LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL VALSTYBINĖS PAVOJINGŲ ATLIEKŲ TVARKYMO 2006–2008 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2006 m. sausio 11 d. Nr. 19
Vilnius
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. 761 „Dėl Valstybinės pavojingų atliekų tvarkymo programos ir jos įgyvendinimo priemonių“ (Žin., 1999, Nr. 52-1695);
2.2. valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 „Dėl valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 40-1499), 86 punktą.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2006 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 19
VALSTYBINĖ PAVOJINGŲ ATLIEKŲ TVARKYMO 2006–2008 METŲ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Atliekų tvarkymas Lietuvoje – prioritetinė aplinkos apsaugos sritis, kurios svarba nurodyta Valstybinėje aplinkos apsaugos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. I-1550 (Žin., 1996, Nr. 103-2347). Pavojingų atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas – vienas iš Lietuvos darnaus vystymosi tikslų, nustatytų Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029).
2. Valstybinės pavojingų atliekų tvarkymo 2006–2008 metų programos (toliau vadinama – ši Programa) paskirtis – įgyvendinti valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 (Žin., 2002, Nr. 40-1499), nuostatas pavojingų atliekų tvarkymo srityje. Šioje Programoje nurodyti veiksmai turi užtikrinti įgyvendinimą Europos Sąjungos direktyvų, iš kurių paminėtinos pagrindinės, reglamentuojančios pavojingų atliekų tvarkymą:
1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų;
2000 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/76/EB dėl atliekų deginimo;
1996 m. rugsėjo 16 d. Tarybos direktyva 96/59/EB dėl polichlorintų bifenilų ir polichlorintų trifinilų šalinimo PCB/PCT, 1991 m. kovo 18 d. Tarybos direktyva 91/157/EEB dėl baterijų ir akumuliatorių, turinčių tam tikrų pavojingų medžiagų;
2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų.
3. Teisinį šios Programos pagrindą sudaro Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016), Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (Žin., 1999, Nr. 47-1469; 2002, Nr. 13-474), pavojingų atliekų tvarkymą reglamentuojančios Europos Sąjungos direktyvos.
II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
5. Esama pavojingų atliekų tvarkymo sistema Lietuvoje pagrįsta gamintojo atsakomybės ir „teršėjas moka“ principais ir apima pavojingų gamybos atliekų ir pavojingų buities atliekų, susidarančių namų ūkiuose ir mažose įmonėse, surinkimą ir tvarkymą.
6. Šią sistemą tobulinti itin padėjo Valstybinės pavojingų atliekų tvarkymo programos 1999–2003 metų įgyvendinimo priemonių, kurioms pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 761 (Žin., 1999, Nr. 52-1695), įgyvendinimas: sukurtos 4 regioninės pavojingų atliekų tvarkymo aikštelės (Šiauliuose, Alytuje, Klaipėdoje ir Vilniuje), kurios šiuo metu sujungtos į vieną valstybės kontroliuojamą įmonę – uždarąją akcinę bendrovę „Toksika“, suteikta parama pavojingų atliekų terminio stabilizavimo technologijai tobulinti, kitiems šioms atliekoms tvarkyti skirtiems projektams įgyvendinti, parengti būtiniausi pavojingų atliekų tvarkymą reglamentuojantys dokumentai. Deja, minėtoje programoje aptarti gana svarbūs ilgalaikio pavojingų atliekų sąvartyno ir šių atliekų deginimo projektai neįgyvendinti, nes neišspręstas jų finansavimo klausimas.
7. Lietuvoje, 2005 m. rugsėjo 15 d. duomenimis, veikia 115 licencijuotų pavojingas atliekas tvarkančių įmonių. Šios įmonės privalo registruotis atliekas tvarkančių įmonių registre, turėti gamtos išteklių naudojimo ar taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą, taip pat būti sudariusios laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantiją, užtikrinančią į atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą įtrauktų priemonių finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju. Pavojingas atliekas tvarkančios įmonės ir įmonės, kuriose susidaro tam tikras kiekis pavojingų atliekų, privalo pildyti pirminės atliekų apskaitos žurnalus ir kasmet teikti atliekų apskaitos ataskaitas regionų aplinkos apsaugos departamentams. Pagal Pavojingas atliekas tvarkančių įmonių darbuotojams taikomus kvalifikacinius reikalavimus ir atestavimo tvarką, patvirtintą aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 684 (Žin., 2004, Nr. 18-552), pavojingas atliekas tvarkančių įmonių darbuotojai pradėti atestuoti.
8. Nors pavojingų atliekų tvarkymą reglamentuojantys Europos Sąjungos teisės aktai perkelti į Lietuvos nacionalinę teisę, tačiau iki šiol nereglamentuota pavojingų atliekų susidarymo apskaita per visą gaminio gyvavimo ciklą ir atskirų pavojingų atliekų srautų tvarkymas, trūksta technologinių reglamentų. Be to, valstybinės atliekų apskaitos duomenys tiksliai neatspindi tikro jų susidarymo ir perdirbimo masto, gana dažnai pavojingų atliekų apskaita formali. Griežtos apskaitos, kontrolės pajėgumų ir žinių stoka leidžia nekvalifikuotai tvarkyti pavojingas atliekas. Pasigendama platesnio visuomenės švietimo ir informavimo pavojingų atliekų surinkimo ir tvarkymo klausimais.
9. Už pavojingų atliekų surinkimo iš namų ūkių ir smulkiųjų įmonių organizavimą atsakingos savivaldybės, tačiau šias paslaugas teikia tik kelios savivaldybės, todėl didžiuma namų ūkiuose ir komerciniame sektoriuje susidarančių pavojingų atliekų pašalinama kartu su kitomis komunalinėmis kietosiomis atliekomis.
10. Atliekų apskaitos duomenimis, 2004 metais Lietuvoje susidarė 118 tūkst. tonų pavojingų atliekų. Įskaitant per nemaža metų įmonėse sukauptų pavojingų atliekų likučius, 2004 metais iš viso sutvarkyta 139 tūkst. tonų atliekų. Šiuo metu įmonėse ir regioninėse pavojingų atliekų saugojimo aikštelėse sukaupta daugiau kaip 50 tūkst. tonų pavojingų atliekų, kurioms tvarkyti Lietuvoje neįdiegta technologijų.
11. Daugelio pavojingų atliekų (automobilių akumuliatorių, grunto ir dumblo, užterštų naftos produktais, pramoninių nuotekų valymo dumblo, užteršto sunkiaisiais metalais, liuminescencinių lempų, fotografijos pramonės atliekų, pramonėje naudojamų cheminių medžiagų atliekų) surinkimo ir tvarkymo sistemos jau suformuotos. Daugiausia problemų kyla, kai reikia identifikuoti pavojingas atliekas, rinkti ir tvarkyti alyvų, dažų ir lako atliekas, halogenintų angliavandenilių atliekas, taip pat tvarkyti gruntą, užterštą ne naftos produktais, šalinti taršą pavojingomis atliekomis, tvarkyti bankrutavusių ar likviduotų įmonių ir bešeimininkes pavojingas atliekas.
12. Aplinkos ministerija 2002 m. lapkričio 5 d. pasirašė pesticidų atliekų kenksmingumo šalinimo sutartį su Vokietijos pavojingų atliekų deginimo įmone AVG („Abfall-Verwertungs-Gesellschaft mbH“). Iš 27 rajonuose esančių 92 sandėlių 2002–2004 metais išvežta 1813 tonų pesticidų atliekų. Šių pesticidų kenksmingumui šalinti išleista 11,982 mln. litų (iš jų: Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas – 2,7 mln. litų, Aplinkos apsaugos rėmimo programa – 2,718 mln. litų, savivaldybių lėšos – 160,6 tūkst. litų ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas – 6,403 mln. litų).
13. Pagal Aplinkos ministerijos ir Ūkio ministerijos 2004 metais sudarytą bankrutuojančių, bankrutavusių ir likviduotų įmonių, kuriose sukaupti dideli pavojingų atliekų kiekiai ir kurių tvarkymas yra problemiškas, sąrašą sutvarkytos 12 įmonių pavojingos atliekos (uždarosios akcinės bendrovės „Versmė“ sukauptos liuminescencinės lempos Kaune, Kauno popieriaus fabriko pavojingos atliekos, daug pavojingų atliekų Panevėžyje (buvusi akcinė bendrovė „Metalistas“), Marijampolėje (buvusi akcinė bendrovė „Vibrantas“), Alytaus regione sutvarkytos visų bankrutavusių įmonių, kurios turėjo sukaupusios pavojingų atliekų, atliekos ir panašiai. Tam iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skirta per 730 tūkst. litų.
14. Neišspręsti alyvų, kurių sudėtyje yra daug kitų teršalų ir jų negalima apdoroti esamuose pramoniniuose įrenginiuose, tirpiklių, dažų, klijų, medicininių atliekų, tarp jų netinkamų naudoti vaistų, augalams apsaugoti skirtų cheminių medžiagų ir kitų panašių medžiagų tvarkymo klausimai. Siekiant išspręsti šią problemą, 2003 metais parengta pavojingų atliekų tvarkymo Lietuvoje projekto galimybių studija ir Europos Komisijai pateikta paraiška gauti ISPA/Sanglaudos fondo finansavimą. Europos Komisija šį projektą patvirtino pasirašydama finansinį memorandumą Nr. 2003/LT/16/P/PE/017 (toliau vadinama – finansinis memorandumas). Projekto vertė – 18,8 mln. eurų. 65 procentus lėšų numatoma gauti iš ISPA/Sanglaudos fondo, kitos – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos. Projektą sudaro trys komponentai:
pavojingų atliekų deginimo įrenginio statyba (galimybių studijoje išanalizuoti pavojingų atliekų eksporto ir deginimo įrenginio eksploatavimo Lietuvoje privalumai, trūkumai, galimybės ir sąnaudos; pagal ekspertų išvadas pavojingas atliekas deginti Lietuvoje būtų kur kas pigiau nei eksportuoti);
pavojingų atliekų sąvartyno įrengimas;
Aukštrakių odos pramonės sąvartyno sutvarkymas.
Galutinis minėto projekto naudos gavėjas – uždaroji akcinė bendrovė „Toksika“. Prieš rengiant pavojingų atliekų deginimo įrenginio projektą, tikslinamas degintinų pavojingų atliekų kiekis, kad būtų nustatytas realus pavojingų atliekų deginimo įrenginio pajėgumas, o suprojektuotas įrenginys per visus jo eksploatavimo metus būtų ekonomiškai naudingas.
Finansiniame memorandume nustatyta, kad visi projekto reikalavimai turi būti įvykdyti iki 2008 m. gruodžio 31 dienos. Šiuo metu konkurso būdu jau parinkti techninės pagalbos uždarajai akcinei bendrovei „Toksika“ projektavimo ir konkurso dokumentacijos rengimo paslaugų teikėjai.
15. Kadangi šalyje dar nebaigtos tvarkyti pesticidų atliekos, o bankrutavusiose įmonėse nesutvarkyta daugiau kaip 2 tūkst. tonų pavojingų atliekų, pateikta pavojingų atliekų tvarkymo Lietuvoje projekto Sanglaudos fondo paraiškos modifikacija – šio projekto paraiška papildyta ketvirtuoju komponentu „Praeities taršos sutvarkymas“. Šio projekto tikslai:
surinkti ir sutvarkyti pesticidus, keliančius pavojų aplinkai;
sutvarkyti užterštas teritorijas ir sandėlius, darančius neigiamą poveikį požeminiam vandeniui ir juos supančioms teritorijoms;
sutvarkyti pavojingas atliekas bankrutavusiose įmonėse.
Paraiškos vertė – 10 mln. eurų (7,3 mln. eurų – iš Sanglaudos fondo ir 2,7 mln. eurų – iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto).
16. Nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymui (Žin., 2002, Nr. 13-474), nustatytas mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis. Už apmokestinamuosius gaminius 2004–2005 metais surinkta apie 8,1 mln. litų (36,8 procento Gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo programos lėšų).
17. Kadangi visuomenė vis reiklesnė aplinkos kokybei, o pastaruosius metus – itin padaugėjo teisės aktų, reglamentuojančių atliekų tvarkymą, labai padidėjo valstybinę aplinkos kontrolę atliekančių pareigūnų darbo krūvis: pagausėjo darbų, susijusių su atliekų, tarp jų pavojingų, tvarkymu, įvestas pavojingas atliekas tvarkančių įmonių licencijavimas, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų (toliau vadinama – leidimai) sistema, atliekų tvarkymas tampa organizuotu verslu, kuriama daug naujų įmonių, tarp pavojingas atliekas tvarkančių įmonių atsiranda piktybiškų pažeidėjų, kuriems sudrausminti jau nepakanka administracinio poveikio priemonių, teisminio persekiojimo procesas reikalingas kur kas daugiau pareigūnų pastangų ir laiko; gaunama daug skundų dėl atliekų tvarkymo, triukšmo ir kvapų. Skundams tirti ir kitiems neplaniniams darbams atlikti didžiųjų miestų inspektoriai skiria iki 70 procentų darbo laiko. Kadangi vienas inspektorius vidutiniškai nagrinėja 28 rūšių veiklą ir kontroliuoja 50–150 objektų, šiandien jau aiškiai nepakanka 177 inspektorių, dirbančių pramonės keliamos taršos srityje. Reikia stiprinti pavojingų atliekų tvarkymo kontrolę.
III. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
18. Šios Programos tikslas – sudaryti sąlygas tinkamai tvarkyti visas šalyje susidarančias pavojingas atliekas, kad nekiltų pavojus aplinkai ir visuomenės sveikatai.
19. Šios Programos uždaviniai:
19.1. tobulinti teisinę bazę, reglamentuojančią pavojingų atliekų apskaitą, surinkimą, vežimą, saugojimą, naudojimą ir šalinimą, ypač daug dėmesio skirti šių teisės aktų įgyvendinimo kontrolei;
19.2. plėtoti pavojingų atliekų tvarkymo sistemą, kuri leistų saugiai sutvarkyti visas pavojingas atliekas;
19.3. stiprinti pavojingų atliekų tvarkytojų administracinius gebėjimus ir gerinti jų informacinį ir metodinį aprūpinimą;
IV. LAUKIAMI PROGRAMOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO REZULTATAI
20. Įgyvendinus šios Programos priemones, nurodytas priede, bus patobulinta pavojingų atliekų tvarkymo sistema, leidžianti labai sumažinti taršą, pavojingų atliekų apdorojimo ir šalinimo keliamus pavojus ir užtikrinanti ekonomiškai efektyvų pavojingų atliekų tvarkymą.
21. Bus mokomi pavojingų atliekų tvarkytojai ir juos kontroliuojančių institucijų darbuotojai, taigi gerės pavojingų atliekų tvarkymo sistemos efektyvumas ir kontrolė.
22. Padidinus regionų aplinkos apsaugos departamentų ir Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos darbuotojų, greičiau bus išduodami leidimai, geriau kontroliuojamas pavojingų atliekų tvarkymas.
23. Visuomenės informavimo ir švietimo pavojingų atliekų tvarkymo klausimais priemonės skatins atliekų prevenciją, mažins visuomenės pasipriešinimą bendros pavojingų atliekų tvarkymo sistemos plėtrai.
24. Bus įrengtas iki 9 tūkst. tonų per metus pajėgumo pavojingų atliekų šalinimo sąvartynas su atliekų paruošimo šalinti technologiniais įrenginiais.
27. Įgyvendinus pavojingų atliekų tvarkymo Lietuvoje projekto komponentą „Praeities taršos sutvarkymas“, bus išspręsti bankrutavusiose įmonėse likusių bešeimininkių pavojingų atliekų tvarkymo klausimai.
V. PROGRAMOS VERTINIMO KRITERIJAI
29. Šią Programą vertins joje nurodytos valstybės institucijos (pagal kompetenciją) periodiškai po kiekvienų kalendorinių metų ir galutinai – ją baigus vykdyti pagal tokius kriterijus:
29.1. kiek pavojingų atliekų tvarkymo projektų įgyvendinta esant daliniam šiai Programai skirtų lėšų finansavimui;
29.3. kaip pavojingas atliekas tvarkančiose įmonėse laikomasi nustatytų reikalavimų, normatyvų ir leidimuose įrašytų sąlygų;
29.4. kiek iš viso sumažėjo nesutvarkytų pavojingų atliekų, iš jų – bešeimininkių ir bankrutavusiose įmonėse, kaip tvarkomi pesticidai, keliantys ypač didelį pavojų aplinkai;
29.5. ar sumažėjo įmonėse pavojingų atliekų tvarkymo pažeidimų. Įgyvendinant šią Programą, pažeidimų gali būti nustatyta daugiau, bet ši priemonė užtikrins, kad atliekas tvarkančiose įmonėse bus griežčiau laikomasi nustatytų reikalavimų, tai leis sumažinti aplinkos taršą pavojingomis atliekomis;
29.6. kiek surengta konferencijų, seminarų, kitokių renginių pavojingas atliekas tvarkančių įmonių darbuotojams apmokyti;
VI. PROGRAMOS FINANSAVIMAS, ĮGYVENDINIMAS IR KONTROLĖ
30. Šioje Programoje nustatytos priemonės įgyvendinamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, pagal valstybės finansines galimybes skirtų ją įgyvendinančioms institucijoms, taip pat Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir struktūrinių fondų, privačių juridinių ir fizinių asmenų lėšų.
31. Šiai Programai įgyvendinti reikalingos lėšos tikslinamos rengiant kiekvienų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.
Valstybinės pavojingų atliekų
tvarkymo 2006–2008 metų programos
priedas
VALSTYBINĖS PAVOJINGŲ ATLIEKŲ TVARKYMO 2006–2008 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
Programos uždaviniai |
Problemos, siūlomi jų sprendimo būdai |
Priemonės pavadinimas |
Įvykdymo terminas |
Atsakingi vykdytojai |
Orientacinis lėšų poreikis, tūkst. litų |
1. Tobulinti teisinę bazę, reglamentuojančią pavojingų atliekų apskaitą, surinkimą, saugojimą, naudojimą ir šalinimą, skirti ypač daug dėmesio šių teisės aktų įgyvendinimo kontrolei |
1.1. Produktai ir gaminiai iš perdirbamų pavojingų atliekų iki šiol neįteisinami kaip tinkami naudoti, todėl žlugdomas atliekų perdirbimas, ribotos dirbinių iš pavojingų atliekų naudojimo galimybės |
1.1.1. Parengti ir ūkio ministro įsakymu patvirtinti Gaminių, pagamintų iš pavojingų atliekų, sertifikavimo finansinės paramos taisykles |
2006 metų IV ketvirtis |
Ūkio ministerija |
– |
1.2. Pavojingų atliekų tvarkymo projektai turi atitikti reikalavimus ir kriterijus, numatant konkrečius rezultatus |
1.2.1. Parengti ir ūkio ministro įsakymu patvirtinti Pavojingų atliekų tvarkymo projektų finansinės paramos taisykles |
2006 metų I ketvirtis |
Ūkio ministerija |
_ |
|
|
1.3. Būtina efektyviau kontroliuoti pavojingų atliekų gabenimą, užtikrinti vežamų pavojingų atliekų apskaitą |
1.3.1. Sukurti pavojingų atliekų lydraščių apskaitos kompiuterinę sistemą |
2006 metai |
Aplinkos ministerija |
– |
|
1.4. Aiškiai nereglamentuotas bankrutavusiose ir (arba) likviduojamose įmonėse sukauptų pavojingų atliekų likučių identifikavimas, todėl būtina parengti atitinkamą norminį dokumentą |
1.4.1. Parengti ir patvirtinti ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu bankrutavusiose ir (arba) likviduojamose įmonėse sukauptų pavojingų atliekų likučių atitikties identifikavimo taisykles |
2006 metai |
Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija |
– |
2. Plėtoti pavojingų atliekų tvarkymo sistemą, kuri leistų saugiai sutvarkyti visas pavojingas atliekas |
2.1. Regioninių pavojingų atliekų tvarkymo aikštelių pajėgumų pakanka atliekoms, susidarančioms šių įmonių prižiūrimuose regionuose, laikinai saugoti ir paruošti šalinti, tačiau nesant pavojingų atliekų kenksmingumo terminio šalinimo įmonės ir saugaus pavojingų atliekų sąvartyno pavojingų atliekų tvarkymo problema negali būti tinkamai sprendžiama |
2.1.1. Įgyvendinti pavojingų atliekų tvarkymo Lietuvoje projektą (2003 m. gruodžio 22 d. finansinis memoran-dumas Nr. 2003/LT/16/P/PE/017, pasirašytas Europos Komisijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės) |
|
|
|
|
|
2.1.2. Atlikti deginimo įrenginiuose numatomų deginti pavojingų atliekų kiekių analizę ir nustatyti reikiamus deginimo įrenginių pajėgumus |
2006 metai |
Aplinkos ministerija, Ūkio ministerija |
50 |
|
|
2.1.3. Parengti pavojingų atliekų deginimo įrenginio projektą (atsižvelgiant į tai, kad reikės deginti medicinines atliekas), pastatyti ir pradėti eksploatuoti įrenginį |
2006–2008 metai |
Aplinkos ministerija, Ūkio ministerija, uždaroji akcinė bendrovė „Toksika“ |
52700* |
|
|
2.1.4. Parengti pavojingų atliekų sąvartyno projektą, pastatyti ir pradėti eksploatuoti sąvartyną |
2006–2007 metai |
Aplinkos ministerija, Ūkio ministerija, uždaroji akcinė bendrovė „Toksika“ |
7500* |
|
2.2. Turi būti baigtas tvarkyti odos pramonės atliekų sąvartynas, kad statomame pavojingų atliekų sąvartyne nereikėtų šalinti šių biodegraduojančiųjų atliekų |
2.2.1. Parengti ir įgyvendinti odos pramonės atliekų sąvartyno Aukštrakiuose (Šiaulių rajonas) sutvarkymo projektą |
2006–2007 metai |
Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, uždaroji akcinė bendrovė „Toksika“ |
3700* |
|
2.3. Siekiant likviduoti praeities taršą pavojingomis atliekomis, pašalinti susikaupusių pavojingų atliekų ir jomis užterštų teritorijų kenksmingumą, taip pat sutvarkyti pavojingas atliekas bankrutavusiose įmonėse, būtina pasinaudoti Europos Sąjungos Sanglaudos fondo finansavimu ir įvykdyti konkrečias priemones šiai problemai spręsti |
2.3.1. Įgyvendinti projektą „Praeities taršos sutvarkymas“ (2005 m. rugpjūčio 10 d. Aplinkos ministerijos, Finansų ministerijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Toksika“ paraiška modifikuoti (papildyti) 2003 m. gruodžio 22 d. finansinį memorandumą Nr. 2003/LT/16/P/PE/017, pasirašytą Europos Komisijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės) |
2006–2008 metai |
Aplinkos ministerija, Ūkio ministerija, uždaroji akcinė bendrovė „Toksika“ |
34500* |
|
2.4. Pavojingų atliekų termostabilizavimo technologija įdiegta tik akcinėje bendrovėje „Palemono keramika“. Pagal atliktus skaičiavimus, net pastačius deginimo įrenginius Šiaulių rajone, dalį pavojingų atliekų reikės apdirbti termostabilizavimo būdu |
2.4.1. Apsvarstyti akcinės bendrovės „Palemono keramika“ atliekų baro modernizavimo tikslingumą pagal atliktą akcinės bendrovės „Palemono keramika“ modernizavimo galimybių studiją ir esant ekonominiam pagrįstumui skirti lėšas šiam projektui iš dalies finansuoti |
2006–2007 metai |
Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija |
2500** |
|
2.5. Šalyje susikaupę ir nuolat susidaro tam tikri kiekiai cheminių medžiagų atliekų, kurioms saugiai ir ekonomiškai sutvarkyti reikia specifinių šių atliekų apdorojimo technologijų ir pajėgumų |
2.5.1. Nustatyti susikaupusių ir susidarančių naujų cheminių medžiagų atliekų kiekius šalyje ir pagal gautus rezultatus numatyti cheminių medžiagų atliekų perdirbimo baro pajėgumus |
2006 metai |
Ūkio ministerija |
50 |
|
2.6. Pavojingų atliekų tvarkymo naujovių diegimas susijęs su didesne rizika, o projektų įgyvendinimo sąnaudos dėl santykinai mažos Lietuvos rinkos ne visada atsiperka, taigi būtina valstybės dalinė parama, ypač nedidelėms įmonėms |
2.6.1. Skirti lėšas atskirų pavojingų atliekų srautų (elektros ir elektroninės įrangos, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, baterijų ir panašiai) tvarkymo inovaciniams projektams iš dalies finansuoti |
2006–2008 metai |
Ūkio ministerija |
2000, iš jų 2006 metais – 500, 2007 metais – 700 |
|
2.7. Šalyje faktiškai veikia tik kontroliuojančios institucijos (Aplinkos apsaugos agentūros) pavojingų atliekų tyrimo laboratorija. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos reikalavimus, turi būti sukurtas tinklas nepriklausomų pavojingų atliekų tyrimo laboratorijų, užtikrinančių ūkio subjektų teises sprendžiant ginčytinus pavojingų atliekų tvarkymo klausimus |
2.7.1. Nustatyti, kiek atlikta pavojingų atliekų analizių, išnagrinėti apskųstų tyrimų atvejus ir prireikus parinkti ir akredituoti nepriklausomą (-as) laboratoriją (-as) pavojingų atliekų parametrams nustatyti |
2006– 2007 metai |
Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija |
50, iš jų 2006 metais – 25 |
|
2.8. Vienas svarbių valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano reikalavimų – pavojingų buities atliekų surinkimas ir tvarkymas, tačiau savivaldybės, atsakingos už komunalinių atliekų tvarkymą, iki šiol neturi šio darbo patirties ir reikiamų pajėgumų |
2.8.1. Skirti lėšas savivaldybių įmonėms, taip pat privačioms įmonėms, eksploatuojančioms savivaldybių atliekų tvarkymo sistemas ir įgyvendinančioms pavojingų atliekų išskyrimo iš komunalinių atliekų srautų projektus (šiems projektams iš dalies finansuoti) |
2006–2008 metai |
Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija |
500, iš jų 2006 metais – 150 |
3. Stiprinti pavojingų atliekų tvarkytojų administracinius gebėjimus, gerinti jų informacinį ir metodinį aprūpinimą |
3.1. Siekiant efektyviai naudoti viso pavojingų atliekų tvarkymo komplekso technologinius pajėgumus, būtina plėtoti tiek įmonių pavojingų atliekų tvarkytojų, tiek inspektorių kvalifikacijos kėlimą |
3.1.1. Organizuoti pavojingų atliekų tvarkymo specialistų ir regionų aplinkos apsaugos departamentų inspektorių mokymą, rengti seminarus ir konferencijas |
2006–2008 metai |
Aplinkos ministerija, Ūkio ministerija |
800, iš jų 2006 metais – 300, 2007 metais –300 |
3.2. Vykdant 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės reikalavimus, būtina užtikrinti pavojingų atliekų tvarkymo technologinės informacijos prieinamumą |
3.2.1. Parengti ir išleisti pavojingų atliekų tvarkymo technologinį žinyną, skirti lėšas technologiniams reglamentams rengti |
2006 metai |
Ūkio ministerija |
300 |
|
|
3.3. Visuomenė per mažai šviečiama pavojingų atliekų tvarkymo klausimais |
3.3.1. Skelbti gerus pavojingų atliekų tvarkymo pavyzdžius periodinėje spaudoje, rengti specialias televizijos laidas apie pavojingų atliekų tvarkymą |
2006–2008 metai |
Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, apskričių viršininkų administracijos, savivaldybės |
800, iš jų 2006 metais – 300, 2007 metais – 300 |
4. Stiprinti Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos ir regionų aplinkos apsaugos departamentų pajėgumus |
4.1. Pastaruoju metu labai padidėjus valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę atliekančių pareigūnų darbo krūviui, jau aiškiai nepakanka 177 inspektorių, kurių viena iš priskirtų funkcijų – pramoninės taršos kontrolė, taigi būtina sustiprinti kontrolės pajėgumus, kurie užtikrintų tinkamą atliekų ir gaminių apskaitą, naudojamų technologijų atitiktį aplinkosaugos reikalavimams |
4.1.1. Skirti regionų aplinkos apsaugos departamentams ir Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai papildomų etatų, tuo tikslu pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 19 d nutarimo Nr. 1641 „Dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 121-5484) pakeitimo projektą |
2006 metai |
Aplinkos ministerija |
930 |
* Finansuojama iš Sanglaudos fondo, galutinė investicijų suma bus nustatyta rengiant projektą.
** Bendra orientacinė termostabilizavimo baro modernizavimo kaina.
______________