LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ SANTAUPŲ ATKŪRIMO ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. IXP-1090, LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ SANTAUPŲ ATKŪRIMO ĮSTATYMO 3 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. IXP-1388 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ SANTAUPŲ ATKŪRIMO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. IXP-1401
2002 m. gegužės 16 d. Nr. 676
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2002 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. 790 „Dėl įstatymų projektų išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. IXP-1090, Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. IXP-1388 ir Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektui Nr. IXP-1401 dėl šių priežasčių:
1. Įstatymo projekte Nr. IXP-1090 išdėstyta nuostata papildyti Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, numatant, kad laisvai disponuoti atkurtomis santaupomis visi indėlininkai pradeda iki 2005 m. sausio 1 d.; tuomet santaupoms atkurti 2003 ir 2004 metais reikėtų skirti po 1034 mln. litų.
Pagrindinis lėšų šaltinis santaupoms atkurti yra valstybės įmonei Valstybės turto fondui perduodamas visas privatizuotinas valstybės turtas. Ne mažiau kaip 2/3 Privatizavimo fondo lėšų gali būti naudojama gyventojų santaupoms atkurti ir su tuo susijusioms išlaidoms padengti, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu Rezerviniam (stabilizavimo) fondui sudaryti (šio fondo lėšos gali būti naudojamos pensijų sistemos reformai finansuoti, Lietuvos valstybės rezervo piniginėms lėšoms, kurių reikia ūkio funkcionavimui palaikyti ekstremalių situacijų ir ekonominės grėsmės sąlygomis, sukaupti ir atkurti, taip pat kitiems įstatyme numatytiems tikslams).
Svarstant galimybes panaudoti Privatizavimo fondo lėšų dalį gyventojų santaupoms atkurti, reikia atsižvelgti į ribotas valstybės finansines galimybes ir lėšų poreikį svarbioms ilgalaikėms valstybės programoms įgyvendinti, būtinumą sukaupti piniginį rezervą ekstremalių situacijų atveju. Įgyvendinant indėlių atkūrimo programą, atsiranda didelių įsipareigojimų, kuriuos, turint omenyje kitus neatidėliotinus išlaidų poreikius, galima įvykdyti tiktai per ilgą laiką. Finansiniai įsipareigojimai, susiję su gyventojų santaupų atkūrimu, yra tokie: bendra apskaičiuota atkurtų santaupų suma – maždaug 3607,6 mln. litų, į gyventojų indėlių sąskaitas nepervesta maždaug 2074,2 mln. litų.
Kad sukauptų reikiamas lėšas gyventojų santaupoms atkurti pagal įstatymo projekte Nr. IXP-1090 išdėstytas nuostatas, valstybė turėtų dar didinti skolinimąsi. Šiuo metu valstybės skola – 12,9 mlrd. litų. Sprendimai prisiimti papildomus įsipareigojimus didina fiskalinį šalies biudžeto deficitą. Ekonominės politikos memorandumu Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra įsipareigojusi Tarptautiniam valiutos fondui neviršyti nustatyto (2002 metais – 1,5 procento BVP) fiskalinio deficito. Priėmus šį, kaip ir kitus teikiamus įstatymų projektus, bendro šalies biudžeto fiskalinis deficitas gerokai padidėtų. Tai padidintų bendrąjį šalies biudžeto deficitą 2003 metais 1,89 procento, 2004 metais – 1,75 procento bendrojo vidaus produkto (toliau vadinama – BVP).
2. Įstatymo projekte Nr. IXP-1388 išdėstyta nuostata kasmet, pradedant 2003 metais, grąžinti indėlininkams po 20 procentų atkurtų santaupų sumos, tam tikslui skirti po 400 mln. litų ir taip per 5 metus visiškai atsiskaityti su visais indėlininkais. Tai padidintų bendrąjį šalies biudžeto deficitą 2003 metais 0,73 procento BVP, 2004 metais – 0,67 procento BVP, 2005 metais – 0,62 procento BVP.
Kad užtikrintų ilgalaikį fiskalinį stabilumą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia prioritetą subalansuotam biudžetui pasiekti. Visų atkurtų santaupų grąžinimas per trumpą laikotarpį neilgam padidintų vartojimą. Dėl didelio Lietuvos polinkio importuoti padidėtų užsienio prekybos deficitas, būtų apribotos ilgalaikės investicijos. Pritarus siūlomoms nuostatoms, tikėtina, kad po tam tikro laiko reikėtų vėl sugriežtinti fiskalinę politiką, siekiant sugrąžinti makroekonominį stabilumą, kaip tai buvo vykdoma po atkurtų santaupų grąžinimo 1999 metais.
Įstatymo projektų Nr. IXP-1388 ir Nr. IXP-1388A nuostatos atsisakyti Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos laisvo disponavimo atkurtomis santaupomis eilės tvarkos ir kasmet visų grupių indėlininkams grąžinti tam tikrą grąžintinos sumos dalį iš esmės keičia laisvo disponavimo atkurtomis santaupomis nuostatas, kurios priimtos atsižvelgiant į gyventojų amžių, socialinę ir sveikatos būklę (turimą invalidumą). Teikiamo siūlymo įgyvendinimas labai apsunkintų sunkiausios socialinės būklės indėlininkų padėtį.
3. Įstatymo projekte Nr. IXP-1401 išdėstyta nuostata, kuria siūloma valstybei prisiimti finansinius įsipareigojimus atkurti gyventojų santaupas išleidžiant ilgalaikius Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius (toliau vadinama – VVP) ir perduodant juos nuosavybėn asmenims, kuriems yra atidarytos atkuriamosios sąskaitos pagal 2003 m. sausio 1 d. šiose sąskaitose esančias atkuriamų santaupų sumas, šiuos VVP išpirkti per 5 metus, pradedant nuo 2005 metų ir kasmet išperkant po 20 procentų.
Pagrindinis lėšų šaltinis santaupoms atkurti yra Privatizavimo fondo lėšos. Jame nesukaupus pakankamai lėšų numatomiems VVP išpirkti, valstybė lėšas šiam tikslui turėtų skolintis. Tai apsunkintų valstybės finansinę būklę.
Išleidus specialios paskirties ilgalaikius VVP, labai padidėtų valstybės skola ir jos aptarnavimo išlaidos. Specialios paskirties ilgalaikių VVP išleidimui gyventojų santaupoms atkurti ir jų apyvartos tvarkymui būtų išleista daug papildomų lėšų (reikėtų kiekvienam indėlininkui atidaryti specialią vertybinių popierių sąskaitą, šias sąskaitas tvarkyti, mokėti mokesčius Lietuvos centriniam vertybinių popierių depozitoriumui, mokesčius biržai už VVP įtraukimą į prekybos sąrašus).
Padidėjęs skolinimasis turėtų neigiamą įtaką šalies kredito reitingams, todėl didėtų valstybės ir įmonių skolinimosi išlaidos. Padidėjus skolinimuisi ir pablogėjus šalies skolos rodikliams, savo ruožtu padidėtų rinkos palūkanos už suteikiamas paskolas ir sumažėtų šalies skolinimosi galimybės.