LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL TERITORIJŲ PLANAVIMO NORMŲ SĄVADO DOKUMENTŲ PATVIRTINIMO
1998 m. lapkričio 2 d. Nr. 211
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 14 str. (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 1997, Nr. 65-1548, Nr. 96-2427),
1. Patvirtinti Specialiojo planavimo dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo bendrąsias taisykles (S1-98).
3. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu „valdymas“.
PATVIRTINTA
aplinkos ministro
1998 m. lapkričio 2 d.
įsakymu Nr. 211
Įsigalioja nuo 1999 m. sausio 1 d.
Specialiojo planavimo dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo bendrosios taisyklės
Teritorijų planavimo normų sąvado žymuo (S1 - 98)
| Privalomosios taisyklių nuostatos |
Taisyklių nuostatų aiškinimas ir nuorodos |
| Taikymo sritis
|
|
| 1. Taisyklėse nustatyta specialiojo planavimo dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo bendroji tvarka, taip pat specialiojo planavimo proceso dalyvių tarpusavio santykiai šio proceso metu. |
1) Specialųjį planavimą reglamentuojančias nuostatas žiūrėti Teritorijų planavimo įstatymo 10 – 14 str.(Žin., 1995, Nr. 107- 391; 1997, Nr. 65-1548, Nr. 96-2427). |
|
|
|
| 2. Taisyklės privalomos planavimo organizatoriams, planų rengėjams, sprendinius derinančioms, išvadas teikiančioms, teritorijų planavimo priežiūrą vykdančioms, planavimo sprendinius tvirtinančioms institucijoms, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, dalyvaujantiems specialiojo planavimo procese. |
2) Naudojamų sąvokų apibrėžimus žiūrėti Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 1997, Nr. 65 -1548, Nr. 96-2427). |
|
|
|
| 3. Taisyklės taip pat privalomos ministerijoms, rengiančioms atskirų rūšių specialiojo planavimo dokumentų taisykles (toliau - specialiosios taisyklės). |
3) Teritorijų planavimo įstatymo 12 str. (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 1997, Nr. 65-1548, Nr. 96-2427). |
|
|
|
| 4. Specialiąsias taisykles (kiekvienos rūšies specialiojo planavimo dokumentų atskirai) rengia ministerijos, kurių reguliavimo sričiai priskirta planuojamoji veikla, ir tvirtina jas kartu su normų sąvado tvarkytoja – Aplinkos ministerija. |
4) Teritorijų planavimo įstatymo 14 str. (Žin., 1995, Nr. 107 – 2391; 1997, Nr. 65 – 1548, Nr. 96-2427). Kai planuojamai veiklai nėra parengtų specialiųjų taisyklių, specialiojo planavimo dokumentai rengiami vadovaujantis šiomis taisyklėmis. |
|
|
|
| 5. Planuojamoji teritorija nėra ribojama administracinių vienetų ar kitokio pobūdžio ribų. |
5) Planuojamosios teritorijos ribos gali apimti kelių apskričių ar savivaldybių teritorijas ar jų dalis, taip pat skirtingų naudotojų ar valdytojų žemės sklypus ar jų dalis. (Žr. taisyklių dalį „Planavimo organizatoriai.“) |
|
|
|
| Bendroji dalis
|
|
|
|
|
| 6. Specialusis planavimas – planavimas vienos ar keleto veiklos sričių bei žemės naudmenų plėtros ir tvarkymo programoms, sąlygoms ir sprendiniams parengti. Specialiojo planavimo tikslas – atlikus procedūrą, nustatyti ir įteisinti vieną ar kelis tos pačios veiklos teritorijos tvarkymo reglamento ar režimo reikalavimus arba planavimo sąlygas bendriesiems ar detaliesiems planams rengti, jiems papildyti ar keisti. |
6) Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 1997, Nr. 65-1548, Nr. 96-2427). Teritorijos tvarkymo reglamentas ar režimas (priklausomai nuo teritorijų planavimo dokumentų lygmens ir rūšies) – teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose nustatytas teritorijų naudojimo būdas, veiklos teritorijoje reikalavimų ir apribojimų visuma, privaloma rengiant statybų ar kitokios veiklos projektus. Jei planuojamajai teritorijai nustatomas skirtingų veiklos sričių teritorijos tvarkymo reglamentas (režimas), rengiami bendrieji ar detalieji planai, jų papildymai ar pakeitimai. |
|
|
|
| 7. Specialiojo planavimo objektai yra šie: 1) Lietuvos Respublikos žemės fondas, įskaitant miško žemę, taip pat vandens ištekliai; 2) socialinė, kultūrinė ūkinė veikla planuojamojoje teritorijoje; 3) infrastruktūrų sistemos ir jų dalys; 4) saugomos teritorijos, jų sistemos, gamtos ir nekilnojamosios kultūros vertybės. |
7) Teritorijų planavimo įstatymo 10 str. (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 1997, Nr. 65-1548, Nr. 96-2427). Planuojant veiklą, susijusią su statyba konkrečiame žemės sklype, rengiami detalieji planai (jų papildymai ar pakeitimai). Planuojant statybos objektų išdėstymą respublikos, apskrities, savivaldybės (jos dalies) teritorijoje, rengiami specialieji planai (objektų išdėstymo schemos). |
|
|
|
| 8. Specialiojo planavimo dokumentai yra šie: 1) žemėtvarkos projektai ir schemos; 2) miškotvarkos projektai; 3) vandentvarkos projektai; 4) rezervatų bei draustinių planai; 5) nacionalinių ir regioninių parkų planavimo schemos; 6) saugomų kraštovaizdžio objektų, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos projektai; 7) gamtinių, socialinių ir kitų išteklių naudojimo ir apsaugos, gamtinio karkaso schemos; 8) turizmo ir rekreacijos plėtojimo schemos ir projektai; 9) ryšių, energetikos, susisiekimo ir kitų infrastruktūros objektų išdėstymo ir sistemų plėtojimo schemos bei projektai; 10) kurortų, vandenviečių, aplinką teršiančių objektų sanitarinių apsaugos zonų projektai. |
8) Teritorijų planavimo įstatymo 12 str. (Žin., 1995, Nr. 107 – 2391; 1997, Nr. 65-1548, Nr. 96-2427). Specialiojo planavimo organizatoriai gali inicijuoti ir kitokios paskirties jiems reikalingus specialiojo planavimo dokumentus (planus, schemas ir projektus). |
|
|
|
| 9. Specialiojo planavimo dokumentai gali būti bendrųjų ir detaliųjų planų sudėtinės dalys, taip pat juose gali būti apibrėžtos specialiosios sąlygos bendriesiems ar detaliesiems planams rengti, papildyti ar keisti. |
9) Teritorijų planavimo įstatymo 12 str. 4 p. (Žin., 1995, Nr. 107 – 2391; 1997, Nr. 65-1548, Nr. 96-2427). |
|
|
|
| 10. Rengiami tokie specialieji planai: 1) savarankiškas planas; 2) bendrojo ar detaliojo plano sudėtinė dalis. |
10) Planų statusui nustatyti taikomi šie kriterijai: 1) rengiamas, kai nėra parengtų galiojančių planuojamosios teritorijos bendrojo ar detaliųjų planų. Tokie planai yra specialiosios sąlygos bendriesiems ar detaliesiems planams rengti; 2) rengiamas planuojant teritorijas su galiojančiais bendruoju ar detaliuoju planu. Šiuo atveju specialiojo plano sprendiniai papildo arba keičia galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Tokie planai rengiami, derinami ir tvirtinami vadovaujantis bendrųjų ar detaliųjų planų taisyklėmis. Papildant ar keičiant skirtingų lygmenų ar rūšių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, vadovaujamasi Operatyviojo planavimo taisyklėmis*. |
|
|
|
| 11. Specialiojo planavimo dokumentų sprendiniai turi neprieštarauti kitiems planuojamojoje teritorijoje galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams. |
11) Kol šių dokumentų sprendiniai nesuderinti su bendrojo plano sprendiniais arba jeigu šio plano nėra – su visais atitinkamo lygmens galiojančiais specialiųjų ir detaliųjų planų sprendiniais, – jie yra rekomendacinio pobūdžio. (Teritorijų planavimo įstatymo 14 str. (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 1997, Nr. 65-1548, Nr. 96-2427)). Rekomendacinio pobūdžio specialieji planai neįteisina jų sprendiniuose numatyto teritorijų tvarkymo reglamento ar režimo reikalavimų. |
|
|
|
| 12. Pagal reikšmę specialieji planai yra šių lygmenų: 1) Lietuvos Respublikos; 2) apskrities; 3) savivaldybės; 4) fizinio ar juridinio asmens. |
12) Teritorijų planavimo įstatymo 4 str. (Žin.,1995, Nr. 107-2391; 1997, Nr. 65-1548, Nr. 96-2427). |
|
|
|
| 13. Specialieji planai nepakeičia bendrųjų ar detaliųjų planų. Privaloma rengti bendruosius ir bendrajame plane nurodytų teritorijų (detaliojo planavimo objektų) detaliuosius planus. |
13) Išimtį sudaro žemėtvarkos ir miškotvarkos projektai, parengti vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 17 – 20 str. nuostatomis. http://www3. lrs. lt/cgi-bin/preps2? a=23069&b=(Teritorijų planavimo įstatymo 7 str., 17 str. (Žin., 1995, Nr. 107 – 2391; 1997, Nr. 65-1548, Nr. 96 – 2427)). |
|
|
|
| 14. Rengiant specialiuosius planus, įvertinamos gretimybės (ir veikla jose), turinčios įtaką specialiojo plano sprendiniams. |
14) Gretimybės – su planuojamąja teritorija besiribojantys žemės sklypai ar miško valdos, valstybės saugomos teritorijos ar objektai, nekilnojamasis turtas, apsauginės zonos, inžinerinės infrastruktūros objektai. |
|
|
|
| Planavimo organizatoriai
|
|
| 15. Specialiojo planavimo organizatoriai yra šie: 1) valstybės institucijos; 2) apskričių viršininkai; 3) savivaldybių valdybos (merai); 4) juridiniai ir fiziniai asmenys. |
15) Teritorijų planavimo įstatymo 11 str. (Žin., 1995, Nr. 107 – 2391; 1997, Nr. 65-1548, Nr. 96-2427). |
|
|
|
| 16. Planuojant kitų fizinių ar juridinių asmenų naudojamus ar valdomus žemės sklypus, būtinas naudotojų ar valdytojų sutikimas arba susitarimas kartu organizuoti planavimą. |
16) Rengiant valstybės ar savivaldybės infrastruktūros sistemų ir jų dalių bei saugomų teritorijų, jų sistemų ir nekilnojamųjų kultūros vertybių specialiuosius planus (apsaugos reglamentus), nebūtinas planuojamojoje teritorijoje esančių žemės sklypų ar kito nekilnojamojo turto naudotojų ar valdytojų sutikimas. Jei šių dokumentų sprendiniai keičia nustatytas fizinių ar juridinių asmenų naudojamų ar valdomų žemės sklypų naudojimo sąlygas, tokie pakeitimai įforminami įstatymų nustatyta tvarka. |
|
|
|
| Specialiųjų planų rengėjai ir finansavimas
|
|
| 17. Rengti specialiuosius planus gali fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę rengti teritorijų planavimo dokumentus ir sudarę sutartį su planavimo organizatoriumi. |
17) Teritorijų planavimo įstatymo 32 str. (Žin., 1995, Nr. 107 – 2391; 1997, Nr. 65-1548, Nr. 96-2427). Atskirų rūšių specialiuosius planus gali rengti ir specialistai, atestuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. |
|
|
|
| 18. Visuomenės lėšomis finansuojamų specialiųjų planų rengėjai, atsižvelgus į planavimo darbų vertę, parenkami konkurso būdu. 19. Specialiojo planavimo darbus finansuoja planavimo organizatorius arba tarpusavio susitarimu planavimu suinteresuotas fizinis ar juridinis asmuo. |
18) Konkursas skelbiamas ir organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo pirkimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 84 – 2000). 19) Nepriklausomai nuo to, kas finansuoja planavimo darbus, planavimo organizatoriumi išlieka planuojamosios teritorijos naudotojas ar valdytojas. Valstybės valdymo institucijoms, organizuojančioms planavimo darbus, netaikomas reikalavimas naudoti ar valdyti planuojamąsias teritorijas. |
|
|
|
| 20. Valstybės ir savivaldos institucijų organizuojamam specialiajam planavimui lėšos numatomos kiekvienų metų biudžete. |
20) Savivaldos institucijų organizuojamas specialusis planavimas gali būti finansuojamas naudojant ir nebiudžetines lėšas, kurių sudarymą bei naudojimo tvarką, panaudojimo apskaitą tvirtina savivaldybės taryba (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 1995, Nr. 30–683; Nr. 59-1486; Nr. 79-1820; 1996, Nr. 33–804, Nr. 35–869). |
|
|
|
| 21. Pirminė specialiojo planavimo dokumentų rengimo kaina apskaičiuojama vadovaujantis kainų skaičiavimo metodikomis. Galutinė kaina nustatoma organizatoriaus ir rengėjo susitarimu arba konkurso būdu. Visuomenės lėšomis rengiamų specialiųjų planų galutinė kaina nuo preliminariai paskaičiuotosios negali skirtis daugiau kaip 20 procentų. |
21) Atskirų planų kainų skaičiavimo metodikas parengia ministerijos kartu su specialiųjų planų taisyklėmis (žr. šių taisyklių 3 p.). Jei metodikos nėra parengtos, pirminė kaina apskaičiuojama vadovaujantis Teritorijų planavimo darbų kainos skaičiavimo metodikos bendrosiomis nuostatomis BSD2-96 ir priklausomai nuo planuojamosios teritorijos viena iš šių metodikų: Miestų, miestelių ir kaimų bendrojo planavimo darbų kainos skaičiavimo metodika B3-96, Savivaldybių teritorijų bendrojo planavimo darbų kainos apskaičiavimo metodika B4-96, Apskričių teritorijų bendrojo planavimo darbų kainos skaičiavimo metodika B5-96, Miestų, miestelių ir jų dalių detaliojo planavimo darbų skaičiavimo metodika D4-96, Detaliųjų planų kaimo vietovėje kainos skaičiavimo metodika D5-97. Šiuo atveju galutinė kaina apskaičiuojama taikant koeficientą 0,1-0,5. Kainų skirtumo ribojimas numatytas tam, kad būtų išvengta dempingo atvejų. |
|
|
|
| Specialiojo planavimo procesas
|
|
| 22. Specialiojo planavimo procesą sudaro: 1) tyrimai, analizė, prognozė, prireikus – inventorizacija, veiklos tikslų parengimas arba aprobavimas; 2) specialiojo planavimo dokumento sprendinių parengimas, derinimas ir tvirtinimas, viešas svarstymas, sprendinių socialinių ekonominių pasekmių, poveikio aplinkai vertinimas. |
22) Teritorijų planavimo įstatymo 13 str. (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 1997, Nr. 65-1548, Nr. 96-2427). |
|
|
|
| 23. Valstybės valdymo institucijų, apskrities viršininkų, savivaldos vykdomųjų institucijų organizuojamo specialiojo planavimo procesas prasideda priėmus atitinkamą sprendimą (nutarimą, įsakymą, potvarkį) dėl specialiojo plano rengimo. |
23) Sprendime dėl specialiojo plano rengimo nurodomas planuojamosios teritorijos adresas (vieta ar jos aprašymas), planavimo tikslas, planavimo lygmuo, plano statusas, planavimo terminai. |
|
|
|
| 24. Fizinių ir juridinių asmenų organizuojamas specialiojo planavimo procesas prasideda gavus planavimo sąlygas. |
24) Teritorijų planavimo dokumentų sąlygų rengimo ir išdavimo laikinosios taisyklės (Žin.,1997, Nr. 4-64). |
|
|
|
| 25. Prieš pradėdamas rengti specialiojo planavimo dokumentus, planavimo organizatorius privalo gauti planavimo sąlygas. |
25) Sąlygos – nustatytąja tvarka patvirtinti teritorijų planavimo dokumentų, galiojančių normų, taisyklių, standartų ir kiti reikalavimai, taikomos rengiant teritorijų planavimo dokumentus. Sąlygos išduodamos vadovaujantis Teritorijų planavimo dokumentų sąlygų rengimo ir išdavimo laikinosiomis taisyklėmis (Žin.,1997, Nr. 4-64). |
|
|
|
| 26. Pradėti rengti specialieji planai registruojami atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų registre. |
26) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatai (Žin.,1996, Nr. 60-1417). |
|
|
|
| 27. Specialiajam planui rengti sudaroma planavimo užduotis. Planavimo užduotį tvirtina planavimo organizatorius. |
27) Planavimo užduotyje nurodomas planavimo tikslas, detalizuojami planavimo sprendinių rengimo reikalavimai, aprašomas plano turinys. Planavimo užduotis surašoma dviem egzemplioriais. |
|
|
|
| 28. Planavimo organizatorius su plano rengėju sudaro sutartį specialiojo planavimo darbams atlikti. |
28) Sudarant sutartį, rekomenduojama naudotis Statybos ir urbanistikos ministerijos patvirtintomis statybų projektavimo, inžinerinių tyrinėjimų, konsultavimo, autorinės ir techninės priežiūros sutarčių sudarymo rekomendacijomis (R7-95). |
|
|
|
| 29. Planavimo organizatorius, sudarydamas sutartį su plano rengėju, jam pateikia: 1) sprendimą rengti specialųjį planą (išskyrus fizinius asmenis); 2) planavimo užduotį; 3) planavimo sąlygas; 4) išrašą iš teritorijų planavimo dokumentų registro apie numatomoje planuoti teritorijoje galiojančius ir rengiamus teritorijų planavimo dokumentus; 5) žemės kadastro planą arba sklypo ribų planą; 6) planuojamosios teritorijos topografinį inžinerinį planą. Kiekvienu konkrečiu planavimo atveju pateikiamų dokumentų ir duomenų sąrašas aptariamas su plano rengėju ir priklauso nuo plano statuso, planavimo tikslų, planuojamosios teritorijos geografinės padėties ir ypatumų, kitų sąlygų. |
29) Įvertinant planavimo tikslą, plano statusą, teritorijos geografinę padėtį ir ypatumus papildomai gali būti pateikiami: 1) geologinių tyrimų duomenys; 2) atliktų tiriamųjų darbų medžiaga; 3) duomenys apie valstybės saugomas teritorijas (objektus); 4) planuojamąją teritoriją bei jos infrastruktūrą charakterizuojantys duomenys; 5) kiti duomenys, būtini specialiajam planui parengti. Jei planavimo organizatorius neturi visų būtinų planavimo duomenų, jų gavimas (parengimas), sutikus plano rengėjui, numatomas plano rengimo sutartyje. |
|
|
|
| Specialiojo plano sudėtis ir turinys
|
|
| 30. Specialųjį planą sudaro sprendiniai bei specialiojo plano procedūrų dokumentai. Bendruoju atveju specialusis planas – tai: 1) aiškinamasis raštas; 2) specialusis brėžinys (-iai) ar schema; 3) procedūrų dokumentai. |
30) Sprendiniai – aiškinamasis raštas ir specialusis brėžinys (-iai), kuriuose nustatomi teritorijos tvarkymo reglamento ar režimo reikalavimai. Specialiojo plano procedūrų dokumentai: 1) planavimo sąlygos; 2) poveikio aplinkai vertinimo ataskaita (rengiama, jei būtina atlikti planuojamosios veiklos poveikio aplinkai vertinimą); 3) sprendinių pasekmių vertinimo išvados; 4) viešojo svarstymo ataskaita; 5) derinimo ar pritarimo aktai; 6) patikrinimo aktas. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, sprendinių pasekmių vertinimo išvados ir viešojo svarstymo ataskaita gali būti aiškinamojo rašto sudėtinė dalis. Viešojo svarstymo ataskaita rengiama vadovaujantis Teritorijų planavimo dokumentų svarstymo su visuomene nuostatais (Žin.,1996, Nr. 90-2099; 1997, Nr. 90-2261). Poveikio aplinkai vertinimą reglamentuoja Planuojamos ūkinės http://www3. lrs. lt/cgi-bin/preps2? a=30545&b=veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Žin.,1996, Nr. 82- 1965; 1997, Nr. 96-2428). |
|
|
|
| 31. Reglamento ar režimo reikalavimus nusakantys brėžinių spalviniai ir grafiniai žymėjimai turi atitikti teritorijų planavimo duomenų banko standartus. |
31) Kol standartai nepatvirtinti, spalvinis ir grafinis žymėjimas nereglamentuojamas, tačiau žymės turi būti aiškiai suprantamos, pateiktas jų reikšmes paaiškinantis aprašymas. |
|
|
|
| 32. Specialiojo plano turinys (sprendinių rengimo reikalavimai) priklauso nuo planuojamos veiklos rūšies ir yra detalizuojamas atskirų veiklos rūšių specialiojo planavimo dokumentų taisyklėse. |
32) Mastelis pasirenkamas įvertinus galimybę nustatyti ir pažymėti teritorijos tvarkymo reglamento ar režimo reikalavimus. |
|
|
|
| Specialiojo plano derinimas, viešas svarstymas ir tikrinimas
|
|
|
|
|
| 33. Specialiojo plano derinimo procedūrą atlieka planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo. Derinimui atlikti teikiami specialiojo plano sprendiniai. |
33) Teritorijų planavimo įstatymo 23 str. 2, 3, 4, 5, 6, 7 dalys (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 1997, Nr. 65-1548, Nr. 96-2427). Sprendiniai – aiškinamasis raštas ir pagrindinis brėžinys (-iai), kuriuose nustatytas teritorijos tvarkymo reglamentas arba režimas. |
|
|
|
| 34. Specialiojo planavimo dokumentų sprendiniai turi būti suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, įregistruotais teritorijų planavimo dokumentų registre, arba jiems turi būti pritarta raštu atitinkamų institucijų. |
34) Dokumento derinimo procedūra laikoma baigta pasirašius suderinimo aktą. Jei derinančioji institucija neturi parengtų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, turi būti gautas pritarimas raštu. Derinti specialiojo plano dokumentai teikiami visoms planavimo sąlygas išdavusioms institucijoms (Žr. Teritorijų planavimo įstatymo 23 str. (Žin., 1995, Nr. 107 – 2391; 1997, Nr. 65-1548, Nr. 96-2427)). |
|
|
|
| 35. Specialiojo planavimo dokumentai turi būti viešai apsvarstyti. |
35) Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatai (Žin.,1996, Nr. 90-2099). |
|
|
|
| 36. Specialieji planai privalo būti patikrinti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančių institucijų. |
36) Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatai (Žin., 1997, Nr. 34-851). |
|
|
|
| 37. Patikrinimui atlikti teikiami specialiojo plano sprendiniai ir specialiojo planavimo procedūrų dokumentai. |
37) Tikrinimo rezultatas yra patikrinimo aktas, kuriame pateikiamos motyvuotos išvados dėl dokumento tvirtinimo tikslingumo. |
|
|
|
| Specialiojo plano tvirtinimas
|
|
|
|
|
| 38. Specialiojo planavimo dokumentai tvirtinami atsižvelgus į jų lygmenį. Specialiuosius planus tvirtina: 1) Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdymo institucija; 2) apskrities viršininkas arba planavimą organizavusi valstybės valdymo institucija; 3) savivaldybės taryba, valdyba arba meras. |
38) Lietuvos Respublikos lygmens specialiuosius planus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdymo institucija, apskrities lygmens planus tvirtina apskrities viršininkas arba planavimą organizavusi valstybės valdymo institucija, savivaldybės lygmens ir fizinio arba juridinio asmens lygmens planus tvirtina savivaldybė. Savivaldybės Taryba tvirtina savarankiškus specialiuosius planus ir planus, kurie taps sudėtine bendrojo plano dalimi arba savivaldybės organizuoto detaliojo plano sudėtine dalimi. Fizinio ar juridinio asmens organizuoto specialiojo planavimo dokumentus tvirtina savivaldybės valdyba arba meras (jei valdyba nesudaroma). |
|
|
|
| 39. Atskirų rūšių specialiųjų planų tvirtinimo tvarką gali nustatyti ir specialiojo planavimo dokumentų taisyklės (kiekvienos rūšies atskirai). |
39) Teritorijų planavimo įstatymo 14 str. (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 1997, Nr. 65-1548, Nr. 96-2427). |
|
|
|
| Specialiųjų planų registravimas ir galiojimas
|
|
| 40. Patvirtinti specialieji planai registruojami teritorijų planavimo dokumentų registre, o dokumento sprendiniai fiksuojami teritorijų planavimo duomenų banke. Dokumentai pateikiami teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojams registruoti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jų patvirtinimo. |
40) Teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatai ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo duomenų banko nuostatai (Žin.,1996, Nr. 60-1417). |
|
|
|
| 41. Specialieji planai galioja neribotą laiką arba iki to laiko, kol jų sprendiniai neprieštarauja bendriesiems arba detaliesiems planams ar atsiranda būtinybė juos keisti. |
41) Pakeitus ar papildžius bendrųjų ar detaliųjų planų sprendinius, specialiųjų planų sprendiniai, neatitinkantys naujai nustatyto ar papildyto teritorijų tvarkymo reglamento (režimo), nustoja galios. |
|
|
|
| Specialiojo planavimo organizatoriaus ir rengėjo pareigos ir atsakomybė |
|
| 42. Specialiojo planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo privalo dalyvauti specialiojo planavimo procese ir procedūrose. |
42) Teritorijų planavimo įstatymo 23 str. (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 1997, Nr. 65-1548, Nr. 96-2427). |
|
|
|
| 43. Specialiojo planavimo organizatorius atsakingas už pasekmes, dėl jo kaltės atsiradusias specialiojo planavimo proceso ir procedūrų metu. |
43) Specialiojo planavimo organizatorius atsako už planavimo proceso ir procedūrų organizavimą bei su tuo susijusių dokumentų forminimą, privalo laikytis dokumento derinimo, tvirtinimo ir įregistravimo tvarkos. |
|
|
|
| 44. Specialiojo plano rengėjas atsako už pasekmes, dėl jo kaltės atsiradusias planavimo proceso ir procedūrų metu, taip pat įstatymų nustatyta tvarka atsako už pasekmes, atsiradusias plano įgyvendinimo metu. |
44) Rengdamas specialųjį planą, rengėjas privalo vadovautis Teritorijų planavimo normų sąvadu bei planų įgyvendinimą reglamentuojančiais teisės aktais. |