LIETUVOS RADIJO IR TELEVIZIJOS KOMISIJOS
SPRENDIMAS
DĖL REIKALAVIMŲ KOMERCINIAMS AUDIOVIZUALINIAMS PRANEŠIMAMS IR REKLAMOS TRANSLIAVIMUI, VISUOMENĖS INFORMAVIMO AUDIOVIZUALINĖMIS PRIEMONĖMIS PASLAUGŲ, RADIJO PROGRAMŲ IR ATSKIRŲ PROGRAMŲ RĖMIMO RADIJO IR (AR) TELEVIZIJOS PROGRAMOSE ĮGYVENDINIMO TVARKOS PATVIRTINIMO
2011 m. sausio 12 d. Nr. KS-1
Vilnius
Vadovaudamasi Visuomenės informavimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 71-1706; 2006, Nr. 82-3254; 2010, Nr. 123-6260) 48 straipsnio 1 dalies 9 punktu, Lietuvos radijo ir televizijos komisija nusprendžia:
1. Patvirtinti Reikalavimų komerciniams audiovizualiniams pranešimams ir reklamos transliavimui, visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų, radijo programų ir atskirų programų rėmimo radijo ir televizijos programose įgyvendinimo tvarką (pridedama).
2. Pripažinti netekusiu galios 2007 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimą Nr. 90 „Dėl reikalavimų reklamos transliavimui ir programų (laidų) rėmimui įgyvendinimo tvarkos patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos
2011 m. sausio 12 d.
sprendimu Nr. KS-1
REIKALAVIMŲ KOMERCINIAMS AUDIOVIZUALINIAMS PRANEŠIMAMS IR REKLAMOS TRANSLIAVIMUI, VISUOMENĖS INFORMAVIMO AUDIOVIZUALINĖMIS PRIEMONĖMIS PASLAUGŲ, RADIJO PROGRAMŲ IR ATSKIRŲ PROGRAMŲ RĖMIMO RADIJO IR (AR) TELEVIZIJOS PROGRAMOSE ĮGYVENDINIMO TVARKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Reikalavimų komerciniams audiovizualiniams pranešimams ir reklamos transliavimui, visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų, radijo programų ir atskirų programų rėmimo radijo ir televizijos programose įgyvendinimo tvarka (toliau vadinama – Tvarka) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos reklamos įstatymu, 1989 m. spalio 3 d. Tarybos direktyva 89/552 EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/65/EB.
2. Tvarkos tikslas – nustatyti įstatymų ir Europos Sąjungos reikalavimų komerciniams pranešimams ir reklamos transliavimui, visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų, radijo programų ir atskirų programų rėmimo radijo ir (ar) televizijos programose įgyvendinimo tvarką.
II. TELEVIZIJA
4. Komercinis audiovizualinis pranešimas – vaizdais, lydimais arba nelydimais garso, skleidžiama informacija, kuri yra skirta tiesiogiai arba netiesiogiai reklamuoti prekes, paslaugas ar ūkinę komercinę veiklą vykdančio asmens pavadinimą ir kuri yra įtraukta į televizijos programą už užmokestį arba kitokį atlygį ar savireklamos tikslais. Komerciniai audiovizualiniai pranešimai inter alia apima televizijos reklamą, pranešimus apie rėmimą, teleparduotuvių siūlymus ir prekių rodymą.
6. Paslėptas komercinis audiovizualinis pranešimas – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis reklamos tikslais skleidžiama informacija apie prekių gamintojo ir (ar) paslaugos teikėjo pavadinimą ir (ar) veiklą, prekes, paslaugas ar prekių ženklą, pateikiama taip, kad vartotojas gali nesuprasti, kad tai komercinis audiovizualinis pranešimas. Toks informacijos pateikimas yra laikomas paslėptu komerciniu audiovizualiniu pranešimu, ypač kai tai daroma už užmokestį ar kitokį atlygį.
8. Televizijos reklama – už užmokestį ar kitokį atlygį bet kokia forma visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo skelbiama informacija, kurią vykdantis ūkinę, komercinę ar profesinę veiklą asmuo užsako skleisti ar skleidžia savireklamos tikslais ar siekdamas reklamuoti prekes ar paslaugas, įskaitant nekilnojamąjį turtą, teises ir pareigas .
9. Teleparduotuvė – televizijos programų transliuotojo už užmokestį visuomenei transliuojami tiesioginiai siūlymai pirkti prekių ar naudotis paslaugomis, tarp jų siūlymai įsigyti nekilnojamojo turto, turtinių teisių ir įsipareigojimų.
Trukmė per valandą
10. Televizijos reklamos, teleparduotuvės intarpams skirtas suminis laikas per vieną astronominę transliavimo valandą turi sudaryti ne daugiau kaip 20 procentų.
11. „Astronominė transliavimo valanda“ suprantama kaip astronominė valanda, tai yra 60 iš eilės einančių transliuojamos televizijos programos minučių periodas, prasidedantis nuo 0 minutės ir pasibaigiantis 59 minute 59 sekunde.
Reklamos transliavimo trukmės skaičiavimo per vieną astronominę transliavimo valandą atskaitos taškas yra kiekviena transliuojamos programos astronominės valandos pradžia, pvz., 9.00, 10.00, 11.00 ir t. t.
12. Į reklamos suminį laiką per vieną astronominę transliavimo valandą nėra įskaičiuojama paties televizijos programų transliuotojo transliuojamų programų ir su jomis tiesiogiai susijusių pagalbinių produktų anonsai, rėmimo pranešimai ir prekių rodymas.
13. Reklama laikoma transliuotojo skelbiami įvairaus turinio pranešimai (anonsai) apie kito transliuotojo rengiamas programas, organizuojamus renginius ir pan.
14. Į reklamos suminį laiką per vieną astronominę transliavimo valandą yra įskaičiuojamas visų televizijos reklamos formų (reklaminiai vaizdo klipai, teleparduotuvės intarpai, reklaminės „bėgančios eilutės“, trumposios žinutės (SMS), prekių, paslaugų ženklai, logotipai, skaidomo ekrano televizijos reklama ir kt.) transliavimo laikas.
Atpažįstamumas, atskyrimas
15. Teleparduotuvė ir televizijos reklama turi būti aiškiai atpažįstamos ir atskirtos nuo programos turinio garsinėmis ir (ar) optinėmis, ir (ar) erdvinėmis priemonėmis.
16. Transliuojami teleparduotuvės ir televizijos reklamos intarpai turi būti aiškiai atskirti nuo programos turinio (pvz., laidos, filmo, anonsų ir pan.) jų transliavimo pradžioje ir pabaigoje.
17. Teleparduotuvės ir televizijos reklamos išskyrime (skirtuke) turi būti aiškiai matomas žodis „Reklama“.
19. Jei tikėtina, kad televizijos reklamos vartotojai skelbiamos televizijos reklamos (videosiužeto ir pan.) dėl jos pateikimo formos gali neatpažinti, tokia televizijos reklama turi būti pažymėta aiškiai matomu žodžiu „Reklama“ viso jos transliavimo metu.
20. Kitų formų televizijos reklama turi būti aiškiai atskirta nuo programos turinio, pasirenkant konkrečiai televizijos reklamos formai atskirti tinkamas garsines ir (ar) optines, ir (ar) erdvines priemones.
Televizijos reklamos ir teleparduotuvės intarpai
22. Televizijos reklama ir teleparduotuvė gali būti įterpiamos į programas nepakenkiant atskiros programos vientisumui, atsižvelgiant į natūralias programos pertraukas, programos trukmę ir pobūdį bei nepažeidžiant turtinių teisių turėtojų teisių.
23. Televizijos reklama, anonsas ar teleparduotuvė negali būti įterpiami į transliuojamas religines apeigas ir religinio pobūdžio programas.
24. Įterpti televizijos reklamą ir (ar) teleparduotuvę į retransliuojamas televizijos programas ar atskiras programas draudžiama.
25. Transliuojant televizijos filmus (išskyrus kelių serijų filmus, serialus ir dokumentinius filmus), kinematografijos kūrinius ir žinių programas televizijos reklama ir (ar) teleparduotuvė gali būti rodomos vieną kartą per programoje nustatytą ne trumpesnį kaip 30 minučių laikotarpį.
Sąvoka „programoje nustatytas ne trumpesnis kaip 30 minučių laikotarpis“ suprantama kaip tos programos numatytoji trukmė be jokių intarpų (pvz., anonsai, televizijos reklamos, teleparduotuvės ir pan.).
26. Transliuojant vaikams skirtas programas, televizijos reklama ir (ar) teleparduotuvė gali būti rodomos vieną kartą per kiekvieną programoje nustatytą ne trumpesnį kaip 30 minučių laikotarpį, jeigu numatoma jos trukmė yra ilgesnė kaip 30 minučių.
27. Sporto ar kitų renginių, kuriuose daromos natūralios pertraukos, transliavimo metu televizijos reklama ir (ar) teleparduotuvės intarpai turi būti rodomi tik per minėtų renginių natūralias pertraukas.
Sąvoka „renginio natūrali pertrauka“ suprantama kaip pertrauka, kuri yra tiesiogiai susijusi su pasirodymo ar renginio struktūra ir vyksta renginyje nepriklausomai nuo transliuotojo valios.
28. Televitrina – teleparduotuvės intarpams skirta programa, transliuojama televizijos programose, kurios nėra skirtos tik teleparduotuvei.
29. Televitrinos turi būti aiškiai atskiriamos optinėmis ir erdvinėmis priemonėmis nuo kitų programų.
30. Televitrinos išskyrimas (skirtukas) turi būti transliuojamas televitrinos pradžioje ir pabaigoje, jos išskyrime nuo kitų programų turi būti vartojamas žodis „Televitrina“.
31. Televitrinos mažiausia nepertraukiama trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 15 minučių. Televitrina, kurios trukmė yra 15 min., negali būti pertraukiama televizijos reklama, anonsais ir kt. intarpais. Jeigu televitrinos trukmė yra ilgesnė kaip 15 minučių, tai praėjus 15 min. nepertraukiamo laiko, ji gali būti toliau (po 15 min.) pertraukiama televizijos reklama, anonsais ir kt. laikantis televizijos reklamos atskyrimo bei kitų reikalavimų.
32. Per dieną gali būti transliuojamos ne daugiau kaip 8 televitrinos, o jų bendra trukmė neturi viršyti trijų valandų per dieną.
34. Skaidomo ekrano televizijos reklama yra laikoma televizijos reklama, kuri skleidžiama vienu metu su atskiros programos turiniu, skaidant televizoriaus ekraną į dalis, ir leidžianti žiūrovui tuo pačiu metu žiūrėti du ar kelis atskirus vaizdus: televizijos reklamą ir atskirą (redakcinę) programą.
35. Skaidomo ekrano televizijos reklama turi būti lengvai atpažįstama ir turi būti aiškiai atskirta nuo atskiros programos turinio garsinėmis ir (ar) optinėmis, ir (ar) erdvinėmis priemonėmis arba žodžiu „Reklama“, kurių tikslas – neleisti žiūrovui supainioti televizijos reklamos ir atskiros programos turinio.
Atskyrimas erdvinėmis priemonėmis yra tinkamas, jeigu jis aiškiai identifikuoja televizijos reklamą ir leidžia žiūrovui ją aiškiai ir lengvai atskirti.
Reklaminė „Bėganti eilutė“
37. Reklaminė „bėganti eilutė“ – tai skaidomo ekrano televizijos reklama, kuri skelbiama („bėga“) kontrastuojančiame fone programos transliavimo metu ir kurios tekstinis ir (ar) vaizdinis (informacija pateikiama kartu su animuotais ar kitaip žiūrovo dėmesį atkreipiančiais reklamos elementais) turinys (informacija) atitinka televizijos reklamos sąvoką.
39. Transliuojant „bėgančią eilutę“ programos metu ji negali užimti daugiau kaip 20 procentų ekrano ploto.
41. „Bėgančios eilutės“ transliavimo laikas yra įskaičiuojamas į televizijos reklamos trukmę per vieną astronominę transliavimo valandą.
42. Prekių rodymas – komerciniu audiovizualiniu pranešimu už užmokestį ar kitokį atlygį programoje aiškiai pateikiama informacija apie prekę, paslaugą ar prekių ženklą ir (ar) nuorodas į juos.
43. Prekių rodymas yra mokamas, kai transliuotojas ima tam tikrą užmokestį iš asmens už jo atitinkamos prekės ar paslaugos įtraukimą į programos turinį.
44. Prekių rodymas yra nemokamas, kai transliuotojas neima jokio užmokesčio ar kito atlygio už tam tikros prekės ar paslaugos įtraukimą į programos turinį (pvz., prizai ir pan.).
45. Prekių rodymas leidžiamas kinematografijos kūriniuose, visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugoms sukurtuose filmuose ir serialuose, sporto programose ir pramoginėse programose.
46. Programos, į kurias įtrauktas prekių rodymas, turi atitikti visus šiuos reikalavimus:
1) jokiomis aplinkybėmis negalima daryti įtakos programos turiniui, programų transliavimo laikui, visuomenės audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo redakcinei atsakomybei ir nepriklausomumui;
2) jose negali būti tiesiogiai skatinama pirkti ar nuomoti prekes ar paslaugas, ypač darant specialias reklamines nuorodas į šias prekes ar paslaugas;
3) jose negali būti nepagrįstai didinama galimybė pastebėti konkrečią prekę, paslaugą ar prekės ženklą;
47. Informuojant žiūrovus apie prekių rodymą programos pradžioje ir pabaigoje, taip pat ir atnaujinus programos rodymą po į ją įsiterpusios televizijos reklamos, ne trumpiau kaip 5 sekundes ekrane turi būti rodoma raidė „P“.
48. Visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo arba su juo susijusios bendrovės sukurtoms arba užsakytoms sukurti programoms 50 punkto reikalavimų rekomenduojama laikytis nuo šios Tvarkos įsigaliojimo. Siūloma kartu su raide „P“ pereinamuoju laikotarpiu, t. y. 1 mėnesį nuo šios Tvarkos įsigaliojimo pateikti informaciją žiūrovams, nurodant raidės „P“ reikšmę.
49. Programose draudžiama rodyti šias prekes:
1) tabako gaminius arba asmenų, kurių pagrindinė veikla yra tabako gaminių gamyba arba pardavimas, gaminamus produktus;
51. Sąvoka „speciali reklaminė nuoroda“ suprantama kaip prekės ar paslaugos ir (ar) jų prekės ženklo pateikimas su programos turiniu nesusijusiomis formomis ir (ar) kai yra tiesioginis arba netiesioginis skatinimas pirkti, pateikiama informacija apie kainas ir pan.
52. Sąvoka „nepagrįstai didinama galimybė pastebėti konkretų produktą“ suprantama kaip iš programos turinio išsiskiriantis ir (ar) nuolat besikartojantis atitinkamos prekės ir (ar) paslaugos ir (ar) jų prekės ženklo rodymas programoje tam pasitelkiant įvairias technines priemones (pvz., vaizdai stambiu planu ir pan.).
53. Rėmimas – bet kokia pagalba, kurią asmuo, nedalyvaujantis transliuojant radijo programą ir (ar) teikiant visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas, ir (ar) kuriant audiovizualinius ar garso kūrinius, teikia visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugoms ir (ar) programoms finansuoti, siekdamas skleisti informaciją apie savo pavadinimą, prekių ženklą, įvaizdį, veiklą arba prekes ar paslaugas.
54. Remiamos visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos, radijo programos ir (ar) atskiros programos turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) jokiomis aplinkybėmis jų turinio, o radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo metu – jų transliavimo laiko negalima tvarkyti taip, kad būtų daromas poveikis visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjui ir radijo programų transliuotojui, jo redakcinei atsakomybei ir nepriklausomumui;
2) jose negali būti tiesiogiai skatinama pirkti ar nuomoti prekes ar paslaugas, ypač darant specialias reklamines nuorodas į šias prekes ar paslaugas;
3) vartotojai turi būti aiškiai informuojami apie esamą rėmimo susitarimą. Programos pradžioje, jos metu ir (ar) pabaigoje tinkamu būdu pateikiant rėmėjo pavardę (pavadinimą), logotipą ir (ar) kitą ženklą, pavyzdžiui, nuorodą į jo produktą (produktus) ar paslaugą (paslaugas) arba jų skiriamąjį ženklą, būtinai aiškiai parodyti, kad programa yra remiama.
55. Visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų, radijo programų ir (ar) atskirų programų negali remti asmenys, kurių pagrindinė veikla yra cigarečių ir kitų tabako gaminių gamyba ir (ar) pardavimas.
56. Jeigu asmenys, kurių veikla apima vaistinių preparatų gamybą arba pardavimą ir gydymą, remia visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas, radijo programas ir (ar) atskiras programas, jose gali būti paskelbiamas rėmėjo pavadinimas (logotipas) ar kitas jo įvaizdžio ženklas, tačiau negalima reklamuoti konkrečių vaistinių preparatų, kurie įsigyjami tik su receptu ar gydymo būdų.
57. Rėmėjo paskelbimo trukmė turėtų būti tokia, kad žiūrovas spėtų išgirsti ir (ar) pamatyti rėmėjo pavadinimą, ženklą ar šūkį. Siūloma vieno rėmėjo skelbimo trukmė – iki 7 sek., o bendra laidos rėmėjus pristatančių iš eilės einančių skelbimų trukmė – ne daugiau kaip 30 sek. Viršijus rėmėjų skelbimo trukmę, viršytas laikas įskaitomas į reklamos trukmę per vieną astronominę transliavimo valandą.
58. Tais atvejais, kai atskirų programų prizų fondą sudaro rėmėjo gaminiai ar paslaugos, rėmėjas gali būti paskelbiamas tos programos metu, jo skelbimui skiriant iki 5 sek., rėmėjo įsteigto prizo įteikimo metu arba pristatant programos prizus.
59. Rėmėjo pristatymui (skelbimui) negali būti naudojami rėmėjo prekių, paslaugų reklaminiai vaizdo klipai, kurie paprastai transliuojami televizijos reklamos blokuose.
60. Remiamos programos metu rėmėjo prekių, paslaugų reklama gali būti transliuojama tik toje programoje esančiuose televizijos reklamos blokuose.
61. Transliuojant remiamos programos anonsus rėmėjas gali būti skelbiamas, laikantis reikalavimų rėmėjų skelbimui, nustatytų šioje Tvarkoje.
III. RADIJAS
63. Reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis reklamos užsakovo interesais arba savireklamos tikslais skleidžiama informacija, išskyrus televizijos reklamą, apie asmens ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.
64. Paslėpta reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie gamintoją ar paslaugos teikėją, jo pavadinimą ar veiklą, prekių ženklą pateikiama taip, kad reklamos vartotojas gali nesuprasti, kad tai reklama, arba gali suklysti dėl pateiktos reklamos tikrojo tikslo. Toks informacijos pateikimas visais atvejais laikomas paslėpta reklama, kai už ją užmokama ar kitaip atsilyginama.
65. Reklama radijo programoje turi būti aiškiai atpažįstama, garsinėmis priemonėmis aiškiai atskirta nuo kitų programos dalių.
66. Transliuojami reklamos intarpai turi būti aiškiai atskirti nuo kitų programos dalių garsinėmis priemonėmis jų transliavimo pradžioje ir pabaigoje. Reklamos išskyrime turi būti aiškiai pasakomas žodis „Reklama“.
67. Jei tikėtina, kad reklamos vartotojai skelbiamos reklamos dėl jos pateikimo formos gali neatpažinti, tokios reklamos pradžioje ir pabaigoje žodžiu klausytojai turi būti informuojami, kad tai reklama.