LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL GRAŽUTĖS REGIONINIO PARKO TVARKYMO PLANO PATVIRTINIMO
2011 m. sausio 5 d. Nr. D1-15
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr.107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006, Nr. 66-2429; 2007, Nr. 39-1437; 2010, Nr. 65-3195) 18 straipsniu ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 28 straipsnio 5 ir 6 dalimis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 40-1484; 2005, Nr. 150-5481) 1.31 punktu:
1. T v i r t i n u Gražutės regioninio parko tvarkymo planą (pridedama)[1].
2. P a v e d u:
2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos per 15 darbo dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti įregistruoti Gražutės regioninio parko tvarkymo planą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, per mėnesį nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti Gražutės regioninio parko tvarkymo planą suinteresuotoms ministerijoms, kitoms valstybės institucijoms, taip pat Zarasų rajono ir Ignalinos rajono savivaldybėms;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2011 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. D1-15
GRAŽUTĖS REGIONINIO PARKO TVARKYMO PLANO AIŠKINAMOJO RAŠTO PAGRINDINIAI TEIGINIAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Gražutės regioninio parko tvarkymo plano (toliau – Tvarkymo planas) sprendinius sudaro tekstinė dalis (aiškinamojo rašto pagrindiniai teiginiai) ir grafinė dalis (tvarkymo plano brėžinys).
2. Tvarkymo plano tikslai yra šie:
3. Vietovėms, atitinkančioms gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, taikomas Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2004, Nr. 41-1335), nustatytas veiklos reglamentavimas.
II. TERITORIJOS TVARKOMASIS ZONAVIMAS
4. Tvarkymo plane pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 (Žin., 2004, Nr. 131-4704), nustatomos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės ir kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
4.1. konservacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos: gamtos ir kultūros paveldo objektų zonų grupėje nustatoma reguliuojamos apsaugos (KOr) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
4.2. miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
4.2.1. ekosistemų apsaugos miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatomos išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo miškų (MEk, pelkėtuose miškuose – M(P)Ek) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
4.2.2. rekreacinių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) rekreacinių miškų (MRe) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
4.2.3. apsauginių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatomos bendrojo apsauginio ūkininkavimo miškų (MAb) ir specializuoto apsauginio ūkininkavimo (MAs) (pelkėtuose miškuose – M(P)As) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;
4.3. žemės ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
4.3.1. ekosistemas saugančių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma ekosistemas išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (ŽEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
4.3.2. rekreacinių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma ekstensyvaus pritaikymo (ŽRe) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
4.3.3. apsauginių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatomos bendrojo apsauginio ūkininkavimo (ŽAb) ir specializuoto apsauginio ūkininkavimo (ŽAs) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;
4.4. kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
4.4.1. gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
4.4.1.1. kultūros paveldo požiūriu vertingų miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatomos kraštovaizdžio išsaugojančio tvarkymo (GEk) ir kraštovaizdžio pertvarkomojo tvarkymo (GEp) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;
4.4.1.2. rekreacinių miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma ekstensyvaus (palaikomojo) tvarkymo (GRe) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
4.4.1.3. apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatomos sugriežtinto geoekologinio reguliavimo (GAe) ir sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;
4.4.2. rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatomos subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos (NRn) ir urbanizuotos rekreacinės aplinkos (NRu) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;
4.4.3. pramoninės-komunalinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatomos ekstensyviai technogenizuotos aplinkos pramoninių-komunalinių sklypų (NFn) ir intensyviai technogenizuotos aplinkos pramoninių-komunalinių sklypų (NFu) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;
4.5. vandens ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
4.5.1. ekosistemas saugančių vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma išsaugančio ūkininkavimo (VEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
4.5.2. rekreacinių vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma ekstensyvaus rekreacinio pritaikymo (VRe) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
4.6. Papildomai Tvarkymo plane pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus nustatomos šios sudėtinės kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kuriose taikomos vienos kraštovaizdžio tvarkymo zonos naudojimo ir tvarkymo būtinosios sąlygos (reikalavimai), pakeitus žemės paskirtį gali būti pakeistos kitos kraštovaizdžio tvarkymo zonos naudojimo ir tvarkymo būtinosiomis sąlygomis (reikalavimais):
4.6.1. rekomenduojamų apželdinti mišku bendrojo apsauginio ūkininkavimo agrarinių teritorijų pakeitimo į bendrojo apsauginio ūkininkavimo miškų (ŽAb/MAb) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
III. GAMTOS APSAUGOS KRYPTYS IR PRIEMONĖS
5. Pagrindinės Gražutės regioninio parko (toliau – Regioninis parkas) gamtos apsaugos kryptys:
5.1. vertingų gamtinių kompleksų ir objektų bei biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas, gamtinių rekreacinių išteklių kokybės gerinimas;
6. Siekiant užtikrinti Regioninio parko gamtinės ekologinės sistemos stabilumą ir gerą ekologinę būklę bei stiprinti gamtinio karkaso ekologinį potencialą, skatinama:
6.1. mažinti aplinkos taršą, likviduojant sąvartynus ir atliekų užkasimą, skatinant ekologinį žemės ūkį, individualių namų prijungimą prie nuotekų valymo įrengimų, nuotekų valymo įrengimų modernizavimą bei naujų įrengimą, katilinių modernizavimą, ekologiškų technologijų diegimą vietos gamybos įmonėse;
6.2. stiprinti ekosistemų apsaugos funkcijas miškuose. Siekiant šio tikslo, ūkininkaujant Regioninio parko miškuose rekomenduojama: palaikyti būdingą medynų rūšinę sudėtį ir medynų vertikalią struktūrą; atkuriant ir įveisiant mišką formuoti artimos natūraliai rūšinės sudėties mišrius medynus, pirmenybę teikiant savaiminiam atžėlimui; miško želdinimui naudoti tik vietinės kilmės miško dauginamąją medžiagą.
7. Siekiant atkurti pažeistus gamtinio kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, numatyta:
7.1. transformuoti kultūrines pievas, ganyklas bei ariamą žemę į pusiau natūralias ekstensyvaus naudojimo pievas;
7.2. atkurti nusausintų teritorijų hidrologinį režimą bei renatūralizuoti (arba leisti renatūralizuotis) sureguliuotas vandens tėkmes;
7.3. likviduoti ar pritaikyti kitai veiklai (transformuoti) apleistus žemės ūkio gamybinius kompleksus, bešeimininkius pastatus;
8. Numatytos šios Regioninio parko gamtos apsaugos priemonės:
8.2. atlikti biologinės įvairovės tyrimus ir detalų Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių, rūšių (įskaitant paukščius) radaviečių kartografavimą, buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų būklės įvertinimą visame Regioniniame parke;
8.3. palaikyti tradicinį ekstensyvų biologiniu požiūriu vertingų pievų ir šlapžemių naudojimą, neleidžiant užaugti nendrynais, krūmais ar mišku. Skatinti pradėti šienauti ne anksčiau kaip po paukščių perėjimo periodo pabaigos, reguliuoti ganymo intensyvumą;
8.4. eksponuoti gamtos paveldo objektus, juos pritaikyti lankymui, sutvarkant aplinką, įrengiant lankymui ir eksponavimui būtiną infrastruktūrą (priėjimus, privažiavimus, automobilių stovėjimo aikšteles, atokvėpio vietas, informacinius stendus), formuojant želdinius, atveriant paveldo objektus ar reginius nuo jų kraštovaizdžio kirtimais;
IV. KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS KRYPTYS IR PRIEMONĖS
9. Regioninio parko nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų apsaugos kryptys:
9.1. išsaugoti kultūros paveldo vertybes vietoje, ypač kreipiant dėmesį į kultūros vertybių ryšio su gamtine aplinka išlaikymą;
10. Regioninio parko nekilnojamojo kultūros paveldo objektams išsaugoti numatytos šios priemonės:
10.1. inicijuoti specialaus apsaugos statuso neturinčių objektų, turinčių kultūros paveldo vertybės požymius (alkakalniai, vad. Dievaičiuku ir Dievaityte, Piliakalnis II, vad. Putrakalniu, alkakalnis, vad. Berniukalniu, akmuo su dubeniu, Antalieptės šaltinis, vad. Šveicarka, ežerai, vad. Mergežeriais (3)) paskelbimą kultūros paveldo objektais;
10.2. pritaikyti kultūros paveldo objektus lankymui, sutvarkant aplinką, įrengiant lankymui ir eksponavimui būtiną infrastruktūrą (priėjimus, privažiavimus, automobilių stovėjimo aikšteles, atokvėpio vietas, informacinius stendus), formuojant želdinius, atveriant kultūros paveldo objektus ar reginius kraštovaizdžio kirtimais;
10.3. inicijuoti nykstančių kultūros objektų (Dūkšto ir Luodžio dvarų sodybos) tiriamuosius darbus ir jų tvarkymo bei atkūrimo projektų parengimą;
10.4. Dūkšto ir Luodžio dvarų sodybų pastatus, vandens malūnus (Antalieptės ir Tiltiškių) rekomenduojama panaudoti pažintinio turizmo ir poilsinės rekreacijos poreikiams, įrengti juose muziejines ekspozicijas;
V. REKREACINIO NAUDOJIMO PLĖTROS KRYPTYS IR PRIEMONĖS
11. Regioninio parko rekreacinio naudojimo plėtros kryptys:
11.1. organizuoti ir plėtoti pažintinį turizmą. Skatinti pažintinį lankymą: keliones pėsčiomis, dviračiais, baidarėmis, automobiliais, slidėmis;
12. Regioninio parko rekreacinio naudojimo plėtros priemonės:
12.1. vystyti pėsčiųjų turizmą: įrengti pėsčiųjų takus ir maršrutus Regioninio parko kraštovaizdžiui, gamtos ir kultūros vertybėms ir gyvajai gamtai pažinti:
12.1.1. įrengti Antalieptės marių pažintinį taką Antalieptės marių hidrografiniame draustinyje, sudarantį galimybes susipažinti su unikaliu Blėkiškių pusiasaliu, 69 pilkapiais, esančiais penkiuose pilkapynuose, Galminių piliakalniu ir kitomis kultūros bei gamtos vertybėmis;
12.1.2. įrengti Beržinio pažintinį pėsčiųjų taką Beržinio telmologiniame draustinyje, sudarantį galimybes susipažinti su aukštapelke, jos gamtos įvairove ir kultūros vertybėmis;
12.1.3. įrengti Ganiavos pažintinį pėsčiųjų taką, sudarantį galimybes susipažinti su Ganiavos telmologiniu draustiniu, jo gamtos ir kultūros vertybėmis, Giteniškės mišku, Dumblynės kraštovaizdžio draustiniu;
12.1.4. įrengti Smalvo pažintinį taką Smalvo kraštovaizdžio draustinyje, sudarantį galimybes susipažinti su Smalvykščio pelke, jos gamtos įvairove, Europos Bendrijos svarbos pelkių buveinėmis;
12.1.5. įrengti Dūkšto pažintinį taką Dūkšto kraštovaizdžio draustinyje, sudarantį galimybes susipažinti su kultūros paveldo vertybėmis: Sokiškių, Pasamanos, Dūkštelių I ir Dūkštelių II piliakalniais, išsidėsčiusiais aplink Samanio ežerą, Senojo Dūkšto dvaro pastatų ansambliu, dvaro parku ir sodu, Senojo Dūkšto kapinėmis, kitomis kultūros ir gamtos vertybėmis;
12.2. vystyti dviračių turizmą ir autoturizmą:
12.2.1. kurti infrastruktūrą prie Regioninį parką kertančių svarbiausių turistų judėjimo kelių: nacionalinio autoturizmo maršruto „Aukštaitijos keliai“, nacionalinio dviračių maršruto ir regioninio maršruto „Aukštaitijos dviračių žiedas“;
12.2.2. gerinti kelių būklę autoturizmo trasose, įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, atokvėpio vietas prie lankomų objektų;
12.2.3. įrengti dviračių trasas ir takus:
12.2.3.1. vakarinėje Regioninio parko dalyje: Antalieptės miestelis–Šavašos draustinis – Lūžų, Tamašaukos pilkapynai–Žvilbučių dvaro sodyba–Jureliškių ir Šalinėnų kaimai–Ąžuolijos miškas–Gaideliškių kaimas–Antalieptė;
12.3. įrengti apžvalgos aikšteles būdingiems ir(ar) unikaliems Regioninio parko kraštovaizdžio panoraminiams vaizdams apžvelgti;
12.4. plėtoti Regioninio parko vizualinę informacinę sistemą natūroje, pastatant rodykles, užrašus, informacinius stendus;
12.5. žiemos sezono metu dviračių ir pėsčiųjų turizmo trasas ir jų įrangą panaudoti slidžių turizmui;
12.6. vandens turizmą plėtoti nacionalinėje vandens turizmo trasoje Šventosios upe bei Antalieptės mariomis;
13. Tvarkymo plano brėžinyje pažymėtose vietose ir teritorijose gali būti įrengiamos poilsiavietės, stovyklavietės, kempingai, poilsio kompleksai. Pažintiniai ir mokomieji takai, automobilių stovėjimo aikštelės, atokvėpio vietos, informaciniai stendai prie turizmo trasų ir lankomų objektų ir stovyklavietės prie vandens turizmo trasų esant poreikiui gali būti įrengiamos ir tvarkymo plano brėžinyje nenumatytose vietose.
VI. GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ IR INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS KRYPTYS
14. Pagrindinis gyvenamųjų vietovių infrastruktūros plėtros Regioniniame parke principas – gyvenviečių renovacija ir infrastruktūros tobulinimas, siekiant patenkinti vietos gyventojų ir lankytojų reikmes.
15. Regioniniame parke urbanistinė plėtra numatoma Antalieptės, Degučių, Salako miesteliuose ir Biržūnų gyvenvietėje.
16. Gyvenamųjų vietovių plėtra ir esamo užstatymo sutankinimas galimas visose gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonose (GEp, GRe, GAe, GAi, GŪe, GŪi), išskyrus kultūros paveldo požiūriu vertingų miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio išsaugojančio tvarkymo (GEk) kraštovaizdžio tvarkymo zonas.
17. Naujų sodybų kūrimas galimas 17 punkte nurodytose kraštovaizdžio tvarkymo zonose arba kitos pagrindinės paskirties (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai) žemės sklypuose. Ekologinės apsaugos ir žemės ūkio funkcinio prioriteto zonose esančiuose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, jeigu sklypo dydis ne mažesnis kaip 6 ha, ir rekreacinių agrarinių teritorijų ekstensyvaus pritaikymo (ŽRe) kraštovaizdžio tvarkymo zonose – jei ne mažesnis kaip 0,5 ha, taip pat Kimbartiškio II, Jakštų, Baltriškių ir Steponiškių kaimuose bendrojo apsauginio ūkininkavimo (ŽAb) kraštovaizdžio tvarkymo zonose esančiuose žemės ūkio paskirties sklypuose teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama kurti sodybas.
18. Regioninio parko kraštovaizdžio ir hidrografiniuose draustiniuose esančios sodybos, nepatenkančios į gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonas, tvarkomos pagal sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi) kraštovaizdžio tvarkymo zonos reglamentą.
19. Regioninio parko ūkinėse, ekologinės apsaugos ir rekreacinio funkcinio prioriteto zonose bei telmologiniuose draustiniuose esančios sodybos, nepatenkančios į gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonas, tvarkomos pagal sugriežtinto geoekologinio reguliavimo (GAe) kraštovaizdžio tvarkymo zonos reglamentą.
20. Regioninio parko gyvenamosiose vietovėse skatinama įrengti šiuolaikinį technologijos lygį atitinkančius inžinerinius tinklus.
22. Prioritetas teikiamas inžinerinei įrangai, kuo mažiau keičiančiai būdingą gyvenamųjų vietovių vaizdą bei susidariusį kraštovaizdžio pobūdį.
23. Regioniniame parke esantys magistraliniai, krašto ir rajoniniai keliai tvarkomi pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213), Kelių priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 (Žin., 2004, Nr. 25-771), ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės reikšmės kelių priežiūrą, reikalavimus.
