PAPILDOMAS PROTOKOLAS PRIE EUROPOS KONVENCIJOS DĖL PASIENIO BENDRADARBIAVIMO TARP TERITORINIŲ BENDRIJŲ IR VALDŽIOS ORGANŲ

Europos Tarybos valstybės narės, šio Protokolo prie Europos konvencijos dėl pasienio bendradarbiavimo tarp teritorinių bendrijų ir valdžios organų (toliau – „Bendroji konvencija“), signatarės,

patvirtindamos teritorinių bendrijų ar valdžios institucijų pasienio bendradarbiavimo svarbą;

nutarusios imtis kitų priemonių teritorinių bendrijų ar valdžios institucijų pasienio bendradarbiavimui užtikrinti;

norėdamos palengvinti ir plėtoti teritorinių bendrijų ar valdžios institucijų, esančių pasienio teritorijose, pasienio bendradarbiavimą;

pripažindamos būtinybę Bendrąją konvenciją pritaikyti Europos esamai padėčiai;

manydamos, kad Bendrąją konvenciją reikėtų papildyti nuostata, kuri sustiprintų teritorinių bendrijų ar valdžios institucijų pasienio bendradarbiavimą;

atsižvelgdamos į Europos vietos savivaldos chartiją;

prisimindamos, kad deklaracijoje dėl pasienio bendradarbiavimo Europoje, kurią Ministrų komitetas priėmė Europos Tarybos 40-ųjų metinių proga, be kita ko, raginama nuolat imtis veiksmų, kurie pamažu šalintų visas administracines, teisines, politines ir psichologines kliūtis, trukdančias pasienio projektams plėtotis,

susitarė dėl šių papildomų nuostatų:

1 straipsnis

1. Kiekviena Susitariančioji Šalis pripažįsta ir gerbia jos jurisdikcijai priklausančių teritorinių bendrijų ar valdžios institucijų teisę, kuri nurodyta Bendrosios konvencijos 1 ir 2 straipsniuose, sudaryti pasienio bendradarbiavimo sutartis su kitų valstybių teritorinėmis bendrijomis ar valdžios institucijomis lygiavertės atsakomybės srityse pagal jų statutuose, nacionaliniuose įstatymuose nustatytą tvarką, jeigu šios sutartys atitinka Šalies tarptautinius įsipareigojimus.

2. Pasienio bendradarbiavimo sutartyje gali būti numatyta tik šią sutartį sudariusių teritorinių bendrijų ar valdžios institucijų atsakomybė.

2 straipsnis

Sprendimus, kurie buvo bendrai priimti pagal pasienio bendradarbiavimo sutartį, teritorinės bendrijos ar valdžios institucijos vykdo pagal nacionalinės teisės sistemos nacionalinių teisės aktų nustatytą tvarką. Taip įgyvendinami sprendimai turi tą pačią teisinę galią ir poveikį, kaip ir tų teritorinių bendrijų ar valdžios institucijų priemonės, vykdomos remiantis jų nacionaline teisės sistema.

3 straipsnis

Remiantis teritorinių bendrijų ar valdžios institucijų pasirašyta pasienio bendradarbiavimo sutartimi nustatyta tvarka, gali būti įsteigta pasienio bendradarbiavimo įstaiga, kuri gali turėti juridinio asmens statusą arba ne. Sutartyje nurodoma, ar įstaiga pagal jai nustatytą atsakomybę, nacionalinių teisės aktų normas ir teritorinės bendrijos ar valdžios institucijos, kurios pasirašė sutartį, nacionalinės teisės sistemas bus laikoma viešosios ar privatinės teisės subjektu.

4 straipsnis

1. Jeigu pasienio bendradarbiavimo įstaiga turi juridinio asmens statusą, jis apibrėžiamas pagal Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra jos būstinė, teisę. Kitos Susitariančiosios Šalys, kurių teritorinės bendrijos ar valdžios institucijos yra pasienio bendradarbiavimo sutarties šalys, įstaigos juridinio asmens statusą pripažįsta pagal savo nacionalinę teisę.

2. Pasienio bendradarbiavimo įstaiga pareigas, kurias jai skyrė teritorinės bendrijos ar valdžios institucijos, atlieka siekdama tikslo ir būdais, apibrėžtais juos reglamentuojančia teise. Todėl:

a) pasienio bendradarbiavimo įstaigos veiklą reglamentuoja jos įstatai ir valstybės, kurioje yra jos būstinė, teisė;

b) pasienio bendradarbiavimo įstaiga negali imtis visuotinių priemonių, kurios darytų įtaką fizinių asmenų teisėms bei laisvėms;

c) pasienio bendradarbiavimo įstaiga finansuojama iš atitinkamų teritorinių bendrijų ar valdžios institucijų biudžetų. Ji negali nustatyti finansinių mokesčių. Prireikus ji gali gauti pajamų už teritorinėms bendrijoms ar valdžios institucijoms, vartotojams ir trečiosioms šalims teikiamas paslaugas;

d) pasienio bendradarbiavimo įstaiga turi metinį numatytą biudžetą ir balansinę sąskaitą, kurią turi patvirtinti nuo teritorinių bendrijų ar valdžios institucijų, kurios yra sutarties šalys, nepriklausomi auditoriai.

5 straipsnis

1. Susitariančiosios Šalys gali, jeigu tai numatyta pagal jų nacionalinę teisę, priimti sprendimą, kad pasienio bendradarbiavimo įstaiga turėtų viešosios teisės subjekto statusą ir kiekvienos Susitariančiosios Šalies teisės sistemos veikla turi turėti tą pačią teisinę galią ir poveikį, kaip ir sutartį pasirašiusios teritorinės bendrijos ar valdžios institucijos veikla.

2. Sutartyje gali būti nuostata, kad tik šią sutartį pasirašiusios teritorinės bendrijos ar valdžios institucijos turi imtis tokios veiklos, ypač tada, kai veikla gali pažeisti fizinių asmenų teises, laisves ir interesus. Be to, kiekviena Susitariančioji Šalis gali numatyti, kad pasienio bendradarbiavimo įstaigai negali būti skirta bendra atsakomybė ir suteikta teisė imtis visuotinai taikomų priemonių.

6 straipsnis

1. Pagal pasienio bendradarbiavimo sutartį teritorinių bendrijų ar valdžios institucijų veiklai yra taikoma tokia pat administracinė priežiūra, kokią kiekvienos Susitariančiosios Šalies teisė numato bet kuriai priemonei, kurios imasi sutartį sudariusios teritorinės bendrijos ar valdžios institucijos.

2. Sutartimi įsteigtos pasienio bendradarbiavimo įstaigos veiklai yra taikoma tokia administracinė priežiūra, kokią numato valstybės, kurioje yra jos būstinė, teisė, atsižvelgiant ir į kitų valstybių teritorinių bendrijų ar valdžios institucijų interesus. Pasienio bendradarbiavimo įstaiga tenkina valstybių, kurioms priklauso teritorinės bendrijos ar valdžios institucijos, prašymus gauti informaciją. Susitariančiųjų Šalių priežiūros institucijos stengiasi sukurti tinkamas koordinavimo ir informacijos priemones.

3. Priemonėms, kurių imasi 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta įstaiga, yra taikoma tokia pati priežiūra, kokią numato kiekvienos Susitariančiosios Šalies teisė, reglamentuojanti visas priemones, kurias vykdo sutartį pasirašiusios teritorinės bendrijos ar valdžios institucijos.

7 straipsnis

Visi ginčai, kilę dėl pasienio bendradarbiavimo įstaigos veiklos, perduodami teismams, kurių kompetenciją nustato nacionalinė teisė arba tarptautinė sutartis.

8 straipsnis

1. Kiekviena Susitariančioji Šalis, pasirašydama šį Protokolą arba deponuodama ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentą, nurodo, ar ji taikys 4 ir 5 straipsnių nuostatas, ar tik vieno jų nuostatas.

2. Toks pareiškimas bet kuriuo metu vėliau gali būti pataisytas.

9 straipsnis

Išlygos nedaromos jokioms šio Protokolo nuostatoms.

10 straipsnis

1. Šis Protokolas pateikiamas pasirašyti Bendrąją konvenciją pasirašiusioms valstybėms, kurios gali pareikšti sutikimą, kad šis Protokolas taptų joms privalomas:

a) pasirašydamos be jokių išlygų dėl ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo; arba

b) pasirašydamos, jei jis bus ratifikuotas, priimtas ar patvirtintas, ir po to jį ratifikuojant, priimant ar patvirtinant.

2. Bet kuri Europos Tarybos valstybė narė negali pasirašyti šio Protokolo be išlygų dėl ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo, arba deponuoti ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumento, išskyrus jei ji tuo pat metu jau deponavo arba deponuoja Bendrosios konvencijos ratifikavimo, priėmimo ir patvirtinimo dokumentą.

3. Ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentai deponuojami Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui.

11 straipsnis

1. Šis Protokolas įsigalioja praėjus trims mėnesiams po tos dienos, kurią keturios Europos Tarybos valstybės narės pareiškė sutikimą Protokolo 10 straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Kiekvienai valstybei narei, kuri vėliau pareiškė sutikimą, kad šis Protokolas būtų joms privalomas, šis Protokolas įsigalioja praėjus trims mėnesiams po pasirašymo dienos arba ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumento deponavimo dienos.

12 straipsnis

1. Įsigaliojus šiam Protokolui, valstybė, kuri prisijungė prie Bendrosios konvencijos, gali prisijungti ir prie Protokolo.

2. Prisijungiama prie Protokolo Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui atiduodant saugoti prisijungimo dokumentą, kuris įsigalioja praėjus trims mėnesiams po jo atidavimo.

13 straipsnis

1. Susitariančioji Šalis bet kuriuo metu gali denonsuoti šį Protokolą, apie tai pranešdama Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui.

2. Toks denonsavimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams po tos dienos, kurią Generalinis Sekretorius gavo pranešimą.

14 straipsnis

Europos Tarybos Generalinis Sekretorius praneša Europos Tarybos valstybėms narėms ir visoms valstybėms, kurios prisijungė prie šio Protokolo, apie:

a) Susitariančiųjų Šalių pareiškimus, kurie buvo pateikti 8 straipsnyje nustatyta tvarka;

b) valstybes, kurios pasirašė šį Protokolą;

c) bet kurio ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumento deponavimą;

d) bet kurią Protokolo įsigaliojimo datą pagal 11 ir 12 straipsnius;

e) visas kitas su Protokolu susijusias priemones, pranešimus ir informaciją.

Tai patvirtindami toliau įgalioti asmenys pasirašė šį Protokolą.

Priimta Strasbūre 1995 m. lapkričio 9 d. anglų ir prancūzų kalbomis, abu tekstai turi vienodą teisinę galią, vienu egzemplioriumi deponuojami Europos Tarybos archyvuose. Europos Tarybos Generalinis Sekretorius patvirtintas kopijas perduoda visoms Europos Tarybos valstybėms narėms ir visoms valstybėms, kurios kviečiamos prisijungti prie šio Protokolo.

______________