LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL AUKŠTOJO TYRO GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO

2007 m. gegužės 17 d. Nr. D1-266

Vilnius

Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409), 41 punktu:

1. Tvirtinu Aukštojo tyro gamtotvarkos planą (pridedama).

2. Pavedu:

2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos koordinuoti joms pavaldžių institucijų veiklą, įgyvendinant šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane numatytas priemones;

2.2. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti planavimą lėšų, reikalingų priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Žemaitijos nacionalinio parko direkcija;

2.3. Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti valstybės įmonės Rietavo miškų urėdijos privalomųjų miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų lėšų, kuriomis reikalinga finansuoti atitinkamas priemones, numatytas šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, planavimą.

APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2007 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-266

AUKŠTOJO TYRO GAMTOTVARKOS PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Aukštojo tyro gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas vietovei, atitinkančiai gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2006, Nr. 124-4711), nuostatomis. Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, kurią parengė PHARE 2002 m. programos projekto „Tvarkymo planų Lietuvos saugomoms teritorijoms parengimas“ EUROPEAID/113516/D/SV/LT ekspertai, išsamiai aprašanti, paaiškinanti Gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia jiems pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www.am.lt/gamtotvarka.

II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS

2. Teritorija, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, – Aukštasis tyras – yra Telšių apskrityje, Rietavo savivaldybės Rietavo seniūnijoje. Aukštasis tyras yra dalis didesnės vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 37-1271) – Rietavo miškai. Šis Gamtotvarkos planas apima tik Aukštojo tyro pelkę, sutampančią su valstybinio Aukštojo tyro telmologinio draustinio ribomis. Teritorijos, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, plotas – 881 ha.

Teritorijoje išliko daug vertingų gamtinių kompleksų, ypač aukštapelkių ir pelkinių miškų. Teritorijoje aptikta 11 Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių, įtrauktų į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros (toliau – Buveinių direktyva) I priedą, tipų:

3160 Natūralūs distrofiniai ežerai. Distrofinių pelkinių ežerokšnių gausu Aukštojo tyro aukštapelkės plynėje, ypač jos centrinėje dalyje. Bendras buveinės užimamas plotas apie 2 ha. Buveinės būklė gera.

6450 Aliuvinės pievos. Pažeistų aliuvinių pievų plotų pasitaiko prie Jūros ir Žvelsos upelių. Nebenaudojamos pievos intensyviai apauga medžiais ir krūmais. Bendras buveinės plotas apie 6 ha.

6510 Šienaujamos mezofitų pievos. Šienaujamų mezofitų pievų fragmentų išlikę pietinėje teritorijos dalyje. Nebenaudojami plotai apauga krūmais ir medžiais. Bendras buveinės užimamas plotas apie 10 ha.

7110 *Aktyvios aukštapelkės. Tai Aukštojo tyro pelkės plynių plotai, apaugę retomis žemaūgėmis pušimis. Bendras buveinės užimamas plotas apie 172 ha.

7140 Tarpinės pelkės ir liūnai. Žemaūgių viksvinių augalų ir kiminų formuojamos bendrijos aptinkamos Aukštojo tyro pelkės centrinėje dalyje ir lago juostose. Bendras buveinės užimamas plotas apie 40 ha.

7150 Plikų durpių saidrynai. Tai aukštapelkių praplaišų kompleksai (Sphagno tenelli-Rhynchosporetum bendrijos). Gana gausiai paplitę Aukštojo tyro pelkės plynėse. Bendras buveinės užimamas plotas apie 10 ha.

7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės. Mažai karbonatingo vandens šaltiniai trykšta pietinėje teritorijos dalyje. Buveinė užima nedidelį plotą – apie 0,25 ha.

9050 Žolių turtingi eglynai. Eglynų su turtinga nemoraline augalija teritorijoje nedaug; jų užimami plotai labai maži. Šių buveinių aptikta į Aukštojo tyro pelkę įsiterpusiame mineraliniame pusiasalyje. Bendras buveinės užimamas plotas 1,4 ha.

9080 *Pelkėti lapuočių miškai. Pelkėti lapuočių miškai – šlapi, nuolat įmirkusiose augavietėse augantys juodalksnynai ir beržynai – sudaro nemažą teritorijos dalį. Didžiausi pelkėtų lapuočių miškų plotai yra Aukštojo tyro apypelkiuose. Bendras buveinės užimamas plotas apie 120 ha.

91D0 *Pelkiniai miškai. Aukštapelkių pušynai ir pelkėti spygliuočių miškai aptinkami visoje teritorijoje ir užima didelius plotus. Pelkiniai eglynai daugelyje vietų nukentėję nuo kenkėjų ir sausinimo. Bendras buveinės užimamas plotas apie 220 ha.

91E0 *Aliuviniai miškai. Nedideli aliuvinių juodalksnynų plotai yra palei Jūros ir Žvelsos aukštupius. Bendras buveinės užimamas plotas apie 24 ha.

Teritorijoje rastos 2 augalų bendrijos, nurodytos Augalų bendrijų raudonosios knygos sąraše, patvirtintame aplinkos ministro 1998 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 237 (Žin., 1998, Nr. 108-2976), taip pat 7 Lietuvoje saugomos augalų rūšys, kurios nurodytos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše (toliau – Lietuvos raudonoji knyga), patvirtintame aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2005, Nr. 76-2784):

Švylinis kūlingynas (Etiophoro-Trichophoretum cespitosi). Šios asociacijos bendrijos aptinkamos Aukštojo tyro pelkės plynėse. Būdingos šioms bendrijoms kupstinės kūlingės (Trichophorum cespitosum) vietomis auga labai tankiai ir dominuoja žolyne, kuriame jos projekcinis padengimas siekia 60–70%.

Kimininis saidrynas (Sphagno tenelli-Rhynchosporetum albae). Šios bendrijos gausiausios Aukštojo tyro pelkės centrinėje dalyje. Tai – aukštapelkių duburiai su gausiai augančiomis baltosiomis saidromis (Rhynchospora alba) ir būdingų rūšių kiminais ir kerpsamanėmis.

Raudonoji gegūnė (Dactylorhiza incarnata). Aptikta negausiai auganti šlapioje pievoje prie numelioruoto Žvelsos upelio; melioracijos kanalo šlaiteliuose šiaurrytinėje teritorijos dalyje ir drėgnose pievose į pietus nuo Aukštojo tyro pelkės.

Baltijinė gegūnė (Dactylorhiza longifolia). Pavienių augalų pasitaiko pelkių pakraščiuose.

Aukštoji gegūnė (Dactylorhiza fuchsii). Aptiktos keturios šios rūšies individų augavietės: 34 kv. 7 skl., 39 kv. 9 skl., 39 kv. 19–21 skl., 39 kv. riboje tarp 29 ir 26 skl.

Raistinė viksva (Carex magellanica). Rasta auganti 42 kv. 8 skl. sename drėgname eglyne (Sphagno girgensohnii-Piceetum bendrijoje).

Kupstinė kūlingė (Trichophorum cespitosum). Didelė šių augalų populiacija išplitusi aukštapelkių plynėse, ypač didesniuose praplaišų kompleksuose. Gausiausiai auga aplink saidrynus.

Statusis atgiris (Huperzia selago). Gana dažnas 41 kv. 16 skl., 42 kv. 5,8 skl., 49 kv. 3,5 skl., 50 kv. 2 skl., negausiai auga 33 kv. 17 skl., 34 kv. 1,12 skl., 36 kv. 32 skl., 39 kv. 26 skl. Įvairaus dydžio populiacijų aptinkama drėgnųjų eglynų ir juodalksnynų bendrijose, ūksmingose augavietėse.

Retažiedė miglė (Poa remota). Auga 41 kv. 16 skl., netoli Žvelsos upelio plytinčiame šlapiame (Circaeo-Alnetum) juodalksnyne. Aptikti tik pavieniai vegetatyviniai šios rūšies individai.

Teritorijoje gyvena 10 į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų ir (ar) 10 pagal 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos I priedą saugomų paukščių rūšių:

Juodasis gandras (Ciconia nigra). Aukštapelkę supančiuose miškuose peri pavienės poros. Retkarčiais atskrenda maitintis į pelkės pakraščius.

Mažasis erelis rėksnys (Aquila pomarina). Aukštapelkę supančiuose miškuose peri pavienės poros. Maitintis skrenda į aplinkines pievas.

Vapsvaėdis (Pernis apivorus). Aukštapelkę supančiuose miškuose peri pavienės poros.

Vištvanagis (Accipiter gentilis). Aukštapelkę supančiuose miškuose peri pavienės poros.

Tetervinas (Tetrix tetrix). Aukštapelkėje nuolat gyvena iki 10 paukščių.

Jerubė (Bonasa bonasia). Aukštapelkę supančiuose miškuose peri pavienės poros.

Gervė (Grus grus). Aukštapelkę supančiuose miškuose peri pavienės poros. Migracijų metu pelkėje jų apsistoja šimtai.

Dirvinis sėjikas (Pluvialis apricaria). Aukštapelkėje kasmet peri 6–7 poros. Tai viena pagrindinių šio paukščio perimviečių Lietuvoje.

Tikutis (Tringa glareola). Aukštapelkėje peri 2–3 poros.

Didžioji kuolinga (Numenius arquata). Ne kasmet aukštapelkėje peri pavienės poros.

Lėlys (Caprimulgus europaeus). Aukštapelkę supančiuose miškuose ir pušimis apaugusiose pelkės dalyse peri pavienės poros.

Plėšrioji medšarkė (Lanius excubitor). Aukštapelkėje peri pavienės poros.

Paprastoji medšarkė (Lanius collurio). Aukštapelkės pakraščiuose ir ją supančiuose miškuose bei krūmingose pievose peri kelios poros.

Valstybinis Aukštojo tyro telmologinis draustinis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 399 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo“ (Žin., 2004, Nr. 55-1899; 2006, Nr. 92-3635) paskelbtas paukščių apsaugai svarbia teritorija, skirta dirvinių sėjikų (Pluvialis apricaria) ir tikučių (Tringa glareola) apsaugai.

Teritorijoje taip pat aptiktos 2 į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos ir 4 pagal Buveinių direktyvą saugomos žinduolių rūšys: lūšis (Lynx lynx), baltasis kiškis (Lepus timidus), vilkas (Canis lupus) ir bebras (Castor fiber).

Pagrindinės grėsmės, lemiančios Aukštojo tyro vertybių būklę: sausėjimas dėl įrengtos sausinimo sistemos, pievų suarimas, pievų užaugimas sumedėjusia augalija, nepalanki miškų kirtimo praktika, lankytojų lankymasis pelkėje paukščių perėjimo metu, bebrų sukeltas miško patvenkimas.

Didžiąją teritorijos dalį užima valstybinės reikšmės miškai, valdomi VĮ Raseinių miškų urėdijos. Privačios nuosavybės teise valdoma apie 150 ha teritorijos miškų.

III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

3. Gamtotvarkos plano tikslas – išlaikyti aukštapelkių, žemapelkių, pievų ir miškų (pelkinių, aliuvinių, pelkėtų lapuočių, aliuvinių) buveinių su joms būdinga struktūra ir rūšių sudėtimi bei retų rūšių populiacijų palankią apsaugos būklę, išsaugant ir pagerinant esamas sąlygas.

4. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai:

4.1. atstatyti pelkės ir apypelkio hidrologinį režimą;

4.2. sureguliuoti bebrų gausą, kad jų daroma žala nekeltų grėsmės Europos Bendrijos svarbos miško buveinėms;

4.3. padidinti ir palaikyti atvirus pievų plotus;

4.4. informuoti vietos gyventojus, žemės savininkus ir naudotojus apie teritorijos gamtines vertybes ir apsaugos priemones, įtraukti juos į buveinių tvarkymą.

IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

5. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo planas:

Uždavinys	Priemonės pavadinimas	Atsakingos institucijos	Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas	Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai¹
1. Atkurti pelkės ir apypelkio hidrologinį režimą	1.1. pelkės ir apypelkio hidrologinio režimo atkūrimo projekto parengimas	Žemaitijos nacionalinio parko direkcija	2008–2009 metai	I
1. Atkurti pelkės ir apypelkio hidrologinį režimą	1.2. pelkės ir apypelkio hidrologinio režimo atkūrimo projekto įgyvendinimas	VĮ Rietavo miškų urėdija, Žemaitijos nacionalinio parko direkcija	2009–2010 metai	I
2. Sureguliuoti bebrą gausą, kad jų daroma žala nekeltų grėsmės Europos Bendrijos svarbos miško buveinėms	organizuoti, kad medžioklės plotų naudotojai reguliuotų vietinę bebrų populiaciją	Žemaitijos nacionalinio parko direkcija	2007–2016 metai	II
3. Padidinti ir palaikyti atvirus pievų plotus	3.1. organizuoti, kad sumedėjusi augalija (menkaverčiai medžiai ir krūmai) būtų iškirsti ir išvežti (2, 4 tvarkymo plotai)	VĮ Rietavo miškų urėdija, Žemaitijos nacionalinio parko direkcija	2007–2008 metai	I
	3.2. organizuoti sumedėjusios augalijos atžalų šalinimą (2, 4 tvarkymo plotai)	VĮ Rietavo miškų urėdija, Žemaitijos nacionalinio parko direkcija	2008–2009 metai	I
	3.3. organizuoti reguliarų pievų šienavimą (2, 4 tvarkymo plotai)	VĮ Rietavo miškų urėdija, Žemaitijos nacionalinio parko direkcija	2009–2016 metai	I
	3.4. konsultuojant privačios žemės savininkus siekti, kad jie savo žemėje pievas tvarkytų pagal KPP AAP² Kraštovaizdžio tvarkymo programą (4a tvarkymo plotas)	Žemaitijos nacionalinio parko direkcija	2007–2016 metai	I
4. Informuoti vietos gyventojus, žemės savininkus ir naudotojus apie teritorijos gamtines vertybes ir apsaugos priemones, įtraukti juos į buveinių tvarkymą	4.1. suorganizuoti susitikimą su vietos gyventojais ir žemės savininkais (naudotojais), išaiškinti jiems teritorijos gamtinių vertybių apsaugos svarbą ir priemones, galiojančius apribojimus ir galimybes tvarkyti teritoriją, gauti išmokas pagal Kaimo plėtros 2007–2013 m. plano priemones	Žemaitijos nacionalinio parko direkcija	2007 metai	I
	4.2. pateikti rekomendacijas valstybinių miškų valdytojams ir privačių miškų savininkams dėl sanitarinių kirtimų mažinimo 1 ir 3 tvarkymo plotuose	Žemaitijos nacionalinio parko direkcija	2007–2016 metai	II
	4.3. pastatyti 5 informacinius ženklus apie apribotą teritorijos lankymą	Žemaitijos nacionalinio parko direkcija	2008 metai	I
	4.4. įrengti informacinį stendą apie teritorijos gamtosauginę vertę	Žemaitijos nacionalinio parko direkcija	2008 metai	II
	4.5. reguliariai informuoti visuomenę parengiant bent 1 straipsnį per metus regioninėje ar šalies spaudoje apie teritorijos gamtosauginę svarbą ir gamtotvarkos darbus	Žemaitijos nacionalinio parko direkcija	2007–20016 metai	III

¹Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – svarbios; III – mažiau svarbios.

²KPP AAP – Kaimo plėtros 2007–2013 m. plano Agrarinės aplinkosaugos priemonė.

V. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS

6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą koordinuoja Žemaitijos nacionalinio parko direkcija. Ji atsakinga už Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių ir rūšių palankios apsaugos būklės užtikrinimą ir saugomų gamtos vertybių priežiūrą. Žemaitijos nacionalinio parko direkcija atsakinga už pelkės hidrologinio režimo atkūrimo projekto parengimą. VĮ Rietavo miškų urėdija, vykdydama kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, organizuoja pelkės hidrologinio režimo atkūrimo projekto įgyvendinimą (darbams finansuoti siūloma siekti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai skiriamos paramos nepelno investicijoms miškuose). VĮ Rietavo miškų urėdija taip pat organizuoja pelkių ir pievų buveinių išvalymo nuo menkavertės sumedėjusios augalijos darbus bei vėlesnius buveinių būklės palaikymo darbus, šienaujant ir pagal poreikį iškertant atžalas. Organizuodama šias priemones, Žemaitijos nacionalinio parko direkcija teikia metodinę paramą VĮ Rietavo miškų urėdijai, rengiant paraišką finansavimui iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai gauti, taip pat konsultuoja dėl buveinių būklės palaikymo darbų metodų, terminų, technikos naudojimo ir konkrečių darbų vietų, kad jais nebūtų pakenkta saugomiems augalams ir gyvūnams.

VI. LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI

7. Preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytų priemonių įgyvendinimui pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos, VĮ Rietavo miškų urėdijos privalomiesiems miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbams (tarp jų aplinkosauginiams objektams tvarkyti) skiriamos lėšos, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos.

VII. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS (MONITORINGO) TVARKA

8. Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai peržiūrimas nustatant, ar vykdomos priemonės iš tikrųjų duoda laukiamą rezultatą įgyvendinant Gamtotvarkos plano uždavinius. Tam būtina reguliari buveinių ar rūšių kokybės, dydžio ar skaičiaus stebėsena. Jei stebėsenos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami, Gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas. Naujai atsiradę veiksniai, kurių nebuvo Gamtotvarkos plano rengimo metu, gali pakeisti situaciją sudarydami poreikį naujoms patikslintoms priemonėms numatyti.

9. Pelkių, pievų ir miškų buveinių stebėsena numatyta pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608). Vadovaujantis šia programa, buveinių stebėsena turi būti atliekama ne rečiau kaip kas 3 metai.

10. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga Žemaitijos nacionalinio parko direkcija. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, jeigu jie vertino buveinių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir pasiūlymus. Žemaitijos nacionalinio parko direkcija parengia peržiūros ataskaitą ir ją pateikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

11. Gamtotvarkos planas turi būti peržiūrimas kas 3 metai, įvykdžius buveinių stebėsenos darbus pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programą. Pirmoji peržiūra numatoma 2008 metais, kada bus atlikti ir pirmieji buveinių būklės vertinimo darbai.

12. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:

12.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys;

12.2. iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai;

12.3. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas;

12.4. pasiekti rezultatai;

12.5. suinteresuotų asmenų indėlis, pasiekti susitarimai ir kt.;

12.6. būtinybė pakeisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas.

13. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinamas ir kitu laiku, nei nurodyta šio Gamtotvarkos plano 11 punkte, jei pradeda blogėti buveinių būklė, mažėja saugomų augalų populiacija arba surandama efektyvesnių būdų užtikrinti teritorijos palankią apsaugos būklę.

PASTABA. *ženklu žymimi prioritetiniai Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių tipai.

______________