LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL MOKYKLŲ VADOVŲ, JŲ PAVADUOTOJŲ UGDYMUI, UGDYMĄ ORGANIZUOJANČIŲ SKYRIŲ VEDĖJŲ UŽSIENIO KALBŲ ŽINIŲ IR GEBĖJIMŲ LYGIO VERTINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2005 m. gruodžio 22 d. Nr. ISAK-2615
Vilnius
Vadovaudamasis Valstybinių (išskyrus aukštųjų ir aukštesniųjų) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestacijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. ISAK-1521 (Žin., 2005, Nr. 108-3974), 12 punktu,
tvirtinu Mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui bei ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų užsienio kalbų žinių ir gebėjimų lygio vertinimo tvarkos aprašą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu
Nr. ISAK-2615
MOKYKLŲ VADOVŲ, JŲ PAVADUOTOJŲ UGDYMUI, UGDYMĄ ORGANIZUOJANČIŲ SKYRIŲ VEDĖJŲ UŽSIENIO KALBŲ ŽINIŲ IR GEBĖJIMŲ LYGIO VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų užsienio kalbų žinių ir gebėjimų lygio vertinimo tvarkos aprašas (toliau vadinamas Aprašu) reglamentuoja atestuojamų mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų (toliau kartu vadinama – vadovai) užsienio kalbų žinių ir gebėjimų lygį, atitinkantį pretenduojamą vadybinę kvalifikacinę kategoriją, kalbinių gebėjimų vertinimo turinį ir vertinimo organizavimą.
2. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare daugiau dėmesio skiriama užsienio kalbų mokymuisi. Vadovai turi gebėti savarankiškai be tarpininkų (vertėjo) atstovauti mokyklai tarptautiniuose renginiuose, projektuose, bendrauti su užsienio kolegomis, veiksmingai atlikti interneto paiešką.
3. Šiandienos visuomenėje vadovui būtina išsiugdyti nuostatą ir gebėjimą mokytis visą gyvenimą. Visą gyvenimą trunkančio mokymosi bei besimokančios visuomenės koncepcijos Europoje tampa vis aktualesnės. Kalbų politika užima labai svarbią vietą švietimo sistemoje. Europos Taryba yra nustačiusi šešis kalbų mokėjimo lygius, kuriais vadovaujantis galima įvertinti vadovų užsienio kalbų mokėjimo lygį.
4. Kiekvienas atestuojamas vadovas, be savo gimtosios kalbos, turi mokėti dvi užsienio kalbas (viena iš jų – Vakarų Europos kalba) pretenduojamos įgyti kvalifikacinės kategorijos lygiu. Komunikacinės kompetencijos privalumas – jeigu vadovas moka daugiau nei dvi užsienio kalbas pretenduojamos įgyti kvalifikacinės kategorijos ar žemesniu lygiu.
5. Vadovams, baigusiems aukštojo mokslo studijas Lietuvoje iki 1990 m. kovo 11 d., rusų kaip užsienio kalbos testo laikyti nereikia, vadovui įskaitomas šios kalbos mokėjimas visų kvalifikacinių kategorijų lygiais. Vadovai, baigę aukštojo mokslo studijas Lietuvoje po 1990 m. kovo 11 d. ir norintys pateikti rusų kalbą kaip vieną iš užsienio kalbų, turi laikyti testą ir pateikti pažymėjimą, kaip nurodyta Aprašo 6 punkte.
6. Kitos (-ų) Vakarų Europos kalbos (-ų) mokėjimo testo, atitinkančio turimą ar pretenduojamą kvalifikacinę kategoriją, išlaikymo pažymėjimą (pagal Valstybinių (išskyrus aukštųjų ir aukštesniųjų) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestacijos nuostatų 59 p.) šio Aprašo nustatyta tvarka kiekvienas atestuotas ar atestuojamas vadovas mokyklų steigėjo atestacijos komisijai turi pateikti ne vėliau kaip iki 2008 m. rugsėjo 1 d.
II. KALBINIŲ GEBĖJIMŲ VERTINIMO TURINYS IR VERTINIMO ORGANIZAVIMAS
7. Vadovas užsienio kalbų gali mokytis savarankiškai arba įvairių institucijų organizuojamuose užsienio kalbų kursuose.
8. Vertinimo objektas yra užsienio kalbų žinios ir gebėjimai, parodantys komunikacinę kompetenciją, kuri reiškiasi keturiose kalbinės veiklos srityse. Komunikacinės kompetencijos sudedamosios dalys – lingvistinė, diskursinė, strateginė, sociokultūrinė ir socialinė – apima daugelį žinių ir gebėjimų. Vertinami sakytinio teksto supratimo (klausymo), rašytinio teksto supratimo (skaitymo), rašytinio teksto produkavimo (rašymo) ir kalbėjimo gebėjimai. Testai atskiroms kalbinės veiklos rūšims rengiami pagal Užsienio kalbų mokėjimo reikalavimus mokyklų vadovams, jų pavaduotojams ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjams nustatytus A1, A2 ir B1 lygių gebėjimus (priedas).
9. Užsienio kalbų testai yra analogiški visoms kalboms, siekiant visiems sudaryti vienodas sąlygas. Vertinimo procesą sudaro dvi dalys: testas raštu ir pokalbis.
10. Testų trukmė:
| Testas |
A1 |
A2 |
B1 |
| Klausymas |
10 min. |
15 min. |
20 min. |
| Skaitymas |
25 min. |
30 min. |
30 min. |
| Rašymas |
25 min. |
30 min. |
40 min. |
| Kalbėjimas |
5 min. |
5 min. |
7 min. |
| Testo trukmė |
1 valanda 5 minutės |
1 valanda 20 minučių |
1 valanda 37 minutės |
11. Vertinimo komisiją sudaro 3 asmenys: švietimo pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaigos (toliau vadinama – švietimo pagalbos įstaiga) atstovas ir du Valstybės institucijų kalbų centro (toliau vadinama – VIKC) paskirti dėstytojai.
12. Kiekvienas testuojamasis privalo turėti rašymo priemonę. Testui vykdyti parenkama erdvi patalpa. Testuojamųjų skaičius neturi viršyti 30 žmonių. Patalpoje turi būti kokybiška garso aparatūra. Kalbėjimo testui reikalinga atskira patalpa.
13. Nusprendęs testuotis, vadovas turi:
14. Švietimo pagalbos įstaiga:
Mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui,
ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų
užsienio kalbų žinių ir gebėjimų lygio
vertinimo tvarkos aprašo
priedas
UŽSIENIO KALBŲ MOKĖJIMO REIKALAVIMAI MOKYKLŲ VADOVAMS, JŲ PAVADUOTOJAMS UGDYMUI, UGDYMĄ ORGANIZUOJANČIŲ SKYRIŲ VEDĖJAMS
1. Trečiajai vadybinei kvalifikacinei kategorijai – A1 mokėjimo lygis
| Klausymas |
Geba atpažinti žinomus žodžius ir pačias svarbiausias frazes apie save, šeimą, artimiausią aplinką, jeigu žmonės kalba bendrine kalba lėtai ir aiškiai. |
| Skaitymas |
Geba suprasti įprastinius pavadinimus, žodžius ir labai paprastus sakinius, pvz., iš skelbimų, plakatų ar katalogų, rasti tekste reikalingą informaciją. |
| Pokalbis |
Geba bendrauti paprasta kalba, jeigu pašnekovas pasirengęs pakartoti ar perfrazuoti, pasakyti lėčiau ir padėti suformuluoti mintį. Geba klausti ir atsakyti į paprastus klausimus apie būtiniausius poreikius arba gerai žinomus dalykus. |
| Monologas |
Geba vartoti paprastas frazes ir sakinius gyvenamajai vietovei ir pažįstamiems žmonėms apibūdinti, pasakoja apie darbą, šeimą, laisvalaikį ir kt. |
| Rašymas |
Geba užrašyti paprastą, trumpą tekstą ant atviruko, pvz., šventinį sveikinimą, pranešti apie atvykimą/išvykimą, informuoti apie gautą laišką ar žinutę. Geba į nustatytos formos dokumentus įrašyti asmens duomenis, pvz., viešbučio registracijos lapelyje įrašyti savo pavardę, tautybę, adresą, datą, pareigas. |
2. Antrajai vadybinei kvalifikacinei kategorijai – A2 mokėjimo lygis
| Klausymas |
Geba suprasti frazes ir dažniausiai vartojamus žodžius, susijusius su būtiniausiomis reikmėmis, pvz.: informaciją apie asmenį ir šeimą, apsipirkimą, apylinkes, įsidarbinimą. Supranta trumpų, aiškių ir paprastų žinučių ir skelbimų prasmę. |
| Skaitymas |
Geba skaityti labai trumpus paprastus tekstus. Geba rasti specifinę numatomą informaciją paprastuose kasdieniuose tekstuose – skelbimuose, reklaminiuose lapeliuose, valgiaraščiuose, tvarkaraščiuose. Geba suprasti trumpus, paprastus asmeninius laiškus. |
| Pokalbis |
Geba bendrauti atlikdamas (-a) įprastines nesudėtingas užduotis, kai reikia tiesiogiai pasikeisti informacija gerai žinomomis temomis. Geba kalbėti trumpais sakiniais buitinėmis ir darbo temomis, nors ne visada supranta tiek, kad galėtų palaikyti pokalbį. |
| Monologas |
Geba pasakyti keletą frazių ir sakinių apibūdindamas (-a) savo šeimą ir kitus žmones, gyvenimo sąlygas, savo išsilavinimą ir dabartinį arba buvusį darbą. |
| Rašymas |
Geba užsirašyti trumpas paprastas pastabas ar parašyti raštelį apie būtiniausius dalykus. Geba parašyti labai paprastą asmeninį laišką, pvz., kam nors už ką nors padėkoti, paprašyti, informuoti apie atliktą užduotį ar susitarimą. |
3. Pirmajai vadybinei kvalifikacinei kategorijai – B1 mokėjimo lygis
| Klausymas |
Geba suprasti esmę, kai aiškiai kalbama bendrine kalba gerai žinomomis temomis, kuriomis tenka bendrauti darbe, mokykloje, poilsiaujant ir pan. Geba suprasti daugelio radijo ir televizijos laidų esmę apie kasdienius dalykus, asmeninėmis ar profesinėmis temomis, kai kalbėjimo tempas santykinai lėtas, o tarimas aiškus. |
| Skaitymas |
Geba suprasti tekstus, kuriuose daug dažnai vartojamų žodžių ir gramatikos formų bei konstrukcijų, susijusių su kasdieniu gyvenimu ar darbu. Geba suprasti įvykių, jausmų ir norų aprašymus asmeniniuose laiškuose. Geba perskaityti paprastą instrukciją, informacinį lapelį ir pan. (jei reikia, pasinaudodamas žodynu). |
| Pokalbis |
Geba bendrauti esant daugeliui situacijų, į kurias gali patekti keliaudamas po šalį, kurioje kalbama ta kalba. Geba nepasirengęs įsitraukti į pokalbį žinomomis, dominančiomis kasdienio gyvenimo temomis, pvz., apie šeimą, pomėgius, darbą, keliones ir naujausius įvykius. |
| Monologas |
Geba paprastai sieti frazes, kad apibūdintų patirtį, įvykius, svajones, viltis ir siekius. Geba trumpai pateikti nuomonių ir planų priežastis ir paaiškinimus. Geba pasakoti arba atpasakoti knygos ar filmo siužetą, išreikšti savo požiūrį. |
| Rašymas |
Geba parašyti paprastą tekstą gerai žinomomis ar dominančiomis temomis. Geba rašyti asmeninius laiškus, apibūdinti patirtį ir įspūdžius. |
4. Kalbinių gebėjimų vertinimo turinys:
4.1. trečiajai vadybinei kvalifikacinei kategorijai – A 1 mokėjimo lygis
| Klausymas – Skaitymas |
|
| Tekstų tipai |
Žinutės, atvirukai, instrukcijos, nurodymai, skelbimai |
| Tikrinami gebėjimai |
• Suprasti esminę informaciją • Suprasti pagrindinę mintį • Suprasti teksto adresatą • Suprasti reikšmingesnes detales |
| Užduočių tipai |
• Pažymėti reikiamą atsakymą iš keleto pateiktų • Pažymėti teksto turinį atitinkančius/neatitinkančius teiginius • Sieti rašytinio teksto informaciją su grafiškai pateikta informacija • Išdėstyti teiginius eilės tvarka |
| Rašymas |
|
| Tikrinami gebėjimai |
Kurti rašytinį tekstą reiškiant nurodytas komunikacines intencijas (žr. Komunikacinių intencijų sąrašą) kalbėjimo tematikoje nurodytomis temomis |
| Komunikacinės intencijos |
• Teikti informaciją • Pasiteirauti informacijos • Aprašyti/apibūdinti • Pakviesti |
| Užduočių tipai |
• Parašyti atviruką • Parašyti trumpą laiškelį • Užpildyti anketą (pvz., pateikti informaciją apie save) • Parašyti trumpą elektroninį susipažinimo laišką • Parašyti kvietimą draugams • Pagal pavyzdį parašyti trumpą skelbimą |
Kalbėjimo tematika: trumpai papasakoti apie save, atsakyti į klausimus apie savo darbą ir pareigas, papasakoti apie savo darbo dieną, laisvalaikį ir pomėgius.
4.2. antrajai vadybinei kvalifikacinei kategorijai — A2 mokėjimo lygis
| Klausymas |
|
| Tekstų tipai |
Skelbimai, pranešimai, pokalbiai |
| Tikrinami gebėjimai |
• Suprasti esminę informaciją • Suprasti reikšmingesnes detales |
| Užduočių tipai |
• Pažymėti reikiamą atsakymą iš keleto pateiktųjų • Pažymėti trūkstamas dalis (skaičius, laikas) |
| Skaitymas |
|
| Tekstų tipai |
Skelbimai, informaciniai lapeliai, instrukcijos, nurodymai, blankai, pasakojimai, asmeniniai laiškai |
| Tikrinami gebėjimai |
• Suprasti esminę informaciją • Suprasti pagrindinę mintį • Suprasti teksto adresatą • Suprasti reikšmingesnes detales |
| Užduočių tipai |
• Rasti atitikmenis • Pažymėti reikiamą atsakymą iš keleto pateiktųjų • Pasirinkti teisingą atsakymą iš kelių variantų |
| Rašymas |
|
| Tikrinami gebėjimai |
Kurti rašytinį tekstą reiškiant nurodytas komunikacines intencijas (žr. Komunikacinių intencijų sąrašą) kalbėjimo tematikoje nurodytomis temomis |
| Komunikacinės intencijos |
• Teikti informaciją • Pasiteirauti informacijos • Aprašyti/apibūdinti • Pakviesti • Padėkoti • Papasakoti |
| Užduočių tipai |
• Parašyti atviruką • Parašyti trumpą laiškelį • Užpildyti anketą (pvz., pateikti informaciją apie save) • Parašyti trumpą elektroninį laišką • Parašyti kvietimą draugams • Rašinį (darbo klausimais) • CV |
Kalbėjimo tematika: papasakoti apie save, savo darbą ir pareigas; gimtąjį miestą/kaimą/šalį; trumpai pristatyti mokyklą ir jos veiklą, kolegas; papasakoti apie laisvalaikį ir pomėgius.
4.3. pirmajai vadybinei kvalifikacinei kategorijai – B1 mokėjimo lygis
| Klausymas |
|
| Tekstų tipai |
Pasisakymai, pranešimai, nurodymai, instrukcijos, skelbimai, pokalbiai, interviu |
| Tikrinami gebėjimai |
• Suprasti esminę informaciją • Suprasti teksto adresatą, tikslą • Suprasti pagrindinę mintį • Suprasti reikšmingesnes detales |
| Užduočių tipai |
• Pažymėti reikiamą atsakymą iš keleto pateiktųjų • Pažymėti teksto turinį atitinkančius/neatitinkančius teiginius • Užpildyti lenteles • Įrašyti į tekstą/teksto santrauką praleistus žodžius • Atsakyti į klausimus |
| Skaitymas |
|
| Tekstų pobūdis ir žanrai |
Informaciniai, instruktuojamieji Publicistiniai Mokslo populiarieji |
| Tikrinami gebėjimai |
• Suprasti esminę informaciją • Suprasti teksto adresatą, tikslą, komunikacinę intenciją • Suprasti pagrindinę mintį, minties plėtojimo eigą • Suprasti detales • Rasti tekste reikiamą informaciją ir ją klasifikuoti |
| Užduočių tipai |
• Pažymėti reikiamą atsakymą iš keleto pateiktųjų • Pažymėti teksto turinį atitinkančius/neatitinkančius teiginius • Užpildyti lenteles • Išdėstyti teiginius/pastraipas eilės tvarka • Sieti tekstą/teksto dalį su pavadinimu, teiginiu • Atsakyti į klausimus |
| Rašymas |
|
| Tikrinami gebėjimai |
Kurti rašytinį tekstą reiškiant nurodytas komunikacines intencijas (žr. Komunikacinių intencijų sąrašą) kalbėjimo tematikoje nurodytomis temomis |
| Komunikacinės intencijos |
• Teikti informaciją • Pasiteirauti informacijos • Aprašyti/apibūdinti • Papasakoti • Informuoti • Išreikšti mintis, nuomonę |
| Užduočių tipai |
• Parašyti atviruką • Užpildyti anketą • Parašyti raštelį/žinutę • Parašyti asmeninį neoficialų laišką • Rašinį (darbo klausimais) |
Kalbėjimo tematika: gimtoji šalis, gimtasis miestas/kaimas, šeima, darbas, pareigos, bendravimas su kolegomis Lietuvoje ir užsienyje, mokyklos pristatymas/aprašymas, darbo problemos, laisvalaikis, pomėgiai.