LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO IR
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ IR PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGŲ BENDRABUČIŲ ATNAUJINIMO (MODERNIZAVIMO) PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2011 m. gruodžio 29 d. Nr. V-2551/D1-1038
Vilnius
Įgyvendindami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 33-1268), 3 lentelės 300 punktą, Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 787 „Dėl Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 95-3720; 2010, Nr. 97-5031), VP3-1.1-AM-01-V priemonę ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2011–2013 metų strateginio veiklos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-330 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2011–2013 metų strateginio veiklos plano patvirtinimo“, 10.305.01.01.05 priemonę:
1. T v i r t i n a m e pridedamą Aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų bendrabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą (toliau – Programa).
2. N u s t a t o m e, kad Programos įgyvendinimo priemonės, pateiktos Programos priede, finansuojamos atsižvelgus į valstybės finansines galimybes iš Programai įgyvendinti skirtų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Europos Sąjungos struktūrinės paramos fondų lėšų, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai numatytų asignavimų ir valstybinių aukštųjų mokyklų bei valstybinių profesinio mokymo įstaigų lėšų.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro ir
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu
Nr. V-2551/D1-1038
AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ IR PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGŲ BENDRABUČIŲ ATNAUJINIMO (MODERNIZAVIMO) PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų bendrabučių atnaujinimo (modernizavimo) programa (toliau – Programa) skiriama valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų studentų bei mokinių bendrabučiams (toliau kartu – bendrabučiai) atnaujinti (modernizuoti). Atnaujinami (modernizuojami) tie bendrabučiai, kurie priklauso valstybei nuosavybės teise ir yra patikėjimo teise ar panaudos sutarties pagrindu perduoti valstybinėms aukštosioms mokykloms ir valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms ar jų valdomi nuosavybės teise.
II. BŪKLĖS ANALIZĖ
3. Lietuvos valstybinėse aukštosiose mokyklose studijuoja apie 180 tūkst. studentų. Atnaujintinuose valstybinių aukštųjų mokyklų studentų bendrabučiuose gyvena daugiau kaip 27 tūkst. studentų. Bendrabučiai apgyvendinti vidutiniškai apie 80 procentų. Kai kurie studentai, turintys teisę gauti vietą bendrabutyje, atsisako juose gyventi dėl blogos jų būklės ir nepatenkinamų gyvenimo sąlygų.
4. Dalis universitetų bendrabučių buvo atnaujinta 2003 metais. Iš Valstybės investicijų programos dvidešimt keturiems keturiolikos universitetų bendrabučiams rekonstruoti skirta 5 mln. litų, už juos buvo keisti bendrabučių šilumos punktai, suremontuoti stogai, pakeisti langai.
5. Dalis aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių atnaujinta 2006–2009 metais įgyvendinus Aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių atnaujinimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 843 (Žin., 2006, Nr. 94-3699). Šiai programai 2006–2009 metais įgyvendinti panaudota 44 mln. litų, iš jų: 40 mln. litų – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir Valstybės investicijų programoje skirtų lėšų bei 4 mln. litų – aukštųjų mokyklų lėšų. Kolegijos pradėjo dalyvauti minėtoje programoje tik nuo 2007 metų. Dalis programoje numatytų (daugiausia – energijos taupymo) priemonių buvo įgyvendintos, tačiau dėl lėšų trūkumo didelė dalis darbų liko nepradėtų.
6. 2006–2009 metų Aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių atnaujinimo programai įgyvendinti 2008 metais iš Privatizavimo fondo buvo skirti papildomi 5 mln. litų universitetų ir 3 mln. litų kolegijų studentų bendrabučių sąlygoms gerinti.
7. 2010 metais buvo skirta 30 mln. litų aukštųjų mokyklų bendrabučių vidaus bendrojo naudojimo patalpoms (sanitariniams mazgams ir virtuvėms, koridoriams ir laiptinėms) ir šilumos punktams atnaujinti, taip tikėtasi pagerinti studentų asmens higienos priežiūros ir maisto gaminimo sąlygas, sukurti higienos normas atitinkantį mikroklimatą.
8. Profesinio mokymo įstaigų bendrabučius atnaujinti pradėta nuo 2009 metų. 2009–2011 metais 74 šių įstaigų bendrabučiams iš dalies atnaujinti skirta per 14,7 mln. litų valstybės biudžeto lėšų.
9. Pagal Europoje įprastą praktiką įgyvendinamos valstybės remiamos pastatų atnaujinimo (modernizavimo) programos dažniausiai siūlo lengvatinį finansavimą, informacinę ir kitokią paramą daugiabučių namų savininkams, nepasiturinčioms šeimoms, savivaldybėms, švietimo ir mokslo institucijoms, ligoninėms ir kitoms įstaigoms. Programų dalyviams kompensuojama dalis projektų rengimo ir įgyvendinimo išlaidų. Programa, kaip ir kitos minėtos programos, yra socialiai orientuota.
III. PROGRAMOS TIKSLAS ir UŽDAVINIAI
10. Programos tikslas – atnaujinti (modernizuoti) bendrabučių pastatus, pastatytus pagal iki 1993 metų galiojusius statybos techninius normatyvus, siekiant racionalaus energinių išteklių naudojimo, pagerinti studentų ir mokinių gyvenimo bendrabučiuose sąlygas.
11. Programos uždaviniai:
11.1. užtikrinti bendrabučių pastatų atitiktį teisės aktuose numatytų esminių statinio reikalavimų visumai;
11.2. užtikrinti, kad skaičiuojamosios šiluminės energijos vartojimo sąnaudos sumažėtų ne mažiau kaip 20 proc., palyginti su energijos vartojimu iki įgyvendinant atnaujinimo (modernizavimo) priemones;
IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR FINANSAVIMAS
12. Programą vykdo valstybinės aukštosios mokyklos (universitetai ir kolegijos) ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos, kurių teisinė forma – viešoji įstaiga, arba kitas asmuo ar įmonė, veikianti pirmiau nurodytų viešųjų įstaigų (vienos ar kelių) naudai ir joms teikianti projekto įgyvendinimo bei kitas paslaugas, susijusias su energijos efektyvumo didinimu (toliau kartu – Programos vykdytojai).
14. Programos priedo 1 ir 2 punktuose numatytos Aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų bendrabučių atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo priemonės (toliau – Programos įgyvendinimo priemonės) galės būti finansuojamos Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 787 (Žin., 2008, Nr. 95-3720; 2010, Nr. 97-5031), VP3-1.1-AM-01-V priemonės „JESSICA kontroliuojantysis fondas“ lėšomis pagal Finansų inžinerijos priemonių administravimo ir finansavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 1K-334 (Žin., 2008, Nr. 125-4765).
15. Programos vykdytojams bus teikiamas lengvatinis kreditas su ne didesnėmis kaip 3 procentų fiksuotomis metinėmis palūkanomis ir ne ilgesniam kaip 20 metų laikotarpiui Programos įgyvendinimo priemonėms, nurodytoms Programos priedo 1 ir 2 punktuose, finansuoti.
16. Vadovaudamiesi Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-677 (Žin., 2009, Nr. 136-5963; 2011, Nr. 139-6563), nuostatomis, Programos vykdytojai turės parengti pastato energinio naudingumo sertifikatą prieš pradėdami energijos vartojimo efektyvumą didinančius darbus, pastato atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą (toliau – Investicijų planas), statinio projektą (projektus) ir energinio naudingumo sertifikatą, įgyvendinus energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones, bei pateikti juos finansų inžinerijos priemonės valdytojui. Investicijų plane numatytų energijos vartojimo efektyvumą didinančių priemonių suminės skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos turi užtikrinti ne mažesnę kaip D bendrabučio pastato energinio naudingumo klasę ir skaičiuojamosios šiluminės energijos vartojimo sąnaudų sumažinimą ne mažiau kaip 20 procentų, palyginti su šiluminės energijos vartojimo sąnaudomis prieš įgyvendinant Investicijų plane numatytas energijos efektyvumą didinančias priemones. Pastato energinio naudingumo klasė nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) nustatyta tvarka. Kai planuojama pasiekti D energinio naudingumo klasę, Investicijų plane skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos, atsižvelgiant į bendrabučio pastato dydį, turi būti ne didesnės kaip:
17. Jei pateikus energinio naudingumo sertifikatą po darbų atlikimo skaičiuojamosios šiluminės energijos vartojimo sąnaudos bus sumažintos 25 ar daugiau procentų, palyginti su šiluminės energijos vartojimo sąnaudomis prieš įgyvendinant atnaujinimo (modernizavimo) priemones, Programos vykdytojai galės kreiptis į finansų inžinerijos priemonės valdytoją, suteikusį paskolą, dėl palūkanų subsidijos, kurios ekvivalentas bus ne didesnis kaip 15 procentų pagrindinės paskolos sumos. Finansų inžinerijos priemonės valdytojui įvertinus paskolos išdavimo sąlygas ir kitas aplinkybes, būtų nurašoma: sukauptos paskolos palūkanos per 5 metų laikotarpį nuo pirmojo paskolos išmokėjimo arba 15% pagrindinės paskolos sumos priklausomai nuo to, kuri suma mažesnė. Jei bus reikalinga, finansų inžinerijos priemonės valdytojas galės pakeisti atitinkamą paskolos sutartį taip, kad joje atsispindėtų taikomos palūkanų subsidijos nuostatos, ir tinkamai informuos JESSICA kontroliuojančio fondo valdytoją apie padarytus keitimus.
18. Kitos Programos įgyvendinimo priemonės, nurodytos Programos priedo 3 punkte, gali būti finansuojamos Europos investicijų banko paskolos Lietuvai lėšomis Paskolų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų bei valstybės garantijų teikimo ir suteiktų paskolų grąžinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 667 (Žin., 2001, Nr. 49-1713; 2011, Nr. 105-4936), V skyriuje nustatyta tvarka.
19. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, atsižvelgdama į finansines galimybes, iš jai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų gali skirti ne daugiau kaip 15 procentų lėšų nuo Programos vykdytojams suteiktų paskolų Programos priedo 3 punkte nurodytoms kitoms Programos įgyvendinimo priemonėms finansuoti, vertindama visus šiuos kriterijus:
19.1. Investicijų plane numatomą skaičiuojamąją sutaupytos šiluminės energijos vertę pagal esamos padėties kainą (tūkst. Lt/metus) (pirmenybė teikiama tiems Programos vykdytojams, kurių bendrabučiuose numatoma daugiausia sutaupyti lėšų);
19.2. bendrabučių pastatų būklę (pirmenybė teikiama tiems Programos vykdytojams, kurių bendrabučiuose būtina likviduoti avarinę būklę, atsižvelgiant į bendrabučio reikalingumo pagrindimą);
19.3. paskolos dydį (pirmenybė teikiama Programos vykdytojams, kuriems suteikta didesnės vertės paskola);
19.4. Programos vykdytojo indėlį į bendrabučio(-ų) finansavimą (pirmenybė teikiama Programos vykdytojams, kurių indėlis didesnis);
20. Siekdami gauti Programos 19 punkte nurodytų lėšų, Programos vykdytojai iki einamųjų metų vasario 1 dienos teikia prašymus Švietimo ir mokslo ministerijai, kartu pateikdami sutarties(-čių) dėl paskolos(-ų) suteikimo kopiją(-as), rangos darbų sutarčių ir atliktų statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktų kopijas, sąskaitų faktūrų ir apmokėjimą patvirtinančių dokumentų kopijas („kopija tikra“). Prašymuose Programos vykdytojai nurodo išsamią informaciją pagal kriterijus, išvardytus Programos 19 punkte.
21. Atsižvelgiant į švietimo ir mokslo ministro patvirtintą lėšų paskirstymą Programos vykdytojams, kuriems bus skiriama Programos 19 punkte nurodytų lėšų, su Programos vykdytojais sudaromos lėšų naudojimo sutartys. Programos vykdytojai už lėšų naudojimą atsiskaito lėšų naudojimo sutartyse nustatyta tvarka.
V. PROGRAMOS REZULTATŲ VERTINIMO KRITERIJAI
22. Programos rezultatų vertinimo kriterijai:
22.3. atnaujintų valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų bendrabučių energijos vartojimo efektyvumo padidėjimo procentas;
VI. PROGRAMOS NUMATOMI REZULTATAI
23. Numatoma, kad įgyvendinus Programą bus atnaujinta (modernizuota):
24. Numatoma, kad skaičiuojamosios energijos vartojimo sąnaudos Programos vykdytojų bendrabučiuose sumažės ne mažiau kaip 20 proc.
25. Numatoma, kad visiems atnaujintiems bendrabučiams bus suteikta ne mažesnė kaip D pastato energinio naudingumo klasė.
26. Programos vykdytojai teikia kasmetines ataskaitas pagal Efektyvaus energijos išteklių ir energijos vartojimo stebėsenos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 692 (Žin., 2008, Nr. 83-3296). Šių ataskaitų kopijos teikiamos Aplinkos ministerijai.
Aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo
įstaigų bendrabučių atnaujinimo
(modernizavimo) programos
priedas
AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ IR PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGŲ BENDRABUČIŲ ATNAUJINIMO (MODERNIZAVIMO) PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
| Eil. Nr. |
Priemonės pavadinimas |
| 1 |
Energinį efektyvumą didinančios priemonės |
| 1.1 |
Šildymo ir karšto vandens sistemų įrengimas, pertvarkymas arba keitimas: |
| 1.1.1 |
šilumos punkto ir katilinės (individualių katilų) ir karšto vandens ruošimo įrenginių keitimas, pertvarkymas ar įrengimas, įskaitant atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, geometrinės energijos, biokuro ir pan.) panaudojimą |
| 1.1.2 |
balansinių ventilių ant stovų įrengimas |
| 1.1.3 |
vamzdynų šiluminės izoliacijos pagerinimas |
| 1.1.4 |
šildymo vamzdynų ir prietaisų keitimas |
| 1.1.5 |
individualios šilumos apskaitos prietaisų arba daliklių ir (arba) termostatinių ventilių įrengimas patalpose (kambariuose) |
| 1.1.6 |
karšto vandens sistemos vamzdynų keitimas |
| 1.2 |
Langų ir lauko durų keitimas: |
| 1.2.1 |
langų keitimas |
| 1.2.2 |
lauko ir tambūro durų keitimas |
| 1.3 |
Stogo šiltinimas, įskaitant naujos dangos ar naujo šlaitinio stogo įrengimą (išskyrus patalpų pastogėje įrengimą) |
| 1.4 |
Perdangos po vėdinama šlaitinio stogo pastoge šiltinimas |
| 1.5 |
Fasadinių sienų (cokolio) šiltinimas, įskaitant sienų (cokolio) konstrukcijos defektų pašalinimą ir nuogrindos sutvarkymą |
| 1.6 |
Rūsio perdangos šiltinimas |
| 1.7 |
Ventiliacijos ir rekuperacijos sistemų pertvarkymas, keitimas arba įrengimas |
| 1.8 |
Liftų atnaujinimas (modernizavimas) keičiant techniniu energiniu požiūriu efektyvesniais |
| 2 |
Būtinos energijos efektyvumui didinti įgyvendinimo priemonės |
| 2.1 |
Techninės dokumentacijos rengimas ir ekspertizė |
| 2.2 |
Techninė statybos priežiūra |
| 2.3 |
Projekto vykdymo priežiūra |
| 3 |
Kitos atnaujinimo (modernizavimo) priemonės |
| 3.1 |
Balkonų, stogelių virš įėjimų, laiptų atnaujinimas |
| 3.2 |
Visų vidaus patalpų remontas |
| 3.3 |
Sanitarinių mazgų atnaujinimas |
| 3.4 |
Vėdinimo sistemų įrengimas ar atnaujinimas |
| 3.5 |
Kitų pastato inžinerinių sistemų (nuotekų sistemų, geriamojo vandens vamzdynų ir įrenginių, priešgaisrinės ir pastato apsaugos sistemų, žaibosaugos priemonių, dūmų šalinimo sistemų, telekomunikacinių sistemų, elektros instaliacijos ir apšvietimo sistemų) įrengimas, keitimas ar atnaujinimas |
| 3.6 |
Bendrabučio pritaikymas neįgalių žmonių reikmėms |
| 3.7 |
Nereikalingų balkonų su turėklais nuardymas ir apsauginių aptvėrimų įrengimas |