LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL NEĮGALIŲJŲ APRŪPINIMO TECHNINĖS PAGALBOS PRIEMONĖMIS 2004–2010 M. STRATEGIJOS

 

2004 m. balandžio 30 d. Nr. A1-114

Vilnius

 

Siekiant efektyviau ir racionaliau tenkinti neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis poreikį, tvirtinu:

1. Neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis 2004–2010 m. strategiją (pridedama);

2. Pavedu įsakymo vykdymą kontroliuoti Socialinės integracijos departamento direktoriui Alfredui Nazarovui.

 

 

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ                           VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ

______________

 

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. A1-114

 

NEĮGALIŲJŲ APRŪPINIMO TECHNINĖS PAGALBOS PRIEMONĖMIS 2004–2010 M. STRATEGIJA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis strategija (toliau – strategija) numato 2004–2010 m. gyventojų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis kryptis bei jų įgyvendinimą.

2. Strategijos tikslas – sukurti vieningą teisinę, ekonominę ir organizacinę sistemą, kuri, racionaliau naudojant valstybės biudžeto lėšas, pagerintų žmonių su judėjimo, regos ir klausos sutrikimais aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis ir palengvintų medicininę, socialinę bei profesinę reabilitaciją.

3. Strategija taikoma Techninės pagalbos neįgaliesiems centrui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; savivaldybėms; sveikatos priežiūros įstaigoms; visuomeninėms neįgaliųjų organizacijoms.

4. Strategiją įgyvendinantys subjektai: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – SADM), Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – SAM), apskričių viršininkai, savivaldybės, taip pat iš dalies ir visuomeninės neįgaliųjų organizacijos.

5. Techninė pagalbos priemonė (šiuo metu – kompensacinė technika) – bet koks specialusis ar standartinis gaminys, įrankis, įranga ar techninė sistema, naudojama neįgaliųjų ir padedanti išvengti, kompensuoti, sumažinti arba pašalinti sutrikusių funkcijų įtaką sveikatos būklei, savarankiškumui, ugdymuisi, darbinei veiklai (toliau – TP priemonės).

 

II. ESAMOS PADĖTIES ĮVERTINIMAS

 

6. Aprūpinimo TP priemonėmis sistemos tobulinimo būtinybę sąlygoja tai, kad:

6.1. didėja neįgalių asmenų skaičius. Iš visų asmenų, turinčių negalią, apie 30% sudaro neįgalieji su judėjimo sutrikimais, apie 3% aklieji ir silpnaregiai ir apie 1,4% kurtieji. Šalies visuomenė senėja. Nuolat auga poreikis TP priemonių ne tik reabilitacijos ir gydymo, bet ir prevenciniais tikslais dėl neįgaliųjų integracijos į darbą, mokslą, visuomenę;

6.2. TP priemonės skatina aktyvumą, savarankiškumą bei suteikia galimybę laisvai judėti. Laiku skirta ir tinkamai pritaikyta TP priemonė, atitinkanti individualius (medicininius ir socialinius) neįgaliųjų poreikius, sutrumpina gydymo laiką, pagreitina reabilitaciją bei integraciją į visuomenės gyvenimą;

6.3. Lietuvoje galiojanti aprūpinimo TP priemonėmis sistema funkcionuoja nepakankamai efektyviai dėl centralizuotos aprūpinimo TP priemonėmis sistemos netobulumo ir vieningos neįgaliųjų aprūpinimo TP priemonėmis sistemos nebuvimo:

6.3.1. Techninės pagalbos neįgaliesiems centras, vykdydamas jam keliamus uždavinius, per savivaldybių socialinės paramos skyrius aprūpina TP priemonėmis asmenis tik su sutrikusia judėjimo funkcija. Kai kurios savivaldybės neturi pakankamai galimybių tinkamai parinkti ir pritaikyti TP priemonių, atitinkančių individualius (medicininius ir socialinius) neįgaliųjų poreikius, nepakanka kvalifikuotų specialistų, neįgalieji, gyvenantys toliau nuo Vilniaus, negali dalyvauti TP priemonių pasirinkimo procese, nėra nuolatinės TP priemonių pavyzdžių ekspozicijos, prieinamos visiems neįgaliesiems. Esant tokiai organizacinei sistemai, nepakankamai efektyviai panaudojamos lėšos, ne visuomet laiku tiekiamos TP priemonės, nepakanka informacijos apie TP priemones bei jų įsigijimo galimybes, neįgalieji neapmokomi naudotis šiomis priemonėmis, todėl nukenčia jų reabilitacijos procesas, nevisiškai išnaudojamas grąžintų TP priemonių panaudojimas jas renovuojant;

6.3.2. iš dalies valstybės funkciją vykdo visuomeninės neįgaliųjų organizacijos: regos ir klausos TP priemonėmis neįgaliuosius aprūpina Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga ir Lietuvos kurčiųjų draugija. Lietuvos invalidų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės valstybės biudžeto lėšas šiai technikai įsigyti skiria visuomeninėms neįgaliųjų organizacijoms;

6.3.3. nėra regioninių techninės pagalbos centrų, o tai labai apsunkina neįgaliųjų aprūpinimą reikiamomis ir individualiai pritaikytomis TP priemonėmis;

6.3.4. nėra vieningos aprūpinimo TP priemonėmis kompiuterizuotos apskaitos Techninės pagalbos neįgaliesiems centre ir savivaldybių socialinės paramos skyriuose;

6.3.5. nepakanka informacijos neįgaliesiems iš tolimesnių nuo šalies centro gyvenamųjų vietovių, žema teikiamų TP priemonių parinkimo bei pritaikymo paslaugų kokybė dėl specialistų ir materialinės bazės apskrityse bei savivaldybėse trūkumo;

6.3.7. iš esmės nenumatytas TP priemonių vartotojų indėlis įsigyjant šias priemones, todėl nebūna motyvacijos jas saugoti, tausoti ir grąžinti. Ribotos TP priemonių pasirinkimo galimybės.

6.4. Nepakankama asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistų atsakomybė skiriant neįgaliesiems TP priemones.

 

III. UŽSIENIO ŠALIŲ PATIRTIS

 

7. Užsienio šalyse (Europos Sąjungos šalys, Skandinavijos šalys, JAV) organizuojant aprūpinimą TP priemonėmis, poreikiai vertinami ne tik bendruomenės lygmenyje. Laikomasi principo, kad visi, kuriems TP priemonės reikalingos ir paskirtos specialistų, turi būti jomis aprūpinti. Atskiri regionai turi garantuoti neįgaliųjų aprūpinimą TP priemonėmis.

8. Apibendrinant aprūpinimo TP priemonėmis procesą užsienio šalyse, galima akcentuoti tokius aspektus:

8.1. aprūpinimą vykdo regioniniai aprūpinimo TP priemonėmis centrai, kurie gali būti ir valstybiniai (Skandinavijos šalyse), ir privatūs;

8.2. receptus, pažymas TP priemonėms gauti išrašo ne bet kuris gydytojas, o dažniausiai kineziterapeutas, ergoterapeutas. Pvz., Švedijoje šie specialistai dirba regioniniuose aprūpinimo TP priemonėmis centruose ir didžioji dalis TP priemonių išrašoma juose. Tokie specialistai gali dirbti ir savivaldybių sveikatos skyriuose ar kitose institucijose;

8.3. TP priemonėmis aprūpinama pagal įvertintus poreikius, tačiau siekiama kad lėšos TP priemonėms įsigyti būtų taupomos, tam panaudojant tiek TP priemonių nuomą bei grąžinimą, tiek panaudotos technikos pakartotinį naudojimą;

8.4. atsakomybė parenkant TP priemones tenka specialistui. Jis neįgaliajam paskiria ir išrašo tokią TP priemonę, kuri jam reikalingiausia, tinkamiausia, prieinamiausia pagal kainą.

9. Kadangi aprūpinimą TP priemonėmis organizuoja regionai (apskritys), kiekvienas iš jų tvarkosi pagal savo galimybes ir todėl galimi tam tikri aprūpinimo pagal modelių naujumą ar brangumą skirtumai. Tačiau bendras principas galioja visiems – aprūpinti pagal poreikius, jeigu TP priemonės yra specialisto paskirtos. Ateinantiems metams lėšų poreikis dažniausiai numatomas pagal faktinį praėjusiems metams skirtų lėšų panaudojimą. Kadangi aprūpinimo sistema nusistovėjusi, didelių svyravimų dažniausiai nebūna. Planuojant regiono aprūpinimo TP priemonėms lėšas, naudojami tokie rodikliai:

9.1. TP priemonių, tenkančių 10-iai ar 100-ui tūkst. gyventojų, skaičius (paprastai šalies mastu nustatomas tam tikras standartas, į kurį regionai turi orientuotis). Pvz., Švedijoje 2001 m. 100-ui tūkst. gyventojų vidutiniškai teko 1400 vežimėlių, 1500 vaikštynių;

9.2. vyresnių nei 80 metų amžiaus arba pirmą kartą pripažintų nedarbingais dėl judėjimo negalios gyventojų, kuriems reikalingos TP priemonės, skaičius. Kadangi išsivysčiusiose Europos valstybėse gyventojų amžiaus struktūroje didelę dalį sudaro pagyvenę ir seni žmonės, teigiama, kad šiose šalyse apie 50-60 proc. TP priemonių poreikio sudaro seniems žmonėms skiriamos TP priemonės. Taigi pagal gyventojų amžiaus struktūrą galima numatyti apie pusę viso TP priemonių poreikio.

10. Kadangi TP priemones skiria sveikatos priežiūros specialistai ir ši technika finansuojama iš sveikatos priežiūros fondų, siekiama tai daryti labai pagrįstai ir atsakingai, taupymo tikslais išrašant tik tas TP priemones, kurios yra tinkamiausios ir reikalingiausios.

11. Aprūpinimą TP priemonėmis dažniausiai vykdo regioniniai TP aprūpinimo centrai, esantys stambesniuose administraciniuose šalies centruose. Regioninių TP aprūpinimo centrų funkcijos apima:

11.1. aprūpinimą TP priemonėmis. Gautos paraiškos dažniausiai registruojamos kompiuterinėje duomenų bazėje;

11.2. TP priemonių remontą;

11.3. konsultavimą, apmokymą naudotis TP priemonėmis;

11.4. TP priemonių nuomą;

11.5. metodinį darbą;

11.6. bendradarbiavimą su TP priemonių gamintojais, TP priemonių pavyzdžių eksponavimą.

 

IV. PAGRINDINĖS STRATEGIJOS KRYPTYS IR JŲ ĮGYVENDINIMAS

 

12. Pagrindinės strategijos įgyvendinimo kryptys:

12.1. tobulinti teisinę sistemą bei siekti kuo efektyviau patenkinti TP priemonėmis neįgaliųjų specialiuosius poreikius;

12.2. įvertinti teikiamų paslaugų kokybę ir jas gerinti atskirose apskrityse, steigiant teritorinius padalinius šalyje;

12.3. racionaliau naudoti valstybės biudžeto lėšas.

13. Įgyvendinant 12.1 punktą, būtina:

13.1. tobulinti aprūpinimo TP priemonėmis tvarką, joje numatant nuo 2007–2008 m. aprūpinimą klausos ir regos TP priemonėmis;

13.2. atsižvelgiant į vis didėjantį TP priemonių poreikį, plėsti jų nomenklatūrą, planuojant skirti tam pakankamai lėšų;

13.3. patvirtinti reikalingas, patobulintas TP priemonių apskaitos formas (TP priemonių skyrimo prašymo formą, paraiškos formą, TP priemonių perdavimo-priėmimo aktą, TP priemonių panaudos sutartį, TP priemonių nuomos sutartį, TP priemonių naudotojų registrą, kuris užtikrintų kokybišką apskaitą, padėtų surinkti pagrįstus duomenis planuoti poreikius ir kt.);

13.4. reglamentuoti TP priemonių sandėliavimo Techninės pagalbos neįgaliesiems centre trukmę;

13.5. numatyti didesnį vaidmenį bei atsakomybę sveikatos priežiūros specialistų, kurie būtų atsakingi už TP priemonių paskyrimą (SAM turi sugriežtinti pažymų (išrašų) TP priemonėms gauti išdavimo tvarką);

13.7. SADM kartu su SAM parengti ligų bei būklių sąrašą, pagal kurį būtų skiriamos TP priemonės.

14. Įgyvendinant 12.2 punktą, būtina:

14.1. decentralizuoti neįgaliųjų aprūpinimo TP priemonėmis sistemą, kuriant Techninės pagalbos neįgaliesiems centro teritorinius padalinius, tai priartintų aprūpinimo paslaugas prie vartotojo ir leistų lanksčiau reaguoti į poreikio pasikeitimus. Teritoriniai aprūpinimo TP priemonėmis padaliniai ateityje turėtų aprūpinti TP priemonėmis neįgaliuosius su judėjimo, regos ir klausos sutrikimais. Rengiant naują aprūpinimo organizavimo modelį, remtis trimis pagrindinėmis nuostatomis:

14.1.1 geriau tenkinti neįgaliųjų poreikius, kas reikštų geresnį aprūpinimo TP priemonėmis paslaugų prieinamumą, pasirinkimo galimybes;

14.1.2. aiškiau pasidalyti funkcijas tarp atskirų aprūpinimo grandžių (į aprūpinimą TP priemonėmis įtraukti visuomenines neįgaliųjų organizacijas, numatant joms konkrečias funkcijas: poreikio formavimą, priemonių paskirstymą pagal regionus, priemonių pristatymą ir pan.);

14.1.3. racionalizuoti aprūpinimo TP priemonėmis kaštų sistemą (kiekviena grandis turi būti finansiškai suinteresuota efektyviau panaudoti lėšas ir tiesiogiai už tai atsakyti);

14.2. 2004 metais įsteigti Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse 2 teritorinius padalinius, kurie aprūpins neįgaliuosius TP priemonėmis, skirtomis asmenims su judėjimo negalia. Nuo 2007–2008 m. šie skyriai aprūpins neįgaliuosius su regos ir klausos negalia;

14.3. 2005 metais įsteigti Kauno ir Vilniaus apskrityse 2 teritorinius padalinius;

14.4. 2006 metais – 1–2 teritorinius padalinius šalies pietinėse apskrityse;

14.5. 2007–2010 metais – teritorinius padalinius likusiose šalies apskrityse.

14.6. 2005 metais įsteigus padalinį Vilniuje, Techninės pagalbos neįgaliesiems centras, vykdys metodines, organizacines ir koordinacines funkcijas. Bus kontroliuojama neįgaliųjų aprūpinimo TP priemonėmis eiga visose apskrityse, planuojamos lėšos, reikalingos TP priemonėms įsigyti, vykdomos šių priemonių viešojo pirkimo procedūros, paskirstomos TP priemonės. Techninės pagalbos neįgaliesiems centras metodiškai vadovaus teritoriniams padaliniams, vykdys mokymus, teiks konsultacijas ir atliks kitas funkcijas. Teritoriniai padaliniai vykdys neįgaliųjų aprūpinimo TP priemonėmis funkciją, individualiai pritaikys šias priemones, apmokys jomis naudotis bei teiks konsultacijas visais su TP priemonių įsigijimu, pakeitimu, remontu ir pritaikymu susijusiais klausimais. Šiuose teritoriniuose padaliniuose veiks ekspozicijos salės, kur bus galima susipažinti su TP priemonėmis. Neįgalieji, pageidaujantys įsigyti TP priemones, galės kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba tiesiog į teritorinį skyrių. Savivaldybės tiesiogiai bendradarbiaus su teritoriniais padaliniais. Teritoriniuose padaliniuose turėtų dirbti 2–3 kompetentingi šios srities specialistai – kineziterapeutai, ergoterapeutai ar kiti specialistai, gerai išmanantys TP priemones bei kokioms būklėms ir ligoms esant jos turi būti tikslingai skiriamos.

14.7. užtikrinti paslaugų kokybę sudarant sąlygas pasirinkti, išbandyti ir individualiai pritaikyti TP priemones asmenims su judėjimo, regos bei klausos sutrikimais;

14.8. siekti, kad Techninės pagalbos neįgaliesiems centro teritoriniuose padaliniuose, savivaldybėse dirbtų aukštos kvalifikacijos specialistai, kurių apmokymui kasmet būtų kooperuojamos ne tik valstybės biudžeto lėšos, bet ir ES struktūrinių fondų lėšos.

15. Įgyvendinant 12.3 punktą, būtina:

15.1. atsižvelgiant į neįgaliųjų aprūpinimo TP priemonėmis sistemos decentralizavimą, planuoti lėšas, kurios užtikrintų šios sistemos efektyvų funkcionavimą;

15.2. 2004 m. planuojant SADM biudžete lėšas TP priemonėms įsigyti 2007–2008 metams, numatyti lėšas regos ir klausos TP priemonėms įsigyti;

15.3. tobulinti TP priemonių apskaitą naudojant informacines technologijas. 2006 m. pradėti diegti vieningą kompiuterizuotą apskaitos ir kontrolės sistemą, kuri apimtų Techninės pagalbos neįgaliesiems centrą, jo padalinius, savivaldybes ir ateityje gydymo įstaigas, išduodančias pažymas (išrašus) TP priemonėms gauti. Šią sistemą administruos Techninės pagalbos neįgaliesiems centras;

15.4. siekti, kad efektyviai veiktų TP priemonių grąžinimo sistema.

 

V. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

 

16. Įgyvendinus šią strategiją:

16.1. bus efektyviau tenkinami šalies neįgaliųjų poreikiai, aprūpinant juos TP priemonėmis, pagerės jų medicininė, socialinė bei profesinė reabilitacija;

16.2. pagerės paslaugų, teikiamų teritoriniuose padaliniuose, aprūpinimo TP priemonėmis bei savivaldybėse ar kitoje įstaigoje, kuriai priskirta ši funkcija, kokybė bei prieinamumas žmonėms, turintiems judėjimo, regos ir klausos sutrikimus;

16.3. bus efektyviau naudojami materialiniai ištekliai.

 

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

17. Strategijos kryptims įgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Neįgaliųjų socialinės integracijos skyrius kasmet rengia kitų metų strategijos įgyvendinimo priemonių planą, kurį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.

______________