LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL Lietuvos respublikos SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2004 M. gruodžio 27 D. ĮSAKYMO Nr. A1-288 „Dėl Europos Tarybos reglamento Nr. 1408/71/EEB ir reglamento Nr. 574/72/EEB nuostatų, susijusių su išmokomis šeimai ir išmoka mirties atveju, įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ PAKEITIMO
2010 m. balandžio 23 d. Nr. A1-162
Vilnius
1. Pakeičiu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. A1-288 „Dėl Europos Tarybos reglamento Nr. 1408/71/EEB ir reglamento Nr. 574/72/EEB nuostatų, susijusių su išmokomis šeimai ir išmoka mirties atveju, įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 6-162; 2006, Nr. 108-4126; 2009, Nr. 50-2006 ) ir išdėstau jį nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL EUROPOS SĄJUNGOS SOCIALINĖS APSAUGOS SISTEMŲ KOORDINAVIMO REGLAMENTŲ NUOSTATŲ, SUSIJUSIŲ SU IŠMOKOMIS ŠEIMAI IR IŠMOKOMIS MIRTIES ATVEJU, ĮGYVENDINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
Vadovaudamasis 2004 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ (Žin., 2004, Nr. 111-4123) 2 dalimi ir siekdamas užtikrinti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 5 tomas, p. 72) ir 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (OL 2009 L 284, p. 1), įgyvendinimą,
2. Nustatau, kad iki šio įsakymo įsigaliojimo išduotos E formos pažymos galioja tol, kol nesibaigia jų galiojimo terminas, jos panaikinamos arba pakeičiamos pagal Reglamentus (EB) Nr. 883/2004 ir Nr. 987/2009 išduotais dokumentais.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministro
2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-288
(Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministro
2010 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. A1-162 redakcija)
EUROPOS SĄJUNGOS SOCIALINĖS APSAUGOS SISTEMŲ KOORDINAVIMO REGLAMENTŲ NUOSTATŲ, SUSIJUSIŲ SU IŠMOKOMIS ŠEIMAI IR IŠMOKOMIS MIRTIES ATVEJU, ĮGYVENDINIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su išmokomis šeimai ir išmokomis mirties atveju, įgyvendinimo tvarkos aprašas (toliau vadinama – šis Tvarkos aprašas) nustato: asmenis, turinčius teisę gauti išmokas šeimai ir išmokas mirties atveju vadovaujantis minėtais reglamentais; išmokų šeimai bei išmokų mirties atveju skyrimo migruojančių asmenų šeimoms tvarką; pagrindinių įstaigų, atsakingų už šių reglamentų nuostatų įgyvendinimą, funkcijas; jų tarpusavio bendradarbiavimą, keitimąsi informacija bei statistinės informacijos apie išmokėtas išmokas teikimą.
2. Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) valstybės narės piliečiams, asmenims be pilietybės ir pabėgėliams, gyvenantiems ar dirbantiems vienoje iš ES valstybių narių, kuriems yra ar buvo taikomi vienos ar daugiau valstybių narių teisės aktai, bei jų šeimų nariams išmokos šeimai ir išmokos mirties atveju skiriamos vadovaujantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (toliau vadinama – Reglamentas (EB) Nr. 883/2004) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 5 tomas, p. 72) ir 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 987/2009, nustatančiu Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (toliau vadinama – Reglamentas (EB) Nr. 987/2009) (OL 2009 L 284, p. 1).
Europos ekonominės erdvės (toliau vadinama – EEE) valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos (toliau vadinama – Šveicarija) piliečiams bei ES valstybių narių piliečiams ir jų šeimų nariams, gyvenantiems ar dirbantiems EEE valstybėse narėse ar Šveicarijoje, taip pat trečiųjų šalių piliečiams, teisėtai gyvenantiems ES valstybių narių teritorijoje, išmokos šeimai ir išmokos mirties atveju skiriamos vadovaujantis šio Tvarkos aprašo VIII skyriumi, nustatančiu pereinamojo laikotarpio nuostatas.
3. Šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:
Buvimo vieta – asmens gyvenamoji vieta, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (Žin., 2000, Nr. 74-2262).
Išmoka šeimai – Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme (Žin., 1994, Nr. 89-1706; 2004, Nr. 88-3208) nustatyta išmoka vaikui.
Išmoka mirties atveju – Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl paramos mirties atveju“ (Žin., 1993, Nr. 73-1371) nustatyta laidojimo pašalpa.
Gyvenamoji vieta – asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse.
Gyvenamosios vietos įstaigos ar buvimo vietos įstaigos – savivaldybių administracijos.
Kompetentinga valdžios institucija – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Kompetentinga valstybė – valstybė, kurios teisės aktai taikomi skiriant išmokas šeimai ir išmoką mirties atveju.
Kompetentinga įstaiga – įstaiga, kurioje atitinkamas asmuo turi ar turėtų teisę į išmoką šeimai ar išmoką mirties atveju, jeigu jis, jo šeimos narys ar nariai gyventų valstybės narės teritorijoje, kurioje yra ši įstaiga.
Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga – savivaldybės administracija.
Reglamentai – Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009. Taikant šio Tvarkos aprašo VIII skyriaus nuostatas dėl pereinamojo laikotarpio, ši sąvoka apima 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimų nariams, judantiems Bendrijoje (toliau vadinama – Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 1 tomas, p. 35), ir 1972 m. kovo 21 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 574/72, nustatantį Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimų nariams, judantiems Bendrijoje, įgyvendinimo tvarką (toliau vadinama – Reglamentas (EEB) Nr. 574/72) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 1 tomas, p. 83).
Struktūrizuoti dokumentai – E 001, E 104, E 124 formos pažymos (patvirtintos Europos Bendrijų darbuotojų migrantų socialinės apsaugos administracinės komisijos 2005 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. 202 dėl pavyzdinių formų, būtinų Tarybos reglamentams (EEB) Nr. 1408/71 ir (EEB) Nr. 574/72 taikyti, OL 2006 L 77, p. 1), E 400 serijos formos pažymos (patvirtintos Europos Bendrijų darbuotojų migrantų socialinės apsaugos administracinės komisijos 2004 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 201 dėl formų, reikalingų taikant Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1408/71 ir (EEB) Nr. 574/72, pavyzdžių, OL 2005 L 129, p. 1) ir Reglamento (EB) 987/2009 1 straipsnio d punkte nurodyti struktūrizuoti elektroniniai dokumentai.
Susižinojimo tarnyba – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba.
Valstybė narė – ES, EEE valstybė narė ar Šveicarija.
Kitų šiame Tvarkos apraše vartojamų sąvokų reikšmės atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir reglamentuose vartojamų sąvokų reikšmes.
II. IŠMOKŲ ŠEIMAI SKYRIMAS IR PIRMENYBĖS NUSTATYMAS
5. Vadovaudamasi reglamentais, kompetentinga įstaiga skiria išmokas šeimai ir už vaikus gyvenančius kitoje valstybėje narėje.
6. Skiriant išmokas šeimai, vadovaujantis reglamentais teisė į išmoką šeimai nustatoma pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą. Šiame įstatyme nustatytas reikalavimas dėl nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje nėra taikomas.
7. Kai tuo pačiu laikotarpiu už tą patį šeimos narį įgyjama teisė į išmokas šeimai skirtingose valstybėse narėse, pirmenybė mokėti išmoką šeimai nustatoma vadovaujantis toliau nurodytomis taisyklėmis:
7.1. jei vienas iš vaiko tėvų vienoje valstybėje narėje užsiima darbine veikla, o kitas iš vaiko tėvų gyvena kitoje valstybėje narėje, neužsiima darbine veikla ir negauna valstybinio socialinio draudimo pensijos, pirmenybę mokėti išmokas šeimai turi valstybė narė, kurioje užsiimama darbine veikla (toliau vadinama – darbo vietos valstybė), neatsižvelgiant į tai, kad kiti šeimos nariai gyvena kitoje valstybėje. Jeigu gyvenamosios vietos valstybėje narėje priklausanti išmoka šeimai yra didesnio dydžio, ši valstybė narė moka diferencinį priedą, kuris lygus skirtumui tarp šioje valstybėje priklausančios išmokos šeimai dydžio ir darbo vietos valstybėje priklausančios išmokos šeimai dydžio (2 priedo 1 pavyzdys);
7.2. jei vienas iš vaiko tėvų vienoje valstybėje narėje užsiima darbine veikla, o kitas vaiko tėvas gyvena kitoje valstybėje narėje ir gauna valstybinio socialinio draudimo pensiją, pirmenybę mokėti išmokas šeimai turi darbo vietos valstybė, neatsižvelgiant į tai, kad kiti šeimos nariai gyvena kitoje valstybėje. Jeigu valstybinio socialinio draudimo pensiją mokančioje valstybėje narėje priklausanti išmoka šeimai yra didesnio dydžio, ši valstybė narė moka diferencinį priedą, kuris lygus skirtumui tarp šioje valstybėje priklausančios išmokos šeimai dydžio ir darbo vietos valstybėje priklausančios išmokos šeimai dydžio (2 priedo 2 pavyzdys);
7.3. jei vienas iš vaiko tėvų gauna valstybinio socialinio draudimo pensiją, o kitas gyvena kitoje valstybėje narėje, neužsiima darbine veikla ir negauna valstybinio socialinio draudimo pensijos, pirmenybę mokėti išmokas šeimai turi ta valstybė narė, kuri moka valstybinio socialinio draudimo pensiją, neatsižvelgiant į tai, kad kiti šeimos nariai gyvena kitoje valstybėje. Jeigu gyvenamosios vietos valstybėje narėje priklausanti išmoka šeimai yra didesnio dydžio, ši valstybė narė moka diferencinį priedą, kuris lygus skirtumui tarp šioje valstybėje priklausančios išmokos šeimai dydžio ir valstybinio socialinio draudimo pensiją mokančioje vietos valstybėje priklausančios išmokos šeimai dydžio (2 priedo 3 pavyzdys);
7.4. jeigu abu vaiko tėvai užsiima darbine veikla skirtingose valstybėse narėse ir vaiko gyvenamoji vieta yra vienoje iš šių valstybių narių, tai pirmenybę mokėti išmokas šeimai turi ta valstybė narė, kurioje gyvena vaikas. Jeigu kito iš tėvų darbo vietos valstybėje priklausanti išmoka šeimai yra didesnio dydžio, ši valstybė narė moka diferencinį priedą, kuris lygus skirtumui tarp šioje valstybėje priklausančios išmokos dydžio ir vaiko gyvenamosios vietos valstybėje priklausančios išmokos dydžio (2 priedo 4 pavyzdys);
7.5. jeigu abu vaiko tėvai gauna valstybinio socialinio draudimo pensijas iš skirtingų valstybių narių ir vaiko gyvenamoji vieta yra vienoje iš šių valstybių, tai pirmenybę mokėti išmokas šeimai turi ta valstybė narė, kurioje gyvena vaikas. Jeigu kito iš tėvų valstybinio socialinio draudimo pensiją mokančioje valstybėje priklausanti išmoka šeimai yra didesnio dydžio, ši valstybė narė moka diferencinį priedą, kuris lygus skirtumui tarp šioje valstybėje priklausančios išmokos dydžio ir vaiko gyvenamosios vietos valstybėje priklausančios išmokos dydžio (2 priedo 5 pavyzdys);
7.6. jei abu vaiko tėvai gyvena skirtingose valstybėse narėse, neužsiima darbine veikla ir negauna valstybinio socialinio draudimo pensijų, tai pirmenybę mokėti išmokas šeimai turi ta valstybė narė, kurioje gyvena vaikas. Jei kitoje valstybėje išmoka šeimai skiriama tik gyvenamosios vietos pagrindu, ji diferencinio priedo nemoka (2 priedo 6 pavyzdys);
7.7. jeigu abu vaiko tėvai užsiima darbine veikla skirtingose valstybėse narėse ir vaikas negyvena nė vienoje iš šių valstybių, tai pirmenybę mokėti išmokas šeimai turi ta valstybė narė, kurioje vaikui priklauso didesnio dydžio išmoka šeimai. Kitos valstybės narės kompetentinga įstaiga kompensuoja pirmenybę mokėti išmoką šeimai turinčiai įstaigai pusę mokamos išmokos sumos, neviršydama nacionaliniuose teisės aktuose nustatytos išmokos šeimai dydžio (2 priedo 7 pavyzdys);
7.8. jeigu vienas iš vaiko tėvų ar abu vaiko tėvai gauna valstybinio socialinio draudimo pensijas iš skirtingų valstybių narių ir vaikas negyvena nė vienoje iš šių valstybių, tai pirmenybę mokėti išmokas šeimai turi ta valstybė narė, kurioje buvo įgytas ilgiausias valstybinio socialinio draudimo laikotarpis. Kitos valstybės narės kompetentinga įstaiga kompensuoja pirmenybę mokėti išmoką šeimai turinčiai įstaigai pusę mokamos išmokos sumos, neviršydama nacionaliniuose teisės aktuose nustatytos išmokos šeimai dydžio.
8. Nustatant, kuri valstybė narė turi pirmenybę mokėti išmoką šeimai, vadovaudamasi reglamentais, asmenims, vykdantiems darbinę veiklą, priskiriami:
8.1. valstybės tarnautojai, asmenys, dirbantys pagal darbo sutartį, savarankiškai dirbantys asmenys ir jiems prilyginami asmenys;
8.2. asmenys, gaunantys ligos, motinystės, tėvystės bei motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos išmokas, nustatytas Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme (Žin., 2000, Nr. 111-3574);
8.3. asmenys, gaunantys nedarbo socialinio draudimo išmoką, nustatytą Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatyme (Žin., 2004, Nr. 4-26);
9. Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį dirbantis asmuo, kuris yra išsiųstas laikinai dirbti (komandiruotas) į kitą valstybę narę ir kuriam vadovaujantis reglamentais taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktai, nustatant, kuri valstybė narė turi pirmenybę mokėti išmoką šeimai, traktuojamas kaip dirbantis pagal darbo sutartį Lietuvos Respublikoje.
10. Lietuvos Respublikoje savarankiškai dirbantis asmuo, kuris laikinai vykdo savarankišką veiklą kitoje valstybėje narėje ir kuriam vadovaujantis reglamentais taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktai, nustatant, kuri valstybė narė turi pirmenybę mokėti išmoką šeimai, traktuojamas kaip Lietuvos Respublikoje savarankiškai dirbantis asmuo.
III. IŠMOKŲ MIRTIES ATVEJU SKYRIMAS
11. Išmoką mirties atveju moka ta valstybė narė, kurios teisės aktai buvo taikomi asmeniui mirties dieną (2 priedo 8 pavyzdys).
12. Skiriant išmokas mirties atveju vadovaujantis reglamentais, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl paramos mirties atveju“ nustatytas reikalavimas, kad miręs asmuo turi turėti Lietuvoje nuolatinę gyvenamąją vietą, nėra taikomas.
13. Jeigu asmuo miršta valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė, laikoma, kad mirtis įvyko kompetentingoje valstybėje narėje.
14. Teisė į išmoką mirties atveju nustatoma vadovaujantis kompetentingos valstybės narės nacionaliniais teisės aktais.
15. Išmoka mirties atveju mirus asmeniui, turėjusiam teisę gauti ar gavusiam valstybinio socialinio draudimo pensiją, mokama vadovaujantis toliau nurodytomis taisyklėmis:
15.1. mirus asmeniui, turėjusiam teisę gauti arba gavusiam valstybinio socialinio draudimo pensiją pagal vienos valstybės narės teisės aktus ir gyvenusiam kitoje valstybėje narėje, išmoką mirties atveju moka valstybinio socialinio draudimo pensiją turėjusi mokėti arba mokėjusi valstybė narė;
15.2. mirus asmeniui, turėjusiam teisę gauti arba gavusiam valstybinio socialinio draudimo pensiją pagal daugiau nei vienos valstybės narės teisės aktus ir gyvenusiam vienoje iš jų, išmoką mirties atveju moka pensininko gyvenamosios vietos valstybė narė (2 priedo 9 pavyzdys);
15.3. mirus asmeniui, turėjusiam teisę gauti arba gavusiam valstybinio socialinio draudimo pensiją pagal daugiau nei vienos valstybės narės teisės aktus ir negyvenusiam nė vienoje iš jų, išmoką mirties atveju moka ta valstybė narė, kurioje buvo įgytas ilgiausias valstybinio socialinio draudimo stažas.
IV. INSTITUCIJŲ, ATSAKINGŲ UŽ REGLAMENTŲ NUOSTATŲ, SUSIJUSIŲ SU IŠMOKOMIS ŠEIMAI IR IŠMOKOMIS MIRTIES ATVEJU, ĮGYVENDINIMĄ, FUNKCIJOS
16. Kompetentinga valdžios institucija atlieka šias funkcijas:
16.1. teikia Administracinei komisijai pasiūlymus dėl Reglamentų priedų pakeitimų, susijusių su išmokomis šeimai ir išmokomis mirties atveju;
16.2. koordinuoja reglamentų įgyvendinimą, skiria atsakingas įstaigas už išmokas šeimai ir išmokas mirties atveju;
16.3. metodiškai vadovauja kompetentingoms įstaigoms (konsultuoja žodžiu ir raštu, teikia išaiškinimus, teikia informaciją apie ES teisės aktų ir susijusių nacionalinių teisės aktų pakeitimus bei Europos Teisingumo Teismo sprendimus ir pan.);
17. Susižinojimo tarnyba atlieka šias funkcijas:
17.2. persiunčia struktūrizuotus dokumentus dėl išmokų šeimai ir išmokų mirties atveju kitų valstybių susižinojimo tarnyboms ir Lietuvos Respublikos kompetentingoms įstaigoms;
17.3. teikia informaciją apie apdraustus valstybiniu socialiniu draudimu asmenis kitų valstybių susižinojimo tarnyboms ir Lietuvos Respublikos kompetentingoms įstaigoms pagal kompetentingų įstaigų prašymą, kai tokios informacijos, remdamosios duomenimis, gaunamais iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro pagal duomenų teikimo sutartį, Lietuvos Respublikos kompetentingos įstaigos neturi;
18. Lietuvos Respublikos kompetentingos įstaigos atlieka šias funkcijas:
18.3. teikia informaciją apie jų teritorijoje gyvenančius ar gyvenusius asmenis ir jiems mokamas išmokas šeimai ar išmokas mirties atveju kitos valstybės narės kompetentingai įstaigai ar susižinojimo tarnybai;
18.4. kaupia statistinių duomenų apie išmokėtas išmokas šeimai ir išmokas mirties atveju ir teikia kompetentingai valdžios institucijai;
V. PRAŠYMŲ DĖL IŠMOKŲ ŠEIMAI IR IŠMOKŲ MIRTIES ATVEJU SKYRIMO VADOVAUJANTIS REGLAMENTAIS NAGRINĖJIMAS
19. Asmuo pateikia prašymą dėl išmokų šeimai mokėjimo valstybės narės, kuri, vadovaudamasi reglamentų nuostatomis, turi pirmenybę mokėti išmokas šeimai, kompetentingai įstaigai arba gyvenamosios vietos įstaigai. Jei prašymas pateiktas įstaigai, kuri neturi pirmenybės mokėti išmokas šeimai, prašymo pateikimo tokiai įstaigai data laikoma prašymo pateikimo pirmenybę mokėti išmoką šeimai turinčiai įstaigai data.
20. Kai asmuo, turintis teisę prašyti išmokos šeimai pirmenybę turinčioje valstybėje, nepasinaudoja savo teise, šios valstybės kompetentinga įstaiga atsižvelgia į kito iš tėvų prašymą skirti išmokas šeimai.
21. Jeigu į Lietuvos Respublikos kompetentingą įstaigą dėl išmokų šeimai kreipiasi vaiko tėvas (motina), kuris gyvena, vykdo darbinę veiklą ar gauna valstybinio socialinio draudimo pensiją Lietuvoje, o kitas vaiko tėvas (motina) gyvena, užsiima darbine veikla ar gauna valstybinio socialinio draudimo pensiją kitoje valstybėje narėje, Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga nustato, ar pareiškėjas turi teisę gauti išmokas šeimai Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga, nustatydama teisę į išmoką šeimai, atsižvelgia į šio Tvarkos aprašo 5 ir 6 punktus.
22. Jei asmuo Lietuvos Respublikoje neturi teisės į išmoką šeimai, Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga gautą prašymą ir susijusius dokumentus persiunčia kitos valstybės kompetentingai įstaigai, kartu informuodama kitos valstybės narės kompetentingą įstaigą, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais asmuo neturi teisės į išmoką šeimai.
Jei asmuo Lietuvos Respublikoje turi teisę į išmoką šeimai, Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga nustato, kokia valstybė narė turi pirmenybę mokėti išmoką šeimai.
23. Jei siekiant nustatyti, kokia valstybė narė turi pirmenybę mokėti išmoką šeimai, nepakanka asmens prašyme pateiktos informacijos, Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga užpildo atitinkamus struktūrizuotus dokumentus (E 001, E 401 ir E 411 formos pažymas) ir kreipiasi į kitos valstybės kompetentingą įstaigą dėl papildomos informacijos.
24. Jei nustatoma, kad Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga turi pirmenybę mokėti išmoką šeimai, ši įstaiga skiria asmeniui išmoką šeimai ir informuoja kitos valstybės kompetentingą įstaigą apie paskirtos išmokos šeimai dydį ir priimtą sprendimą dėl pirmenybės mokėti išmoką šeimai, užpildydama atitinkamus struktūrizuotus dokumentus (E 001 ir E 411 formos pažymas).
25. Jei nustatoma, kad pirmenybę mokėti išmoką šeimai turi kitos valstybės kompetentinga įstaiga, Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga priima laikiną sprendimą dėl pirmenybės mokėti išmoką šeimai ir nedelsdama apie priimtą laikiną sprendimą informuoja kitos valstybės kompetentingą įstaigą. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga užpildo ir persiunčia kitos valstybės kompetentingai įstaigai atitinkamus struktūrizuotus dokumentus (E 001, E 401 ir E 411 formos pažymas), kartu apie tai informuodama pareiškėją. Prireikus Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga moka diferencinį priedą, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl pirmenybės mokėti išmoką šeimai.
26. Kitos valstybės kompetentinga įstaiga per du mėnesius turi pareikšti savo poziciją dėl Lietuvos Respublikos kompetentingos įstaigos priimto laikino sprendimo dėl pirmenybės mokėti išmoką šeimai.
27. Jei Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga per du mėnesius negauna atsakymo iš kitos valstybės kompetentingos įstaigos dėl priimto laikino sprendimo dėl pirmenybės mokėti išmoką šeimai ar gauna teigiamą atsakymą, laikinas sprendimas dėl pirmenybės mokėti išmoką šeimai pripažįstamas galutiniu sprendimu dėl pirmenybės mokėti išmoką šeimai. Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga apie galutinį sprendimą dėl pirmenybės mokėti išmoką šeimai informuoja kitos valstybės narės kompetentingą įstaigą, užpildydama atitinkamus struktūrizuotus dokumentus (E 001 formos pažymą).
28. Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga, gavusi kitos valstybės struktūrizuotą dokumentą, nurodantį, kad ji nepritaria laikinajam sprendimui dėl pirmenybės mokėti išmoką šeimai, iš naujo nustato, kuri valstybė turi pirmenybę mokėti išmoką šeimai, ir informuoja kitos valstybės kompetentingą įstaigą apie priimtą sprendimą. Prireikus Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga gali užpildyti ir išsiųsti kitos valstybės narės kompetentingai įstaigai struktūrizuotus dokumentus (E 001, E 401 ar E 411 formos pažymas), siekdama gauti papildomos informacijos. Apie pakeistą laikiną sprendimą dėl pirmenybės mokėti išmoką šeimai Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga informuoja kitos valstybės kompetentingą įstaigą.
29. Kilus ginčui tarp valstybių narių kompetentingų įstaigų dėl laikino sprendimo dėl pirmenybės mokėti išmoką šeimai, vaiko gyvenamosios vietos įstaiga, vadovaudamasi nacionaliniais teisės aktais, laikinai skiria išmoką šeimai tol, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl pirmenybės mokėti išmoką šeimai.
30. Kilus ginčui tarp valstybių narių kompetentingų įstaigų dėl asmens gyvenamosios vietos nustatymo, šios įstaigos nustato gyvenamąją vietą, atsižvelgdamos į asmens interesų buvimo vietą remiantis Reglamento (EB) Nr. 987/2009 11 straipsnyje nurodytais kriterijais.
31. Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga, gavusi kitos valstybės narės kompetentingos įstaigos užpildytą struktūrizuotą dokumentą dėl laikino sprendimo dėl pirmenybės mokėti išmoką šeimai, per du mėnesius turi pareikšti kitos valstybės narės kompetentingai įstaigai nuomonę dėl priimto laikino sprendimo dėl pirmenybės mokėti išmoką šeimai. Jei kitos valstybės užpildytas struktūrizuotas dokumentas buvo atsiųstas Lietuvos Respublikos susižinojimo tarnybai, šio dokumento gavimo Lietuvos Respublikos kompetentingoje įstaigoje data laikoma gavimo Lietuvos Respublikos susižinojimo tarnyboje data.
32. Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga ir kitos valstybės kompetentinga įstaiga ginčą dėl pirmenybės mokėti išmoką šeimai sprendžia dvišaliu būdu. Jei kompetentingoms įstaigoms nepavyksta susitarti, ginčo sprendimas perduodamas atitinkamų valstybių narių kompetentingos valdžios institucijoms. Prireikus kompetentingos valdžios institucijos gali kreiptis į Administracinę komisiją. Išsprendus ginčą priimamas galutinis sprendimas dėl pirmenybės mokėti išmoką šeimai.
33. Jei išsprendus ginčą nustatoma, kad pirmenybę mokėti išmoką šeimai turi kita valstybė narė nei ta, kurioje laikinai buvo mokoma išmoka šeimai, pirmenybę mokėti išmoką šeimai turinti įstaiga tokia laikoma atgaline data, vėliausiai nuo tos dienos, kai kitoje valstybėje buvo pradėta laikinai mokėti išmoką šeimai.
34. Jei laikinai išmoką šeimai mokėjusi kompetentinga įstaiga sumoka didesnę sumą, nei ji turi mokėti pagal galutinį sprendimą dėl pirmenybės mokėti išmoką šeimai, ji kreipiasi dėl permokos gražinimo į pirmenybę mokėti išmoką šeimai turinčią valstybę narę Reglamento (EB) Nr. 987/2009 73 ir 74 straipsniuose nustatyta tvarka.
35. Jei kitos valstybės kompetentinga įstaiga nori sužinoti daugiau informacijos apie Lietuvoje gyvenantį, darbine veikla užsiimantį ar valstybinio socialinio draudimo pensiją gaunantį asmenį, ji siunčia atitinkamą struktūrizuotą dokumentą Lietuvos Respublikos kompetentingai įstaigai. Gavusi tokį prašymą, Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga užpildo atitinkamus struktūrizuotus dokumentus (E 001 formos pažymą) ir išsiunčia ją kitos valstybės kompetentingai įstaigai. Prireikus Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga gali prašyti kitų įstaigų ar vaiko tėvą (motiną) pateikti papildomą informaciją.
36. Kitos valstybės kompetentinga įstaiga, norėdama gauti informaciją apie šeimos narių tęsiamą mokymąsi, gamybinę praktiką ir (ar) profesinį mokymą, Lietuvos Respublikos kompetentingai įstaigai siunčia struktūrizuotą dokumentą. Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga kreipiasi į šeimos narius su prašymu pateikti trūkstamus dokumentus. Gavusi reikiamus dokumentus, Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga užpildo atitinkamus struktūrizuotus dokumentus (E 001 formos pažymą) ir išsiunčia kitos valstybės kompetentingai įstaigai.
37. Kitos valstybės kompetentinga įstaiga, norėdama gauti medicininę informaciją, Lietuvos Respublikos kompetentingai įstaigai atsiunčia atitinkamą struktūrizuotą dokumentą (E 404 formos pažymą). Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaigą šį dokumentą persiunčia asmens, apie kurio sveikatos būklę prašoma informacijos, gydytojui, kuris ją užpildo ir grąžina kompetentingai įstaigai. Kai Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga neturi duomenų apie asmenį gydantį gydytoją, gautą dokumentą persiunčia asmeniui su prašymu pateikti užpildytą dokumentą. Gavusi gydytojo užpildytą dokumentą, Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga šį dokumentą išsiunčia atsiuntusiai kitos valstybės kompetentingai įstaigai.
38. Jei Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga gauna asmens prašymą dėl papildomų ar specialių išmokų šeimai, skirtų našlaičiams, skyrimo, ji persiunčia gautą prašymą kitos valstybės narės, kurios teisės aktai pareiškėjui buvo taikomi ilgiausiai ir kurios teisės aktuose nustatytos tokios išmokos, kompetentingai įstaigai. Prireikus Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga, užpildydama ir išsiųsdama atitinkamą struktūrizuotą dokumentą (E 104 formos pažymos A dalį), gali paprašyti kitų valstybių narių kompetentingų įstaigų pateikti informaciją apie pareiškėjo valstybinio socialinio draudimo laikotarpius, siekdama nustatyti, kurios valstybės narės teisės aktai asmeniui buvo taikomi ilgiausiai.
39. Jeigu pareiškėjas kreipiasi į gyvenamosios vietos įstaigą Lietuvos Respublikoje dėl išmokos mirties atveju už mirusį asmenį, gyvenamosios vietos įstaiga nustato, kuri valstybė yra kompetentinga mokėti išmoką mirties atveju.
40. Jeigu nustatoma, kad kompetentinga valstybė yra Lietuvos Respublika, Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga skiria ir moka išmoką mirties atveju. Jeigu nustatoma, kad kompetentinga valstybė yra kita valstybė narė, pareiškėjas pildo atitinkamus struktūrizuotus dokumentus (E 124 formos pažymą) ir prideda dokumentus, kurių reikalauja kompetentinga valstybė narė. Šiuos dokumentus gyvenamosios vietos įstaiga siunčia kitos valstybės kompetentingai įstaigai.
41. Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga, gavusi kitos valstybės kompetentingos įstaigos struktūrizuotą dokumentą su prašymu patvirtinti draudimo laikotarpių trukmę, persiunčia šį prašymą Lietuvos Respublikos susižinojimo tarnybai.
42. Lietuvos Respublikos susižinojimo tarnyba, tiesiogiai arba iš Lietuvos Respublikos kompetentingos įstaigos gavusi kitos valstybės struktūrizuotą dokumentą su prašymu patvirtinti draudimo laikotarpių trukmę, siekiant nustatyti teisę į išmoką šeimai ar išmoką mirties atveju, užpildo atitinkamus struktūrizuotus dokumentus (E 104 formos pažymą), patvirtinančius valstybinio socialinio draudimo laikotarpius, ir persiunčia juos kitos valstybės kompetentingai įstaigai.
43. Kai į gyvenamosios vietos įstaigą dėl struktūrizuotų dokumentų išdavimo kreipiasi pats asmuo, gyvenamosios vietos įstaiga užpildo atitinkamus struktūrizuotus dokumentus (E 401, E 411 formos pažymas) arba surašo laisvos formos pažymą dėl prašomos informacijos ir persiunčia ją kitos valstybės kompetentingai įstaigai, apie tai informuodama asmenį. Asmeniui išduodama prašomos formos kopija.
44. Jeigu nagrinėjant prašymą dėl išmokų skyrimo ar atsakant į kitos valstybės narės paklausimą reikia informacijos, kurios Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga, remdamasi duomenimis, gaunamais iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro pagal duomenų teikimo sutartį, Lietuvos Respublikos kompetentingos įstaigos neturi, ji gali prašyti Lietuvos Respublikos susižinojimo tarnybos pateikti tokią informaciją.
45. Kai Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga informacijos apie asmenį ir jo šeimos narius neturi, nes dėl išmokų šeima nesikreipė, ji informuoja dokumente nurodytą asmenį apie tai, kad kitas iš vaiko tėvų kitoje valstybėje narėje kreipėsi dėl išmokų šeimai, ir paprašo jį pateikti dokumentui užpildyti reikalingą informaciją.
46. Jei nežinoma konkreti kitos valstybės kompetentinga įstaiga, atsakinga už išmokos skyrimą besikreipiančiam asmeniui, Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga ar susižinojimo tarnyba užpildytus atitinkamus struktūrizuotus dokumentus (E 001, E 401 ar E 411 formos pažymas) bei kitus dokumentus siunčia kitos valstybės susižinojimo tarnybai.
VI. IŠMOKŲ MOKĖJIMAS
47. Kompetentinga įstaiga, kuri turi pirmenybę mokėti išmokas šeimai, moka viso dydžio išmoką. Kitos valstybės kompetentinga įstaiga moka diferencinį priedą, kuris lygus skirtumui tarp šioje valstybėje priklausančios išmokos šeimai dydžio ir pirmenybę mokėti išmokas turinčioje valstybėje išmokos šeimai dydžio. Jei valstybėje narėje, kuri neturi pirmenybės mokėti išmoką šeimai, asmeniui priklauso mažesnio dydžio išmoka šeimai nei pirmenybę turinčioje valstybėje, diferencinis priedas nemokamas.
48. Tuo atveju, kai asmuo, kuriam išmoka šeimai mokama vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais, naudoja ją ne vaiko poreikiams užtikrinti, kompetentinga įstaiga išmoką šeimai moka asmeniui, faktiškai išlaikančiam vaiką, remiantis vaiko gyvenamosios vietos įstaigos prašymu.
49. Jei per kalendorinį mėnesį pasikeičia asmeniui vadovaujantis reglamentu taikomi teisės aktai ir dėl to pasikeičia valstybė narė, kompetentinga mokėti išmoką šeimai, šios valstybės narės kompetentinga įstaiga moka išmoką iki to mėnesio pabaigos, bet ne ilgiau, nei numatyta jos nacionaliniuose teisės aktuose. Kompetentinga įstaiga informuoja kitos valstybės kompetentingą įstaigą apie datą, nuo kurios ji nustos mokėti arba pradės mokėti išmoką šeimai. Kitos valstybės kompetentinga įstaiga pradeda mokėti išmoką šeimai nuo šios datos (2 priedo 10 pavyzdys).
50. Asmeniui, gaunančiam išmoką šeimai, persikėlus gyventi į kitą valstybę narę, Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga nustato, ar vadovaujantis reglamento nuostatomis asmuo išsaugo teisę į išmoką šeimai. Jei asmuo ir toliau turi teisę į išmoką šeimai Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga nustato, kokia valstybė turi pirmenybę mokėti išmoką šeimai ir kokia valstybė prireikus turi mokėti diferencinį priedą.
51. Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga, gavusi pranešimą iš kitos valstybės kompetentingos įstaigos, kad ji įgyja pirmenybę mokėti išmoką šeimai, Lietuvoje paskirtos išmokos mokėjimą sustabdo arba skiria diferencinį priedą, jei išmoka Lietuvoje yra didesnio dydžio nei išmoka, paskirta pirmenybę turinčioje valstybėje narėje.
52. Išmokos pervedamos į išmokos gavėjo nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą kredito įstaigoje, esančioje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
53. Jeigu valstybės narės kompetentinga įstaiga turi asmeniui mokėti diferencinį priedą, ji gali daryti avansinius mokėjimus, t. y. apskaičiuoti diferencinio priedo sumą metams ir ją pervesti išmokos mokėjimo laikotarpio pradžioje. Jeigu pasibaigus išmokos mokėjimo laikotarpiui paaiškėja, kad išmokėta diferencinio priedo suma viršija sumos, kuri turėjo būti išmokėta, dydį, diferencinis priedas už kitą laikotarpį pervedamas, išskaičiavus permokėtą sumą iš už ateinančius metus priklausančios sumos.
VII. KOMPENSACIJOS IR IŠIEŠKOJIMAI
55. Nustačiusi, kad Lietuvoje susidarė išmokos permoka, Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga raštu informuoja asmenį apie susidariusią permoką bei priimtą sprendimą dėl permokos grąžinimo Lietuvos Respublikos kompetentingai įstaigai, nurodydama tikslią permokos sumą, jos susidarymo priežastis, laikotarpį, per kurį privaloma ją grąžinti, sprendimo apskundimo tvarką ir sąskaitą, į kurią privaloma grąžinti permoką.
56. Išmokos gavėjui negrąžinus susidariusios permokos sumos per nurodytą laikotarpį, Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga, nustačiusi, kad asmeniui kitoje valstybėje narėje yra mokama išmoka, kuri patenka į reglamentų taikymo sritį, raštu kreipiasi į šios valstybės narės kompetentingą įstaigą su prašymu kompensuoti permoką iš asmeniui priklausančios nepriemokos ar einamųjų mokėjimų Reglamento (EB) Nr. 987/2009 72 ir 74 straipsniuose nustatyta tvarka.
57. Prašyme dėl susidariusios permokos kompensavimo būtina suteikti informaciją: asmens vardas ir pavardė, naujausias žinomas adresas ir visa kita su asmens tapatybe susijusi informacija bei permokos, dėl kurios pateiktas prašymas, pobūdis, jos susidarymo priežastis, laikotarpis ir suma.
58. Kitos valstybės kompetentinga įstaiga, atsakinga už išmokų mokėjimą, gavusi prašymą kompensuoti permoką, išskaito permokėtą sumą iš asmeniui priklausančių nepriemokų ar einamųjų mokamų sumų, vadovaudamasi nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais, tartum ji pati būtų permokėjusi sumas, ir išskaitytą sumą perveda kreditavusiai įstaigai.
59. Jei taikant Reglamento (EB) Nr. 987/2009 72 ir 74 straipsniuose numatytą kompensavimo procedūrą, Lietuvos Respublikos kompetentingai įstaigai nepavyksta atgauti viso dydžio ar dalies permokos, ji pateikia kitos valstybės narės kompetentingai įstaigai prašymą patenkinti pretenziją, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 987/2009 75–86 straipsniuose nustatyta tvarka.
VIII. PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS
60. Trečiųjų šalių piliečiams, teisėtai gyventiems ES valstybės narės teritorijoje, išmokos šeimai ir išmokos mirties atveju skiriamos vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 ir Reglamento (EEB) Nr. 574/72 nuostatomis, kol atitinkamai nebus pakeistas 2003 m. gegužės 14 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 859/2003, išplečiantis Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 ir Reglamento (EEB) Nr. 574/72 nuostatų taikymą trečiųjų šalių piliečiams, kuriems jos dar netaikomos dėl jų pilietybės (toliau vadinama – Reglamentas (EB) Nr. 859/2003) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 5 tomas, p. 317). Pakeitus šį reglamentą, šioje dalyje paminėtiems trečiųjų šalių piliečiams bus pradėti taikyti Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009.
61. EEE valstybių narių piliečiams, gyvenantiems ar dirbantiems ES ar EEE valstybėse narėse, ir ES valstybių narių piliečiams ir jų šeimų nariams, gyvenantiems ar dirbantiems EEE valstybėse narėse, išmokos šeimai ir išmokos mirties atveju skiriamos vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 ir Reglamento (EEB) Nr. 574/72 nuostatomis, kol atitinkamai nebus pakeistas Europos ekonominės erdvės susitarimo IV priedas (Socialinė apsauga) (OL 1994 L 1, p. 327), įtraukiant į šio Susitarimo taikymo sritį Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamentą (EB) Nr. 987/2009. Įsigaliojus šiems Europos ekonominės erdvės susitarimo IV priedo (Socialinė apsauga) pakeitimams, šioje dalyje išvardytiems asmenims išmokos šeimai ir išmokos mirties atveju bus skiriamos vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamentu (EB) Nr. 987/2009.
62. Šveicarijos piliečiams, gyvenantiems ar dirbantiems ES valstybėse narėse ar Šveicarijoje, ir ES valstybių narių piliečiams ir jų šeimų nariams, gyvenantiems ar dirbantiems Šveicarijoje, išmokos šeimai ir išmokos mirties atveju skiriamos vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 ir Reglamento (EEB) Nr. 574/72 nuostatomis, kol atitinkamai nebus pakeistas Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl laisvo asmenų judėjimo (OL 2002 L 114, p. 6.), įtraukiant į šio Susitarimo taikymo sritį Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamentą (EB) Nr. 987/2009. Įsigaliojus šiems Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo pakeitimams, šioje dalyje išvardytiems asmenims išmokos šeimai ir išmokos mirties atveju bus skiriamos vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamentu (EB) Nr. 987/2009.
63. Kol atitinkamai nebus pakeisti Reglamentas (EB) Nr. 859/2003, Europos ekonominės erdvės susitarimo IV priedas (Socialinė apsauga) ir Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl laisvo asmenų judėjimo, asmenims, nurodytiems šio Tvarkos aprašo 60–62 punktuose, šio Tvarkos aprašo V skyriaus nuostatos dėl laikinojo sprendimo dėl pirmenybės mokėti išmoką šeimai ir laikino išmokų šeimai mokėjimo netaikomos. Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga, gavusi šių asmenų prašymą skirti išmokas šeimai, nustato, kokia valstybė turi pirmenybę mokėti išmoką šeimai, ir skiria atitinkamai viso dydžio išmoką šeimai ar diferencinį priedą.
64. Kol atitinkamai nebus pakeisti Reglamentas (EB) Nr. 859/2003, Europos ekonominės erdvės susitarimo IV priedas (Socialinė apsauga) ir Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl laisvo asmenų judėjimo, asmenims, nurodytiems šio Tvarkos aprašo 60–62 punktuose, šio Tvarkos aprašo 59 punktas netaikomas. Šiuo atveju prašymas kompensuoti Lietuvoje susidariusią permoką pateikiamas kitos valstybės narės kompetentingai įstaigai, mokančiai šiam asmeniui išmoką vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 111 straipsnio 2 dalimi.
65. Reglamento (EB) Nr. 987/2009 95 straipsnyje nustatytu pereinamuoju laikotarpiu dėl informacijos pasikeitimo elektroninėmis priemonėmis:
65.1. Lietuvos Respublikos kompetentingos įstaigos ir susižinojimo tarnyba turi vadovautis bendradarbiavimo, pragmatiškumo ir lankstumo principais, siekdama užtikrinti asmenų reglamentuose nustatytas socialines teises;
65.2. Lietuvos Respublikos kompetentingos įstaigos ir susižinojimo tarnyba priima ir nagrinėja iš kitos valstybės narės kompetentingos įstaigos ar susižinojimo tarnybos gautas struktūrizuotų dokumentų popierines formas ir E formos pažymas nepriklausomai nuo to, kad E formos pažymose pateikiamos nuorodos į Reglamentą (EEB) Nr. 1408/71 ir Reglamentą (EEB) Nr. 574/72 (3 priedas);
65.3. Lietuvos Respublikos kompetentingos įstaigos ir susižinojimo tarnyba gali pildyti Reglamento (EB) 987/2009 1 straipsnio d punkte nurodytų struktūrizuotų elektroninių dokumentų popierines formas arba E formos pažymas, jeigu E formos pažymose pateikiamos informacijos pakanka Reglamentų (EB) Nr. 883/2004 ir Nr. 987/2009 nuostatoms taikyti ir E formos pažymos yra pildomos kompiuterinės programos pagalba.
IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų
koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių
su išmokomis šeimai ir išmokomis mirties
atveju, įgyvendinimo tvarkos aprašo
1 priedas
(Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministro
2010 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. A1-162 redakcija)
ES SOCIALINIŲ APSAUGOS SISTEMŲ KOORDINAVIMO ADMINISTRACINĖS KOMISIJOS ADMINISTRACINĖS KOMISIJOS SPRENDIMAI IŠMOKŲ ŠEIMAI IR IŠMOKŲ MIRTIES ATVEJU SRITYJE
1. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos 2009 m. birželio 12 d. sprendimas Nr. F1 dėl Reglamento (EB) Nr. 883/2004 68 straipsnio dėl pirmenybinių taisyklių, kai išmokos šeimai sutampa, aiškinimo.
2. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos 2009 m. birželio 12 d. sprendimas Nr. H1 dėl perėjimo nuo Reglamentų (EEB) Nr. 1408/71 ir Nr. 574/72 prie Reglamentų (EB) Nr. 883/2004 ir Nr. 987/2009 tvarkos ir Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimų ir rekomendacijų taikymo.
3. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos 2009 m. birželio 12 d. sprendimas Nr. E1 dėl pereinamojo laikotarpio, taikomo Reglamento (EB) Nr. 987/2009 4 straipsnyje nurodytam keitimuisi duomenimis elektroninėmis priemonėmis, praktinės tvarkos.
4. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos 2009 m. spalio 15 d. sprendimas Nr. H3 dėl datos, į kurią turi būti atsižvelgiama nustatant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009 90 straipsnyje nurodyto konvertavimo kursus.
Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų
koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių
su išmokomis šeimai ir išmokomis mirties
atveju, įgyvendinimo tvarkos aprašo
2 priedas
(Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministro
2010 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. A1-162 redakcija)
PAVYZDŽIAI
1. Jei vaiko tėvas užsiima darbine veikla Lietuvoje, o motina gyvena Ispanijoje, neužsiima darbine veikla ir negauna valstybinio socialinio draudimo pensijos, ir abu vaiko tėvai įgyja teisę į išmokas šeimai, tai pirmenybę mokėti išmoką šeimai įgyja darbo vietos valstybė – Lietuva. Jeigu Ispanijoje išmoka šeimai yra didesnė negu Lietuvoje, Ispanijos kompetentinga įstaiga turi skirti ir mokėti skirtumą tarp Ispanijos ir Lietuvos išmokos vaikui dydžio.
Pvz., Lietuvoje išmoka vaikui yra 52 Lt, o Ispanijoje – 150 Lt. Šiuo atveju Lietuvos kompetentinga įstaiga turi mokėti 52 Lt, o Ispanijos kompetentinga įstaiga – 98 Lt.
2. Jei vaiko tėvas užsiima darbine veikla Latvijoje, o motina gauna valstybinio socialinio draudimo pensiją Lietuvoje ir abu įgyja teisę į išmokas šeimai pagal nacionalinius įstatymus, tai pirmenybę mokėti išmoką šeimai įgyja darbo vietos valstybė – Latvija. Jeigu Lietuvoje išmoka šeimai yra didesnė negu Latvijoje, Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga turi skirti ir mokėti skirtumą tarp Lietuvos ir Latvijos išmokos vaikui dydžio.
3. Jei vaiko tėvas gauna valstybinio socialinio draudimo pensiją iš Švedijos, o vaiko motina gyvena, bet nedirba ir negauna valstybinio socialinio draudimo pensijos Lietuvoje, ir abu įgyja teisę į išmoką šeimai, tai pirmenybę mokėti išmoką šeimai įgyja Švedija.
4. Jei vaiko tėvas užsiima darbine veikla Airijoje, o vaiko motina – Lietuvoje ir vaikas gyvena kartu su motina, tai pirmenybę mokėti išmoką šeimai įgyja ta valstybė, kurioje gyvena vaikas, t. y. Lietuva. Airijos kompetentinga įstaiga turės mokėti diferencinį priedą, jei išmoka šeimai bus didesnė negu Lietuvoje.
5. Jei vaiko tėvas gauna valstybinio socialinio draudimo pensiją iš Ispanijos, o vaiko motina valstybinio socialinio draudimo pensiją gauna iš Lietuvos ir vaikas gyvena kartu su motina, tai pirmenybę mokėti išmoką šeimai įgyja ta valstybė, kurioje gyvena vaikas, t. y. Lietuva. Ispanijos kompetentinga įstaiga turės mokėti diferencinį priedą, jei išmoka šeimai bus didesnė negu Lietuvoje.
6. Jei vaiko motina gyvena Suomijoje, o vaiko tėvas – Lietuvoje ir abu neužsiima darbine veikla bei negauna valstybinio socialinio draudimo pensijų, o vaikas gyvena su motina, tai pirmenybę mokėti išmoką šeimai įgyja ta valstybė, kurioje gyvena vaikas, t. y. Suomija. Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga diferencinio priedo nemoka.
7. Jei vaiko tėvas užsiima darbine veikla Lenkijoje, o motina – Airijoje, bet vaikas su močiute gyvena Lietuvoje, tai pirmumo teisę mokėti išmoką šeimai įgis ta valstybė, kurioje išmoka šeimai yra didesnės. Kitos valstybės narės kompetentinga įstaiga jai kompensuoja pusę minėtos sumos, neviršydama savo teisės aktuose nustatytos ribos.
Pvz., Airijoje išmoka šeimai yra 500 Lt, o Lenkijoje – 125 Lt. Airijos kompetentinga įstaiga vaikui mokės 500 Lt. Lenkijos kompetentinga įstaiga Airijos kompetentingai įstaigai turės pervesti 125 Lt.
8. Kai Lietuvoje miršta Latvijos darbuotojas, Latvijos kompetentinga įstaiga skiria laidojimo pašalpą, neatsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas gyvena Lietuvoje.
9. Jei miršta Lietuvoje gyvenantis Lenkijos pensininkas, gaunantis našlių pensiją iš Lietuvos, laidojimo pašalpą skiria Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga.
10. Jei asmuo su vaiku gyvena ir dirba Vokietijoje, gauna iš Vokietijos išmoką šeimai, o nuo 2010 m. vasario 10 d. jis atvyksta gyventi ir pradeda dirbti Lietuvoje, Vokietijos kompetentinga įstaiga išmoką vaikui išmoka už visą vasario mėnesį. Jei pagal Lietuvos nacionalinius teisės aktus šeimai priklauso išmoka vaikui, Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga išmoką moka nuo 2010 m. kovo 1 d.
Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų
koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su
išmokomis šeimai ir išmokomis mirties atveju,
įgyvendinimo tvarkos aprašo
3 priedas
(Lietuvos Respbulikos socialinės
apsaugos ir darbo ministro
2010 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. A1-162 redakcija)
E FORMOS PAŽYMŲ IR STRUKTŪRIZUOTŲ ELEKTRONINIŲ DOKUMENTŲ NAUDOJIMAS TAIKANT
REGLAMENTUS (EB) NR. 883/2004 IR NR. 987/2009
| Struktūrizuotas elektroninis dokumentas |
Reglamento (EB) Nr. 883/04 straipsniai |
Reglamento (EB) Nr. 987/09 straipsniai |
E formos pažyma |
Aprašymas |
Pastabos |
| F001 Prašymas nustatyti įstaigos kompetenciją |
1 straipsnio 1 punkto i dalis, 67 ir 68 straipsniai |
2 straipsnio 2 punktas, 58 ir 59 straipsniai, 60 straipsnio 1, 2 ir 5 punktai, 72 straipsnio 1 punktas |
E 401, E 411 |
Kompetentinga įstaiga prašo kitos valstybės kompetentingos įstaigos pateikti informaciją apie pareiškėjo teisę į išmokas šeimai |
Jei prašymas pateiktas įstaigai, kuri neturi pirmenybės mokėti išmokas šeimai, prašymo pateikimo tokiai įstaigai data laikoma prašymo pateikimo pirmenybę mokėti išmoką šeimai turinčiai įstaigai data |
| F002 Atsakymas į prašymą nustatyti kompetenciją |
1 straipsnio 1 punkto i dalis, 67 ir 68 straipsniai |
2 straipsnio 2 punktas, 58 ir 59 straipsniai, 60 straipsnio 1, 2 ir 5 punktai, 72 straipsnio 1 punktas |
E 401, E 411 |
Kompetentinga įstaiga pateikia prašomą informaciją |
|
| F003 Sprendimas dėl įstaigos kompetencijos |
1 straipsnio 1 punkto i dalis, 67 ir 68 straipsniai |
58 ir 59 straipsniai, 60 straipsnio 1, 2 ir 5 punktai |
|
Sprendimu patvirtinama, kad kompetentinga įstaiga turi pirmenybę mokėti išmokas šeimai. Kitos valstybės kompetentinga įstaiga informuojama apie paskirtos išmokos dydį |
|
| F004 Prašymas patikslinti informaciją |
67 ir 68 straipsniai |
58 ir 59 straipsniai, 60 straipsnio 1– 4 punktai |
|
Jei siekiant nustatyti, kokia valstybė narė turi pirmenybę mokėti išmoką šeimai, nepakanka asmens prašyme pateiktos informacijos, kompetentinga įstaiga kreipiasi į kitos valstybės kompetentingą įstaigą dėl papildomos informacijos apie vaiko tėvo (motinos) teisę į išmoką šeimai toje valstybėje |
|
| F005 Atsakymas į prašymą patikslinti informaciją |
67 ir 68 straipsniai |
58 ir 59 straipsniai, 60 straipsnio 1– 4 punktai |
|
Kompetentinga įstaiga atsako į paklausimą dėl papildomos informacijos apie vaiko tėvo (motinos) teisę į išmoką šeimai |
|
| F006 Informacija apie laikinąjį sprendimą dėl pagrindinės kompetencijos ir mokėtinų išmokų |
1 straipsnio 1 punkto i dalis, 67 ir 68 straipsniai |
58 straipsnis, 60 straipsnio 3– 5 punktai |
|
Gyvenamosios vietos įstaiga priima laikiną sprendimą dėl pirmenybės mokėti išmoką šeimai ir apie tai informuoja kitos valstybės kompetentingą įstaigą ir pareiškėją |
Jei yra nesutariama, kuri valstybė turi pirmenybę mokėti išmoką šeimai, vaiko gyvenamosios vietos valstybė pradeda mokėti laikinas išmokas, remdamasi nacionalinės teisės aktais |
| F007 Pranešimas apie nepritarimą laikinajam sprendimui |
|
60 straipsnio 3 ir 4 punktai |
|
Kitos valstybės kompetentinga įstaiga per 2 mėnesius turi informuoti apie pritarimą ar nepritarimą gyvenamosios vietos įstaigos priimtam laikinam sprendimui dėl pirmenybės mokėti išmoką šeimai |
Jei per du mėnesius kitos valstybės kompetentinga įstaiga neatsako dėl laikino sprendimo dėl pirmenybės mokėti išmoką šeimai, taikomas šis sprendimas |
| F008 Sprendimas priimtas pasidalijus informacija |
|
60 straipsnio 3 ir 4 punktai |
|
Jei kompetentinga įstaiga nepritaria laikinajam sprendimui, gyvenamosios vietos įstaiga iš naujo svarsto laikiną sprendimą dėl pirmenybės mokėti išmoką šeimai, vadovaudamasi iš kitos valstybės kompetentingos įstaigos gauta papildoma informacija. Apie priimtą sprendimą informuojama kitos valstybės kompetentinga įstaiga (kartu siunčiamas F006 formos struktūrizuotas elektroninis dokumentas) |
|
| F009 Laikinojo sprendimo dėl pagrindinės kompetencijos ir suteiktų išmokų užginčijimas |
|
60 straipsnio 3 punktas |
|
Jei kompetentingoms įstaigoms nepavyksta susitarti dėl pirmenybės mokėti išmoką šeimai, ginčo sprendimas perduodamas atitinkamų valstybių narių kompetentingos valdžios institucijoms |
|
| F010 Konsultacijos su Administracine komisija |
|
6 straipsnio 3 punktas, 60 straipsnio 4 punktas |
|
Jei kompetentingoms valdžios institucijoms nepavyksta susitarti dėl pirmenybės mokėti išmoką šeimai, jos kreipiasi į Administracinę komisiją |
|
| F011 Administracinės komisijos sprendimas |
|
6 straipsnio 3 punktas, 60 straipsnio 4 punktas |
|
Administracinė komisija siekia išspręsti ginčą dėl pirmenybės mokėti išmoką šeimai per 6 mėnesius. Kompetentinga valdžios institucija informuoja kompetentingą įstaigą apie Administracinės komisijos sprendimą |
|
| F012 Kompensavimo reikalavimas |
|
58 straipsnis, 60 straipsnio 5 punktas, 73 straipsnis |
E 411 |
Jei laikinai išmoką šeimai mokėjusi kompetentinga įstaiga sumoka didesnę sumą, nei ji turi mokėti pagal galutinį sprendimą dėl pirmenybės taisyklių taikymo, ji kreipiasi dėl permokos gražinimo į pirmenybę mokėti išmoką šeimai turinčią valstybę narę |
Kompetentinga įstaiga informuoja apie paskirtą išmoką, išmokos mokėjimo trukmę dienomis, savaitėmis ir/ar mėnesiais, išmokos šeimai dydį kiekvienam vaikui atskirai ar bendrą išmokų sumą, skirtą visai šeimai |
| F013 Atsakymas į kompensavimo reikalavimą |
|
58 straipsnis, 60 straipsnio 5 punktas, 73 straipsnis |
E 411 |
Pirmenybę mokėti išmoką šeimai turinti kompetentinga įstaiga priima sprendimą dėl išmokos šeimai mokėjimo nuo ginčo pradžios ir kompensuoja kitos valstybės kompetentingai įstaigai, mokėjusiai laikiną išmoką, susidariusią permoką |
|
| F014 Prašymas pateikti sprendimą dėl pirminio reikalavimo vertinimo |
1 straipsnio 1 punkto i dalis, 67 straipsnis, 68 straipsnio 2 punktas |
2 straipsnio 2 punktas, 58 straipsnis, 60 straipsnio 5 punktas, 72 straipsnio 1 punktas |
E 411 |
Kompetentinga įstaiga, kuri turi pirmenybę mokėti išmoką šeimai, moka viso dydžio išmoką. Kitos valstybės kompetentinga įstaiga apskaičiuoja ir prireikus moką diferencinį priedą |
|
| F015 Atsakymas į prašymą pateikti sprendimą dėl pirminio reikalavimo vertinimo |
1 straipsnio 1 punkto i dalis, 67 straipsnis, 68 straipsnio 2 punktas |
2 straipsnio 2 punktas, 58 straipsnis, 60 straipsnio 5 punktas, 72 straipsnio 1 punktas |
E 411 |
Pirmumo teisę mokėti išmokas turinti įstaiga pateikia prašomą informaciją |
|
| F016 Prašymas išmokėti išmokas |
68 a straipsnis |
|
|
Gyvenamosios vietos įstaiga siunčia asmens, su kuriuo gyvena vaikai ir kuriuos jis faktiškai išlaiko, prašymą kitos valstybės kompetentingai įstaigai, kad išmoka šeimai būtų mokama tiesiogiai asmeniui, kuris faktiškai išlaiko vaikus |
|
| F017 Atsakymas į prašymą išmokėti išmokas |
68 a straipsnis |
|
|
Kompetentinga įstaiga atsako į prašymą mokėti išmoką šeimai, tiesiogiai tam asmeniui, kuris faktiškai išlaiko vaikus |
|
| F018 Prašymas nurodyti draudimo laikotarpio trukmę |
69 straipsnis |
61 straipsnis |
E 104 |
Kompetentingos įstaigos, kurios neturi papildomų ar specialių išmokų vaikams ar našlaičiams, prašo kitų valstybių kompetentingų įstaigų patvirtinti draudimo, darbo ar gyvenimo laikotarpių trukmę, siekdamos nustatyti, į kurią valstybę narę turi būti persiųstas asmens prašymas |
Prašymas siunčiamas tik tuo atveju, kai yra kelios valstybės, turinčios papildomas ar specialias išmokas šeimai, skirtas našlaičiams, ir būtina nustatyti, kurios valstybės teisės aktai asmeniui buvo taikomi ilgiausiai |
| F019 Atsakymas į prašymą nurodyti draudimo laikotarpio trukmę |
69 straipsnis |
61 straipsnis |
E 104 |
Kompetentinga įstaiga informuoja apie draudimo, darbo ar gyvenimo laikotarpius |
|
| F020 Informacija apie teikiamą pirmenybę |
69 straipsnis |
61 straipsnis |
|
Kompetentinga įstaiga prašo pateikti informaciją apie tai, kurioje valstybėje asmuo įgijo ilgiausią draudimo laikotarpį |
|
| F021 Prašymas gauti papildomas išmokas |
69 ir 81 straipsniai |
61 straipsnis |
|
Kompetentinga įstaiga, gavusi prašymą skirti specialias išmokas vaikams ar našlaičiams, persiunčia gautą prašymą valstybės, kurioje asmuo įgijo ilgiausią draudimo stažą, kompetentingai įstaigai |
|
| F022 Prašymas pateikti informaciją apie laikotarpius |
6 straipsnis |
12 straipsnis |
E 104, E 001 |
Kompetentinga įstaiga prašo pateikti informaciją apie kitoje valstybėje įgytus draudimo, darbo ir gyvenimo laikotarpius, skiriant išmokas šeimai |
|
| F023 Atsakymas į prašymą pateikti informaciją apie laikotarpius |
6 straipsnis |
12 straipsnis |
E 104, E 001 |
Kompetentinga įstaiga informuoja apie draudimo, darbo ir gyvenimo laikotarpius |
|
| F024 Prašymas atlikti sveikatos patikrinimą |
|
2 straipsnio 2 punktas |
|
Kompetentinga įstaiga prašo kitos valstybės kompetentingos įstaigos atlikti medicininį patikrinimą, jei jis reikalingas išmokoms šeimai skirti |
Prašymas siunčiamas tik tuo atveju, kai vadovaujantis nacionalinės teisės aktais siekiant nustatyti teisę į išmoką šeimai reikalingas medicininis patikrinimas |
| F025 Atsakymas į prašymą atlikti sveikatos patikrinimą |
|
2 straipsnio 2 punktas |
|
Kompetentinga įstaiga informuoja apie atliktus medicininius patikrinimus |
|
| F026 Prašymas pateikti daugiau informacijos |
|
2 straipsnio 2 punktas |
E 001 |
Kompetentinga įstaiga prašo kitos valstybės kompetentingos įstaigos pateikti papildomą informaciją |
Pvz., prašoma informuoti, kada buvo pateiktas pirminis pareiškimas |
| F027 Atsakymas į prašymą pateikti daugiau informacijos |
|
2 straipsnio 2 punktas |
E 001 |
Kompetentinga įstaiga pateikia prašomą informaciją |
Pvz., informuojama, kada buvo pateiktas pirminis pareiškimas |
_________________