LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCIZŲ ĮSTATYMO 34 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO nr. XIP-2610
2011 m. sausio 12 d. Nr. 4
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. SV-S-963 9 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Nepritarti Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 34 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-2610 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Pasiūlymas grindžiamas tuo, kad Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme (Žin., 2001, Nr. 98-3482; 2010, Nr. 45-2174) (toliau – Akcizų įstatymas) nustatytas cigarečių maksimalios mažmeninės kainos nustatymo modelis, kai galutinę mažmeninę prekės kainą formuoja cigarečių gamintojas, pažeidžia laisvosios rinkos principus ir Lietuvos Respublikos kainų įstatymo (Žin., 1990, Nr. 22-542) (toliau – Kainų įstatymas) 2 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad tiek Akcizų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje, tiek 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvoje 92/79/EEB dėl mokesčių, taikomų cigaretėms, derinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 13 tomas, p. 202) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. vasario 16 d. Tarybos direktyva 2010/12/ES (OL 2010 L 50, p. 1), su kuria suderintas Akcizų įstatymas, numatyta privalomai taikyti vertybinį akcizų tarifo elementą, t. y. cigaretės apmokestinamos taikant kombinuotąjį akcizų tarifą, kurį sudaro specifinis (litais už 1 000 cigarečių) ir vertybinis (maksimalios mažmeninės kainos procentais) elementai. Toks apribojimas sietinas su tuo, kad tai – akcizų mokesčio administravimo priemonė, t. y. tuo atveju, kai cigaretės parduodamos už kainą, didesnę nei nurodyta banderolėse, reiškia, kad už šias cigaretes sumokėta per mažai akcizų, nes viena akcizų tarifo dalis nustatoma maksimalios mažmeninės kainos procentais. Taigi esamas cigaretėms taikomo akcizų tarifo teisinis reguliavimas neturėtų būti laikomas nesuderinamu su laisvosios rinkos principais ir Kainų įstatymo 2 straipsnio nuostatomis. Juolab kad maksimalios mažmeninės kainos cigarečių pakuočių banderolėse nurodomos absoliučioje daugumoje Europos Sąjungos valstybių.
2. Vadovaudamiesi 1995 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 95/59/EB dėl kitų nei apyvartos mokesčių, kurie turi įtakos apdoroto tabako suvartojimui (OL 2004 m. specialusis leidimas, 9 skyrius, 1 tomas, p. 283), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. vasario 16 d. Tarybos direktyva 2010/12/ES (OL 2010 L 50, p. 1), nuostatomis, gamintojai gali laisvai nustatyti maksimalią mažmeninę kiekvieno savo produkto pardavimo kainą. Todėl klausimas dėl kainų, nurodomų cigarečių pakuotės banderolėje, turėtų būti sprendžiamas prekybos įmonės ir gamintojo derybomis.
3. Jeigu būtų pritarta Įstatymo projekto nuostatoms, siūlančioms mažmeninės prekybos įmonėms nustatyti fiksuotą 20 procentų maksimalios cigarečių pardavimo kainos nuolaidą, mažmeninės prekybos įmonės gautų tokio paties dydžio pajamas ir nuo Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui tenkančių pridėtinės vertės ir akcizų mokesčių. Be to, pritarus Įstatymo projekto nuostatoms ir darant prielaidą, kad tiek cigarečių gamintojai, tiek didmenine cigarečių prekyba besiverčiantys asmenys sieks išlaikyti tą pačią pajamų dalį iš cigarečių pakuotės kainos, atskaičius mokesčius, Finansų ministerijos skaičiavimais, pigiausios cigaretės, kurių pakuotė šiuo metu kainuoja 6,19 lito, galėtų brangti iki 9 litų, o tai neigiamai veiktų legalią tabako gaminių rinką.