LIETUVOS BANKO VALDYBOS
NUTARIMAS
DĖL mokėjimo įstaigų nuosavo kapitalo skaičiavimo taisyklių
2009 m. gruodžio 24 d. Nr. 240
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890) 9 straipsniu, Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 153-6887) 14 straipsnio 3 dalimi ir įgyvendindama 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, iš dalies keičiančią direktyvas 97/7/EB, 2002/65/EB, 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinančią Direktyvą 97/5/EB (OL 2007 L 319, p. 1), Lietuvos banko valdyba nutaria:
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2009 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 240
MOKĖJIMO ĮSTAIGŲ NUOSAVO KAPITALO SKAIČIAVIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokėjimo įstaigų nuosavo kapitalo skaičiavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato mokėjimo įstaigų, turinčių mokėjimo įstaigos licenciją, (toliau – mokėjimo įstaigų) nuosavo kapitalo dydžio, apskaičiavimo ir taikymo taisykles.
2. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:
Kitos veiklos pajamos – pajamos, išskyrus komisinius ir kitus mokesčius bei palūkanų pajamas, gautos teikiant mokėjimo paslaugas ir glaudžiai su jomis susijusias papildomąsias paslaugas.
Komisiniai ir kiti mokesčiai – bendra komisinių bei kitų mokesčių, sumokėtų ir gautų teikiant mokėjimo paslaugas ir glaudžiai su jomis susijusias papildomąsias paslaugas, suma.
Mokėjimo paslaugų apyvartos mėnesinis vidurkis (toliau – MPAMV) – bendra mokėjimo įstaigos praėjusiais finansiniais metais atliktų mokėjimo operacijų apyvarta, padalyta iš 12 arba iš faktiškai praėjusių mėnesių skaičiaus.
Nuosavo kapitalo poreikis – privalomas mokėjimo įstaigos nuosavo kapitalo, reikalingo mokėjimo įstaigos prisiimamai rizikai, susijusiai su mokėjimo paslaugų ir glaudžiai su jomis susijusių papildomųjų paslaugų teikimu, padengti, dydis.
Palūkanų išlaidos – mokėjimo įstaigos sumokėtos palūkanos už skolintas lėšas ir už mokėjimo paslaugų vartotojų ir kitų mokėjimo paslaugų teikėjų mokėjimo sąskaitų lėšas.
Palūkanų pajamos – mokėjimo įstaigos gautos palūkanos už investuotas mokėjimo paslaugų vartotojų ir kitų mokėjimo paslaugų teikėjų lėšas bei kitas mokėjimo įstaigos turimas lėšas.
Pastoviosios pridėtinės išlaidos – išlaidos (nuomos, draudimo, pastatų priežiūros, ilgalaikio turto nusidėvėjimo, administracinės ir kitos panašios išlaidos), kurių bendra suma nekinta arba kinta labai mažai, keičiantis teikiamų mokėjimo paslaugų apyvartai.
Su mokėjimo paslaugomis glaudžiai susijusios papildomosios paslaugos – Mokėjimo įstaigų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos paslaugos.
3. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžta Mokėjimo įstaigų įstatyme ir Mokėjimų įstatyme.
4. Šiose Taisyklėse nuosavam kapitalui apskaičiuoti naudojami dydžiai yra išreikšti eurais pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialų lito ir euro santykį.
5. Pagal šias Taisykles Lietuvos bankui pateikiamiems dokumentams ir Lietuvos banko atliekamiems veiksmams taikomi Bendrųjų kredito ir mokėjimo įstaigų prašymų išduoti leidimus pateikimo, nagrinėjimo ir leidimo išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2004 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 58 (Žin., 2004, Nr. 80-2878), reikalavimai.
II. MOKĖJIMO ĮSTAIGOS NUOSAVAS KAPITALAS
6. Mokėjimo įstaigos minimalaus nuosavo kapitalo sudėtis ir dydis, atsižvelgiant į teikiamas mokėjimo paslaugas, nustatytas Mokėjimo įstaigų įstatymo 13 straipsnyje. Mokėjimo įstaiga, teikianti mokėjimo paslaugas, kurioms nustatyti minimalaus nuosavo kapitalo dydžiai skiriasi, privalo turėti didesnį minimalaus nuosavo kapitalo dydį.
7. Mokėjimo įstaigos nuosavas kapitalas, nurodytas Mokėjimo įstaigų įstatymo 14 straipsnyje, skirstomas į du lygius: I ir II lygio kapitalus.
8. I lygio kapitalą sudaro:
8.5. audituotas einamųjų metų nepaskirstytasis pelnas, atėmus numatomus mokėti mokesčius ir dividendus;
9. II lygio kapitalą sudaro:
9.5. neterminuotieji skolos vertybiniai popieriai. Įtraukiant neterminuotuosius skolos vertybinius popierius į nuosavą kapitalą mutatis mutandis taikomi Neterminuotųjų skolos vertybinių popierių ir jų įtraukimo į banko kapitalą bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2007 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 131 (Žin., 2007, Nr. 109-4484), reikalavimai;
9.6. subordinuotosios paskolos. Įtraukiant subordinuotąją paskolą į nuosavą kapitalą mutatis mutandis taikomi Subordinuotųjų paskolų ir jų įtraukimo į banko kapitalą bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 185 (Žin., 2007, Nr. 137-5638), reikalavimai.
10. II lygio kapitalas neturi viršyti I lygio kapitalo (atėmus šių Taisyklių 13 punkte nurodytus straipsnius).
11. 9.6 punkte nurodytos subordinuotosios paskolos neturi viršyti 50 proc. I lygio kapitalo (atėmus šių Taisyklių 13 punkte nurodytus straipsnius).
12. Lietuvos bankas laikinai gali leisti netaikyti šių Taisyklių 10 ir 11 punktuose nustatytų kapitalo apribojimų.
13. Iš I lygio kapitalo turi būti atimama:
14. Atlikus atskaitymus iš I lygio kapitalo, iš I ir II lygio kapitalų atimama:
14.1. investicijos į kredito įstaigas ir finansų įmones (balansinė vertė) ir toms įstaigoms suteiktos subordinuotosios paskolos:
14.1.1. kai mokėjimo įstaigos investicija į kredito įstaigą ar finansų įmonę viršija 10 procentų tos įstaigos nuosavo kapitalo, iš mokėjimo įstaigos kapitalo atimama investicijos dalis, viršijanti 10 procentų tos įstaigos nuosavo kapitalo, ir tai įstaigai suteiktos subordinuotosios paskolos. Lietuvos bankas gali leisti neatimti iš mokėjimo įstaigos kapitalo tokių investicijų, kurios skirtos kredito ar finansų įmonei reorganizuoti arba suteikti pagalbą;
14.1.2. kai bendra mokėjimo įstaigos investicijų į kredito įstaigas ir finansų įmones, kurios neviršija 10 proc. kredito įstaigos ir finansų įmonės nuosavo kapitalo, ir šioms įstaigoms suteiktų subordinuotųjų paskolų, kurios ne atimamos pagal 14.1.1 punkto reikalavimus, suma viršija 10 proc. mokėjimo įstaigos kapitalo, apskaičiuoto prieš atimant 14.1.1 punkte nurodytus dydžius, iš mokėjimo įstaigos kapitalo atimama investicijų ir šioms įstaigoms suteiktų subordinuotųjų paskolų sumos dalis, viršijanti 10 proc. mokėjimo įstaigos kapitalo. Lietuvos bankas gali leisti neatimti iš mokėjimo įstaigos kapitalo tokių investicijų, kurios skirtos kredito ar finansų įstaigai reorganizuoti arba suteikti pagalbą;
14.1.3. mokėjimo įstaigai priklausančios draudimo, perdraudimo ir draudimo kontroliuojančiųjų (holdingo) įmonių įstatinio kapitalo arba balsavimo teisių dalys, jeigu mokėjimo įstaiga jų turi 20 procentų arba daugiau; toms įmonėms suteiktos subordinuotosios paskolos ir kitos mokėjimo įstaigos turimos kapitalo dalys tose įmonėse. Lietuvos bankas gali leisti neatimti iš mokėjimo įstaigos kapitalo tokių investicijų, jeigu jos skirtos šioms įstaigoms reorganizuoti arba suteikti pagalbą.
14.2. 50 procentų 14.1.1–14.1.3 punktuose nurodytos sumos turi būti atimama iš I lygio kapitalo (atėmus šių Taisyklių 13 punkte nurodytus straipsnius) ir 50 procentų iš II lygio kapitalo, pritaikius kapitalo apribojimus, nustatytus šių Taisyklių 10 ir 11 punktuose. Jeigu 50 procentų 14.1.1–14.1.3 punktuose nurodytos sumos yra didesnė nei II lygio kapitalas, perviršis atimamas iš I lygio kapitalo.
III. MOKĖJIMO ĮSTAIGOS NUOSAVO KAPITALO POREIKIO SKAIČIAVIMAS
15. Mokėjimo įstaigos nuosavo kapitalo poreikiui skaičiuoti gali būti taikomas vienas iš šių metodų: A, B arba C metodas.
A metodas
16. Taikant A metodą mokėjimo įstaigos nuosavo kapitalo poreikis apskaičiuojamas pagal praėjusių finansinių metų mokėjimo įstaigos pastoviąsias pridėtines išlaidas. Mokėjimo įstaigos nuosavo kapitalo poreikis turi sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų praėjusių finansinių metų pastoviųjų pridėtinių išlaidų. Lietuvos bankas turi teisę nustatyti individualų nuosavo kapitalo poreikio dydį – padidinti arba sumažinti, jeigu nuo praėjusių metų įvyko esminių pokyčių mokėjimo įstaigos veikloje (pvz., dalies verslo pardavimas, naujo verslo įsigijimas, staigus mokėjimo įstaigos turto augimas ir pan.). Nuosavo kapitalo poreikio apskaičiavimo dieną mokėjimo įstaigos, dar neteikusios mokėjimo paslaugų visus finansinius metus, nuosavo kapitalo poreikis gali būti skaičiuojamas, remiantis mokėjimo įstaigos verslo plane, kurio trūkumus, vadovaujantis Mokėjimo įstaigų įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatomis, gali būti reikalaujama patikslinti Lietuvos bankui svarstant klausimą dėl licencijos išdavimo, numatytu pastoviųjų pridėtinių išlaidų dydžiu.
B metodas
17. Taikant B metodą mokėjimo įstaigos nuosavo kapitalo poreikis skaičiuojamas pagal praėjusių finansinių metų MPAMV. Mokėjimo įstaigos nuosavo kapitalo poreikis turi būti ne mažesnis už toliau nurodytų dydžių sumą, padaugintą iš didinimo daugiklio k, nustatyto 18 punkte:
4 proc. MPAMV dalies iki 5 mln. EUR,
2,5 proc. MPAMV dalies nuo 5 mln. EUR iki 10 mln. EUR,
1 proc. MPAMV dalies nuo 10 mln. EUR iki 100 mln. EUR,
0,5 proc. MPAMV dalies nuo 100 mln. EUR iki 250 mln. EUR,
0,25 proc. MPAMV dalies per 250 mln. EUR.
18. Didinimo daugiklis k, naudojamas skaičiuojant mokėjimo įstaigos nuosavo kapitalo poreikį pagal šių Taisyklių 17 ir 19 punktuose nurodytus B ir C metodus, yra:
0,5, jeigu mokėjimo įstaiga teikia tik Mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 5 punkte nurodytą mokėjimo paslaugą;
0,8, jeigu mokėjimo įstaiga teikia Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 6 punkte nurodytą mokėjimo paslaugą;
1, jeigu mokėjimo įstaiga teikia bet kurią Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 1–4 punktuose nurodytą mokėjimo paslaugą.
C metodas
19. Taikant C metodą mokėjimo įstaigos nuosavo kapitalo poreikis turi būti ne mažesnis už rodiklį r, apibrėžtą šių Taisyklių 19.1 punkte, padaugintą iš šių Taisyklių 19.2 punkte nustatyto daugiklio n ir padaugintą iš šių Taisyklių 18 punkte apibrėžto didinimo daugiklio k:
19.1. rodiklis r – palūkanų pajamų, palūkanų išlaidų, komisinių ir kitų mokesčių bei kitų veiklos pajamų suma. Jo apskaičiavimo principai:
19.1.1. kiekvienas rodiklio elementas, skaičiuojant sumą, įtraukiamas su teigiamu arba neigiamu ženklu;
19.1.3. išlaidos, susijusios su trečiųjų šalių teikiamomis paslaugomis kitiems asmenims, kuriems mokėjimo įstaiga perdavė veiklos funkcijų vykdymą, gali sumažinti rodiklį, jei išlaidos patiriamos dėl šios mokėjimo įstaigos;
19.1.4. rodiklis r apskaičiuojamas kiekvienų finansinių metų pabaigoje pagal audituotus praėjusių metų finansinius duomenis;
19.2. Daugiklis n yra šių Taisyklių 19.1 punkte apibrėžto rodiklio r žemiau nurodytų dydžių suma:
10 proc., kai r reikšmė yra iki 2,5 mln. EUR,
8 proc., kai r reikšmė yra nuo 2,5 mln. EUR iki 5 mln. EUR,
6 proc., kai r reikšmė yra nuo 5 mln. EUR iki 25 mln. EUR,
3 proc., kai r reikšmė yra nuo 25 mln. EUR iki 50 mln. EUR,
1,5 proc., kai r reikšmė per 50 mln. EUR.
IV. MOKĖJIMO ĮSTAIGOS NUOSAVO KAPITALO POREIKIO SKAIČIAVIMO METODO TAIKYMO REIKALAVIMAI
20. Nuosavo kapitalo poreikio skaičiavimo metodą, pateikdama prašymą išduoti mokėjimo įstaigos licenciją, turi teisę pasirinkti mokėjimo įstaiga.
21. Nuosavo kapitalo poreikio apskaičiavimo metodas, jei Lietuvos bankas neprieštarauja, per finansinius metus gali būti keičiamas tik vieną kartą finansinių metų pradžioje, t. y. iki tų metų kovo 31 dienos. Mokėjimo įstaiga ne vėliau kaip prieš 30 dienų privalo raštu pranešti Lietuvos bankui apie numatomą nuosavo kapitalo poreikio skaičiavimo metodo keitimą ir kartu su prašymu pateikti nuosavo kapitalo poreikio, pasirinktu metodu, bei nuosavo kapitalo dydžio skaičiavimo pagrindimą.
22. Atsižvelgdamas į teikiamas (numatomas teikti) mokėjimo paslaugas, jų apimtį bei mokėjimo įstaigos rizikos valdymo proceso, vidaus kontrolės ir apskaitos sistemos įvertinimą, Lietuvos bankas turi teisę prieštarauti mokėjimo įstaigos pasirinktam nuosavo kapitalo poreikio apskaičiavimo metodo taikymui. Sprendimą dėl prieštaravimo priima Lietuvos banko valdyba. Jei Lietuvos bankas per 30 dienų nuo pranešimo apie numatomą taikyti nuosavo kapitalo poreikio apskaičiavimo metodą ir visos reikalaujamos informacijos gavimo nepareiškia prieštaravimo, laikoma, kad Lietuvos bankas neprieštarauja pasirinktam nuosavo kapitalo poreikio apskaičiavimo metodo taikymui.
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
5003 forma patvirtinta
Lietuvos banko valdybos
2009 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 240
______________________________________________________
(mokėjimo įstaigos pavadinimas)
______________________________________________________
(kodas, adresas, tel., faks.)
Lietuvos banko
Kredito įstaigų priežiūros departamentui
kodas 1200
Jogailos g. 14, LT-01116 Vilnius
Pateikimo terminas per 10 d. d. ketvirčiui pasibaigus
Periodiškumas kas ketvirtį
MOKĖJIMO ĮSTAIGOS KAPITALO SKAIČIAVIMO
ATASKAITA
________________________________ Nr. _____________
(data)
I. MINIMALAUS NUOSAVO KAPITALO SKAIČIAVIMAS
1 lentelė
tūkst. Lt
| Eil. Nr. |
Straipsniai |
Suma |
| 1. |
MINIMALAUS NUOSAVO KAPITALO REIKALAVIMAS |
|
| 2. |
MINIMALAUS NUOSAVO KAPITALO SUMA (7.1+7.2+7.3+7.4+7.8-7.10+8.1+8.4) |
|
II. NUOSAVO KAPITALO POREIKIO SKAIČIAVIMAS
2 lentelė
tūkst. Lt
| Eil. Nr. |
Straipsniai |
Suma |
| 3. |
A METODAS |
|
| 3.1. |
Praėjusių metų pastoviųjų pridėtinių išlaidų suma |
|
| 3.2. |
Nuosavo kapitalo poreikis, apskaičiuotas A metodu (10 proc. nuo praėjusių metų pastoviųjų pridėtinių išlaidų sumos) |
|
| 4. |
B METODAS |
|
| 4.1. |
Mokėjimo paslaugų apyvartos mėnesinis vidurkis (MPAMV) |
|
| 4.2. |
Perskaičiuota MPAMV suma |
|
| 4.2.1. |
4 proc. nuo MPAMV dalies iki 5 mln. EUR |
|
| 4.2.2. |
2,5 proc. MPAMV dalies nuo 5 mln. EUR iki 10 mln. EUR |
|
| 4.2.3. |
1 proc. MPAMV dalies nuo 10 mln. EUR iki 100 mln. EUR |
|
| 4.2.4. |
0,5 proc. MPAMV dalies nuo 100 mln. EUR iki 250 mln. EUR |
|
| 4.2.5. |
0,25 proc. MPAMV dalies per 250 mln. EUR |
|
| 4.3. |
Nuosavo kapitalo poreikis, apskaičiuotas B metodu |
|
| 5. |
C METODAS |
|
| 5.1. |
Rodiklis r |
|
| 5.1.1. |
Palūkanų pajamos |
|
| 5.1.2. |
Palūkanų išlaidos |
|
| 5.1.3. |
Komisiniai ir kiti mokesčiai |
|
| 5.1.4. |
Kitos veiklos pajamos |
|
| 5.2. |
Daugiklis n |
|
| 5.2.1. |
10 proc. rodiklio r, kai jo reikšmė iki 2,5 mln. EUR |
|
| 5.2.2. |
8 proc. rodiklio r, kai jo reikšmė nuo 2,5 mln. EUR iki 5 mln. EUR |
|
| 5.2.3. |
6 proc. rodiklio r, kai jo reikšmė nuo 5 mln. EUR iki 25 mln. EUR |
|
| 5.2.4. |
3 proc. rodiklio r, kai jo reikšmė nuo 25 mln. EUR iki 50 mln. EUR |
|
| 5.2.5. |
1,5 proc. rodiklio r, kai jo reikšmė per 50 mln. EUR |
|
| 5.3. |
Didinimo daugiklis k |
|
| 5.4. |
80 proc. praėjusių trejų finansinių metų rodiklio r vidurkis |
|
| 5.5. |
Nuosavo kapitalo poreikis, apskaičiuotas C metodu |
|
| 6. |
NUOSAVO KAPITALO POREIKIS (didesnis iš minimalaus nuosavo kapitalo (1 lentelės 2 eilutė) ir nuosavo kapitalo poreikio, apskaičiuoto pasirinktu metodu (2 lentelė), dydžių) |
|
III. NUOSAVO KAPITALO SKAIČIAVIMAS
3 lentelė
tūkst. Lt
| Eil. Nr. |
Straipsniai |
Suma |
| 7. |
I LYGIO KAPITALAS |
|
| 7.1. |
Įstatinis kapitalas be privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu |
|
| 7.2. |
Atsargos kapitalas (atsargos rezervas) |
|
| 7.3. |
Kapitalo rezervas (emisinis skirtumas) |
|
| 7.4. |
Praėjusių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) |
|
| 7.5. |
Audituotas einamųjų metų nepaskirstytasis pelnas, atėmus numatomus mokėti mokesčius ir dividendus |
|
| 7.6. |
Lėšos bendrai mokėjimo įstaigos rizikai dengti |
|
| 7.7. |
Privilegijuotosios akcijos be kaupiamojo dividendo |
|
| 7.8. |
Privalomasis rezervas |
|
| 7.9. |
I LYGIO KAPITALO SUMA (7.1+7.2+7.3+7.4+7.5+7.6+7.7+7.8) |
|
|
|
Atimama: |
|
| 7.10. |
Supirktos nuosavos akcijos (nominalioji vertė) |
|
| 7.11. |
Nematerialusis turtas (grynoji vertė) |
|
| 7.12. |
Einamųjų metų nuostoliai |
|
| 7.13. |
ATIMAMA SUMA (7.10+7.11+7.12) |
|
| 7.14. |
I LYGIO KAPITALAS (7.9-7.13) |
|
| 8. |
II LYGIO KAPITALAS |
|
| 8.1. |
Kiti bendrosios paskirties rezervai |
|
| 8.2. |
Ilgalaikio turto perkainojimo rezervai |
|
| 8.3. |
Finansinio turto perkainojimo rezervai |
|
| 8.4. |
Apribotas (skirstomasis) pelnas |
|
| 8.5. |
Neterminuotieji skolos vertybiniai popieriai |
|
| 8.6. |
Subordinuotosios paskolos |
|
| 8.7. |
II LYGIO KAPITALO SUMA (8.1+8.2+8.3+8.4+8.5+8.6) |
|
| 9. |
NUOSAVO KAPITALO APRIBOJIMAI |
|
| 9.1. |
Subordinuotosios paskolos (8.6 ? 50 proc. 7.14) |
|
| 9.2. |
II LYGIO KAPITALAS (8.7 ? 7.14) |
|
| 10. |
ATSKAITYMAI |
|
| 10.1. |
Investicijos į kredito įstaigas ir finansų įmones ir subordinuotosios paskolos, viršijančios 10 proc. tų įstaigų kapitalo |
|
| 10.2. |
Investicijų į kredito įstaigas ir finansų įmones ir subordinuotųjų paskolų, neviršijančių 10 proc. tų įstaigų kapitalo, bendra suma, viršijanti 10 proc. mokėjimo įstaigos kapitalo |
|
| 10.3. |
Investicijos į draudimo, perdraudimo bei draudimo kontroliuojančiąsias (holdingo) įmones ir joms suteiktos subordinuotosios paskolos, viršijančios 20 proc. |
|
| 10.4. |
ATSKAITYMŲ SUMA (10.1+10.2+10.3) |
|
| 10.5. |
Atskaitymai iš II lygio kapitalo (9.2-50 proc. 10.4, jei 50 proc. 10.4 > 9.2, perteklius atimamas iš 7.14) |
|
| 10.6. |
Atskaitymai iš I lygio kapitalo (7.14 ? 50 proc. 10.4) |
|
| 11. |
APSKAIČIUOTAS MOKĖJIMO ĮSTAIGOS NUOSAVAS KAPITALAS ((7.14-10.6)+(9.2-10.5)) |
|
| 12. |
NUOSAVO KAPITALO PERTEKLIUS (TRŪKUMAS) (apskaičiuoto mokėjimo įstaigos nuosavo kapitalo (3 lentelės 11 eilutė) ir nuosavo kapitalo poreikio, apskaičiuoto pasirinktu metodu (2 lentelės 6 eilutė), skirtumas) |
|
................................................. ......................... ..............................................
(Vadovo pareigų pavadinimas) (Parašas) (Vardas, pavardė)
................................................. ......................... ..............................................
Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) (Parašas) (Vardas, pavardė)
.................................................................
(Vykdytojo vardas ir pavardė, telefonas)