MIŠKŲ IR SAUGOMŲ TERITORIJŲ DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL PRIVAČIUOSE MIŠKUOSE PRIBRĘSTANČIŲ MEDYNŲ IR BRANDŽIŲ BEI PERBRENDUSIŲ MEDŽIŲ NEBRANDŽIUOSE MEDYNUOSE PAGRINDINIŲ KIRTIMŲ TVARKOS PATVIRTINIMO
2000 m. lapkričio 7 d. Nr. 186
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 „Dėl Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 71-1808; 2000, Nr. 32-902) patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 10 ir 13 punktais,
Tvirtinu Privačiuose miškuose pribręstančių medynų ir brandžių bei perbrendusių medžių nebrandžiuose medynuose pagrindinių kirtimų tvarką.
PATVIRTINTA
Miškų ir saugomų teritorijų
departamento direktoriaus
2000 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 186
PRIVAČIUOSE MIŠKUOSE PRIBRĘSTANČIŲ MEDYNŲ IR BRANDŽIŲ BEI PERBRENDUSIŲ MEDŽIŲ NEBRANDŽIUOSE MEDYNUOSE PAGRINDINIŲ KIRTIMŲ TVARKA
I. Bendrosios nuostatos
1. Privačiuose miškuose pribręstančių medynų ir brandžių bei perbrendusių medžių nebrandžiuose medynuose kirtimo pagrindiniais kirtimais tvarka (toliau – Tvarka) reglamentuoja miško kirtimą, kai miško savininkams reikalinga mediena nuosaviems pastatams statyti, rekonstruoti ar remontuoti.
II. Pribręstančių medynų ir brandžių bei perbrendusių medžių
nebrandžiuose medynuose kirtimas
1. Privačiuose miškuose pribręstančių medynų ir brandžių bei perbrendusių medžių nebrandžiuose medynuose pagrindiniai kirtimai gali būti leidžiami, kai nėra miškotvarkos projekto.
2. Pribręstančių medynų plyni kirtimai, iškertant valdoje per vykmetį ne daugiau kaip 0,5 ha ploto plyno kirtimo biržę, gali būti vykdomi, kai leistinų kirsti medynų amžius yra ne mažesnis kaip: pušynų, uosynų – 81 metai, eglynų – 61 metai, beržynų, juodalksnynų – 51 metai.
3. Brandžių ir perbrendusių medžių atrankiniai pagrindiniai kirtimai nebrandžiuose medynuose gali būti leidžiami, kai šių medžių amžius ne mažesnis kaip:
4. Antrame ir trečiame punktuose nurodytais kirtimais medienos gali būti leidžiama pagaminti ne daugiau negu jos reikia nuosaviems pastatams statyti (remontuoti ar rekonstruoti) pagal turimą nustatyta tvarka suderintą techninį projektą.
6. Statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:1999 (Žin., 1999, Nr. 84-2510, Nr. 90-2667; 2000, Nr. 11-273, Nr. 88-2730) yra patvirtintas pagalbinių statinių (darbų), kuriuos statyti (atlikti) nereikia apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos leidimo ir nustatyta tvarka suderinto techninio projekto. Tokiu atveju miško savininkui minėtų statinių statybai ar gyvenamų ir kitų sodybos statinių remontui gali būti išduotas leidimas brandžių ir perbrendusių medžių iš nebrandžių medynų atrankiniam kirtimui iki 20 m3 medienos.
7. Tais atvejais, kai miško savininkas iškirto numatytą miškotvarkos projekte pagrindinio kirtimo biržę ir dešimtmetyje nėra daugiau suprojektuotų pagrindinių ir tarpinių kirtimų, kuriuose būtų galima pasigaminti medienos nuosaviems pastatams statyti (remontuoti ar rekonstruoti), jam gali būti leidžiami vykdyti 2, 3, 6 punkte numatytus kirtimus ne anksčiau kaip po 5 metų po biržės iškirtimo.
III. Leidimų kirsti mišką išdavimas
1. Miško savininkas, pageidaujantis kirsti mišką antrame ir trečiame punktuose numatytais kirtimais, privalo miškų urėdijos ar nacionalinių parkų direkcijos Privačių miškų tarnybai (toliau – Tarnybai) pateikti:
1.1. prašymą dėl miško kirtimo, nustatyta tvarka suderintą techninį pastatų statybos ar remonto projektą ir apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos leidimą (jeigu jo reikia pagal STR 1. 07. 01:1999). Pateikti dokumentai (originalas) miško savininkui grąžinami, o kopijos pasilieka miškų urėdijoje ar nacionalinio parko direkcijoje;
1.2. miško valdos individualų miškotvarkos projektą. Jei individualaus miškotvarkos projekto nėra, vadovaujamasi miškų urėdijos ar nacionalinio parko miškams galiojančiu miškotvarkos projektu arba sklypo taksacine charakteristika, kurią vietoje patikslina miškų urėdijos ar nacionalinio parko direkcijos specialistai. Vadovaudamasis šiais duomenimis, Tarnybos viršininkas priima sprendimą dėl kirtimo galimybės.
2. Tais atvejais, kai miško savininkas pageidauja pasigaminti medienos 6 punkte nurodytu atveju, jis privalo pateikti Tarnybai motyvuotą prašymą. Tarnybos viršininkas, vadovaudamasis 1.2 punkte nustatyta tvarka, priima sprendimą dėl kirtimo galimybės. Šiuo atveju leidimas gali būti išduodamas miško savininkui ar bendrasavininkiams kartu iki 20 m3 medienos vieną kartą per penkerius metus.
3. Šios Tvarkos antro skirsnio 2 ir 3 punktuose nurodyti kirtimai saugomose teritorijose turi būti suderinti su Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono (miesto) agentūra.
4. Tarnybos viršininkui priėmus teigiamą sprendimą, valstybinės miškų tarnybos pareigūnai ar miškininkai – specialistai, dirbantys įmonėse, teikiančiose biržių atrėžimo bei kirstinų medžių ženklinimo paslaugas miško savininkams, atrėžia biržę plynam ar paženklina medžius atrankiniam kirtimui, parengia biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentus. Vadovaudamasis nustatyta tvarka pateiktais dokumentais, Tarnybos viršininkas išduoda leidimą kirsti mišką.
5. Leidimas kirsti mišką miško savininkams išduodamas per tris savaites nuo 1.1 punkte nustatytų dokumentų gavimo dienos, jei per šį laikotarpį buvo atrėžta biržė ir paženklinti kirtimui medžiai. Išimtiniais atvejais, kai per šį laikotarpį atrėžti biržės ar paženklinti kirtimui medžių negalima (gili sniego danga, patvinimas ir kt.), terminas gali būti pratęsiamas.
6. Jei dėl miško kirtimo priimama neigiama išvada, apie tai pareiškėjas informuojamas raštu per 15 dienų nuo prašymo gavimo.
7. Už valstybinės miškų tarnybos pareigūnų atliktus biržių atrėžimo, medžių ženklinimo ir įvertinimo darbus miško savininkas apmoka miškų urėdijai ar nacionalinio parko direkcijai nustatyta tvarka.
9. Piliečiams, susigrąžinusiems mišką, jį valdantiems, naudojantiems ir juo disponuojantiems bendrosios nuosavybės teise, leidimas kirsti mišką šioje Tvarkoje nustatytais kirtimais išduodamas vienas visiems bendrasavininkiams arba vienam bendrasavininkiui pagal pateiktą kitų bendrasavininkių įgaliojimą.