LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL SPECIALIOSIOS KAIMO RĖMIMO PROGRAMOS TIKSLINIO FINANSAVIMO TVARKOS IR SĄLYGŲ

2002 m. kovo 6 d. Nr. 72

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 300 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ (Žin., 2001, Nr. 24-797) ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 4 d. nutarimą Nr. 164 „Dėl Specialiosios kaimo rėmimo programos 2002 metų išlaidų sąmatos pagal priemones patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 14-513),

1. Tvirtinu pridedamas:

1.1. Paramos už augalų sertifikuotą dauginamąją medžiagą 2002 metais teikimo tvarką;

1.2. Tiesioginių išmokų už modernizuotuose žieminiuose šiltnamiuose 2002 m. derliui auginamų kultūrų pasėlius skyrimo ir išmokėjimo tvarką;

1.3. Veislininkystės programos tikslinio finansavimo tvarką;

1.4. Veislinių gyvulių, paukščių, žuvų ir žvėrelių įsigijimo tikslinio finansavimo tvarką.

2. Laikau netekusiais galios:

2.1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 88 „Dėl Specialiosios kaimo rėmimo programos tikslinio finansavimo tvarkų ir sąlygų“ (Žin., 2001, Nr. 32-1077) 1.11 ir 1.12 punktus;

2.2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. 68 „Dėl paramos teikimo dauginamosios medžiagos tiekėjams ir žemės naudotojams 2001 metais“ (Žin., 2001, Nr. 26-864);

2.3. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. rugsėjo 19 d. įsakymą Nr. 326 „Dėl žemės ūkio ministro 2001 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. 68 „Dėl paramos teikimo dauginamosios medžiagos tiekėjams ir žemės naudotojams 2001 metais“ dalinio pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 2001, Nr. 82-2871);

2.4. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. liepos 26 d. įsakymą Nr. 259 „Dėl Tiesioginių išmokų už modernizuotuose žieminiuose stikliniuose šiltnamiuose 2001 m. derliui auginamų daržovių pasėlius skyrimo ir išmokėjimo tvarkos“ (Žin., 2001, Nr. 66-2422).

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS JERONIMAS KRAUJELIS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2002 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 72

PARAMOS UŽ AUGALŲ SERTIFIKUOTĄ DAUGINAMĄJĄ MEDŽIAGĄ 2002 METAIS TEIKIMO TVARKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Atsižvelgiant į didelę dauginamosios medžiagos kokybės reikšmę žemės ūkio augalų derlingumui bei produkcijos konkurencingumui, šios medžiagos išauginimo sudėtingumą, siekiant remti dauginamosios medžiagos tiekėjus ir žemės naudotojams sudaryti palankesnes sąlygas apsirūpinti geros kokybės dauginamąja medžiaga, iš biudžeto lėšų remiami sertifikuotos augalų sėklos pardavėjai ir sertifikuotos augalų sodinamosios medžiagos pirkėjai.

2. Parama teikiama sertifikuotos augalų sėklos pardavėjams ir sertifikuotos augalų sodinamosios medžiagos pirkėjams, kurie parduoda arba perka sertifikuotą sėklą ir sodinamąją medžiagą tų veislių, kurios įrašytos į Tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašą (nuo 2002 m. balandžio 1 d. – Lietuvos sąlygoms tinkamiausių augalų veislių sąrašą).

II. PARAMA AUGALŲ SĖKLOS PARDAVĖJAMS

3. Parama teikiama sertifikuotos sėklos pardavėjams, tinkamai paruošusiems ir pardavusiems sėklą:

3.1. ją išauginusiems ir 2002 m. deklaravusiems žemės ūkio naudmenas ir pasėlius;

3.2. kuriai išauginti sudaro sutartis su žemės naudotojais, deklaravusiais žemės ūkio naudmenas ir pasėlius.

4. Parama teikiama tuo atveju, jeigu sėklos pardavėjas per metus pardavė ne mažiau kaip 10 t javų arba 0,3 t daugiamečių žolių.

5. Vienam sėklos pardavėjui per metus gali būti priskaičiuota iki 300 000 Lt parama.

6. Už parduotą bulvių superelitinę sėklą teikiama 600 Lt/t parama.

7. Už parduotus trečios reprodukcijos sertifikuotus linų sėmenis teikiama 600 Lt/t parama.

8. Už parduotą superelitinę ir elitinę pašarinių ir puscukrinių runkelių sėklą teikiama 15 000 Lt/t, turnepsų sėklą – 40 000 Lt/t parama.

9. Už parduodamą sertifikuotą sėklą pardavėjams teikiama 1 priede nurodyta parama.

10. Sėklos pardavėjai – juridiniai bei fiziniai asmenys – sėklos pardavimui įforminti pirkėjui pateikia šiuos dokumentus:

10.1. sėklos kokybės liudijimo pirmąjį egzempliorių;

10.2. PVM mokėtojai – PVM sąskaitą-faktūrą, kurioje, be Lietuvos Respublikos teisės aktuose nurodytų privalomųjų apskaitos dokumentų rekvizitų, nurodo: parduodamos sėklos rūšį, veislę, kategoriją (šie duomenys turi atitikti išduoto sertifikato duomenis), svorį; jeigu sėkla beicuota – beico pavadinimą, sėklos vienos tonos kainą su paramos suma ir be paramos sumos bei priklausančią mokėti pinigų sumą (atskaičiavus paramos sumą);

10.3. fiziniai asmenys, nesantys PVM mokėtojais ir negalintys įsigyti PVM sąskaitų-faktūrų – su pirkėju sudarytą pardavimo-pirkimo sutartį, kurioje be Lietuvos Respublikos teisės aktuose nurodytų privalomųjų apskaitos dokumentų rekvizitų, nurodo: parduodamos sėklos rūšį, veislę, kategoriją (šie duomenys turi atitikti išduoto sertifikato duomenis), svorį; jeigu sėkla beicuota – beico pavadinimą, sėklos vienos tonos kainą su paramos suma ir be paramos sumos bei priklausančią mokėti pinigų sumą (atskaičiavus paramos sumą).

11. Sėklos pardavėjai, pardavę sertifikuotą sėklą ir už ją gavę iš pirkėjų jiems priklausančią pinigų sumą (be paramos sumos), Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos) skyriui (pagal naudojamos žemės vietą) raštu pateikia prašymus paramai gauti už parduotą sėklą ir pažymas (3 priedas). Šiose pažymose nurodoma: sėklos pirkėjai, jų adresas (pagal naudojamos žemės vietą), parduotos sėklos rūšis, veislė, kategorija, kiekis, sėklos sertifikato numeris bei sėklos pardavėjui priklausanti išmokėti paramos suma.

12. Kartu atitinkamam Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos skyriui pateikiama:

12.1. sėklos sertifikato kopija;

12.2. kiekvienam sėklos pirkėjui išrašytos PVM sąskaitos-faktūros originalo (ar jų kopijos) arba pardavimo-pirkimo sutarties vienas egzempliorius;

12.3. sumokėjimą patvirtinantys dokumentai: už sėklą sumokėjus per banko įstaigą – apmokėto mokėjimo pavedimo (su banko žyma) kopija arba įvykdyto pareiškimo gryniesiems pinigams įnešti kvito (su banko žyma) kopija, o už sėklą sumokėjus grynaisiais pinigais – kasos pajamų orderio kvito arba kasos aparato kvito kopija;

12.4. pardavėjų sutartys su sėklos augintojais dėl sėklos išauginimo.

13. Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos skyriui pateikiant pridedamų dokumentų kopijas, kartu turi būti pateikti ir jas paliudijantys dokumentų originalai, kad kopijas skyriuje būtų galima patvirtinti.

14. Jeigu sėklos pirkėjas neturi galimybės iš karto sumokėti visos sumos už įsigyjamą sėklą, sėklos pardavėjui ir pirkėjui susitarus bei jiems sudarius pardavimo-pirkimo sutartį, iš karto gali būti sumokėta ne visa, o tik dalis (ne mažiau kaip ketvirtadalis) sėklos kainos. Ši sutartis pridedama prie pateikiamų paramai gauti dokumentų.

15. Prašymai su visais reikiamais dokumentais atitinkamam Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos skyriui pateikiami tokiais terminais: už pavasarį sėjamų augalų sėklą – iki birželio 20 d., už vasarą ir rudenį sėjamų augalų sėklą – iki lapkričio 11 d. Tuo atveju, kai sėklos pardavėjai nurodytu laiku nepateikia visų reikiamų dokumentų paramai gauti už pavasario sėjai parduotą sėklą, dokumentai gali būti pateikiami iki lapkričio 11 d.

16. Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos skyriai, patikrinę sėklos pardavėjų pateiktus dokumentus dėl paramos teikimo, parengia pažymas (4 priedas), kurias pateikia Valstybinei sėklų ir grūdų tarnybai: už įsigytą vasarinių kultūrinių augalų sėklą – iki liepos 1 d., rudenį sėjamų – iki lapkričio 22 d.

17. Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba per 10 darbo dienų sudaro suvestinę ir ją pateikia Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos ir finansų departamento Finansų skyriui, kuris, išanalizavęs pateiktas pažymas, paramai reikiamą lėšų sumą perveda Valstybinei sėklų ir grūdų tarnybai. Ši per 10 darbo dienų privalo pateikti mokėjimo pavedimus bankui dėl lėšų pervedimo sėklos pardavėjams.

III. PARAMA SODO AUGALŲ SODINAMOSIOS MEDŽIAGOS PIRKĖJAMS

18. Sodinamosios medžiagos pirkėjams, nustatyta tvarka deklaravusiems žemės ūkio naudmenas ir pasėlius bei įveisusiems verslinius sodus, už įsigytą sodo augalų sertifikuotą sodinamąją medžiagą teikiama 2 priede nurodyta parama.

19. Už įsigytą neužkrėstą virusais („v. f.“) ar testuotą nuo virusų („v. t.“) sodinamąją medžiagą teikiama 10 proc. didesnė parama.

20. Versliniu sodu laikoma, kuomet sėklavaisiais ir kaulavaisiais užsodinama ne mažiau kaip 2 ha, serbentais – 10 ha, braškėmis – 1 ha.

21. Minimalus būtinas pasodinti sodo augalų kiekis į ploto vienetą apskaičiuojamas pagal Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto parengtas rekomenduotinas sodinimo schemas.

22. Sodo augalų sodinamosios medžiagos augintojai – juridiniai bei fiziniai asmenys, parduodami sodo augalų sodinamąją medžiagą, pirkėjui pateikia šiuos dokumentus:

22.1. sodo augalų sodinamosios medžiagos sertifikato kopiją;

22.2. sodinamosios medžiagos pardavėjai – juridiniai ir fiziniai asmenys išrašo PVM sąskaitą-faktūrą, kurioje, be Lietuvos Respublikos teisės aktuose nurodytų privalomųjų apskaitos dokumentų rekvizitų, nurodo: parduodamos sodinamosios medžiagos genties pavadinimą, veislę, kategoriją (kurias patvirtina išduotas sertifikatas), kiekį, vieneto kainą (kartu su paramos suma) ir bendrą sumą (su paramos suma) litais, nustatytą paramos sumą už sodmenų vienetą ir bendrą paramos sumą;

22.3. fiziniai asmenys, nesantys PVM mokėtojais ir negalintys įsigyti PVM sąskaitų-faktūrų – su pirkėju sudarytą pardavimo-pirkimo sutartį, kurioje, be Lietuvos Respublikos teisės aktuose nurodytų privalomųjų apskaitos dokumentų rekvizitų, nurodo: parduodamos sodinamosios medžiagos genties pavadinimą, veislę, kategoriją (kurias patvirtina išduotas sertifikatas), kiekį, vieneto kainą (kartu su paramos suma) ir bendrą sumą (su paramos suma) litais, nustatytą paramos sumą už sodmenų vienetą ir bendrą paramos sumą.

23. Sodinamosios medžiagos pirkėjai Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos skyriui (pagal naudojamos žemės vietą) raštu pateikia prašymą paramai gauti.

24. Kartu atitinkamam Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos skyriui pateikiama:

24.1. įsigytos sodinamosios medžiagos sertifikato kopija;

24.2. PVM sąskaita-faktūra (ar jos kopija) arba pardavimo-pirkimo sutartis;

24.3. sumokėjimą patvirtinantys dokumentai: už sodinamąją medžiagą sumokėjus per banko įstaigą – mokėjimo pavedimo (su banko žyma) kopija arba įvykdyto pareiškimo gryniesiems pinigams įnešti kvito kopija, o už sodinamąją medžiagą sumokėjus grynaisiais pinigais – kasos pajamų orderio kvito arba kasos aparato kvito kopija;

24.4. įsigytos sodinamosios medžiagos pasodinimo aktai, surašyti vietoje patikrinus verslinio sodo įveisimą, dalyvaujant Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos skyriaus darbuotojui, taip pat seniūnijos atstovui ir sodo šeimininkui.

25. Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos skyriui pateikiant pridedamų dokumentų kopijas, kartu turi būti pateikti ir jas paliudijantys dokumentų originalai, kad kopijas skyriuose būtų galima patvirtinti.

26. Jeigu sodinamosios medžiagos pirkėjas neturi galimybės iš karto sumokėti visos sumos už įsigyjamą sodinamąją medžiagą, jų pardavėjui ir pirkėjui susitarus bei jiems sudarius pardavimo-pirkimo sutartį, iš karto gali būti sumokėta ne visa, o tik dalis (ne mažiau kaip ketvirtadalis) sodinamosios medžiagos kainos. Ši sutartis pridedama prie pateikiamų paramai gauti dokumentų.

27. Prašymai dėl paramos teikimo atitinkamam Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos skyriui pateikiami tokiais terminais: už pavasarį įsigytą ir pasodintą sodinamąją medžiagą – iki birželio 20 d., už rudenį įsigytą ir pasodintą sodinamąją medžiagą – iki lapkričio 11 d.

28. Parama sodinamosios medžiagos pirkėjams teikiama tuomet, kai sodų pasodinimo faktas įforminamas aktu. Sodinamosios medžiagos pasodinimo akte būtina nurodyti sodo vietą, plotą, pasodintos sodinamosios medžiagos genties pavadinimą, veislę, kategoriją ir kiekį (vnt.).

29. Sodinamosios medžiagos pirkėjams, 2001 m. rudenį įsigijusiems sodinamąją medžiagą ir ją pasodinusiems, bet išsinuomojusiems žemę ar žemės nuosavybę atgavusiems pasibaigus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaracijos terminams, todėl laiku nepateikusiems žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaracijos, parama teikiama 2002 metais, deklaravus žemės ūkio naudmenas ir pasėlius bei pateikus visus 23–24 punktuose nurodytus dokumentus paramai gauti 27 punkte nurodytais terminais.

30. Sodinamosios medžiagos pirkėjams, 2001 m. rudenį įsigijusiems sodinamąją medžiagą ir dėl objektyvių priežasčių jos nepasodinusiems, likusi paramos dalis teikiama 2002 metais, pasodinimo faktą įforminus aktu ir pateikus 23–24 punktuose nurodytus dokumentus paramai gauti 27 punkte nurodytais terminais.

31. Sodinamosios medžiagos pirkėjams, 2002 metų rudenį įsigijusiems sodinamąją medžiagą ir dėl objektyvių priežasčių negalėjusiems jos rudenį pasodinti, teikiama 50 proc. už įsigytą sodinamąją medžiagą priklausančios sumos parama. Tuo atveju surašomas sodinamosios medžiagos prikasimo aktas, dalyvaujant Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos skyriaus darbuotojui, taip pat seniūnijos atstovui ir sodo šeimininkui. Likusi paramos dalis teikiama 2003 metais nustatyta tvarka, įforminant aktu pasodinimo faktą prasidėjus vegetacijai.

32. Dėl paramos teikimo Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos skyriai, patikrinę 23–24 punktuose nurodytus dokumentus, pateikia pažymas (5 priedas) Valstybinei sėklų ir grūdų tarnybai tokiais terminais: už pavasarį įsigytą sodinamąją medžiagą – iki liepos 1 d., už rudenį įsigytą sodinamąją medžiagą – iki lapkričio 22 d.

33. Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba per 10 darbo dienų sudaro suvestinę ir ją pateikia Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos ir finansų departamento Finansų skyriui, kuris, išanalizavęs pateiktas pažymas, paramai reikiamą lėšų sumą perveda Valstybinei sėklų ir grūdų tarnybai. Ši per 10 darbo dienų privalo pateikti mokėjimo pavedimus bankui dėl lėšų pervedimo sodinamosios medžiagos pirkėjams.

IV. PARAMA UŽ SAVO MEDELYNUOSE IŠSIAUGINTĄ SODINAMĄJĄ MEDŽIAGĄ

34. Už sertifikuotą obelų vaismedžių su vegetatyviniais poskiepiais sodinamąją medžiagą, kurią išsiaugina savo medelynuose verslinius sodus veisiantys fiziniai ar juridiniai asmenys, teikiama parama – 4 litai už vieną sodinuką. Prašymai dėl paramos teikimo pateikiami 27 punkte nurodytais terminais.

35. Kartu su prašymu atitinkamam Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos skyriui pateikiama:

35.1. sodinamosios medžiagos sertifikato kopija;

35.2. sodinamosios medžiagos pasodinimo aktai, surašyti vietoje patikrinus verslinio sodo įveisimą, dalyvaujant Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos skyriaus darbuotojui, taip pat seniūnijos atstovui ir sodo šeimininkui.

V. PARAMA UŽ IŠ UŽSIENIO ŠALIŲ PIRKTĄ SĖKLĄ AR SODINAMĄJĄ MEDŽIAGĄ

36. Iš užsienio šalių sėklininkystės įmonių (firmų) arba jų veisles atstovaujančių juridinių bei fizinių asmenų nupirkus dauginimui įrašytų į Tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašą (nuo 2002 m. balandžio 1 d. – Lietuvos sąlygoms tinkamiausių augalų veislių sąrašą) sėklą ar sodinamąją medžiagą, parama teikiama tik tuo atveju, kai sėkla ar sodinamoji medžiaga nuperkama pagal Žemės ūkio ministerijos paskelbtą konkursą.

37. Sėklos ar sodinamosios medžiagos pirkimo konkurso rezultatus susumuoja ir sprendimus dėl paramos teikimo priima žemės ūkio ministro sudaryta komisija.

38. Konkurso laimėtojai prašymus dėl paramos už sėklą bei sodinamąją medžiagą, pirktą iš užsienio šalių sėklininkystės įmonių (firmų) arba jų įgaliotų atstovų, gavimo pateikia Žemės ūkio ministerijai iki lapkričio 30 d. Kartu būtina pateikti valstybės, iš kurios įvežta sėkla ar sodinamoji medžiaga, kompetentingų institucijų išduotų sertifikato, fitosanitarinio sertifikato, muitinės deklaracijos, banko tarptautinio pavedimo patvirtintas kopijas bei sėklos ar sodinamosios medžiagos augintojų sąrašus. Šių dokumentų originalus privalo saugoti sėklos pirkėjai.

39. Iš užsienio šalių įvežus dauginimui sėklą bei sėklines bulves, parama teikiama taip: už selekcinę ir superelitinę – kompensuojama 30 proc., elitinę – 25 proc. jos pirkimo kainos. Už linų elitinę sėklą kompensuojama 60 proc., už pirmos ir antros reprodukcijos – 50 proc., trečios reprodukcijos – 20 proc. jos pirkimo kainos.

40. Už sertifikuotą sodo augalų sodinamąją medžiagą, įsigytą iš užsienio šalių, teikiama kompensacija, sudaranti 20 proc. jos pirkimo kainos.

VI. ATSAKOMYBĖ

41. Už dokumentų, suteikiančių teisę gauti paramą, teisingumą atsako juos pateikę fiziniai ar juridiniai asmenys.

42. Už paramos lėšų išmokėjimą ir išmokėtinų lėšų apskaitą atsako Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba.

43. Fiziniai ar juridiniai asmenys, gavę paramos lėšas neteisėtai, arba asmenys, prisidėję prie neteisėto paramos lėšų gavimo (sąmoningai patvirtino klaidingus duomenis), atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

______________

Paramos už augalų sertifikuotą dauginamąją

medžiagą 2002 metais teikimo tvarkos

1 priedas

PARAMA LIETUVOJE IŠAUGINTOS SERTIFIKUOTOS SĖKLOS PARDAVĖJAMS

Eil. Nr.	Augalo rūšis	Parama, Lt/t
Eil. Nr.	Augalo rūšis	Superelitinė sėkla	Elitinė sėkla	Sertifikuota kategorija arba sertifikuotos kategorijos pirmos reprodukcijos sėkla	Sertifikuotos kategorijos antros reprodukcijos sėkla
1.	Žieminiai kviečiai	250*	200*	140*	110*
2.	Žieminiai rugiai ir kvietrugiai	250*	200*	140*	110*
3.	Žieminiai miežiai	250*	200*	140*	110*
4.	Vasariniai kviečiai ir kvietrugiai	250*	200*	140*	110*
5.	Vasariniai miežiai	250*	230*	170*	110*
6.	Avižos	250*	200*	140*	110*
7.	Grikiai	1000	900	600	500
8.	Žirniai	550*	450*	250	200
9.	Vikiai	470	400	220	200
10.	Pupos	600	500	300	200
11.	Lubinai	1100*	850*	700	400
12.	Linų sėmenys	1900*	1600*	1200	700
13.	Bulvės	500	450	300	250
14.	Raudonieji ir rausvieji dobilai	6800	5500	3500	-
15.	Baltieji dobilai	8000	6500	4000	-
16.	Liucernos	8000	6500	4000	2500
17.	Kitos ankštinės žolės	5600	5000	3000	-
18.	Varpinės daugiametės žolės ir vienmetės svidrės	3000	2500	1500	-

PASTABA. * Parduodant sėklą, beicuotą efektyviais, tinkamais ir įrašytais į Profesionalaus naudojimo augalų apsaugos priemonių sąrašą beicais, parama didinama 60 Lt/t.

______________

Paramos už augalų sertifikuotą dauginamąją

medžiagą 2002 metais teikimo tvarkos

2 priedas

PARAMA UŽ ĮSIGYTĄ SODO AUGALŲ SERTIFIKUOTĄ SODINAMĄJĄ MEDŽIAGĄ

Sodinamosios medžiagos pavadinimas	Parama, Lt/vnt.
Sodinamosios medžiagos pavadinimas	Superelitinės ir elitinės kategorijos sodinamoji medžiaga	Sertifikuota sodinamoji medžiaga
Obelų sodmenys su vegetatyviniu poskiepiu	5	4
Kriaušės	4	3
Slyvos	4	3
Vyšnios	4	3
Serbentai	0,25	0,20
Braškių daigai	0,05	0,04

______________

Paramos už augalų sertifikuotą dauginamąją

medžiagą 2002 metais teikimo tvarkos

3 priedas

(Pažymos formos pavyzdys)

________________________________________________________________________________

(sėklos pardavėjo pavadinimas ir adresas)

PAŽYMA

APIE PARDUOTĄ AUGALŲ SĖKLĄ IR IŠMOKAMŲ PARAMOS LĖŠŲ POREIKĮ

Sėklos pirkėjai	Pirkėjų adresas	Parduota augalų sėkla			Sėklos sertifikato Nr.	Parduotos sėklos kiekis, t	Išmokama parama, Lt
Sėklos pirkėjai	Pirkėjų adresas	augalo rūšis	veislė	kategorija, reprodukcija	Sėklos sertifikato Nr.	Parduotos sėklos kiekis, t	už vieną toną	iš viso















Iš viso	x	x	x	x	x		x

Sėklos pardavėjas _________

(parašas) (vardas ir pavardė)

A. V.

______________

Paramos už augalų sertifikuotą dauginamąją

medžiagą 2002 metais teikimo tvarkos

4 priedas

(Pažymos formos pavyzdys)

VALSTYBINĖS SĖKLŲ IR GRŪDŲ TARNYBOS _________________________ SKYRIUS

PAŽYMA

APIE LĖŠŲ POREIKĮ UŽ PARDUOTĄ AUGALŲ SĖKLĄ

Parduota augalų sėkla				Išmokama parama, Lt
augalo rūšis	veislė	kategorija, reprodukcija	kiekis, t	už vieną toną	iš viso










Iš viso	x	x		x

Vedėjas _________

(parašas) (vardas ir pavardė)

A. V

______________

Paramos už augalų sertifikuotą dauginamąją

medžiagą 2002 metais teikimo tvarkos

5 priedas

(Pažymos formos pavyzdys)

VALSTYBINĖS SĖKLŲ IR GRŪDŲ TARNYBOS _________________________ SKYRIUS

PAŽYMA

APIE LĖŠŲ POREIKĮ UŽ ĮSIGYTĄ SODINAMĄJĄ MEDŽIAGĄ

Sodinamoji medžiaga				Kaina su paramos suma, Lt/vnt.	Išmokama parama, Lt
pavadinimas	veislė	kategorija	kiekis, vnt.	Kaina su paramos suma, Lt/vnt.	už vienetą	iš viso






Iš viso	x	x		x	x

Vedėjas _________

(parašas) (vardas ir pavardė)

A. V.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2002 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 72

TIESIOGINIŲ IŠMOKŲ UŽ MODERNIZUOTUOSE ŽIEMINIUOSE ŠILTNAMIUOSE 2002 M. DERLIUI AUGINAMŲ KULTŪRŲ PASĖLIUS SKYRIMO IR IŠMOKĖJIMO TVARKA

I. TIESIOGINIŲ IŠMOKŲ SKYRIMO SĄLYGOS

1. Tiesioginės išmokos gali būti skiriamos toms modernizuotų žieminių šiltnamių įmonėms bei tiems ūkininkams (toliau – žemės ūkio subjektai), kurie yra įdiegę daržovių ir gėlių auginimo mineraliniame ir kituose substratuose technologijas, jų kompiuterizuotą tręšimą, pagal technologinius reikalavimus augina šiltnaminę produkciją ne trumpiau kaip 9 mėnesius per metus ir yra per tą laiką išauginę ir realizavę ne mažiau kaip 25 kg/m2 daržovių arba 60 vnt./m2 gėlių.

2. Tiesioginės išmokos žemės ūkio subjektams nemokamos, jeigu:

2.1. neįvykdytas nors vienas šios tvarkos 1 punkto reikalavimas;

2.2. žemės ūkio subjektai reikiamus tiesioginėms išmokoms gauti dokumentus Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio ir maisto departamentui pateikia pavėluotai arba juose nėra visų reikiamų rekvizitų;

2.3. nustatoma, kad pagal šios tvarkos 4 punkto reikalavimus pateiktuose dokumentuose yra neteisingi duomenys;

2.4. žemės ūkio subjektai netvarko buhalterinės apskaitos.

3. Tiesioginės išmokos išmokamos iš Specialiojoje kaimo rėmimo programoje tam tikslui skirtų lėšų iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos.

II. DOKUMENTŲ TIESIOGINĖMS IŠMOKOMS GAUTI PATEIKIMAS

4. Žemės ūkio subjektai Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio ir maisto departamentui pateikia šiuos dokumentus:

4.1. iki 2002 m. kovo 25 d.:

4.1.1. prašymą išmokoms gauti, kuriame nurodyta atsiskaitomoji sąskaita banke, banko pavadinimas, banko kodas;

4.1.2. įmonės ar ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo kopiją;

4.1.3. daržovių ir gėlių sėjos ir sodinimo 2002 metų I pusmečio derliui gauti aktus;

4.1.4. daržovių ir gėlių užpajamavimo bei realizacijos 2001 metais pažymą (pagal mėnesius), patvirtintą įmonės vadovo ir vyriausiojo finansininko ar ūkininko parašais;

4.1.5. įmonės papildomai pateikia 2001 m. metinės finansinės atskaitomybės bei oficialiosios statistikos formų kopijas;

4.1.6. pažymą apie įmonėje ar ūkininko ūkyje turimą modernizuotų žieminių šiltnamių plotą, patvirtintą įmonės vadovo ar ūkininko parašu;

4.1.7. įsipareigojimą grąžinti avansu išmokėtas lėšas, jeigu ministro įsakymu sudaryta komisija pagal pateiktus dokumentus nustatys, kad iki 2002 m. lapkričio 15 d. žemės ūkio subjektai nepasiekė šios tvarkos 1 punkte nustatyto daržovių ir gėlių derlingumo;

4.1.8. ūkininkai – pinigų, pirkimo-pardavimo žurnalą arba ūkininko ūkio balansą bei ūkininko ūkio 2001 metų veiklos ataskaitą.

4.2. iki 2002 m. lapkričio 15 d.:

4.2.1. daržovių ir gėlių sėjos ir sodinimo 2002 metų II pusmečio derliui gauti aktus;

4.2.2. daržovių užpajamavimo bei realizacijos 2002 metais pažymą (pagal mėnesius), patvirtintą įmonės vadovo ir vyriausiojo finansininko ar ūkininko parašais.

III. TIESIOGINIŲ IŠMOKŲ APSKAIČIAVIMAS

5. Tiesioginėms išmokoms apskaičiuoti naudojami įmonių 2001 m. metinės finansinės atskaitomybės ir oficialiosios statistikos duomenys, o ūkininkų – pinigų, pirkimo-pardavimo žurnaluose arba ūkininkų ūkio balansuose bei ūkininkų ūkio veiklos rezultatų ataskaitose, taip pat einamųjų metų pažymose pateikti duomenys apie daržovių ir gėlių sėją ir sodinimą, užpajamavimą bei realizaciją.

6. Tiesioginės išmokos dydis apskaičiuojamas, Specialiojoje kaimo rėmimo programoje tam tikslui skirtą lėšų sumą dalijant iš žemės ūkio subjektų, kurie atitiko šios tvarkos 1 punkto reikalavimus, daržovėmis ir gėlėmis apsėto ar apsodinto modernizuotų žieminių šiltnamių ploto.

7. Tiesioginės išmokos dydis už modernizuotuose žieminiuose šiltnamiuose auginamų daržovių ir gėlių pasėlių vieną kv. m negali viršyti 10 Lt.

IV. TIESIOGINIŲ IŠMOKŲ IŠMOKĖJIMO TVARKA

8. Žemės ūkio ministro įsakymu sudaryta komisija, išanalizavusi gautus dokumentus, per 10 darbo dienų nuo jų gavimo teikia ministrui įsakymo dėl tiesioginių išmokų žemės ūkio subjektams išmokėjimo projektą.

9. Iki 2002 m. balandžio 8 d. žemės ūkio subjektams gali būti išmokama avansu 50 proc. priklausančių tiesioginių išmokų, atsižvelgiant į pateiktus daržovių ir gėlių sėjos ir sodinimo 2002 metų I pusmečio derliui gauti aktus, patvirtintus įmonės vadovo ar ūkininko.

10. Žemės ūkio subjektai, kurie iki 2002 m. lapkričio 15 d. nepasiekė 1 punkte nurodytų derlingumo reikalavimų, per mėnesį privalo grąžinti į Specialiosios kaimo rėmimo programos sąskaitą avansu gautą išmokų sumą ir netenka teisės į likusią išmokų dalį.

11. Žemės ūkio ministerija, gavusi iš Finansų ministerijos lėšas, per 5 darbo dienas perveda į žemės ūkio subjektų atsiskaitomąsias sąskaitas priklausančias tiesioginių išmokų sumas.

V. ATSAKOMYBĖ

12. Žemės ūkio ministro sudaryta komisija atsako už tiesioginių išmokų apskaičiavimo teisingumą.

13. Už dokumentų, įrodančių tinkamumą gauti tiesiogines išmokas, teisingumą atsako juos pateikę žemės ūkio subjektai.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2002 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 72

VEISLININKYSTĖS PROGRAMOS TIKSLINIO FINANSAVIMO TVARKA

I. bendrosios nuostatos

1. Veislininkystės programos finansavimo nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 14-226; 1998, Nr. 110-3023) bei žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 182 patvirtintos Gyvulių veislininkystės 2001–2005 metais programos (Žin., 2001, Nr. 50-1755) nuostatas.

II. FINANSAVIMO tikslai

2. Pagrindiniai veislininkystės programos finansavimo tikslai, toliau plėtojant nacionalinę veislininkystę, yra:

2.1. skatinti gyvulių augintojus dalyvauti veislinių reproduktorių išauginimo ir įvertinimo pagal palikuonis ir kitose selekcijos programose;

2.2. didinti karvių pieningumą, pieno baltymingumą, išlaikyti esamą pieno riebumą, taip pat išsaugoti ir gerinti galvijų mėsines savybes, didinti galvijų genetinį potencialą, plėsti rinktinių karvių bandas, iš kurių perkami didžiausios veislinės vertės buliukai spermai kaupti;

2.3. kaupti gyvulių produktyvumo bei kilmės duomenis viešojoje įstaigoje Kaimo verslo plėtros ir informacijos centre bei Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties LIKIS informacinėje sistemoje, tobulinti programas. Suvienodinti produktyviųjų ir veislinių gyvulių savybių vertinimo, kilmės knygų tvarkymo su ES šalyse taikoma sistema;

2.4. modernizuoti gyvulių produktyvumo, mėsos kokybės vertinimo technologijas;

2.5. sukurti specializuotos veislininkystės apskaitos indeksines kompleksinio įvertinimo programas panaudojant vieningą kompiuterių tinklą;

2.6. gerinti veisiamų kiaulių genetinį potencialą, mėsines savybes, kurti didelio produktyvumo bandas;

2.7. skatinti auginti didelės veislinės vertės eržilus ir kumeles bei gerinti jų veislines savybes;

2.8. išsaugoti Lietuvos Respublikos gyvulių ir paukščių genofondą.

III. FINANSAVIMO KRYPTYS

3. Veislininkystės programos finansavimas vykdomas šiomis kryptimis:

3.1. gyvulių produktyvumo kontrolės dalinis finansavimas;

3.2. gyvulių produktyvumo įvertinimo subsidijavimas;

3.3. gyvulių pirkimo veislininkystės tikslams subsidijavimas;

3.4. kitų gyvulių veislininkystės darbų ir paslaugų išlaidų visiškas apmokėjimas arba subsidijavimas;

3.5. eržilų ir kumelių depuose išlaikymo išlaidų dalinis finansavimas;

3.6. organizacinių veislininkystės priemonių apmokėjimas.

IV. FINANSAVIMO TVARKOS ĮGYVENDINIMAS

4. Veislininkystės programos priemonių išlaidų finansavimas vykdomas iš Specialiajai kaimo rėmimo programai skirtų asignavimų pagal išlaidų sąmatą, kurią tvirtina žemės ūkio ministras.

5. Lėšos veislininkystės programai vykdyti, panaudotos nuo 2002 m. sausio 1 d. iki šio įsakymo įsigaliojimo, apmokamos žemės ūkio ministro 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 88 „Dėl specialiosios kaimo rėmimo programos tikslinio finansavimo tvarkų ir sąlygų“ (Žin., 2001, Nr. 32 -1077) patvirtinta 12 priedo tvarka.

6. Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos ir finansų departamentas, vadovaudamasis Veislininkystės programos priemonių išlaidų sąmata, Finansų ministerijai teikia paraiškas lėšoms gauti. Finansų ministerija perveda lėšas Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba), kuri šiomis lėšomis disponuoja, tvarko buhalterinę apskaitą, kontroliuoja jų tikslinį panaudojimą ir už tai atsako.

7. Tarnyba perveda lėšas konkretiems vykdytojams pagal finansavimo kryptis ir atitinkamus dokumentus. Ketvirčiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 dienos Tarnyba teikia Žemės ūkio ministerijai ketvirtines šios programos lėšų panaudojimo ataskaitas.

V. Gyvulių produktyvumo kontrolės dalinis finansavimas

8. Valstybės įmonės „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ pagal viešosios įstaigos Kaimo verslo plėtros ir informacijos centro, o Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties pagal informacinės sistemos LIKIS pateiktus duomenis už kiekvieną per mėnesį kontroliuotą gyvulį mokama:

8.1. kontrolės asistentams:

8.1.1. fizinių asmenų laikomose gyvulių bandose, kai karvė kontroliuojama A4 metodu – 3,8 Lt už karvę, At metodu – 2,8 Lt už karvę, C metodu – kartą per ketvirtį – 2,8 Lt už karvę. Fizinių asmenų gyvulių bandose, kuriuose laikoma iki 10 karvių, produktyvumo kontrolė atliekama At metodu.

8.1.2. fizinių asmenų laikomose avių ir ožkų bandose – 2 Lt už ėriavedę, 3,8 Lt už ožkavedę;

8.1.3. fizinių asmenų kiaulių veislynuose už kuilį, paršavedę – 5 Lt, už veislinį kiaulių prieauglį nuo 5 mėn. – 1,5 Lt, o juridinių asmenų – kiaulių veislynuose – 0,35 Lt už kuilį, paršavedę, veislinį kiaulių prieauglį nuo 5 mėn. amžiaus;

8.2. rajonų gyvulių produktyvumo kontrolės vadovams – 430 Lt mėnesinį atlyginimą ir priedą: fizinių asmenų bandose – 0,15 Lt, juridinių asmenų – 0,05 Lt už kontroliuojamą karvę.

9. Valstybės įmonė „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ ir Valstybinė kiaulių veislininkystės stotis gali sudaryti sutartis su fiziniais asmenimis, kurių karvių, kiaulių, avių, ožkų produktyvumas kontroliuojamas, kitoms išlaidoms padengti.

10. Valstybės įmonės „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ ir Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties kontrolės asistentų kitoms išlaidoms: tarnybinių patalpų nuomos, transporto, komunalinių, pašto, telekomo, medicinos privalomo patikrinimo paslaugų bei konservantų, specialios aprangos, ūkinių-kanceliarinių, apskaitos blankų pirkimo išlaidoms skiriama po 5 litus per metus už kiekvieną metų pradžioje kontroliuotą gyvulį.

11. Jei fizinis asmuo nuosavybės teise turi mažiau nei 3 karves, jų produktyvumo kontrolė finansuojama pačių savininkų lėšomis, išskyrus Lietuvos vietines šėmas ir baltnugares karves.

12. Valstybės įmonės „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ ir Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties vadovai sudaro gyvulių produktyvumo kontrolės sutartis su juridiniais bei fiziniais asmenimis.

13. Tarnyba metų pradžioje patvirtina gyvulių produktyvumo kontrolės finansavimo sąmatas ir pagal jas perveda lėšas VĮ „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ bei Valstybinei kiaulių veislininkystės stočiai.

14. VĮ „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ ir Valstybinė kiaulių veislininkystės stotis ketvirčiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 dienos Tarnybai teikia ketvirtines lėšų gyvulių produktyvumo kontrolei panaudojimo ataskaitas.

VI. Gyvulių produktyvumo įvertinimO subsidijavimas

15. Už gyvulių produktyvumo įvertinimo išlaidas per metus mokamos tokios subsidijos:

15.1. rinktinių karvių laikytojams už birželio 1 d. turėtas ir pagal galiojančius reikalavimus įvertintas bei Viešojoje įstaigoje Kaimo verslo plėtros ir informacijos centras apskaitytas rinktines karves mokama 80 litų. Subsidijas Tarnyba perveda pagal rajonų valstybinių veislininkystės inspektorių pateiktas pažymas;

15.2. karvės savininkui už tikrinamojo buliaus dukterį, kai ji baigia pirmąją laktaciją ir laktacijos duomenys įtraukiami į buliaus įvertinimą, o jos kilmė patikrinta – 200 Lt;

15.3. UAB „Šilutės veislininkystė“ kontroliniam penėjimui auginamą buliuką – 1500 Lt, UAB „Panevėžio veislininkystė“ už kiekvieną įvertintą buliuką – 1500 Lt, regionų veislininkystės įmonėms už tikrinamų bulių laikymą – 3000 Lt už bulių;

15.4. Valstybinei kiaulių veislininkystės stočiai už įvertintą veislynuose ir apskaitytą informacinėje sistemoje LIKIS einamųjų metų sausio 1 d. – 4 Lt už paršavedę, kuilį, veislinį prieauglį nuo 5 mėn. amžiaus;

15.5. Valstybinei kiaulių veislininkystės stočiai už įvertintą kuilį ir paršavedę kiaulių kontrolinio penėjimo stotyje pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes – 500 Lt už kuilį, 400 Lt už paršavedę, eleverui – 200 Lt už įvertintą kiaulių prieauglį vyresnį nei 6 mėnesių amžiaus;

15.6. Veislynams ir veislinėms bandoms už įvertintą pagal vislumą ir produktyvumą elito ir pirma klase: aviną, ožį – 150 Lt, ėriavedę, ožkavedę – 100 Lt, už avių, ožkų veislinį prieauglį nuo 6 mėn. amžiaus – 50 Lt;

15.7. veislynams (išskyrus specialiosios paskirties žirgynus) ir veislinėms bandoms už ne jaunesnį kaip 3 metų amžiaus įvertintą ir į veisimo planą įtrauktą Lietuvos sunkiųjų ir stambiųjų žemaitukų veislės eržilą, jei su juo kasmet sukergiama ne mažiau kaip 5 tos pačios veislės į veisimo planą įtrauktos kumelės – 800 Lt už eržilą, už į veisimo planą įtrauktą kumelę – 800 Lt;

15.8. veislynams (išskyrus specialiosios paskirties žirgynus) ir veislinėms bandoms už įvertintą ne mažiau kaip pagal dviejų palikuonių kokybę, į veisimo planą įtrauktą trakėnų, hanoverio, arabų, anglų grynakraujų jojamųjų ir ristūnų veislės kumelę – 800 Lt;

15.9. laikytojams pagal Žemaitukų augintojų asociacijos pateiktus sąrašus už įvertintą ir į veisimo planą įtrauktą žemaitukų veislės eržilą, jei su juo kasmet sukergiama ne mažiau kaip dvi tos pačios veislės į veisimo planą įtrauktos kumelės – 800 Lt už eržilą, už į veisimo planą įtrauktą kumelę – 600 Lt.

16. Fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę gauti subsidijas, einamųjų metų ketvirčiui pasibaigus – iki kito mėnesio 15 dienos pateikia Tarnybai pažymą apie gyvulių produktyvumo įvertinimą per ketvirtį. Tarnyba, gavusi pažymas, perveda lėšas vertinamų veislinių gyvulių laikytojams.

VII. Gyvulių pirkimo veislininkystės tikslams subsidijavimas

17. Veislinių buliukų, kuriuos perka spermos kaupimui UAB „Panevėžio veislininkystė“, kaina už gyvojo svorio kilogramą nustatoma šalių susitarimu, bet ne didesnė kaip 4 Lt/kg, prie pagrindinės kainos taikomas 1300 Lt veislinės vertės priedas (be pridėtinės vertės mokesčio). Veislei perkami jauni buliukai gali būti tik pirmos grupės (41 ir daugiau balų pagal tėvų veislinę vertę) veisliniai buliukai. Veisliniai buliukai turi būti nupirkti ne vyresni kaip 6 mėn. amžiaus, o svoris ne didesnis kaip 250 kg.

18. Veislinių bulių, kuriuos iš UAB „Panevėžio veislininkystė“ perka bulių spermą kaupiančios ir turinčios teisę ją platinti įmonės, kaina nustatoma pagal formulę:

K = Kb + (V + 2 Kb) x (1 + 0,9 Br),

kur Kb – buliaus pirkimo sutartinė kaina – sutartinė kaina litais už 1 gyvojo svorio kilogramą, kaip parduodant skerdimui be subsidijos, padauginta iš buliaus svorio pirkimo metu;

V – veislinė vertė: pirmos grupės buliui – 1200 Lt;

Br – vertinimo metu išbrokuotų buliukų koeficientas, lyginant su vertinamų buliukų skaičiumi.

19. Už veislinį bulių, kai jį nuperka veislininkystės įmonės, užsiimančios spermos gamyba, bei veislinį buliuką, kai jį nuperka eleveras, skiriama 60 proc. pirkimo kainos (be PVM) subsidija.

20. UAB „Šilutės veislininkystė“ už kontroliniam auginimui, penėjimui nupirktą veislinį buliuką skiriama 70 proc. jų pirkimo kainos (be PVM) subsidija, jei tuo metu nupirktų buliukų 1 kg kaina daugiau kaip 50 proc. neviršija mėsos perdirbimo įmonių už I kategorijos galvijus mokamos kainos.

21. Valstybinei kiaulių veislininkystės stočiai bei eleverui už kontroliniam auginimui, penėjimui nupirktą veislinį paršelį skiriama 75 proc. jų pirkimo kainos subsidija, jei tuo metu nupirktų kontroliniam penėjimui paršelių 1 kg kaina daugiau kaip 50 proc. neviršija mėsos perdirbimo įmonių už pirmos kategorijos kiaules mokamos kainos, o kontroliniam auginimui nupirkta veislinių kiaulių prieauglį – neviršija 150 proc. I kategorijos mėsos perdirbimo įmonių mokamos kainos.

22. Specialiosios paskirties žirgynams už nupirktus veislinius eržilus ir kumeles skiriama 70 proc. pirkimo kainos (be PVM) subsidija, bet ne daugiau kaip 20 000 Lt už nupirktą eržilą ir 5000 Lt už veislinę kumelę.

23. Tarnybos viršininkas metų pradžioje, atsižvelgdamas į fizinių bei juridinių asmenų pateiktas paraiškas paramai gauti, įsakymu nustato veislinių gyvulių pirkėjus, kuriems bus skirtos subsidijos, ir apimtis.

24. Juridiniai ir fiziniai asmenys, nupirkę veislinius gyvulius, iki kito mėnesio 15 d. pateikia Tarnybai pirkimo dokumentų suvestinę pažymą, pagal kurią išmokama subsidija.

VIII. Kitų gyvulių veislininkystės darbų IR PASLAUGŲ visiškas apmokėjimas arba subsidijavimas

25. Tarnyba, neviršydama žemės ūkio ministro patvirtintos sąmatos, sudaro sutartis: su VĮ“Pieno tyrimai“ dėl kontroliuojamų karvių pieno sudėties ir kokybės tyrimų paslaugos subsidijavimo, mokant 1,13 Lt (įskaitant PVM) už bandinį (bandinyje: pieno riebalų, baltymų, somatinių ląstelių ir urėjos kiekio); su VĮ „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ dėl gyvulių produktyvumo kontrolės darbų organizavimo paslaugos subsidijavimo, mokant 5,5 Lt (įskaitant PVM) už kontroliuotą gyvulių skaičių per metus ir dėl duomenų bazės pieno kvotoms formavimo paslaugos subsidijavimo, mokant 4 Lt už surinktus duomenis iš 1 pieno ūkio (įskaitant PVM); su kitais juridiniais asmenimis dėl: veislinių gyvulių kraujo grupių tyrimo, Lietuvoje laikomų įvairių veislių kiaulių bei jų mišrūnų mėsinių savybių tyrimo; veislinių gyvulių paveldimų ydų ir ligų tyrimo; gyvūnų kilmės patikslinimo pagal DNR testą; selekcinių, veislinių gyvulių vertinimo taisyklių ir kitų programų rengimo; bulių įvertinimo pagal palikuonių mėsines savybes; gyvulių įvertinimo BLUP ir kitais metodais; streso tyrimų; veislinių bulių, buliukų, kuilių ir paršavedžių vertinimo pagal palikuonių kontrolinio auginimo, penėjimosi ir mėsines savybes; Lietuvoje veisiamų mėsinių veislių galvijų veislinės vertės nustatymo pagal eksterjerą; bulių dukterų vertinimo pagal eksterjerą, išsivystymą ir produktyvumą; mėsinių veislių buliukų kontrolinio penėjimo naujų technologijų, atitinkančių ES reikalavimus, diegimo ir jų tobulinimo; bulių ir kuilių spermos kokybės įvertinimo; kontrolinio auginimo stotyje išaugintų kiaulių kontrolinių skerdimų ir skerdenų mėsinių savybių įvertinimo; veislinių kuilių ir paršavedžių genealogijos ir apskaitos dokumentų kaupimo informacinėje LIKIS sistemoje; veislinių kiaulių prieauglio atrankos pagal jų raumeningumą matuojant ultragarso „Piglog – 105“ arba kitu leistinu aparatu; spermos kriokonservavimo ir naudojimo technologijos tobulinimo; kumelių sėklinimo technologijos įdiegimo ir jos tobulinimo; kiaulių kontrolinio penėjimo ir auginimo bei skerdenų kompleksinio įvertinimo programos tobulinimo; bulių spermos genofondo išsaugojimo. Už azotą, sunaudotą spermos genofondo saugojimui, skiriama subsidija iki 100 proc. išlaidų, bet ne didesnė kaip 700 Lt /t (be PVM), neįskaitant transportavimo išlaidų.

26. Lietuvos retų vietinių veislių gyvulių bei paukščių genofondo išsaugojimui skiriama subsidija ne didesnė kaip: 800 Lt už galviją, 1500 Lt už arklį, 225 Lt už vietinės arba Lietuvos baltosios veislės kiaulę, 250 Lt už avį, 50 Lt už vištinę žąsį. Lietuvos retų vietinių veislių gyvulių bei paukščių genofondo saugojimo apimtis nustato žemės ūkio ministro įsakymu sudaryta komisija.

27. Tarnyba su darbų ir paslaugų vykdytojais sudaro sutartis ir atsiskaito su jais sutartyse numatytomis sąlygomis ir terminais.

IX. ERŽILŲ IR KUMELIŲ išlaikymo DEPUOSE išlaidų dalinis finansavimas

28. Žirgynams – specialios paskirties bendrovėms, kurių veiklai būtinas specialus režimas ir nustatomos privalomos užduotys (žemės ūkio ministro 2001 m. spalio 5 d. įsakymas Nr. 344; Žin., 2001, Nr. 87-3041), už kiekvieną ketvirčio pradžioje laikomą ir įvertintą Lietuvos sunkiųjų, stambiųjų žemaitukų ir žemaitukų veislės eržilą mokama 4500 Lt, už į veisimo planą įtrauktą kumelę – 4000 Lt metinė subsidija, už kiekvieną ketvirčio pradžioje laikomą įvertintą ir į veisimo planą įtrauktą trakėnų, grynakraujų jojamųjų, arabų ir ristūnų veislės eržilą mokama 2000 Lt, už į veisimo planą įtrauktą kumelę – 1500 Lt metinė subsidija. Iš šių lėšų 10 proc. skiriama regionų arklininkystės grupių vyresniųjų specialistų išlaikymo išlaidoms, kurias tvarko Tarnyba.

29. Specialios paskirties žirgynai metų pradžioje pateikia Tarnybai eržilų ir kumelių depuose pagal 28 punkte nurodytas veisles skaičių ir numatomas išlaidas jų išlaikymui ketvirčiais ir metams. Ketvirčiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 dienos pateikia Tarnybai analogiškas ataskaitas apie faktiškai laikytą arklių skaičių ir lėšų panaudojimą.

30. Tarnyba metų pradžioje patvirtina eržilų ir kumelių išlaikymo depuose sąmatas specialios paskirties žirgynams, o ketvirčiui pasibaigus patikslina pagal turimą faktinį arklių skaičių. Tarnyba, vadovaudamasi sąmatomis, lėšas perveda specialios paskirties žirgynams.

X. ORGANIZACINIŲ veislininkystės Priemonių APMOKĖJIMas

31. Bendro pobūdžio organizacinės veislininkystės priemonės apmokamos visiškai arba skiriamos subsidijos.

32. Tarnyba metų pradžioje patvirtina metinę organizacinių veislininkystės priemonių sąmatą: arklių pajėgumų išbandymų varžybų, veislinių gyvulių parodų ir aukcionų organizavimo, gyvulių augintojų ir gerintojų asociacijoms už kilmės knygų tvarkymą, selekcijos programos rengimo, veislininkystės norminių dokumentų rengimo pagal ES teisės aktų reikalavimus, ekspertų konsultacijų, veislinių gyvulių kilmės pažymėjimų, informacinių leidinių, veislininkystės apskaitos blankų leidybos, reklamos, darbuotojų apmokymo, kvalifikacijos kėlimo, nario mokesčio Tarptautiniam gyvulių apskaitos komitetui (ICAR), Europos gyvulininkystės produkcijos gamintojų asociacijai (EAAP) bei kitų bendro pobūdžio išlaidų.

33. Tarnyba su organizacinių veislininkystės priemonių rengėjais – vykdytojais sudaro sutartis ir atsiskaito su jais sutartyse numatytomis sąlygomis ir terminais.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2002 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 72

VEISLINIŲ GYVULIŲ, PAUKŠČIŲ, ŽUVŲ IR ŽVĖRELIŲ ĮSIGIJIMO TIKSLINIO FINANSAVIMO TVARKA

I. Bendrosios nuostatos

1. Šia tvarka siekiama:

1.1. skatinti ūkininkus, žemės ūkio bendroves ir kitus ūkio subjektus auginti ir platinti produktyviuosius gyvulius, paukščius, žvėrelius, žuvis.

1.2. gerinti produktyviųjų gyvulių, paukščių, žvėrelių, žuvų produktyviąsias savybes ir gaminamos produkcijos kokybę, kad ji būtų konkurencinga, mažėtų gyvulių produktyvumo skirtumai lyginant su Europos Sąjungos šalimis.

2. Subsidijos mokamos:

2.1. gyvulių augintojams, išauginusiems ir pardavusiems veislinius gyvulius, kurių kilmė ir individualios veislinės savybės atitinka veisliniams gyvuliams keliamus reikalavimus ir jų bandos arba ūkiai įrašyti į Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) įsakymu patvirtintus gyvulių, žvėrelių veislynų, veislinių bandų, paukščių veislynus ir reprodukcinių ūkių sąrašus;

2.2. gyvulių augintojams, kontroliuojantiems karves ir telyčias;

2.3. paukščių veislinių ir reprodukcinių ūkių, žvėrelių ir triušių veislinių bandų sąrašuose esantiems juridiniams ir fiziniams asmenims, įsivežusiems iš užsienio šalių veislinę medžiagą;

2.4. Valstybiniam žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centrui, aprūpinančiam centro filialus veisline medžiaga.

3. Gyvulio savininkas privalo turėti veislinio gyvulio kilmės pažymėjimą ar sertifikatą.

4. Atsižvelgiant į veislinių gyvulių išauginimo sudėtingumą, pašarų, darbo sąnaudas, veislę ir veislinių gyvulių produktyvumą, prie pagrindinės kainos nustatoma veislinė vertė, kuri susideda iš pradinės veislinės vertės ir priedo prie veislinės vertės.

5. Subsidija, mokama veislinių gyvulių (galvijų, kiaulių, arklių, avių, ožkų) augintojams (pardavėjams), sudaro 80 proc. veislinės vertės. Likusią veislinės vertės dalį turi sumokėti pirkėjas.

6. Už pakartotinai pirkto arba parduoto veislinio gyvulio, paukščio, žuvies ar žvėrelio veislinę vertę subsidija nemokama.

7. Lėšos veislinių gyvulių, paukščių, žuvų ir žvėrelių įsigijimo subsidijavimui, panaudotos nuo 2002 m. sausio 1 d. iki šio įsakymo įsigaliojimo, apmokamos žemės ūkio ministro 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 88 „Dėl specialiosios kaimo rėmimo programos tikslinio finansavimo tvarkų ir sąlygų“ (Žin., 2001, Nr. 32 -1077) patvirtinta 11 priedo tvarka.

ii. Veislinių galvijų prieaugliai

8. Veislinių veršingų (nuo 3 veršingumo mėn.) telyčių pagrindinė kaina už gyvąjį svorį nustatoma šalių susitarimu.

9. Prie pagrindinės kainos nustatyta veislinė vertė – 800 Lt už labai gerai (80–100 balų) ir 600 Lt už gerai (70–79 balų) įvertintas veislines veršingas telyčias.

10. Veislei parduodamos ir subsidijos mokamos už veršingas veislines telyčias, kurių motinų produktyvumas apskaitomas Viešojoje įstaigoje Kaimo verslo plėtros ir informacijos centre ir yra ne mažiau kaip dvejų metų produktyvumo duomenys, o jų tėvai – aprobuoti buliai.

11. Iš eleverų parduodamų kergimui veislinių buliukų, atvestų rinktinių karvių bei grynaveislių mėsinių buliukų, atvestų grynaveislių mėsinių veislių karvių, pagrindinė kaina už gyvąjį svorį nustatoma šalių susitarimu, bet ne didesnė kaip 4,0 Lt už 1 kg gyvojo svorio. Prie pagrindinės kainos taikoma 300 procentų veislinės vertės priedas.

12. Grynaveislių mėsinių veislių telyčių ir buliukų nuo 12 mėn. amžiaus pagrindinė kaina už gyvąjį svorį nustatoma šalių susitarimu. Prie pagrindinės kainos nustatyta 700 Lt veislinė vertė.

13. Nustelbiamuoju kryžminimu gautų mėsinių veislių mišrūnių veršingų telyčių (tėvai – mėsinių veislių buliai) pagrindinė kaina už gyvąjį svorį nustatoma šalių susitarimu. Prie pagrindinės kainos nustatyta veislinė vertė:

13.1. I kartos mišrūnėms (tėvai – vienos iš mėsinių veislių buliai) – 500 Lt;

13.2. II kartos mišrūnėms (tėvai ir motinų tėvai – vienos iš mėsinių veislių buliai) – 600 Lt;

13.3. III ir IV kartos mišrūnėms – 700 Lt;

iii. Veislinių kiaulių prieaugliai

14. Pagrindinė veislinių kuiliukų ir kiaulaičių kaina už gyvąjį svorį nustatoma šalių susitarimu, bet ne mažesnė už praėjusį mėnesį Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos pateiktą superkamų kiaulių vidutinę kainą.

15. Grynaveislių Lietuvos baltųjų, Lietuvos baltųjų mėsinio ir bekoninio tipų, Lietuvos vietinių, jorkšyrų, landrasų, didžiųjų baltųjų veislių kuiliukų ir šių veislių pirmos kartos mišrūnų (hibridų), taip pat šių veislių I kartos mišrūnų su specializuotomis mėsinėmis veislėmis ir specializuotų mėsinių veislių (hemšyrų, pjetrenų, diurokų) kuiliukams bei šių veislių I kartos mišrūnų kuiliukams nustatyta pradinė veislinė vertė po 350 Lt, kai kuiliukų raumeningumas nustatytas „Piglog“ tipo arba kitu leistinu aparatu, yra ne mažiau kaip:

15.1. Lietuvos baltųjų – 51 proc;

15.2. Lietuvos baltųjų mėsinio ir bekoninio tipų – 52 proc;

15.3. Jorkšyrų, landrasų, didžiųjų baltųjų – 53 proc;

15.4. Lietuvos baltųjų, jorkšyrų, landrasų, didžiųjų baltųjų I kartos mišrūnų – 52 proc;

15.5. Lietuvos vietinių – 45 proc;

15.6. specializuotų mėsinių veislių bei šių veislių I kartos mišrūnų – 58 proc.

16. Prie veislinio kuiliuko pradinės veislinės vertės nustatyti veislės priedai:

16.1. 30 proc., jeigu motininių veislių kuiliuko raumeningumas, nustatytas „Piglog“ tipo arba kitu leistinu aparatu, yra: Lietuvos baltųjų – ne mažiau kaip 52, Lietuvos baltųjų mėsinio ir bekoninio tipų – 53, jorkšyrų, landrasų, didžiųjų baltųjų – 54, Lietuvos baltųjų, jorkšyrų, landrasų, didžiųjų baltųjų I kartos mišrūnų – 53, specializuotų mėsinių veislių bei šių veislių I kartos mišrūnų – 59 proc.;

16.2. 40 proc., jeigu raumeningumas yra Lietuvos baltųjų – ne mažiau kaip 53, Lietuvos baltųjų mėsinio ir bekoninio tipų – ne mažiau kaip 54, jorkšyrų, landrasų, didžiųjų baltųjų – ne mažiau kaip 55, Lietuvos baltųjų, jorkšyrų, landrasų, didžiųjų baltųjų I kartos mišrūnų – ne mažiau kaip 54, specializuotų mėsinių veislių bei šių veislių I kartos mišrūnų – ne mažiau kaip 59 proc.;

16.3. jeigu kuiliuko tėvai įvertinti pagal palikuonių penėjimosi ar kontrolinio auginimo ir mėsinės savybes, pradinis veislinės vertės priedas didinamas:

16.3.1. kai vienas iš tėvų už kontrolinį palikuonių penėjimosi ar kontrolinį auginimą ir mėsines savybes įvertintas pagal Žemės ūkio ministerijos 1998 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 246 patvirtintas Veislinių kiaulių vertinimo taisykles: Lietuvos baltųjų veislės – ne mažiau kaip 60 balų, kitų veislių – 65 balais, pradinis veislinės vertės priedas didinamas 30 proc.;

16.3.2. kai abu kuiliuko tėvai pagal palikuonių penėjimąsi ar kontrolinio auginimo ir mėsines savybes įvertinti pagal Žemės ūkio ministerijos 1998 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 246 patvirtintas Veislinių kiaulių vertinimo taisykles: Lietuvos baltųjų veislės – ne mažiau kaip 60 balų, kitų veislių – 65 balais, pradinis veislinės vertės priedas didinamas 60 proc.;

17. Kuiliukai turi būti ištirti streso geno atžvilgiu.

18. Grynaveislių ir I kartos mišrūnų (hibridinių) veislinių kiaulaičių pradinė veislinė vertė – 180 Lt, kai motininių veislių kiaulaičių raumeningumas nustatytas „Piglog“ tipo arba kitu leistinu aparatu, yra: Lietuvos baltųjų – ne mažiau kaip 50, Lietuvos baltųjų mėsinio ir bekoninio tipų – 51, jorkšyrų, landrasų, didžiųjų baltųjų – 52, Lietuvos baltųjų, jorkšyrų, landrasų, didžiųjų baltųjų I kartos mišrūnų – 52, Lietuvos vietinių – 43, specializuotų mėsinių veislių bei šių veislių I kartos mišrūnų – 57 proc.

19. Prie veislinės kiaulaitės pradinės veislinės vertės nustatyti veislės priedai:

19.1. jeigu motininių veislių kiaulaitės mėsingumas, nustatytas „Piglog“ tipo ar kitu leistinu aparatu, yra ne mažesnis kaip: Lietuvos baltųjų – 51, Lietuvos baltųjų mėsinio ir bekoninio tipų – 52, jorkšyrų, landrasų, didžiųjų baltųjų – 53, Lietuvos baltųjų, jorkšyrų, landrasų, didžiųjų baltųjų I kartos mišrūnių – 53, specializuotų mėsinių veislių bei šių veislių I kartos mišrūnių – 58 proc., pradinis veislinės vertės priedas didinamas 30 proc.;

19.2. jeigu raumeningumas yra: Lietuvos baltųjų – ne mažiau kaip 52, Lietuvos baltųjų mėsinio ir bekoninio tipų – ne mažiau kaip 53, jorkšyrų, landrasų, didžiųjų baltųjų – ne mažiau kaip 54, Lietuvos baltųjų, jorkšyrų, landrasų, didžiųjų baltųjų I kartos mišrūnių – ne mažiau kaip 54, specializuotų mėsinių veislių bei šių veislių I kartos mišrūnių – ne mažiau kaip 59 proc., tai pradinis veislinės vertės priedas didinamas 40 proc.;

19.3. jeigu kiaulaitės tėvai įvertinti pagal palikuonių penėjimosi ar kontrolinio auginimo ir mėsines savybes, pradinis veislinės vertės priedas didinamas:

19.3.1. kai vienas iš tėvų už kontrolinį palikuonių penėjimąsi ar kontrolinį auginimą ir mėsines savybes įvertintas pagal Žemės ūkio ministerijos 1998 m. lapkričio 11 d. įsakymą Nr. 246 patvirtintas Veislinių kiaulių vertinimo taisykles: Lietuvos baltųjų veislės – ne mažiau kaip 60 balų, kitų veislių – 65 balais, pradinis veislinės vertės priedas didinamas 30 proc.;

19.3.2. kai abu kiaulaitės tėvai pagal palikuonių penėjimąsi ar kontrolinio auginimo ir mėsines savybes įvertinti Žemės ūkio ministerijos 1998 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 246 patvirtintas Veislinių kiaulių vertinimo taisykles: Lietuvos baltųjų veislės – ne mažiau kaip 60 balų, kitų veislių – 65 balais, pradinis veislinės vertės priedas didinamas 60 proc.

iv. Veisliniai arkliai

20. Pagrindinė kaina už gyvąjį svorį nustatoma šalių susitarimu, bet ne mažesnė kaip 3,0 Lt/kg.

21. Lietuvos sunkiųjų, stambiųjų žemaitukų, žemaitukų, ristūnų, trakėnų, arabų, grynakraujų jojamųjų, hanoverių veislių arklių veislinė vertė – 2000 Lt/vnt.

22. Veislinė vertė mokama tik už elito klasės identifikuotus arklius nuo 18 mėn. amžiaus, įrašytus į kilmės knygas (jų papildymą) arba registrą.

v. Veislinių avių prieaugliAi

23. Pagrindinė kaina už gyvąjį svorį nustatoma šalių susitarimu, bet ne mažesnė kaip 2,5 Lt/kg.

24. Veislinių avinukų nuo 4 mėn. iki 2 metų amžiaus ir avyčių nuo 4 mėn. iki 1,5 metų amžiaus veislinė vertė – 280 Lt/vnt.

vi. Veislinių ožkų prieaugliAi

25. Pagrindinė kaina už gyvąjį svorį nustatoma šalių susitarimu, bet ne mažesnė kaip, 3,0 Lt/kg.

26. Ožkų prieauglio nuo 2 mėn. iki 1 metų amžiaus veislinė vertė – 160 Lt/vnt.

vii. Vienadieniai viščiukai ir kalakučiukai

27. Siekdami didinti Lietuvoje veisiamų paukščių tėvų pulkų genetinį potencialą ir atnaujinti veisiamas veisles, ūkio subjektai, norintys įvežti iš užsienio veislinius paukščius tėvų pulkams komplektuoti, turi gauti rajono valstybinio veislininkystės inspektoriaus (toliau – rajono inspektorius) ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bendrą išvadą, kaip pirkėjas pasiruošęs įsigytus veislinius paukščius laikyti, panaudoti ir užtikrinti jų aukštą produktyvumą, taip pat turi pateikti atitinkamos asociacijos rekomendaciją.

28. Už pirktus iš užsienio šalių vienadienius viščiukus ir kalakučiukus tėvų pulkams komplektuoti nustatyta subsidija 50 proc. jų pirkimo kainos, bet ne didesnė kaip:

28.1. mėsinių veislių vienadieniams viščiukams – 0,9 Lt/vnt.,

28.2. dėsliųjų veislių vienadieniams viščiukams – 1,0 Lt/vnt,

28.3. kalakučiukams – 4 Lt/vnt.

viIi. žvėreliai

29. Siekdami didinti Lietuvoje veisiamų žvėrelių genetinį potencialą ir atnaujinti veisles, ūkio subjektai, norintys įvežti iš užsienio veislinius žvėrelius, turi gauti rajono inspektoriaus ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bendrą išvadą, kaip pirkėjas, pasiruošęs įsigytus veislinius žvėrelius laikyti, panaudoti ir užtikrinti jų aukštą produktyvumą.

30. Už pirktus iš užsienio šalių grynaveislius žvėrelius skiriama iki 50 proc. jų pirkimo kainos subsidija, bet ne didesnė kaip:

30.1. audinės patelę – 30 Lt, audinės patiną – 50 Lt,

30.2. žydrąją lapę – 60 Lt,

30.3. juodsidabrę lapę – 80 Lt.

iX. žuvys ir ikrai

31. Veislinio karpio – reproduktoriaus pagrindinė kaina už gyvąjį svorį ir veislinė vertė nustatoma šalių susitarimu. Subsidija už veislinį karpį reproduktorių nustatyta 70 proc. pardavimo kainos, bet ne didesnė kaip 8 Lt/kg.

32. Pirktiems žuvų ikrams nustatyta 80 proc. pirkimo kainos subsidija, bet ne daugiau kaip:

32.1. seliavų ikrams – 0,006 Lt/vnt.,

32.2. vėgėlių ikrams – 0,001 Lt/vnt.,

32.3. lydekų, plačiakakčių, amūrų, lynų ikrams – 0,012 Lt/vnt.,

32.4. eršketinių žuvų apvaisintiems ikrams – 0,6 Lt/vnt.,

32.5. sykų, starkių, šamų, peledžių ikrams – 0,04 Lt/vnt.,

32.6. lašišų, šlakių, upėtakių apvaisintiems ikrams – 0,10 Lt/vnt.

X. SUBSIDIJŲ išmokėjimo tvarka

33. Veislinių gyvulių augintojai (pardavėjai) gyvulių pardavimui įforminti sudaro ir pirkėjams pateikia šiuos dokumentus:

33.1. pirkimo-pardavimo sutartį trimis egzemplioriais, kurioje abi šalys nustato: savo teises ir prisiima įsipareigojimus, atsiskaitymo tvarką, atsakomybę už sutarties nevykdymą arba netinkamą vykdymą ir kitas sąlygas;

33.2. veislinių gyvulių kilmės pažymėjimus ar sertifikatus;

33.3. sąskaitą-faktūrą arba PVM sąskaitą-faktūrą, kuriose be privalomųjų apskaitos dokumentų rekvizitų turi būti nurodyta parduodamų veislinių gyvulių rūšis, kiekis, veislė, svoris, inventorinis numeris, pagrindinė kaina, veislinės vertės priedas, visa kaina su veislinės vertės priedu ir priklausanti mokėti suma be PVM (atskaičiavus subsidiją);

33.4. fiziniai asmenys, negalintys įsigyti sąskaitų-faktūrų, bet auginantys ir turintys teisę platinti veislinę medžiagą, veislinių gyvulių nustatytos formos (tris egzempliorius) pirkimo-pardavimo aktus, kuriuos sudaro gyvulių produktyvumo kontrolę atliekantys kontrolės asistentai, o parduodant arklius – vyresnieji arklių veislininkystės specialistai regionuose.

34. Veislinių gyvulių augintojai (pardavėjai), norėdami gauti subsidiją už parduotus veislinius gyvulius, rajono valstybiniam veislininkystės inspektoriui pateikia šiuos dokumentus:

34.1. vieną pirkimo-pardavimo sutarties egzempliorių;

34.2. vieną sąskaitų-faktūrų arba PVM sąskaitų-faktūrų egzempliorių, arba vieną pirkimo-pardavimo aktą;

34.3. juridiniai ir fiziniai asmenys, pardavę veislinius gyvulius į užsienio šalis, pateikia muitinės deklaracijos originalą ir kopiją (kopija pasilieka pas rajono valstybinį veislininkystės inspektorių).

35. Rajono inspektorius pirkimo-pardavimo sutartį, gautą iš pardavėjo, per 5 darbo dienas persiunčia to rajono inspektoriui, kuriame gyvena veislinių gyvulių pirkėjas. Sutartys saugomos dešimt metų.

36. Už nupirktus iš užsienio veislinius vienadienius viščiukus, kalakučiukus ir žvėrelius, subsidija mokama, kai pirkėjas atitinkamo rajono inspektoriui pristato pažymą (priedas) apie pirktą veislinę medžiagą iš užsienio šalių per 2002 metus subsidijai gauti dviejuose egzemplioriuose ir prideda priedus bei jų kopijas:

36.1. pirkimo-pardavimo sutartį;

36.2. kilmės dokumentus;

36.3. muitinės vertės bendrąjį dokumentą;

36.4. muitinės vertės deklaraciją;

36.5. veterinarinį sertifikatą;

36.6. apmokėtas sąskaitas-faktūras arba PVM sąskaitas-faktūras.

37. Rajono inspektorius, patikrinęs dokumentų originalus, patvirtina kopijas ir suderina pažymą apie rajone įsigytus veislinius paukščius, kalakučiukus ir žvėrelius. Dokumentų kopijas bei pažymos du egzempliorius subsidijai už įvežtus iš užsienio veislinius vienadienius viščiukus, kalakučiukus bei veislinius žvėrelius gauti, rajono valstybinis veislininkystės inspektorius pateikia Tarnybai.

38. Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras dėl žuvų veislinės medžiagos subsidijų gavimo sudaro sutartį su Tarnyba ir atsiskaito sutartyje nustatyta tvarka. Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras tvarko nupirktų ar parduotų karpių bei žuvų ikrų apskaitą ir už tai atsako.

39. Visi pirkti veisliniai gyvuliai, paukščiai, žuvys ir žvėreliai, už kurių pirkimą buvo suteikta valstybės subsidija, turi būti nustatyta tvarka pirkėjo užpajamuoti (užregistruoti), o arkliai, telyčios ir ožkos papildomai apskaitytos Kaimo verslo plėtros ir informacijos centre, kiaulės – Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties informacinėje sistemoje pagal pirkėjo gyvenamąją vietą.

40. Rajono inspektorius, patikrinęs parduotų veislinių gyvulių pardavimo dokumentus ir įsitikinęs jų teisingumu, kiekvieno mėnesio 5 d. pateikia pažymą apie pardavėjams priklausančias subsidijas už parduotus veislinius gyvulius per 2002 metus Tarnybai dėl subsidijų skyrimo.

41. Tarnyba, gavusi pažymas iš rajonų, išanalizuoja jas, padaro suvestines ir jų pagrindu pateikia Ekonomikos ir finansų departamentui lėšų poreikį subsidijoms išmokėti.

42. Tarnyba, gavusi iš Finansų ministerijos lėšas, privalo jas per 5 darbo dienas nuo lėšų gavimo pervesti veislinių gyvulių augintojams (pardavėjams).

XI. ATSAKOMYBĖ

43. Už dokumentų, įrodančių tinkamumą gauti subsidijas, atsako juos pateikę veislinių gyvulių savininkai.

44. Asmuo, neteisėtai gavęs subsidiją už veislinių gyvulių veislinę vertę arba padėjęs ją tokiu būdu gauti (gyvuliai faktiškai nenupirkti, be rimtos priežasties nepanaudoti tolesniam veisimui: galvijai, kiaulės, arkliai, avys, ožkos pirkėjo dvejus metus neišlaikyti arba perparduoti) atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

45. Pirkimo metu rajono inspektorius sudaro sutartį su gyvulio pirkėju, kurioje pirkėjas įsipareigoja auginti, neparduoti, nedovanoti ar kitu būdu neperleisti kitiems asmenims gyvulio – ne mažiau kaip 2, veislinių paukščių ir žvėrelių – 1 metus, už kurių veislinę vertę skiriama subsidija, o pažeidęs šį įsipareigojimą privalo valstybei grąžinti išmokėtą subsidiją. Pirkėjui atsisakius sudaryti sutartį, jis privalo sumokėti visą gyvulio veislinę vertę, o pardavėjui tokiu atveju subsidija pagal šio įsakymo nustatytą tvarką yra nemokama.

______________

Forma, patvirtinta Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministro 2002 m. kovo 6 d.

įsakymu Nr. 72

Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Tvirtinu

Tarnybos viršininkas

A. V. ____________________

(vardas, pavardė)

_________________

(parašas)

_____________

(data)

PAŽYMA apie ………………………. Rajonui priklausančias subsidijas už parduotus

veislinius gyvulius per 2002 m. …………………… mėnesį

__________________ Nr. _________

(data)

__________________________________________________________________

(sudarymo vieta)

Eilės Nr.

Pardavėjo pavadinimas arba vardas ir pavardė, įmonės ar asmens kodas, kodas IS, adresas ir banko rekvizitai

Pirkėjo pavadinimas arba vardas ir pavardė, įmonės ar asmens kodas, kodas IS, adresas ir banko rekvizitai

Gyvulio inv. Nr.

Pirkimo data

Lytis

Veislė

Svoris, kg

Pagrindinė sutartinė kaina, Lt/kg

Kaina už svorį, Lt

20 proc. veislinės vertės priedo, Lt

Iš viso sumokėjo pirkėjas, Lt

Visas veislinės vertės priedas, Lt

Pardavėjui išmokama subsidija, Lt

Pastabos

Iš viso pardavėjų:

Iš viso gyvulių:

Vidurkis

Suma

Priklausanti subsidija litais (suma žodžiais) __________________________________________________________

Inspektorius ___________________

A. V. (parašas) (vardas, pavardė)

______________

Forma, patvirtinta Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministro 2002 m. kovo 6 d.

įsakymu Nr. 72

_____________________________________________________________

(Pirkėjo vardas, pavardė arba įmonės pavadinimas)

___________________________________________________________

(Pirkėjo duomenys – adresas ir banko rekvizitai)

Tvirtinu

Valstybinės gyvulių veislininkystės

priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

viršininkas

A. V. ___________________________________

(vardas, pavardė)

________________________

(parašas)

_________________

(data)

PAŽYMA apie pirktą veislinę medžiagą iš užsienio šalių per 2002 m. …………………… mėnesį subsidijai gauti

______________ Nr. __________

(data)

Eilės Nr.

Šalis, pardavėjo pavadinimas arba vardas, pavardė, įmonės ar asmens kodas, adresas, banko rekvizitai.

Pirkimo data

Lytis

Veislė

Kiekis, vnt.

Pirkimo kaina, Lt

Kaina už vienetą, Lt

Galima skirti subsidijją 50 proc. pirkimo vertės, Lt

Nustatyta subsidija, Lt/vnt.

Priklauso bendra subsidijų suma, Lt

Išmokama subsidija, Lt

Pastabos (nurodykite kitus svarbius duomenis)

Subsidijos suma (žodžiais)________________________________________________________________________

_______________________________________________ _________

(Pirkėjo pareigos) A. V. (parašas) (vardas, pavardė)

_______________________________________________ _________

(Vyriausiasis finansininkas) A. V. (parašas) (vardas, pavardė)

SUDERINTA

________________ rajono valstybinis veislininkystės inspektorius

A. V.

_______________________

(Parašas)

_________________________________

(Vardas, pavardė)

____________________

(Data)

______________