LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL VALSTYBINĖS REIKŠMĖS KELIŲ VERTĖS IR JOS KITIMO SKAIČIAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2000 m. gegužės 26 d. Nr. 156

Vilnius

Siekdamas, kad kelius prižiūrinčios valstybės įmonės vienodai skaičiuotų valstybinės reikšmės automobilių kelių ir jų statinių vertę, jos kitimą bei teisingai tvarkytų kelių ir statinių vertės apskaitą:

1. Tvirtinu Valstybinės reikšmės kelių vertės ir jos kitimo skaičiavimo taisykles (pridedama).

2. Nustatau, kad šiomis taisyklėmis privalo vadovautis visos kelius prižiūrinčios valstybės įmonės.

3. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos.

Susisiekimo Ministras                                                                                              Rimantas Didžiokas

______________

PATVIRTINTA

susisiekimo ministro

2000 05 26 įsakymas Nr. 156

VALSTYBINĖS REIKŠMĖS KELIŲ VERTĖS IR JOS KITIMO SKAIČIAVIMO TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Valstybinės reikšmės kelių vertės ir jos kitimo skaičiavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja valstybinės reikšmės kelių (toliau – kelių) vertės ir jos kitimo apskaitos tvarką.

2. Taisyklės parengtos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 30 d. nutarimą Nr. 955 „Dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo ir jo remonto darbų apskaitos tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 69-2011), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. 248 „Dėl ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo sąnaudų pripažinimo mažinančiomis bendrąsias pajamas tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 23-663), Lietuvos Respublikos ūkio ir finansų ministrų 1999 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 428 patvirtintus „Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nusidėvėjimo (amortizacijos) maksimalius ekonominius normatyvus“ (Žin., 2000, Nr. 1-17), Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos organizacinį tvarkomąjį statybos techninį reglamentą STR 1.01.02:1997 „Statinio statybos ir priežiūros darbų rūšys“ (Žin., 1997, Nr. 31-778), Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 426 patvirtintą „Automobilių kelių tiesimo ir priežiūros darbų klasifikaciją“, Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro ir susisiekimo ministro 1996 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 42/121 patvirtintas „Automobilių kelių projektavimo normas ir taisykles PNT-K 95“ ir kitus teisės aktus.

3. Taisyklėse vartojami terminai:

3.1. kelias – tai inžinerinis statinys, skirtas nustatytų gabaritų ir masės transporto priemonių bei pėsčiųjų eismui;

3.2. kelio elementas – kelio arba kelio statinio dalis, kuriai skaičiuojami individualūs darbų kiekiai ir darbų kainos bei taikomi individualūs priežiūros kokybės reikalavimai;

3.3. normatyvinė vertė – kelio tiesimo ar kelio statinio statybos darbų, atliktų 1997-1999 metais, vidutinė kaina be pridėtinės vertės mokesčio;

3.4. kelio tiesimas – tai naujo kelio, miesto (miestelio) aplinkkelio su visais kelio elementais tiesimas, tilto (viaduko) ar kitokio kelio statinio statyba, buvusio statinio atstatymas;

3.5. kelio, tilto (viaduko) rekonstravimas – tai statybos rūšis, kai iš esmės pertvarkomas esamas statinys;

3.6. kelio taisymas, tilto (viaduko) remontas – statybinė veikla, kai pagal statybos normatyvinių dokumentų reikalavimus iš dalies arba visiškai atkuriama statinio ar jo dalies techninė būklė arba pagerinamos statinio naudojimo savybės;

3.7. kelių priežiūra – tai nuolatiniai kelio elementų priežiūros darbai, užtikrinantys saugų eismą, reikiamą kelio elementų tarnavimo laiką.

4. Taisyklės taikomos kelių vertei, kelių nusidėvėjimui skaičiuoti, keliuose atliktų darbų vertės apskaitai, perduodamų ar nurašomų kelio atkarpų vertei ir nusidėvėjimui nustatyti, skaidomų į atkarpas kelių vertei nustatyti. Taisyklės netaikomos keičiant kelių nuosavybės formą iš valstybės į privačią, keliams, nutiestiems koncesiniais pagrindais, organizuojant kelių tvarkymą ar priežiūrą pagal ilgalaikes sutartis.

II. KELIŲ VERTĖS NUSTATYMAS

5. Kelių vertę sudaro kelių, kelių statinių ir įrenginių, avarinių ryšio linijų, želdinių įrengimo darbų komplekso kaina:

5.1. tyrinėjimo ir projektavimo darbai;

5.2. žemės keliams tiesti bei karjerams įsigijimo kaina;

5.3. žemės sankasos, važiuojamosios dalies, sankryžų ir nuovažų įrengimo kaina;

5.4. vandens nuleidimo įrenginių, kelio pastatų ir inžinerinės įrangos įrengimo kaina;

5.5. tiltų ir viadukų, kurių ilgis yra 25 m ir daugiau, statybos kaina;

5.6. transporto aptarnavimo statinių ir įrenginių įrengimo kaina;

5.7. želdinių įrengimo kaina.

6. Normatyvinės vertės sudarytos, atsižvelgiant į:

6.1. technines kelių kategorijas;

6.2. kelių dangų klases;

6.3. vietovės reljefą.

7. Nustatant skirtingų lygių sankryžų normatyvinę vertę, įvertinama:

7.1. susikertančių kelių kategorijos;

7.2. sankryžos tipas.

8. Skaičiuojant tiltų ir viadukų, kurių ilgis yra 25 m ir daugiau, normatyvinę vertę, atsižvelgiama į medžiagą, iš kurios jie pagaminti.

9. Normatyvinės vertės pateikiamos:

9.1. keliams – 1 km kelio;

9.2. skirtingo lygio sankryžoms – 1 sankryžai;

9.3. tiltams ir viadukams – 1 m2 horizontalaus tilto paviršiaus, įskaičiuojant ir šalitilčius.

10. Nustatant objektų vertę konkrečiomis sąlygomis, naudojami pataisos koeficientai:

K1 – vietovės reljefo sudėtingumo (I kategorija K1=1, II kategorija K1=1,1. Vietovės reljefo sudėtingumo kategorija sutampa su administracinių rajonų ribomis. I kategorijai priskirti Akmenės, Anykščių, Biržų, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Kretingos, Kupiškio, Marijampolės, Pakruojo, Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio, Raseinių, Rokiškio, Šakių, Šiaulių, Šilutės, Širvintų, Tauragės, Ukmergės, Vilkaviškio rajonai. II kategorijai priskirti Alytaus, Ignalinos, Kelmės, Lazdijų, Mažeikių, Molėtų, Plungės, Prienų, Skuodo, Šalčininkų, Šilalės, Švenčionių, Telšių, Trakų, Utenos, Varėnos, Vilniaus, Zarasų rajonai);

K2 – žemės sankasų ir važiuojamųjų dalių normatyvinių bei faktinių pločių skirtumo įvertinimo. Koeficientas K2 skaičiuojamas pagal formulę:

čia:

 – žemės sankasos faktinio ir normatyvinio pločių santykis;

 – važiuojamosios dalies faktinio ir normatyvinio pločių santykis;

... – kelio lyginamųjų dalių vertės rodikliai (atitinkamai: žemės sankasos su paruošiamaisiais ir rekultivacijos darbais – C1, kelio statinių – C2, kelio dangos konstrukcijos – C3, vieno lygio sankryžų – C4 ir transporto aptarnavimo statinių bei įrenginių – C5) (1 lentelė):

1 lentelė

Kelio lyginamosios dalys	Kelio kategorija
	AI, BI		AII, BII, CII		AIII, BIII, CIII		AIV, BIV, CIV		AV
	Vietovės reljefo sudėtingumo kategorija
	I	II	I	II	I	II	I	II	I	II
Žemės sankasa C1	0,24	0,30	0,25	0,28	0,22	0,28	0,26	0,35	0,34	0,39
Kelio statiniai: tiltai iki 25 m, pralaidos, latakai, drenažo įrenginiai ir kt. C2	0,15	0,15	0,12	0,15	0,08	0,13	0,09	0,14	0,11	0,12
Kelio dangos konstrukcija C3	0,51	0,46	0,52	0,47	0,60	0,50	0,56	0,43	0,49	0,43
Vieno lygio sankryžos C4	0,03	0,03	0,04	0,04	0,05	0,03	0,04	0,03	0,02	0,02
Transporto aptarnavimo statiniai ir įrenginiai: ženklai, atitvarai, apsauga nuo užpustymo, želdiniai, poilsio įrenginiai ir kt. C5	0,07	0,06	0,07	0,06	0,05	0,06	0,05	0,05	0,04	0,04

11. Įvertinant konkrečias vietovės sąlygas, kelio vertė P (be kelio statinių – tiltų ir viadukų, kurių ilgis yra 25 m ir daugiau, ir skirtingo lygių sankryžų) Lt, skaičiuojama pagal formulę:

čia:

K1 ir K2 – reljefo sudėtingumo ir kelio pločio pataisos koeficientai;

L ir Cp – kelio ilgis, km, ir normatyvinė 1 km kelio vertė, Lt (2 lentelė).

2 lentelė

Kelio kategorija	Kelio dangos konstrukcijos klasė	Sankasos plotis, m	Kelio dangos plotis, m, įskaitant kraštines juostas	Normatyvinė 1 km kelio vertė Cp, tūkst. Lt
AI	I	29,5	22,5	3034
AII, BI	I	27,5	18,5	2617
AII, BII, CII	II	15,0	9,0	1169
AII, BII, CII	II	12,0	8,0	677
AIII, BIII, CIII	III	12,0	8,0	616
AIV, BIV, CIV	IV	10,0	7,0	370
AV	V	8,0	6,0	308
AV	VI	8,0	6,0	245
AV*	VI	8,0	6,0	185

* – ši kategorija skirta žvyrkeliams.

12. Tiltų ir viadukų, ilgesnių už 25 m, normatyvinė vertė T, Lt, skaičiuojama pagal formulę:

čia:

TN – tilto horizontalaus paviršiaus 1 m² normatyvinė vertė, Lt (3 lentelė);

R – horizontalaus tilto paviršiaus plotas, m².

Tilto ilgis – atstumas tarp išorinių ramtų briaunų arba tarp perdangų galų, kai ramtų nėra, m.

Tilto plotis – skersinis atstumas tarp tilto kraštų, m.

3 lentelė

Objekto pavadinimas	Didžiausia anga
Tiltai	iki 20 m	20 – 30 m	30 – 40 m	40 -60 m	60 m ir daugiau
	Vertė TN, tūkst. Lt
metaliniai	1.91	2.12	2,12	2.81	3.31
gelžbetoniniai	2.12	2.362	2,36	3.18	3.68
Viadukai	1.76	2.08	2,08	-	-

13. Skirtingų lygių sankryžų vertė S, Lt, skaičiuojama pagal formulę:

čia:

SN – skirtingų lygių sankryžos normatyvinė vertė, Lt (4 lentelė);

K2 – koeficientas, įvertinantis žemės sankasų ir važiuojamųjų dalių pločių skirtumus (žr. 11 punktą).

4 lentelė

Sankryžos tipas

Pagrindinio kelio kategorija

Kertamo kelio kategorija

Normatyvinė sankryžos vertė SN, tūkst. Lt

I                             12000

I                                II                            8100

III                          6750

„Dobilo lapas“                                                                                                                                      

I                              8100

II                              II                             5100

III                            4650

_______________________________________________________________________________

I                             5000

II                            4500

III                          3300

IV                          2100

„Nepilnas dobilo lapas“                                                                                                                          

I                              4500

II                              II                            3750

III                          2700

_______________________________________________________________________________

II                            5550

I                                III                           3150

IV                           2000

„Trimitas“                           _________________________________________________________

I                              5550

II                              II                            3150

III                           2400

_______________________________________________________________________________

Pastaba: IV ir V kategorijos kertami keliai prilyginami III kategorijai.

14. Visa kelio vertė.

Visa kelio vertė V, Lt, skaičiuojama pagal formulę:

V=P+T+S;                                                                    (5)

čia:

P – kelio vertė (išskyrus tiltus ir viadukus, 25 m ir ilgesnius, ir skirtingo lygio sankryžas), Lt;

T – tiltų ir viadukų, ilgesnių už 25 m, vertė, Lt;

S – skirtingų lygių sankryžų vertė, Lt.

III. VERTĘ DIDINANTYS, NUSIDĖVĖJIMĄ MAŽINANTYS IR VERTĖS NEKEIČIANTYS DARBAI

15. Skirstymas į kelio elementus Taisyklėse sutampa su skirstymu, pateiktu „Automobilių kelių priežiūros ir remonto ekonominiuose normatyvuose EN-98“ [Automobilių kelių priežiūros valdymo sistema KPVS. Automobilių kelių priežiūros normatyvai PN-96. Automobilių kelių priežiūros darbų atlikimo technologija DT-96. Automobilių kelių priežiūros ir remonto ekonominiai normatyvai EN-98. VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas. Kaunas, 1998].

16. Kelio elementų, priskirtų ilgalaikiam materialiajam turtui, sąrašas pateiktas 5 lentelėje.

5 lentelė

Nr.	Kelio elementas	Elemento sudėtinės dalys
1.	Žemės sankasa	1.1. Skiriamoji juosta
		1.2. Šlaitai
		1.3. Grioviai
		1.4. Šalikelės
2.	Važiuojamoji dalis	2.1. Asfaltbetonio dangos
		2.2. Cemento (betono) dangos
		2.3. Juodos skaldos (permerktos) dangos
		2.4. Grindiniai
		2.5. Žvyro, žvyro-skaldos dangos (žvyrkeliai)
3.	Kelkraščiai	3.1. Kelkraščiai iš asfaltbetonio
		3.2. Kelkraščiai iš biriųjų mineralinių medžiagų
		3.3. Kelkraščiai (kelkraščių dalys), apželdinti veja
4.	Vandens nuleidimo įrenginiai	4.1. Pralaidos
		4.2. Įtekamieji ir ištekamieji pralaidų grioviai
		4.3. Drenažas, kanalizacija, šulinėliai
		4.4. Greitvietės, latakai
5.	Kelių pastatai ir inžinerinė įranga	5.1. Peronai keleiviams įlipti ir išlipti
		5.2. Saugumo salelės, padengtos veja
		5.3. Saugumo salelės, padengtos kieta danga
		5.4. Poilsio aikštelės
		5.5. Autobusų stotelių paviljonai, poilsio aikštelių pavėsinės
		5.6. Tualetai
		5.7. Šiukšlių dėžės
		5.8. Lauko baldai
		5.9. Tilteliai, laiptai, liepteliai
		5.10. Šuliniai, šaltiniai
6.	Kelio ženklai	6.1. Salelės
		6.2. Pamatai
		6.3. Atramos
		6.4. Ženklai
7.	Apsauginiai atitvarai	7.1. Sijiniai, trosiniai, parapetiniai atitvarai
		7.2. Priešakinantys atitvarai
8.	Apsauga nuo sniego ir triukšmo	8.1. Tvoros
		8.2. Triukšmą slopinančios sienutės
9.	Želdiniai	9.1. Medžiai, krūmai, gyvatvorės
		9.2. Gėlynai
10.	Pėsčiųjų ir dviračių takai	10.1. Takai su asfaltbetonio, betono plytelių, žvyro danga
11.	Tiltai, viadukai	11.1. Tiltų, viadukų važiuojamoji dalis
		11.2. Šalitilčiai
		11.3. Apsauginiai atitvarai
		11.4. Turėklai
		11.5. Potiltė, kūgiai
		11.6. Važiuojamoji dalis po tuneliniais viadukais
12.	Nuovažos	12.1. Nuovažos į sodybas, laukus
13.	Kelio įrenginiai	13.1. Kelio apšvietimo įrenginiai ant metalinių ir gelžbetoninių atramų
		13.2. Kelio eismo kontrolės, apskaitos ir valdymo priemonės

17. Tiesiant, rekonstruojant, remontuojant ir prižiūrint kelius atliekami daugialypiai darbai. Darbų rūšys yra šios:

17.1. kelio tiesimas;

17.2. kelio rekonstravimas;

17.3. kelio taisymas (remontas);

17.4. kelio priežiūra.

18. Rekonstravimo darbams priskiriami darbai, kai:

18.1. keičiami kelio plano, išilginio profilio parametrai pagal galiojančių statybos normatyvinių dokumentų reikalavimus;

18.2. rengiama nauja sankasa kelio ruožuose, neatitinkančiuose normatyvinių reikalavimų;

18.3. rengiama nauja kelio dangos konstrukcija, kelias platinamas, esama konstrukcija pagal galimybes panaudojama kaip pagrindas;

18.4. keičiamos (šalinamos) ar stiprinamos tilto (viaduko) laikančiosios konstrukcijos;

18.5. stiprinami tilto (viaduko) pamatai, atramos.

19. Tiesimo ir rekonstravimo darbai priskiriami vertę didinantiems darbams neatsižvelgiant į jų vertę.

20. Taisymo (remonto) darbams priskiriami darbai, kai:

20.1. taisoma kelio sankasa, įrengiama nauja, likviduojant avaringus kelio ruožus;

20.2. atstatomos esamos ir keičiamos naujomis vandens pralaidos, drenavimo įrenginiai, greitvietės, latakai, atraminės sienutės;

20.3. taisomi kelio iškylų ruožai;

20.4. tvarkomi kelių (gatvių) ruožai per gyvenvietes;

20.5. stiprinama asfaltbetonio danga, įrengiant normatyvinių pločių kelio dangą;

20.6. įrengiamos nedulkančios kelių dangos, panaudojant bitumines rišamąsias medžiagas (permerkimas, sumaišymas kelyje, stabilizavimas, pagrindo-dangos sluoksnio asfaltbetonis);

20.7. klojami kelio dangų nusidėvėjimo sluoksniai (paviršiaus apdorojimas, šlamai);

20.8. klojamas naujas dangos sluoksnis ant cementbetonio dangos;

20.9. tvirtinami kelkraščiai;

20.10. rengiami pėsčiųjų ir dviratininkų takai prie kelių;

20.11. pertvarkomos sankryžos, įgyvendinamos eismo saugumo gerinimo priemonės (eismo reguliavimo salelės, atitvarai, kalneliai);

20.12. atliekama kelių aplinkotvarka (autobusų sustojimo aikštelės, nuovažos, apželdinimas, triukšmą slopinančios sienelės, svėrimo aikštelės ir pan.).

21. Taisymo (remonto) darbai, jeigu remonto vertė viršija 50 procentų taisomos atkarpos (ar kito objekto) įsigijimo vertės, priskiriami vertę didinantiems darbams.

22. Taisymo (remonto) darbai, jeigu remonto vertė neviršija 50 procentų taisomos atkarpos (ar kito objekto) įsigijimo vertės, priskiriami nusidėvėjimą mažinantiems darbams.

23. Kelių priežiūros darbai skirstomi į nusidėvėjimą mažinančius darbus ir vertės nekeičiančius (nuolatinius) darbus.

24. Kelių priežiūros darbai, mažinantys nusidėvėjimą, yra šie:

24.1. žemės sankasos:

24.1.1. šulinėlių keitimas ar remontas, grotelių uždėjimas skiriamojoje juostoje;

24.1.2. išplovų ir nuošliaužų šlaituose sutvarkymas;

24.1.3. griovių gylio atstatymas;

24.2. važiuojamosios dalies:

24.2.1. paviršiaus apdorojimas atskiruose plotuose;

24.2.2. yrančios dangos paviršiaus laistymas emulsijomis;

24.2.3. asfaltbetonio, juodos skaldos ir cemento (betono) dangų kraštų ištrupėjimų užtaisymas, deformacinių pjūvių užpildymas, skersinių, išilginių ir tinklinių plyšių užtaisymas, įdubų ir nelygumų ištaisymas, bangų, slinkčių ir provėžų pašalinimas, betoninių sutvirtinimo bortelių remonto (pakeitimo) darbai;

24.2.4. žvyro, žvyro-skaldos dangų dulkėtumo mažinimo darbai, sluoksnio nusidėvėjimo atstatymo darbai;

24.3. kelkraščių:

24.3.1. kelkraščių iš asfaltbetonio, juodos skaldos, cemento (betono) – žr. 24.2.1, 24.2.2, 24.2.3 papunkčius;

24.3.2. kelkraščių iš biriųjų medžiagų sluoksnio nusidėvėjimo atstatymo, pločio atstatymo darbai;

24.3.3. kelkraščių, apželdintų veja, pločio atstatymo darbai;

24.4. vandens nuleidimo įrenginių:

24.4.1. pralaidų, drenažo, kanalizacijos, šulinėlių, greitviečių, latakų elementų pakeitimas;

24.5. kelių pastatų ir inžinerinės įrangos:

24.5.1. autobusų stotelių peronų betono plytelių, bordiūrų pakeitimas;

24.5.2. saugumo salelių, padengtų asfaltbetonio arba betono danga, bordiūrų ir betoninių elementų pakeitimas;

24.5.3. autobusų stotelių paviljonų, poilsio aikštelių pavėsinių stogų ir sienų remontas;

24.5.4. tualetų stogų, sienų, durų ir pertvarų remontas;

24.5.5. šiukšlių dėžių, lauko baldų remontas arba pakeitimas;

24.5.6. tiltelių, laiptelių, lieptelių turėklų pakeitimas;

24.5.7. šulinių remontas;

24.6. kelio ženklų:

24.6.1. pamatų pakeitimas;

24.6.2. gelžbetoninių ar metalinių kelio ženklų atramų remontas arba pakeitimas;

24.6.3. šviesą atspindinčios plėvelės pakeitimas ar ženklų pakeitimas;

24.7. atitvarų:

24.7.1. sijinių, trosinių, parapetinių, priešakinančių atitvarų sugadintų elementų pakeitimas;

24.8. tvorų, triukšmą slopinančių sienučių:

24.8.1. sugadintų elementų pakeitimas;

24.9. želdinių:

24.9.1. medžių, krūmų, gyvatvorių atsodinimas;

24.10. pėsčiųjų ir dviračių takų:

24.10.1. asfaltbetonio ir betono plytelių dangų defektų pašalinimas, sulūžusių ar susikraipiusių plytelių remontas ar pakeitimas;

24.10.2. žvyro dangos sluoksnio nusidėvėjimo, defektų pašalinimo darbai;

24.11. tiltų ir viadukų:

24.11.1. važiuojamosios dalies dangos defektų pašalinimas (žr. 24.2.3 papunktį), deformacinių pjūvių užpildymas, vandens nuleidimo sistemos remontas;

24.11.2. šalitilčių plyšių pašalinimas, medinės dangos defektų pašalinimas, metalinių elementų remontas;

24.11.3. apsauginių atitvarų – žr. 24.7 papunktį;

24.11.4. turėklų remontas, pakeitimas;

24.11.5. potiltės, kūgių sutvirtinimų pažeidimų pašalinimas;

24.12. nuovažų:

24.12.1. griovių užslinkimo pašalinimas, sluoksnio nusidėvėjimo atstatymo darbai;

24.13. kelio įrenginių:

24.13.1. apšvietimo įrenginių ant metalinių ir gelžbetoninių atramų remontas, pakeitimas;

24.13.2. eismo kontrolės, apskaitos ir valdymo priemonių remontas, pakeitimas.

25. Vertės nekeičiantys (nuolatiniai) kelių priežiūros darbai yra šie:

25.1. žemės sankasos:

25.1.1. skiriamosios juostos provėžų ar įdubų užtaisymas, šiukšlių rinkimas, grunto valymas, žolės pjovimas, priežiūra žiemą;

25.1.2. šlaitų sutvirtinimų pažeidimų pašalinimas, šiukšlių rinkimas, krūmų kirtimas, žolės pjovimas;

25.1.3. griovių dugno ir šlaitų sutvirtinimo pažeidimų pašalinimas, krūmų kirtimas, žolės pjovimas, priežiūra žiemą;

25.1.4. šalikelių išplovų, įdubų užlyginimas, šiukšlių rinkimas, krūmų pjovimas, žolės pjovimas (naikinimas);

25.2. važiuojamosios dalies:

25.2.1. asfaltbetonio, juodos skaldos ir cemento (betono) dangų išdaužų užtaisymas, bitumo dėmių pašalinimas, valymas, priežiūra žiemą;

25.2.2. žvyro, žvyro-skaldos dangų valymas, profiliavimas, priežiūra žiemą;

25.2.3. grindinių išdaužų užtaisymo darbai, valymas, priežiūra žiemą;

25.3. kelkraščių:

25.3.1. asfaltbetonio, juodos skaldos ir cemento dangų – žr. 25.2.1 papunktį;

25.3.2. kelkraščių iš biriųjų medžiagų sujungimo su danga defektų pašalinimas, valymas, priežiūra žiemą;

25.3.3. kelkraščių, apželdintų veja, sujungimo su danga atstatymas, valymas, priežiūra žiemą;

25.4. vandens nuleidimo įrenginių:

25.4.1. pralaidų žiedų sandūrų defektų pašalinimas, gelžbetoninių elementų defektų ištaisymas, antgalių, žiedų, gelžbetoninių elementų defektų ištaisymas, sąnašų valymas, tuštumų virš žiedų užpildymas, priežiūra polaidžio metu;

25.4.2. įtekamųjų ir ištekamųjų pralaidų griovių išplovų užtaisymas, sutvirtinimų defektų pašalinimas, sąnašų valymas, priežiūra polaidžio metu;

25.4.3. drenažo, kanalizacijos, šulinėlių defektų ištaisymas, priežiūra žiemos ir polaidžio metu;

25.4.4. greitviečių, latakų defektų ištaisymas, valymas, priežiūra žiemą;

25.5. kelių pastatų ir inžinerinės įrangos:

25.5.1. autobusų stotelių peronų išdaužų užtaisymas, betono plytelių defektų užtaisymas, šiukšlių rinkimas, žolės pjovimas, priežiūra žiemą;

25.5.2. saugumo salelių, padengtų veja, provėžų ir įdubų pašalinimas, bordiūrų taisymas, dažymas, salelių valymas, žolės pjovimas, priežiūra žiemą;

25.5.3. saugumo salelių, padengtų asfaltbetonio arba betono danga, išdaužų užtaisymas, plyšių, įdubų užtaisymas, bordiūrų ir betoninių elementų taisymas, salelių valymas, priežiūra žiemą;

25.5.4. poilsio aikštelių išdaužų ir plyšių užtaisymas, valymas, žolės pjovimas, ženklinimo atstatymas, priežiūra žiemą;

25.5.5. autobusų stotelių paviljonų, poilsio aikštelių pavėsinių dažomų paviršių dažymas, valymas, priežiūra žiemą;

25.5.6. tualetų išdužusių stiklų pakeitimas, dažomų paviršių dažymas, valymas, išvežimas, dezinfekavimas, priežiūra žiemą;

25.5.7. šiukšlių dėžių dažomų paviršių dažymas, valymas, šiukšlių išvežimas;

25.5.8. lauko baldų dažomų paviršių dažymas;

25.5.9. tiltelių, laiptelių, lieptelių dažomų paviršių dažymas, priežiūra žiemą;

25.5.10. šiukšlių surinkimas iš šulinių ir šaltinių, įdubų pašalinimas, priežiūra žiemą;

25.6. kelio ženklų:

25.6.1. salelių deformacijų, išplovų, įdubų pašalinimas, šiukšlių surinkimas;

25.6.2. pamatų defektų pašalinimas, valymas;

25.6.3. gelžbetoninių ar metalinių atramų kelio ženklams dažymas ar padengimas kita apsaugine danga, valymas;

25.6.4. ženklų tvirtinimo nuokrypių ištaisymas, valymas;

25.7. apsauginių atitvarų:

25.7.1. sijinių, trosinių, parapetinių, priešakinančių apsauginių atitvarų atšvaitų sutvarkymas, dažymas, valymas;

25.7.2. signalinių stulpelių įrengimas, pakeitimas, valymas;

25.8. apsaugos nuo sniego ir triukšmo:

25.8.1. tvorų, triukšmą slopinančių sienučių dažymas, valymas, sniegatvorių pastatymas, nuėmimas, priežiūra;

25.9. želdinių:

25.9.1. medžių, krūmų, gyvatvorių genėjimas, karpymas ir formavimas, pomedžių priežiūra, šiukšlių rinkimas;

25.9.2. gėlynų atsodinimas, ravėjimas, laistymas, karpymas, šiukšlių rinkimas;

25.10. pėsčiųjų ir dviračių takų:

25.10.1. išdaužų užtaisymas, valymas, pralaidų valymas, priežiūra žiemą;

25.11. tiltų ir viadukų:

25.11.1. važiuojamosios dalies valymas, vandens nuleidimo sistemos valymas, žiemos priežiūra;

25.11.2. šalitilčių išdaužų pašalinimas, dažymas, valymas, žiemos priežiūra;

25.11.3. apsauginių atitvarų – žr. 25.7 papunktį;

25.11.4. turėklų įtvirtinimų defektų pašalinimas, dažymas, valymas;

25.11.5. potiltės, kūgių valymas, išplovų sutvarkymas, sąnašų pašalinimas;

25.11.6. važiuojamosios dalies po tuneliniais viadukais išdaužų užtaisymas, valymas, žiemos priežiūra;

25.12. nuovažų:

25.12.1. išdaužų, išplovų užtaisymas, valymas, žiemos priežiūra;

25.13. kelio įrenginių:

25.13.1. apšvietimo įrenginių ant metalinių ir gelžbetoninių atramų dažymas, valymas;

25.13.2. kelio eismo kontrolės, apskaitos ir valdymo priemonių dažymas, valymas;

25.14. kelio dangos ir statinių horizontalusis ar vertikalusis ženklinimas;

25.15. kiti priežiūros darbai, nepriskirti nusidėvėjimą mažinantiems.

26. Jeigu darbų požymiai mišrūs (pavyzdžiui, vienu metu atliekami vertę didinantys ir nusidėvėjimą mažinantys darbai, ir nėra rengiami atskiri projektai), darbų rūšis nustatoma pagal vyraujančią darbų apimtį.

IV. KELIŲ VERTĖS IR NUSIDĖVĖJIMO APSKAITA

27. Kelių vertę sudaro įsigijimo vertė, o jeigu ilgalaikį materialųjį turtą pasigamino pati įmonė – jo pagaminimo vertė. Prie pardavėjui mokamos vertės pridedami muitų, akcizo ir kiti mokesčiai (išskyrus pridėtinės vertės mokestį), taip pat išlaidos, susijusios su šio turto įsigijimu, atvežimu bei šio turto parengimu naudoti (bandymo ir kt.), padarytos iki jo naudojimo pradžios, taip pat nekilnojamojo turto registravimo mokesčiai. Į turto pagaminimo vertę įskaičiuojama žaliavų, medžiagų, komplektuojamųjų gaminių vertė, pridedant darbo gamybos išlaidas (tiesiogines ir pridėtines).

28. Kelių vertė didinama tais mokestiniais metais, kuriais vertę didinantys darbai užbaigti, t. y. pasirašytas darbų priėmimo aktas. Jeigu mokestiniais metais ilgalaikio materialiojo turto objekto vertė didinama ne vieną kartą, atskirų verčių sumos sudedamos.

29. Kelių ilgalaikio turto eksploatacijos pradžia įforminama turto perdavimo aktu.

30. Kelių vertė ir nusidėvėjimas skaičiuojami sustambintiems rodikliams, kurių sąrašas pateiktas 6 lentelėje.

6 lentelė

Nr.	Sustambintas rodiklis	Rodikliui priklausantys kelio elementai ar elementų sudėtinės dalys, juos atitinkantys numeriai 5 lentelėje
1.	Keliai (dangos)	Žemės sankasa (1.1, 1.2, 1.3, 1.4)
		Važiuojamoji dalis (2.1, 2.2, 2.3, 2.4, 2.5)
		Kelkraščiai (3.1, 3.2, 3.3)
		Vandens nuleidimo įrenginiai (4.1, 4.2, 4.3, 4.4)
		Kelių pastatai ir inžinerinė įranga:
		Autobusų stotelių peronai keleiviams įlipti ir išlipti (5.1)
		Saugumo salelės, padengtos veja (5.2)
		Saugumo salelės, padengtos asfaltbetonio ar betono danga
		(5.3)
		Poilsio aikštelės (5.4)
		Šiukšlių dėžės (5.7)
		Lauko baldai (stalai, suolai, sporto ir žaidimų įrenginiai) (5.8)
		Tilteliai, laipteliai, liepteliai (5.9)
		Šuliniai, šaltiniai (5.10)
		Kelio ženklai (6.1, 6.2, 6.3, 6.4)
		Atitvarai
		Sijiniai, trosiniai, parapetiniai (7.1)
		Priešakinantys (7.2)
		Apsauga nuo sniego ir triukšmo
		Tvoros (8.1)
		Triukšmą slopinančios sienutės (8.2)
		Želdiniai (9.1, 9.2)
		Pėsčiųjų ir dviračių takai
		Takai su asfaltbetonio, betono plytelių ir žvyro danga (10.1)
		Tiltai (iki 25 m)
		Tiltai ir viadukai (11.1, 11.2, 11.3, 11.4, 11.5, 11.6)
		Nuovažos (12.1)
		Kelio įrenginiai
		Kelio apšvietimo įrenginiai (13.1)
		Kelio eismo kontrolės, apskaitos ir valdymo priemonės (13.2)
2.	Tiltai (25 m ir ilgesni)	Tiltai ir viadukai (11.1, 11.2, 11.3, 11.4, 11.5, 11.6)
3.	Pakelės pastatai	Autobusų stotelių paviljonai (5.5)
		Poilsio aikštelių pavėsinės (5.5)
		Tualetai (5.6)
4.	Nematerialusis turtas	Techninė dokumentacija, kompiuterinės programos

31. Kelio sustambintų rodiklių metines nusidėvėjimo normas nustato regioninės kelių įmonės, atsižvelgdamos į planuojamą turto naudingo tarnavimo laikotarpį, ūkio ir finansų ministerijų patvirtintus ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) maksimalius ekonominius normatyvus, o taip pat Taisyklėse rekomenduojamus normatyvus (7 lentelė):

7 lentelė

Kelio sustambinti rodikliai	Sustambintų rodiklių sudėtinės dalys	Maksimalūs nusidėvėjimo(amortizacijos) normatyvai (metais)	Rekomenduojami normatyvai (metais)
1. Keliai(dangos)	Asfaltbetonio dangos	8	20
	Cementbetonio (betono) dangos	8	40
	Juodos (permirkytos) skaldos dangos	8	10
	Grindinių dangos (grindiniai)	8	10
	Žvyro, žvyro ir skaldos dangos (žvyrkeliai)	8	10
2. Tiltai	Gelžbetoniniai tiltai ir viadukai	8	80
	Plieniniai tiltai	8	50
	Mediniai tiltai	8	20
3. Pakelės pastatai	Autobusų stotelių paviljonai	10	20
	Pavėsinės	10	10
	Tualetai	10	10
4. Nematerialusis turtas	Techninė dokumentacija, kompiuterinės programos	2	3

32. Kelių elementų nusidėvėjimui apskaičiuoti taikomi šie metodai:

32.1. tiesiogiai proporcingas (tiesinis), įvertinantis eismo intensyvumą (važiuojamoji dalis, tiltai). Metinė nusidėvėjimo suma skaičiuojama pagal formulę:

čia:

N – metinė nusidėvėjimo suma, Lt;

V1 – ilgalaikio turto įsigijimo vertė, Lt;

V2 – ilgalaikio turto likvidacinė vertė, Lt;

T – turto nusidėvėjimo normatyvas, metais (ne mažiau kaip 7 lentelės maksimalus nusidėvėjimo normatyvas), nustatomas taip: T=Tn/K3; čia: Tn – naudojimo laikas, metais; K3 – koeficientas, įvertinantis eismo intensyvumą ir krovininio eismo rodiklį ir taikomas rajoniniams keliams – 1,0; krašto keliams – 1,1; magistraliniams keliams – 1,2;

32.2. tiesiogiai proporcingas (tiesinis), nepriklausantis nuo eismo intensyvumo (pakelės pastatai, nematerialusis turtas).

Metinė nusidėvėjimo suma skaičiuojama pagal formulę:

čia:

N – metinė nusidėvėjimo suma, Lt;

V1 – ilgalaikio turto įsigijimo vertė, Lt;

V2 – ilgalaikio turto likvidacinė vertė, Lt;

T – turto nusidėvėjimo normatyvas, metais.

33. Užkonservuoto ir nenaudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimas neskaičiuojamas.

34. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo per visą jo naudojimo laikotarpį suma apskaičiuojama iš jo įsigijimo vertės atėmus numatomą likvidacinę vertę. Likvidacinę vertę nustato regioninės kelių įmonės, tačiau objekto likvidacinė vertė turi būti ne didesnė nei 10% įsigijimo vertės.

35. Jeigu visiškai nudėvėtas turtas ir toliau naudojamas, jis įtraukiamas į apskaitos kadastrą, o jo likutinė vertė negali būti mažesnė už 1 Lt.

36. Nustatyta kelių ilgalaikio turto metinė nusidėvėjimo norma, naudingo tarnavimo laikotarpis bei likvidacinė vertė gali būti tikslinami kartą per trejus metus. Turto likutinė vertė, pradedant nuo to laiko, kai buvo patikslinta nusidėvėjimo skaičiavimo norma, naudingo tarnavimo laikotarpis arba likvidacinė vertė, turi būti nudėvėta per patikslintą turto naudojimo laikotarpį.

37. Jeigu įmonė keitė turto nusidėvėjimo normas, į metinės finansinės atskaitomybės paaiškinamąjį raštą ji įrašo pakeitimus, pakeitimų priežastis ir tų pakeitimų įtaką ataskaitinio laikotarpio finansiniams rodikliams.

38. Apskaitos vienetu (objektu) gali būti atskiras kelias regioninei įmonei priklausančiose ribose arba kelio atkarpa. Kiekvienas kelias gali būti suskaidytas į atkarpas regioninės įmonės nusistatyta tvarka pagal V skyriuje pateikiamą metodiką. Kelių su skiriamąja juosta skirstyti į atkarpas pagal eismo kryptis neleidžiama.

39. Kiekvienam objektui sudaroma Kelio ir kelio statinių vertės kortelė. Rekomenduojama kortelės forma pateikta A priede.

40. Magistralinių, krašto ir rajoninių kelių vertės kaita per ataskaitinį laikotarpį surašoma suvestinėse formose 1M, 1K ir 1R (B, C ir D priedai). Suvestinės formos nustatyta tvarka yra pateikiamos Lietuvos automobilių kelių direkcijai. Esant reikalui, kartu su formomis yra pateikiamas paaiškinamasis raštas.

Suvestinių formų:

40.1. pirmoje grafoje surašomi sustambinti rodikliai. Jeigu realiai sustambintų rodiklių yra daugiau ar mažiau, jų sąrašas gali būti koreguojamas;

40.2. antroje grafoje įrašomas mato vienetas;

40.3. trečioje grafoje įrašomas kiekis mato vieneto tikslumu;

40.4. ketvirtoje grafoje įrašoma įsigijimo vertė;

40.5. penktoje grafoje pateikiamas nusidėvėjimas nuo eksploatacijos pradžios;

40.6. šeštoje grafoje įrašoma likutinė vertė, t. y. iš įsigijimo vertės atimamas nusidėvėjimas;

40.7. septintoje ir aštuntoje grafose surašomi duomenys apie iš kitų organizacijų priimtas arba perduotas kitoms organizacijoms vertybes, taip pat apie nurašytus objektus;

40.8. devintoje ir dešimtoje grafose pateikiami duomenys apie atliktus darbus, kurie didina vertę;

40.9. vienuoliktoje grafoje įrašomas nusidėvėjimas, apskaičiuotas pagal patvirtintus normatyvus;

40.10. dvyliktoje grafoje įrašoma mažinančių nusidėvėjimą atliktų darbų vertė;

40.11. tryliktoje grafoje pateikiami duomenys apie kiekį metų gale, įskaitant ir pasikeitimus, atsiradusius dėl duomenų patikslinimo (naujai atliktų matavimų). Šie pasikeitimai aprašomi paaiškinamajame rašte;

40.12. keturioliktoje grafoje pateikiamos žinios apie įsigijimo vertę ataskaitinio laikotarpio gale. Prie įsigijimo vertės (4 grafa) pridedamos įsigytų vertybių (7 ir 10 grafos) ir atimamos perduotų arba nurašytų vertybių (8 grafa) sumos;

40.13. penkioliktoje grafoje įrašomi duomenys apie nusidėvėjimą per ataskaitinį laikotarpį. Šie duomenys gaunami prie nusidėvėjimo vertės (5 grafa) pridėjus nusidėvėjimo vertę (11 grafa) ir atėmus nusidėvėjimo sumažėjimo vertę (12 grafa);

40.14. šešioliktoje grafoje pateikiama likutinė vertė, iš balansinės vertės (14 grafa) atėmus nusidėvėjimo vertę (15 grafa).

41. Ilgalaikis turtas, tapęs nereikalingas dėl rekonstrukcijos arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pripažintas avariniu, nurašomas, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymų „Dėl valstybės valdžios bei valdymo institucijų, savivaldos institucijų, valstybės ir savivaldybių įmonių, įstaigų ir organizacijų nenaudojamo ilgalaikio materialiojo turto nurašymo“ (1995 m. lapkričio 30 d. Nr. I-1103, Žin., 1995, Nr. 103-2296) ir „Dėl valstybės valdžios bei valdymo institucijų, savivaldos institucijų, valstybės ir savivaldybių įmonių, įstaigų ir organizacijų nenaudojamo ilgalaikio materialiojo turto nurašymo 3, 4, 6 ir 7 straipsnių pakeitimų“ (1997 m. lapkričio 4 d. Nr. VIII-483, Žin., 1997, Nr. 104-2617) ir kitų teisinių aktų nustatyta tvarka, aprašant paaiškinamajame rašte.

42. Netekimai (ypatingieji praradimai), atsiradę dėl tyčinio ar netyčinio sugadinimo ar vagystės, apskaitomi 1993 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 804 „Dėl įmonių, turinčių juridinio asmens teises, metinės finansinės atskaitomybės“ (Žin., 1993, Nr. 58-1123) ir kitų teisinių aktų nustatyta tvarka, aprašant paaiškinamajame rašte.

43. Įsigijimo vertė ir nusidėvėjimas nekeičiami, įvykus kiekių pasikeitimams, atsiradusiems dėl duomenų patikslinimo (naujai atliktų matavimų). Kiekių pasikeitimai, atsiradę dėl objektų perėmimo, perdavimo ar dėl duomenų patikslinimo, aprašomi paaiškinamajame rašte.

V. KELIO ATKARPOS VERTĖS APSKAIČIAVIMAS

44. Perduodant kelių atkarpas (objekto dalis) iš vienų regioninių įmonių balanso kitoms regioninėms įmonėms, savivaldybėms, kitoms organizacijoms, jas nurašant, rekonstruojant ar remontuojant (taisant), skaidant kelią į atkarpas, jų įsigijimo vertė apskaičiuojama taip:

44.1. surandamas atkarpos (objekto dalies) vertės koeficientas Ka:

Ka = P1/P2;                                                                           (8)

čia:

P1 – atkarpos (objekto dalies) normatyvinė vertė;

P2 – viso objekto normatyvinė vertė, apskaičiuota pagal 1 skyriuje pateiktą metodiką (1–5 formules);

44.2. surandama atkarpos (objekto dalies) įsigijimo vertė Va:

Va = Ka/V;                                                                           (9)

čia V – visa objekto įsigijimo vertė.

45. Apskaičiavus remontuojamos atkarpos (objekto dalies) įsigijimo vertę ir palyginus ją su remonto darbų verte, nusprendžiama, ar darbai priskirtini vertę didinantiems (jei remonto darbų vertė viršija 50% atkarpos įsigijimo vertės), ar nusidėvėjimą mažinantiems (jei remonto darbų vertė neviršija 50% atkarpos įsigijimo vertės).

46. Suremontavus kelio atkarpą, objektas gali būti suskaidytas į atkarpas, kiekvieną jų apskaitant kaip atskirą objektą.

47. Pavyzdys.

Tarkime, kad buvo atliktas kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda atkarpos nuo 50,0 iki 54,5 km dangos remontas, kurio kaina be pridėtinės vertės mokesčio buvo 2 384 000 litų, o techninės dokumentacijos parengimo kaina be pridėtinės vertės mokesčio buvo 25 700 litų.

Tarkime, kad prieš remontą apskaitos vienetas buvo atkarpa nuo 10,0 iki 87,4 km, kurios vertė sustambintais rodikliais buvo tokia:

Kelio sustambinti rodikliai	Sustambintų rodiklių sudėtinės dalys	Įsigijimo vertė, Lt
1. Keliai(dangos)	Asfaltbetonio dangos	39 299 564
	Cementbetonio (betono) dangos
	Juodos (permirkytos) skaldos dangos
	Grindinių dangos (grindiniai)
	Žvyro, žvyro ir skaldos dangos (žvyrkeliai)
2. Tiltai (25 m ir ilgesni)	Gelžbetoniniai tiltai ir viadukai	4 350 841
	Plieniniai tiltai
	Mediniai tiltai	104 818
3. Pakelės pastatai	Autobusų stotelių paviljonai	82 649
	Pavėsinės
	Tualetai	84 840
4. Nematerialusis turtas	Techninė dokumentacija ir kompiuterinės programos

Skaičiuojant pagal (8) ir (9) formules nustatyta, kad atkarpos nuo 50,0 iki 54,5 km įsigijimo vertė sustambintais rodikliais prieš remontą buvo tokia:

Kelio sustambinti rodikliai	Sustambintų rodiklių sudėtinės dalys	Įsigijimo vertė, Lt
1. Keliai(dangos)	Asfaltbetonio dangos	2 780 998
	Cementbetonio (betono) dangos
	Juodos (permirkytos) skaldos dangos
	Grindinių dangos (grindiniai)
	Žvyro, žvyro ir skaldos dangos (žvyrkeliai)
2. Tiltai (25 m ir ilgesni)	Gelžbetoniniai tiltai ir viadukai	1 225 601
	Plieniniai tiltai
	Mediniai tiltai
3. Pakelės pastatai	Autobusų stotelių paviljonai	4 894
	Pavėsinės
	Tualetai	3 225
4. Nematerialusis turtas	Techninė dokumentacija, kompiuterinės programos

Kadangi buvo atliktas dangos remontas, todėl remonto darbų vertė turi būti palyginama su kelio 1-ojo sustambinto rodiklio, t. y. kelių (dangų), įsigijimo verte. Kadangi remonto darbų vertė (2 384 000 Lt) viršijo 50% įsigijimo vertės (1 390 499 Lt), darbai yra priskiriami vertę didinantiems.

Toliau galima elgtis dvejopai:

47.1. paliekant buvusį skirstymą, kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda atkarpos nuo 10,0 iki 87,4 km vertė sustambintais rodikliais būtų tokia:

Kelio sustambinti rodikliai	Sustambintų rodiklių sudėtinės dalys	Įsigijimo vertė, Lt
1. Keliai(dangos)	Asfaltbetonio dangos	41 683 564
	Cementbetonio (betono) dangos
	Juodos (permirkytos) skaldos dangos
	Grindinių dangos (grindiniai)
	Žvyro, žvyro ir skaldos dangos (žvyrkeliai)
2. Tiltai	Gelžbetoniniai tiltai ir viadukai	4 350 841
	Plieniniai tiltai
	Mediniai tiltai	104 818
3. Pakelės pastatai	Autobusų stotelių paviljonai	82 649
	Pavėsinės
	Tualetai	84 840
4. Nematerialusis turtas	Techninė dokumentacija, kompiuterinės programos	25 700

47.2. suformuojant tris naujus apskaitos vienetus, jų vertė sustambintais rodikliais būtų tokia:

Kelio sustambinti rodikliai	Sustambintų rodiklių sudėtinės dalys	Įsigijimo vertė, Lt
1. Keliai(dangos)	Asfaltbetonio dangos	22 040 800
	Cementbetonio (betono) dangos
	Juodos (permirkytos) skaldos dangos
	Grindinių dangos (grindiniai)
	Žvyro, žvyro ir skaldos dangos (žvyrkeliai)
2. Tiltai (25 m ir ilgesni)	Gelžbetoniniai tiltai ir viadukai	1 923 225
	Plieniniai tiltai
	Mediniai tiltai	104 818
3. Pakelės pastatai	Autobusų stotelių paviljonai	39 664
	Pavėsinės
	Tualetai	28 547
4. Nematerialusis turtas	Techninė dokumentacija, kompiuterinė programos

Kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda atkarpos nuo 50,0 iki 54,5 km vertė:

Kelio sustambinti rodikliai	Sustambintų rodiklių sudėtinės dalys	Įsigijimo vertė, Lt
1. Keliai(dangos)	Asfaltbetonio dangos	5 164 998
	Cementbetonio (betono) dangos
	Juodos (permirkytos) skaldos dangos
	Grindinių dangos (grindiniai)
	Žvyro, žvyro ir skaldos dangos (žvyrkeliai)
2. Tiltai	Gelžbetoniniai tiltai ir viadukai	1 225 601
	Plieniniai tiltai
	Mediniai tiltai
3. Pakelės pastatai	Autobusų stotelių paviljonai	4 894
	Pavėsinės
	Tualetai	3 225
4. Nematerialusis turtas	Techninė dokumentacija, kompiuterinės programos	25 700

Kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda atkarpos nuo 54,5 iki 87,4 km vertė:

Kelio sustambinti rodikliai	Sustambintų rodiklių sudėtinės dalys	Įsigijimo vertė, Lt
1. Keliai(dangos)	Asfaltbetonio dangos	14 477 766
	Cementbetonio (betono) dangos
	Juodos (permirkytos) skaldos dangos
	Grindinių dangos (grindiniai)
	Žvyro, žvyro ir skaldos dangos (žvyrkeliai)
2. Tiltai (25 m ir ilgesni)	Gelžbetoniniai tiltai ir viadukai	1 202 015
	Plieniniai tiltai
	Mediniai tiltai
3. Pakelės pastatai	Autobusų stotelių paviljonai	38 091
	Pavėsinės
	Tualetai	53 068
4. Nematerialusis turtas	Techninė dokumentacija, kompiuterinės programos

48. Perduodamos ar nurašomos atkarpos (objekto dalies) ar suskaidyto kelio atkarpų nusidėvėjimas apskaičiuojamas pagal IV skyriuje pateiktą metodiką.

______________

A PRIEDAS

prie Valstybinės reikšmės kelių vertės ir jos kitimo skaičiavimo taisyklių, patvirtintų

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro

2000 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 156

Kelio ir kelio statinių vertės kortelė                                                                                                                                                                                           Rekomenduojama

VĮ_________________________________________________ regiono keliai

Kortelės identifikacijos kodas_______________

Kelio Nr. ___________                                   Kelio pavadinimas_______________________________

Atkarpos pradžia _________                          Atkarpos pabaiga _________                Atkarpos ilgis _______________

Laikotarpis: nuo ____________________________                    iki___________________________

Kelio sustambinti rodikliai	Mato vnt.	Ataskaitinio laikotarpio pradžioje				Kaita per ataskaitinį laikotarpį						Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje
		Kiekis	Įsigijimo vertė, Lt	Nusidėvėjimas, Lt	Likutinė vertė, Lt	Priimta materialinių vertybių iš kitų organizacijų, Lt	Perduota materialinių vertybių kitoms organizacijoms ar nurašyta, Lt	įsigijimo vertės didinimas		nusidėvėjimo kaita, Lt		Kiekis	Įsigijimo vertė, Lt	Nusidėvėjimas, Lt	Likutinė vertė, Lt
								Kiekis	Suma, Lt	Nusidėvėjimo suma	Nusidėvėjimo sumažėjimas
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13	14	15	16
1. Keliai (dangos)
1.1. Asfaltbetonio	m^2
1.2. Cemento (betono)	m^2
1.3. Juodos skaldos (permerktos)	m^2
1.4. Grindiniai	m^2
1.5. Žvyro, žvyro-skaldos	m^2
2. Tiltai (25 m ir ilgesni)
2.1. Gelžbetoniniai	m^2
2.2. Plieniniai	m^2
2.3. Mediniai	m^2
3. Pakelės pastatai
3.1. Autobusų stotelių paviljonai	vnt.
3.2. Pavėsinės	vnt.
3.3. Tualetai	vnt.
4. Nematerialusis turtas	Lt

______________

B PRIEDAS

prie Valstybinės reikšmės kelių vertės ir jos kitimo skaičiavimo taisyklių, patvirtintų

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro

2000 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 156

Kelių ir kelių statinių vertė Forma 1M

VĮ................................ regiono keliai. Magistralinių kelių ir kelių statinių vertės kaita per 200.... m.

Kelių sustambinti rodikliai	Mato vnt.	Ataskaitinių metų pradžioje				Kaita per ataskaitinius metus						Ataskaitinių metų pabaigoje
		Kiekis	Įsigijimo vertė, Lt	Nusidėvėjimas, Lt	Likutinė vertė, Lt	Priimta materialinių vertybių iš kitų organizacijų, Lt	Perduota materialinių vertybių kitoms organizacijoms ar nurašyta, Lt	įsigijimo vertės didinimas		nusidėvėjimo kaita, Lt		Kiekis	Įsigijimo vertė, Lt	Nusidėvėjimas, Lt	Likutinė vertė, Lt
								Kiekis	Suma, Lt	Nusidėvėjimo suma	Nusidėvėjimo sumažėjimas
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13	14	15	16
1. Keliai (dangos)
1.1. Asfaltbetonio	m^2
1.2. Cemento (betono)	m^2
1.3. Juodos skaldos (permerktos)	m^2
1.4. Grindiniai	m^2
2. Tiltai (25 m ir ilgesni)
2.1. Gelžbetoniniai	m^2
2.2. Plieniniai	m^2
3. Pakelės pastatai
3.1. Autobusų stotelių paviljonai	vnt.
3.2. Pavėsinės	vnt.
3.3. Tualetai	vnt.
4. Nematerialusis turtas	Lt

Direktorius                                             Direktoriaus pavaduotojas-technikos direktorius                                                                           Vyr. finansininkas (-ė)

______________

C PRIEDAS

prie Valstybinės reikšmės kelių vertės ir jos kitimo

skaičiavimo taisyklių,

patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. ___ ___ d. įsakymu Nr. ______

Kelių ir kelių statinių vertė                                                                                                                                                                                           Forma 1K

VĮ................................ regiono keliai. Krašto kelių ir kelių statinių vertės kaita per 200.... m.

Kelių sustambinti rodikliai	Mato vnt.	Ataskaitinių metų pradžioje				Kaita per ataskaitinius metus						Ataskaitinių metų pabaigoje
		Kiekis	Įsigijimo vertė, Lt	Nusidėvėjimas, Lt	Likutinė vertė, Lt	Priimta materialinių vertybių iš kitų organizacijų, Lt	Perduota materialinių vertybių kitoms organizacijoms ar nurašyta, Lt	įsigijimo vertės didinimas		nusidėvėjimo kaita, Lt		Kiekis	Įsigijimo vertė, Lt	Nusidėvėjimas, Lt	Likutinė vertė, Lt
								Kiekis	Suma, Lt	Nusidėvėjimo suma	Nusidėvėjimo sumažėjimas
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13	14	15	16
1. Keliai (dangos)
1.1. Asfaltbetonio	m^2
1.2. Cemento (betono)	m^2
1.3. Juodos skaldos (permerktos)	m^2
1.4. Grindiniai	m^2
1.5. Žvyro, žvyro-skaldos	m^2
2. Tiltai (25 m ir ilgesni)
2.1. Gelžbetoniniai	m^2
2.2. Plieniniai	m^2
3. Pakelės pastatai
3.1. Autobusų stotelių paviljonai	vnt.
3.2. Pavėsinės	vnt.
3.3. Tualetai	vnt.
4. Nematerialusis turtas	Lt

Direktorius                                                 Direktoriaus pavaduotojas-technikos direktorius                                                                               Vyr. finansininkas (-ė)

______________

D PRIEDAS

prie Valstybinės reikšmės kelių vertės ir jos kitimo

skaičiavimo taisyklių,

patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. ___ ___ d. įsakymu Nr. _______

Kelių ir kelių statinių vertė                                                                                                                                                                                           Forma 1R

VĮ................................ regiono keliai. Rajoninių kelių ir kelių statinių vertės kaita per 200.... m.

Kelių sustambinti rodikliai

Mato vnt.

Ataskaitinių metų pradžioje

Kaita per ataskaitinius metus

Ataskaitinių metų pabaigoje

Kiekis

Įsigijimo vertė, Lt

Nusidėvėjimas, Lt

Likutinė vertė, Lt

Priimta materialinių vertybių iš kitų organizacijų, Lt

Perduota materialinių vertybių kitoms organizacijoms ar nurašyta, Lt

įsigijimo vertės didinimas

nusidėvėjimo kaita, Lt

Kiekis

Įsigijimo vertė, Lt

Nusidėvėjimas, Lt

Likutinė vertė, Lt

Kiekis

Suma, Lt

Nusidėvėjimo suma

Nusidėvėjimo sumažėjimas

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

1. Keliai (dangos)

1.1. Asfaltbetonio

m^2

1.2. Cemento (betono)

m^2

1.3. Juodos skaldos (permerktos)

m^2

1.4. Grindiniai

m^2

1.5. Žvyro, žvyro-skaldos

m^2

2. Tiltai (25 m ir ilgesni)

2.1. Gelžbetoniniai

m^2

2.2. Plieniniai

m^2

2.3. Mediniai

m^2

3. Pakelės pastatai

3.1. Autobusų stotelių paviljonai

vnt.

3.2. Pavėsinės

vnt.

3.3. Tualetai

vnt.

4. Nematerialusis turtas

Lt

Direktorius                                                Direktoriaus pavaduotojas-technikos direktorius                                                                              Vyr. finansininkas(-ė)

______________