PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 8 d. nutarimu Nr.132

 

 

 

 

 

 

 

KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOS

 

2006–2008 METŲ SUTRUMPINTAS STRATEGINIS  VEIKLOS PLANAS

 

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

 

Lietuvos strateginė aplinka reikšmingai pasikeitė 2004 metais, valstybei tapus Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (toliau – NATO) ir Europos Sąjungos (toliau – ES) nare. Aktyvi narystė NATO ir ES, Aljanso kolektyvinės gynybos garantijos yra Lietuvos gynybos politikos ir planavimo pagrindas.

Modernios kariuomenės, gebančios efektyviai ir svariai prisidėti prie NATO ir ES vadovaujamų, taip pat kitų tarptautinių operacijų, kūrimas, nuolatinis ir veiksmingas karinių pajėgumų naudojimas kartu su sąjungininkėmis ir partnerėmis atsakant į tarptautinio saugumo grėsmes ir iššūkius yra dvi glaudžiai tarpusavyje susijusios krašto apsaugos sistemos strateginės veiklos sritys.

Su sąjungininkėmis susitarus dėl bendrų įsipareigojimų plėtoti karinius pajėgumus ir stiprinti NATO ir ES vaidmenį pasaulyje, užsibrėžta pertvarkyti kariuomenę taip, kad 2014 m. 10 proc. sausumos pajėgų galėtų nuolat dalyvauti tarptautinėse operacijose, o 50 proc. jų būtų tinkamai organizuoti, išmokyti ir apginkluoti ir galėtų būti perdislokuoti už Lietuvos ribų. 2005 m. Seimas suteikė išankstinį mandatą Lietuvos kariams vykti į NATO greitojo reagavimo pajėgų operacijas, jei NATO Šiaurės Atlanto Taryba nuspręstų tokias pajėgas panaudoti. Vadovaujantis šiuo susitarimu minėtoms pajėgoms priskirti Lietuvos kariniai vienetai bus greitai perdislokuoti į krizės regioną bet kurioje pasaulio vietoje. Su NATO greitojo reagavimo pajėgomis 2005 m. pirmą pusmetį budėjo Lietuvos logistikos vienetas, nuo liepos 1 d. jį pakeitė Specialiųjų operacijų eskadronas. 2005 m. gegužę Lietuva pasirašė politinę deklaraciją dėl bendros Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Slovakijos ir Latvijos kovinės grupės, priklausančios ES greitojo reagavimo elementams, sukūrimo. Ši kovinė grupė kaip ES greitojo reagavimo pajėgų dalis budės 2010 m. pirmą pusmetį.

Lietuva priėmė siūlymą Afganistane įkurti Provincijos atkūrimo grupę. Mūsų šalies vadovaujama Provincijos atkūrimo grupė Goro provincijoje padės užtikrinti stabilumą ir saugumą. Kartu su kitų sąjungininkų vadovaujamų grupių užduotimis šis Lietuvos darbo baras tapo neatsiejama NATO ir visos tarptautinės bendruomenės pastangų atkurti Afganistano valstybę dalimi. Lietuva taip pat dalyvauja operacijose Kosove ir Irake ir įtvirtina savo nuoseklų ir ilgalaikį požiūrį į stabilumo ir saugumo stiprinimo pasaulyje problemas, taip pat savo kaip sąjungininkės patikimumą.

Strateginiame veiklos plane aprašyta Krašto apsaugos ministerijos misija, strateginiai tikslai, vykdomų programų tikslai, uždaviniai ir užduotys, kurias reikia įgyvendinti siekiant įvykdyti Nacionalinio saugumo strategijos, Karinės strategijos ir krašto apsaugos ministro gairių nuostatas bei Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus. Neabejotina, kad dėl nuolat kintančios saugumo aplinkos, nenuspėjamų krizių ir grėsmių pasaulyje, taip pat didėjančio modernių karinių pajėgumų poreikio ateityje Lietuvos kariuomenės laukiantys iššūkiai bus dar sudėtingesni, pareikalaus dar efektyviau įgyvendinti kariuomenės reformą ir skirti tam atitinkamus išteklius. Lietuvos gynybos politikos tęstinumas, nuspėjamumas ir įtvirtinimas valstybės strateginiuose dokumentuose sudaro prielaidas tikėtis, kad kariuomenei keliamus uždavinius Lietuva ir toliau vykdys sėkmingai.

 

Krašto apsaugos ministras                                                                   Gediminas Kirkilas

 

_________________

 

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

 

Vienas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LR Vyriausybės) strateginių tikslų (prioritetų) yra plėtoti krašto apsaugą kaip NATO kolektyvinės saugumo ir gynybos sistemos dalį. Krašto apsaugos ministerijos (toliau – KAM) misija tiesiogiai siejama su šiuo LR Vyriausybės strateginiu tikslu.

 

S1 forma

 

KAM misija yra įgyvendinti Lietuvos gynybos politiką parengiant kariuomenę, gebančią kartu su sąjungininkėmis užtikrinti Lietuvos Respublikos suverenumą, teritorijos vientisumą ir jos piliečių saugumą, taip pat prisidėti prie pasaulinio ir regioninio stabilumo.

 

KAM strateginiai tikslai:

 

1. Plėtoti gynybinius pajėgumus, kurie užtikrintų Lietuvos ir kitų NATO šalių kolektyvinę gynybą, saugotų Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorinį vientisumą ir galėtų dalyvauti tarptautinėse plataus spektro operacijose.

 

Efekto kriterijai:

 

1.1. Užtikrinamas Lietuvos oro erdvės, teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimas ir kontrolė.

 

 

1.2. Sausumos pajėgumų, parengtų dalyvauti tarptautinėse operacijose kartu su sąjungininkių pajėgomis, procentas.

1.3. Lietuvos kariuomenės pagalbos valstybės ir savivaldybių institucijoms Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytais atvejais užtikrinimo procentas.

 

 

2. Padėti civilinei valstybės administracijai pasirengti krizių prevencijai, šalinti padarinius, stiprinti bendradarbiavimą tarp Lietuvos kariuomenės ir visuomenės, maksimaliai panaudoti Lietuvos mokslo ir gamybos potencialą gynybos reikmėms ir įgyvendinti krašto apsaugos strateginį valdymą.

 

Efekto kriterijai:

 

 

2.1. Lietuvos įsipareigojimų NATO įvykdymo vertinimas1.

2.2. Valstybės krizių valdymo sistemos integravimo į NATO ir ES krizių valdymo sistemas laipsnis (procentais).

______________

-1 Įvertinimas iš NATO ekspertų gaunamas kas antri metai.

 

2.3. Krašto apsaugos sistemos (toliau – KAS) strateginis valdymas užtikrina racionalų valstybės skiriamų lėšų gynybos reikmėms panaudojimą.

LIETUVOS KARIUOMENĖS reforma: modernios kariuomenės kūrimas

 

2004 metais Lietuva įsiliejo į Euroatlantinę saugumo bendriją, o tai reiškia kolektyvinės gynybos garantijų atsiradimą ir yra esminis pokytis planuojant Lietuvos gynybą. Dabar, nustatant reikalavimus pajėgoms, atsižvelgiama į tai, kad Lietuvos kariuomenei (toliau – kariuomenė) nebereikės vienai užtikrinti mūsų valstybės teritorijos apsaugos – iškilus karinei grėsmei kariuomenę parems kitos NATO šalys. Geriausias solidarumo pavyzdys – NATO sprendimas dislokuoti NATO šalių naikintuvus ir jų įgulas Lietuvos karinių oro pajėgų bazėje Zokniuose oro policijos misijai Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvėje vykdyti.

Narystė NATO sukūrė visiškai kitokią strateginę aplinką ir kartu iškėlė naujus reikalavimus kariuomenei. Kolektyvinėms plataus spektro operacijoms reikalingi pranašesni pajėgumai. Kariuomenės reformos tikslas – sukurti naujus pajėgumus, kurie bus vertinami pagal tai, kiek jie prisideda prie visos gynybinės sąjungos (toliau – Aljansas) saugumo stiprinimo.

Lietuva atsisakė pajėgumų, kurie yra netekę prasmės naujoje saugumo aplinkoje ir neatitinka Lietuvos kaip NATO narės kariuomenės plėtros krypčių. Kariuomenė plėtojama taip, kad atitiktų Lietuvos Respublikos karinėje strategijoje, patvirtintoje krašto apsaugos ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. V-1226 (toliau – Karinė strategija), išdėstytus efektyvumo, dislokavimo, išsilaikymo, plataus panaudojimo, išlikimo, efektyvaus vadovavimo ir valdymo reikalavimus. Minėti reikalavimai taikomi tiek kariuomenės reguliariosioms pajėgoms, tiek aktyviajam rezervui, kuris turi atitikti šiuolaikinei kariuomenei keliamus reikalavimus.

Kartu keičiasi ir gynybos planavimas, nes šiuolaikinėmis sąlygomis beveik neįmanoma numatyti galimo karinio konflikto scenarijaus, todėl reiktų rengtis neapibrėžtoms ir daugialypėms grėsmėms. Lietuva kuria tokią kariuomenės struktūrą, kurios pagrindas būtų mobilios perdislokuojamos pajėgos ir kolektyvinė gynyba. Reformuojant Lietuvos gynybą taikomas toks strateginio planavimo metodas, kuris leistų kurti kariuomenei reikalingiausius pajėgumus, efektyviai pasinaudoti partnerių parama ir prisidėtų prie saugumo Europoje ir pasaulyje stiprinimo.

Kariuomenės plėtros prioritetas yra stiprinti karinius pajėgumus, kurie prisideda prie NATO kolektyvinės gynybos. Gynybos reformos tikslas yra pertvarkyti kariuomenę taip, kad nuo 2014 m. vienoje operacijoje ji gebėtų nuolat išlaikyti bataliono kovinę grupę su visais kovinės paramos ir kovinio aprūpinimo elementais (apie 1000 karių), taip pat Specialiųjų operacijų junginio eskadroną (iki 50 karių) arba trijose operacijose – iki kuopos dydžio specializuotus kovinius vienetus (pajėgumus). Kariuomenės atitinkami vienetai turi būti pasirengę prisidėti prie NATO ir ES greitojo reagavimo pajėgumų, o lanksti logistikos sistema – pajėgti užtikrinti sklandų bataliono kovinės grupės ir kitų vienetų dislokavimą ir išlaikymą, taip pat prisidėti prie aukštesnio lygio sąjungininkių karinių vienetų. Karinės oro pajėgos ir Karinės jūrų pajėgos turi būti pasirengusios prisidėti formuojant ir siunčiant į tarptautines operacijas įvairaus dydžio kovinius vienetus.

Pertvarkyta kariuomenė padės įgyvendinti Nacionalinio saugumo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 (Žin., 2002, Nr. 56-2233), apibrėžtus interesus ir sieks Karinėje strategijoje išdėstytų karinių tikslų:

1. Lietuvos Respublikos suverenumo ir teritorijos vientisumo:

1.1. kartu su sąjungininkėmis užtikrinti patikimą atgrasinimą;

1.2. atgrasinti nepavykus, kartu su NATO sąjungininkių pajėgomis ginti Lietuvos Respublikos suverenitetą, teritoriją, teritorinius vandenis ir oro erdvę ir atremti bet kokią ginkluotą agresiją.

2. Regioninio ir globalinio stabilumo:

2.1. užtikrinti Lietuvos prisiimtų kolektyvinės gynybos įsipareigojimų įgyvendinimą;

2.2. dalyvauti NATO, ES ir JT vadovaujamose bei šių organizacijų tikslus įgyvendinančių ad hoc koalicijų tarptautinėse operacijose;

2.3. įgyvendinti pasitikėjimą ir saugumą stiprinančias priemones ir dalyvauti ginklų kontrolės režimų veikloje;

2.4. prisidėti prie valstybės ir sąjungininkių saugumo užtikrinimo, atsakant į terorizmo ar masinio naikinimo ginklų platinimo grėsmes.

3. Taikos ir gerovės valstybėje:

3.1. dalyvauti neutralizuojant užsienio žvalgybų tarnybų veiklą ir užtikrinti įslaptintos informacijos apsaugą;

3.2. teikti pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms atsakant į nekarinio pobūdžio grėsmes ir teroristinius išpuolius.

_________________

 

S2 forma

 

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

 

Programa

Tikslai

Laukiami rezultatai

1. Sausumos pajėgos (toliau – SP)

(Programą vykdys KAM)

1. Parengti kolektyvinės gynybos veiksmams Sausumos pajėgas, kad jos galėtų NATO vykdomoms operacijoms skirti perdislokuojamus, išlaikomus bei nustatytą laiką nurodytoje vietovėje palaikomus vienetus.

SP vienetai rengiami nustatytoms nacionalinėms ir tarptautinėms užduotims vykdyti.

1. Formuojamos ir išlaikomos nustatytos struktūros SP:

1.1. stiprinama Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono (toliau – Algirdo batalionas), kuris sudaro pirmosios pėstininkų kovinės grupės pagrindą, kovinė parengtis;

1.2. pradėtas rengti Karaliaus Mindaugo motorizuotasis pėstininkų batalionas (toliau – Mindaugo batalionas), kuris sudarys antrosios pėstininkų kovinės grupės pagrindą;

1.3. užtikrintas karinių sprogmenų nukenksminimas visoje Lietuvos Respublikoje teritorijoje;

1.4. pasiektas planuotas SP vienetų komplektavimo lygis pagal nustatytas kovinės parengties pakopas ir KAS personalo plėtros planus;

1.5. laipsniškai didinamas profesinės karo tarnybos karių skaičius Motorizuotojoje pėstininkų brigadoje (toliau – MPB) „Geležinis Vilkas“;

1.6. pertvarkomos Krašto apsaugos savanorių pajėgos į kariuomenės poreikius atitinkantį aktyvųjį rezervą: bus išformuotos dvi Krašto apsaugos savanorių rinktinės, kurių kuopos bus reorganizuojamos ir rengiamos vykdyti naujas užduotis;

1.7. parengta Civilių ir kariškių bendradarbiavimo grupė (angl. CIMIC);

1.8. NATO priskirtuose vienetuose įdiegta kovinės parengties sistema;

1.9. pradėtas formuoti apsaugos nuo atominio, biologinio ir cheminio ginklo (toliau – ABC) vienetas, taip pat bendrosios paramos inžinerijos vienetas;

1.10. rengiami pirmas ir antras Inžinerijos būriai atitinkamai pirmai ir antrai bataliono kovinėms grupėms;

1.11. rengiami pirmas ir antras Oro gynybos būriai atitinkamai pirmai ir antrai bataliono kovinėms grupėms;

1.12. plataus spektro tarptautinėms operacijoms rengiamas: sprogmenų nukenksminimo būrys, bataliono kovinė grupė;

1.13. plėtojama ir tobulinama karinių vienetų infrastruktūra reikiamoms karių tarnybos sąlygoms užtikrinti ir nustatytoms užduotims įgyvendinti:

1.13.1. Algirdo batalione atlikti infrastruktūros plėtros projektavimo darbai, rekonstruotos kareivinės, bataliono štabas, šarvuočių remonto dirbtuvės, pastatytas maisto sandėlis;

1.13.2. Lauko (sausumos) pajėgų štabe atlikti infrastruktūros plėtros projektavimo darbai;

1.13.3. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotame pėstininkų batalione įrengti lauko inžineriniai tinklai;

1.13.4. Mindaugo batalione atlikti infrastruktūros plėtros projektavimo darbai, rekonstruotos šarvuočių remonto dirbtuvės ir maisto sandėlis;

1.13.5. Juozo Vitkaus inžinerijos batalione atlikti infrastruktūros plėtros projektavimo darbai;

1.13.6. Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotame pėstininkų batalione atlikti infrastruktūros plėtros projektavimo darbai, rekonstruoti lauko inžineriniai tinklai, tvarkoma teritorija ir keliai, rekonstruoti ginklų ir šaudmenų sandėliai;

1.13.7. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalione atlikti infrastruktūros plėtros projektavimo darbai, tvarkoma teritorija.

2. SP aprūpinamos efektyvia, suderinta su NATO ginkluote, karine technika ir įranga:

2.1. tęsiamos reikalingos ginkluotės, karinės technikos ir įrangos įsigijimo procedūros: artimojo nuotolio priešlėktuvinių raketų, vidutinio nuotolio prieštankinių valdomų raketinių sistemų;

2.2. įsigyta planuota ginkluotė, karinė technika ir įranga: transporto priemonės, logistinė ir specialioji technika, modernizuoti šarvuočiai;

2.3. atliktas planuotas karinės technikos remontas.

3. SP rengiamos kolektyviniams veiksmams ir juose dalyvaujama, vykdomos kovinės valstybinės užduotys:

3.1. vykdomas Danijos ir Lietuvos bendras brigados projektas LITBRIG (toliau – LITBRIG), Lietuvos ir Lenkijos bataliono tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti ir atkurti projektas (toliau – LITPOLBAT) ir bendras Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos taikos palaikymo bataliono projektas (toliau – LITPOLUKRBAT);

3.2. vadovaujantis Lauko pajėgų vado nustatytais reikalavimais, iš dalies pasiektas nustatytas kovinės parengties lygis MPB „Geležinis Vilkas“ batalionuose ir kituose kariniuose vienetuose;

3.3. dalyvauta planuotose tarptautinėse pratybose ir mokymuose;

3.4. aktyvusis rezervas rengtas 20 dienų per metus, įvykdyti rezervo mokymai KAS rinktinėse ir Dragūnų mokomajame batalione, reikiamas specialistų kiekis rengtas reguliariuose vienetuose;

3.5. įsigytos taktinio ryšio priemonės SP daliniams ir įranga mobiliajam automatizuotam skaitmeniniam telekomunikacijų tinklui sukurti;

3.6. dalyvauta NATO, ES ir koalicijos partnerių vadovaujamose tarptautinėse misijose ir operacijose: ALTHEA (Bosnijos ir Hercegovinos Respublikoje), Kosovo pajėgų sudėtyje (angl. KFOR, Kosovo provincijoje Serbijoje ir Juodkalnijoje), „Irako laisvė” (angl. „Iraqi Freedom”, Irake), „Tvirta taika“ (angl. „Enduring Freedom’’, Afganistane), NATO mokymo misijoje (Irake), Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (angl. International Security Assistance Force, Afganistane) operacijose (įskaitant Provincijos atkūrimo grupę) ir Jungtinių Tautų (toliau – JT) nuolatinės parengties greitojo reagavimo brigados (angl. SHIRBRIG) operacijose; budėta su NATO greitojo reagavimo pajėgomis (angl. „NATO Response Forces“).

4. Užtikrinama SP parengtis perdislokuoti ir išskleisti: rengiama viena bataliono kovinė grupė perdislokuoti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų vykdyti operacijas kartu su NATO valstybių pajėgomis.

5. Valstybei grąžintas pridėtinės vertės mokestis už prekes ir paslaugas, įsigytas už užsienio karinių fondų (JAV karinės paramos programa, angl. Foreign Military Funds (toliau – FMF)) lėšas.

2. Karinės oro pajėgos (toliau – KOP)

(Programą vykdys KAM)

1. Parengti pajėgas, užtikrinančias nepertraukiamą valstybės oro erdvės stebėjimą ir kontrolę, priimančiosios šalies paramą sąjungininkių pajėgoms, karių ir krovinių transportavimą oru, medicininę evakuaciją, taip pat paieškos ir gelbėjimo darbų vykdymą ir specialiųjų operacijų aviacinį aprūpinimą.

KOP vienetai rengiami nustatytoms nacionalinėms ir tarptautinėms užduotims vykdyti:

1. Formuojamos ir išlaikomos nustatytos struktūros KOP: pasiektas planuotas profesinės ir privalomosios karo tarnybos karių skaičius KOP vienetuose.

2. Atlikti planuoti orlaivių, ginkluotės ir karinės technikos remonto ir modernizavimo darbai.

3. KOP rengiamos kolektyviniams veiksmams ir juose dalyvauja:

3.1.dalyvauta planuotuose tarptautiniuose mokymuose ir pratybose, taip pat bendruose mokymuose su SP, Specialiųjų operacijų junginiu (toliau – SOJ), Karinėmis jūrų pajėgomis (toliau – KJP) ir logistikos vienetais;

3.2. vykdant KOP skraidančiojo personalo individualų ir įgulų kolektyvinį kovinį rengimą, pasiektas planuotas kiekvienos įgulos pasirengimo lygis (skraidymo valandos per metus) pagal orlaivių tipus (išskyrus L-39 įgulas):

3.2.1. An-26 (4 įgulos) – vidutiniškai 160 valandų kiekvienai įgulai,

3.2.2. Mi-8 (9 įgulos) – vidutiniškai 160 valandų kiekvienai įgulai,

3.2.3. An-2/L-410 (4 įgulos) – vidutiniškai 190 valandų kiekvienai įgulai,

3.2.4. L-39 (4 įgulos) – ne daugiau kaip 25 valandos kiekvienai įgulai;

3.3. užtikrintas nepertraukiamas oro erdvės virš Lietuvos teritorijos ir jos išskirtinės ekonominės zonos stebėjimas;

3.4. teikiama aviacinė parama SOJ, vykdant kovos su terorizmu ir/arba specialiąsias operacijas Lietuvos teritorijoje ir jos teritoriniuose vandenyse;

3.5. saugoma oro erdvė draudžiamojoje skrydžiams zonoje virš Ignalinos VAE;

3.6. vykdomi paieškos ir gelbėjimo darbai ir taktinė medicininė evakuacija orlaiviais (atliekami parengiamieji darbai strateginei medicininei evakuacijai orlaiviais);

3.7. vykdoma Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų apžvalga bendradarbiaujant su KJP;

3.8. teikiama Lietuvos, kaip priimančiosios šalies parama (toliau – PŠP) NATO pajėgoms, vykdančioms oro policijos misiją Baltijos šalyse (išskyrus orlaivių techninį aptarnavimą);

3.9. tobulinama paieškos ir gelbėjimo sistema (pagal tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (angl. ICAO) rekomendacijas): įsigyta numatyta individuali ir kolektyvinė gelbėjimo bei gelbėjimosi vandenyje įranga;

3.10. patobulinta oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistema:

3.10.1. įsteigtas trijų Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) valdymo ir pranešimų centras (toliau – Valdymo ir pranešimų centras) regioninio oro erdvės stebėjimo ir koordinavimo centro (toliau – ROESKC) bei oro misijų valdymo vieneto (angl. AMCU) funkcijoms vykdyti,

3.10.2. įsigyta ir Valdymo ir pranešimų centre įdiegta ryšio su NATO išankstinio įspėjimo ir valdymo sistema (angl. NAEWCS) įranga,

3.10.3. pradėti modernizuoti P-37 tipo radarai,

3.10.4. įrengta papildoma radijo ryšio „žemė-oras“ sistemos pozicija ketvirtajame radiolokaciniame poste.

4. Rengiamasi perdislokuoti ir išsiskleisti:

4.1. pradėtos naujų taktinių transporto lėktuvų įsigijimo procedūros;

4.2. plėtojama KOP aviacijos bazės infrastruktūra (Šiaulių karinis aerodromas) sąjungininkių pastiprinimams priimti: atlikti infrastruktūros plėtros projektavimo darbai, pagrindinio kilimo – tūpimo tako ir riedėjimo takų paviršių remonto darbai, rekonstruojamas orlaivių remonto angaras.

5. Valstybei grąžintas pridėtinės vertės mokestis už prekes ir paslaugas, įsigytas už NATO saugumo investicijų programos (toliau – NSIP) lėšas.

 

3. Karinės jūrų pajėgos (toliau – KJP)

(Programą vykdys KAM)

1. Parengti pajėgas, užtikrinančias teritorinės jūros stebėjimą, kontrolę ir gynybą, taip pat išskirtinės ekonominės zonos stebėjimą ir kontrolę, paramą KOP ir Specialiųjų operacijų junginiui

KJP vienetai rengiami nustatytoms nacionalinėms ir tarptautinėms užduotims vykdyti:

1. Formuojamos ir išlaikomos nustatytos struktūros KJP:

1.1. pasiektas planuotas profesinės ir privalomosios karo tarnybos karių skaičius KJP vienetuose;

1.2. vystoma KJP infrastruktūra, kuri užtikrins karo laivų flotilės, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybos, Štabo kuopos, Logistikos tarnybos, Mokymo centro ir Povandeninių veiksmų komandos veiklą:

1.2.1. rekonstruotos Palangos Jūros stebėjimo posto (toliau – JSP) kareivinės su valgykla ir techninis pastatas;

1.2.2. tvarkoma KJP karinio miestelio teritorija ir įrengiamos apsaugos sistemos.

2. KJP aprūpinamos efektyvia, suderinta su NATO ginkluote ir karine technika:

2.1. plėtojama Baltijos valstybių eskadra (angl. BALTRON);

2.2. atliktas planuotas kovinės technikos, laivų ir kitų transporto priemonių remontas;

2.3. pradėtos aprūpinimo laivo įsigijimo ir fregatų pakeitimo patruliniais laivais procedūros.

3. KJP rengiamos kolektyviniams veiksmams ir juose dalyvauja:

3.1. gerinant kovinį pasirengimą, pasiektas nuo 30 iki 60 parų per metus KJP įgulų plaukiojimo lygis (pagal laivų klases) ir NATO priskirtų laivų 80 parų per metus plaukiojimo lygis;

3.2. minų medžiojimo laivas parengtas dalyvauti NATO operacijose NATO greitojo reagavimo pajėgų priešmininių laivų grupės 1 (angl. Standing NATO MCM Group 1 (toliau – SNMCMG-1)) sudėtyje rotacijos su kitais NATO valstybių laivais principu, o nuo 2006 m. spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. – SNMCMG-1 sudėtyje;

3.3. užtikrintas Lietuvos teritorinės jūros, jos išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimas ir kontrolė laivais;

3.4. užtikrintas nepertraukiamas Lietuvos teritorinės jūros, jos išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimas ir kontrolė stacionariosiomis techninėmis priemonėmis;

3.5. atliekami paieškos ir gelbėjimo darbai;

3.6. teikiama parama SOJ, vykdant kovos su terorizmu ir/arba specialiąsias operacijas Lietuvos teritorijoje ir jos teritoriniuose vandenyse;

3.7. tobulinama teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos stebėjimo sistema;

3.8. tobulinama KJP padalinių ryšių įranga ir sistemos;

3.9.dalyvauta planuotuose tarptautiniuose mokymuose, pratybose ir operacijose.

4. Plėtojama KJP laivyno bazė: pastatytas aprangos, ekipuotės ir ūkinių priemonių sandėlis, rekonstruojami inžineriniai tinklai, tvarkoma teritorija.

 

4. Logistikos pajėgos

(Programą vykdys KAM)

1. Sukurti kariuomenės logistikos sistemą, gebančią planuoti ir valdyti logistinę paramą Lietuvos kariuomenės daliniams ir sąjungininkių pajėgoms, koordinuoti ir vykdyti Lietuvos kariuomenės vienetų dislokavimą ir palaikymą tarptautinėse operacijose.

Logistikos pajėgų vienetai rengiami nustatytoms nacionalinėms ir tarptautinėms užduotims vykdyti:

1. Formuojamos ir išlaikomos nustatytos struktūros Logistikos pajėgos:

1.1. pasiektas planuotas profesinės ir privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius logistikos pajėgų vienetuose;

1.2. plėtojamas Kunigaikščio Vaidoto tiesioginės paramos logistikos batalionas (toliau – TPLB), kuris užtikrins logistinę paramą pirmai ir antrai batalionų kovinėms grupėms;

1.3. plėtojamas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas (toliau – BPLB), kuris užtikrins bendrą logistinę paramą kariuomenės kariniams vienetams Lietuvoje ir aukštesnio ešelono logistinę paramą tarptautinių operacijų metu;

1.4. išlaikyta nustatyta Vandens valymo vieneto parengtis (pasirengęs dalyvauti tarptautinėse operacijose ir misijose);

1.5. išlaikyta nustatyta nacionalinės judėjimo kontrolės komandos, atsakingos už nacionalinės bataliono kovinės grupės judėjimo kontrolę, parengtis;

1.6. išlaikyta nustatyta judėjimo kontrolės komandos, priskirtos NATO reikmėms, parengtis;

1.7. išlaikyta Algirdo batalionui priskirto medicinos būrio nustatyta parengtis;

1.8. pasiektas Mindaugo batalionui priskirto medicinos būrio nustatytas parengties lygis;

1.9. plėtojami SP, KOP ir KJP medicininės paramos vienetai;

1.10. plėtojamas Ypatingosios paskirties tarnybai (toliau – YPT) priskirtas medicininės paramos vienetas;

1.11. plėtojamas medicininės paramos vienetas teikti kariuomenei medicininę paramą operacijoms Lietuvoje;

1.12. Karo medicinos mokymo centre rengiamas karo medicinos personalas;

1.13. užtikrinamas paieškos ir gelbėjimo darbų medicininis aprūpinimas ir medicininė evakuacija, tobulinant personalo parengimą ir aprūpinimą būtinais medicininiais prietaisais, inventoriumi ir spec. apranga;

1.14. plėtojamas medicininės paramos vienetas pagal NATO standartus pajėgus užtikrinti narų, vykdančių povandeninius darbus iki 60 m gylyje, medicininę priežiūrą;

1.15. aprūpinamas įranga Karo policijos būrys pirmajai ir rengiamas Karo policijos būrys antrajai bataliono kovinei grupei paremti;

1.16. kuriama kariuomenės medicininio aptarnavimo I lygio ir iš dalies II lygio sistema: steigiami regioniniai pirminės sveikatos priežiūros centrai ir įsigyta jų veiklai būtina įranga;

1.17. siekiant aprūpinti medicininės paramos vienetus, įsigytos planuotos medicinos transporto priemonės ir medicininė įranga;

1.18. plėtojama TPLB ir Sandėlių tarnybos infrastruktūra;

1.19. tęsiama Karių reabilitacijos centro rekonstrukcija;

1.20. kuriama kariuomenės dalinių aprūpinimo kuru sistema – statoma degalinė Kauno įgulos poreikiams;

1.21. atlikti planuoti Ruklos įgulos aptarnavimo tarnybos ir Karo policijos infrastruktūros plėtros projektavimo darbai.

2. Logistikos pajėgos aprūpinamos efektyvia ir su NATO suderinta ginkluote, technika, medžiagomis:

2.1. įsigytos planuotos transporto priemonės ir logistinė įranga Karo policijai, logistikos kuopoms, medicininės paramos vienetams, taip pat kovinė technika, karinė įranga, lengvieji pėstininkų ginklai;

2.2. dalyvaujant tarptautinėje geoerdvinės informacijos duomenų bazės sukūrimo programoje, įsigyta žemėlapių techninė dokumentacija.

3. Logistikos pajėgos rengiamos kolektyviniams veiksmams ir juose dalyvauja:

3.1. vadovaujantis kariuomenės metine veiklos planavimo metodika, bus pasiektas nustatytas pasirengimo lygis ir įvykdyti planuoti mokymai ir pratybos:

3.1.1. BPLB – būrių kompleksinės taktikos pratybos;

3.1.2. TPLB – būrių kompleksinės taktinės pratybos ir kuopos taktinės pratybos;

3.1.3. Karo medicinos tarnyboje – būrio lygmens mokymai;

3.1.4. Logistikos ir medicinos vienetai dalyvaus bendruose mokymuose su koviniais daliniais pagal kariuomenės vado patvirtintus veiklos planus;

3.2. sukurti pajėgumai, leidžiantys užtikrinti ribotą logistinę paramą misijoje dalyvaujantiems Lietuvos kariniams vienetams;

3.3. dalyvauta planuotuose tarptautiniuose mokymuose ir pratybose, taip pat NATO, ES ir koalicijos partnerių vadovaujamose tarptautinėse operacijose: „Irako laisvė“ (angl. „Iraqi Freedom”, Irake), Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (angl. International Security Assistance Force, Afganistane) operacijoje (Provincijos atkūrimo grupė);

3.4. diegiamos vadovavimo, valdymo ir ryšių sistemos;

3.5. diegiama logistikos pranešimų perdavimo sistema, taip pat atsargų planavimo ir kontrolės sistema;

3.6. įdiegta judėjimo planavimo sistema;

3.7. įsigytos taktinio ryšio priemonės;

3.8. kuriamas saugaus ryšio tinklas nacionaliniams logistikos vienetams sujungti su logistikos planavimo centrais NATO strateginėse, regioninėse ir komponentų vadavietėse.

4. Logistikos pajėgos rengiamos perdislokuoti ir išskleisti:

4.1. siekiant užtikrinti kariuomenės padalinių strateginius pervežimus, patikslinta teisinė bazė ir atlikti kiti pakeitimai, susiję su šia veikla;

4.2. įgyvendinamos PŠP doktrinos ir procedūros, atnaujintas Lietuvos PŠP galimybių katalogas.

5. Kaupiamos atsargos karinių pajėgų nustatytos trukmės ir apimties operacijoms vykdyti:

5.1. kaupiamas planuotas kariuomenės išteklių rezervo kiekis, turintis apimti visų klasių medžiagų atsargas visiems kariuomenės daliniams;

5.2. sukauptas medicininės paramos vieneto nustatyto dydžio vaistų ir med. pagalbos priemonių rezervas tarptautinėms operacijoms ir misijoms.

6. Sumažinti valstybės biudžeto asignavimai panaudojant už suteiktas paslaugas gautas pajamas:

6.1. Karių reabilitacijos centre suteiktos reabilitacijos paslaugos;

6.2. Lietuvos kariuomenės karo kartografijos centre suteiktos leidybos paslaugos;

6.3. Karo medicinos tarnyboje išnuomoti nenaudojami statiniai ir patalpos įvairiems ūkio subjektams.

 

5. Karinės mokymo pajėgos

(Programą vykdys KAM)

1. Parengti visų kategorijų personalą vykdyti kovines užduotis taikos ir karo metu.

1. Kariai rengiami individualiai pagal nustatytą rengimo kursą:

1.1. tęsiama reforma Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje (toliau – KA): mažinamas kariūnų skaičius, daugiau dėmesio skiriama jaunesniųjų karininkų ir karių specialistų rengimui, plėtojamas tarptautinis mokymo centras:

1.1.1. KA rengiami 225 karininkai, 79 kariūnai įgis motorizuotųjų pėstininkų būrio vado kvalifikaciją ir bakalauro laipsnį;

1.1.2. 35 kariūnai mokosi užsienio karo mokymo įstaigose, iš jų 11 baigs studijas 2006 metais;

1.1.3. 20 karininkų studijuoja 6 mėnesių kapitonų kursuose ir 1,5 metų magistrantūroje, 48 karininkai – 6 mėnesių kapitonų kursuose be magistro studijų;

1.1.4. 70 NATO, Nepriklausomų valstybių sąjungos, Pietų Kaukazo ir Baltijos šalių karininkų ir darbuotojų mokėsi tarptautiniuose, kapitonų, anglų kalbos, saugumo studijų, oro pajėgų kapitonų ir rusų kalbos kursuose;

1.1.5. suorganizuoti parengiamieji kursai į Baltijos gynybos koledžą (angl. BALTDEFCOL), studijuos 16 karininkų;

1.1.6. neakivaizdinio skyriaus bakalauro studijose mokosi 121 klausytojas, iš kurių 26 baigs bakalauro studijas 2006 metais;

1.1.7. 40 klausytojų mokosi neakivaizdinėse ir nuotolinėse magistrantūros studijose;

1.1.8. 10 klausytojų studijuoja administravimo, 10 – ryšių būrių vadų ir 16 – logistikos karininkų kursuose;

1.1.9. 20 klausytojų studijuoja anglų kalbos terminologijos ir 20 klausytojų – anglų kalbos lygio palaikymo kursuose;

1.1.10. KA Užsienio kalbų centro skyriuose nuo 2006 metų mokysis 450 karių ir civilių 1– 3 lygio anglų kalbos kursuose (pagal ND 6001 NATO standartų reikalavimus);

1.2. kariuomenei pagal teorijos ir pratybų programas parengta 2850 privalomosios pradinės karo tarnybos karių ir 1880 puskarininkių, seržantų ir karių specialistų kovinėms užduotims vykdyti taikos ir karo metu;

1.3. karininkai kelia savo kvalifikaciją studijuodami Baltijos gynybos koledže (angl. BALTDEFCOL) (2006 m. – 10 karininkų) ir Lietuvos kariuomenės gen. A. Ramanausko kovinio rengimo centre organizuojamuose kursuose;

1.4. užsienio šalių kariai ir valstybės tarnautojai mokomi aplinkos apsaugos.

2. Įrengiami poligonai kariams mokyti ir plėtojama karinių pajėgų infrastruktūra:

2.1. reikiamoms karių mokymo ir karinio rengimo sąlygoms užtikrinti plėtojama KA (universalus mokymo korpusas), Centrinio poligono, Divizijos generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokyklos ir Lietuvos kariuomenės generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro infrastruktūra;

2.2. įsigytas ilgalaikis turtas karinių mokymo dalinių veiklai užtikrinti.

3. Puoselėjamos kariuomenės tradicijos ir plėtojama kultūrinė veikla:

3.1. kuriama vientisa kariuomenės kultūrinio švietimo sistema, atitinkanti KAS kultūros poreikius;

3.2. rekonstruojamas Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės pastatas ir rengiamas Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės pastato rekonstrukcijos projektas.

4. Sumažinti valstybės biudžeto asignavimai panaudojant už suteiktas paslaugas gautas pajamas.

 

6. Specialiųjų operacijų pajėgos

(Programą vykdys KAM)

1. Parengti profesionalias, modernias, gerai apginkluotas, mobilias, greitai išskleidžiamas specialiųjų operacijų pajėgas, gebančias operatyviai ir atitinkamai reaguoti į teroristines grėsmes Lietuvos Respublikos teritorijoje ir už jos ribų bei vykdyti specialiąsias operacijas NATO pajėgų sudėtyje.

SOJ vienetai rengiami nustatytoms nacionalinėms ir tarptautinėms užduotims vykdyti:

1. Formuojamas nustatytos struktūros SOJ ir komplektuojamas personalas:

1.1. pasiektas planuotas profesinės karo tarnybos karių skaičius;

1.2. plėtojama infrastruktūra: atlikti infrastruktūros plėtros projektavimo darbai YPT ir Vytauto Didžiojo jėgerių batalione.

2. SOJ aprūpinamas efektyvia ir su NATO suderinta ginkluote, karine technika ir specialiąja įranga: tęsiasi SOJ eskadrono aprūpinimas pagal organizacinės sistemos ir įrangos lenteles (toliau – OSĮL).

3. SOJ rengiamas kolektyviniams veiksmams:

3.1. pasiektas kovinio pasirengimo lygis, SOJ vado nustatytas vadovaujantis Lietuvos kariuomenės kovinio rengimo nuostatais ir planavimo metodika;

3.2. SOJ eskadronas rengiamas dalyvauti tarptautinėse operacijose ir misijose rotacijos principu;

3.3. tobulinant SOJ vadovavimo, valdymo ir ryšių sistemas, įsigyta planuota organizacinė technika ir ryšio priemonės.

4. SOJ rengiamas perdislokuoti ir išskleisti:

4.1.SOJ eskadronas parengtas perdislokuoti už Lietuvos teritorijos ribų ir vykdyti kovos su terorizmu ir specialiąsias operacijas kartu su NATO, ES ar JT vadovaujamomis, taip pat ad hoc koalicijų pajėgomis;

4.2. SOJ eskadronas parengtas perdislokuoti Lietuvos teritorijoje, jos teritoriniuose vandenyse vykdyti kovos su terorizmu ir/arba specialiąsias operacijas kartu su Logistikos pajėgomis, KOP, KJP.

5. Užtikrinamas SOJ išsilaikymas: sukauptas 30 parų kovinių atsargų rezervas nustatytos trukmės ir apimties operacijoms vykdyti.

 

7. Centralizuotos tarnybos

(Programą vykdys KAM)

1. Plėtoti krizių valdymo sistemos veiklą, užtikrinti karo prievolės administravimo ir mobilizacijos sistemų veiklą, maksimaliai panaudoti Lietuvos mokslo ir gamybos potencialą gynybos reikmėms bei įgyvendinti krašto apsaugos sistemos materialinio ir informacinio aprūpinimo politiką.

1. Įgyvendinama krizių prevencijos ir valdymo politika, taip pat tobulinama mobilizacijos sistemos veikla:

1.1. kuriama ES ir NATO standartus atitinkanti valstybės krizių valdymo sistema, galinti patenkinti valstybės ir visuomenės poreikius krizių prevencijos ir valdymo srityje, taip pat padėti valstybei įveikti krizines situacijas;

1.2. surinkta, išanalizuota ir susisteminta informacija apie rizikos veiksnius ir grėsmes nacionaliniam saugumui, parengtas pusmečio ir metinis pranešimas apie rizikos veiksnių būklę;

1.3. dalyvaujama NATO atsako į krizes vadovo kūrimo, derinimo ir tvirtinimo procese;

1.4. koordinuojamas krizių valdymo sistemos institucijų pasirengimas įgyvendinti krizių valdymo priemones, kuriant integruotą su NATO ir ES nacionalinę krizių valdymo sistemą;

1.5. koordinuojamas nacionalinių krizių valdymo pratybų parengimas, kuriant teisinius krizių valdymo sistemos aspektus;

1.6. surengti krizių valdyme dalyvaujančių institucijų personalo mokymai, užtikrinant prielaidas efektyviai krizių valdymo sistemos veiklai;

1.7. plėtojamas bendradarbiavimas su NATO ir ES šalimis, tarptautinėmis organizacijomis, keičiantis patirtimi ir informacija krizių valdymo srityje;

1.8. formuojamos visuomeninių organizacijų, savivaldos institucijų ir kitų visuomenės savaveiksmių darinių, galinčių dalyvauti pilietinio pasipriešinimo rengime, bendradarbiavimo formos ir ryšiai;

1.9. visuomenė supažindinta su pilietinio pasipriešinimo būdais ir metodais, puoselėjamas pilietiškumo ugdymas: surengta ir paremta 20 pilietiškumo ugdymo renginių;

1.10. 90 proc. pasirengta pertvarkyti valstybės, savivaldybių ir ūkio sistemos valdymą karo padėties sąlygomis ne ilgiau kaip per 48 val.;

1.11. suorganizuoti mobilizaciniai mokymai, seminarai ir pratybos (10 renginių) valstybės ir savivaldos institucijų personalui, atsakingam už mobilizacinę veiklą.

2. Valdoma ir koordinuojama KAS materialinės bazės plėtra:

2.1. įvykdyti KAS statinių projektavimo, statybų investicijų ir apsaugos sistemų projektavimo ir įrengimo planai;

2.2. KAM, kariuomenės vadovybė, KAS institucijos ir jų padaliniai racionaliai ir efektyviai aptarnaujami turimomis transporto priemonėmis;

2.3. KAM institucijos ir jų padaliniai, KAM reprezentaciniai renginiai aprūpinami reikiamomis materialinėmis vertybėmis;

2.4. visoje KAS užtikrintas saugus ryšys sistemai valdyti, kontroliuoti ir duomenims perduoti, taip pat susisiekti su NATO ir partneriais NATO valstybėse;

2.5. kuriamos krašto apsaugos ryšių, kompiuterinės informacijos ir KAS programų parengimo ir biudžeto sudarymo valdymo informacinės sistemos (toliau – PPBS VIS).

3. Organizuojamas KAS informacinis aprūpinimas:

3.1. teikiami duomenys KAS vadovybei apie veikas ir reiškinius, keliančius grėsmę krašto apsaugai ir valstybės gynybiniam pajėgumui;

3.2. sukaupta, sutvarkyta ir laiku pateikta vartotojams informacija apie KAS ir jos veiklą, įvykdyti leidybos planai;

3.3. išsaugoti KAM ir KAS padalinių dokumentai, užtikrinta jų paieška ir priėjimas prie jų;

3.4. sukurta 9 vaizdo kūrinių vnt., surengtos 9 fotografijos parodos;

3.5. išleista 12 periodinio žurnalo „Karys“ numerių ir 6 žurnalo „Kardas“ numeriai, kuriuose skaitytojai išsamiai supažindinti su dabartinėmis kariuomenės reformomis, karo istorija ir karyba;

3.6. išleisti 22 informacinio leidinio „Krašto apsauga
“ numeriai, kuriuose kariuomenės karininkai ir KAS darbuotojai informuoti apie KAS aktualijas;

3.7. pradėti KAS dalinių apsaugos sistemų ir KAM archyvo įrengimo darbai.

4. Mokslinis potencialas veiksmingai integruojamas į saugumo programas ir panaudojamas gynybos reikmėms:

4.1. koordinuojamas Lietuvos mokslo institucijų dalyvavimas NATO mokslo programose ir NATO Tyrimų ir technologijų organizacijos veikloje, taip pat skatinamas dvišalis tarptautinis bendradarbiavimas gynybos technologijų srityje;

4.2. suorganizuotas planuotas NATO Tyrimų ir technologijų organizacijos Taikomojo transporto technologijų sekcijos darbo susitikimas ir specialistų darbo sesijos Vilniuje.

5. Užtikrinama ir tobulinama karo prievolės administravimo sistemos veikla:

5.1. į privalomąją pradinę karo tarnybą pašauktas krašto apsaugos ministro įsakymu nustatytas privalomosios karo tarnybos karių skaičius ir paskirtas planuotas rezervo prievolininkų skaičius į civilinės saugos ir gelbėjimo tarnybų vienetus;

5.2. vykdoma pirminė atsargos karių atranka į profesinę karo tarnybą.

6. Įgyvendinama finansų valdymo politika:

6.1. centralizuotai tvarkant KAS biudžetinių įstaigų buhalterinę ir finansinę apskaitą, užtikrintas ūkinių operacijų ir įvykių įrašymas į apskaitą nustatytu laiku taikant bendrus buhalterinės ir finansinės apskaitos standartus;

6.2. įgyvendinami finansų kontrolės tikslai, kad valstybės turto valdymas, naudojimas, apsauga, disponavimas juo ir sutartiniai įsipareigojimai tretiesiems asmenims atitiktų teisėtumo ir patikimumo finansų valdymo principus;

6.3. užtikrintas efektyvus lėšų panaudojimas.

7. Sumažinti valstybės biudžeto asignavimai panaudojant už suteiktas paslaugas gautas pajamas.

8. Formuojama ir įgyvendinama karių pensinio aprūpinimo politika: laiku išmokėtos pensijos kariams, išleistiems į atsargą.

9. Propaguojama Lietuvos kariuomenės istorija, atlikti Vytauto Didžiojo muziejaus rekonstrukcijos projektavimo darbai.

 

8. Krašto apsaugos politikos formavimas ir jos įgyvendinimo organizavimas

(Programą vykdys

KAM)

 

1. Užtikrinti valstybės karinės apsaugos ir gynybos sistemos funkcionavimą, plėtrą ir valdymą

1. Kuriama efektyvi kariuomenės ir kitų KAS institucijų valdymo sistema, užtikrinanti krašto apsaugos ir gynybos užduočių vykdymą taikos ir karo metu:

1.1. įgyvendinant Strateginio planavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 (Žin., 2002, Nr. 57-2312; 2004, Nr. 112-4187), parengti KAS trumpalaikiai, vidutinės trukmės ir ilgalaikiai planavimo dokumentai;

1.2. dalyvaujama NATO pajėgų planavimo procese, laiku parengta informacija NATO planavimo ciklo dokumentams;

1.3. dalyvaujama ES bendrajame pajėgumų plėtojimo procese;

1.4. parengtos planuotos KAM veiklos ataskaitos;

1.5. pertvarkoma KAS institucijų valdymo struktūra, siekiant užtikrinti racionalų sprendimų priėmimą ir efektyvų išteklių paskirstymą;

1.6. įsigyti mokslo tiriamieji projektai iš viešosios įstaigos Strateginių tyrimų centro;

1.7. patobulintos Planavimo, programų ir biudžeto parengimo sistemos priemonės, taisyklės ir procedūros;

1.8. racionaliai, nepažeidžiant LR Vyriausybės nustatytos tvarkos, naudojamos biudžeto lėšos;

1.9. efektyviai panaudojant įsigijimams skirtas lėšas, įgyvendinta valstybės viešųjų pirkimų politika;

1.10. parengta KAS biudžeto paraiška (pagal realų lėšų poreikį ir LR finansų ministerijos nustatytus finansinius apribojimus);

1.11. parengti užsienio karinių fondų (angl. FMF, Foreign Military Funds – JAV karinės paramos programa) lėšų panaudojimo planai ir suvestinės;

1.12. įgyvendintos planuotos karinių teritorijų aplinkos apsaugos priemonės;

1.13. įgyvendinama su NATO saugumo investicijų programa susijusi veikla;

1.14. koordinuojamas KAS padalinių dalyvavimas tarptautinėse operacijose ir misijose, taip pat tarptautinėse pratybose;

1.15. parengti bendradarbiavimo planai su užsienio valstybėmis bei dvišaliai ir daugiašaliai susitarimai su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis;

1.16. KAM dalyvauja kolektyviniuose gynybos pajėgumų planavimo procesuose ir įgyvendina įsipareigojimus;

1.17. veikianti personalo valdymo sistema užtikrina objektyvumo, lygių galimybių, skaidrumo ir kompleksiškumo principų įgyvendinimą;

1.18. personalo mokymas organizuotas remiantis KAM poreikiais ir atsižvelgiant į veiklos vertinimą;

1.19. sudarytos būtinos sąlygos kvalifikuotam Lietuvos Respublikos atstovavimui NATO ir ES;

1.20. užtikrinamas karininkų karjeros galimybių aiškumas, sėkmingai įgyvendinama karininkų karjeros ir rotacijos sistema;

1.21. vykdoma teisėtumo priežiūra KAM ir KAS veikloje, tobulinama KAS teisinė sistema;

1.22. užtikrinama Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos, NATO ir ES Lietuvai perduotos įslaptintos informacijos apsauga, laidumas ir vientisumas;

1.23. sėkmingai tęsiamas ir intensyvinamas tarptautinis bendradarbiavimas gynybos srityje, plečiamas karinis bendradarbiavimas su naujomis šalimis;

1.24. užsienio valstybėse KAS atstovauja 98 gynybos atašė ir atstovai;

1.25. įgyvendinama tarptautinė donorystės politika ir formuojamas teigiamas tarptautinis Lietuvos įvaizdis;

1.26. didinamas audituojamų padalinių veiklos efektyvumas, įgyvendinamas strateginis ir kiti veiklos planai, programos ir procedūros;

1.27. užtikrinama kariuomenės ir kitų KAS institucijų pasirengimo valstybės gynybai kontrolė ir valstybės saugumą, gynybą ir krašto apsaugos tarnybą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų vykdymo KAS kontrolė;

1.28. kariuomenės vienetai aprūpinti reikalinga kartografine medžiaga;

1.29. tobulinama kovinių parengčių sistema, parengti tarpžinybiniai planai;

1.30. suplanuota ir kontroliuojama Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės ir rizikos objektų apsauga ir gynyba;

1.31. parengtas kariuomenės mobilizacijos planas;

1.32. parengtos kariuomenės karinių vienetų OSĮL;

1.33. atnaujinta ryšių ir informacinių sistemų (toliau – RIS) koncepcija, plėtros gairės ir planai, pasiektas kariuomenės RIS suderinamumas su NATO RIS, įdiegtos kariuomenės ryšių ir informacinės sistemos;

1.34. teikiant paramą visuomeninėms organizacijoms, plėtojant ryšius su visuomene ir informuojant ją valstybės gynimo ir saugumo klausimais, sudaryta palankesnė visuomenės nuomonė apie krašto apsaugą, pasiektas aukštesnis visuomenės informuotumo apie krašto apsaugą lygis.

 

 

KAM ASIGNAVIMAI

 

Vadovaujantis 2004 m. atnaujintu Lietuvos parlamentinių partijų susitarimu dėl 2005–2008 metų gynybos politikos siekiant Lietuvos saugumo, krašto apsaugai turėtų būti skirta ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP), kad galima būtų suformuoti ir išlaikyti numatytą pajėgų struktūrą ir vykdyti įsipareigojimus NATO. Pagal NATO valstybių gynybos išlaidų apibrėžimą gynybos išlaidoms gali būti priskiriami tik asignavimai KAM ir karo prievolei ir mobilizacijai administruoti savivaldybėse.


2006 m. KAM planuojami asignavimai sudaro 956,5 mln. Lt, arba 1,27 proc. BVP (BVP – 75218 mln. Lt).

______________

 

KAS IŠTEKLIŲ valdymo sistema

 

KAS išteklių valdymo priemonė yra planavimo, programų ir biudžeto sudarymo sistema (toliau – PPBS), veikianti kaštų efektyvumo principu ir padedanti turimais ištekliais pasiekti laukiamą rezultatą. Į kiekvieno KAS vieneto tikslus, užduotis ir funkcijas orientuota sistema užtikrina visų dalyvių atsakomybę už aiškiai suformuluotus uždavinius, jiems panaudotas lėšas ir rezultatą. PPBS suderinta su LR Vyriausybės strateginio planavimo sistema.

Šis išteklių valdymo mechanizmas apima visą uždavinių apibrėžimo, kaštų nustatymo ir rezultatų vertinimo procesą ir leidžia susieti veiklos planus, orientuotus į konkrečius rezultatus, su lėšų poreikiu. Skiriami keturi pagrindiniai PPBS ciklo etapai:

1.KAS planavimo nuostatų formulavimas;

2.KAS veiklos planavimas;

3.Programų ir biudžeto tvirtinimas;

4.Programų ir biudžeto vykdymas, kontrolė ir vertinimas.

PPBS hierarchija užtikrina atitinkamo lygmens pareigūnų atsakomybę už išteklių valdymą. Pirmojo lygmens išteklių valdymo mechanizmo dalyviai yra kariniai vienetai (vadai ir planuotojai), rengiantys nustatytų užduočių įgyvendinimo planus ir numatantys lėšų poreikį. Už programų parengimą ir įgyvendinimą atsakingi programų koordinatoriai, jie rengia jų programose dalyvaujančių vienetų pasiūlymų programas, koordinuoja programų įgyvendinimą ir atsiskaito už rezultatus. Priimant sprendimus dalyvauja Gynybos resursų taryba ir Gynybos resursų grupė. Gynybos resursų tarybai pritarus, programos teikiamos LR Vyriausybei KAM strateginio veiklos plano forma.

PPBS sėkmingai funkcionuoja, įdiegti pagrindiniai elementai: nustatytas metinis PPBS ciklas, hierarchija ir dalyviai, planavimo dokumentų hierarchija ir seka, programų struktūra. Tačiau keičiantis KAS poreikiams ir atsižvelgiant į ankstesnių metų patirtį ieškoma galimybių tobulinti PPBS veiklą. Sukurta PPBS atitiks pagrindinius NATO planavimo principus ir bus suderinti Lietuvos ir NATO planavimo procesai.

_________________

 

S 3 forma

 

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

2006 METAI

 

Programų pavadinimai

Lėšos, tūkst. litų

Etatai

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai

kitos lėšos (Privatizavimo fondas)

iš viso

iš jų ES lėšos

ASIGNAVIMŲ VALDYTOJAS

KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJA

 

 

 

 

1. Sausumos pajėgos

331836

-

-

-

2. Karinės oro pajėgos

169443

-

-

-

3. Karinės jūrų pajėgos

37912

-

-

-

4. Logistikos pajėgos

119225

-

-

 

5. Karinės mokymo pajėgos

90027

-

-

-

6. Specialiųjų operacijų pajėgos

37562

-

-

-

7. Centralizuotos tarnybos

90038

-

4371

-

8. Krašto apsaugos politikos formavimas ir jos įgyvendinimo organizavimas

76134

-

-

-

Iš viso asignavimų KAM programoms

952177

-

4371

-

Kita svarbi informacija

-

-

-

-

 

KAM biudžetas rengiamas programų pagrindu. Įgyvendinamos 8 programos.

2006 metų programų struktūros pokyčiai, palyginus su 2005 metais:

1.nauja programa „Specialiųjų operacijų pajėgos“;

2. nelieka programos „PVM prekėms ir paslaugoms, įsigyjamoms už NATO saugumo investicijų programos ir JAV karinės paramos fondo lėšas“, o pridėtinės vertės mokestis valstybei bus mokamas iš programų „Sausumos pajėgos“, „Specialiųjų operacijų pajėgos“, „Karinės oro pajėgos“, „Karinės jūrų pajėgos“ ir „Logistikos pajėgos“ naujai suformuluoto uždavinio „Sumokėti valstybei pridėtinės vertės mokestį“ įgyvendinimo priemonei „Mokėti valstybei pridėtinės vertės mokestį už prekes ir paslaugas, gautas iš užsienio šalių ir/arba fondų“ skirtų lėšų;

3. programoje „Centralizuotos tarnybos“ suformuluotas naujas uždavinys „Propaguoti Lietuvos kariuomenės istoriją“, kurį pagal priemonę „Sudaryti visuomenei sąlygas pažinti Lietuvos kariuomenės istoriją“ įgyvendins Vytauto Didžiojo karo muziejus.

Pirmųjų penkių programų („Sausumos pajėgos“, „Specialiųjų operacijų pajėgos“, „Karinės oro pajėgos“, „Karinės jūrų pajėgos“, „Logistikos pajėgos“) uždaviniai tiesiogiai susiję su atskirų kariuomenės pajėgų rūšių gynybiniais pajėgumais. Šios programos vykdomos įgyvendinant penkis pagrindinius gynybinio pajėgumo stiprinimo uždavinius:

1.formuoti nustatytos struktūros pajėgas ir rengti personalą;

2.įsigyti, modernizuoti, eksploatuoti ir suderinti su NATO standartais ginkluotę, karinę techniką;

3.rengtis kolektyviniams veiksmams (koordinuoti jungtinių pajėgų veiksmus kovinėse operacijose);

4.rengtis perdislokuoti ir išsiskleisti (perdislokuoti kovinius vienetus kovinėms užduotims vykdyti per nustatytą laiką);

5.užtikrinti išsilaikymą (kovinių vienetų galimybė autonomiškai patenkinti savo logistinius poreikius nustatytą laiką).

 

_________________


1 Įvertinimas iš NATO ekspertų gaunamas kas antri metai.