LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL CIVILINĖS SAUGOS TARNYBŲ FUNKCIJŲ PATVIRTINIMO
2000 m. kovo 20 d. Nr. 320
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 115-3230) 28 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pavesti ministerijoms ir kitoms valstybės valdymo institucijoms per 3 mėnesius nuo šio nutarimo įsigaliojimo sudaryti civilinės saugos tarnybas ir parengti jų veiklos nuostatus.
Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius
Krašto apsaugos ministras Česlovas Stankevičius
______________
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2000 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 320
CIVILINĖS SAUGOS TARNYBŲ FUNKCIJOS
1. Ministerijos, kitos valstybės valdymo institucijos civilinės saugos tarnyba (toliau vadinama – tarnyba) yra civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucija, kuri įgyvendina ministerijai, kitai valstybės valdymo institucijai priskirtus uždavinius ir teikia specializuotą pagalbą vykdant gelbėjimo ir kitus neatidėliotinus darbus. Tarnyba yra vadovaujančiosios institucijos vadovo įsakymu iš vadovaujančiosios ir remiančiųjų institucijų specialistų iš anksto sudaryta struktūra, ekstremalių situacijų atveju vykdanti vadovaujančiajai institucijai priskirtas funkcijas. Tarnybos darbą padeda organizuoti ir ją aptarnauja vadovaujančiosios institucijos ekstremalių situacijų valdymo centras.
2. Tarnybas sudaro ministerijų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovai. Prireikus apskrities viršininko sprendimu apskrityje gali būti sudaromos apskrities civilinės saugos tarnybos.
3. Tarnybų veikla organizuojama bendru principu: ministerija, kita valstybės valdymo institucija, atliekanti tam tikrus civilinės saugos uždavinius ir funkcijas kasdieninėje veikloje (taikos metu), atsakinga už tų pačių funkcijų ir uždavinių vykdymą ir ekstremalių situacijų atvejais taikos ir karo metu.
4. Ministerijos, kitos valstybės valdymo institucijos pagal kompetenciją ir galimybes atlikti tam tikrus tarnybų uždavinius skirstomos į vadovaujančiąsias ir remiančiąsias institucijas.
Vadovaujančioji institucija – tai ministerija, kita valstybės valdymo institucija, kuri pagal savo veiklos sritį civilinės saugos priemonėms įgyvendinti sudaro atitinkamą tarnybą ir yra atsakinga už nustatytųjų tarnybos funkcijų vykdymą. Vadovaujančioji institucija planuoja tarnybos numatytas priemones ir rengia tarnybos parengties ekstremalioms situacijoms planą.
Remiančioji institucija – tai ministerija, kita valstybės valdymo institucija, kuri padeda įgyvendinti tarnybos funkcijas, turi reikiamų išteklių bei personalą. Remiančioji institucija planuoja numatytas priemones ir pagal iš anksto parengtus planus turi pateikti numatytus išteklius, pagal kompetenciją pagelbėti vadovaujančiajai institucijai atlikti tarnybos funkcijas.
II. CIVILINĖS SAUGOS TARNYBOS
5. Statybos ir inžinerinių darbų tarnyba:
5.2. remiančiosios institucijos: Krašto apsaugos ministerija, Susisiekimo ministerija, Ūkio ministerija, Civilinės saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau vadinama – Civilinės saugos departamentas), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas).
6. Pavojingųjų medžiagų ir monitoringo tarnyba:
7. Socialinių reikalų tarnyba:
8. Transporto tarnyba:
9. Ryšių tarnyba:
10. Paieškos ir gelbėjimo tarnyba:
11. Sveikatos priežiūros tarnyba:
12. Aprūpinimo ir energetikos tarnyba:
13. Viešosios tvarkos palaikymo tarnyba:
14. Maisto ir žemės ūkio tarnyba:
15. Perspėjimo ir informavimo tarnyba:
16. Gaisrų gesinimo ir gelbėjimo tarnyba:
17. Kultūros vertybių apsaugos tarnyba:
18. Valdymo ir koordinavimo tarnyba:
18.2. remiančiosios institucijos – Aplinkos ministerija, Kultūros ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Susisiekimo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Žemės ūkio ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Ūkio ministerija, Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, Valstybinė veterinarijos tarnyba.
III. BENDROSIOS CIVILINĖS SAUGOS TARNYBŲ FUNKCIJOS
19. Bendrosios tarnybų funkcijos yra:
19.1. užtikrinti tinkamiausią valstybės išteklių naudojimą ūkio stabilumui palaikyti, ekstremalių situacijų padariniams lokalizuoti bei šalinti;
19.2. taikyti ministerijų, kitų valstybės valdymo institucijų bendrąsias civilinės saugos planavimo, ekstremalių situacijų prevencijos, avarijos padarinių likvidavimo ir administravimo organizacines priemones;
19.3. skatinti bendrą su NATO civilinio pasirengimo planavimo veiklą pagal Partnerystės taikos labui programą;
19.4. taikyti bendras su NATO ekstremalių situacijų prevencijos ir administravimo organizacines priemones;
19.5. plėtoti valstybės valdymo institucijų ir karinių struktūrų bendradarbiavimą taikos, ekstremalių situacijų arba karo metu, kad vykdant bendras operacijas būtų užtikrinta veiksminga tarpusavio parama;
19.6. įgyvendinti ekstremalių situacijų padarinių likvidavimo procedūras ir priemones, atitinkančias NATO civilinio pasirengimo nuostatas;
19.7. skatinti ministerijų, kitų valstybės valdymo institucijų veiklos darną, kad būtų užtikrintas civilinės saugos priemonių ir veiksmų efektyvumas ekstremaliomis sąlygomis;
19.8. užtikrinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministerijų, kitų valstybės valdymo institucijų funkcionavimą ekstremalių situacijų atvejais taikos ir karo metu;
19.9. užtikrinti gyventojams priimtiną socialinį ir ekonominį gyvenimo lygį ekstremalių situacijų atvejais taikos ir karo metu;
IV. SPECIALIOSIOS CIVILINĖS SAUGOS TARNYBŲ FUNKCIJOS
20. Statybos ir inžinerinių darbų tarnybos specialiosios funkcijos yra:
20.1. sudaryti specialistų grupę, kuri dirbtų ekstremalios situacijos atveju ir teiktų konsultacijas statybos ir inžinerinių darbų klausimais;
20.2. organizuoti mokomąją veiklą, skirtą parengti specialistus vykdyti savo funkcijas ekstremalių situacijų metu, skatinti specialistus prisidėti prie ekstremalių situacijų valdymo, teikti Ekstremalių situacijų valdymo centrui rekomendacijas, kaip tobulinti civilinio pasirengimo planavimą;
20.3. reaguoti į ekstremalias situacijas, jas analizuoti statybos ir inžinerinių darbų požiūriu, konsultuoti Ekstremalių situacijų valdymo centrą ekspertų ir specialistų pasitelkimo klausimu;
20.4. plėtoti civilių ir karių bendradarbiavimą civilinės saugos srityje, kad ekstremalios situacijos atveju būtų sudarytos sąlygos atlikti reikiamus statybos ir inžinerinius darbus;
20.5. analizuoti kitų organizacijų veiklą statybos ir inžinerinių darbų srityje, Lietuvos Respublikos teisės aktus ir organizacines priemones, susijusias su ekstremaliomis situacijomis;
20.6. rengti civilinės saugos inžinerinių techninių priemonių projektavimo ir statybos normatyvus, kontroliuoti jų vykdymą;
20.7. koordinuoti statybos ir inžinerinės technikos naudojimą gelbėjimo ir kitiems neatidėliotiniems darbams vykdyti;
20.8. nustatyti nesaugių statinių, įrenginių, konstrukcijų techninę būklę Aplinkos ministerijos patvirtintų statybos techninių reglamentų nustatyta tvarka;
21. Pavojingųjų medžiagų ir monitoringo tarnybos specialiosios funkcijos yra:
21.1. sudaryti specialistų grupę, kuri dirbtų ekstremalios situacijos atveju ir teiktų konsultacijas pavojingųjų medžiagų ir su jomis susijusių ekstremalių situacijų klausimais;
21.2. organizuoti mokomąją veiklą, skirtą parengti specialistus vykdyti savo funkcijas ekstremalių situacijų metu, skatinti specialistus prisidėti prie ekstremalių situacijų valdymo, teikti Ekstremalių situacijų valdymo centrui rekomendacijas, kaip tobulinti civilinio pasirengimo planavimą;
21.3. reaguoti į ekstremalias situacijas, jas analizuoti taršos pavojingosiomis medžiagomis požiūriu, konsultuoti Ekstremalių situacijų valdymo centrą ekspertų ir specialistų pasitelkimo klausimu;
21.4. plėtoti civilių ir karių bendradarbiavimą civilinės saugos srityje, kad ekstremalios situacijos atveju būtų užtikrinta civilių ir karinių struktūrų bendra veikla vykdant gelbėjimo ir kitus neatidėliotinus darbus;
21.5. organizuoti aplinkos taršos pavojingomis radioaktyviosiomis, cheminėmis ir biologinėmis medžiagomis stebėjimą;
21.6. nustatyti patekusias į aplinką radioaktyviąsias ir chemines medžiagas, tirti radioaktyviųjų ir cheminių teršalų sudėtį;
21.9. nustatyti pavojingųjų medžiagų kenksmingumo pašalinimo tvarką, kontroliuoti kenksmingumo pašalinimo darbus ir ištirti išvalytą teritoriją;
22. Socialinių reikalų tarnybos specialiosios funkcijos yra:
22.1. sudaryti specialistų grupę, kuri dirbtų ekstremalios situacijos atveju ir teiktų konsultacijas socialiniais klausimais;
22.2. organizuoti mokomąją veiklą, skirtą parengti specialistus vykdyti savo funkcijas ekstremalios situacijos metu, skatinti specialistus prisidėti prie ekstremalių situacijų valdymo, teikti Ekstremalių situacijų valdymo centrui rekomendacijas, kaip tobulinti civilinio pasirengimo planavimą;
22.4. organizuoti ir įgyvendinti stichinių nelaimių, stambių avarijų padarinių likvidavimo socialines programas;
23. Transporto tarnybos specialiosios funkcijos yra:
23.1. sudaryti specialistų grupę, kuri dirbtų ekstremalios situacijos atveju ir teiktų konsultacijas transporto klausimais;
23.2. organizuoti mokomąją veiklą, skirtą parengti specialistus vykdyti savo funkcijas ekstremalių situacijų metu, skatinti specialistus prisidėti prie ekstremalių situacijų valdymo, teikti Ekstremalių situacijų valdymo centrui rekomendacijas, kaip tobulinti civilinio pasirengimo planavimą;
23.3. reaguoti į ekstremalias situacijas, jas analizuoti valstybės transporto strategijos požiūriu, teikti Ekstremalių situacijų valdymo centrui konsultacijas ekspertų ir specialistų pasitelkimo klausimu;
23.4. plėtoti civilių ir karių bendradarbiavimą civilinės saugos srityje, kad ekstremalios situacijos atveju būtų užtikrintas civilių ir karinių struktūrų aprūpinimas transportu, skirtu gelbėjimo ir kitiems neatidėliotiniems darbams atlikti;
23.5. parengti ir rekomenduoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei organizacines priemones ir reglamentą, kurie užtikrintų, kad transportas tiek ekstremalių situacijų, tiek karo metu kuo geriau tarnautų valstybės civilinio pasirengimo ir karinėms reikmėms;
23.6. teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl transporto suteikimo, maršrutų rengimo, automobilių kolonų sudarymo ir eismo;
23.7. koordinuoti oro, jūrų uostų, visų rūšių transporto naudojimo, pavojingų krovinių gabenimo ekstremalių situacijų atvejais taikos ir karo metu planavimą;
24. Ryšių tarnybos specialiosios funkcijos yra:
24.1. sudaryti specialistų grupę, kuri dirbtų ekstremalios situacijos atveju ir teiktų konsultacijas telekomunikacijos priemonių klausimais;
24.2. organizuoti mokomąją veiklą, skirtą parengti specialistus vykdyti savo funkcijas ekstremalių situacijų metu, skatinti specialistus prisidėti prie ekstremalių situacijų valdymo, teikti Ekstremalių situacijų valdymo centrui rekomendacijas, kaip tobulinti civilinio pasirengimo planavimą;
24.3. reaguoti į ekstremalias situacijas, jas analizuoti atsižvelgiant į aprūpinimo telekomunikacijos priemonėmis galimybes, teikti Ekstremalių situacijų valdymo centrui konsultacijas ekspertų ir specialistų pasitelkimo klausimu;
24.4. plėtoti civilių ir karių bendradarbiavimą civilinės saugos srityje, kad ekstremalios situacijos atveju būtų užtikrintas civilių ir karinių struktūrų ryšių sistemų darbas vykdant gelbėjimo ir kitus neatidėliotinus darbus;
24.5. nuolatos tirti esamų telekomunikacijos priemonių būklę, nustatyti, ar jos atitinka reikalavimus, keliamus ekstremalių situacijų atvejais taikos ir karo metu, teikti atitinkamas rekomendacijas atsižvelgiant į naujas ir kuriamas technologijas;
24.6. teikti pasiūlymus visuomenės informavimo, telekomunikacijos įstatymų bei kitų teisės aktų projektų rengimo klausimais, atkreipti dėmesį į licencijų turinį ir išdavimo tvarką, radijo dažnių skirstymą;
24.7. kontroliuoti perspėjimo ir informavimo sistemų naudojimą ir techninės priežiūros organizavimą, užtikrinti šių sistemų darbą ekstremalių situacijų atvejais taikos ir karo metu;
24.8. užtikrinti ryšių ir perspėjimo sistemų darbą vykdant gelbėjimo ir kitus neatidėliotinus darbus;
24.9. koordinuoti su atitinkamomis institucijomis ryšių organizavimo planus ir priemones, kurie gali daryti įtaką kariniams ryšių organizavimo planams;
25. Paieškos ir gelbėjimo tarnybos specialiosios funkcijos yra:
25.1. sudaryti specialistų grupę, kuri dirbtų ekstremalios situacijos atveju ir teiktų konsultacijas paieškos ir gelbėjimo klausimais;
25.2. organizuoti mokomąją veiklą, skirtą parengti specialistus vykdyti savo funkcijas ekstremalių situacijų metu, skatinti specialistus prisidėti prie ekstremalių situacijų valdymo, teikti Ekstremalių situacijų valdymo centrui rekomendacijas, kaip tobulinti civilinio pasirengimo planavimą;
25.3. reaguoti į ekstremalias situacijas, jas analizuoti atsižvelgiant į paieškos ir gelbėjimo darbų pobūdį bei mastą, teikti Ekstremalių situacijų valdymo centrui konsultacijas ekspertų ir specialistų pasitelkimo klausimu;
25.4. plėtoti civilių ir karių bendradarbiavimą civilinės saugos srityje, kad ekstremalios situacijos atveju būtų užtikrinta civilių ir karinių struktūrų bendra veikla vykdant paieškos ir gelbėjimo darbus;
25.6. organizuoti Lietuvos Respublikos oro erdvėje, Lietuvos Respublikos Baltijos jūros teritoriniuose vandenyse ir ekonominėje zonoje nukritusių skraidančių aparatų, skęstančių laivų ir dėl to į pavojingą situaciją patekusių asmenų paiešką, gelbėjimą, taip pat teršalų likvidavimą;
25.7. koordinuoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto Jūrų paieškos ir gelbėjimo bei Civilinės aviacijos direkcijos aeronautikos paieškos ir gelbėjimo koordinacinių centrų darbą;
26. Sveikatos priežiūros tarnybos specialiosios funkcijos yra:
26.1. sudaryti specialistų grupę, kuri dirbtų ekstremalios situacijos atveju ir teiktų konsultacijas medicinos klausimais;
26.2. organizuoti mokomąją veiklą, skirtą parengti specialistus vykdyti savo funkcijas ekstremalių situacijų metu, skatinti specialistus prisidėti prie ekstremalių situacijų valdymo, teikti Ekstremalių situacijų valdymo centrui rekomendacijas, kaip tobulinti civilinio pasirengimo planavimą;
26.3. reaguoti į ekstremalias situacijas, jas analizuoti sveikatos apsaugos požiūriu, teikti Ekstremalių situacijų valdymo centrui konsultacijas ekspertų ir specialistų pasitelkimo klausimu;
26.4. plėtoti civilių ir karių bendradarbiavimą civilinės saugos srityje, kad ekstremalios situacijos atveju būtų užtikrintas civilių ir karinių struktūrų medicininis aprūpinimas vykdant gelbėjimo ir kitus neatidėliotinus darbus;
26.5. analizuoti kitų organizacijų medicinos veiklą, Lietuvos Respublikos teisės aktus ir organizacines priemones, susijusias su ekstremaliomis situacijomis;
27. Aprūpinimo ir energetikos tarnybos specialiosios funkcijos yra:
27.1. sudaryti specialistų grupę, kuri ekstremalių situacijų atvejais teiktų konsultacijas ūkio ir energetikos klausimais;
27.2. numatyti ir įgyvendinti priemones, užtikrinančias būtiną energijos ir kuro tiekimą ekstremalių situacijų atvejais;
28. Viešosios tvarkos palaikymo tarnybos specialiosios funkcijos yra:
28.1. sudaryti specialistų grupę, kuri dirbtų ekstremalios situacijos atveju ir teiktų konsultacijas viešosios tvarkos palaikymo klausimais;
28.2. organizuoti mokomąją veiklą, skirtą parengti specialistus vykdyti savo funkcijas ekstremalių situacijų metu, teikti Ekstremalių situacijų valdymo centrui rekomendacijas, kaip tobulinti civilinio pasirengimo planavimą;
28.3. reaguoti į ekstremalias situacijas, jas analizuoti viešosios tvarkos palaikymo požiūriu, teikti Ekstremalių situacijų valdymo centrui konsultacijas ekspertų ir specialistų pasitelkimo klausimu;
28.4. taikyti organizacines priemones, koordinuoti jų vykdymą, užtikrinti, kad ekstremalių situacijų atvejais taikos ir karo metu būtų palaikoma viešoji tvarka;
28.5. plėtoti bendradarbiavimą su karinėmis struktūromis, kad ekstremalios situacijos atveju būtų užtikrintas bendras gelbėjimo ir kitų neatidėliotinų darbų vykdymas;
28.6. užtikrinti viešąją tvarką, kai evakuojami gyventojai, reguliuoti transporto ir pėsčiųjų kolonų vykimą nustatytaisiais maršrutais;
29. Maisto ir žemės ūkio tarnybos specialiosios funkcijos yra:
29.1. sudaryti specialistų grupę, kuri dirbtų ekstremalios situacijos atveju ir teiktų konsultacijas maisto ir žemės ūkio produkcijos poreikio klausimu;
29.2. organizuoti mokomąją veiklą, skirtą parengti specialistus vykdyti savo funkcijas ekstremalių situacijų metu, skatinti specialistus prisidėti prie ekstremalių situacijų valdymo, teikti Ekstremalių situacijų valdymo centrui rekomendacijas, kaip tobulinti civilinio pasirengimo planavimą;
29.3. reaguoti į ekstremalias situacijas, jas analizuoti ir teikti Ekstremalių situacijų valdymo centrui konsultacijas ekspertų ir specialistų pasitelkimo klausimu;
29.4. plėtoti civilių ir karių bendradarbiavimą civilinės saugos srityje, kad valstybė ekstremalios situacijos atveju galėtų apsirūpinti maisto produktais;
29.5. koordinuoti gelbėjimo pajėgų ir kitų asmenų, šalinančių padarinius, taip pat nukentėjusiųjų aprūpinimą maisto produktais;
30. Perspėjimo ir informavimo tarnybos specialiosios funkcijos yra:
30.3. tobulinti ir plėtoti perspėjimo ir informavimo sistemą, šiuo tikslu prisijungti prie NATO pavojaus skelbimo ir monitoringo sistemos;
30.4. nustatyti oficialias informacijos skelbimo ir instrukcijų gyventojams teikimo (prieš ekstremalią situaciją, jos metu ir pašalinus jos padarinius) visomis įmanomomis ryšių priemonėmis nuostatas ir tvarką;
30.5. perspėti ir informuoti valstybės institucijas, ūkio subjektus bei gyventojus apie žmonių gyvybei, sveikatai, turtui, aplinkai gresiantį valstybės masto pavojų ekstremalių situacijų atvejais;
30.6. kaupti ir analizuoti informaciją, būtiną tinkamam Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos ir Ekstremalių situacijų valdymo centro darbui užtikrinti;
31. Gaisrų gesinimo ir gelbėjimo tarnybos specialiosios funkcijos yra:
31.1. sudaryti specialistų grupę, kuri dirbtų ekstremalios situacijos atveju ir teiktų konsultacijas gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų vykdymo klausimais;
31.2. organizuoti mokomąją veiklą, skirtą parengti specialistus vykdyti savo funkcijas ekstremalių situacijų metu;
31.3. plėtoti bendradarbiavimą su karinėmis struktūromis, kad ekstremalios situacijos atveju būtų užtikrintas bendras gelbėjimo ir kitų neatidėliotinų darbų vykdymas;
31.4. numatyti priemones, užtikrinančias miestų, gyvenviečių, pavienių objektų apsaugą nuo gaisro, užtikrinti technines ir organizacines priemones gaisrams gesinti;
32. Kultūros vertybių apsaugos tarnybos specialiosios funkcijos yra:
32.1. sudaryti specialistų grupę, kuri dirbtų ekstremalios situacijos atveju ir teiktų konsultacijas kultūros vertybių apsaugos organizavimo klausimu;
32.2. organizuoti mokomąją veiklą, skirtą parengti specialistus vykdyti savo funkcijas ekstremalių situacijų metu, skatinti specialistus prisidėti prie ekstremalių situacijų valdymo, teikti Ekstremalių situacijų valdymo centrui rekomendacijas, kaip tobulinti civilinio pasirengimo planavimą;
32.3. reaguoti į ekstremalias situacijas, jas analizuoti kultūros vertybių apsaugos požiūriu, teikti Ekstremalių situacijų valdymo centrui konsultacijas ekspertų ir specialistų pasitelkimo klausimu;
32.4. taikyti organizacines priemones, koordinuoti jų vykdymą, ekstremalių situacijų atvejais užtikrinti būtinas sąlygas apsaugoti kultūros vertybes;
33. Valdymo ir koordinavimo tarnybos specialiosios funkcijos yra:
33.1. ekstremalių situacijų atvejais organizuoti pagalbą operacijų štabui, sudarytam iš Civilinės saugos departamento ir Ekstremalių situacijų valdymo centro specialistų;
33.3. organizuoti pagalbos, reikalingos gelbėjimo darbams atlikti ir ekstremalios situacijos padariniams šalinti, pasitelkimą ir koordinavimą;
33.4. koordinuoti valstybės institucijų ir ūkio subjektų veiklą rengiant civilinės saugos priemones, planuoti valstybės pasirengimą civilinės saugos užduotims įgyvendinti ekstremalių situacijų atvejais taikos ir karo metu;
33.5. koordinuoti pagalbos iš užsienio pasitelkimą, gelbėtojų komandų ir ekspertų atvykimą į Lietuvą;
33.6. koordinuoti aplinkos stebėjimo ir laboratorinės kontrolės tinklo veiklą ekstremalių situacijų atvejais;
33.7. koordinuoti ministerijų, apskričių viršininkų administracijų, savivaldybių, kitų tarnybų veiksmus, kai atliekami žmonių paieškos ir gelbėjimo darbai, naudoti tam esamas gelbėtojų pajėgas, techniką bei inžinerinę įrangą, neatsižvelgiant į tai, kieno reguliavimo sričiai šios pajėgos, technika ir įranga priskirtos, informuoti apie tai Ministrą Pirmininką.
V. CIVILINĖS SAUGOS TARNYBŲ STRUKTŪRA IR DARBO ORGANIZAVIMAS
34. Vadovaujančiosios institucijos vadovas, atsižvelgdamas į sprendžiamų uždavinių pobūdį ir mastą, iš vadovaujančiosios ir remiančiųjų institucijų pareigūnų sudaro tarnybą. Remiančiųjų institucijų specialistus skiria šių institucijų vadovai.
35. Ministerijos vadovas (vadovaujančiosios institucijos) skiria viceministrą arba ministerijos sekretorių tarnybos vadovu, kitų valstybės valdymo institucijų vadovai (vadovaujančiųjų institucijų) tarnybos vadovu skiria vieną iš savo pavaduotojų arba struktūrinių padalinių vadovų.
36. Tarnybos vadovas atsakingas už tarnybos darbo organizavimą ir nustatytųjų užduočių bei funkcijų vykdymą.
37. Pagrindinė tarnybos veiklos forma – posėdžiai, kuriuos šaukia tarnybos vadovas. Juose svarstomi tarnybos planai ir jai pavestų funkcijų vykdymas.
38. Ekstremalių situacijų atvejais tarnybos pagal kompetenciją padeda civilinės saugos operacijų vadovui ir operacijų štabui spręsti specifines ekstremalios situacijos problemas.
40. Tarnybos savo veikloje vadovaujasi nuostatais, kuriuos tvirtina vadovaujančiosios institucijos vadovas, suderinęs su Civilinės saugos departamentu.