Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1994 M. RUGPJŪČIO 11 D. NUTARIMO NR. 728 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS DARBO REGLAMENTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2013 m. balandžio 17 d. Nr. 337
Vilnius
1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 63-1238; 2009, Nr. 109-4650, Nr. 121-5214; 2010, Nr. 81-4243, Nr. 107-5536; 2011, Nr. 8-353, Nr. 89-4268, Nr. 134-6370; 2012, Nr. 125-6269), ir išdėstyti jį nauja redakcija (pridedama).
3. Nustatyti, kad:
3.1. teisės aktų projektams, pateiktiems derinti suinteresuotoms institucijoms iki šio nutarimo įsigaliojimo, taikomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 (Žin., 1994, Nr. 63-1238; 2009, Nr. 109-4650), nustatyti teisės aktų projektų derinimo reikalavimai.
3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti teisės aktų projektai, iki šio nutarimo įsigaliojimo aptarti ministerijų atstovų (viceministrų, ministerijų kanclerių) pasitarime ir (ar) apsvarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarime, įtraukiami į Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio darbotvarkę, svarstomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje ir įforminami Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 (Žin., 1994, Nr. 63-1238; 2009, Nr. 109-4650), nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 337
redakcija)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS DARBO REGLAMENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) darbo tvarką.
Rengiant, derinant, pristatant Lietuvos Respublikos poziciją Europos Sąjungos institucijose nagrinėjamais klausimais, perkeliant Europos Sąjungos teisę (acquis communautaire) į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę ir koordinuojant jos įgyvendinimą, vadovaujamasi Europos Sąjungos reikalų koordinavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 21 (Žin., 2004, Nr. 8-184; 2005, Nr. 57-1950) (toliau – Koordinavimo taisyklės), ir Reglamentu.
Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys rengiamos ir sudaromos vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymu (Žin., 1999, Nr. 60-1948) ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių rengimo ir sudarymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1179 (Žin., 2001, Nr. 84-2938; 2012, Nr. 88-4617).
2. Vyriausybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, Vyriausybės programa, kitais teisės aktais ir savo veiklą derina su Valstybės pažangos strategija „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 (Žin., 2012, Nr. 61-3050) (toliau – Valstybės pažangos strategija).
Kai Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas) pritaria Vyriausybės programai, Vyriausybė per 3 mėnesius parengia ir patvirtina prioritetines priemones šios programos nuostatoms įgyvendinti, numato priemonių įvykdymo terminus ir atsakingas ministerijas, Vyriausybės įstaigas, kitas valstybės valdymo institucijas ir įstaigas.
3. Valstybės valdymo reikalus Vyriausybė sprendžia Vyriausybės posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus.
4. Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas padeda atlikti Vyriausybės kanceliarija. Vyriausybės kanceliarijai vadovauja Vyriausybės kancleris.
Ministrui Pirmininkui, kaip Vyriausybės vadovui, formuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti ir įgyvendinti sprendimus padeda Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
II. VYRIAUSYBĖS KOMITETAI IR VYRIAUSYBĖS KOMISIJOS, MINISTRO PIRMININKO SUDAROMOS DARBO GRUPĖS
6. Vyriausybės komitetų tikslas – teikti Vyriausybei pasiūlymus dėl jos veiklos prioritetų, politikos ir strategijos tam tikroje srityje pasirinkimo ir jų atitikties Valstybės pažangos strategijai, prireikus derinti ministrų pozicijas sprendžiant valstybės valdymo reikalus, vykdyti kitus Vyriausybės nustatytus uždavinius ir funkcijas.
Vyriausybės komitetuose gali būti svarstomi kelių ministrų valdymo sritis apimančių teisės aktų projektų derinimo metu iškilę nesutarimai ir svarbiausi valstybės valdymo klausimai, prieš juos svarstant Vyriausybės posėdžiuose.
Vyriausybės komitetai sudaromi iš Vyriausybės narių, Vyriausybės kanclerio arba Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo.
Sudarydama Vyriausybės komitetus, Vyriausybė nustato jų uždavinius, funkcijas, sudėtį ir skiria pirmininką.
7. Vyriausybės komisijos sudaromos Vyriausybės pavestoms užduotims atlikti.
Vyriausybės komisijos gali būti sudaromos iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, asociacijų, mokslo ir studijų institucijų atstovų, nepriklausomų ekspertų, prireikus – ir iš kitų asmenų.
Sudarydama Vyriausybės komisijas, Vyriausybė nustato jų užduotis ir personalinę sudėtį. Vyriausybė gali pavesti Ministrui Pirmininkui, ministrui, Vyriausybės kancleriui ar Vyriausybės įstaigos vadovui patvirtinti Vyriausybės komisijos personalinę sudėtį.
8. Ministras Pirmininkas gali sudaryti darbo grupes jo pavestoms užduotims atlikti.
Darbo grupės gali būti sudaromos iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, asociacijų, mokslo ir studijų institucijų atstovų, nepriklausomų ekspertų, prireikus – ir iš kitų asmenų.
Darbo grupės sudarymas įforminamas Ministro Pirmininko potvarkiu, kuriame nustatomos darbo grupės užduotys (paprastai nurodomi ir jų įvykdymo terminai), sudėtis ir vadovas (prireikus – vadovo pavaduotojas).
9. Vyriausybės komiteto, Vyriausybės komisijos, Ministro Pirmininko sudarytos darbo grupės posėdžius kviečia, jų vietą ir laiką nustato, jiems pirmininkauja atitinkamai Vyriausybės komiteto pirmininkas, Vyriausybės komisijos pirmininkas (jo nesant – Vyriausybės komisijos pirmininko pavaduotojas ar kitas Vyriausybės komisijos pirmininko paskirtas asmuo) ar darbo grupės vadovas (jo nesant – darbo grupės vadovo pavaduotojas ar kitas darbo grupės vadovo paskirtas asmuo). Posėdyje, be Vyriausybės komiteto, Vyriausybės komisijos ar darbo grupės narių, gali dalyvauti ir kiti asmenys Vyriausybės komiteto pirmininko, Vyriausybės komisijos pirmininko ar darbo grupės vadovo kvietimu.
10. Planuojamo Vyriausybės komiteto posėdžio darbotvarkės projektą ir ministerijų ar kitų institucijų parengtą svarstytinų klausimų medžiagą Vyriausybės komiteto pirmininkui teikia Vyriausybės kancleris.
Vyriausybės komiteto pirmininkui pasirašius posėdžio darbotvarkę, Vyriausybės kanceliarija paprastai ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki Vyriausybės komiteto posėdžio pateikia posėdžio medžiagą Vyriausybės komiteto nariams ir kitiems kviestiesiems asmenims.
11. Vyriausybės komiteto posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė Vyriausybės komiteto narių (įskaitant komiteto pirmininką). Vyriausybės komisijos, darbo grupės posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė Vyriausybės komisijos, darbo grupės narių.
Vyriausybės komiteto, Vyriausybės komisijos, darbo grupės sprendimai priimami posėdyje dalyvavusių Vyriausybės komiteto, Vyriausybės komisijos, darbo grupės narių balsų dauguma. Vyriausybės komiteto, Vyriausybės komisijos ar darbo grupės narių balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Vyriausybės komiteto pirmininko, Vyriausybės komisijos posėdžio pirmininko ar darbo grupės posėdžio pirmininko balsas.
12. Vyriausybės komitetai, Vyriausybės komisijos ir Ministro Pirmininko sudarytos darbo grupės turi teisę kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, mokslo ir studijų institucijas, švietimo įstaigas, kad jos pateiktų reikiamus duomenis, išvadas, pasiūlymus ar kitą jų turimą reikiamą informaciją.
13. Vyriausybės komiteto ir Vyriausybės komisijos posėdžiai protokoluojami. Darbo grupės posėdžiai gali būti protokoluojami darbo grupės vadovo (posėdžio pirmininko) sprendimu.
14. Vyriausybės komitetus ūkiškai ir techniškai aptarnauja Vyriausybės kanceliarija.
Vyriausybės komisijas ir Ministro Pirmininko sudarytas darbo grupes, kurių pirmininkais ar vadovais paskirti ministrai, Vyriausybės įstaigų vadovai, ministerijų ar Vyriausybės įstaigų valstybės tarnautojai, ūkiškai ir techniškai aptarnauja atitinkamos ministerijos ar Vyriausybės įstaigos, jeigu Vyriausybė, sudarydama komisijas, o Ministras Pirmininkas – darbo grupes, nenustato kitaip. Kitas Vyriausybės komisijas ir Ministro Pirmininko sudarytas darbo grupes ūkiškai ir techniškai aptarnauja Vyriausybės kanceliarija, išskyrus atvejus, kai ūkiškai ir techniškai aptarnauti Vyriausybės komisiją ar Ministro Pirmininko sudarytą darbo grupę pavesta kitai institucijai ar įstaigai.
Institucija ar įstaiga, ūkiškai ir techniškai aptarnaujanti Vyriausybės komitetą, Vyriausybės komisiją ar Ministro Pirmininko sudarytą darbo grupę, saugo Vyriausybės komiteto, Vyriausybės komisijos ar darbo grupės veiklos dokumentus (posėdžių protokolus, susirašinėjimo medžiagą, įvairius projektus, pažymas, išvadas, pasiūlymus ir kita).
III. VYRIAUSYBĖS TEISĖKŪRA
I. VYRIAUSYBĖS TEISĖS AKTŲ LEIDYBOS INICIATYVA
BENDROSIOS NUOSTATOS
15. Vyriausybei įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus turi teisę teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41(1)-1131) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyti subjektai.
16. Ministras Pirmininkas, įgyvendindamas Vyriausybės teisės aktų leidybos iniciatyvos teisę, gali pavesti ministrui ar Vyriausybės kanceliarijai parengti teisės akto projektą. Ministro Pirmininko pavedimu, įformintu Vyriausybės kanclerio rezoliucija, gali būti pavedama ministerijai parengti atitinkamą teisės akto projektą. Atitinkami pavedimai taip pat rengiami, kai Seimas grąžina Vyriausybės pateiktus įstatymų ar kitų Seimo teisės aktų projektus tobulinti.
17. Vyriausybė Seimo Pirmininko ar Seimo valdybos prašymu teikia Seimui išvadas dėl Seime svarstomo teisės akto projekto. Gavus tokį prašymą, Ministro Pirmininko pavedimu, kuris gali būti įforminamas ir Vyriausybės kanclerio rezoliucija, pavedama ministerijai parengti Vyriausybės išvadų projektą.
Vyriausybė gali teikti Seimui išvadas ir savo iniciatyva.
18. Įgyvendindami Vyriausybės teisės aktų leidybos iniciatyvos teisę, ministrai pagal jiems pavestas valdymo sritis pasirašo (vizuoja) parengtus ir Vyriausybei teikiamus įstatymų, Seimo ar Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus.
Vyriausybės sprendimų ir Vyriausybės rezoliucijų dėl pozicijų dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir dėl kitų Europos Sąjungos dokumentų projektai Vyriausybei pateikiami Reglamento III skyriaus VII skirsnyje nustatyta tvarka.
TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ RENGIMO IR DERINIMO REIKALAVIMAI
20. Rengiami teisės aktų projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.
Teisingumo ministras tvirtina Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijas.
21. Numatomo teisinio reguliavimo poveikis vertinamas remiantis Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2003, Nr. 23-975; 2012, Nr. 124-6234), nuostatomis.
22. Teisės aktų projektų antikorupcinis vertinimas atliekamas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 57-2297) nustatytais atvejais ir tvarka.
23. Parengti teisės aktų projektai teikiami derinti Reglamento 32 punkte nurodytoms suinteresuotoms institucijoms. Suinteresuotos institucijos dėl teisės aktų projektų teikia išvadas.
24. Prie išvadoms gauti teikiamo įstatymo, Seimo ar Vyriausybės nutarimo ar kito teisės akto projekto rengėjai taip pat prideda: teisės aktų nustatyta tvarka parengtą atitinkamo teisės akto projekto lyginamąjį variantą; aiškinamąjį raštą (jeigu teikiamas įstatymo projektas ar kito Seimo teisės akto projektas), atitinkantį Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97) reikalavimus; Koordinavimo taisyklių 7 priede nurodytą atitikties lentelę (teisės akto projekto, perkeliančio ir (ar) įgyvendinančio Europos Sąjungos direktyvų ar kitų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas) (toliau – atitikties lentelė); numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymą (jeigu ši pažyma rengiama); iš suinteresuotų asmenų gautus pasiūlymus, jų įvertinimą (derinimo pažymą, nurodytą Reglamento 59 punkte); kitą su parengtu teisės akto projektu susijusią medžiagą.
25. Rengiamas teisės akto projektas, taip pat raštas, kuriuo teisės akto projektas teikiamas institucijų išvadoms gauti, įstatymo projekto ar kito Seimo teisės akto aiškinamasis raštas, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma, iš suinteresuotų asmenų gauti pasiūlymai, šių pasiūlymų įvertinimas (derinimo pažyma), informacija apie konsultavimosi su visuomene būdus, dalyvius ir rezultatus, Lietuvos Respublikos trišalės tarybos (toliau – Trišalė taryba) išvados, jeigu teisės akto projektas svarstytas Trišalėje taryboje, kiti su parengtu teisės akto projektu susiję lydimieji dokumentai skelbiami Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos (toliau – TAIS) Projektų registravimo posistemėje (http://www.lrs.lt/tais_tapis/). Teisės aktų projektai, išskyrus teisės aktų projektus, kurie Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais negali būti skelbiami, išvadoms gauti teikiami naudojantis TAIS Projektų registravimo posisteme pagal teisingumo ministro patvirtintas taisykles.
26. Teisės akto projektą rengianti institucija, Vyriausybės komisija ar Ministro Pirmininko sudaryta darbo grupė yra atsakinga už teikiamo Vyriausybei teisės akto projekto tinkamą parengimą, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, Europos Sąjungos teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planuose ar kituose planavimo dokumentuose nustatytų terminų laikymąsi.
27. Raštas, kuriuo teisės akto projektas teikiamas išvadoms gauti, atsižvelgiant į tai, kas teisės akto projektą teikia, atitinkamai turi būti pasirašytas Ministro Pirmininko (ar jo pavedimu – Vyriausybės kanclerio), ministro (ar jo pavedimu ? viceministro arba ministerijos kanclerio), savivaldybės mero ar kito subjekto, kuriam teisę teikti Vyriausybei teisės aktų projektus suteikia įstatymai, vadovo.
28. Rašte, kuriuo teisės akto projektas teikiamas išvadoms gauti, turi būti nurodyta:
28.4. ar numatomos konsultacijos su visuomene; per kokį terminą visuomenė gali teikti pastabas ir pasiūlymus;
28.5. teisės akto, išskyrus įstatymo arba kito Seimo teisės akto, projekto numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados (pateikiamos kaip apibendrinta informacija), kai atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas ir projektą parengusios institucijos sprendimu nėra rengiama atskira numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma;
28.7. teisės akto projekto rengimą inicijavę, teisės akto projektą parengę ir (ar) rengiant teisės akto projektą dalyvavę asmenys, kurie nėra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, profesinės karo tarnybos kariai, valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojai arba darbuotojai (tais atvejais, kai išvadoms gauti yra teikiamas įstatymo projektas, ši informacija nurodoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte);
28.8. teisės akto projektą rengusio valstybės tarnautojo ar darbuotojo vardas ir pavardė, administracijos padalinio pavadinimas, telefonų numeriai, elektroninio pašto adresai; jeigu teisės akto projektą rengė komisija arba darbo grupė, – komisijos pirmininko arba darbo grupės vadovo pareigos, vardas ir pavardė, telefonų numeriai, elektroninio pašto adresai.
29. Rašte, kuriuo teikiamas išvadoms gauti individualaus teisės akto projektas, taip pat turi būti nurodytas teisės akto projekto tikslas, motyvuotai išdėstytos galinčios atsirasti priėmus teisės aktą teigiamos ir neigiamos pasekmės.
30. Rašte, kuriuo išvadoms gauti teikiamas teisės akto, nustatančio įsisteigimo arba nustatančio ar panaikinančio paslaugų teikimo laisvei taikomus reikalavimus, projektas, turi būti pateikta informacija, nurodyta Pranešimų ir informacijos apie nustatomus įsisteigimo arba nustatomus ar panaikinamus paslaugų teikimo laisvei taikomus reikalavimus teikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1389 (Žin., 2011, Nr. 148-6946).
31. Išvadoms gauti teikiamas teisės akto projektas ir jo priedai, teisės akto projekto lyginamasis variantas, aiškinamasis raštas, atitikties lentelė, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma, iš suinteresuotų asmenų gautų pasiūlymų įvertinimas (derinimo pažyma), atsižvelgiant į tai, kas teisės akto projektą teikia, atitinkamai turi būti vizuoti Ministro Pirmininko (ar jo pavedimu – Vyriausybės kanclerio), ministro (ar jo pavedimu – viceministro arba ministerijos kanclerio), savivaldybės mero, kito subjekto, kuriam teisę teikti Vyriausybei teisės aktų projektus suteikia įstatymai, vadovo. Teisės akto projektas ir jo priedai taip pat turi būti vizuoti projektą rengusios institucijos teisės padalinio vadovo ar jo pavedimu – kito teisės padalinio teisininko.
32. Dėl Vyriausybei teikiamų teisės aktų projektų turi būti gautos išvados iš šių suinteresuotų institucijų:
32.1. Teisingumo ministerijos – dėl norminių teisės aktų numatomo teisinio reguliavimo koncepcijų, Vyriausybei teikiamų įstatymų ir kitų Seimo teisės aktų projektų, Vyriausybės teikiamų išvadų dėl Seime svarstomų teisės aktų projektų, norminių Vyriausybės nutarimų projektų, teisės aktų projektų, susijusių su Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių projektų;
32.2. Finansų ministerijos – dėl teisės aktų projektų, susijusių su valstybės biudžetu, savivaldybių biudžetais, valstybės pinigų fondais ar kitais valstybės piniginiais ištekliais, taip pat tarptautine finansine parama;
32.3. Ūkio ministerijos – dėl teisės aktų projektų, kuriais įgyvendinamos su Europos Sąjungos vidaus rinka (laisvu prekių ir paslaugų judėjimu, gaminių saugos ir kokybės reglamentavimu, įsisteigimo ir paslaugų teikimo laisve, įmonių teisėmis, viešaisiais pirkimais ir kita) ir įmonių politika susijusios nuostatos, taip pat dėl teisės aktų projektų (numatančių naujus ar keičiančių, naikinančių galiojančius informacinius įpareigojimus), dėl kurių turi būti atliktas poveikio ūkio subjektų administracinei naštai vertinimas;
32.4. Užsienio reikalų ministerijos – dėl teisės aktų projektų, susijusių su tarptautinėmis sutartimis ir kitais tarptautinės teisės aktais, ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų tarptautinės teisės aktų projektų po to, kai dėl šių projektų buvo gautos išvados iš kitų suinteresuotų ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir kitų suinteresuotų institucijų;
32.5. Vidaus reikalų ministerijos – dėl teisės aktų projektų, kuriais Vyriausybė tvirtina didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičių; dėl teisės aktų projektų, susijusių su viešojo administravimo institucijų ir įstaigų steigimu, likvidavimu, reorganizavimu ar pertvarkymu, jų funkcijų pasikeitimu, taip pat dėl teisės aktų projektų, dėl kurių turi būti atliktas poveikio piliečių ir kitų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų administracinei naštai vertinimas;
32.6. Finansų ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos – dėl teisės aktų projektų, kai, įvertinus juose numatomą teisinį reguliavimą, nustatoma reikšminga akcizais apmokestinamų prekių nelegalios apyvartos padidėjimo rizika (ministerijos savo išvadas teikia įvertinusios atitinkamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuomonę dėl šių teisės aktų projektų);
32.7. Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Europos teisės departamentas) – dėl teisės aktų projektų, susijusių su Europos Sąjungos teisės perkėlimu ir (ar) įgyvendinimu, teisės aktų projektų, susijusių su Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, taip pat dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių projektų;
32.8. Lietuvos savivaldybių asociacijos (savivaldybių) – dėl teisės aktų projektų, susijusių su bendraisiais savivaldybių interesais. Kitais atvejais turi būti gautos išvados iš tos savivaldybės (savivaldybių), su kurios (kurių) veikla, teritorija ar turtiniais santykiais teisės aktų projektai susiję;
32.9. Trišalės tarybos – dėl teisės aktų projektų, susijusių su aktualiais darbo, socialiniais ir ekonominiais klausimais, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų susitarime dėl trišalio bendradarbiavimo;
32.10. Lietuvos vyriausiojo archyvaro – dėl teisės aktų projektų, susijusių su archyvų ir dokumentų valdymo politika;
32.11. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos – dėl teisės aktų projektų, susijusių su konkurencija ir valstybės pagalba ūkio subjektams;
32.12. Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos – dėl teisės aktų projektų, susijusių su valstybės registrų sistema, atskirų valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų steigimu, reorganizavimu (modernizavimu) ir likvidavimu;
32.13. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos – dėl teisės aktų projektų, susijusių su asmens duomenų tvarkymu;
33. Kai Vyriausybės nutarimo projektą teikia vienos valdymo srities ministras, o Vyriausybės priimtą nutarimą pasirašo kitos valdymo srities ministras, turi būti gauta išvada dėl teisės akto projekto iš tos ministerijos, kuriai vadovauja ministras, turintis pasirašyti priimtą nutarimą.
34. Asociacija ar kita nevyriausybinė organizacija turi teisę ministerijai raštu pranešti, kad yra suinteresuota dalyvauti derinant tam tikrus atitinkamam ministrui pavestų valdymo sričių teisės aktų projektus, susijusius su jos veikla. Tokiu atveju atitinkami teisės aktų projektai teikiami asociacijai ar kitai nevyriausybinei organizacijai išvadoms gauti. Asociacija ar kita nevyriausybinė organizacija išvadas dėl teisės aktų projektų pateikia Reglamento nustatyta tvarka.
35. Institucijos, įstaigos ir organizacijos (toliau – išvadas teikiantys subjektai) privalo pateikti savo išvadas dėl joms pateiktų teisės aktų projektų (išskyrus nurodytus šio punkto antrojoje pastraipoje) ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, o kai pateikiami didelės apimties teisės aktų projektai (10 ar daugiau puslapių) ar sudėtingi įstatymų projektai (nustatantys naują teisinį reguliavimą ar iš esmės jį keičiantys), – ne vėliau kaip per 15 darbo dienų.
Dėl Vyriausybės nutarimų projektų, kuriuose teikiamos Vyriausybės išvados dėl Seime svarstomų teisės aktų projektų, išvadas teikiantys subjektai savo išvadas privalo pateikti per 7 darbo dienas.
Jeigu išvadas teikiantis subjektas nustatytu laiku nepateikia išvadų, laikoma, kad jis teisės akto projektui pritaria.
36. Jeigu dėl nenumatytų aplinkybių Vyriausybės nutarimas turi būti priimtas nedelsiant, institucijos gali motyvuotai prašyti pateikti išvadas dėl teisės akto projekto skubos tvarka. Išvadas teikiantys subjektai pateikti išvadas dėl teisės akto projekto skubos tvarka privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.
37. Dėl TAIS Projektų registravimo posistemėje skelbiamų teisės aktų projektų pastabas ir pasiūlymus per Reglamento 35 punkte nustatytą laiką gali teikti visi suinteresuoti asmenys (piliečiai, užsieniečiai, asociacijos, įmonės, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos organizacijos, šių asmenų grupės).
38. Reglamento 32.1 punkte nurodyti teisės aktų projektai, išskyrus šio punkto antrojoje pastraipoje nurodytus atvejus, teikiami derinti Teisingumo ministerijai tik po to, kai projektai patikslinami pagal gautas iš kitų suinteresuotų institucijų išvadas arba gaunamos išvados, kad suinteresuotos institucijos pastabų ir pasiūlymų neturi. Jeigu teisės akto projekto suderinti nepavyksta, jį rengusi institucija parengia Reglamento 59 punkte nurodytą derinimo pažymą ir kartu su teisės akto projektu pateikia ją Teisingumo ministerijai.
Teisės aktų projektai, susiję su tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių projektai, taip pat Vyriausybės išvadų projektai dėl Seime svarstomų teisės aktų projektų Teisingumo ministerijai teikiami derinti tuo pačiu metu kaip ir kitiems išvadas teikiantiems subjektams.
39. Teisingumo ministerija, teikdama išvadas dėl teisės aktų projektų, įvertina numatomo teisinio reguliavimo tikslą, priemones, teisės techniką, numatomo teisinio reguliavimo galimas pasekmes. Šios išvados teikiamos teisingumo ministro nustatyta tvarka.
40. Išvadų dėl teisės aktų projektų pateikimo laikas turi būti pradėtas skaičiuoti kitą darbo dieną po teisės akto projekto paskelbimo TAIS Projektų registravimo posistemėje.
41. Šiame skirsnyje nurodyti išvadas teikiantys subjektai išvadas skelbia TAIS Projektų registravimo posistemėje.
NUMATOMO TEISINIO REGULIAVIMO KONCEPCIJA
43. Prieš nustatant naują ar iš esmės keičiant esamą teisinį reguliavimą, gali būti rengiama numatomo teisinio reguliavimo koncepcija, kurioje pateikiama esamos padėties ir spręstinų problemų analizė, numatomo teisinio reguliavimo tikslas, principai ir pagrindinės nuostatos, galimos teigiamos ir neigiamos pasekmės, finansinis įgyvendinimo įvertinimas, numatomą teisinį reguliavimą pagrindžiančios nuostatos (kitų valstybių teisinio reguliavimo geroji patirtis, mokslinių tyrimų, ekspertizių rezultatai, teismų praktika ir kita).
44. Numatomo teisinio reguliavimo koncepcijos struktūra pasirenkama atsižvelgiant į reguliuojamų visuomeninių santykių svarbą, sudėtingumą ir pobūdį.
46. Iš esmės pasikeitus teisinėms, socialinėms, finansinėms, ekonominėms ar kitoms svarbioms aplinkybėms, dėl kurių numatomo teisinio reguliavimo koncepcijos nuostatos tapo neaktualios, netikslingos arba jų negalima įgyvendinti, numatomo teisinio reguliavimo koncepcija turi būti pakeista arba pripažinta netekusia galios.
KONSULTAVIMASIS SU VISUOMENE
47. Siekiant sužinoti visuomenės nuomonę apie atitinkamą problemą ir jos sprendimo būdus, geriau įvertinti numatomo teisinio reguliavimo teigiamas ir neigiamas pasekmes, jo įgyvendinimo sąnaudas, užtikrinti reguliavimo skaidrumą ir sudaryti visuomenei galimybę daryti įtaką tam tikro sprendimo turiniui, konsultuojamasi su visuomene.
48. Su visuomene nesikonsultuojama dėl:
48.1. norminių teisės aktų projektų, kuriuose atliekami redakciniai, nežymūs, nustatyto teisinio reguliavimo esmės nekeičiantys arba teisės technikos pakeitimai;
49. Teisės akto projekto rengėjas paskelbia apie konsultavimosi su visuomene pradžią ir nustato konsultavimosi terminus. Konsultavimosi būdus (suinteresuotų asmenų sueigos, apklausos, viešai skelbiami susirinkimai, atstovų kvietimai, kiti būdai, kaip susipažinti su nuomonėmis), jeigu įstatymų nenustatyta kitaip, pasirenka pats teisės akto projekto rengėjas.
50. Apie konsultacijas su visuomene skelbiama institucijos interneto svetainėje. Skelbiant turi būti nurodyta:
51. Teisės akto projekto rengėjas konsultacijoms gali pateikti papildomą dokumentą – baigtinį klausimų, į kuriuos pageidauja gauti atsakymą iš tikslinės grupės (tikslinių grupių), sąrašą.
52. Įvertinus per konsultacijas gautus pasiūlymus, nuomones ar atsakymus, institucijos interneto svetainėje skelbiama informacija apie apibendrintus konsultacijų rezultatus.
TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ TEIKIMAS VYRIAUSYBEI
54. Teikimas, kuriuo Vyriausybei teikiamas teisės akto projektas, atsižvelgiant į tai, kas teisės akto projektą teikia, atitinkamai turi būti pasirašytas Ministro Pirmininko, ministro (arba ministro pavedimu – viceministro; nesant ministro – jį pavaduojančio ministro), savivaldybės mero, kito subjekto, kuriam teisę Vyriausybei teikti teisės aktų projektus suteikia įstatymai, ar šio subjekto vadovo.
55. Vyriausybei teikiamas teisės akto projektas ir jo priedai turi būti vizuoti Ministro Pirmininko, jeigu teisės akto projektą teikia Ministras Pirmininkas, ministro (jo nesant – viceministro arba ministerijos kanclerio ir ministrą pavaduojančio ministro), jeigu teisės akto projektą teikia ministras, atitinkamos valdymo srities ministro (jo nesant – viceministro arba ministerijos kanclerio ir ministrą pavaduojančio ministro), jeigu teisės akto projektą teikia savivaldybės taryba ar kitas subjektas, kuriam teisę Vyriausybei teikti teisės aktų projektus suteikia įstatymai.
Vyriausybei teikiamą teisės akto projektą ir jo priedus taip pat vizuoja projektą teikiančios institucijos teisės padalinio vadovas ar jo pavedimu – kitas teisės padalinio teisininkas.
Kai Vyriausybei teisės akto projektą teikia Ministras Pirmininkas, teisės akto projektą ir jo priedus vizuoja Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamento (toliau – Teisės departamentas) direktorius ar jo pavedimu – kitas šio departamento teisininkas.
56. Vyriausybei kartu su teisės akto projektu teikiami teisės akto projekto lyginamasis variantas, aiškinamasis raštas, atitikties lentelė (ji taip pat įdedama į Lietuvos narystės Europos Sąjungoje informacinę sistemą), numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma, Reglamento 59 punkte nurodyta derinimo pažyma, atsižvelgiant į tai, kas teisės akto projektą teikia, atitinkamai turi būti vizuoti Ministro Pirmininko, ministro (jo nesant – viceministro arba ministerijos kanclerio ir ministrą pavaduojančio ministro), savivaldybės mero, kito subjekto, kuriam teisę Vyriausybei teikti teisės aktų projektus suteikia įstatymai, ar šio subjekto vadovo.
57. Teikime Vyriausybei turi būti nurodyta:
57.4. Vyriausybės programos nuostatos, kurios teisės akto projektu yra įgyvendinamos arba kurių teisės akto projektas neatitinka, jeigu teisės akto projektas įgyvendina Vyriausybės programą ar jos neatitinka;
57.5. teisės akto projektu perkeliami ir (ar) įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai (kai kurios jų nuostatos), jeigu teisės akto projektas šiuos teisės aktus (jų nuostatas) perkelia ir (ar) įgyvendina, taip pat kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai, kuriuos reikia priimti, kad būtų užtikrintas visiškas susijusių Europos Sąjungos teisės aktų perkėlimas ir (ar) įgyvendinimas;
57.6. notifikavimo Europos Komisijai data, jeigu teisės akto projektas notifikuotinas Europos Komisijai pagal Keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 617 (Žin., 1999, Nr. 45-1446; 2004, Nr. 63-2264), reikalavimus;
57.7. teisės akto, išskyrus įstatymo arba kito Seimo teisės akto, projekto numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados (pateikiamos kaip apibendrinta informacija), kai atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas ir projektą parengusios institucijos sprendimu nėra rengiama atskira numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma;
57.8. reikalingi priimti teisės aktai ir šių teisės aktų projektus rengsiantys subjektai, jeigu teisės aktui į teisės sistemą įtraukti reikės priimti kitus teisės aktus (tais atvejais, kai teikiamas įstatymo projektas, ši informacija nurodoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte);
57.9. ministerijos, kiti išvadas teikiantys subjektai, iš kurių gautos išvados dėl teisės akto projekto, taip pat išvadas teikiantys subjektai, kurie per Reglamento nustatytus terminus nepateikė išvadų;
57.10. Reglamento 42 punkte nurodyto pasitarimo rezultatai (jeigu toks pasitarimas buvo organizuotas);
57.11. informacija apie konsultavimosi su visuomene būdą (būdus) ir gautus visuomenės pasiūlymus, šių pasiūlymų įvertinimas, jeigu dėl teisės akto projekto buvo konsultuotasi su visuomene ir jeigu visuomenės pasiūlymų įvertinimas nėra pateikiamas derinimo pažymoje;
57.12. informacija apie sąvokų ir jas apibrėžiančių terminų įvertinimą Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo (Žin., 2004, Nr. 7-129) ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu teisės akto projekte yra apibrėžiamos sąvokos (tais atvejais, kai teikiamas įstatymo projektas, ši informacija nurodoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte);
57.13. teisės akto projekto rengimą inicijavę, teisės akto projektą parengę ir (ar) rengiant teisės akto projektą dalyvavę asmenys, kurie nėra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, profesinės karo tarnybos kariai, valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojai arba darbuotojai (tais atvejais, kai teikiamas įstatymo projektas, ši informacija nurodoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte);
57.14. teisės akto projektą rengusio valstybės tarnautojo ar darbuotojo vardas ir pavardė, administracijos padalinio pavadinimas, jo vadovo vardas ir pavardė, telefonų numeriai, elektroninio pašto adresai; jeigu projektą rengė Vyriausybės komisija arba Ministro Pirmininko sudaryta darbo grupė, – komisijos pirmininko arba darbo grupės vadovo pareigos, vardas ir pavardė, telefonų numeriai.
58. Teikimui, kuriuo Vyriausybei teikiamas individualaus teisės akto projektas, netaikomi Reglamento 57.4–57.8, 57.10–57.12 punktų reikalavimai. Šiame teikime turi būti nurodytas teisės akto projekto tikslas, motyvuotai išdėstytos galinčios atsirasti priėmus teisės aktą teigiamos ir neigiamos pasekmės.
59. Jeigu teisės akto projekto suderinti nepavyksta, jį rengusi institucija parengia derinimo pažymą ir kartu su teisės akto projektu teikia ją Vyriausybei. Derinimo pažymoje turi būti nurodyta:
59.1. suinteresuotos institucijos ir asmenys, į kurių pastabas ir pasiūlymus neatsižvelgta arba atsižvelgta iš dalies;
59.2. suinteresuotų institucijų ir asmenų pastabos ir pasiūlymai, į kuriuos neatsižvelgta arba atsižvelgta iš dalies;
60. Teisės aktų projektai (išskyrus tuos, kurie susiję su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija) Vyriausybei teikiami naudojantis TAIS Projektų registravimo posisteme pagal teisingumo ministro patvirtintas taisykles.
Jeigu naudojantis TAIS Projektų registravimo posisteme Vyriausybei pateikti teisės aktų projektai nėra vizuoti saugiu elektroniniu parašu, kuris sukurtas saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintas galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, Vyriausybės kanceliarijai turi būti pateikiamas ir teisės akto projekto originalas.
II. TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ ĮVERTINIMAS VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJOJE
ĮVERTINIMAS BENDRA TVARKA
63. Vyriausybei pateiktas teisės akto projektas, išskyrus Vyriausybės sprendimo ir Vyriausybės rezoliucijos projektą, yra vertinamas Vyriausybės kanceliarijoje.
Vyriausybės kanceliarijos padaliniai nevertina teisės akto projekto, jeigu jis Reglamento nustatyta tvarka nederintas su Teisingumo ministerija. Toks projektas grąžinamas naudojantis TAIS Projektų registravimo posisteme rengėjams suderinti.
Ministras Pirmininkas Vyriausybės kanclerio pasiūlymu arba Vyriausybės kancleris Ministro Pirmininko pavedimu gali grąžinti teisės akto projektą rengėjams ir tais atvejais, kai šis projektas nederintas su kitomis Reglamente nurodytomis suinteresuotomis institucijomis.
64. Vyriausybei pateiktą teisės akto projektą vertina:
64.1 Teisės departamentas, pateikdamas išvadą dėl teisės akto projekto atitikties įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir teisės technikos reikalavimams;
64.2. už atitinkamas sritis atsakingas Vyriausybės kanceliarijos padalinys, pateikdamas teisės akto projekto dalykinio vertinimo išvadą ir įvertindamas teisės akto projekto atitiktį Reglamento reikalavimams;
64.3. Vyriausybės kanceliarijos padalinys, atsakingas už strateginį planavimą, – teisės aktų, kuriais tvirtinami ar keičiami planavimo dokumentai, projektus, pateikdamas išvadą dėl teisės akto projekto atitikties Strateginio planavimo metodikai, patvirtintai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 (Žin., 2002, Nr. 57-2312; 2010, Nr. 102-5279).
65. Reglamento 64 punkte nurodytos išvados pateikiamos per 7 darbo dienas skaičiuojant nuo kitos darbo dienos, kai teisės akto projektas pateikiamas Vyriausybei, išskyrus šio punkto antrojoje pastraipoje nurodytą atvejį. Jeigu gautas didelės apimties teisės akto projektas ar sudėtingas įstatymo projektas, Ministras Pirmininkas ar jo pavedimu Vyriausybės kancleris gali nustatyti ir ilgesnį išvadų pateikimo terminą, tačiau jis negali būti ilgesnis negu 15 darbo dienų.
Išvados dėl Vyriausybės nutarimų projektų, kuriuose teikiamos Vyriausybės išvados dėl Seime svarstomų teisės aktų projektų, pateikiamos per 5 darbo dienas skaičiuojant nuo kitos darbo dienos, kai teisės akto projektas pateikiamas Vyriausybei.
Išvadas pasirašo Reglamento 64 punkte nurodytų padalinių vadovai ar jų pavedimu – kiti šių padalinių valstybės tarnautojai.
66. Pagal Reglamento reikalavimus įvertintas teisės akto projektas ir atitinkamos išvados pateikiamos Vyriausybės kancleriui. Vyriausybės kancleris sprendžia dėl teisės akto projekto įtraukimo į ministerijų atstovų (viceministrų, ministerijų kanclerių) pasitarimo darbotvarkę.
67. Ministras Pirmininkas Vyriausybės kanclerio pasiūlymu arba Vyriausybės kancleris Ministro Pirmininko pavedimu, atskirais atvejais atsižvelgdamas į Vyriausybės kanceliarijos padalinių išvadas, savo rezoliucija projektą (jo kopiją) gali grąžinti rengėjams, prašydamas išnagrinėti pastabas ir pasiūlymus ir prireikus jį atitinkamai pakeisti ar papildomai suderinti.
ĮVERTINIMAS SKUBOS TVARKA
68. Ministrų motyvuotu teikimu Ministras Pirmininkas arba Ministro Pirmininko pavedimu Vyriausybės kancleris gali pavesti Vyriausybės kanceliarijos padaliniams įvertinti teisės akto projektą ir pateikti išvadas skubos tvarka.
Konkretų skubos terminą nustato Vyriausybės kancleris, tačiau šis terminas negali būti trumpesnis nei 2 darbo dienos.
Skubos tvarka paprastai nevertinami didelės apimties teisės aktų projektai ar sudėtingi įstatymų projektai.
III. MINISTERIJŲ ATSTOVŲ (VICEMINISTRŲ, MINISTERIJŲ KANCLERIŲ) PASITARIMAS
69. Vyriausybės kanceliarijoje bendra tvarka įvertinti teisės aktų projektai (išskyrus tuos, kurie susiję su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija), prieš įtraukiant juos į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę, paprastai aptariami ministerijų atstovų (viceministrų, ministerijų kanclerių) pasitarime.
70. Ministerijų atstovų (viceministrų, ministerijų kanclerių) pasitarimus kviečia (organizuoja) ir darbotvarkę sudaro Vyriausybės kancleris (jo nesant ar jo pavedimu – Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas ar Vyriausybės kanclerio pavaduotojas).
Pasitarimo darbotvarkė kartu su pasitarimo medžiaga (darbotvarkės ir pasitarimo medžiagos skaitmeninės kopijos) skelbiamos Vyriausybės kanceliarijos dokumentų mainavietėje ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki pasitarimo. Pasitarimo darbotvarkė taip pat skelbiama Vyriausybės interneto svetainėje.
Be Vyriausybės kanclerio, jo pavaduotojų ir ministerijų atstovų, pasitarime dalyvauja Vyriausybės kanceliarijos valstybės tarnautojai, Europos teisės departamento atstovas, teisės akto projekto rengėjai ar jų atstovai, taip pat gali dalyvauti ministerijų administracijų teisės padalinių vadovai ar jų funkcijas atliekantys teisininkai ir kiti su atitinkamu teisės akto projektu susiję asmenys.
71. Pasitarimui pirmininkauja Vyriausybės kancleris (jo nesant ar jo pavedimu – Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas ar Vyriausybės kanclerio pavaduotojas). Pasitarimo dalyviai turi teisę pateikti atitinkamiems ministerijų atstovams (prireikus – projekto rengėjams, ministerijų administracijų teisės padalinių vadovams ar jų funkcijas atliekantiems teisininkams) klausimų, pareikšti motyvuotų pastabų ir pasiūlymų.
Ministerijos atstovas (prireikus – projekto rengėjas) į pareikštas pastabas ir pasiūlymus gali motyvuotai atsakyti pasitarimo metu ir (arba) turi užtikrinti, kad pareikštos pastabos ir pasiūlymai būtų po pasitarimo įvertinti ir projektas būtų atitinkamai pakeistas (papildytas) ar papildomai suderintas su ministerijų atstovų (viceministrų, ministerijų kanclerių) pasitarimo protokole nurodytomis suinteresuotomis ministerijomis ar kitomis institucijomis. Ministerijos atstovas gali pasiūlyti surengti suinteresuotų institucijų ir įstaigų atstovų pasitarimą pareikštoms pastaboms ir pasiūlymams aptarti.
72. Ministerijų atstovų (viceministrų, ministerijų kanclerių) pasitarimai protokoluojami. Pasitarimo protokolą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pasitarimo parengia Vyriausybės kanceliarijos valstybės tarnautojai. Jį pasirašo ministerijų atstovų (viceministrų, ministerijų kanclerių) pasitarimui pirmininkavęs valstybės tarnautojas. Ministerijų atstovų (viceministrų, ministerijų kanclerių) pasitarimų protokolų išrašai siunčiami ministerijoms ir kitoms valstybės institucijoms bei įstaigoms (ne vėliau kaip kitą darbo dieną po protokolo pasirašymo) ir skelbiami TAIS Projektų registravimo posistemėje kaip teisės aktų projektų lydimieji dokumentai.
73. Pagal Vyriausybės kanceliarijos padalinių išvadose pateiktas pastabas ir pasiūlymus ir (ar) ministerijų atstovų (viceministrų, ministerijų kanclerių) pasitarime pareikštas pastabas ir pasiūlymus iš esmės keičiamas (pildomas) projektas turi būti teikiamas, įvertinamas ir aptariamas iš naujo pagal Reglamento III skyriaus I–III skirsnius.
74. Jeigu projekto rengėjai nesutinka su Vyriausybės kanceliarijos padalinių išvadose pateiktomis pastabomis ir pasiūlymais, ir (ar) su ministerijų atstovų (viceministrų, ministerijų kanclerių) pasitarime pareikštomis pastabomis ar pasiūlymais, jie parengia derinimo pažymą ir (prireikus kartu su patikslintu projektu, vizuotu Reglamento 55 punkte nustatyta tvarka) teikia Vyriausybei.
Jeigu projekto rengėjai nesutinka su esminėmis Vyriausybės kanceliarijos padalinių išvadose pateiktomis pastabomis ir pasiūlymais, ir (ar) su ministerijų atstovų (viceministrų, ministerijų kanclerių) pasitarime pareikštomis pastabomis ar pasiūlymais, jų atstovas gali kreiptis į Vyriausybės kanclerį (prireikus ministras gali kreiptis į Ministrą Pirmininką) dėl nesutarimų derinimo. Vyriausybės kancleris (Ministras Pirmininkas) gali organizuoti arba pavesti Vyriausybės kanclerio pirmajam pavaduotojui ar Vyriausybės kanclerio pavaduotojui organizuoti (o Ministras Pirmininkas pavesti Vyriausybės kancleriui organizuoti) suinteresuotų institucijų ar įstaigų atstovų pasitarimą. Pasitarimui pirmininkauja Vyriausybės kancleris arba jo pavaduotojai.
75. Suinteresuotų institucijų ar įstaigų atstovų pasitarimo rezultatai paprastai įforminami protokolu, kurį rengia Vyriausybės kanceliarijos valstybės tarnautojai, o pasirašo pasitarimo pirmininkas (protokolas pridedamas prie teikiamo projekto ir saugomas Vyriausybės kanceliarijoje kartu su visa projekto medžiaga). Pasitarime išsprendus nesutarimus, projektas prireikus atitinkamai pakeičiamas (papildomas), vizuojamas Reglamento 55 punkto nustatyta tvarka ir teikiamas Vyriausybei.
76. Jeigu Vyriausybės kanclerio arba Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo ar Vyriausybės kanclerio pavaduotojo organizuotame suinteresuotų institucijų ar įstaigų atstovų pasitarime nuomonių suderinti nepavyksta, Vyriausybės kancleris arba ministrai kreipiasi į Ministrą Pirmininką su atitinkamais pasiūlymais, kaip spręsti nesutarimus.
Ministras Pirmininkas gali siūlyti svarstyti projektą atitinkamame Vyriausybės komitete arba Vyriausybės pasitarime.
77. Atitinkamas Vyriausybės kanceliarijos padalinys teisės akto projektą, dėl kurio Vyriausybės kanceliarijos padaliniai nepateikė pastabų (arba buvo pateiktos tik redakcinio pobūdžio pastabos) ir kuriam ministerijų atstovų (viceministrų, ministerijų kanclerių) pasitarime pritarta be pastabų (arba buvo pateikta tik redakcinio pobūdžio pastabų), teikia Vyriausybės kancleriui, kad būtų įtrauktas į Vyriausybės posėdžio darbotvarkės projektą.
78. Rengėjai, patikslinę teisės akto projektą pagal Vyriausybės kanceliarijos padalinių ir (ar) ministerijų atstovų (viceministrų, ministerijų kanclerių) pasitarime pareikštas pastabas arba įvertinę šias pastabas (išskyrus Reglamento 77 punkte nurodytą teisės akto projektą), teikia jį Vyriausybei.
Atitinkamas Vyriausybės kanceliarijos padalinys teikia tokį projektą Vyriausybės kancleriui, kad būtų įtrauktas į ministerijų atstovų (viceministrų, ministerijų kanclerių) pasitarimo, Vyriausybės pasitarimo ar Vyriausybės posėdžio darbotvarkės projektą tik po to, kai:
78.1. Teisingumo ministerija pateikia išvadą dėl įstatymo ar kito Seimo teisės akto projekto ir Vyriausybės nutarimo projekto, kuriame teikiama Vyriausybės išvada dėl Seime svarstomo teisės akto projekto;
79. Reglamento 78.1 ir 78.2 punktuose nurodyti subjektai išvadas skelbia TAIS Projektų registravimo posistemėje ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (išvados dėl didelės apimties teisės akto projekto ar sudėtingo įstatymo projekto – per 5 darbo dienas) nuo kitos darbo dienos po patikslinto teisės akto projekto arba derinimo pažymos, jei projektas nėra tikslinamas, paskelbimo TAIS Projektų registravimo posistemėje.
IV. VYRIAUSYBĖS PASITARIMAI
81. Svarbiausi klausimai prieš Vyriausybės posėdžius gali būti svarstomi Vyriausybės pasitarimuose. Vyriausybės pasitarimuose taip pat gali būti svarstomi teisės aktų projektai, dėl kurių nesutarimų nepavyko išspręsti, Lietuvos Respublikos pozicijos dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir dėl kitų Europos Sąjungos dokumentų, Vyriausybei pateiktos ataskaitos, taip pat gali būti aptariamos Vyriausybės pozicijos dėl Trišalėje taryboje numatomų svarstyti klausimų, Vyriausybės komisijų, Ministro Pirmininko sudarytų darbo grupių pateiktos išvados, pasiūlymai ir kita Vyriausybei pateikta informacija.
Vyriausybės pasitarimuose gali būti svarstomos prioritetinės teisėkūros iniciatyvos ir jų poveikio vertinimo rezultatai. Vyriausybės kancleris gali siūlyti Ministrui Pirmininkui neteikti prioritetinės teisėkūros iniciatyvos ir jos poveikio vertinimo rezultatų klausimo svarstyti Vyriausybės pasitarime, jeigu poveikio vertinimas neatliktas pagal Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos reikalavimus.
83. Vyriausybės pasitarimo darbotvarkė kartu su pasitarimo medžiaga (darbotvarkės ir pasitarimo medžiagos skaitmeninės kopijos) skelbiamos Vyriausybės kanceliarijos dokumentų mainavietėje ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki Vyriausybės pasitarimo.
Vyriausybės pasitarimo darbotvarkė taip pat skelbiama Vyriausybės interneto svetainėje (www.lrv.lt).
Jeigu būtina skubiai svarstyti atitinkamą teisės akto projektą, ministras, likus ne mažiau kaip 2 valandoms iki Vyriausybės pasitarimo, kreipiasi į Ministrą Pirmininką dėl tokio klausimo įtraukimo į Vyriausybės pasitarimo darbotvarkę. Sprendimą, ar įtraukti tokį klausimą į Vyriausybės pasitarimo darbotvarkę, priima Ministras Pirmininkas.
84. Be Ministro Pirmininko ir ministrų, Vyriausybės pasitarime gali dalyvauti Vyriausybės kancleris, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, kiti Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, Vyriausybės kanceliarijos padalinių valstybės tarnautojai, Europos teisės departamento generalinis direktorius, į Vyriausybės pasitarimo darbotvarkę įrašyti asmenys. Vyriausybės pasitarimuose prireikus dalyvauja teisės aktų projektų rengėjai, taip pat kiti asmenys Ministro Pirmininko ar ministrų kvietimu.
85. Vyriausybės pasitarimai protokoluojami. Vyriausybės pasitarimo protokolą rengia Vyriausybės kanceliarija. Protokole nurodoma pasitarimo data, protokolo eilės numeris, pasitarimo dalyviai, svarstomų klausimų eilės numeris ir pavadinimas, klausimą pateikęs pranešėjas, kalbėtojai ir pateikiamas priimtas sprendimas. Protokolas parengiamas pasirašyti ne vėliau kaip antrą po pasitarimo darbo dieną. Vyriausybės pasitarimo protokolą pasirašo Ministras Pirmininkas Vyriausybės elektroninio pasirašymo informacinėje sistemoje (toliau – ELPAS) pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės elektroninio pasirašymo informacinės sistemos nuostatus, patvirtintus Ministro Pirmininko kanclerio 2011 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-64 (Žin., 2011, Nr. 106-4998), saugiu elektroniniu parašu, kuris sukurtas saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintas galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu (toliau – saugus elektroninis parašas).
Vyriausybės pasitarimų protokolai skelbiami Vyriausybės kanceliarijos dokumentų mainavietėje ne vėliau kaip kitą darbo dieną po protokolo pasirašymo.
V. VYRIAUSYBĖS POSĖDŽIAI
BENDROSIOS NUOSTATOS
86. Vyriausybės posėdžius šaukia Ministras Pirmininkas, o jo nesant – einantis Ministro Pirmininko pareigas arba jį pavaduojantis ministras (toliau šiame skyriuje – Ministras Pirmininkas).
Vyriausybės posėdžiai paprastai rengiami Vyriausybės rūmuose kartą per savaitę, trečiadieniais, Ministro Pirmininko paskirtu laiku.
Jeigu būtina nedelsiant priimti Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės posėdis rengiamas Ministro Pirmininko paskirtu laiku – tuomet nesilaikoma Reglamento III skyriaus II ir III skirsnių reikalavimų.
VYRIAUSYBĖS POSĖDŽIO DARBOTVARKĖS SUDARYMAS
88. Atsižvelgdamas į ministerijų atstovų (viceministrų, ministerijos kanclerių) pasitarime pareikštas pastabas, Teisingumo ministerijos ar Teisės departamento išvadą, nurodytą Reglamento 78 punkte, taip pat į teisės akto projekto aptarimo Vyriausybės pasitarime rezultatus (jeigu teisės akto projektas buvo svarstytas Vyriausybės pasitarime), Vyriausybės kancleris kreipiasi į Ministrą Pirmininką dėl pritarimo įtraukti atitinkamus teisės aktų projektus į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę.
89. Ministrui Pirmininkui pritarus, kad teisės aktų projektai būtų įtraukti į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę, Vyriausybės kancleris parengia darbotvarkės projektą.
90. Darbotvarkės projekte nustatoma darbotvarkės klausimų svarstymo eilės tvarka, nurodomi pranešėjai ir kviečiami į posėdį asmenys. Darbotvarkės projekte numatomi svarstyti klausimai skirstomi į dvi dalis: A dalis – klausimai, kurių nereikia plačiau pristatyti, B dalis – plačiau pristatytini klausimai.
91. Parengtas darbotvarkės projektas teikiamas Ministrui Pirmininkui pasirašyti ELPAS saugiu elektroniniu parašu.
Prireikus Ministras Pirmininkas aptaria darbotvarkės projektą su ministrais.
92. Kai Ministras Pirmininkas pasirašo Vyriausybės posėdžio darbotvarkę, Vyriausybės kanceliarija posėdžio darbotvarkės ir posėdžio medžiagos skaitmenines kopijas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio (jeigu būtina nedelsiant priimti Vyriausybės nutarimą – per Ministro Pirmininko nustatytą laiką), išskyrus klausimus, kai svarstoma Lietuvos Respublikos pozicija Europos Sąjungos institucijose nagrinėjamais klausimais, pateikia Vyriausybės nariams, Seimo Pirmininkui, Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriui, Lietuvos banko valdybos pirmininkui, Europos teisės departamento generaliniam direktoriui, Konkurencijos tarybos pirmininkui, kitiems posėdžio dalyviams – įdeda jas į Vyriausybės kanceliarijos dokumentų mainavietę.
94. Į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę įtrauktas teisės akto projektas perduodamas už dokumentų redagavimą atsakingam Vyriausybės kanceliarijos padaliniui suredaguoti. Suredaguotas teisės akto projekto tekstas derinamas su projekto rengėjais ir, jiems (paprastai ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki Vyriausybės posėdžio) patvirtinus, kad teksto redakcija yra tinkama, suredaguotas teisės akto projekto tekstas įdedamas į Vyriausybės kanceliarijos dokumentų mainavietę ir skelbiamas Vyriausybės interneto svetainėje.
95. Vyriausybės posėdžio metu Ministras Pirmininkas turi teisę pasiūlyti įtraukti į darbotvarkę ir naujų klausimų.
96. Ministras turi teisę, prieš pradedant svarstyti darbotvarkės klausimus, kreiptis į Ministrą Pirmininką su pasiūlymu įtraukti į darbotvarkę naują klausimą, nurodydamas motyvus, kodėl klausimas turi būti svarstomas nedelsiant. Jeigu Ministras Pirmininkas pritaria ministro pasiūlymui, dėl įtrauktino naujo klausimo balsuojama, o jeigu dėl klausimo įtraukimo teigiamas sprendimas nepriimamas, klausimas turi būti teikiamas svarstyti Reglamento nustatyta tvarka.
Kaip papildomi ministrų pasiūlyti klausimai į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę paprastai neįtraukiami teisės aktų projektai, Reglamento nustatyta tvarka nederinti su suinteresuotomis institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis, taip pat didelės apimties teisės aktų projektai ar sudėtingi įstatymų projektai.
SVARSTYMAS VYRIAUSYBĖS POSĖDYJE
97. Vyriausybės posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė Vyriausybės narių.
Vyriausybės narys, negalintis dalyvauti posėdyje, privalo apie tai pranešti Ministrui Pirmininkui ir gauti jo sutikimą.
Negalintys dalyvauti Vyriausybės posėdyje Vyriausybės nariai gali raštu pateikti savo nuomonę svarstomais klausimais. Ji turi būti paskelbta posėdyje.
98. Vyriausybės posėdžiuose, be Vyriausybės narių, dalyvauja asmenys, kuriems teisę dalyvauti Vyriausybės posėdžiuose suteikia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti įstatymai, taip pat Europos teisės departamento generalinis direktorius, teisės aktų projektų rengėjai, į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę įrašyti asmenys.
Vyriausybės posėdžiuose gali dalyvauti Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, Vyriausybės kanceliarijos valstybės tarnautojai, Ministro Pirmininko ar ministrų kvietimu – kiti asmenys.
99. Svarstant klausimą dėl valstybės pareigūnų ar valstybės tarnautojų skyrimo į pareigas (atleidimo iš pareigų), Vyriausybės posėdyje dalyvauja kandidatas į atitinkamas pareigas (atleidžiamas iš pareigų atitinkamas valstybės pareigūnas ar valstybės tarnautojas).
100. Vyriausybės posėdyje svarstant darbotvarkės klausimus, įtrauktus į posėdžio darbotvarkės A dalį, juos paprastai trumpai pristato Ministras Pirmininkas, prireikus išklausoma Vyriausybės narių nuomonė. Posėdžio pirmininkui leidus, savo nuomonę gali pareikšti ir kiti posėdžio dalyviai.
Svarstant darbotvarkės klausimus, įtrauktus į posėdžio darbotvarkės B dalį, juos paprastai pristato ministras (kai teisės akto projektą Vyriausybei teikia Ministras Pirmininkas, – Ministras Pirmininkas), prireikus – Ministro Pirmininko sudarytų darbo grupių vadovai, Vyriausybės komisijų pirmininkai (kai teisės aktų projektus rengia Ministro Pirmininko sudarytos darbo grupės ar Vyriausybės komisijos), posėdžio pirmininko sutikimu – kiti valstybės pareigūnai ar valstybės tarnautojai. Pristatant išdėstoma klausimo esmė, pranešama apie derinimo rezultatus, paskui išklausoma Vyriausybės narių nuomonė. Posėdžio pirmininkui leidus, savo nuomonę gali pareikšti ir kiti posėdžio dalyviai.
101. Vyriausybė sprendimus dėl svarstomų teisės aktų projektų (ar kitų klausimų) priima Vyriausybės posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma. Ši dauguma paprastai nustatoma, posėdžio pirmininkui paklausus: „Ar yra prieštaraujančiųjų?“ Jeigu prieštaraujančiųjų nėra, posėdžio pirmininkas paskelbia: „Priimta“. Jeigu bent vienas Vyriausybės narys prieštarauja, balsų daugumai nustatyti Vyriausybės nariai pakelia rankas. Šiuo atveju balsus skaičiuoja Vyriausybės kanceliarijos valstybės tarnautojas, įforminantis posėdžio protokolą. Jeigu suskaičiuojama balsų dauguma, posėdžio pirmininkas paskelbia: „Priimta“, jeigu daugumos nėra, – „Nepriimta“. Taip pat skaičiuojama, kas balsavo prieš ar susilaikė.
102. Vyriausybės narys, pavaduojantis ministrą, arba ministras, einantis Ministro Pirmininko pareigas ar jį pavaduojantis, Vyriausybės posėdžiuose turi tik vieną balsą.
103. Vyriausybės posėdžiai transliuojami internetu, išskyrus tuos, kuriuose svarstoma valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija ir (ar) su ja susiję teisės aktų projektai.
104. Vyriausybės posėdžiai protokoluojami ir daromas jų garso įrašas, kuris perkeliamas į kompiuterines laikmenas. Svarstant valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančią informaciją ir (ar) su ja susijusius teisės aktų projektus, garso įrašai nedaromi.
Posėdžio protokolą rengia Vyriausybės kanceliarija.
105. Protokole nurodoma posėdžio data, protokolo eilės numeris, posėdžio dalyviai, svarstomų klausimų eilės numeris ir pavadinimas, klausimą pateikęs pranešėjas, kalbėtojai ir pateikiamas priimtas sprendimas. Nurodomi ir balsavimo rezultatai (taip pat pažymima, kas balsavo prieš ar susilaikė), įrašoma Vyriausybės narių, kitų posėdžio dalyvių, kuriems teisę dalyvauti Vyriausybės posėdžiuose suteikia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti įstatymai, atskiroji nuomonė.
106. Protokolo projektas parengiamas pasirašyti ne vėliau kaip antrą po posėdžio darbo dieną. Vyriausybės posėdžio protokolą pasirašo Ministras Pirmininkas ELPAS saugiu elektroniniu parašu.
VI. VYRIAUSYBĖS NUTARIMŲ ĮFORMINIMAS, PASIRAŠYMAS IR SKELBIMAS
110. Vyriausybės nutarimai pasirašomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 41 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka.
112. Jeigu reikia pasirašyti Vyriausybės nutarimą ministro, pavaduojančio Ministrą Pirmininką (einančio Ministro Pirmininko pareigas), valdymo sričiai priskirtais klausimais, nutarimą pasirašo Ministrą Pirmininką pavaduojantis (einantis Ministro Pirmininko pareigas) tos valdymo srities ministras.
113. Jeigu keičiamą, pildomą arba siūlomą pripažinti netekusiu galios Vyriausybės nutarimą pasirašė ministras, kurio nėra dabartinėje Vyriausybėje, nes atitinkama ministerija panaikinta, Vyriausybės nutarimą, kuriuo keičiamas, pildomas ar pripažįstamas netekusiu galios anksčiau priimtas nutarimas, pasirašo ministras, kurio valdymo sričiai priskirti Vyriausybės nutarime reguliuojami santykiai.
114. Perdavus vienos ministerijos funkcijas kitai ministerijai, Vyriausybės nutarimą pasirašo ministras, kurio valdymo sričiai priskirti Vyriausybės nutarime reguliuojami santykiai.
115. Pasikeitus Vyriausybei, visi ankstesnės Vyriausybės priimti, bet jos įgaliojimų laikotarpiu nepasirašyti nutarimai teikiami svarstyti Vyriausybės posėdyje iš naujo.
116. Priimtus Vyriausybės nutarimus pasirašo Ministras Pirmininkas.
Ministrui Pirmininkui teikiami pasirašyti priimti Vyriausybės nutarimai turi būti pasirašyti (o jų priedai – vizuoti) atitinkamos valdymo srities ministro, nutarimai ir jų priedai vizuoti tos ministerijos, kuri teikė Vyriausybei Vyriausybės nutarimo projektą, administracijos teisės padalinio vadovo (ar jo funkcijas atliekančio teisininko, o tais atvejais, kai Vyriausybės nutarimo projektą Vyriausybei teikė kiti subjektai, – ministerijos, kurios ministras pasirašo priimtą Vyriausybės nutarimą, administracijos teisės padalinio vadovo (ar jo funkcijas atliekančio teisininko).
Kai nutarimą pasirašo pavaduojantis ministras, nutarimą ir jo priedus prieš tai vizuoja tos ministerijos, kurios ministras pavaduojamas, viceministras ar kancleris.
117. Įstatymo ar kito Seimo teisės akto projektą, kuriam buvo pritarta Vyriausybės nutarimu, saugiu elektroniniu parašu vizuoja atitinkamos valdymo srities ministras ir Ministras Pirmininkas. Įstatymo ar kito Seimo teisės akto projekto lyginamąjį variantą, įstatymų ir kitų Seimo teisės aktų priedus (priedėlius) saugiu elektroniniu parašu vizuoja atitinkamos valdymo srities ministras. Aiškinamąjį raštą paprastai saugiu elektroniniu parašu vizuoja atitinkamos valdymo srities ministras. Įstatymų ar kitų Seimo teisės aktų projektai Seimui, o Respublikos Prezidento dekretų projektai (kuriuos saugiu elektroniniu parašu vizuoja Ministras Pirmininkas ir atitinkamos valdymo srities ministras) Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai teikiami elektroniniu būdu per ELPAS.
118. Vyriausybės išvada dėl Seime svarstomo teisės akto projekto įforminama nutarimu. Jį pasirašo Ministras Pirmininkas ir atitinkamos valdymo srities ministras.
119. Vyriausybės posėdyje priimtas teisės aktas negali būti taisomas, išskyrus po jo priėmimo pastebėtas teisės technikos, kalbos klaidas, nekeičiančias teisės akto turinio ir prasmės.
Jeigu svarstant teisės akto projektą Vyriausybės posėdyje pritariama nustatyta tvarka pateiktoms pastaboms ir pasiūlymams dėl atitinkamo teisės akto projekto patikslinimo (pakeitimo ar papildymo), projekto svarstymas atidedamas ir projektas teikiamas pakartotinai svarstyti tik patikslintas pagal pateiktas pastabas ar pasiūlymus. Teikiamas rengėjų patikslintas teisės akto projektas turi būti vizuotas Reglamento 55 punkte nustatyta tvarka.
Jeigu Vyriausybės posėdyje pateikiama pastabų ar pasiūlymų arba iki Vyriausybės posėdžio buvo pateikta pastabų dėl atitinkamo teisės akto projekto patikslinimo ir teisės akto projektas priimamas su sąlyga, kad jis bus teikiamas pasirašyti atitinkamos valdymo srities ministrui ir Ministrui Pirmininkui tik patikslintas pagal pateiktas pastabas ar pasiūlymus, priimtą projektą pagal posėdžio sprendimą (protokolą) patikslina projekto rengėjai per 2 darbo dienas nuo Vyriausybės posėdžio dienos. Rengėjų patikslintas teisės akto projektas turi būti vizuotas Reglamento 55 punkte nustatyta tvarka.
120. Vyriausybės nutarimai pasirašomi per 7 darbo dienas nuo jų priėmimo, jeigu Vyriausybės posėdyje nebuvo nustatyti kiti Vyriausybės nutarimų pasirašymo terminai.
121. Vyriausybės nutarimai registruojami, kai juos pasirašo Ministras Pirmininkas. Vyriausybės nutarimui suteikiamas registravimo eilės numeris pagal bendrąją numeraciją nuo metų pradžios iki pabaigos ir nurodoma Vyriausybės posėdžio, kuriame priimtas Vyriausybės nutarimas, data.
123. Vyriausybės nutarimuose nustatomas naujas arba keičiamas esamas ūkio subjektų veiklos reglamentavimas ir (ar) priežiūros teisinis reguliavimas turi įsigalioti gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną. Tokie Vyriausybės nutarimai turi būti skelbiami ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki jų įsigaliojimo dienos. Ši nuostata netaikoma, kai nustatomas naujas arba keičiamas esamas ūkio subjektų veiklos reglamentavimas ir (ar) priežiūros teisinis reguliavimas pagal Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus įpareigojimus, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais arba įtvirtinamas ūkio subjektams palankesnis reguliavimas.
VII. VYRIAUSYBĖS SPRENDIMŲ PROJEKTŲ IR VYRIAUSYBĖS REZOLIUCIJŲ PROJEKTŲ TEIKIMAS IR SVARSTYMAS, PRIIMTŲ VYRIAUSYBĖS SPRENDIMŲ IR VYRIAUSYBĖS REZOLIUCIJŲ ĮSIGALIOJIMAS IR SKELBIMAS
125. Prieš teikiant Vyriausybei svarstyti Vyriausybės sprendimo ar Vyriausybės rezoliucijos projektą, atitinkamos Lietuvos Respublikos pozicijos, kurioms siūloma pritarti Vyriausybės sprendimu ar Vyriausybės rezoliucija, paprastai svarstomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės Europos Sąjungos komisijoje, sudarytoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 512 (Žin., 2009, Nr. 67-2696).
126. Prie Vyriausybės sprendimo ar Vyriausybės rezoliucijos projekto, vizuoto atitinkamos valdymo srities ministro arba jo pavedimu viceministro arba ministerijos kanclerio, atsakinga institucija prideda:
126.1. institucijos vadovo pasirašytą teikimą, kuriame turi būti šie duomenys:
126.1.1. teikime dėl Lietuvos Respublikos pozicijų artimiausiame Europos Sąjungos Tarybos posėdyje svarstomais klausimais:
126.1.1.3. informacija apie Europos Sąjungos Tarybos posėdį, kuriame bus svarstomi klausimai, dėl kurių parengtos Lietuvos Respublikos pozicijos, teikiamos pritarti Vyriausybės sprendimu ar Vyriausybės rezoliucija (Tarybos pavadinimas ir numatoma posėdžio data);
126.1.2. teikime dėl Lietuvos Respublikos pozicijos klausimais, nenurodytais Reglamento 126.1.1 punkte:
126.1.2.3. Europos Sąjungos teisės akto ar kito Europos Sąjungos dokumento, dėl kurio teikiama Lietuvos Respublikos pozicija, pavadinimas ir numeris;
126.2. Reglamento 126.1.2 punkte nurodytą Lietuvos Respublikos poziciją, vizuotą atitinkamos valdymo srities ministro arba jo pavedimu viceministro ar ministerijos kanclerio arba atsakingos institucijos vadovo (Reglamento 126.1.1 punkte nurodytos Lietuvos Respublikos pozicijos teikiamos per Lietuvos narystės Europos Sąjungoje informacinę sistemą);
127. Vyriausybės sprendimo ar Vyriausybės rezoliucijos projektai turi būti pateikiami Vyriausybei ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki numatomo Vyriausybės pasitarimo. Vyriausybei pateikti Vyriausybės sprendimo ar Vyriausybės rezoliucijos projektai registruojami Vyriausybės kanceliarijoje. Gauti projektai nedelsiant pateikiami Vyriausybės kancleriui, kad būtų įtraukti į Vyriausybės pasitarimo darbotvarkės projektą.
Ministrui Pirmininkui nusprendus klausimą įtraukti į Vyriausybės pasitarimo darbotvarkę, pateiktos medžiagos skaitmeninės kopijos nedelsiant įdedamos į Vyriausybės kanceliarijos dokumentų mainavietę.
128. Jeigu svarstant Lietuvos Respublikos poziciją Vyriausybės pasitarime pateikiama esminių pastabų ir pasiūlymų dėl atitinkamos Lietuvos Respublikos pozicijos patikslinimo iki Vyriausybės sprendimo ar Vyriausybės rezoliucijos teikimo Ministrui Pirmininkui pasirašyti, Lietuvos Respublikos poziciją patikslina už jos rengimą atsakinga institucija suderindama su Užsienio reikalų ministerijos Europos reikalų departamentu, Vyriausybės kanceliarijos padaliniu, atsakingu už užsienio politikos sritį, ir suinteresuotomis institucijomis, pasitarime teikusiomis pastabų ir pasiūlymų patikslinti Lietuvos Respublikos poziciją. Patikslinta Lietuvos Respublikos pozicija derinama ir pateikiama per Lietuvos narystės Europos Sąjungoje informacinę sistemą.
129. Vyriausybės sprendimai ir Vyriausybės rezoliucijos priimami Vyriausybės pasitarime dalyvaujančių Vyriausybės narių balsų dauguma ir pasirašomi Ministro Pirmininko ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo.
Vyriausybės sprendimai ir Vyriausybės rezoliucijos registruojami, kai juos pasirašo Ministras Pirmininkas. Vyriausybės sprendimui suteikiamas registravimo eilės numeris pagal bendrąją numeraciją nuo metų pradžios iki pabaigos ir nurodoma Vyriausybės pasitarimo, kuriame priimtas Vyriausybės sprendimas, data. Taip pat registruojamos ir Vyriausybės rezoliucijos.
130. Vyriausybės sprendimai ir Vyriausybės rezoliucijos pasirašomi (vizuojami) ELPAS saugiu elektroniniu parašu.
Vyriausybės sprendimai, Vyriausybės rezoliucijos Seimui teikiami elektroniniu būdu per ELPAS.
IV. VYRIAUSYBĖS IR SEIMO SANTYKIAI
132. Įgyvendindama įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime, Vyriausybė Reglamento nustatyta tvarka teikia Seimui įstatymų, prireikus – kitų Seimo teisės aktų projektus.
Ministras Pirmininkas, ministras ar viceministras, įgaliotas atstovauti Vyriausybei Seime, Seimo statuto nustatyta tvarka dalyvauja Seimo komitetų posėdžiuose, kuriuose svarstomas Vyriausybės pateiktas įstatymo ar kito Seimo teisės akto projektas. Ministras Pirmininkas, ministras ar viceministras, įgaliotas atstovauti Vyriausybei Seime, atitinkamo (pagrindinio) Seimo komiteto, rengiančio projektą priimti, posėdžiuose negali sutikti su pasiūlymais keisti Vyriausybės pateiktą įstatymo ar kito Seimo teisės akto projektą (jo principines nuostatas) iš esmės.
Vyriausybė taip pat teikia Seimui pasiūlymus dėl įstatymų leidimo ir Seimo sesijos darbų programos projektų.
133. Seimo komiteto, komisijos ar frakcijos kvietimu ministras ar ministro pavedimu ministerijos valstybės tarnautojas (Vyriausybės įstaigos vadovas ar šios įstaigos valstybės tarnautojas) Seimo statuto nustatyta tvarka privalo dalyvauti komiteto, komisijos ar frakcijos posėdyje ir pranešti, kaip vykdomi įstatymai ir Seimo nutarimai, teikti paaiškinimus kitais svarstomais klausimais.
134. Seimo statuto nustatyta tvarka Ministras Pirmininkas arba ministrai turi atsiskaityti Seime atitinkamai už Vyriausybės ar savo veiklą, taip pat per Vyriausybės valandą atsakyti į Seimo narių klausimus.
135. Seimo narių rašytiniai klausimai ir paklausimai, adresuoti Vyriausybės nariui, registruojami Vyriausybės kanceliarijos nustatyta tvarka ir perduodami atitinkamam Vyriausybės nariui. Vyriausybės nariai privalo į rašytinį klausimą ir paklausimą atsakyti jį pateikusių Seimo narių pageidaujama forma Seimo statuto nustatyta tvarka. Vyriausybės narys, negalintis nustatytu laiku atsakyti į rašytinį klausimą ir paklausimą, privalo tai raštu motyvuoti ir pasiūlyti kitą laiką, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo rašytinio klausimo ir paklausimo gavimo, tačiau jeigu rašytinį paklausimą pateikęs Seimo narys ar Seimo narių grupė su šiais motyvais nesutinka, paklausimas nagrinėjamas numatytu laiku. Nagrinėjant paklausimą Seime, turi dalyvauti atitinkamas Vyriausybės narys.
136. Operatyvius ryšius su Seimu Vyriausybė palaiko per Ministro Pirmininko įgaliotą Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją.
Ministro Pirmininko įgaliotas Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas Seimo statuto nustatyta tvarka privalo stebėtojo teisėmis dalyvauti Seimo, Seimo valdybos ir seniūnų sueigos posėdžiuose, palaikyti nuolatinius ryšius su Seimo komitetais (komisijomis), nedelsdamas pranešti Ministrui Pirmininkui, Vyriausybės kancleriui, taip pat atitinkamiems ministrams ir Vyriausybės įstaigų vadovams apie Seimo patvirtintą darbotvarkę ir jos pakeitimus, Vyriausybei pareikštas Seime pastabas, jai duotus pavedimus.
Vyriausybės kanceliarijos padaliniai, gavę Seimo posėdžio protokolą, kuriame nurodyta Vyriausybės pateiktus Seimui įstatymų ir kitų Seimo teisės aktų projektus grąžinti tobulinti, nedelsdami parengia Ministro Pirmininko (ar jo pavedimu Vyriausybės kanclerio) pavedimą atitinkamai institucijai patobulinti grąžintą projektą.
V. VYRIAUSYBĖS IR VISUOMENĖS SANTYKIAI
138. Vyriausybės vykdomos politikos sklaida rūpinasi Ministro Pirmininko atstovas spaudai, už komunikaciją atsakingas Vyriausybės kanceliarijos padalinys, ministrų atstovai spaudai ir Vyriausybės įstaigų spaudos (informacijos) padaliniai.
139. Vyriausybei ar Ministrui Pirmininkui adresuoti Lietuvos Respublikos piliečių, kitų asmenų prašymai, skundai ir pranešimai nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975), Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu (Žin., 2000, Nr. 10-236; 2005, Nr. 139-5008), Lietuvos Respublikos peticijų įstatymu (Žin., 1999, Nr. 66-2128), Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Žin., 2007, Nr. 94-3779), Lietuvos Respublikos Vyriausybės Peticijų komisijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1098 (Žin., 1999, Nr. 84-2498), ir kitais teisės aktais.
140. Vyriausybės nariai, atitinkami Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, ministerijų, Vyriausybės įstaigų, kitų viešojo administravimo institucijų valstybės pareigūnai ir valstybės tarnautojai priima Vyriausybės rūmuose Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus asmenis pagal Ministro Pirmininko patvirtintus kiekvienų metų ketvirčių grafikus.
141. Vyriausybės Peticijų komisijos Vyriausybei pateiktos išvados dėl peticijoje išdėstytų reikalavimų ir pasiūlymų tenkinimo (ar netenkinimo) registruojamos Vyriausybės kanceliarijoje.
Vyriausybės kanceliarijos padalinys, kuriam perduotos Vyriausybės Peticijų komisijos išvados, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas parengia Ministro Pirmininko (ar jo pavedimu Vyriausybės kanclerio) pavedimą atitinkamai ministerijai dėl Vyriausybės nutarimo, įgyvendinančio Vyriausybės Peticijų komisijos išvadą, projekto parengimo.
Ministerijos parengtas Vyriausybės nutarimo projektas teikiamas Vyriausybei Reglamento nustatyta tvarka.
VI. DELEGACIJŲ, OFICIALIŲ ASMENŲ VYKIMAS Į UŽSIENĮ IR DELEGACIJŲ, OFICIALIŲ SVEČIŲ PRIĖMIMAS
142. Vyriausybines delegacijas, vykstančias su oficialiu vizitu į kitas šalis, taip pat dalyvauti tarptautiniuose kongresuose, konferencijose, sesijose ar kituose tarptautiniuose renginiuose, potvarkiu sudaro Ministras Pirmininkas.
143. Vyriausybinė delegacija paprastai vyksta į užsienio valstybę tos valstybės valdžios institucijos kvietimu (sutikimu), taip pat tarptautinės organizacijos kvietimu.
Sudarant vyriausybinę delegaciją, atitinkama ministerija parengia Ministro Pirmininko potvarkio dėl vyriausybinės delegacijos projektą ir suderina jį su Užsienio reikalų ministerija. Potvarkio projekte išdėstomas vizito tikslas, nurodoma vizito vieta ir trukmė, delegacijos sudėtis, kartu su delegacija vykstantys asmenys, išlaidų padengimo šaltiniai. Kartu su potvarkio projektu pateikiama išsami informacija apie rengiamą vizitą, šiam renginiui numatomas valstybės biudžeto lėšas ir argumentai, pagrindžiantys vyriausybinės delegacijos sudėtį ir būtinybę dalyvauti nurodytuose renginiuose. Ministro Pirmininko potvarkio dėl vyriausybinės delegacijos sudarymo projektas Ministrui Pirmininkui turi būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki vizito pradžios.
Turi būti parengta įvykusio vizito ataskaita. Vyriausybinės delegacijos vadovas ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo vizito pabaigos pateikia šią ataskaitą Užsienio reikalų ministerijai ir Vyriausybės kanceliarijai. Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai vyriausybinės delegacijos vadovas yra Ministras Pirmininkas.
144. Ministrai, viceministrai, ministerijų kancleriai ir Vyriausybės įstaigų vadovai, numatydami savo oficialius ar darbo vizitus į užsienio valstybes (taip pat ministerijų, Vyriausybės įstaigų sudaromų specialių darbo grupių vizitus į užsienio valstybes derėtis ir rengti tarptautinių sutarčių), išskyrus atvejus, kai sudaromos vyriausybinės delegacijos, ne vėliau kaip prieš savaitę (išskyrus iš anksto nenumatytus vizitus) praneša Užsienio reikalų ministerijai apie išvykimo laiką, delegacijos sudėtį, numatomus oficialius susitikimus ir šių susitikimų tikslus.
145. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos užsienyje Užsienio reikalų ministerijos nustatyta tvarka turi teikti Lietuvos Respublikos valstybės institucijoms reikiamą paramą, susijusią su Lietuvos Respublikos delegacijų vizitais į užsienį ir jų buvimu atitinkamose valstybėse.
146. Oficialių svečių ir delegacijų priėmimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Oficialių svečių priėmimo Lietuvos Respublikoje tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1485 (Žin., 2003, Nr.113-5077).
VII. MINISTERIJŲ, VYRIAUSYBĖS ĮSTAIGŲ VEIKLOS KOORDINAVIMAS
147. Vyriausybė per ministrus, Vyriausybės įstaigų vadovus koordinuoja, kaip ministerijose ir Vyriausybės įstaigose įgyvendinami įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai.
148. Vyriausybė turi teisę pripažinti netekusiais galios ministrų, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų vadovų priimtus teisės aktus, jeigu šie prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, kitiems Seimo priimtiems teisės aktams, Respublikos Prezidento dekretams, Vyriausybės nutarimams ar Ministro Pirmininko potvarkiams. Pasiūlymus šiais klausimais Ministrui Pirmininkui teikia Teisingumo ministerija, Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir Vyriausybės kanceliarija.
149. Ministrai, Vyriausybės įstaigų vadovai ir kiti Vyriausybei atskaitingi viešojo administravimo subjektai privalo užtikrinti, kad būtų vykdomi įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai, taip pat laiku parengti ir priimti ar pateikti kompetentingoms institucijoms priimti teisės aktai, kurių reikia įstatymams ir (ar) Vyriausybės nutarimams įgyvendinti, kad deramai ir laiku būtų įvykdomi Vyriausybės ir Ministro Pirmininko pavedimai.
150. Pavedimai, išdėstyti bet kuriame dokumente (Vyriausybės nutarime, Ministro Pirmininko potvarkyje, Ministro Pirmininko pavedime, įformintame Ministro Pirmininko rezoliucija ar Vyriausybės kanclerio rezoliucija, ar kitame dokumente), išskyrus pavedimus parengti atitinkamo teisės akto projektą, turi būti įvykdyti per 10 darbo dienų nuo jų gavimo, jeigu nenurodytas konkretus įvykdymo laikas.
Jeigu pavedimas duodamas keletui institucijų, pagrindine pavedimo vykdytoja laikoma ta institucija, kuri pavedime nurodyta pirmoji (išskyrus atvejus, kai pavedime suformuluotas nurodymas turi būti įvykdytas pagal kompetenciją). Kitos pavedimą vykdančios institucijos yra vienodai atsakingos už pavedimo įvykdymą nustatytu laiku. Pagrindinei pavedimą vykdančiai institucijai jos turi pateikti visą reikiamą medžiagą ir atitinkamus pasiūlymus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pavedimo gavimo institucijoje, jei pavedime nenurodyta kitaip.
Pavedimai parengti atitinkamo teisės akto projektą turi būti įvykdyti per 4 mėnesius nuo jų gavimo, jeigu pavedime, įstatyme ar kitame teisės akte, kurio pagrindu duodamas pavedimas, nenurodytas konkretus įvykdymo laikas.
151. Pavedimas laikomas įvykdytu, jeigu išspręsti visi jame pateikti klausimai arba į juos atsakyta iš esmės ir apie pavedimo įvykdymą pranešta Vyriausybės kanceliarijai.
Tais atvejais, kai pavedimas duodamas keletui institucijų, apie pavedimo įvykdymą turi pranešti pagrindinė pavedimo vykdytoja.
Pavedimų įvykdymo terminas gali būti pratęstas tos pačios rūšies dokumentu, kuriuo buvo įformintas (nutarimu, potvarkiu, rezoliucija ar kitu).
152. Vyriausybės kanceliarija tvarko Vyriausybės, Ministro Pirmininko ar Ministro Pirmininko pavedimu Vyriausybės kanclerio duotų pavedimų apskaitą, apibendrina jų vykdymą.
153. Ministrai iki einamųjų metų kovo 1 dienos Vyriausybės nustatyta tvarka teikia Vyriausybei ministerijų metines veiklos ataskaitas.
Ministro Pirmininko reikalavimu ministrai turi atsiskaityti už savo veiklą.
154. Vyriausybės įstaigų vadovai Vyriausybės nustatyta tvarka atsiskaito už įstaigų veiklą.
Vyriausybės įstaigų vadovai Vyriausybės ar ministro, kuriam pavesta valdymo sritis yra susijusi su Vyriausybės įstaigos veikla, reikalavimu atsiskaito už savo veiklą.
155. Kitų Vyriausybei atskaitingų valstybės institucijų ir įstaigų vadovai iki einamųjų metų kovo 1 dienos pateikia Vyriausybei valstybės institucijos ar įstaigos metinę veiklos ataskaitą, jeigu įstatymuose ar Vyriausybės nutarimuose nenustatyta kitaip.
156. Vyriausybės įstaigų, kitų Vyriausybei atskaitingų valstybės institucijų ir įstaigų vadovai praneša Vyriausybei, jeigu Vyriausybės įstaigos ar kitos Vyriausybei atskaitingos valstybės institucijos ar įstaigos kompetencijos srityje vykstantys procesai gali sukelti neigiamų ekonominių, finansinių ar kitokių padarinių valstybei ar konkrečioms socialinėms grupėms, teikia pasiūlymus dėl priemonių, būtinų neigiamiems procesams išvengti, jeigu įstatymuose ar Vyriausybės nutarimuose nenustatyta kitaip.
157. Vyriausybė kasmet iki kovo 31 dienos pateikia Seimui metinę savo veiklos ataskaitą. Vyriausybės metinę veiklos ataskaitą rengia Vyriausybės kanceliarija, remdamasi ministerijų, Vyriausybės įstaigų, kitų Vyriausybei atskaitingų valstybės institucijų ar įstaigų metinėmis veiklos ataskaitomis ir kita reikiama informacija.
VIII. KOMANDIRUOTĖS IR ATOSTOGOS
158. Ministras Pirmininkas savo komandiruotes už Lietuvos Respublikos ribų ir atostogas iš anksto derina su Respublikos Prezidentu ir suderinęs pateikia Respublikos Prezidentui atitinkamą dekreto dėl pavedimo vienam iš ministrų pavaduoti Ministrą Pirmininką projektą.
Ministrai, valstybės tarnautojai ir valstybės pareigūnai (išskyrus ministrams pavestose valdymo srityse veikiančių Vyriausybės įstaigų vadovus ir Vyriausybės priimamus kitus šių įstaigų valstybės pareigūnus), kuriuos priima į pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybė arba Ministras Pirmininkas, Vyriausybės atstovai, vykstantys į komandiruotę už Lietuvos Respublikos ribų ilgiau kaip vienai dienai, turi iš anksto raštu pranešti apie tai Ministrui Pirmininkui ir gauti jo leidimą. Leidimas įforminamas Ministro Pirmininko rezoliucija, liudijančia, kad prašymas suderintas su Ministru Pirmininku.
159. Ministrai, vykstantys į komandiruotę Lietuvos Respublikoje ilgiau kaip vienai dienai, turi žodžiu apie tai pranešti Ministrui Pirmininkui.
Vyriausybės atstovai, vykstantys į komandiruotę Lietuvos Respublikoje ilgiau kaip vienai dienai, turi iš anksto raštu pranešti apie tai Ministrui Pirmininkui ir gauti jo leidimą. Leidimas įforminamas Ministras Pirmininko rezoliucija.
160. Ministrams, valstybės tarnautojams ir valstybės pareigūnams (išskyrus ministrams pavestose valdymo srityse veikiančių Vyriausybės įstaigų vadovus ir Vyriausybės priimamus kitus šių įstaigų valstybės pareigūnus), kuriuos priima į pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybė arba Ministras Pirmininkas, taip pat Vyriausybės atstovams kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos pagal atostogų grafiką, kurį potvarkiu kiekvienų metų pradžioje patvirtina Ministras Pirmininkas. Atostogų grafiko projektą rengia Vyriausybės kanceliarija, atsižvelgdama į ministrų, valstybės tarnautojų ir valstybės pareigūnų (išskyrus ministrams pavestose valdymo srityse veikiančių Vyriausybės įstaigų vadovus ir Vyriausybės priimamus kitus šių įstaigų valstybės pareigūnus), kuriuos priima į pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybė arba Ministras Pirmininkas, bei Vyriausybės atstovų pageidavimus.
Į atostogų grafiką įtrauktas asmuo, dėl tam tikrų priežasčių negalintis išeiti atostogų grafike nurodytu laiku arba pageidaujantis paimti dalį atostogų, turi pateikti rašytinį prašymą Ministrui Pirmininkui ir gauti jo sutikimą, kad atostogų laikas būtų pakeistas. Šis pakeitimas įforminamas Ministro Pirmininko potvarkiu.
IX. REIKALŲ PERDAVIMAS KEIČIANTIS MINISTRAMS
162. Respublikos Prezidentui priėmus ministro atsistatydinimą arba Ministro Pirmininko teikimu atleidus ministrą, buvęs ministras turi perduoti reikalus naujam ministrui (jei šis paskirtas) arba ministrui, pavaduojančiam kitą ministrą (ministras, pavaduojantis kitą ministrą, turi perduoti reikalus naujam ministrui, kai šis paskiriamas). Surašomas reikalų perdavimo ir priėmimo aktas, kuriame nurodoma apibendrinta informacija apie ministerijos, jos reguliavimo sričiai priskirtų įmonių, įstaigų, organizacijų struktūrą, pareigybių skaičių, valstybės biudžeto asignavimus (lėšas), Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo prioritetinių priemonių įgyvendinimą, Vyriausybės ir Ministro Pirmininko pavedimų vykdymą, antspaudus, ministerijos naudojamas patalpas, transporto priemones, ir kita informacija.
Pasirašytą reikalų perdavimo ir priėmimo aktą tvirtina Ministras Pirmininkas.
Pasirašytas reikalų perdavimo ir priėmimo aktas saugomas atitinkamoje ministerijoje.