Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2004 M. RUGPJŪČIO 17 D. NUTARIMO NR. 966 „DĖL PRAMONINIŲ AVARIJŲ PREVENCIJOS, LIKVIDAVIMO IR TYRIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2010 m. gegužės 12 d. Nr. 555
Vilnius
Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą Nr. 966 „Dėl Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 130-4649; 2008, Nr. 109-4159):
1. Išdėstyti antraštę taip:
2. Išdėstyti preambulę taip:
„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 115-3230; 2009, Nr. 159-7207) 2 straipsnio 25 punktu ir 29 straipsniu ir įgyvendindama 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyvą 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 2 tomas, p. 410) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1137/2008 (OL 2008 L 311, p. 1), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:“.
4. Papildyti šiuo 2 punktu:
5. Nurodytuoju nutarimu patvirtintuose Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatuose:
5.1. Įrašyti 1 punkte vietoj žodžio „pavojingų“ žodį „pavojingųjų“ ir vietoj žodžio „pavojingomis“ žodį „pavojingosiomis“.
5.2. Išdėstyti 2 punktą taip:
„2. Šių nuostatų reikalavimai taikomi objektams, kuriuose esamų pavojingųjų medžiagų kiekis prilygsta kvalifikaciniam kiekiui, nurodytam šiuo nutarimu patvirtintų Pavojinguosiuose objektuose esančių medžiagų, mišinių ar preparatų, priskiriamų pavojingosioms medžiagoms, sąrašo ir priskyrimo kriterijų aprašo 1 lentelės „Pavojingų medžiagų sąrašas“ ir 3 lentelės „Pavojingų medžiagų kategorijos“ antrojoje skiltyje (toliau – I lygis), ar jį viršija, išskyrus šių nuostatų IV, V ir VIII skyrius, taip pat 53 ir 54.4 punktus, kurie taikomi tik tiems pavojingiesiems objektams, kuriuose esamų pavojingųjų medžiagų kiekis prilygsta kvalifikaciniam kiekiui, nurodytam šiuo nutarimu patvirtintų Pavojinguosiuose objektuose esančių medžiagų, mišinių ar preparatų, priskiriamų pavojingosioms medžiagoms, sąrašo ir priskyrimo kriterijų aprašo 1 lentelės „Pavojingų medžiagų sąrašas“ ir 3 lentelės „Pavojingų medžiagų kategorijos“ trečiojoje skiltyje (toliau – II lygis), ar jį viršija.“
5.3. Išdėstyti 3 punktą taip:
„3. Šie nuostatai netaikomi:
3.3. pavojingųjų medžiagų gabenimui automobilių keliais, geležinkeliais, vidaus vandenų keliais, jūra ar oru, tarpiniam laikinajam sandėliavimui už šių nuostatų reglamentuojamų objektų ribų, taip pat pakrovimui ir iškrovimui, perkėlimui į kitas transporto priemones ar iš jų dokuose, prieplaukose ir skirstymo vietose;
3.4. pavojingųjų medžiagų transportavimui vamzdynais, įskaitant siurblines, už šių nuostatų reglamentuojamų pavojingųjų objektų ribų;
3.5. mineralų naudojimui (žvalgybai, gavybai ir perdirbimui) šachtose, karjeruose ar gręžiniuose, išskyrus cheminio ir šiluminio perdirbimo operacijas ir su jomis susijusį sandėliavimą, naudojant pavojingąsias medžiagas, kurių kiekis prilygsta I lygiui ar jį viršija;
5.4. Išdėstyti 4 punktą taip:
„4. Šiuose nuostatuose vartojamos sąvokos:
Esamos pavojingosios medžiagos – faktiškai esančios ar numatomos turėti pavojingosios medžiagos, kurios yra ar gali būti pavojingajame objekte, arba tokios medžiagos, kurios gali susidaryti, jeigu pramoninis cheminis procesas taptų nebevaldomas, ir kurių kiekis prilygsta I ar II lygiui ar juos viršija.
Kompetentinga institucija - Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.
Pavojingojo objekto avarinės tarnybos – pavojingojo objekto tarnybos ar pajėgos objekte susidariusioms avarinėms situacijoms ar įvykusioms avarijoms likviduoti.
Pavojus - pavojingosios medžiagos savybės ar susidariusios situacijos keliama grėsmė žmonėms ir (arba) aplinkai.
Rizika - neigiamo poveikio tikimybė per tam tikrą laiką arba tam tikromis aplinkybėmis.
Pavojingųjų medžiagų sandėliavimas - tam tikro pavojingųjų medžiagų kiekio laikymas sandėlyje, saugojimas ar laikymas kaip atsargų.
Specialiosios tarnybos – policijos, priešgaisrinės gelbėjimo, greitosios medicinos pagalbos, dujų, elektros tinklų ir kitos tarnybos, kurios gali būti pasitelktos avarijoms ir jų padariniams likviduoti pavojingajame objekte ir (ar) už jo ribų.
Valstybės priežiūros ir kontrolės institucijos – Aplinkos apsaugos agentūra ir regionų aplinkos apsaugos departamentai, Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jos teritoriniai skyriai, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos ir jos teritoriniai skyriai, Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras, Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldžios teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, Civilinės aviacijos administracija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos įgaliotos jam pavaldžios įstaigos.
Kitos šiuose nuostatuose vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme (Žin., 1998, Nr. 115-3230; 2009, Nr. 159-7207) ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme (Žin., 1992, Nr. 5-75).“
5.5. Išdėstyti 5 punktą taip:
„5. Už saugų pavojingųjų objektų (toliau vadinama – pavojingas objektas) naudojimą ir saugos kontrolę atsako veiklos vykdytojas, kuris privalo:
5.1. užtikrinti saugų pavojingo objekto naudojimą ir imtis būtinų priemonių, neleidžiančių įvykti avarijoms ir ribojančių jų padarinius žmonėms ir aplinkai;
5.2. įvykus avarijai, imtis būtinų ir skubių priemonių avarijai pavojingame objekte lokalizuoti ir likviduoti;
5.3. įgyvendinti avarijų prevencijos ir likvidavimo priemones, nustatyti struktūras ir valdymo sistemas, kurios turi užtikrinti žmonių ir aplinkos apsaugą;
5.4. pateikti kompetentingai institucijai, valstybės priežiūros ir kontrolės institucijoms ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra pavojingas objektas, administracijos direktoriui šiuose nuostatuose nurodytą informaciją, susijusią su pavojingo objekto sauga ir įrodančią, kad jis yra ėmęsis visų būtinų pavojingo objekto saugaus naudojimo priemonių.“
5.6. Išdėstyti 6 punktą taip:
„6. Veiklos vykdytojas parengia ir pateikia kompetentingai institucijai ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra pavojingas objektas, administracijos direktoriui pranešimą apie pavojingą objektą (toliau vadinama - pranešimas), laikydamasis šių terminų:
6.1. apie naujus pavojingus objektus - ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki statybų ar ūkinės veiklos pradžios;
5.7. Išdėstyti 8 punktą taip:
„8. Modernizavus ar modifikavus pavojingą objektą ar jo įrenginius, pradėjus naudoti jame naujas pavojingas medžiagas, jį uždarius ar įvykus jame kitiems pokyčiams (pasikeitus pranešime pateiktai informacijai, gamybos procese naudojamoms pavojingoms medžiagoms ir jų kiekiams, pakitus pavojingų medžiagų fiziniams būviams ar pasikeitus gamybos procesui, kai dėl to gali padidėti avarijų tikimybė ar padaugėti jų sukeltų padarinių), veiklos vykdytojas nedelsdamas pateikia naują pranešimą savivaldybės, kurios teritorijoje yra pavojingas objektas, administracijos direktoriui ir kompetentingai institucijai.“
5.9. Įrašyti 10 punkte po žodžio „institucijoms“ žodžius „savivaldybės, kurioje yra pavojingas objektas, administracijos direktoriui“ ir vietoj žodžio „joms“ – žodį „jiems“.
5.10. Išdėstyti 13 punkto pirmąją pastraipą taip:
„13. Veiklos vykdytojas pagal šių nuostatų 1 ir 2 prieduose nurodytus reikalavimus parengia pavojingo objekto saugos ataskaitą (toliau vadinama - saugos ataskaita) ir pateikia po vieną jos egzempliorių kompetentingai institucijai, Aplinkos apsaugos agentūrai, Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė darbo inspekcija) ir Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė energetikos inspekcija). Kartu su saugos ataskaita pateikiamas konfidencialių ataskaitos dalių sąrašas, o kompetentingai institucijai – ir skaitmeninė saugos ataskaitos versija. Saugos ataskaitoje pateikiama informacija apie tai, kad:“.
5.11. Įrašyti 15 punkte po žodžių „kompetentingai institucijai“ žodžius „Aplinkos apsaugos agentūrai, Valstybinei darbo inspekcijai ir Valstybinei energetikos inspekcijai“.
5.12. Išdėstyti 16 punktą taip:
5.13. Įrašyti 22 punkte vietoj žodžių „savivaldybės administracija“ žodžius „savivaldybės, kurios teritorijoje yra pavojingas objektas, administracijos direktoriumi“.
5.14. Išdėstyti 23 punktą taip:
„23. Pavojingo objekto veiklos vykdytojas pateikia savivaldybės, kurioje yra pavojingas objektas, administracijos direktoriui, o jeigu pavojingo objekto avarijos padariniai galėtų apimti daugiau nei vieną savivaldybę, ir atitinkamos (-ų) savivaldybės (-ių) administracijos (-ų) direktoriui (-iams) vidaus avarinį planą ir kitą informaciją, kurios reikia išorės avariniam planui parengti.“
5.15. Išdėstyti 24 punkto pirmąją pastraipą taip:
„24. Vidaus avariniai planai patvirtinami, informacija, būtina išorės avariniams planams parengti, pateikiama savivaldybės, kurioje yra pavojingas objektas, administracijos direktoriui, o jeigu pavojingo objekto avarijos padariniai galėtų apimti daugiau nei vieną savivaldybę, ir atitinkamos (-ų) savivaldybės (-ių) administracijos (-ų) direktoriui (-iams), laikantis šių terminų:“.
5.16. Išdėstyti 25 punktą taip:
„25. Savivaldybės, kurioje yra pavojingas objektas, administracijos direktorius, o jeigu pavojingo objekto avarijos padariniai galėtų apimti daugiau nei vieną savivaldybę, ir atitinkamos (-ų) savivaldybės (-ių) administracijos (-ų) direktorius (-iai) savo nustatyta tvarka praneša spaudoje apie išorės avarinio plano projekto viešą svarstymą ir aptarę jį su visuomene ir suderinę su numatomomis pasitelkti specialiosiomis tarnybomis, valstybės priežiūros ir kontrolės institucijomis nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo informacijos, būtinos išorės avariniams planams parengti, gavimo jį patvirtina ir numato priemones, kurių reikia imtis įvykus avarijai už pavojingo objekto ribų. Patvirtinto plano išrašai pateikiami jį derinusioms institucijoms.“
5.17. Išdėstyti 28 punktą taip:
„28. Atsižvelgdamas į saugos ataskaitoje pateiktą ir kitą informaciją, savivaldybės, kurioje yra pavojingas objektas, administracijos direktorius, o jeigu pavojingo objekto avarijos padariniai galėtų apimti daugiau nei vieną savivaldybę, ir atitinkamos (-ų) savivaldybės (-ių) administracijos (-ų) direktorius (-iai) gali nuspręsti, nurodę tokio sprendimo priežastis, nerengti išorės avarinio plano. Toks sprendimas privalo būti suderintas su kompetentinga institucija.“
5.18. Išbraukti 29 punkte žodžius „tariantis su visuomene“ ir papildyti šį punktą šiuo sakiniu:
„Savivaldybės, kurioje yra pavojingas objektas, administracijos direktorius, o jeigu pavojingo objekto avarijos padariniai galėtų apimti daugiau nei vieną savivaldybę, ir atitinkamos (-ų) savivaldybės (-ių) administracijos (-ų) direktorius (-iai) savo nustatyta tvarka išorės avarinius planus atnaujina tardamiesi su visuomene ir pranešdami apie šio plano atnaujinimo viešą svarstymą spaudoje.“
5.19. Išdėstyti 32.2 punktą taip:
„32.2. bendradarbiauti teikdami informaciją visuomenei, savivaldybės, kurioje yra pavojingas objektas, administracijos direktoriui, o jeigu pavojingo objekto avarijos padariniai galėtų apimti daugiau nei vieną savivaldybę, ir atitinkamos (-ų) savivaldybės (-ių) administracijos (-ų) direktoriui (-iams), kurie rengia išorės avarinius planus.“
5.21. Išdėstyti 37 punktą taip:
„37. Pavojingų objektų veiklos vykdytojai ir savivaldybės, kurioje yra pavojingas objektas, administracijos direktorius, o jeigu pavojingo objekto avarijos padariniai galėtų apimti daugiau nei vieną savivaldybę, ir atitinkamos (-ų) savivaldybės (-ių) administracijos
(-ų) direktorius (-iai) reguliariai teikia gyventojams ir visuomeninės paskirties objektams (pavyzdžiui, mokykloms ir ligoninėms), patenkantiems į galimo pavojaus zoną, informaciją apie apsaugos priemones ir kaip elgtis įvykus avarijai. Ši informacija turi būti visą laiką prieinama visuomenei.“
5.22. Papildyti 42 punktą šiuo sakiniu:
5.23. Išdėstyti 47.1 punktą taip:
5.24. Išdėstyti 51 punktą taip:
„51. Ar pavojingi objektai saugiai naudojami, tikrina kompetentinga institucija, valstybės priežiūros ir kontrolės institucijos ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra pavojingas objektas, administracijos direktorius pagal kompetentingos institucijos iš anksto parengtus ir su valstybės priežiūros ir kontrolės institucijomis ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra pavojingas objektas, administracijos direktoriumi suderintus tikrinimo grafikus ir tikrinimų programą.“
5.25. Išdėstyti 54 punkto pirmąją pastraipą taip:
5.26. Įrašyti 55 punkte po žodžio „institucijos“ žodžius „ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra pavojingas objektas, administracijos direktoriaus paskirti savivaldybės administracijos darbuotojai“.
5.27. Įrašyti 56 punkte po žodžio „institucijos“ žodžius „ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra pavojingas objektas, administracijos direktoriaus paskirti savivaldybės administracijos darbuotojai“.
5.28. Išdėstyti 57 punktą taip:
„57. Kompetentingai institucijai, valstybės priežiūros ir kontrolės institucijoms ir (ar) savivaldybės, kurios teritorijoje yra pavojingas objektas, administracijos direktoriaus paskirtiems savivaldybės administracijos darbuotojams nustačius šių nuostatų 58 punkte nurodytus pažeidimus, kompetentinga institucija sudaro iš valstybės priežiūros ir kontrolės institucijų ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra pavojingas objektas, administracijos direktoriaus paskirtų savivaldybės administracijos darbuotojų specialistų komisiją (toliau vadinama - specialistų komisija) ir vadovauja jos veiklai. Specialistų komisijos veiklai organizuoti mutatis mutandis taikomi šių nuostatų 67-75 punktų reikalavimai.“
5.29. Išdėstyti 58 punktą taip:
„58. Specialistų komisija uždraudžia naudoti pavojingą objektą ar pavienes patalpas, įrenginius, įrangą, technologines linijas, vykdyti statinio statybos, rekonstravimo, remonto darbus (toliau vadinama – uždrausti naudoti pavojingą objektą) arba įspėja veiklos vykdytoją dėl nepatenkinamos pavojingo objekto saugos būklės ir nustato laiką pavojingo objekto saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams pašalinti, sprendimą įformindama specialistų komisijos protokolu, kurį pasirašo visi priimant sprendimą dalyvavę specialistų komisijos nariai, jeigu:
58.1. veiklos vykdytojas per nurodytąjį laiką nėra pateikęs pranešimo, saugos ataskaitos ar kitos informacijos pagal šių nuostatų reikalavimus;
58.2. veiklos vykdytojui ar jo įgaliotam asmeniui pateikti pavojingą objektą tikrinančių institucijų nurodymai užtikrinti pavojingo objekto saugumą nevykdomi, taip pat nevykdomas po patikrinimo sudarytas tolesnių veiksmų planas ir saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai pavojingame objekte nepašalinami per nustatytus terminus;
58.3. kompetentinga institucija nustato, kad veiklos vykdytojo taikomos avarijų prevencijos ar galimų avarijų švelninimo ir likvidavimo priemonės turi itin didelių trūkumų, t. y. jeigu yra pavojingo objekto saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, dėl kurių gali kilti gaisrų, įvykti sprogimų, taip pat neužtikrinama pavojingame objekte, kuriame nustatyta pažeidimų, ir aplink jį esančių žmonių ir aplinkos sauga.“
5.31. Įrašyti 65 punkte po žodžio „institucijų“ žodžius „ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra pavojingas objektas, administracijos direktoriaus“.
5.32. Išdėstyti 81 punktą taip:
„81. Avarijos tyrimo pavojingame objekte išvados tvirtinamos dviem egzemplioriais. Komisijos pirmininkas pirmąjį pasirašyto avarijos tyrimo pavojingame objekte išvadų egzempliorių pateikia kompetentingai institucijai, antrąjį – pavojingo objekto veiklos vykdytojui. Valstybės priežiūros ir kontrolės institucijoms, savivaldybės, kurios teritorijoje yra pavojingas objektas, administracijos direktoriui, kitoms suinteresuotoms institucijoms, kurių atstovai dalyvavo komisijos veikloje, pateikiamos (išsiunčiamos) avarijos pavojingame objekte tyrimo išvadų kopijos.“
5.33. Išdėstyti 82 punktą taip:
„82. Avarijų apskaita tvarkoma kompetentingos institucijos nustatyta tvarka. Avarijų priežastis ir padarinius analizuoja kompetentinga institucija, atitinkamos valstybės priežiūros ir kontrolės institucijos pagal kompetenciją ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra pavojingas objektas, administracijos direktorius, siekdami numatyti papildomas avarijų prevencijos priemones ir mažinti galimų avarijų padarinių.“
5.34. Išdėstyti 84 punktą taip:
„84. Kompetentinga institucija, valstybės priežiūros ir kontrolės institucijos ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra pavojingas objektas, administracijos direktorius, gaunantys informaciją apie pavojingus objektus šių nuostatų pagrindu, teikia informaciją apie pavojingą objektą jos prašantiems asmenims, jeigu ši informacija nėra konfidenciali.“
5.36. 3 priede:
5.36.1. Išdėstyti 1.2 punktą taip:
„1.2. pavardė ir pareigos asmens, atsakingo už ryšius su savivaldybės, kurioje yra pavojingas objektas, administracijos direktoriumi, o jeigu pavojingo objekto avarijos padariniai galėtų apimti daugiau nei vieną savivaldybę, ir atitinkamos (-ų) savivaldybės (-ių) administracijos (-ų) direktoriumi (-iais), atsakingu (-ais) už išorės avarinio plano rengimą;“.
5.36.2. Išdėstyti 1.5 punktą taip:
„1.5. kaip pasirengta kuo greičiau apie įvykį pranešti kompetentingai institucijai, numatomoms pasitelkti specialiosioms tarnyboms, savivaldybės, kurioje yra pavojingas objektas, administracijos direktoriui, o jeigu pavojingo objekto avarijos padariniai galėtų apimti daugiau nei vieną savivaldybę, ir atitinkamos (-ų) savivaldybės (-ių) administracijos (-ų) direktoriui (-iams), kokia informacija turėtų būti pirminiame įspėjime, kaip bus informacija tikslinama;“.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. rugpjūčio 17 d.
nutarimu Nr. 966
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2010 m. gegužės 12 d.
nutarimo Nr. 555 redakcija)
PAVOJINGUOSIUOSE OBJEKTUOSE ESANČIŲ MEDŽIAGŲ, MIŠINIŲ AR PREPARATŲ, PRISKIRIAMŲ PAVOJINGOSIOMS MEDŽIAGOMS, SĄRAŠAS IR PRISKYRIMO KRITERIJŲ aprašas
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pavojinguosiuose objektuose esančių medžiagų, mišinių ar preparatų, priskiriamų pavojingosioms medžiagoms, sąrašas ir priskyrimo kriterijų aprašas (toliau vadinama – šis aprašas) reglamentuoja medžiagų, mišinių ar preparatų priskyrimą pavojingosioms medžiagoms, laikomoms pavojinguosiuose objektuose, kuriems taikomi šiuo nutarimu patvirtintų Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų (toliau vadinama –Nuostatai) reikalavimai, ir nustato jų kvalifikacinius kiekius atitinkamo lygio pavojinguosiuose objektuose.
2. Pavojingųjų medžiagų (toliau vadinama – pavojingos medžiagos) kiekiai šiame apraše klasifikuojami pagal 2 lygius, kuriais remiantis veiklos vykdytojui nustatomi saugios objekto veiklos užtikrinimo ir avarijų jame veiksmingo likvidavimo reikalavimai.
3. Nustatant objekto pavojingumą, objektas vertinamas pagal maksimalius jame esamus ar tikėtinus pavojingų medžiagų kiekius. Jeigu pavojingajame objekte (toliau vadinama – pavojingas objektas) pavojingų medžiagų tik 2 procentai ar mažiau už nustatytąjį jų kvalifikacinį kiekį, šios medžiagos apskaičiuojant neįtraukiamos į visą pavojingo objekto pavojingumui įvertinti naudojamų pavojingų medžiagų kiekį su sąlyga, kad jos pavojingame objekte bus laikomos tokioje vietoje, kurioje negalės sukelti didelės pramoninės avarijos to paties pavojingo objekto kitoje vietoje.
4. Mišiniai ir preparatai traktuojami taip pat kaip grynosios medžiagos su sąlyga, kad jie atitinka ribines koncentracijas, nustatytas remiantis jų savybėmis pagal šio aprašo 22 punkte nurodytus teisės aktus, nebent būtų konkrečiai nurodyta jų procentinė sudėtis ar kita specifikacija.
5. Šio aprašo nuostatos taikomos pavojingoms medžiagoms, esančioms bet kuriame pavojingame objekte, o šio aprašo II ir III skyriuose nurodyti kvalifikaciniai kiekiai taikomi visiems be išimties Lietuvos Respublikoje esantiems objektams.
7. Šiame apraše dujos – bet kuri medžiaga, kurios absoliutus garų slėgis lygus 101,3 kPa esant 20 °C temperatūrai arba didesnis.
8. Šiame apraše skystis – bet kuri medžiaga, kuri nelaikoma dujomis ir esant 20 °C temperatūrai ir standartiniam 101,3 kPa slėgiui nėra kieto būvio.
II. MEDŽIAGŲ, MIŠINIŲ AR PREPARATŲ, PRISKIRIAMŲ PAVOJINGOMS MEDŽIAGOMS, SĄRAŠAS
10. Pavojingos medžiagos, kurioms kvalifikaciniai kiekiai priskiriami pagal pavadinimus, nurodytos 1 lentelėje.
11. Jeigu pavojingame objekte esanti pavojinga medžiaga nurodyta šio aprašo 1 lentelėje ir patenka į šio aprašo 3 lentelėje nurodytas pavojingų medžiagų vieną ar kelias kategorijas, vadovaujamasi 1 lentelėje nurodytais pavojingų medžiagų kvalifikaciniais kiekiais.
1 lentelė. Pavojingų medžiagų sąrašas
| Pavojingos medžiagos |
Kvalifikaciniai kiekiai (tonomis) |
|
| I lygis |
II lygis |
|
| Amonio nitratas (žr. 12 punktą) |
5 000 |
10 000 |
| Amonio nitratas (žr. 13 punktą) |
1 250 |
5 000 |
| Amonio nitratas (žr. 14 punktą) |
350 |
2 500 |
| Amonio nitratas (žr. 15 punktą) |
10 |
50 |
| Kalio nitratas (žr. 16 punktą) |
5 000 |
10 000 |
| Kalio nitratas (žr. 17 punktą) |
1 250 |
5 000 |
| Diarseno pentoksidas, arseno (V) rūgštis ir (arba) druskos |
1 |
2 |
| Diarseno oksidas, arsenito (III) rūgštis ir (arba) druskos |
|
0,1 |
| Bromas |
20 |
100 |
| Chloras |
10 |
25 |
| Nikelio junginiai, įkvepiamų miltelių pavidalo (nikelio monoksidas, nikelio dioksidas, nikelio sulfidas, trinikelio disulfidas, dinikelio trioksidas) |
|
1 |
| Etileniminas |
10 |
20 |
| Fluoras |
10 |
20 |
| Formaldehidas (koncentracija didesnė kaip 90 procentų) |
5 |
50 |
| Vandenilis |
5 |
50 |
| Vandenilio chloridas (suskystintos dujos) |
25 |
250 |
| Alkilšvinas |
5 |
50 |
| Suskystintos labai degios dujos (įskaitant suskystintas naftos dujas) ir gamtinės dujos |
50 |
200 |
| Acetilenas |
5 |
50 |
| Etileno oksidas |
5 |
50 |
| Propileno oksidas |
5 |
50 |
| Metanolis |
500 |
5 000 |
| 4,4-metilenebis-(2-chloranilinas) ir (arba) druskos, miltelių pavidalo |
|
0,01 |
| Metilizocianatas |
|
0,15 |
| Deguonis |
200 |
2 000 |
| Tolueno diizocianatas |
10 |
100 |
| Anglies oksichloridas (fosgenas) |
0,3 |
0,75 |
| Arseno trihidridas (arsinas) |
0,2 |
1 |
| Fosforo trihidridas (fosfinas) |
0,2 |
1 |
| Sieros dichloridas |
1 |
1 |
| Sieros trioksidas |
15 |
75 |
| Polichlorodibenzofuranai ir polichlorodibenzodioksinai (įskaitant TCDD), apskaičiuoti TCDD ekvivalentu |
|
0,001 |
| Kancerogenai, kurių koncentracija didesnė kaip 5 procentai svorio: 4-aminobifenilas ir (arba) jo druskos, benzotrichloridas, benzidinas ir (arba) jo druskos, bis(chlormetilo) eteris, chlormetilo metilo eteris, 1,2-dibrometanas, dietilo sulfatas, dimetilo sulfatas, dimetilkarbamoilo chloridas, 1,2-dibromo-3-chlorpropanas, 1,2-dimetilhidrazinas, dimetilnitrozaminas, heksametilfosforo triamidas, hidrazinas, 2-naftilaminas ir (arba) jo druskos, 4-nitrodifenilas, 1,3-propanesultonas |
0,5 |
2 |
| Naftos produktai: benzinas ir nafta žibalas (įskaitant reaktyvinius degalus) gazolis (įskaitant dyzelinius degalus, buitinio šildymo alyvą ir gazolio sumaišymo sroves) |
2 500 |
25 000 |
12. Amonio nitratas (5 000/10 000) – trąšos, kurios gali irti savaime. Taikoma amonio nitrato sudėtinėms arba kompleksinėms trąšoms (kuriose yra amonio nitrato su fosfatu ir (arba) kalio karbonatu), kurios gali irti savaime atliekant bandymą „Trough Test“, numatytą Jungtinių Tautų rekomendacijose dėl pavojingų krovinių vežimo: bandymų ir kriterijų vadovas, III dalis, 38.2 poskirsnis, ir kuriose azoto kiekis dėl esamo amonio nitrato sudaro:
12.1. nuo 15,75 (žr. 18.1 punktą) iki 24,5 procento (žr. 18.2 punktą) svorio ir kuriose yra ne daugiau kaip 0,4 procento bendrų sprogiųjų ar organinių medžiagų arba kurios atitinka 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 32 tomas, p. 467) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. spalio 28 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1020/2009 (OL 2009 L 282, p. 7) (toliau vadinama – reglamentas (EB) Nr. 2003/2003), III priedo reikalavimus;
13. Amonio nitratas (1 250/5 000) – trąšų klasė. Taikoma paprastoms amonio nitrato trąšoms ir amonio nitrato sudėtinėms arba kompleksinėms trąšoms, kurios atitinka reglamento (EB) Nr. 2003/2003 III priedo reikalavimus ir kuriose azoto kiekis dėl esamo amonio nitrato sudaro:
13.1. daugiau kaip 24,5 procento svorio, išskyrus amonio nitrato ir dolomito, kalkių ir (arba) kalcio karbonato mišinius, kai grynumas ne mažesnis kaip 90 procentų;
14. Amonio nitratas (350/2 500) – techninė klasė. Taikoma:
14.1. amonio nitratui ir jo preparatams, kuriuose azoto kiekis dėl esamo amonio nitrato sudaro:
14.1.1. nuo 24,5 procento iki 28 procentų svorio ir kuriuose yra ne daugiau kaip 0,4 procento sprogiųjų medžiagų;
15. Amonio nitratas (10/50) – neatitinkančios specifikacijų medžiagos ir trąšos, neatitinkančios sprogimo bandymo kriterijų. Taikoma:
15.1. gamybos procese išbrokuotoms medžiagoms ir amonio nitratui bei jo preparatams, paprastoms amonio nitrato trąšoms ir amonio nitrato sudėtinėms arba kompleksinėms šio aprašo 13 ir 14 punktuose nurodytoms trąšoms, kurias galutinis vartotojas grąžina arba grąžino gamintojui, atidavė laikinai sandėliuoti arba gamyklai perdirbti, pakartotinai panaudoti arba apdirbti siekiant saugiai naudoti, nes jos nebeatitinka šio aprašo 13 ir 14 punktų specifikacijų;
16. Kalio nitratas (5 000/10 000) – kompleksinės kalio nitrato trąšos, sudarytos iš priliuoto arba granulių pavidalo kalio nitrato.
17. Kalio nitratas (1 250/5 000) – kompleksinės kalio nitrato trąšos, sudarytos iš kristalų pavidalo kalio nitrato.
18. Azoto kiekis, lygus:
19. Polichlorodibenzofuranų ir polichlorodibenzodioksinų kiekiai apskaičiuojami pagal NATO/CCMS – Moderniosios visuomenės problemų komiteto, įeinančio į Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (toliau vadinama – NATO) sudėtį, pateiktoje 2 lentelėje nurodytus tarptautinius toksinio ekvivalento koeficientus (angl. International Toxic Equivalent Factors (ITEF):
2 lentelė. Tarptautiniai toksinio ekvivalento koeficientai
| 2,3,7,8-TCDD |
1 |
2,3,7,8-TCDF |
0,1 |
| 1,2,3,7,8-PeDD |
0,5 |
2,3,4,7,8-PeCDF |
0,5 |
|
|
|
1,2,3,7,8-PeCDF |
0,05 |
| 1,2,3,4,7,8-HxCDD |
|
|
|
| 1,2,3,6,7,8-HxCDD |
0,1 |
1,2,3,4,7,8-HxCDF |
|
| 1,2,3,7,8,9-HxCDD |
|
1,2,3,7,8,9-HxCDF |
0,1 |
|
|
|
1,2,3,6,7,8-HxCDF |
|
| 1,2,3,4,6,7,8-HpCDD |
0,01 |
2,3,4,6,7,8-HxCDF |
|
|
|
|
|
|
| OCDD |
0,001 |
1,2,3,4,6,7,8-HpCDF |
0,01 |
|
|
|
1,2,3,4,7,8,9-HpCDF |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
OCDF |
0,001 |
(T – tetra, Pe – penta, Hx – heksa, Hp – hepta, O – okta)
III. MEDŽIAGŲ, MIŠINIŲ AR PREPARATŲ PRISKYRIMO PAVOJINGOMS MEDŽIAGOMS KRITERIJAI
20. Jeigu pavojinga medžiaga nenurodyta šio aprašo 1 lentelėje, vadovaujamasi 3 lentelėje nurodytais pavojingų medžiagų kvalifikaciniais kiekiais.
21. Pavojingų medžiagų kategorijos, kurioms priskiriami kvalifikaciniai kiekiai, nurodytos šio aprašo 3 lentelėje.
3 lentelė. Pavojingų medžiagų kategorijos
| Pavojingų medžiagų kategorijos |
Kvalifikaciniai kiekiai (tonomis) |
|
| I lygis |
II lygis |
|
| 1. Labai toksiškos |
5 |
20 |
| 2. Toksiškos |
50 |
200 |
| 3. Oksiduojančiosios |
50 |
200 |
| 4. Sprogiosios (žr. 27 punktą), kai medžiaga, preparatas arba gaminys priskiriami JT/ADR 1.4 poklasiui |
50 |
200 |
| 5. Sprogiosios (žr. 27 punktą), kai medžiaga, preparatas arba gaminys priskiriami vienam iš JT/ADR 1.1, 1.2, 1.3, 1.5 arba 1.6 poklasiui arba žymima rizikos fraze R2 arba R3 |
10 |
50 |
| 6. Degiosios (kai medžiaga ar preparatas atitinka 29.1 punkte pateiktą apibrėžimą) |
5 000 |
50 000 |
| 7a. Labai degios (kai medžiaga ar preparatas atitinka 29.2.1 arba 29.2.2 punkte pateiktą apibrėžimą) |
50 |
200 |
| 7b. Labai degūs skysčiai (kai medžiaga ar preparatas atitinka 29.2.3 punkte pateiktą apibrėžimą) |
5 000 |
50 000 |
| 8. Ypač degios (kai medžiaga ar preparatas atitinka 29.3 punkte pateiktą apibrėžimą) |
10 |
50 |
| 9. Aplinkai pavojingos (pagal rizikos frazes): |
|
|
| R50 – labai toksiška vandens organizmams (įskaitant R50/53) |
100 |
200 |
| R51/53 – toksiška vandens organizmams, gali sukelti ilgalaikius nepalankius vandens ekosistemų pakitimus |
200 |
500 |
| 10. Visų pavojingumo kategorijų, kurios neįeina į nurodytąsias pirmiau, su šiais rizikos simboliais: |
|
|
| R14 – smarkiai reaguoja su vandeniu (įskaitant R14/15) |
100 |
500 |
| R29 – reaguodama su vandeniu išskiria toksiškas dujas |
50 |
200 |
22. Pavojingos medžiagos klasifikuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymu (Žin., 2000, Nr. 36-987; 2008, Nr. 76-3000) (toliau vadinama – Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas) ir aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 532/742 „Dėl Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarkos“ (Žin., 2001, Nr. 16-509; 2002, Nr. 81-3501) (toliau vadinama – Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarka).
23. Klasifikuojant pavojingas medžiagas, kurios pagal kurį nors iš šio aprašo 22 punkte nurodytų teisės aktų nepriskiriamos pavojingoms medžiagoms, pavyzdžiui, atliekas, bet pavojingame objekte jų yra ar tikėtina, kad bus, ir esamomis pavojingame objekte sąlygomis jų savybės sudaro ar tikėtina, kad sudarys, didelės avarijos tikimybę, reikia laikytis Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarkoje pateiktų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo reikalavimų ir kriterijų, laikinai priskiriant šias medžiagas vienai ar kelioms Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo 2 straipsnyje pateiktoms pavojingumo kategorijoms.
24. Kai pagal pavojingų medžiagų savybes jas galima priskirti kelioms kategorijoms, įgyvendinant šį nutarimą taikomi mažiausi kvalifikaciniai kiekiai, tačiau taikant šio aprašo 30 punkte nurodytą taisyklę visada naudojamas reikiamą kategoriją atitinkantis kvalifikacinis kiekis.
25. Sprogiosios medžiagos apibrėžia:
25.1. medžiagą ar preparatą, kuris gali sprogti sukrėstas, patrintas, uždegtas ar paveiktas kitų ugnies šaltinių (rizikos frazė R2);
25.2. medžiagą ar preparatą, kuris tikrai gali sprogti sukrėstas, patrintas, uždegtas ar paveiktas kitų ugnies šaltinių (rizikos frazė R3);
25.3. medžiagą, preparatą arba gaminį, kuris vadovaujantis 1957 m. rugsėjo 30 d. Europos sutartimi dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR) ir jos pasirašymo protokolu (Žin., 1998, Nr. 106-2931), – sutartis ratifikuota Lietuvos Respublikos 1957 metų Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) ratifikavimo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 106-2930), – perkeltais į 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais (OL 2008 L 260, p. 13) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009/240/EB: 2009 m. kovo 4 d. Komisijos sprendimu (OL 2009 L 71, p. 23) (toliau vadinama – JT/ADR), priskiriamas 1 klasei.
26. Į sprogiąsias medžiagas įtraukiamos ir pirotechnikos medžiagos, kurios šiame apraše apibrėžiamos kaip medžiagos (ar medžiagų mišiniai) karščiui, šviesai, garsui, dujoms, dūmams ar tokių efektų deriniui išgauti vykstant savaiminei egzoterminei cheminei reakcijai. Medžiaga arba preparatas gali būti klasifikuojami tiek pagal JT/ADR, tiek pagal rizikos frazę R2 arba R3, tačiau pirmenybė teikiama JT/ADR klasifikacijai.
27. 1 klasės medžiagos ir gaminiai klasifikuojami pagal JT/ADR klasifikavimo sistemą į 1.1–1.6 poklasius:
27.1. 1.1 poklasis – medžiagos ir gaminiai, keliantys masinio sprogimo pavojų (masinis sprogimas – sprogimas, kuris akimirksniu išplinta po visą krovinį);
27.2. 1.2 poklasis – medžiagos ir gaminiai, keliantys išsvaidymo pavojų, bet nekeliantys masinio sprogimo pavojaus;
27.3. 1.3 poklasis – medžiagos ir gaminiai, keliantys gaisro pavojų ir nedidelį sprogimo pavojų arba nedidelį išsvaidymo pavojų, arba abu šiuos pavojus kartu, bet nekeliantys masinio sprogimo pavojaus, ir:
27.4. 1.4 poklasis – medžiagos ir gaminiai, keliantys tik nedidelį sprogimo pavojų, sąlygotą užsidegimo ar inicijavimo vežimo metu. Šie reiškiniai daugiausia vyksta pakuotės viduje, todėl nebūdingas didelių skeveldrų išsvaidymo ar išsvaidymo dideliais atstumais pavojus. Išorinis gaisras negali būti priežastimi to, kad visas pakuotės turinys susprogtų akimirksniu;
27.5. 1.5 poklasis – labai mažo jautrumo medžiagos, keliančios masinio sprogimo pavojų, bet pasižyminčios tokiu mažu jautrumu, kad jų inicijavimo ar perėjimo nuo degimo iki detonavimo tikimybė normaliomis vežimo sąlygomis labai maža. Mažiausia, kas reikalaujama šioms medžiagoms, – jos neturi sprogti atliekant išorinį bandymą ugnimi;
28. Į sprogiųjų medžiagų apibrėžimą įtrauktos ir gaminiuose esančios sprogiosios ar pirotechnikos medžiagos ar preparatai. Jeigu gaminiuose yra sprogiųjų ar pirotechnikos medžiagų ar preparatų ir žinomas juose esančios pavojingos medžiagos arba preparato kiekis, į tokį kiekį atsižvelgiama taikant Nuostatus. Jeigu kiekis nežinomas, visas gaminys traktuojamas kaip sprogmuo.
29. Degiosios, labai degios ir ypač degios medžiagos (6, 7a, 7b ir 8 pavojingų medžiagų kategorijos, nurodytos 3 lentelėje) reiškia:
29.1. degius skysčius – medžiagas ir preparatus, kurių pliūpsnio temperatūra, palaikanti degimą, yra lygi 21°C ar didesnė arba lygi 55°C ar mažesnė (rizikos frazė R10);
29.2. labai degius skysčius:
29.2.1. medžiagas ir preparatus, kurie esant tam tikrai aplinkos temperatūrai nuo sąlyčio su oru gali įkaisti ir savaime užsidegti (rizikos frazė R17);
29.2.2. medžiagas ir preparatus, kurių pliūpsnio temperatūra mažesnė kaip 55°C, veikiant slėgiui jie išlieka skysti ir esant tam tikroms jų apdorojimo sąlygoms (pvz., aukštas slėgis ar aukšta temperatūra) gali kelti didelės avarijos pavojų;
29.3. ypač degias dujas ar skysčius:
29.3.1. skystas medžiagas ar preparatus, kurių pliūpsnio temperatūra mažesnė kaip 0°C, o virimo temperatūra (arba virimo amplitudės atveju pradinis virimo taškas), esant normaliam slėgiui, yra lygi 35°C arba mažesnė (rizikos frazė R12, pirmoji įtrauka);
29.3.2. dujas, kurios esant tam tikrai temperatūrai ir slėgiui nuo sąlyčio su oru užsidega (rizikos frazė R12, antroji įtrauka) ir yra dujinės arba ypač kritinės būsenos;
30. Jeigu pavojingame objekte nėra tokio atskiros pavojingos medžiagos kiekio, kuris lygus atitinkamiems kvalifikaciniams kiekiams arba juos viršija, norint nustatyti, ar pavojingam objektui taikomi atitinkami Nuostatų reikalavimai, taikoma ši taisyklė:
30.1. Nuostatų reikalavimai taikomi, jeigu suma:
q1/QU1 + q2/QU2 + q3/QU3 + q4/QU4 + q5/QU5 + qX/QUX ? 1, kur:
qX – pavojingų medžiagų x (ar pavojingų medžiagų kategorijos), nurodytų 1 ar 3 lentelėje, kiekis;
QUX – atitinkamas pavojingos medžiagos arba pavojingų medžiagų kategorijos x kvalifikacinis kiekis, nurodytas 1 lentelės arba 3 lentelės trečiojoje skiltyje;
30.2. Nuostatų reikalavimai taikomi, išskyrus IV, V ir VIII skyrių, 53 ir 54.4 punktų reikalavimus, jeigu suma:
q1/QL1 + q2/QL2 + q3/QL3 + q4/QL4 + q5/QL5 + qX/QLX ? 1, kur:
qX – pavojingų medžiagų x (ar pavojingų medžiagų kategorijos), nurodytų 1 ar 3 lentelėje, kiekis;
QLX – atitinkamas pavojingos medžiagos arba pavojingų medžiagų kategorijos x kvalifikacinis kiekis, nurodytas 1 lentelės arba 3 lentelės antrojoje skiltyje;
30.3. ši taisyklė taikoma norint įvertinti bendrus pavojus, susijusius su toksiškumu, degumu ir ekotoksiškumu, todėl ji turi būti taikoma 3 kartus:
30.3.1. sumuojant 1 lentelėje išvardytas pavojingas medžiagas, kurios klasifikuojamos kaip toksiškos arba labai toksiškos, su pavojingomis medžiagomis, priskiriamomis 1 arba 2 kategorijai (pagal 3 lentelę);
30.3.2. sumuojant 1 lentelėje išvardytas pavojingas medžiagas, kurios klasifikuojamos kaip oksiduojančiosios, sprogiosios, degiosios, labai degios arba ypač degios, su pavojingomis medžiagomis, priskiriamomis 3, 4, 5, 6, 7a, 7b arba 8 kategorijai (pagal 3 lentelę);