LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖ KULTŪROS PAVELDO KOMISIJA
S P R E N D I M A S
DĖL ISTORINIŲ ŽELDYNŲ TVARKYMO IR APSAUGOS LIETUVOJE
2005 m. rugsėjo 30 d. Nr. S-6-(114)
Vilnius
Istoriniai želdynai yra kultūros paveldo objektai ar jų kompleksai, išskirtiniai savo gyvojo paveldo elementais ir jo apsaugos ypatumais. ICOMOS Istorinių želdynų chartijoje („Florencijos chartija“, 1981 m.) apibūdinama, kad „istorinis želdynas – tai architektūros ir parkų meno kompozicija, kuri visuomenę domina istorijos ar meno požiūriu; tai architektūros kompozicija, kurios didžiąją dalį sudaro augalija“.
Komisija konstatuoja, kad per nepriklausomybės laikotarpį nuo 1990 metų valstybės institucijų dėmesys istoriniams želdynams buvo per menkas. Dėl priežiūros ir reikiamos apsaugos stokos daug istorinių želdynų prarado vertingąsias savybes, sumenko. Nors dvarų parkų yra daugiau kaip 800, tačiau dauguma jų – blogos būklės.
Pastaraisiais metais aktualizuojant istorinių želdynų apsaugos problematiką įvyko poslinkių. Kultūros vertybių apsaugos departamentas (Departamentas) 1999 m. organizavo Europos paveldo dienas, 2002 m. Palangoje, 2004 m. Rietave surengtos tarptautinės konferencijos, kuriose buvo nagrinėjami istorinių želdynų apsaugos, gaivinimo ir jų pritaikymo kultūrinio turizmo reikmėms klausimai. Parengti kai kurie šios srities teisės aktai. 2005-01-10 KVAD įsakymu Nr. Į-09 patvirtinta „Ilgalaikė dvarų paveldo objektų – istorinių želdynų (parkų) tvarkymo darbų programa“. Parengta ir 2002-11-29 aplinkos ministro įsakymu Nr. 615 patvirtinta „Želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo strategija“ (toliau – Strategija), 2003-04-25 patvirtintas „Želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo strategijos veiksmų ir priemonių planas 2003–2007 metams“, sudaryta ir patvirtinta tarpžinybinė jo įgyvendinimo priežiūros taryba (toliau – Taryba) ir jos nuostatai, tačiau Taryboje pasigendama kultūros paveldo institucijų specialistų bei želdynų restauratorių. Be to, trūksta istorinių želdynų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų. Minėtos priežastys trukdo užtikrinti Strategijos istorinių želdynų dalies nuostatų įgyvendinimą ir priežiūrą.
Komisija nustatė, jog valstybinė istorinių želdynų apskaita yra nepakankama, jie nesusisteminti, nesudarytas, nepatvirtintas ir viešai nepaskelbtas bendras pagal klasifikacines kategorijas jų sąrašas. Neaiški teisinė istorinių želdynų apsaugos sistema. Nenustatyta jų vieta Lietuvos kraštovaizdžio struktūroje ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos sistemoje. Nesteigiamos istorinių želdynų, jų kompleksų ar vietovių specializuotos saugomos teritorijos. Dėl įstatymų netobulumo nesudarytos teisinės prielaidos dvaro sodybą su parku ar kitu istoriniu želdynu Nekilnojamojo turto registre įteisinti kaip vieną namų valdą (daiktinės teisės objektą). Dėl to yra aktuali vieno valdytojo – parko ar kito istorinio želdyno savininko ar naudotojo, kuris nuolat jį prižiūrėtų bei tvarkybos ir tausojamojo naudojimo priemonėmis užtikrintų tvarumą, problema.
Tobulintinas istorinių želdynų apsaugos valdymas valstybės institucijose ir savivaldybėse. Nėra specializuotų valstybės ar privačių istorinių želdynų nuolatinės kvalifikuotos palaikomosios priežiūros ir tvarkybos (restauravimo, atkūrimo) bei atgaivinimo darbų struktūrų. Dėl to bendra istorinių želdynų apsaugos būklė bloga, veikla per menka ir nepakankamai profesionali. Dažnai kuriami nauji želdynai, o istoriniais nesirūpinama arba jie naikinami, skaidomi ir transformuojami. Lietuvos kultūrinis kraštovaizdis praranda savitumą ir įvairovę, neužtikrinama jo kokybė.
Rengiant teisės aktus, vykdant istorinių želdynų apskaitą bei apsaugą, nepakankamai koordinuojama Aplinkos ir Kultūros ministerijų veikla, stokojama metodinės paramos savivaldybėms. Nerengiami istorinių želdynų tvarkybos specialistai.
Iki šiol beveik nepradėta finansuoti Vyriausybės 2003-04-18 nutarimu Nr. 481 patvirtintos valstybinės „Dvarų paveldo išsaugojimo programos“ dvarų parkų tvarkymo dalis. Neparengta detali ir konkretizuota ilgalaikė istorinių želdynų išsaugojimo (priežiūros, tvarkybos ir atgaivinimo bei integravimo į visuomenės gyvenimą) programa, kuri apimtų visas istorinių želdynų grupes. Departamentas neskiria lėšų istorinių želdynų gyvojo kultūros paveldo elementų (istorinių medynų, parterinių vejų ir kt.) bei vandens sistemų palaikomajai priežiūrai, tvarkybai, atkūrimui bei atgaivinimui.
Valstybinė kultūros paveldo komisija, apsvarsčiusi ir įvertinusi istorinių želdynų apsaugos būklę, nusprendžia:
1. Pasiūlyti LR Seimui ir LR Vyriausybei paspartinti želdynų įstatymo rengimo ir priėmimo procesą atsižvelgiant į teisės aktais nustatytus terminus.
2. Pasiūlyti LR Vyriausybei:
2.1. užtikrinti istorinių želdynų apsaugos ir palaikymo bei fundamentinių mokslinių tyrimų, pirmiausia LR Vyriausybės nutarimais bei ministerijų įsakymais patvirtintų programų ar jų istorinių želdynų dalių finansavimą;
3. Pasiūlyti Žemės ūkio, Kultūros ir Aplinkos ministerijoms parengti Žemės reformos įstatymo straipsnių (9, 13 ir kiti straipsniai) pataisas dvaro sodybos su parku vientisumui įteisinti.
4. Pasiūlyti Kultūros ir Aplinkos ministerijoms:
4.1. parengti ir patvirtinti bendrą istorinių želdynų tvarkymo metodiką ir atlikti jų integravimo į visuomenės gyvenimą galimybių studijas bei rekomendacijas;
4.2. „Želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo strategijos“ ir „Želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo strategijos veiksmų ir priemonių plano 2003–2007 metams“ įgyvendinimo priežiūros tarpžinybinėje taryboje iš kultūros paveldo specialistų bei nevyriausybinių organizacijų atstovų sudaryti istorinių želdynų padalinį;
5. Siūlyti Švietimo ir mokslo bei Aplinkos ir Kultūros ministerijoms:
5.1. papildyti Lietuvos aukštojo mokslo bendrąjį studijų sričių ir krypčių sąrašą universitetinio ir neuniversitetinio mokslo istorinių želdynų palaikomosios priežiūros ir tvarkybos specialistų kvalifikacijomis ir kvalifikaciniais laipsniais;
6. Siūlyti Kultūros paveldo departamentui:
6.1. tobulinti istorinių želdynų apskaitą sudarant jų sąrašą su klasifikacinėmis grupėmis, atsižvelgiant į Aplinkos ministerijos patvirtintą „Želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo strategijos veiksmų ir priemonių planą 2003–2007 metams“ (žr. 1 ir 2 punktus);
7. Siūlyti Aplinkos ministerijai ir savivaldybėms:
7.1. inicijuoti specializuotų valstybinių ar privačių struktūrų kūrimą istorinių želdynų priežiūros, tvarkybos, atkūrimo bei atgaivinimo darbams atlikti;
8. Pasiūlyti Aplinkos ministerijai organizuoti želdynų genofondo atnaujinimą Lietuvoje išaugintais sodmenimis bei sėklomis.
9. Atkreipti apskričių viršininkų administracijų dėmesį į tai, kad apskritys, metodiškai vadovaudamos ir vykdydamos žemės reformos darbus, nepakankamai atsižvelgia į istorinių želdynų vienovės ir vientisumo išsaugojimo interesus.
10. Rekomenduoti savivaldybėms:
10.1. įvertinus savo atsakomybę už administruojamose teritorijose esančių istorinių želdynų būklę, imtis priemonių jai pagerinti bei sugriežtinti kultūrinio kraštovaizdžio apsaugos kontrolę;
10.2. organizuoti ir sudaryti istorinių želdynų parengimo ir pritaikymo kultūriniam turizmui programas Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir savivaldybių lėšomis;
11. Siūlyti Kultūros ir Aplinkos ministerijoms bei savivaldybėms:
11.1. nevyriausybines organizacijas remti finansiškai ir kviesti dalyvauti saugant istorinius želdynus bei nuolat informuoti visuomenę apie želdynų apsaugai skirtų valstybės, savivaldybių lėšų panaudojimą;