorui atsparaus plastiko) pirštinės |
1 pora |
- |
| 6. |
Gumuota prijuostė su antkrūtiniu |
- |
3 |
| 7. |
Nešiojamasis chloro dujų analizatorius |
- |
1 |
| 8. |
Akumuliatorinis žibintas |
- |
3 |
| 9. |
Įrankių ir medžiagų rinkinys mažoms avarijoms likviduoti |
- |
2 |
| 10. |
Gesintuvas |
- |
4 |
| 11. |
1% geriamosios sodos tirpalas (tinka vartoti 6 mėn.) |
- |
3 dm³ |
| 12. |
Etanolio, eterio arba amoniako |
- |
50 cm³ |
| 13. |
Pirmosios pagalbos vaistinėlė |
- |
1 kompl. |
149. Chloro gabenimas:
149.1. skystąjį chlorą reikia gabenti laikantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nustatytos tvarkos ir vadovaujantis šiomis taisyklėmis;
149.2. tiek pilnų, tiek tuščių chloro indų (chloro likučio slėgis juose, išskyrus sugedusius, turi būti ne mažesnis kaip 0,05 MPa) gabenimas, neatsižvelgiant į jų skaičių, laikomas pavojingų medžiagų vežimu;
149.4. chloro naudotojas paskiria atsakingą už chloro indų vežiojimą asmenį, žinantį chloro savybes, gabenimo taisykles ir turintį tai patvirtinantį pažymėjimą.
Atsakingasis asmuo ir ne mažiau kaip trijų žmonių, išmokytų ir atestuotų darbui su chloro indais, brigada, aprūpinta izoliuojamosiomis dujokaukėmis, avariniais įrankiais bei įtaisais, privalo lydėti chloro transportą;
149.5. chloro indus reikia krauti į transporto priemonę ir iškrauti iš jos atitinkamos keliamosios galios keltuvais (stacionariuoju arba automobiliniu kranu, telferiu);
149.6. chloro indai gali būti vežami tik tam pritaikytu transportu, saugančiu juos nuo slinkties, smūgių ir tiesioginių saulės spindulių.
Chloro balionai turi būti vežami suguldyti, ventiliais į kelkraščio pusę ir su užsuktais apsauginiais gaubtais. Kad nesidaužytų, ant kiekvieno užmaunama po du ne plonesnius kaip 2 cm virvinius ar guminius žiedus. Balionai taip pat gali būti guldomi ant medinių atitinkamai išpjaustytų tašų. Patikimai įtvirtinti, kad nevirstų, balionai gali būti vežami stati.
Chloro statinės turi būti vežamos suguldytos ant medinių padėklų;
149.7. parenkant chloro indų vežimo maršrutą ir važiavimo laiką, reikia laikytis tokių nuostatų:
149.9. pakrovus chlorą, chlorvežiui draudžiama įvažiuoti į degalinę; automobilyje turi būti degalų visam keliui;
149.10. pakeliui sustojus, pakraunamas arba iškraunamas chlorvežis turi stovėti su įjungtu rankiniu stabdžiu, o nuokalnėse dar turi būti pakišama rato atrama;
149.12. chlorvežyje, be kiekvienam automobiliui būtino įrankių ir kitų priemonių komplekto, turi būti asmeninių apsauginių priemonių (izoliuojamųjų dujokaukių) ir veržlinių raktų chloro čiaupų akliveržlėms bei įtvarų veržlėms sukti;
149.13. chlorvežio priekyje ir gale turi būti pritvirtinti ženklai, nurodantys gabenamo krovinio pavojingumą ir pavojaus pobūdį pagal LST 1483:1997;
149.13.1. skaitmeninis pavojaus identifikavimo ženklas LST 1483:1997, 4.2 p., kurio viršutinėje dalyje įrašyta 266, apatinėje – 1017;
149.14. vairuoti chlorvežį leidžiama ne jaunesniems kaip 21 metų amžiaus vairuotojams, turintiems ne mažesnį kaip 3 metų darbo stažą ir LR susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išmokytiems bei atestuotiems vežti chloro indus;
149.15. chlorvežio vairuotojas važiuodamas privalo turėti, be įprastinių kelionės dokumentų, pasirengimo vežti chloro indus liudijimą;
149.16. chlorvežio vairuotojas privalo kontroliuoti krovinio būseną. Pastebėjęs chloro ištekį, turi nedelsdamas pranešti apie tai lydintiems pavojingąjį transportą asmenims ir pasistengti nuvairuoti automobilį toliau nuo gyvenamųjų pastatų arba į paskirties vietą (žiūrint, kur arčiau) ir vykdyti atsakingojo už chloro vežimą asmens nurodymus;
150. Chloro laikymas:
150.1. atvežtus į sandėlį chloro indus reikia sukrauti atskirai ir patikrinti, ar nėra chloro ištekio;
150.2. chloro balionai statomi ant grindų ne platesnėmis kaip keturių eilių virtinėmis arba guldomi ant jų ne daugiau kaip dviejų eilių pločio ir penkių eilių aukščio rietuvėmis. Balionai gali būti laikomi suguldyti viena eile ir tam skirtose ne daugiau kaip penkių aukštų lentynose.
Gulsčiai laikomų balionų ventiliai turi būti atsukti į sandėlio praeigas. Į lentynų lizdus balionai dedami taip, kad būtų galima laisvai juos ištraukti;
150.3. chloro statinės statomos ventiliais į viršų arba guldomos ventiliais į praeigas viena eile į aukštį ir ne daugiau kaip dviem eilėmis į plotį. Statinės statomos ar guldomos ant medinių stovų;
150.4. išilginės praeigos tarp sandėliuojamų chloro indų virtinių, rietuvių ar lentynų turi būti ne mažiau kaip 1 m platesnės už baliono ar statinės ilgį. Skersinės praeigos daromos ne tankiau kaip kas 10 m;
151. Atsargumo priemonės chloro laikymo vietose:
151.1. chloro laikymo patalpose turi būti stacionarių dujų analizatorių; jų įrengimas turi atitikti vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo sistemų įrengimo reikalavimus;
151.2. chloro sandėliuose turi būti įrengta automatinė signalizacija, skelbianti pavojų, kai chloro koncentracija ore viršija DLK (1 mg/m3);
151.3. prieš įeinant į chloro sandėlį pagal stacionariųjų ar nešiojamųjų analizatorių arba indikatorių rodmenis reikia nustatyti, ar sandėlio ore nėra chloro. Kai patalpos oro užterštumas chloru nepavojingas (mažesnis už 1 mg/m3), įeiti galima tik įjungus vėdinimo sistemą ir palaukus 10 min. Kai analizatoriai rodo didesnę už nekenksmingą chloro koncentraciją arba kai veikia pavojaus signalizacija, į sandėlį leidžiama įeiti tik pasiruošus saugiai aptikti ir likviduoti chloro ištekį;
151.4. jeigu dirbant sandėlyje ima veikti pavojaus signalizacija arba pasijuto chloro sklidimo požymiai (žr. 152.1 p.), sandėliavimo darbai turi būti nedelsiant nutraukiami, o visi asmenys, nesusiję su ištekio likvidavimu, privalo neskubėdami pasitraukti į saugią vietą. Reikia atsiminti, kad staigūs judesiai sukelia oro sūkurius, galinčius pakelti žeme besidriekiantį chlorą iki žmogaus galvos lygio, didindami apsinuodijimo pavojų;
151.6. ne rečiau kaip kartą per mėnesį sandėliuojami chloro indai turi būti kruopščiai apžiūrimi (nejudinant). Chloro ištekio iš apžiūrimų indų vietą galima nustatyti iš daugelio požymių: išsiveržiančios dujos gali šnypšti, suvilgius amoniaku išsiskiria burbuliukai ir balkšvi garai, indo temperatūra šalia kiaurymės žemesnė, indas šalia kiaurymės apšerkšnijęs, juntamas chloro kvapas ir t. t.;
151.7. pastebėjus chloro ištekį pro ventilį, chloro indai turi būti tuoj pat panaudoti gamyboje arba ištuštinti į nuotėkų rinktuvą, o chloras degazuotas vandeniu;
151.8. asmenys, dirbantieji chloro sandėliuose, turi būti apmokyti ir atestuoti dirbti su chloro įrenginiais. Patalpose turi būti iškabinti trumpi, tikslūs nurodymai, kaip reikia elgtis atsiradus chloro ištekiui.
Chloro indus sandėliuoti turi ne mažesnė kaip 3 darbuotojų, apmokytų ir atestuotų dirbti su chloro įrenginiais, brigada;
152. Chloro ištekių sandėliuose likvidavimas:
152.1. pajutus chlorą dirbant (iš kvapo, kosulio atsiradimo, šnypštimo ar švilpimo, žalsvų dujų debesėlių) ir pagal analizatorių rodmenis ar pavojaus signalą nustačius chloro pasklidimą patalpoje, reikia kiek galima sulaikyti ar sulėtinti kvėpavimą, stengtis nekosėti ir nedaryti staigių judesių; užsimauti dujokaukę. Asmenys, neįpareigoti ištekį likviduoti, privalo išeiti, nelaukdami nurodymo;
152.2. nukentėjusiajam nuo chloro būtina praplauti sodos tirpalu akis, nosį ir burną, duoti pauostyti etanolio, eterio ar amoniako. Nukentėjusįjį reikia nedelsiant perkelti į šiltą patalpą, perrengti (nuvilkti chloro prisigėrusius drabužius), pagirdyti karštu pienu ar kava ir iškviesti greitąją medicinos pagalbą;
152.3. chloro ištekius likviduoti ir sandėlio patalpas degazuoti turi ne mažesnė kaip 3 darbuotojų, apmokytų ir atestuotų dirbti su chloro įrenginiais, brigada;
152.4. chloro ištekius likviduoti leidžiama tik užsimovus izoliuojamąją dujokaukę ir apsirengus darbo drabužiais (žr. 148.13 p.);
152.5. likviduojant chloro ištekį, prakiurusį indą reikia padėti taip, kad iš jo veržtųsi dujinis, o ne skystas chloras, kadangi pro vienodo dydžio angą skysto chloro išsiveržia dešimteriopai daugiau negu dujinio.
Nesandarus chloro balionas dedamas į avarinį dėklą.
Chloro ištekiui laikinai sustabdyti nesandarus chloro indas liejamas vandeniu, kol apledėja.
Pažeista baliono arba statinės vieta taisoma įkalant lengvais plaktuko smūgiais švininį kamštį arba suveržiant indą geležiniu lanku, uždėjus ant pažeistos vietos guminį tarpiklį. Sustabdžius chloro ištekį, pažeistųjų indų turinys turi būti tuoj pat sunaudojamas gamyboje, jeigu tai nepavojinga, arba išpilamas į gamybinį nuotakyną ir degazuojamas vandeniu.
Jeigu ištekio sustabdyti nepavyksta, prakiuręs chloro indas paliekamas kur buvęs, chloro ištekio likvidatoriai pasitraukia iš chloru užterštos patalpos ir įjungia patalpos drenčerinę dechloravimo sistemą. Darbai tęsiami tik pažeistam chloro indui ištuštėjus. Taip pat, reikalui esant, vandeniu dechloruojama avarinio chloro išsiliejimo vieta;
152.7. avarinis vandeninis chloro tirpalas išleidžiamas iš surinkimo rezervuaro į ūkinį nuotakyną ne arčiau kaip 1 km atstumu nuo valyklos. Prieš ištuštinant chloro vandens surinkimo rezervuarą turi būti išmatuota chloro koncentracija jame ir nuotėkų chloro imlumas. Rezervuaras tuštinamas tokiu debitu, kad nuotėkų chloro dozė prilygtų chloro imlumui, bet būtų ne didesnė kaip 30 g/m3.
Kai nėra galimybių išleisti į ūkinį nuotakyną, avarinis tirpalas, apdorotas aktyvaus chloro prijungiamosiomis medžiagomis (sieros dvideginiu – SO2, dozė 0,90 g/chloro g arba jo turinčiais junginiais: natrio tiosulfatu – Na2SO3 dozė 3,50 g/chloro g, sulfitu – Na2SO3 dozė 3,50 g/chloro g, rūgščiuoju sulfitu – NaHSO3 dozė 1,46 g/chloro g) gali būti išleidžiamas į lietaus nuotakyną. Šiuo atveju chloro likutis išleidžiamame vandenyje turi būti ne didesnis kaip 0,6 g/m3.
153. Chloratorinių eksploatavimas:
153.1. chloratorinėse gali dirbti tik licencijuotoje organizacijoje apmokyti ir išlaikę egzaminus ne jaunesni kaip 18 m. darbuotojai, gavę gydymo įstaigos pažymą, kad gali dirbti chloratorinėje. Chloratorinių personalas kasmet turi išklausyti 34 valandų mokymo kursą.
Darbuotojai privalo pasitikrinti sveikatą prieš pradėdami dirbti ir kartą per dvejus metus;
153.2. chloratorinės personalas turi būti aprūpintas asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis ir darbo drabužiais taip, kaip nurodyta 3 lentelėje:
3 lentelė. Privalomas apsauginių priemonių ir darbo drabužių kiekis chloratorinėje
| Eil. Nr. |
Apsauginės priemonės ir darbo drabužiai |
Mažiausias kiekis |
|
| Darbuotojui |
Chloratorinėje |
||
| 1. |
Izoliuojamoji dujokaukė |
- |
2 |
| 2. |
Chloro sugeriamoji dujokaukė |
1 |
5 |
| 3. |
Gumuotas kostiumas |
1 |
- |
| 4. |
Guminiai auliniai batai |
1 pora |
- |
| 5. |
Polivinilo (ar kitokio chlorui atsparaus plastiko) pirštinės |
1 pora |
- |
| 6. |
Nešiojamasis chloro dujų analizatorius |
- |
1 |
| 7. |
Akumuliatorinis žibintas |
- |
2 |
| 8. |
Įrankių ir medžiagų rinkinys mažoms avarijoms likviduoti |
- |
1 |
| 9. |
Gesintuvas |
- |
2 |
| 10. |
1% geriamosios sodos tirpalas (tinka vartoti 6 mėn.) |
- |
3 dm³ |
| 11. |
Etanolio, eterio arba amoniako |
- |
50 cm³ |
| 12. |
Pirmosios pagalbos vaistinėlė |
- |
1 kompl. |
153.3. apsauginės priemonės turi būti laikomos chloratorinės personalo budėjimo patalpoje arba kitoje patogioje vietoje, kurios nepasiektų netikėtai išsiveržęs chloras. Priemonių sąrašas turi būti iškabintas matomoje vietoje. Vaistų rinkinį vaistinėlėje nustato sveikatos apsaugos įstaigos;
153.4. chloratorinės personalas turi turėti eksploatavimo ir saugaus darbo instrukciją, kaip saugiai elgtis su joje esančiais įrenginiais, kaip naudotis apsauginėmis priemonėmis, kaip suteikti pirmąją pagalbą apsinuodijus chloru ir kitais atvejais;
153.5. chloratorinėse turi būti pildomas eksploatacijos žurnalas, kuriame pildoma chloro gavimo ir naudojimo apskaita, žymimas asmeninių apsauginių priemonių tikrinimas, įrašomi per pamainą atlikti įrenginių apžiūros bei remonto darbai ir pamainą priėmusio bei perdavusio darbuotojų parašai;
153.6. chloratorinės vadovas privalo kiekvieną dieną kontroliuoti techninę įrenginių būklę, patalpų priežiūrą, aprūpinimą asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis bei saugos įtaisais ir personalo darbą.
Chloratorinės vadovas privalo sudaryti avarijų likvidavimo planą ir apmokyti personalą, kaip elgtis įvykus avarijai. Įmonės vadovo nustatytais terminais, ne rečiau kaip kartą per metus, chloratorinės vadovas privalo surengti personalui mokomąsias avarijų likvidavimo treniruotes ir įrašyti tai eksploatacijos žurnale;
153.7. chloratorinės personalo budėjimo patalpoje turi būti sąrašas ir telefonų numeriai asmenų, kuriems būtina pranešti apie avarinius chloro naudojimo sutrikimus;
153.8. chloratorinėje leidžiama eksploatuoti tik techniškai tvarkingus įrenginius. Įrenginiai apžiūrimi ir remontuojami įmonėje nustatyta tvarka. Remontuojant chloratorinės įrenginius negalima naudoti neatsparių chlorui medžiagų. Junginėms sandūroms naudotini tik paronitiniai, polivinilchloridiniai, fluorplastikiniai arba švininiai tarpikliai. Paronitinius ir švininius tarpiklius naudoti antrąkart draudžiama;
153.9. purvagaudžiai balionai valomi kartą per dvejus metus, jei pro juos tiekiamas chloras į vieną ar du chloratorius, ir kasmet, jei chloratorių daugiau.
Įmontavus išvalytus purvagaudžius į chloro vamzdyną, chloro dujų tiekiamoji sistema išbandoma: stiprumas – 0,8-1,0 MPa slėgiu, sandarumas – darbiniu slėgiu. Bandoma azotu arba inertinėmis dujomis pagal slėginių indų bandymo taisykles;
153.10. chloratoriai apžiūrimi (tikrinami armatūros riebokšliai ir sandarumas, koštuvuose keičiama stiklo vata, plaunami rotametrai ir kt.) kas trys mėnesiai, jeigu jų gamintojo instrukcijoje nenurodyta kitaip;
153.11. ne rečiau kaip kartą per dvejus metus tikrinamas vėdinimo veiksmingumas ir išmetamo oro dechloratoriai;
153.12. prieš įeidami į chloratorinę, darbuotojai privalo įsitikinti pagal stacionariųjų ar nešiojamųjų analizatorių arba indikatorių rodmenis, ar sandėlio ore nėra chloro. Kai patalpos užterštumas chloru nepavojingas (mažesnis kaip 1 mg/m3), įeiti galima tik įjungus vėdinimo sistemą ir palaukus 10 min. Įeiti į patalpą galima tik turint asmeninę chloro sugeriamąją dujokaukę;
153.13. kai analizatoriai rodo didesnę už nekenksmingą chloro koncentraciją arba veikia pavojaus signalizacija, į chloratorinę leidžiama įeiti tik pasiruošus likviduoti chloro ištekį;
153.14. balionai į garintuvinę atvežami vežimėliais. Juose turi būti lizdai balionui paguldyti. Draudžiama balionus nešti arba juos ridenti.
Statinės į garintuvinę gabenamos kėlimo ir transportavimo įtaisais, turinčiais specialius griebtuvus. Draudžiama statines ridenti;
153.15. chloras gali būti garinamas balionuose, statinėse arba garintuvuose. Šildyti chloro indus galima tik vandeniu, kurio temperatūra ne aukštesnė kaip 30°C. Draudžiama šildyti chloro indus atvira ugnimi;
153.16. draudžiama skystojo chloro garinimui vienu metu naudoti daugiau kaip šešis balionus arba dvi statines;
153.17. chloro likutis naudojamame inde kontroliuojamas pagal manometro parodymus. Kai slėgis jame priartėja prie 0,05 MPa, chloras nebeimamas ir indas keičiamas pilnu;
153.18. atnaujinant chloro tiekimą į chloratorius, būtina patikrinti, ar įrenginiai paruošti chlorui priimti, ir įspėti dozatorinėje dirbančius žmones, kad bus tiekiamas chloras (keičiant chloro indą toks įspėjimas nereikalingas). Chloro indo ventilį reikia sukti lėtai. Kai garinama pačiame chloro inde, ventilis atsukamas iki galo. Kai įrengtas atskiras garintuvas, ventilis atsukamas tiek, kad slėgis chlortiekyje būtų ne didesnis kaip 0,4 MPa;
153.19. chloro indų keitimas ir kiti chloratorinės darbai, kai gali ištekėti chloro, atliekami tik užsimovus dujokaukę;
153.20. automatiškai įsijungus avarinei signalizacijai, informuojami asmenys, nurodyti avarijų likvidavimo plane, ir, vadovaujant meistrui ar jo padėjėjui, imamasi ištekio priežasties nustatymo ir pašalinimo bei dechloravimo darbų pagal avarijų likvidavimo planą;
153.21. kai chloras prateka iš indo, reikia imtis 152.5 p. nurodytų priemonių. Nepataisomai sugedusį chloro balioną reikia įdėti į avarinį dėklą.
Jeigu nepavyksta sustabdyti ištekio iš statinės, prakiuręs chloro indas paliekamas kur buvęs, chloro ištekio likvidatoriai pasitraukia iš chloru užterštos patalpos, išjungia vėdinimą (jei jis nebuvo automatiškai sustabdytas) ir įjungia drenčerinę patalpos dechloravimo sistemą. Darbai tęsiami tik pažeistam chloro indui ištuštėjus. Taip pat, reikalui esant, vandeniu dechloruojama avarinio chloro išsiliejimo vieta;
153.23. avarijų likvidavimo darbai turi būti atliekami su izoliuojamosiomis dujokaukėmis. Sugeriamosiomis dujokaukėmis galima naudotis, tik kai chloro koncentracija ore ne didesnė kaip 6 g/m3 (mažiau kaip 2 litrai chloro dujų kubiniame metre oro).
Dujokaukės privalo būti išduodamos kiekvienam darbininkui. Naudotis dujokauke ir ją tikrinti reikia pagal gamintojo instrukciją.
154. Laboratorinių indų ir reagentų laikymo aukštis turi būti toks, kad nereikėtų naudoti kopėčių ar taburečių, o jų gylis iki 0,5 m.
155. Rūgštys bei šarmai dideliuose buteliuose turi būti laikomi atskirose patalpose. Nuodingosios medžiagos turi būti laikomos atskiroje užrakinamoje spintoje, o jos raktą turi turėti laboratorijos vedėjas. Ant visų indų su cheminėmis medžiagomis turi būti aiškiai pažymėtas medžiagos pavadinimas, taip pat laboratorijoje turi būti pirmosios pagalbos priemonės. Draudžiama laikyti chemines medžiagas negamyklinėse pakuotėse.
Cheminės medžiagos, laikomos sandėliuose, turi būti grupuojamos pagal jų fizikinių cheminių ir gaisrui pavojingų grupių savybes. Šiam tikslui sandėlių patalpos suskirstomos ir izoliuojamos viena nuo kitos ištisinėmis nedegiomis sienomis ar pertvaromis.
156. Stipriai veikiantieji oksidai (magnio chloratas, kalio chloridas-chloratas, vandenilio peroksidas ir kt.) turi būti laikomi visiškai izoliuoti nuo kitų cheminių medžiagų.
157. Chemikalus nedidelėje taroje reikia laikyti atviruose stelažuose arba spintose, o didelėje taroje – rietuvėje.
158. Chemikalus išpilstyti būtina atskirose patalpose. Nulietą arba išsipylusį chemikalą būtina staigiai išvalyti ir nukenksminti. Pakavimo medžiagas (popierių, drožles, vatą ir kt.) reikia laikyti atskiroje patalpoje.
159. Laikant azoto ir sieros rūgštis, turi būti imtasi priemonių išvengti jų susilietimui su mediena, šiaudais ir kt. panašiomis medžiagomis.
160. Sandėliuose, kuriuose laikomos rūgštys, turi būti paruošti kreidos, kalkių ar sodos skiediniai staigiam atsitiktinai išpiltų rūgščių neutralizavimui.
162. Stiklinius indus su rūgštimis, šarmais ir kitais gailiais skysčiais pernešti leidžiama tik specialiose metalinėse arba medinėse dėžėse. Norint juos perpilti iš didelės talpos indų į mažesnius, reikia naudoti specialiai pagamintus stovus.
163. Tiekiamoji ir ištraukiamoji ventiliacija laboratorijos patalpose turi būti įjungiama 5 min. prieš pradedant dirbti ir išjungiama darbui pasibaigus.
164. Laboratorijos patalpose neleidžiama:
164.3. dirbti su lengvai užsidegančiais skysčiais prie įjungtų aparatų ar virš centrinio šildymo radiatorių;
165. Laboratorijos darbuotojai turi žinoti saugaus darbo taisykles naudojantis cheminėmis medžiagomis ir sugebėti suteikti pirmąją pagalbą nusideginus rūgštimis, šarmais, apsinuodijus lakiomis medžiagomis, susižeidus.
166. Laboratorijose gali dirbti asmenys, turintys kvalifikacinį pažymėjimą, suteikiantį teisę dirbti su rūgštimis, šarmais, degiomis ir nuodingomis medžiagomis. Visi darbuotojai turi būti aprūpinti darbo drabužiais ir asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis.
VII. nelaimingų atsitikimų tyrimas ir APSKAITA
168. Nelaimingi atsitikimai turi būti tiriami ir apskaitomi pagal Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatus.
VIII. Taisyklių pakeitimai ir papildymai
170. Šios taisyklės keičiamos ir papildomos pagal kompetentingų specialistų ar Valstybinės darbo inspekcijos rekomendacijas, pasikeitus saugą ir sveikatą darbe reglamentuojančių norminių aktų reikalavimams ar diegiant naujas technologijas.
1 priedas
PAGRINDINIŲ SAUGOS DARBE TEISĖS AKTŲ SĄRAŠAS
| Eil. Nr. |
Dokumento pavadinimas |
Kas patvirtino, data, Nr. |
| 1. |
Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymas |
LR Seimas 1993 10 07, Nr. I-266 |
| 2. |
Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas |
LR Seimas 1996 05 02, Nr. I-1324 |
| 3. |
Įmonių saugos darbe tarnybų pavyzdiniai nuostatai |
LR Vyriausybė 1994 06 30, Nr. 548 |
| 4. |
Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai |
LR Vyriausybė 1994 08 08, Nr. 715 |
| 5. |
Darbo vietų higieninio įvertinimo nuostatai |
LR Vyriausybė 1998 10 27, Nr. 1277 |
| 6. |
Pašalpos, darbuotojui žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, skyrimo nuostatai |
LR Vyriausybė 1998 10 27, Nr. 1277 |
| 7. |
Įmonės darbų saugos instrukcijų rengimo, tvirtinimo ir atestavimo saugos darbe klausimais nuostatai |
Valstybinė darbo inspekcija 1995 08 08, Nr. 106 |
| 8. |
Mokymo, instruktavimo ir atestavimo saugos darbe klausimais nuostatai |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 1997 07 07, Nr. 85 |
| 9. |
Saugos darbe standartų, normų, taisyklių, instrukcijų rengimo ir tvirtinimo nuostatai |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 1994 08 01, Nr. 2 |
| 10. |
Mokymo, instruktavimo ir atestavimo saugos darbe klausimais dokumentai |
Valstybinė darbo inspekcija 1994 09 22, Nr. 71 |
| 11. |
Nelaimingų atsitikimų aktų formos |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 1994 11 22, Nr. 35 |
| 12. |
Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų priedai |
Valstybinė darbo inspekcija 1994 12 06, Nr. 93 |
| 13. |
Higieninės darbo aplinkos veiksnių klasifikacija |
Sveikatos apsaugos ministerija 1996 02 13, Nr. 101 |
| 14. |
Asmenims iki 18 metų draudžiamų dirbti darbų, kenksmingų ir pavojingų veiksnių sąrašas ir asmenų nuo 13 iki 14 metų, nuo 14 iki 16 metų ir nuo 16 iki 18 metų darbo sąlygos ir įdarbinimo tvarka |
LR Vyriausybė 1996 09 11, Nr. 1055 |
| 15. |
Statinių priėmimo naudoti tvarka STR 1.11.01: 1996 |
Statybos ir urbanistikos ministerija 1997 12 22, įsakymas Nr. 285 |
| 16. |
Įmonių saugos darbe komiteto pavyzdiniai nuostatai |
Saugos darbe komisija 1994 08 29, Nr. 2 |
| 17. |
Kelių eismo taisyklės |
LR Vyriausybė 1993 11 29, Nr. 883 |
| 18. |
Saugos taisyklės eksploatuojant elektros įrenginius |
Energetikos ministerija 1995 12 27, Nr. 264 |
| 19. |
Cheminių ir biologinių augalų apsaugos priemonių, augalų augimo reguliatorių įvežimo, transportavimo, saugojimo, prekybos, vartojimo ir nukenksminimo Respublikoje taisyklės |
Žemės ūkio ministerija 1994 02 24, Nr. 1000-6-50; Lietuvos Aplinkos apsaugos departamentas 1994 02 18, Nr. 19-316; Sveikatos apsaugos ministerija 1994 02 22; Nr. 27; Miškų ūkio ministerija 1994 02 21, Nr. 06-6-323, 1994 02 22; Nr. 27; Miškų ūkio ministerija 1994 02 21, Nr. 06-6-323 |
| 20. |
Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės (BPST-01-97) |
Vidaus reikalų ministerija 1997 02 14, Nr. 59 |
| 21. |
Gyventojų sveikatos tikrinimo tvarka |
Sveikatos apsaugos ministerija 1992 02 02, Nr. 1440 |
| 22. |
Padangų montavimo ir demontavimo taisyklės |
Darbų saugos departamentas 1991 12 03, Nr. 34 |
| 23. |
Žemės darbų vykdymo nuostatai Respublikoje RSN150-92 ministerija |
Statybos ir urbanistikos 1992 11 20, Nr. 216 |
| 24. |
Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas |
LR Seimas 1996 05 02, Nr. I-1324 |
| 25. |
Potencialiai pavojingi įrenginiai |
LR Vyriausybė 1994 12 14, Nr. 1251 |
| 26. |
Registruojamų potencialiai pavojingų įrenginių, kurių privalomąją priežiūrą projektavimo, gamybos, montavimo ir naudojimo stadijose vykdo Technikos priežiūros tarnyba, sąrašas |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 1995 03 13, Nr. 32 |
| 27. |
Potencialiai pavojingų įrenginių, kurių privalomąją priežiūrą (jų neregistruojant) projektavimo, gamybos, montavimo ir bandymų stadijose vykdo Technikos priežiūros tarnyba, sąrašas |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 1995 03 13, Nr. 32 |
| 28. |
Potencialiai pavojingų įrenginių, kurių priežiūrą ir kontrolę vykdo Energetikos valstybinė inspekcija, sąrašas |
Energetikos ministerija 1995 04 14, Nr. 80 |
| 29. |
Potencialiai pavojingų įrenginių, kurių radiologinę priežiūrą vykdo Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba, sąrašas |
Sveikatos apsaugos ministerija 1995 09 05, Nr. 455 priedas |
| 30. |
Cheminių alergenų sąrašas ministerija |
Sveikatos apsaugos 1996 02 12, Nr. 43 |
| 31. |
Dėl darbų saugos mokymo ir atestavimo organizavimo |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 1997 07 07, Nr. 85 |
| 32. |
Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatai |
LR Vyriausybė 1995 08 04, Nr. 1090 |
| 33. |
Pavojingų Lietuvos ūkio objektų registro nuostatai |
LR Vyriausybė 1996 07 30, Nr. 13 |
| 34. |
Respublikinės statybos normos RSN 142-95. ministerija Statybinių konstrukcijų griūčių tyrimo taisyklės |
Statybos ir urbanistikos 1995 12 22, Nr. 234 |
| 35. |
Liftų įrengimo ir saugaus naudojimo taisyklės |
Darbų saugos departamentas 1991 10 02, Nr. 30 |
| 36. |
Privalomai sertifikuojamų buitinių bei bendrojo naudojimo veikiančių iš elektros tinklo elektroninių aparatų sąrašas ir jų saugos reikalavimai Lietuvos Respublikos valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos |
Pramonės ir prekybos ministerija, Lietuvos standartizacijos departamentas prie 1995 06 29, Nr. 160/144 |
| 37. |
Lietuvos ūkio pavojingų objektų ir kriterijų, kuriais remiantis nustatomi šie pavojingi objektai, privalantys vadovautis pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatais, laikinasis sąrašas |
Krašto apsaugos ministerijos Civilinės saugos departamentas, Valstybinė darbo inspekcija 1995 12 29, Nr. 175/195 |
| 38. |
Saugos spalvos ir saugos ženklai 1984 |
Standartas ISO 3864- |
| 39. |
Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija 1998 05 05, Nr. 85/233 |
| 40. |
Pavyzdiniai įmonių darbo medicinos tarnybų (medicinos punktų) nuostatai priedas |
Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 06 07, Nr. 295 |
| 41. |
Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatai |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 1998 04 20, Nr. 77 |
| 42. |
Praeinamų kolektorių ir techninių koridorių eksploatavimo taisyklės departamentas |
Komunalinio ūkio paslaugų 1996 06 26, Nr. 66 |
| 43. |
Darbo su asbestu taisyklės darbo ministerija |
Socialinės apsaugos ir Sveikatos apsaugos ministerija 1998 05 06, Nr. 87/236 |
| 44. |
Raimundas Aleknavičius, Dinas Vaitkaitis Pirmoji medicinos pagalba. Kaunas, 1996 |
Sveikatos apsaugos ministerija 1996 10 30, Nr. 547 |
| 45. |
Lietuvos Respublikos higienos normos HN 70-1997. Gamybinės buities patalpos |
Sveikatos apsaugos ministras 1997 12 31, Nr. 717 |
| 46. |
Lietuvos Respublikos higienos normos HN 23-1993. Kenksmingos medžiagos. Didžiausia leidžiama koncentracija darbo aplinkos ore |
Vyriausiasis valstybinis gydytojas higienistas 1993 12 10 |
| 47. |
Darbo vietų aptvėrimai automobilių keliuose |
Lietuvos automobilių kelių direkcija 1977 11 27 |
| 48. |
Lietuvos komunalinio vandentiekio ir kanalizacijos techninės eksploatacijos taisyklės |
Komunalinio ūkio ministerija 1988 03 30, Nr. 63 |
| 49. |
Kelių priežiūros taisyklės |
LR Vyriausybė 1995 12 07, Nr. 1540 |
| 50. |
RSN 139-92 Pastatų ir statinių žaibosauga |
Statybos ir urbanistikos ministerija 1992 08 24, Nr. 148 |
| 51. |
RSN 136-92 Vandens tiekimas. Išoriniai tinklai ir statiniai. ministerija Priešgaisriniai reikalavimai |
Statybos ir urbanistikos 1992 12 16, Nr. 246 |
| 52. |
HN 44-1993 Požeminio vandens vandenviečių ir vandentiekio vamzdynų apsaugos zonos. Projektavimo ir priežiūros higienos normos ir taisyklės |
Vyriausiasis valstybinis gydytojas higienistas L. Kalėtinas 1993 10 27, Nr. 56 |
| 53. |
Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinės taisyklės LAND 2-95 |
Aplinkos apsaugos ministerija 1995 02 28, Nr. 29 |
| 54. |
Nuotėkų užterštumo normos LAND 10- 96 |
Aplinkos apsaugos ministras 1996 04 10, Nr. 58 Aplinkos apsaugos ministras 1997 07 24, Nr. 127 |
| 55. |
HN 33-1993 Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai |
Vyriausiasis valstybinis gydytojas higienistas L. Kalėtinas 1993 12 23, Nr. 79 |
______________
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministerijos 1995 m. spalio 19 d.
įsakymo Nr. 561
2 priedas
PROFESIJOS IR DARBAI, KURIUOS DIRBANT IR PRIIMANT Į DARBĄ PRIVALOMI SVEIKATOS TIKRINIMAI. TIKRINIMŲ PERIODIŠKUMAS
| Darbo pobūdis |
Tikrinimų periodiškumas |
| 1. Visi požeminiai darbai, išskyrus požemines pėsčiųjų perėjas ir pervažas |
1 kartą per 2 metus |
| 2. Darbai, kur naudojamos sprogiosios medžiagos, darbai, susiję su sprogimo ir gaisro pavojumi |
1 kartą per 2 metus |
| 3. Vandentiekio įrenginių darbuotojai, tiesiogiai susiję su vandens paruošimu, asmenys, prižiūrintys vandens paskirstymo tinklus |
1 kartą per metus |
| 4. Kanalizacijos tinklų, valymo įrenginių darbuotojai, tiesiogiai susiję su jų priežiūra, kiemsargiai, žmonės, dirbantys su buitinėmis atliekomis |
1 kartą per metus |
| 5. Gamybinis triukšmas: 81 – 99 dB 100 dB ir daugiau |
1 kartą per 2 metus 1 kartą per metus |
______________
3 priedas
PROFESIJŲ IR DARBŲ, KURIUOS LEIDŽIAMA DIRBTI VANDENTVARKOS ĮMONĖSE SAVARANKIŠKAI TIK PO STAŽUOTĖS IR ATESTACIJOS,
SĄRAŠAS
| Eil. Nr. |
Profesija |
Darbų pavadinimas |
Pavojingas veiksnys |
| 1. |
Avarinių – atstatomųjų darbų šaltkalvis |
1. Su kėlimo mechanizmais: - elektros telferis. |
Svorio kritimas |
| 2. Su kenksmingomis medžiagomis: - chlorkalkės. |
Chloras |
||
| 3. Darbai šuliniuose, kolektoriuose ir kt. požeminiuose įrenginiuose bei statiniuose. |
Nuodingosios dujos Sprogiosios dujos |
||
| 4. Kontaktas su nutekamuoju skysčiu. |
Užkrečiamosios medžiagos |
||
| 5. Su slėginiais indais: -kompresorius (stacionarusis). |
Suslėgtasis oras |
||
| 6. Grunto kasyba ir kt. darbai gilesnėse kaip 1,5 m iškasose. |
Žemės užgriovimas |
||
| 2. |
Cheminių analizių laborantas, laboratorijos viršininkė, laborantė spektrofoto metro priežiūra. |
1. Su slėginiais indais: - garo destiliatorius. |
Suslėgtasis oras |
| 2. Atominio – absorbcinio |
Acetilenas |
||
| 3. Acetileninių dujų balionų priežiūra. |
Suslėgtosios dujos |
||
| 4. Bakteriologinių Užkrečiamosios medžiagų tyrimas. medžiagos |
|||
| 5. Su kenksmingosiomis medžiagomis: - sieros rūgštis; - azoto rūgštis; - druskos rūgštis. |
|
||
| 6. Darbas su infekuotu nutekamuoju vandeniu. |
|
||
| 3. |
Chloro įrenginių eksploatavimas operatorius |
1. Chloratorinių įrenginių techninė priežiūra. |
Chloras |
| 2. Su kėlimo mechanizmais: - elektros telferis. |
Svorio kritimas |
||
| 3. Su slėgiminiais indais: - chloro balionai. |
Suslėgtasis chloras |
||
| 4. |
Valymo įrenginių dumblo šalinimo, vakuuminių filtrų grotų, sodintuvų, smėliagaudžių operatorius |
1. Su kėlimo mechanizmais: |
Svorio kritimas – elektros telferis. Nuodingosios dujos Užkrečiamosios medžiagos |
| 2. Požeminiai koridoriai. |
|||
| 3. Kontaktas su nutekamuoju skysčiu. |
|||
| 5. |
Koaguliuotojas mechanizmais: |
1. Su kėlimo -elektros telferis. |
Svorio kritimas |
| 2. Su kenksmingosiomis medžiagomis: - geležies chloridas, kalkės. |
FeCl3; CaMgO; CaOH2 |
||
| 3. Darbai požeminiuose koridoriuose. |
Nuodingosios dujos Sprogiosios dujos |
||
| 4. Kontaktas su nutekamuoju skysčiu. |
Užkrečiamosios medžiagos |
||
| 6. |
Katilinių mašinistas |
1. Dujų įrenginių priežiūra. |
Metanas |
| 2. Garo katilo priežiūra. |
Suslėgtieji garai |
||
| 7. |
Kontrolinių matavimo prietaisų ir automatikos šaltkalvis |
1. Darbai šuliniuose, kamerose. |
Nuodingosios dujos Sprogiosios dujos |
| 8. |
Krovinių kabinėtojas |
1. Su kėlimo kranais. |
Svorio kritimas |
| 2. Nuodingųjų medžiagų krovimas: chlorkalkės, nitrodažai, nitrolakai, tirpikliai ir kt. |
Chloras, nitrodažų, lakų, tirpiklių garai |
||
| 3. Slėginių indų krovimas: – balionai su suskystintosiomis ir suslėgtosiomis dujomis. |
Acetilenas |
||
| 9. |
Šaltkalvis – remontininkas požeminiuose įrengimuose bei statiniuose, uždarose talpyklose. |
1. Darbai šuliniuose, kamerose ir kt. |
Svorio kritimas Nuodingosios dujos Sprogiosios dujos |
| 2. Darbai, vykdomi aukščiau kaip 5 m nuo žemės. |
Kritimas iš aukščio |
||
| 3. Darbai gilesnėse kaip 1,5 m iškasose. |
Žemės užgriuvimas |
||
| 4. Kontaktas su nutekamuoju skysčiu. |
Užkrečiamosios medžiagos |
||
| 10. |
Šilumos punktų kamerose. priežiūros šaltkalvis |
1. Darbas šuliniuose, |
Nuodingosios dujos Sprogiosios dujos |
| 11. |
Siurblinių mašinistas, valdymo pulto operatorius įrengimuose. |
1. Su kėlimo mechanizmais: |
Svorio kritimas |
| 2. Darbai požeminiuose |
|
||
| 3. Kontaktas su nutekamuoju skysčiu. |
Užkrečiamosios medžiagos |
||
| 4. Su slėginiais indais: – hidroforinių įrengimų priežiūra. |
Suslėgtasis oras |
||
| 12. |
Vandens ūkio kontrolierius, inspektorius – kontrolierius. |
1. Darbai šuliniuose, kamerose. |
Nuodingosios dujos Sprogiosios dujos |
______________
4 priedas
PATALPŲ SKIRSTYMAS PAGAL PAVOJINGUMĄ
| Eil. Nr. |
Įrenginiai (Patalpos) |
Technologiniai procesai |
Naudojamos medžiagos |
RSN-133 Patvirtinta: LR statybos ir urbanistikos ministerija, 1992 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. 25 |
Sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingų zonų klasės |
|
|
|
|
|
|
Gamybos charakteristika |
Gamybos kategorija |
|
| 1. |
Vandentiekio siurblinės |
Vandens paėmimas ir tiekimas iš artezinių gręžinių, vandens telkinių bei rezervuarų |
Ūkinis geriamasis vanduo |
Sprogimo ir gaisro atžvilgiu nepavojinga |
E |
- |
| 2. |
Vandentiekio filtravimo stotys, mikrofiltrai, geležies šalinimo stotys |
Sumaišymas su reagentais, skaidrinimas ir filtravimas |
Tas pat |
Tas pat |
E |
- |
| 3. |
Surinkimo, naudojimo ir kontaktiniai rezervuarai |
Laikymas ir kontaktas su reagentais |
Tas pat |
Tas pat |
E |
- |
| 4. |
Reagentų ūkis: a) koaguliavimo cechas
b) kalkinimo cechas
c) flokuliantų cechas |
Vandens skiedinių laikymas, ruošimas ir dozavimas į vandenį
Kalkių pieno ir skiedinių laikymas, ruošimas, dozavimas į vandenį arba nuosėdos
Vandens skiedinių laikymas, ruošimas, dozavimas į vandenį |
Aliuminio sulfatas ir vanduo
Trupininės kalkės, kalkių pienas, gesintų kalkių milteliai
Poliakrilamidai, aktyvioji silicio rūgštis
|
Tas pat
Tas pat
Tas pat |
E
E
E
|
-
-
- |
|
|
d) geležies trichlorido cechas
e) anglinimo cechas
f) fluorinimo cechas |
Vandens skiedinių laikymas, ruošimas, dozavimas į vandenį arba nuosėdos
Pulpos laikymas, ruošimas su vandeniu uždarose talpose, dozavimas Laikymas ir sausas dozavimas į vandenį Vandens skiedinio laikymas, ruošimas uždarose patalpose, dozavimas į vandenį |
Geležies trichloridas
Aktyviosios anglys maišuose ir būgnuose
Aktyviosios anglys maišuose ir būgnuose Natrio fluoridas, natrio silicio fluoridas, amonio silicio fluoridas |
Sprogimo ir gaisro atžvilgiu nepavojinga
Gaisro atžvilgiu pavojinga
Sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojinga Sprogimo ir gaisro atžvilgiu nepavojinga |
E
C
C
E |
-
G-II
G-II
-
|
| 5. |
Ozonatorinės, įskaitant skirstymo kameras ir kontaktinius rezervuarus |
Atmosferos oro suspaudimas ir nusausinimas, ozono ir oro mišinio gavimas, jo dozavimas į vandenį |
Atmosferos oras ir ozono bei oro mišinys |
Sprogimo ir gaisro atžvilgiu nepavojinga |
E |
- |
| 6. |
Baktericidinės kameros ir įtaisai |
Geriamojo vandens spinduliavimas baktericidiniais spinduliais |
Ūkinis geriamasis vanduo |
Sprogimo ir gaisro atžvilgiu nepavojinga |
E |
- |
| 7. |
Chloratorinės su laikymo ir išdavimo sandėliais |
Laikymas, garinimas ir dozavimas į vandenį |
Suskystintas chloras balionuose ir statinėse |
Sprogimo ir gaisro atžvilgiu nepavojinga |
E |
- |
| 8. |
Amoniako talpyklos su laikymo ir išdavimo sandėliais |
Laikymas, garinimas ir dozavimas į vandenį. Su oru susidaro sprogimo atžvilgiu pavojingas mišinys |
Suskystintas amoniakas balionuose ir statinėse |
Sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojinga |
A |
S-Ib |
9. |
Elektrolizinės: a) elektrolizerių patalpa
b) kitos patalpos |
Natrio hipochlorito gavimas valgomosios druskos elektrolizės būdu
Natrio hipochlorito dozavimas į vandenį, druskos tirpalo ruošimas, priežiūra |
Vandenilis, oras, druskos vandens skiedinys
Valgomoji druska, vanduo, natrio hipochloritas tirpale |
Sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojinga
Sprogimo ir gaisro atžvilgiu nepavojinga |
A
E |
S-Ib
- |
| 10.
|
Kanalizacijos siurblinės: a) siurblių salė ir aptarnaujamos patalpos
b) grotų patalpos, rezervuarai, priimtuvai, kanalai |
Nutekamojo vandens perpumpavimas
Nutekamojo vandens priėmimas, atmatų sulaikymas ir smulkinimas
|
Ūkinis fekalinis ir analogiškas sprogimo atžvilgiu nepavojingas vanduo
Ūkinis fekalinis ir analogiškas sprogimo atžvilgiu nepavojingas vanduo |
Sprogimo ir gaisro atžvilgiu nepavojinga
Sprogimo ir gaisro atžvilgiu nepavojinga |
E
E |
-
-
|
| 11. |
Smėlio sodintuvai ir smėlio bunkeriai |
Smėlio sulaikymas ir šalinimas |
Ūkinis fekalinis ir analogiškas nutekamasis vanduo |
Sprogimo ir gaisro atžvilgiu nepavojinga |
E |
- |
| 12. |
Uždari dumblo pūdytuvai
|
Nuosėdų rauginimas |
Dumblo mišinys, atsipalaiduojant metanui |
Sprogimo atžvilgiu pavojinga |
A |
S-I |
| 13. |
Suraugintų nuosėdų rezervuarai
|
Surenkamoji talpykla |
Dumblo mišinys, atsipalaiduojant metanui |
Sprogimo atžvilgiu pavojinga |
A |
S-I |
| 14.
|
Pirminiai ir antriniai sodintuvai, preaeratoriai, aerotankai, kontaktiniai rezervuarai, aero- ir biofiltrai, dviejų aukštų sodintuvai, dumblo tirštintuvai |
Skaidrinimas ir biologinis dorojimas, nuosėdų sulaikymas ir šalinimas |
Ūkinis fekalinis ir analogiškas nutekamasis vanduo |
Sprogimo ir gaisro atžvilgiu nepavojinga |
E |
- |
| 15. |
Oro varomosios stotys, ventiliaciniai aušinimo bokštai |
Oro valymas, suslėgimas ir tiekimas biologiniam nutekamojo vandens apdirbimui |
Atmosferos oras |
Sprogimo ir gaisro atžvilgiu nepavojinga |
E |
- |
| 16. |
Dumblo ir drenažo siurblinės |
Aktyviojo, perteklinio ir sutirštinto dumblo, drenažinio vandens perpumpavimas |
Vanduo, dumblo mišinys, nuosėdos |
Sprogimo ir gaisro atžvilgiu nepavojinga |
E |
- |
| 17. |
Dumblo siurblinės |
Rauginamų metantankų nuosėdų maišymas |
Rauginamos nuosėdos |
Sprogimo atžvilgiu pavojinga |
A |
S-Ib |
| 18. |
Nutekamojo vandens papildomo valymo, atskiriant būgnų tinklus, filtrus ir siurblines, stotys |
Biologiškai išvalyto nutekamojo vandens tiekimas, skaidrinimas ir perpumpavimas |
Nuskaidrintas nutekamasis vanduo |
Sprogimo ir gaisro atžvilgiu nepavojinga |
E |
- |
| 19. |
Dujų oksidai
|
Dujų surinkimas, kondensato išleidimas, barbotažinis hidraulinis uždoris išleidžiant per dujotiekį |
Metanas vamzdynuose ir įtaisuose |
Sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojinga |
A |
S-Ia |
| 20. |
Nuosėdų centrifugavimo cechai |
Nuosėdų dehidracija ir kenksmingumo šalinimas |
Žalios nuosėdos |
Sprogimo ir gaisro atžvilgiu nepavojinga |
E |
- |
| 21. |
Vakuuminio filtravimo cechai |
Nuosėdų dehidracija |
Žalios nuosėdos, geležies trichloridas, kalkės |
Sprogimo ir gaisro atžvilgiu nepavojinga |
E |
- |
| 22. |
Metantankai: a) talpyklos
b) inžektorinės
c) skirstymo kameros
d) centrinės šachtos
e) praeinamieji tuneliai
f) skydinės su atskiru išoriniu įėjimu |
Nuosėdų rauginimas šildant garais
Nuosėdų šildymas ir maišymas
Drėgnų nuosėdų tiekimas ir suraugintų išleidimas
Komunikacijų tiesimas
Komunikacijų tiesimas
Technologinio proceso kontrolė ir valdymas |
Nuosėdos, išsiskiriant metanui gaubtuve
Nuosėdos vamzdyje
Nuosėdos, išsiskiriant likusiajam metanui
Nuosėdos vamzdynuose
Nuosėdos vamzdynuose
-
|
Sprogimo atžvilgiu pavojinga
Sprogimo atžvilgiu pavojinga
Sprogimo atžvilgiu pavojinga
Sprogimo atžvilgiu pavojinga
Sprogimo atžvilgiu pavojinga
Sprogimo ir gaisro atžvilgiu nepavojinga |
A
A
A
A
A
E |
S-Ig
S-Ib
S-Ia
S-Ib
S-Ib
-
|
| 23. |
Terminiai džiovinimo cechai |
Nuosėdų džiovinimas ir kenksmingumo šalinimas |
Išdžiovintos nuosėdos, nežymios dulkės |
Gaisro atžvilgiu pavojinga |
C |
G-II |
| 24. |
Medžiagų sandėliai |
Įrengimų, atsarginių dalių ir pagalbinių medžiagų laikymas |
Degiosios ir nedegiosios medžiagos degioje pakuotėje |
Gaisro atžvilgiu pavojinga |
C |
G-IIa |
| 25. |
Mechaninės dirbtuvės:
a) kalvystės skyrius
|
Vandentiekio, kanalizacijos ir elektros įrenginių remontas
Kaitinimas žaizdre ir metalinių dirbinių kalimas
|
Anglis, metalas |
Gaisro atžvilgiu pavojinga |
D |
- |
|
|
b) suvirinimo skyrius
c) elektros variklių remonto skyrius |
Suvirinimas elektra ir dujomis, metalo pjovimas, acetileno dujų gavimas
Apvijos apipynimas ir įmirkymas, šlifavimas bei kt. |
Acetilenas, deguonis balionuose
Įmirkymo laikas bake
|
Sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojinga
Gaisro atžvilgiu pavojinga |
A
C |
S-Ia
G-II |
|
|
d) vandens matavimo skyrius
e) plovimo skyrius
f) paruošimo skyrius |
Vandenmačių taisymas, tikrinimas
Įrengimų valymas ir plovimas
Demontavimas |
Nedegiosios medžiagos ir įrengimai
Degiosios ir nedegiosios medžiagos bei įrengimai
Degiosios ir nedegiosios medžiagos bei įrengimai |
Sprogimo ir gaisro atžvilgiu nepavojinga
Gaisro atžvilgiu pavojinga
Gaisro atžvilgiu pavojinga |
E
C
C |
-
G-IIa
G-IIa |
|
|
g) staklių skyrius
h) įrankių skyrius
|
Detalių ir įtaisų gaminimas
Įrankių gaminimas |
Degiosios ir nedegiosios medžiagos bei įrengimai
Degiosios ir nedegiosios medžiagos bei įrengimai
|
Gaisro atžvilgiu pavojinga
Gaisro atžvilgiu pavojinga |
C
C |
G-IIa
G-IIa |
|
|
i) remonto skyrius
|
Įrengimų, mazgų surinkimas ir tikrinimas |
Degiosios ir nedegiosios medžiagos bei įrengimai |
Gaisro atžvilgiu pavojinga |
C |
G-IIa |
| 26. |
Degiųjų dujų balionų sandėliai |
Laikymas |
Deguonis, acetilenas, butanas ir kt. |
Sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojinga |
A |
S-Ia |
| 27. |
Automobilių ir specia-liųjų mašinų garažai |
Stovėjimas, smulkus remontas ir tepimas |
Tepalai ir medžiaga valymui |
Gaisro atžvilgiu pavojinga |
C |
G-II |
| 28. |
Degalų ir tepalų sandėliai
|
Laikymas |
Benzinas, tepalas |
Sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojinga |
A |
S-Ia |
| 29. |
Katilinės |
Žemo ir vidutinio slėgio garų bei vandens katilinės šildymui |
Gamtinės dujos, metanas, mazutas, anglys |
Gaisro atžvilgiu nepavojinga |
D |
- |
| 30. |
Mazuto saugykla |
Rezervinio kuro laikymas |
Mazutas |
Gaisro atžvilgiu pavojinga |
C |
G-I |
| 31. |
Dujų skirstymo punktas |
Slėgio ir dujų skirstymo mažinimas |
Gamtinės dujos, propanas, butanas |
Sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojinga |
A |
S-Ia |
| 32. |
Estakados, transporto galerijos ir trupinimo pastatai |
Anglių trupinimas ir transportavimas į bunkerius prie katilų |
Akmens anglys |
Gaisro atžvilgiu pavojinga |
C |
G-IIa |
| 33. |
Uždari skirstomieji įtaisai 6 (10) kV, įmontuoti ir pristatyti |
Elektros energijos skirstymas |
Transformatorių alyva iki 60 kg vienam įrenginiui |
Gaisro atžvilgiu pavojinga |
D |
G-IIa |
| 34.
|
Alyvinių transformatorių kameros ir patalpos 6 (10) kV |
Elektros energijos mažinimas ir skirstymas |
Transformatorių alyva daugiau kaip 60 kg vienam įrenginiui |
Gaisro atžvilgiu pavojinga |
C |
G-I |
______________
5 priedas
PAVOJINGŲ DARBŲ PASKYRA – LEIDIMAS Nr. _____
____________________________
(įmonės pavadinimas)
Išduota 19m. ________ mėn. ____ d.
Tarnyba, cechas _____________________________________________________________
Darbų vadovui ______________________________________________________________
(vardas, pavardė, pareigos)
Su______________ asmenų brigada pavedama _________________________________________
________________________________________________________________________________
(darbų pradžios data, darbo vieta ir užduoties turinys)
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
Darbo sąlygos ir darbo saugos priemonės _______________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
Ypatingos sąlygos (kenksmingų medžiagų koncentracija,deguonies kiekis ir t. t.)
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
Specialus darbo saugos instruktažas darbo vietoje
| Eil. Nr. |
Vardas, pavardė |
Profesija |
Instruktuoja- mojo parašas |
Instrukcijos Nr. ir punktas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Atsakingas už darbo vietos paruošimą, specialų saugos darbe instruktavimą darbo vietoje ir leidimą dirbti________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
(vardas, pavardė, pareigos, parašas)
________________________________________________________________________________
Apsauginės priemonės ir aptvarai
| Eil. Nr. |
Priemonių pavadinimas |
Kiekis vnt. |
Gavusiojo parašas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Apsauginėmis priemonėmis ir aptvarais brigadą aprūpino ____________________________
________________________________________________________________________________
(vardas, pavardė, pareigos, parašas)
Ypatingos sąlygos (kenksmingų medžiagų koncentracija, deguonies kiekis ir t. t.) Atsakingas už darbus ir darbų saugą darbo metu ______________________________________________________
________________________________________________________________________________
(vardas, pavardė, pareigos, parašas)
Paskyrą – leidimą išdavė ______________________________________________________
(vardas, pavardė, pareigos, parašas)
Paskyrą – leidimą gavo _______________________________________________________
(vardas, pavardė, pareigos, parašas)
Darbų baigimo data
19___ m. _____ mėn. ____ d.
(vardas, pavardė, parašas)
______________
6 priedas
PRANEŠIMŲ REGISTRACIJOS ŽURNALAS
| Eil. Nr. |
Data (metai, mėnuo, diena, valandos, minutės) |
Darbo vieta |
Pranešimo turinys |
Specialus darbų saugos instruktažas darbo vietoje (instrukcijos Nr. ir punktas) |
Pranešimą priėmęs asmuo (pareigos, vardas, pavardė, parašas) |
Pranešimą perdavęs asmuo (pareigos, vardas, pavardė, parašas, data) |
|
|
|
|
|
|
|
|
______________