LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL SPECIALIŲJŲ ŠVIESOS IR GARSO SIGNALŲ ĮRENGIMO BEI NAUDOJIMO, LYDĖJIMO, KARIŲ VEŽIMO KROVININIAIS AUTOMOBILIAIS KARIUOMENĖJE INSTRUKCIJOS PATVIRTINIMO
2000 m. spalio 6 d. Nr. 1171
Vilnius
TVIRTINU Specialiųjų šviesos ir garso signalų įrengimo bei naudojimo, lydėjimo, karių vežimo krovininiais automobiliais kariuomenėje instrukciją.
Įsakau visų KAS dalinių ir tarnybų vadams iki 2000 m. spalio 13 d. supažindinti su šia instrukcija visus sau pavaldžius vairuotojus.
PATVIRTINTA
krašto apsaugos ministro
2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 1171
SPECIALIŲJŲ ŠVIESOS IR GARSO SIGNALŲ ĮRENGIMO BEI NAUDOJIMO, LYDĖJIMO, KARIŲ VEŽIMO KROVININIAIS AUTOMOBILIAIS KARIUOMENĖJE INSTRUKCIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ši instrukcija nustato specialiųjų garso ir šviesos signalų įrengimo ir naudojimo, lydėjimo, taip pat karių vežimo krovininiais automobiliais kariuomenėje tvarką.
2. Instrukcija skirta kelių transporto priemonių vairuotojams ir kariams, vairuojantiems transporto priemones su įrengtais specialiaisiais šviesos ir garso signalais, lydėjimą vykdančių teises ir pareigas, taip pat krovininių automobilių vairuotojams bei atsakingiems už transporto priemones ir jų eksploatavimą kariuomenėje asmenims.
II. SPECIALIŲJŲ ŠVIESOS IR GARSO SIGNALŲ ĮRENGIMO IR JŲ NAUDOJIMO KARINĖSE TRANSPORTO PRIEMONĖSE TVARKA
1. Transporto priemonėse specialieji šviesos signalai įtaisomi ant kelių transporto priemonių stogų ar kabinų taip, kad būtų matomi 360° kampu apie vertikaliąją ašį.
Nestacionarūs švyturėliai transporto priemonėse turi būti su magnetiniais laikikliais ir lengvai nuimami.
2. Stacionarūs mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėliai bei specialieji garso signalai – tik specialiosiomis spalvomis nudažytose Karo policijos transporto priemonėse.
3. Stacionarūs, tačiau tik mėlynos spalvos švyturėliai bei specialieji garso signalai įrengiami karo medicinos automobiliuose.
4. Stacionarūs (nestacionarūs) oranžinės spalvos švyturėliai įrengiami automobiliuose, kurie vykdo išminavimo darbus, taip pat stambių gabaritų transporto priemonėse.
5. Specialiuosius šviesos ir garso signalus vairuotojai gali naudoti 6, 7, 8 punktuose numatytais atvejais.
6. Karo policijos transporto priemonių vairuotojai ir kariai turi teisę naudoti mėlynus (mėlynus ir raudonus) specialiuosius šviesos ir garso signalus šiais atvejais:
6.1. lydėdami oficialias užsienio valstybių karines delegacijas atskiru krašto apsaugos ministro nurodymu;
6.2. vykdami į nusikaltimų vietas, karinio autotransporto avarijas, stichines nelaimes ir jų vietose;
6.5. persekiodami kelių eismo taisykles pažeidusius ar iš autoavarijos vietos pasišalinusius asmenis ir juos sulaikydami;
7. Karo medicinos tarnybos transporto priemonių vairuotojai mėlynos spalvos specialiuosius šviesos ir garso signalus turi teisę naudoti vykdami pas ligonius, kurių sveikatai ar gyvybei gresia pavojus, bei gabenant tokius ligonius į sveikatos priežiūros įstaigas.
Pastaba. Leidimą panaudoti specialius šviesos ir garso signalus duoda kartu važiuojantis vyresnysis medicinos darbuotojas.
8. Išminuotojai turi teisę naudoti specialius oranžinius šviesos signalus šiais atvejais:
9. Nepaisant užduoties svarbos, vairuotojai, važiuojantys su įjungtais specialiaisiais šviesos ir garso signalais, privalo pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdami į eismo intensyvumą, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą ir užtikrindami eismo saugumą.
10. Vairuotojai, važiuodami su įjungtais specialiaisiais šviesos signalais – mėlynais (mėlynais ir raudonais), kitus transporto priemonių vairuotojus ir pėsčiuosius gali įspėti, naudodami garsiakalbį.
11. Važiuodami su įjungtais mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos specialiaisiais šviesos ir garso signalais, transporto priemonių vairuotojai gali nesilaikyti bendrosios eismo tvarkos tik kelių eismo taisyklėse numatytais atvejais, nurodytais KET 23 skyriuje.
12. Lydint transporto priemonių koloną, mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos specialius šviesos ir garso signalus privalo įjungti pirmojo ir paskutiniojo lydinčiųjų automobilių vairuotojai.
III. TRANSPORTO PRIEMONIŲ IR PĖSČIŲJŲ KOLONŲ LYDĖJIMO TVARKA
14. Lydėjimas skiriamas užsienio valstybių karinių delegacijų, stambių gabaritų ar pavojingų krovinių, taip pat kitų transporto priemonių, kuriomis vežami kariai, kolonų saugumui ir netrukdomam judėjimui užtikrinti.
15. Karo policija, gavusi prašymą ir renginio veiksmų planą, skiria lydėjimo vadovą, kuris atsako už kolonos eismo saugumą. Esant tik Transportavimo tarnybos ar Kelių policijos palydai, lydėjimo vadovu skiriamas karys iš dalinio, kurio kolona lydima.
16. Lydėjimo vadovas privalo:
16.2. numatyti pagrindinius ir atsarginius lydėjimo maršrutus, transporto priemonių statymo aikšteles;
16.3. atsižvelgiant į kolonos judėjimo greitį, atstumą iki signalinio patrulio automobilio, t. y. automobilio, važiuojančio priekyje lydimos kolonos tam tikru atstumu, numatyti būtinus minimalius bei maksimalius atstumus tarp lydėjimo vadovo automobilio ir pirmojo lydimo automobilio;
16.5. supažindinti lydimų automobilių vairuotojus su lydėjimo programa, tvarka, kelio sąlygų ypatumais, veiksmais sugedus lydimai ir lydinčiai transporto priemonei, įvykus avarijai bei iškilus kitoms nenumatytoms aplinkybėms;
16.7. numatyti lydėjimo persirikiavimą, pasikeitus kolonos judėjimo krypčiai, esant būtinumui ir galimybėms pakeisti kolonos judėjimo maršrutą;
16.11. pasirinkti važiavimo greitį, atsižvelgdamas į kelią ir meteorologines sąlygas, matomumą, laikantis kelių eismo taisyklių reikalavimų. Tik išimtiniais atvejais greitis gali būti didesnis, nei leidžia kelių eismo taisyklės;
IV. PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI TRANSPORTO KOLONAI LYDINT
17. Greitis:
18. Atstumai tarp automobilių:
V. KARIŲ VEŽIMO KROVININIAIS AUTOMOBILIAIS TVARKA
19. Karius vežti leidžiama tik tam skirtomis transporto priemonėmis. Krovininio automobilio kėbule vežti leidžiama tik pritaikius kėbulą karių vežimui.
20. Karius vežančiame krovininiame automobilyje turi būti sėdynės, įtaisytos kėbule ne aukščiau kaip 15 cm nuo bortų viršutinio krašto. Sėdynės, esančios išilgai priekinio, galinio ir šoninių bortų, turi būti su tvirtais atlošais.
22. Karius vežančio krovininio automobilio kėbule turi būti įtaisytas lengvai pasiekiamas ne mažesnis kaip 2 litrų talpos gesintuvas.
23. Vežti karius krovininio automobilio kėbule, kuriame yra įrengimų (krovinių), leidžiama tik tada, kai jie yra atskirti nuo karių sienele arba patikimai pritvirtinti. Dengto krovininio automobilio kėbule karius vežti galima tik tada, kai jie turi ryšį su vairuotoju ir prireikus gali duoti signalą sustoti.
24. Vežti karius krovininio automobilio kėbule, kuris nepritaikytas karių vežimui, leidžiama tik kariams, lydintiems krovinį arba vykstantiems jo gauti, su sąlyga, kad jiems įrengta žemiau už bortų aukštį patogi ir saugi sėdima vieta.
VI. PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMO TVARKA
26. Specialus pažymėjimas, suteikiantis teisę vairuoti kelių transporto priemones su specialiaisiais šviesos ir garso signalais, taip pat lydėti, išduodamas vairuotojams, turintiems ne mažesnį kaip 2 metų stažą vairuojant šio tipo transporto priemonę ir susipažinusiems su šia instrukcija, Kelių eismo taisyklėmis ir LRV 1998 12 21 nutarimu Nr. 1471 „Dėl specialiųjų šviesos ir garso signalų įrengimo bei naudojimo kelių transporto priemonėse“, ir Kelių policijos nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminą.
27. Specialus pažymėjimas, suteikiantis teisę vežti karius krovininio automobilio kėbule, išduodamas vairuotojams, turintiems ne mažesnį kaip 6 mėnesių tos kategorijos vairavimo stažą, susipažinusiems su šia instrukcija, Kelių eismo taisyklėmis ir Karo policijos nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminą.*
28. Pasibaigus pažymėjimo galiojimo laikui, išlaikiusiems egzaminus vairuotojams išduodamas naujas pažymėjimas, o senasis grąžinamas Karo policijai.
30. Automobilių vairuotojai neišlaikę egzamino turi teisę ji perlaikyti, bet ne daugiau kaip tris kartus. Pakartotinai jų žinios tikrinamos ne anksčiau kaip po 15 dienų.
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
34. Už šių instrukcijų ir kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimus vairuotojai ir atsakingi už automobilių eksploataciją kariai traukiami drausminėn ar administracinėn atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.