VALSTYBINĖS ATOMINĖS ENERGETIKOS SAUGOS INSPEKCIJOS (VATESI) VIRŠININKO

Į S A K Y M A S

DĖL BRANDUOLINĖS ENERGETIKOS OBJEKTŲ IR BRANDUOLINIŲ MEDŽIAGŲ FIZINĖS SAUGOS BENDRŲJŲ REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO

2005 m. birželio 13 d. Nr. 22.3-28

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 119-2771; 2001, Nr. 99-3528) 50 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 1014 patvirtintų Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nuostatų (Žin., 2002, Nr. 69-2814) 7.6 punktu:

1. Tvirtinu Branduolinės energetikos objektų ir branduolinių medžiagų fizinės saugos bendruosius reikalavimus (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiu galios Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko 1997 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. 6 „Dėl Branduolinio objekto fizinės saugos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 15-325).

VATESI VIRŠININKAS SAULIUS KUTAS

SUDERINTA	SUDERINTA
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos	Lietuvos Respublikos susisiekimo
ministerijos	ministerijos
2005-06-02 raštu Nr. 12-01-11-1556	2005-06-09 raštu Nr. 2-15-3-2595

SUDERINTA	SUDERINTA
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento	Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos
2005-04-19 raštu Nr. (09)-18-219-295	2005-05-04 raštu Nr. 1D-3117-(12)

PATVIRTINTA

Valstybinės atominės energetikos

saugos inspekcijos viršininko

2005 m. birželio 13 d.

įsakymu Nr. 22.3-28

BRANDUOLINĖS ENERGETIKOS OBJEKTŲ

IR BRANDUOLINIŲ MEDŽIAGŲ FIZINĖS SAUGOS BENDRIEJI REIKALAVIMAI

(P-2005-01)

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Branduolinės energetikos objektų ir branduolinių medžiagų fizinės saugos bendrieji reikalavimai (toliau vadinama – Reikalavimai) nustato branduolinės energetikos objektų ir branduolinių medžiagų fizinės saugos bendruosius reikalavimus branduolinės energetikos objektą eksploatuojančiai organizacijai, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims, turintiems savo žinioje branduolinių medžiagų.

2. Suderinus su VATESI, kai kurie šių Reikalavimų III skyriaus punktai gali būti netaikomi branduolinės energetikos objektui, kuriame branduolinė energija nenaudojama elektros ir šilumos energijos gamybai.

3. Šie reikalavimai yra parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymu, Branduolinių medžiagų fizinės saugos konvencija bei atsižvelgiant į Tarptautinės atominės energetikos agentūros (toliau vadinama – TATENA) rekomendacijas INFCIRC/225/Rev.4 „Branduolinių objektų ir branduolinių medžiagų fizinė sauga“.

4. Šiuose Reikalavimuose vartojamos sąvokos:

4.1. apsaugos punktas – patalpa ar pastatas, kuriame įrengtos specializuotos darbo vietos ir telekomunikacijų infrastruktūra, registruojami, kontroliuojami ir įvertinami signalizacijos suveikimo signalai, palaikomas abipusis ryšys su fizinės saugos sistemos darbuotojais, reagavimo pajėgomis;

4.2. branduolinės energetikos objektas – atominė elektrinė, branduolinis reaktorius, branduolinių medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų saugykla, jų perdirbimo objektas, kapinynas;

4.3. branduolinės energetikos objektą eksploatuojanti organizacija – ūkio subjektas, turintis licenciją bei materialinių ir finansinių išteklių eksploatuoti branduolinės energetikos objektą ir atsakingas už jo saugos būklę;

4.4. branduolinės energetikos objekto fizinė apsauga – branduolinio energetikos objekto fizinės saugos sudedamoji dalis, kuri numato fizines, operatyvines, technines inžinerines ir kitas priemones, užtikrinančias, kad į branduolinės energetikos objekto teritoriją neteisėtai nepatektų asmenys, nebūtų įgabenami ginklai, sprogmenys bei išgabenamos materialinės vertybės;

4.5. branduolinės energetikos objekto fizinė sauga – visuma organizacinių, teisinių, techninių ir specialiųjų priemonių, kurių tikslas yra apsaugoti branduolinius įrenginius ir branduolines bei radioaktyviąsias medžiagas nuo neteisėto jų užvaldymo ar pagrobimo ir nuo nesankcionuoto pašalinių asmenų patekimo į branduolinio objekto teritoriją;

4.6. branduolinės energetikos objekto normalus darbas – branduolinės energetikos objekto veikimas, atitinkantis projekte numatytas eksploatacines sąlygas ir parametrus;

4.7. branduolinės medžiagos – plutonis, uranas (natūralus, prisodrintas urano 235 arba urano 233 izotopų ir nusodrintas) ir toris, esantys metalo lydinio, cheminio junginio ar koncentrato pavidalo arba kitų medžiagų mišinyje;

4.8. branduolinių medžiagų turintys subjektai – fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys savo žinioje branduolinių medžiagų (įskaitant branduolines medžiagas gabenimo ir saugojimo metu);

4.9. fizinės saugos sistema – sistema, kuri projektuojama siekiant užkirsti kelią projektinėje grėsmėje numatytiems neteisėtiems veiksmams;

4.10. fizinės saugos sistemos darbuotojas – asmuo, kurio pagrindinės pareigos yra tiesiogiai susijusios su branduolinių medžiagų arba branduolinės energetikos objekto fizine sauga;

4.11. fizinis barjeras – tinklinė ar betoninė tvora, pastato sienos, lubos ar grindys, pagamintos iš akmens, plytų, šlakbetonio blokų, betono, plieno ar panašių medžiagų, arba panašios konstrukcijos sienos (ne pastato dalys), arba bet kokia kita fizinė užtvara, sukonstruota taip ir iš tokių medžiagų, kad būtų įgyvendinti numatyti tikslai, t. y. maksimaliai užlaikyti pažeidėjus ir užtikrinti reagavimo pajėgų veiksmus laiku;

4.12. ginkluota palyda – ginkluotas asmuo (nebūtinai uniformuotas), kuris yra tinkamai apmokytas ir kurio pagrindinė užduotis yra lydėti krovinį, siekiant jį apsaugoti nuo vagystės ar teroro akto;

4.13. izoliuojanti zona – stebima saugomos zonos fizinio barjero dalis tarp dviejų perimetro tvorų, kur įrengiamos perimetro signalizacijos sistemos;

4.14. ypač svarbi zona – zona, kurioje yra sumontuoti ypač svarbūs įrenginiai;

4.15. ypač svarbūs įrenginiai – įrenginiai, kurių atžvilgiu, atlikus teroro aktą, gali būti sukelta branduolinė avarija arba išmesta į aplinką radioaktyviųjų medžiagų, sugriautas arba nepataisomai sugadintas branduolinės energetikos objektas;

4.16. kompetentinga institucija – institucija, kuri pagal Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymą ir kitus teisės aktus dalyvauja užtikrinant branduolinės energetikos objekto ir branduolinių medžiagų fizinę saugą;

4.17. kontrolinė – vieta, kurioje pagal nustatytas procedūras tikrinami įeinantys ir išeinantys asmenys bei įvažiuojančios ir išvažiuojančios transporto priemonės;

4.18. kontroliuojama zona – pastovi ar laikinai įrengta zona, turinti tiksliai apibrėžtas savo ribas, į kurią patekimas yra kontroliuojamas;

4.19. lankytojai – visi asmenys, teisėtai patenkantys į branduolinės energetikos objektą, išskyrus branduolinės energetikos objektą eksploatuojančios organizacijos ar jos rangovų darbuotojus, fizinės saugos sistemos darbuotojus, avarinių tarnybų, kitus kontrolę ir priežiūrą vykdančių valstybinių institucijų pareigūnus, atliekančius savo tarnybines pareigas;

4.20. palyda – branduolinės energetikos objekto darbuotojai, kuriems suteiktos teisės ir pareigos lydėti lankytojus;

4.21. perimetras – tam tikros zonos išorinės ribos;

4.22. projektinė grėsmė – galimų vidaus ir (ar) išorės pažeidėjų, kurie galėtų mėginti užvaldyti branduolinės energetikos objektą ir (ar) branduolines medžiagas arba įvykdyti teroro aktą, charakteristikų ir ketinimų visuma;

4.23. reagavimo pajėgos – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba kitos pajėgos, kurios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra ginkluotos, apmokytos ir gali veikti kritinės situacijos atveju bei užkirsti kelią teroro aktui ar kitai neteisėtai veiklai;

4.24. riboto patekimo zona – branduolinės energetikos objekto saugomos zonos perimetro išorinėje pusėje esanti zona, į kurią gali būti ribojamas asmenų įėjimas, transporto priemonių įvažiavimas ir kurioje gali būti ribojama ūkinė veikla;

4.25. saugoma zona – fiziniu barjeru išilgai perimetro apjuosta zona, į kurią įėjimas yra kontroliuojamas;

4.26. saugos kultūra – organizacijos veiklos ypatybės, charakteristikos bei asmenų elgesys, užtikrinantys, kad branduolinės energetikos objekto saugos problemoms bus skiriamas jų svarbą atitinkantis dėmesys;

4.27. signalizacija – techninė inžinerinė priemonė, telekomunikacijų infrastruktūros dalis, skirta aptikti pažeidėjus saugomoje, vidinėje ir ypač svarbioje zonoje arba įsikišimą į tos priemonės darbą ir garsiniu ir/arba vaizdiniu signalu apie tai pranešti fizinės apsaugos punktuose budintiems fizinės saugos sistemos darbuotojams ir, esant būtinybei, kitiems branduolinės energetikos objekto darbuotojams;

4.28. svarbūs įrenginiai – įrenginiai, kurių atžvilgiu, atlikus teroro aktą, gali būti ilgam laikui sutrikdytas normalus branduolinės energetikos objekto darbas;

4.29. tarpžinybinė komisija – Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sudaryta komisija koordinuoti kompetentingų institucijų veiklą užtikrinant branduolinės energetikos objektų fizinę saugą;

4.30. teroro aktas – sprogmenų padėjimas, turint tikslą sukelti sprogimą, taip pat sprogdinimas, padegimas ar kitoks tyčinis veiksmas branduolinės energetikos objekto, branduolinių ir radioaktyviųjų medžiagų atžvilgiu, turint tikslą tiesiogiai arba netiesiogiai sukelti pavojų ir/ar grėsmę žmonių gyvybei bei sveikatai ir visiškai ar iš dalies sunaikinti branduolinės energetikos objekto įrangą ar kitą turtą;

4.31. transporto kontrolės centras – krovinio gabenimo metu krovinio siuntėjo ar gavėjo įsteigtas veiksmų kontrolės centras, kuris gauna pastovią informaciją apie krovinio judėjimą, pranešimus apie užpuolimus ar vagystės atvejus, perduoda juos kompetentingoms institucijoms ir gali koordinuoti atitinkamus pagalbos veiksmus;

4.32. vidinė zona – zona, kurioje yra sumontuoti svarbūs įrenginiai.

II. BRANDUOLINĖS ENERGETIKOS OBJEKTO IR BRANDUOLINIŲ MEDŽIAGŲ

FIZINĖS SAUGOS TIKSLAI IR ORGANIZAVIMAS

5. Fizinės saugos tikslai:

5.1. apsaugoti branduolinės energetikos objektą arba branduolines medžiagas nuo veiksmų, įskaitant teroro aktus, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai sukeltų pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai dėl radioaktyvaus spinduliavimo;

5.2. išvengti branduolinės energetikos objektų normalios veiklos sutrikdymo;

5.3. užkirsti kelią branduolinių įrenginių ir branduolinių ar radioaktyviųjų medžiagų užvaldymui ar pagrobimui juos saugant, naudojant ir (ar) gabenant.

6. Fizinės saugos fundamentalūs principai:

6.1. branduolinės energetikos objektą eksploatuojanti organizacija ar branduolinių medžiagų turintys subjektai privalo skirti tinkamą dėmesį fizinės saugos kultūrai, jos vystymui ir palaikymui kaip būtiną faktorių užtikrinant efektyvų fizinės saugos priemonių įgyvendinimą visoje organizacijoje;

6.2. reikalavimai keliami fizinei saugai yra grindžiami diferencijuotu požiūriu, atsižvelgiant į projektinę grėsmę, branduolinių medžiagų kategorijų lentelę ir galimas pasekmes neteisėto branduolinių medžiagų pasisavinimo ir teroro akto branduolinio objekto ir branduolinių medžiagų atžvilgiu atveju;

6.3. organizuojant ir užtikrinant branduolinės energetikos objekto bei branduolinių medžiagų fizinę saugą privaloma vadovautis „apsaugos gilyn“ principu, tai yra kelių fizinės saugos lygmenų sukūrimu.

7. Branduolinės energetikos objekto fizinės saugos sistema:

7.1. branduolinės energetikos objektą eksploatuojanti organizacija turi sudaryti fizinės saugos sistemą, kuri projektuojama siekiant užkirsti kelią projektinėje grėsmėje numatytiems neteisėtiems veiksmams, ir apima:

7.1.1. fizinės saugos užtikrinimo instrukcijas ir taisykles, kuriose turi būti nurodyta fizinės saugos organizavimo struktūra, fizinės saugos sistemos darbuotojų bei kitų už fizinę saugą atsakingų asmenų teisės, pareigos ir atsakomybė bei techninių inžinerinių priemonių panaudojimas, jų veikimo užtikrinimas;

7.1.2. tvarką, pagal kurią turi būti sudaromos, keičiamos ir tvirtinamos aukščiau minėtos instrukcijos ir taisyklės;

7.2. fizinės saugos sistema turi būti suderinta su branduolinės, techninės, radiacinės ir priešgaisrinės saugos reikalavimais. Suderinamumą turi užtikrinti branduolinės energetikos objektą eksploatuojanti organizacija;

7.3. ne rečiau kaip kartą per dvejus metus branduolinės energetikos objekto fizinės saugos tarpžinybinė komisija, sudaryta iš kompetentingų institucijų atstovų, turi peržiūrėti branduolinės energetikos objekto fizinės saugos sistemą. Peržiūrą organizuoja branduolinės energetikos objektą eksploatuojanti organizacija;

7.4. krizių atveju fizinei apsaugai užtikrinti teisės aktų nustatyta tvarka pasitelkiami Lietuvos kariuomenės ar Vidaus reikalų ministerijos vienetai.

8. Branduolinės energetikos objekto fizinės saugos kompleksinis planas:

8.1. branduolinės energetikos objektą eksploatuojanti organizacija turi sudaryti kompleksinį branduolinės energetikos objekto fizinės saugos planą, kuris apimtų fizinės saugos sistemą normaliomis ir kritinėmis sąlygomis, numatant sąveiką tarp įvairių branduolinės energetikos objekto padalinių ir bendradarbiavimą su išorinėmis reagavimo pajėgomis bei kitomis kompetentingomis institucijomis;

8.2. kompleksinis planas turi būti periodiškai peržiūrimas ir atnaujinamas pasikeitus projektinei grėsmei ir fizinės saugos sistemos elementams;

8.3. šis planas turi būti suderintas su kompetentingomis institucijomis.

9. Techninių inžinerinių apsaugos priemonių tikrinimas ir priežiūra:

9.1. branduolinės energetikos objektą eksploatuojanti organizacija turi tikrinti ir prižiūrėti signalizacijos ir ryšio priemones, fizinius barjerus ir kitą su apsauga susijusią aparatūrą bei įrenginius, kad jie tinkamai veiktų. Signalizacijos bei ryšio priemonių veikimas turi būti tikrinamas ne rečiau kaip kartą per mėnesį;

9.2. sugedus signalizacijai, ryšio priemonėms, fizinių barjerų ir kitai su apsauga susijusiai aparatūrai bei įrenginiams turi būti naudojamos kitos priemonės, apimančios papildomas technines inžinerines priemones, fizinės saugos sistemos darbuotojus ir specialias procedūras.

10. Fizinės saugos sistemos įvertinimas:

10.1. visõs įdiegtos branduolinės energetikos objekto fizinės saugos sistemos, įskaitant jos instrukcijas ir taisykles bei reagavimo pajėgų veiksmus, įvertinimą branduolinės energetikos objektą eksploatuojanti organizacija turi atlikti nors kartą per metus, siekiant patikrinti jos patikimumą ir efektyvumą.

11. Informacijos slaptumas:

11.1. organizuojant ir užtikrinant branduolinės energetikos objekto bei branduolinių medžiagų fizinę saugą, privaloma vadovautis „viešos ir slaptos informacijos derinimo“ principu, tai yra – slapta informacija apie fizinės saugos sistemą būtų prieinama tik tiems asmenims, kuriems būtina ją žinoti. Atitinkami asmenys turi būti supažindinami su šiais dokumentais bei mokėti juos vykdyti;

11.2. darbą su slapta informacija reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas.

12. Informavimas apie įvykius, susijusius su fizine sauga:

12.1. branduolinės energetikos objektą eksploatuojanti organizacija ar branduolinių medžiagų turintys subjektai turi pranešti VATESI apie visus įvykius, susijusius su fizine sauga;

12.2. branduolinės energetikos objektą eksploatuojanti organizacija ar branduolinių medžiagų turintys subjektai nustato informacijos apie branduolinės energetikos objekto fizinę saugą pateikimo masinių informacijos priemonių atstovams bei visuomenei tvarką.

III. BRANDUOLINĖS ENERGETIKOS OBJEKTO FIZINĖS SAUGOS UŽTIKRINIMAS

13. Apsaugos zonos:

13.1. branduolinės energetikos objekto „apsaugos gilyn“ principo įgyvendinimui užtikrinti branduolinės energetikos objektą eksploatuojanti organizacija turi jį suskirstyti į diferencijuotos apsaugos zonas: a) riboto patekimo zona; b) izoliuojanti zona; c) saugoma zona; d) vidinė zona; e) ypač svarbi zona;

13.2. ypač svarbios zonos, vidinės zonos ir saugomos zonos fiziniai barjerai arba jų dalys negali sutapti;

13.3. branduolinės energetikos objekto svarbūs ir ypač svarbūs įrenginiai turi būti ne mažiau kaip už dviejų fizinių barjerų.

14. Riboto patekimo zona:

14.1. riboto patekimo zonoje palei branduolinės energetikos objekto saugomos zonos perimetrą turi būti laisva juosta be jokių statinių, įrenginių, medžių ar kitokių užgriozdinimų, kurie galėtų būti panaudoti siekiant neteisėtai patekti į saugomą zoną pro fizinį barjerą arba jį apeiti;

14.2. branduolinės energetikos objekto personalo ir lankytojų transporto priemonės gali būti laikomos riboto patekimo zonoje, bet tokiu atstumu nuo izoliuojančios zonos ir už tokių fizinių barjerų, kad būtų kiek įmanoma sunkiau panaudoti minėtas transporto priemones siekiant neteisėtai patekti į saugomą zoną, apeiti fizinius barjerus arba juos sugadinti.

15. Izoliuojanti zona:

15.1. izoliuojanti zona turi būti apšviesta, plati ir taip prižiūrima, kad būtų galima laiku aptikti ten patekusius asmenis ir kitus objektus. Izoliuojančioje zonoje draudžiama bet kokia veikla, išskyrus pačios zonos priežiūrą, bei ten sumontuotų techninių inžinerinių apsaugos priemonių tikrinimą ir priežiūrą. Izoliuojančioje zonoje negali būti jokių statinių, įrenginių ar kitokių užgriozdinimų bei augmenijos, kurie gali būti panaudoti neteisėtai patenkant į saugomą zoną pro tvorą arba ją apeinant ir kurie kliudytų signalizacijos priemonėms funkcionuoti bei aptikti į šią zoną patekusius pašalinius daiktus ir asmenis;

15.2. bandymas neteisėtai patekti arba neteisėtai patekti į izoliuojančią zoną arba saugomą zoną turi būti aptiktas laiku ir patikimai, kad, įvertinus situaciją, būtų galima užtikrinti, jog reagavimo pajėgų veiksmai bus atlikti laiku.

16. Saugoma zona:

16.1. branduolinės energetikos objektas išilgai saugomos zonos perimetro turi būti apjuostas fiziniu barjeru, kliudančiu neteisėtai patekti į saugomą zoną, įgabenti ir išgabenti iš jos medžiagas ir įrenginius;

16.2. saugomos zonos perimetre, apimant perimetrą sudarančius statinius, ir visose angose, pro kurias įmanoma patekti į saugomą zoną, turi būti įrengta signalizacija, kuri bet kuriuo metu turi: a) aptikti bandymą neteisėtai patekti į saugomą zoną ir neteisėtai išeiti iš saugomos zonos; b) aptikti neteisėtus bandymus kištis į pačios signalizacijos darbą; c) leisti tiksliai ir laiku nustatyti signalizacijos suveikimo vietą;

16.3. kompetentingos institucijos, vykdančios branduolinio energetikos objekto fizinę apsaugą, nustatyta tvarka saugomoje zonoje turi būti organizuotas patruliavimas.

17. Vidinė zona:

17.1. vidinė zona turi būti apjuosta fiziniu barjeru, kliudančiu neteisėtai patekti į šią zoną ir įgabenti į ją ir išgabenti iš jos medžiagas ir įrenginius;

17.2. vidinės zonos perimetre, jeigu tai ne pastatų sienos, ir visose angose, pro kurias įmanoma patekti į vidinę zoną, turi būti įrengta signalizacija, kuri bet kuriuo metu turi: a) aptikti bandymą neteisėtai patekti į vidinę zoną ir neteisėtai išeiti iš vidinės zonos; b) aptikti neteisėtus bandymus kištis į pačios signalizacijos darbą; c) leisti tiksliai ir laiku nustatyti signalizacijos suveikimo vietą.

18. Ypač svarbi zona:

18.1. ypač svarbi zona turi būti apsupta tokiais fiziniais barjerais, kurie neleistų neteisėtai patekti į ypač svarbią zoną ir neteisėtai paimti bei panaudoti branduolines medžiagas ir branduolinei saugai svarbius įrenginius iki reagavimo pajėgų atvykimo arba kol branduolinės energetikos objekto įrenginiai perjungiami į mažiau pavojingą darbo režimą, kai neteisėtus veiksmus atliekantis asmuo naudoja rankinius ginklus, įrankius ir sprogmenis;

18.2. ypač svarbios zonos fizinio barjero signalizacija turi: a) aptikti neteisėtą veiką ypač svarbioje zonoje ir ties tos zonos fiziniais barjerais; b) aptikti neteisėtus bandymus kištis į pačios signalizacijos darbą; c) leisti tiksliai ir laiku nustatyti signalizacijos suveikimo vietą;

18.3. ypač svarbios zonos signalizacijos signalai garsiniu ir vaizdiniu pavidalu turi patekti į ne mažiau kaip dvi patalpas, kuriose budima visą parą.

19. Leidimų patekti į branduolinės energetikos objektą išdavimas:

19.1. branduolinės energetikos objektą eksploatuojanti organizacija turi sudaryti leidimų asmenims ir transporto priemonėms patekti į saugomą zoną, vidinę zoną ir ypač svarbią zoną išdavimo tvarką;

19.2. prieš išduodant leidimą branduolinės energetikos objekto ar rangovinės organizacijos darbuotojui patekti į branduolinės energetikos objekto saugomą zoną ir/arba vidinę zoną, ir/arba ypač svarbią zoną, to asmens patikimumas turi būti patikrintas atitinkamų Lietuvos Respublikos institucijų, nurodytų LR branduolinės energijos įstatyme, ar būdamas apsaugos zonose, nesukels arba nemėgins sukelti pavojaus branduolinės energetikos objekto saugiai eksploatacijai;

19.3. branduolinės energetikos objektą eksploatuojanti organizacija gali išduoti leidimą patekti į saugomą zoną ir/arba vidinę zoną, ir/arba į ypač svarbią zoną tokiems asmenims ir transporto priemonėms, tokiam laikotarpiui ir tokiomis sąlygomis, kokius ji laiko reikalingais branduolinės energetikos objekto normaliam veikimui ir fizinei saugai užtikrinti;

19.4. branduolinės energetikos objektą eksploatuojanti organizacija turi išduoti leidimą įeiti į saugomą zoną, vidinę zoną ir į ypač svarbią zoną: a) valstybinę kontrolę ir priežiūrą vykdančių institucijų darbuotojams savo pareigoms atlikti; b) TATENA, Europos komisijos (EURATOM) inspektoriams, jeigu jie pateikia dokumentą, įrodantį, kad yra siunčiami į tą branduolinės energetikos objektą atlikti inspekcijos;

19.5. turi būti sudarytas ir ne rečiau kaip kartą per metus peržiūrimas bei patvirtinamas sąrašas branduolinės energetikos objekto darbuotojų, galinčių patekti į kiekvieną ypač svarbios zonos patalpą. Į šį sąrašą turi būti įtraukti tik nuolatos ten dirbantys asmenys ir jų skaičius turi būti minimalus;

19.6. visi asmenys, būdami branduolinės energetikos objekte, turi nešioti matomoje vietoje prisegtą leidimą su nuotrauka. Asmenų, neturinčių teisės lankytis branduolinio objekto saugomoje zonoje ir/arba vidinėje zonoje, ir/arba ypač svarbioje zonoje be palydos, leidime (nuotrauka nebūtina) tai turi būti aiškiai nurodyta;

19.7. leidimas asmeniui ir transporto priemonei patekti į branduolinės energetikos objekto saugomą zoną arba vidinę zoną, arba ypač svarbią zoną gali būti panaikintas, jeigu branduolinės energetikos objektą eksploatuojanti organizacija pagrįstai mano, kad tas asmuo ar transporto priemonė, būdama saugomoje zonoje, vidinėje zonoje arba ypač svarbioje zonoje, sukelia arba gali sukelti pavojų branduolinės energetikos objekto saugiai eksploatacijai;

19.8. nutraukiant darbo sutartį su darbuotoju darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, leidimas iš jo turi būti paimtas ne vėliau negu jam pranešama apie atleidimą, o visais kitais atvejais – ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną.

20. Patekimo į saugomą zoną, vidinę zoną ir ypač svarbią zoną kontrolė:

20.1. patekimo į branduolinės energetikos objekto saugomą zoną, vidinę zoną ir ypač svarbią zoną kontrolės sistema turi užtikrinti, kad būtų:

20.1.1. įleidžiami ir išleidžiami tik tie asmenys ir transporto priemonės, kurie turi tam teisę;

20.1.2. aptinkamas bandymas nesankcionuotai patekti į branduolinės energetikos objekto apsaugos zonas;

20.1.3. aptinkamas bandymas nesankcionuotai įgabenti draudžiamus daiktus (ginklus, sprogmenis, įrankius) į branduolinės energetikos objekto teritoriją ir jie būtų sulaikomi;

20.1.4. aptinkamas bandymas neteisėtai išgabenti daiktus ir jie būtų sulaikomi;

20.1.5. perduodamas signalizacijos signalas ir informacija reagavimo pajėgoms, kurios galėtų tinkamai įvertinti pažeidimą ir sureaguoti į jį;

20.2. saugomos zonos, vidinės zonos ir ypač svarbios zonos durys, vartai, langai ir kitos angos, pro kurias įmanoma patekti į saugomą zoną, vidinę zoną ir ypač svarbią zoną, ir jų atidarymo bei uždarymo procedūros turi užtikrinti, kad pro minėtas duris, vartus, langus ir kitas angas niekas neteisėtai nepateks į saugomą zoną, vidinę zoną ir ypač svarbią zoną, neteisėtai neišeis ir neišvažiuos iš minėtų zonų ir neteisėtai neįgabens ir neišgabens daiktų;

20.3. branduolinės energetikos objektą eksploatuojanti organizacija turi nustatyti durų, vartų arba kitokių angų atidarymo tvarką avarijos atveju arba jai gresiant;

20.4. transporto priemonių kontrolės procedūros, apimant patikrinimą kontrolinėje ir palydą saugomoje zonoje, bei fizinių barjerų sistema turi būti tokios, kad nebūtų galima panaudoti transporto priemonės neleistinam priartėjimui prie vidinės ir ypač svarbios zonos ir būtų apsunkintas minėtų transporto priemonių panaudojimas teroro aktui ir branduolinių medžiagų arba įrenginių, susijusių su branduolinio objekto saugios eksploatacijos užtikrinimu, neteisėtam užvaldymui;

20.5. į branduolinės energetikos objekto saugomą zoną kartu su transporto priemone gali įvažiuoti tik vairuotojas ir krovinį lydintis asmuo, turintys leidimus, o visi keleiviai turi praeiti pro pėsčiųjų kontrolinę. Išimtis gali būti taikoma tik specialiosioms ir avarinėms transporto priemonėms (policijos, greitosios medicinos pagalbos, gaisriniams ir gelbėjimo automobiliams), atvykusioms pagal avarinį iškvietimą (išimties taikymo tvarką nustato branduolinės energetikos objektą eksploatuojanti organizacija);

20.6. TATENA turtas gali būti tikrinamas tik tokiomis techninėmis priemonėmis, kurios jo (įskaitant pakuotes ir plombas) nepažeistų ir/ar nesugadintų. Kitais atvejais nepriklausomai nuo to, kur jis yra ir kas juo teisėtai disponuoja, yra netikrinamas, nerekvizuojamas, nekonfiskuojamas, neeksproprijuojamas ir kitokiais būdais į jį nesikišama. TATENA inspektorių turimi asmeniniai daiktai (ne TATENA turtas) tikrinami bendra tvarka.

21. Palyda:

21.1. lankytojai į branduolinės energetikos objektą turi būti įleidžiami tik su palyda;

21.2. TATENA’os, EURATOM inspektorius, atliekančius inspekciją branduolinės energetikos objekte, turi lydėti branduolinės energetikos objekto darbuotojas su VATESI atstovu arba be jo;

21.3. išskirtiniais atvejais, rangovinių organizacijų darbuotojui ar specialistui, turinčiam darbo patirtį branduolinės energetikos objekte ir žinančiam objekto vidaus bei leidimų tvarką, branduolinės energetikos objekto administracija gali atskiru (rašytiniu) sprendimu leisti jam būti branduolinės energetikos objekto saugomoje zonoje be palydos.

22. Branduolinės energetikos objekto lankymas:

22.1. branduolinės energetikos objekto lankytojams priimti turi būti paskirta patalpa už saugomos zonos ribų;

22.2. branduolinės energetikos objektą eksploatuojanti organizacija turi nustatyti lankytojų įleidimo į branduolinės energetikos objektą tvarką;

22.3. branduolinės energetikos objektą eksploatuojanti organizacija turi nustatyti filmavimo bei fotografavimo branduoliniame objekte tvarką.

23. Stebėjimas ir prevencija:

23.1. visas branduolinės energetikos objekto saugomos zonos perimetras ir įėjimo bei įvažiavimo į saugomą zoną vartai, turniketai ir durys bei kitos branduolinio energetikos objekto vietos, siekiant užkirsti kelią teroro akto įgyvendinimui ir branduolinių medžiagų arba įrenginių, susijusių su branduolinės energetikos objekto saugios eksploatacijos užtikrinimu, neteisėtam paėmimui arba panaudojimui, turi būti stebimi taip, kad būtų galima tiksliai nustatyti signalizacijos suveikimo priežastį ir pastebėti neteisėtą veiką;

23.2. aptikus asmenis arba transporto priemones izoliuojančioje zonoje, saugomoje zonoje, vidinėje arba ypač svarbioje zonoje, kai jų ten neturi būti, arba besibraunančius į šias zonas, arba nustačius įtartiną jų elgesį riboto patekimo zonoje, izoliuojančioje zonoje, saugomoje zonoje, vidinėje zonoje ir ypač svarbioje zonoje, fizinės saugos sistemos darbuotojai turi atlikti patikrinimą, imtis reikiamų priemonių galimam pažeidimui užkardyti;

23.3. visi signalizacijos suveikimo signalai turi būti registruojami apsaugos punkte bei kaupiama jų suveikimo istorija;

23.4. visa vaizdo stebėjimo sistema fiksuojama informacija turi būti įrašoma į laikmenas ir saugoma ne trumpiau kaip 31 parą;

23.5. turi būti imamasi specialių atsargumo priemonių po branduolinės energetikos objekto sustabdymo periodo ar remonto darbų, siekiant užtikrinti, kad nebūtų įdiegtos teroro akto įgyvendinimo priemonės;

23.6. branduolinės energetikos objekto technologinių procesų, susijusių su ypač svarbiais įrenginiais, valdymas turi būti įmanomas iš ne mažiau kaip dviejų skirtingų vietų.

24. Fizinės saugos sistemos darbuotojai:

24.1. branduolinės energetikos objektą eksploatuojanti organizacija, prieš priimdama asmenį į darbą fizinės saugos sistemoje, apie jį turi gauti tokius duomenis, kurie leistų spręsti, ar asmuo galės vykdyti fizinės saugos sistemos darbuotojo pareigas;

24.2. branduolinės energetikos objektą eksploatuojanti organizacija turi sudaryti raštiškas instrukcijas visoms fizinės saugos sistemos pareigybėms. Branduolinės energetikos objektą eksploatuojančios organizacijos instrukcijos negali prieštarauti kompetentingų institucijų pajėgų, dalyvaujančių branduolinio objekto fizinės saugos sistemoje, statutams. Instrukcijose būtina nurodyti visų pareigybių teises, pareigas ir atsakomybę. Visi fizinės saugos sistemos darbuotojai turi turėti jiems pagal užimamas pareigas priklausančias instrukcijas ir jas žinoti.

25. Apsauga:

25.1. branduolinės energetikos objekte nuolatos turi būti bent vienas asmuo, kuris gali vadovauti visai apsaugai ir priimti sprendimus bandymo neteisėtai patekti arba neteisėto patekimo į branduolinį objektą atveju, teroro akto atveju ir taip pat bandymo neteisėtai paimti arba panaudoti branduolines medžiagas arba įrenginius, užtikrinančius branduolinės energetikos objekto saugią eksploataciją, atveju;

25.2. branduolinės energetikos objekte turi būti pagrindinis ir atsarginis apsaugos punktas;

25.3. pagrindinis apsaugos punktas laikomas ypač svarbia zona;

25.4. atsarginis apsaugos punktas paprastai turi būti saugomoje zonoje, nebent jo funkcijos gali būti efektyviau atliktos jam esant kitoje vietoje;

25.5. apsaugos punktai turi būti sustiprinti, atsižvelgiant į projektinę grėsmę, kad jie galėtų nepertraukiamai vykdyti savo funkcijas;

25.6. apsaugos punktuose nuolatos turi budėti branduolinės energetikos objekto fizinės saugos sistemos darbuotojai;

25.7. apsaugos punktuose turi būti tokia įranga ir tiek fizinės saugos sistemos darbuotojų, kad būtų galima nuolatos kontroliuoti fizinės saugos situaciją branduolinės energetikos objekte;

25.8. į apsaugos punktus gali įeiti tik jame dirbantys asmenys savo darbo metu, kontroliuojančių institucijų pareigūnai, laikydamiesi nustatytos tvarkos, ir asmenys, kuriems teisę įeiti suteikė branduolinės energetikos objektą eksploatuojanti organizacija. Pastarųjų asmenų turi būti kiek įmanoma mažiau;

25.9. atominės elektrinės fizinę apsaugą vykdo Vidaus reikalų ministerijos pajėgos.

26. Ryšiai:

26.1. branduolinės energetikos objekto fizinės saugos sistemos darbuotojai savo pareigų vykdymo metu turi turėti galimybę palaikyti patikimą, nenutrūkstamą abipusį ryšį su pagrindiniu apsaugos punktu ir tarpusavyje;

26.2. turi būti užtikrintas nuolatinis abipusis ryšys tarp branduolinės energetikos objekto apsaugai vadovaujančio pareigūno ir už branduolinės energetikos objekto valdymą atsakingo asmens;

26.3. turi būti užtikrintas ryšys su išorinėmis reagavimo pajėgomis;

26.4. turi būti numatytas alternatyvus ryšys, jei pagrindinės ryšio priemonės sugestų ar neveiktų dėl kitokių priežasčių.

27. Mokymas fizinės saugos srityje:

27.1. branduolinės energetikos objektą eksploatuojanti organizacija turi sudaryti savo fizinės saugos sistemos darbuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo planą. Apmokymas ir kvalifikacijos kėlimas turi būti numatomi ne mažiau kaip vieneriems metams į priekį. Branduolinės energetikos objektą eksploatuojanti organizacija turi dalyvauti nustatant reikalavimus kitų institucijų, dalyvaujančių branduolinės energetikos objekto fizinės saugos sistemoje, pajėgų apmokymui bei kvalifikacijai;

27.2. priimant asmenis į darbą branduolinės energetikos objekte, jie turi būti supažindinami su neslaptomis fizinės saugos instrukcijomis ir taisyklėmis;

27.3. branduolinės energetikos objekto personalas, kurio pareigos tiesiogiai nesusijusios su fizine sauga, turi būti apmokytas fizinės saugos srityje pagal branduolinės energetikos objektą eksploatuojančios organizacijos nustatytą tvarką. Branduolinės energetikos objektą eksploatuojančios organizacijos darbuotojai turi žinoti, kaip elgtis teroro akto, neteisėto patekimo į branduolinės energetikos objektą, bandymo neteisėtai paimti arba panaudoti branduolines medžiagas arba įrenginius, užtikrinančius branduolinės energetikos objekto saugią eksploataciją, bei grasinimo atlikti šias nusikalstamas veikas atvejais.

IV. REIKALAVIMAI BRANDUOLINIŲ MEDŽIAGŲ FIZINEI SAUGAI JAS SAUGANT IR NAUDOJANT

28. Branduolinių medžiagų kategorijos:

28.1. branduolinių medžiagų kategorija nustatoma vadovaujantis šio dokumento 1 priede pateikta branduolinių medžiagų kategorijų lentele;

28.2. užtikrinant branduolinių medžiagų fizinę saugą būtina atsižvelgti į branduolinių medžiagų kategoriją.

29. Bendrieji reikalavimai, keliami fizinei saugai, saugant ir naudojant branduolines medžiagas:

29.1. už branduolinių medžiagų saugojimą ir naudojimą yra atsakinga branduolinės energetikos objektą eksploatuojanti organizacija ar branduolinių medžiagų turintis subjektas. Jis turi sudaryti fizinės saugos instrukcijas ir taisykles;

29.2. branduolinės medžiagos turi būti naudojamos ir saugomos tik tokioje patalpoje, į kurią įėjimas yra kontroliuojamas;

29.3. įėjimo ir išėjimo punktų skaičius į šias patalpas turi būti sumažintas iki minimumo;

29.4. turi būti imamasi priemonių nelegaliam įsibrovimui ar bandymui įsibrauti į patalpas aptikti bei atitinkamų reagavimo pajėgų veiksmų, apsaugančių nuo įsibrovimų;

29.5. turi būti imamasi priemonių, užtikrinančių, kad avarinio evakavimo metu (įskaitant mokymus) nebūtų nelegaliai pasisavintos branduolinės medžiagos;

29.6. visi asmenys, turintys tam leidimus, įeidami ir išeidami iš patalpų, kur saugomos branduolinės medžiagos, privalo būti registruojami;

29.7. visi darbuotojai turi būti informuojami apie efektyvių fizinės saugos priemonių svarbą ir turi būti supažindinti su fizinės saugos instrukcijomis ir taisyklėmis.

30. Branduolinių medžiagų, kurios nepatenka į kategorijų lentelę, fizinei saugai užtikrinti turi būti mažų mažiausiai taikomi fizinės saugos reikalavimai, nurodyti šių Reikalavimų 29.1, 29.2 ir 29.4 punktuose. Dėl kitų fizinės saugos reikalavimų taikymo sprendžia branduolinių medžiagų turintis subjektas.

31. III kategorijos branduolinių medžiagų fizinei saugai keliami 29 punkte nurodyti bendrieji reikalavimai.

32. II kategorijos branduolių medžiagų fizinei saugai, be 29 punkte nurodytų bendrųjų reikalavimų, keliami šie papildomi reikalavimai:

32.1. branduolinės medžiagos turi būti naudojamos arba saugomos tik saugomos zonos ribose;

32.2. asmenys, kurie yra įgalioti be palydos įeiti į saugomą zoną, turi būti tik tie, kurių patikimumas buvo patikrintas atitinkamų Lietuvos Respublikos institucijų, nurodytų LR branduolinės energijos įstatyme. Asmenys, kurių patikimumas nebuvo patikrintas, tokie kaip aptarnavimo, laikinų remonto darbų darbininkai ir lankytojai, turi būti lydimi įgalioto asmens, kuris gali įeiti be palydos. Visų įeinančių asmenų asmenybės identiškumas turi būti patikrintas ir jiems turi būti išduoti atitinkamai įforminti leidimai arba skiriamieji ženklai;

32.3. visi asmenys, įeinantys ir išeinantys iš saugomos zonos, ir jų įnešami ir išnešami daiktai turi būti tikrinami;

32.4. visos transporto priemonės, įvažiuojančios ir išvažiuojančios iš saugomos zonos, turi būti tikrinamos. Turi būti užtikrinta apsauga nuo transporto priemonių įsiveržimo jėga;

32.5. patikrinimo metu kontrolinėje gali būti naudojami metalo ir sprogmenų aptikimo prietaisai;

32.6. į saugomą zoną gali įvažiuoti branduolinių medžiagų turinčiam subjektui ir specialiosioms bei avarinėms tarnyboms priklausančios transporto priemonės. Kitiems juridiniams asmenims priklausančioms transporto priemonėms į saugomą zona galima įvažiuoti tik gavus atskirą leidimą. Fiziniams asmenims priklausančių transporto priemonių, išskyrus branduolinių medžiagų subjektui priklausančias transporto priemones, įvažiavimas į saugomą zoną turi būti draudžiamas;

32.7. saugomos zonos perimetrą turi juosti fizinis barjeras;

32.8. įsibrovimas turi būti aptiktas prie saugomos zonos perimetro fizinio barjero, kuris turi būti taip apšviestas, kad būtų galimas laiku įvertinti;

32.9. visi signalizacijos suveikimo signalai turi būti registruojami apsaugos punkte, kuriame nuolat turi būti budintis personalas, bei kaupiama jų suveikimo istorija;

32.10. visa vaizdo stebėjimo sistema fiksuojama informacija turi būti įrašoma į laikmenas ir saugoma ne trumpiau kaip 31 parą;

32.11. apsaugos punktas paprastai turi būti saugomoje zonoje, nebent jo funkcijos gali būti efektyviau atliktos jam esant kitoje vietoje;

32.12. apsaugos punktas turi būti sustiprintas, atsižvelgiant į projektinę grėsmę, kad jis galėtų nepertraukiamai vykdyti savo funkcijas.

33. I kategorijos branduolinės medžiagos turi būti naudojamos ir saugomos tik branduolinės energetikos objekto vidinėje zonoje, papildomai taikant 29 ir 32 punktų reikalavimus. Reikalavimai vidinei zonai aprašyti šių Reikalavimų III skirsnyje.

34. Branduolinių medžiagų judėjimas saugomos zonos viduje:

34.1. už branduolinių medžiagų judėjimą saugomos zonos viduje atsako branduolinių medžiagų turintys subjektai. Branduolinių medžiagų turintys subjektai turi taikyti visas atsargumo ir atitinkamas fizinės saugos priemones;

34.2. judant iš arba tarp dviejų saugomų zonų reikia laikytis reikalavimų, keliamų branduolinių medžiagų fizinei saugai jas gabenant, ir atsižvelgti į esamas sąlygas.

V. BRANDUOLINIŲ MEDŽIAGŲ FIZINEI SAUGAI KELIAMI REIKALAVIMAI JAS GABENANT

35. Fizinės saugos sistemos tikslai turi būti pasiekti:

35.1. mažinant bendrą branduolinių medžiagų gabenimo laiką;

35.2. mažinant branduolinių medžiagų perdavimų skaičių ir laiką, t. y. perkėlimą iš vienos transporto priemonės į kitą, perkėlimus į ir iš laikinos saugojimo vietos, kol laukiama atvykstančios transporto priemonės, ir kt.;

35.3. apsaugant branduolines medžiagas gabenimo metu ir laikinose saugojimo vietose, atsižvelgiant į tų medžiagų kategorijas;

35.4. vengiant reguliarių branduolinių medžiagų gabenimo tvarkaraščių;

35.5. patikrinant visų asmenų, dalyvaujančių gabenant branduolines medžiagas, patikimumą;

35.6. mažinant asmenų, žinančių apie branduolinių medžiagų gabenimą, skaičių iki minimaliai būtino.

36. Bendrieji reikalavimai, keliami fizinei saugai, gabenant branduolines medžiagas:

36.1. reikia imtis tinkamų priemonių, siekiant apsaugoti informaciją, susijusią su branduolinių medžiagų gabenimo operacijomis, įskaitant detalią informaciją apie kelionės grafiką, maršrutą, transporto priemonę, ryšių priemones, reagavimo pajėgas ir avarinius planus;

36.2. pasirenkant maršrutą reikia atsižvelgti į kelio saugumą, t. y. numatyti maršrutą tokiu keliu, kad būtų aplenkti gamtinių nelaimių ar pilietinių nesutarimų rajonai, bei atsižvelgti į reagavimo pajėgų galimybes;

36.3. jeigu, gabenant krovinį kelių transportu, neįmanoma nugabenti krovinio per vieną dieną, reikia iš anksto apgalvoti nakvynės vietą, kurią turi patvirtinti kompetentingos institucijos. Tokios nakvynės metu transporto priemonė su kroviniu turi būti nejudama ir laikoma saugomoje zonoje (jeigu to padaryti neįmanoma – kontroliuojamoje zonoje), kurią turi saugoti krovinį lydinti ginkluota palyda;

36.4. krovinio siuntėjas turi iš anksto informuoti gavėją apie planuojamą krovinio gabenimą patikslinant gabenimo būdą (kelių/geležinkelio/vandens/oro transportu), numatomą krovinio atvykimo laiką ir tikslų perdavimo punktą;

36.5. bendradarbiavimas su krovinio vežėju dėl fizinės saugos priemonių įgyvendinimo turi būti nustatytas iš anksto;

36.6. visos transporto priemonės krovinio skyriaus ar konteinerio durys bei kitos angos turi būti užrakinamos ir antspauduojamos;

36.7. siuntėjas turi atlikti nuodugnią krovinio gabenimo priemonės apžiūrą prieš pradedant krovimą ir krovinio siuntimą, siekiant užkardyti teroro akto galimybę;

36.8. po krovinio pristatymo gavėjas turi patikrinti, ar nepažeisti užraktai ir spaudai, ir iš karto jį priimti;

36.9. gavėjas turi iš karto pranešti krovinio siuntėjui apie krovinio atvykimą arba neatvykimą, kai po numatyto atvykimo laiko praėjo sutartas laiko tarpas;

36.10. krovinį turi lydėti ginkluota palyda;

36.11. asmenys, vykdantys fizinę apsaugą branduolinių medžiagų gabenimo metu, turi turėti rašytines instrukcijas, nurodančias jų pareigas ir funkcijas branduolinių medžiagų gabenimo metu;

36.12. tarp transporto priemonės, ginkluotos palydos, krovinio siuntėjo, gavėjo ir valstybės atstovų turi būti palaikomas abipusis ryšys;

36.13. avarijos atveju turi būti pasitelktos reagavimo pajėgos, siekiant užkirsti kelią nelegaliam branduolinių medžiagų pasisavinimui;

36.14. prieš pradedant tarptautinį branduolinių medžiagų gabenimą, krovinio siuntėjas turi būti įsitikinęs, kad vykdomi veiksmai atitinka gaunančios šalies ir kitų šalių, per kurias vykdomas tranzitas, fizinės saugos reikalavimus, bei turi vadovautis atitinkamų tarptautinių sutarčių nuostatomis;

36.15. kontraktuose ar susitarimuose tarp krovinio siuntėjo ir gavėjo, kai branduolinės medžiagos yra gabenamos tarptautiniu maršrutu, turi būti aiškiai nurodytas punktas, kur krovinio siuntėjas perduoda atsakomybę už fizinę saugą krovinio gavėjui. Taip pat turi būti vadovaujamasi atitinkamų tarptautinių sutarčių nuostatomis.

37. Gabenant branduolines medžiagas, kurios nepatenka į kategorijų lentelę, fizinei saugai užtikrinti turi būti mažų mažiausiai taikomi fizinės saugos reikalavimai, nurodyti šių Reikalavimų 36.1, 36.2, 36.3, 36.4, 36.6, 36.7, 36.8, 36.9, 36.13, 36.14 ir 36.15 punktuose. Dėl kitų fizinės saugos reikalavimų taikymo, gabenant branduolines medžiagas, sprendžia už branduolinių medžiagų fizinę saugą atsakingas subjektas.

38. III kategorijos branduolinių medžiagų fizinei saugai keliami 36 punkte nurodyti bendrieji reikalavimai.

39. II kategorijos branduolių medžiagų fizinei saugai, be 36 punkte nurodytų bendrųjų reikalavimų, keliami šie papildomi reikalavimai:

39.1. kompetentingos institucijos turi patvirtinti maršrutą, įskaitant atsarginį maršrutą, sustojimo vietas, krovinio atvykimo ir perdavimo priemones, krovinį perimti įgaliotų asmenų identifikavimą, avarines procedūras bei pranešimo procedūras, naudojamas tiek normaliomis, tiek avarinėmis sąlygomis;

39.2. krovinio gabenimo būdas turi būti toks, kad krovinys būtų minimaliai perkeliamas ir gabenamas trumpiausiu laiku;

39.3. branduolinės medžiagos turi būti gabenamos uždara transporto priemone, užrakintose kamerose ar konteineriuose. Tačiau krovinys, sveriantis daugiau nei 2000 kg, kuris yra prirakintas ir užantspauduotas, gali būti gabenamas atvira transporto priemone.

40. I kategorijos branduolinių medžiagų fizinei saugai, be 36 ir 39 punktuose nurodytų reikalavimų, keliami šie papildomi reikalavimai:

40.1. gavėjas turi patvirtinti pasiruošimą priimti krovinį prieš prasidedant krovinio gabenimui;

40.2. transporto kontrolės centras:

40.2.1. gabenant krovinius kelių transportu, geležinkeliu ar jūra, turi veikti transporto kontrolės centras, kontroliuojantis branduolinių medžiagų krovinio buvimo vietą ir saugumo būklę, galintis iškviesti reagavimo pajėgas užpuolimo atveju ir palaikyti nuolatinį abipusį ryšį su krovinį lydinčia ginkluota palyda ir reagavimo pajėgomis;

40.2.2. transporto kontrolės centras turi būti parengtas atsižvelgiant į projektinę grėsmę taip, kad jis galėtų nepertraukiamai vykdyti savo funkcijas;

40.2.3. kol krovinys yra kelyje, transporto kontrolės centre turi būti kvalifikuoti krovinio siuntėjo ir gavėjo atstovai bei valstybės įgalioti asmenys, kurių patikimumas buvo patikrintas kompetentingų institucijų;

40.2.4. krovinį lydinti ginkluota palyda privalo pranešti abipusio ryšio priemonėmis į transporto kontrolės punktą apie kiekvieną nakvynės sustojimo vietą, krovinio perdavimo vietą ir kelionės tikslo pasiekimą;

40.3. be anksčiau paminėtų reikalavimų, I kategorijos medžiagoms priklausomai nuo jų gabenimo būdo turi būti taikomi šie reikalavimai:

40.3.1. krovinio gabenimas kelių transportu:

40.3.1.1. transporto priemonė turi būti naudojama tik konkrečiam kroviniui gabenti. Ji turi būti suprojektuota taip, kad galėtų atlaikyti užpuolimus, ir joje turi būti įranga, neleidžianti pasinaudoti transporto priemone neteisėtai ją užgrobus;

40.3.1.2. kiekvieną transporto priemonę su kroviniu turi lydėti tiek ginkluotos palydos transporto priemonių ir asmenų, kad būtų galima atremti projektinę grėsmę;

40.3.1.3. tarp krovinio ir ginkluotos palydos transporto priemonių ir transporto kontrolės centro turi veikti abipusis ryšys;

40.3.2. krovinio gabenimas geležinkelio transportu:

40.3.2.1. krovinys turi būti gabenamas prekiniu traukiniu ypatingos paskirties vagonu;

40.3.2.2. krovinį lydinti ginkluota palyda turi važiuoti arčiausiai krovinio esančiame vagone;

40.3.3. krovinio gabenimas vandens transportu:

40.3.3.1. krovinys turi būti gabenamas tik tam skirtu transporto laivu;

40.3.3.2. krovinys turi būti gabenamas apsaugotoje kameroje ar konteineryje, kuris yra užrakintas ir antspauduotas;

40.3.4. krovinio gabenimas oro transportu:

40.3.4.1. krovinys turi būti gabenamas tam skirtu krovininiu lėktuvu ir kuriame branduolinė medžiaga yra vienintelis krovinys.

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

41. Branduolinės energetikos objektą eksploatuojančios organizacijos administracija ar branduolinių medžiagų turintys subjektai yra atsakingi už fizinės saugos reikalavimų laikymąsi.

42. Draudžiama eksploatuoti branduolinės energetikos objektą arba atlikti kokią nors veiką, susijusią su branduolinėmis medžiagomis, jeigu nėra užtikrinta jų fizinė sauga.

43. Šių Reikalavimų pažeidimas gali būti licencijos panaikinimo priežastimi.

44. Už šių Reikalavimų nevykdymą branduolinės energetikos objektą eksploatuojančios organizacijos darbuotojai ir branduolinių medžiagų turintys subjektai atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

SUDERINTA	SUDERINTA
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos	Lietuvos Respublikos susisiekimo
ministerijos	ministerijos
2005-06-02 raštu Nr. 12-01-11-1556	2005-06-09 raštu Nr. 2-15-3-2595

SUDERINTA	SUDERINTA
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento	Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
2005-04-19 raštu Nr. (09)-18-219-295	2005-05-04 raštu Nr. 1D-3117-(12)

______________

Branduolinės energetikos objektų ir

branduolinių medžiagų fizinės saugos

bendrųjų reikalavimų priedas

BRANDUOLINIŲ MEDŽIAGŲ KATEGORIJOS

Medžiaga	Pavidalas	Kategorija
Medžiaga	Pavidalas	I	II	III^c)
1. Plutonis^a)	Neapšvitintas^b)	2 kg ar daugiau	Mažiau kaip 2 kg, bet daugiau kaip 500 g	500 g ar mažiau, bet daugiau kaip 15 g
2. Uranas-235	Neapšvitintas^b) · Uranas, įsodrintas izotopo ²³⁵U 20 proc. ar daugiau	5 kg ar daugiau	Mažiau kaip 5 kg, bet daugiau kaip 1 kg	1 kg ar mažiau, bet daugiau kaip 15 g
	· Uranas, įsodrintas izotopo ²³⁵U nuo 10 proc. iki 20 proc.		10 kg ar daugiau	Mažiau kaip 10 kg, bet daugiau kaip 1 kg
	· Uranas, įsodrintas izotopo ²³⁵U daugiau nei gamtinis uranas, bet mažiau nei 10 proc.			10 kg ar daugiau
3. Uranas-233	Neapšvitintas ^b)	2 kg ar daugiau	Mažiau kaip 2 kg, bet daugiau kaip 500 g	500 g ar mažiau, bet daugiau kaip 15 g
4. Apšvitintas branduolinis kuras			Išsodrintas ar gamtinis uranas, toris ar nedaug įsodrintas branduolinis kuras (mažiau kaip 10 proc. daliųjų izotopų)^{d) e)}

^a) Plutonis, išskyrus plutonį, kuriame plutonio-238 izotopo koncentracija didesnė kaip 80 procentų.

^b) Reaktoriuje neapšvitinta medžiaga arba reaktoriuje apšvitinta medžiaga, be ekrano skleidžianti 1 Gy/val. ar mažesnį radiacijos lygį vieno metro atstumu.

^c) Kiekiai, nepatenkantys į III kategoriją, ir gamtinis uranas turėtų būti saugomi vadovaujantis riziką ribojančio valdymo principais (reikalavimų 30 ir 37 punktai).

^d)Šis saugos lygis yra rekomenduojamas. Įvertinus konkrečias aplinkybes ir suderinus su VATESI, galima skirti kitą fizinės saugos kategoriją.

^e) Kitas branduolinis kuras, kuris iki apšvitinimo, priklausomai nuo daliųjų izotopų kiekio, buvo priskiriamas I arba II kategorijai, kategoriją galima pažeminti viena pakopa, kol radioaktyvusis spinduliavimas be ekrano neviršija 1 Gy/val. vieno metro atstumu.

______________