LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS IR
LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL CIVILINĖS BŪKLĖS AKTŲ REGISTRAVIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS DIPLOMATINĖSE ATSTOVYBĖSE IR KONSULINĖSE ĮSTAIGOSE TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2007 m. balandžio 6 d. Nr. 1R-148/V-35
Vilnius
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 3.280 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos konsulinio statuto (Žin., 1995, Nr. 43-1047; 2006, Nr. 68-2492) 31 straipsnio 1 dalimi:
1. Tvirtiname Civilinės būklės aktų registravimo Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pavedame:
2.1. Užsienio reikalų ministerijos Informacinių technologijų departamentui parengti programines ir technines priemones, susijusias su šio įsakymo 1 punkte nurodyto tvarkos aprašo vykdymu;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro
2007 m. balandžio 6 d.
įsakymu Nr. 1R-148/V-35
CIVILINĖS BŪKLĖS AKTŲ REGISTRAVIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS DIPLOMATINĖSE ATSTOVYBĖSE IR KONSULINĖSE ĮSTAIGOSE TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šis Civilinės būklės aktų registravimo Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose (toliau vadinama – konsulinės įstaigos) tvarkos aprašas (toliau vadinama – šis Aprašas) reguliuoja civilinės būklės aktų registravimo konsulinėse įstaigose tvarką.
2. Konsuliniai pareigūnai registruoja šiuos civilinės būklės aktus:
3. Konsulinėje įstaigoje registruojami Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių užsienio valstybėje ir pateikusių Lietuvos Respublikos deklaravimo įstaigai deklaraciją apie gyvenamosios vietos pakeitimą, pildomą asmeniui išvykstant iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui (toliau vadinama – deklaracija apie gyvenamosios vietos pakeitimą), civilinės būklės aktai.
Duomenis apie Lietuvos Respublikos piliečio gyvenamąją vietą užsienio valstybėje ir kitus pareiškėjo pateiktus duomenis konsulinis pareigūnas patikrina Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų bazėje (toliau vadinama – Gyventojų registro duomenų bazė).
4. Civilinės būklės aktas registruojamas įrašant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintos formos civilinės būklės akto įrašą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. vasario 28 d. įsakyme Nr. 1R-69 „Dėl civilinės būklės aktų įrašų formų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 31-1020), ir išduodant šio įrašo tokia pat tvarka patvirtintos formos liudijimą.
5. Draudžiama įrašyti civilinės būklės aktų įrašus sau, savo sutuoktiniui, tėvams, vaikams, broliams ir seserims.
6. Duomenys apie asmenį į civilinės būklės aktų įrašus ir jų liudijimus įrašomi šiame Apraše nustatyta tvarka.
7. Duomenys apie asmens tautybę civilinės būklės aktų įrašuose ir jų liudijimuose (išskyrus gimimo įrašą ir liudijimą) nurodomi asmens pageidavimu.
8. Registruojant civilinės būklės aktą, turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo asmens tapatybę, taip pat aktą, registruotiną konsulinėje įstaigoje.
Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybei įrodyti turi būti pateiktas Lietuvos Respublikos piliečio pasas arba Lietuvos Respublikos pasas, arba asmens tapatybės kortelė, užsienio valstybės piliečio tapatybei įrodyti – atitinkamos valstybės piliečio pasas arba asmens tapatybės kortelė, asmens be pilietybės tapatybei įrodyti – leidimas gyventi toje užsienio valstybėje (toliau vadinama – asmens tapatybės dokumentai).
9. Civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba.
Registruojant konsulinėse įstaigose civilinės būklės aktus užsienio valstybės piliečio vardas ir pavardė civilinės būklės aktų įrašuose ir liudijimuose rašomi paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento. Vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai negalima jų įrašyti. Registruojant vaiko gimimą, tėvams pageidaujant vaiko vardą ir (ar) pavardę rašyti pagal tarimą ir (ar) sugramatinant, turi būti pateiktas vaiko tėvų rašytinis prašymas ištaisyti jo vardą ir (ar) pavardę.
Lietuvos Respublikos piliečio pavardė rašoma iš asmens tapatybės dokumento.
10. Kiekvienas civilinės būklės akto įrašas įrašomas dviem egzemplioriais. Įrašai registruojami civilinės būklės aktų įrašų registre, kurio formą tvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.
11. Civilinės būklės aktų įrašai numeruojami eilės tvarka. Prieš įrašo eilės numerį nurodomas civilinės būklės aktų įrašų registro identifikacinis žymuo. Kiekviena įrašų rūšis numeruojama skyrium. Kiekvienai įregistruotų civilinės būklės aktų įrašų rūšiai yra pildoma ir civilinės būklės akto abėcėlinė rodyklė.
Civilinės būklės aktų įrašai pradedami numeruoti kasmet sausio 1 dieną ir numeruojami visus metus iš eilės iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai.
12. Civilinės būklės aktų įrašai pildomi remiantis asmens tapatybės dokumentu bei Gyventojų registro duomenų bazės duomenimis. Įrašai visose civilinės būklės aktų įrašų blankų skiltyse turi būti išsamūs, be braukymų, taisymų ar trynimų. Leidžiamos tik oficialios santrumpos. Tose skiltyse, kuriose į klausimus atsakoma neigiamai, civilinės būklės akto įraše rašomas žodis „nenurodyta“, o liudijimo blanke rašomas brūkšnys.
13. Įrašomas civilinės būklės akto įrašas turi būti perskaitomas pareiškėjams. Pareiškėjas, nesuprantantis lietuvių kalbos, turi pasikviesti teisėtai vertėjo profesine veikla besiverčiantį vertėją. Už vertėjo paslaugas asmuo sumoka pats.
14. Jeigu asmuo dėl ligos ar kitų priežasčių negali pasirašyti, už jį pasirašo kitas asmuo, dalyvaujant konsuliniam pareigūnui, įrašančiam įrašą.
15. Jeigu registruojantis civilinės būklės aktą kurčiasis, nebylys arba kurčnebylis yra raštingas, tai pats perskaito akto įrašą ir jį pasirašo, o jeigu neraštingas, – turi dalyvauti asmuo, sugebantis paaiškinti ir patvirtinti savo parašu, kad įrašo turinys atitinka kurčiojo, nebylio ar kurčnebylio valią.
16. Įrašant civilinės būklės akto įrašą aklajam, konsulinis pareigūnas perskaito įrašo turinį ir tai atitinkamai pažymi. Jeigu aklasis raštingas, jis pats įraše pasirašo, o jeigu neraštingas, jo pavedimu už jį pasirašo kitas asmuo.
17. Įrašomą civilinės būklės aktą pasirašo konsulinis pareigūnas ir patvirtina konsulinės įstaigos antspaudu su valstybės herbo atvaizdu. Atitinkamoje akto įrašo skiltyje pasirašo pareiškėjas (-ai).
18. Duomenys apie dalyvavusį vertėją ar kitą asmenį įrašomi civilinės būklės akto įrašo skiltyje „Pastabos“.
19. Apie gimimo, santuokos sudarymo ir mirties įrašų įrašymą pareiškėjams išduodami atitinkami liudijimai. Duomenys, nurodomi aktų įrašų liudijimuose, turi visiškai atitikti pačių aktų įrašų duomenis. Konsulinis pareigūnas liudijimą pasirašo ir patvirtina konsulinės įstaigos antspaudu su valstybės herbo atvaizdu.
20. Konsulinėje įstaigoje įregistruoto civilinės būklės akto įrašo kopija tą pačią dieną faksu persiunčiama Gyventojų registro tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Gyventojų registro tarnyba).
21. Konsulinės įstaigos atsisakymas įregistruoti civilinės būklės aktą gali būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka.
II. GIMIMO REGISTRAVIMAS
23. Gimimas registruojamas konsulinėje įstaigoje, kurios aptarnaujamoje konsulinėje apygardoje yra vaiko gimimo vieta.
24. Apie vaiko gimimą žodžiu arba raštu pareiškia jo tėvai ar vienas iš jų, o jeigu tėvai serga, yra mirę ar dėl kitų priežasčių negali pareikšti, – giminaičiai, kaimynai, medicinos įstaigos, kurioje motina pagimdė vaiką, administracija, vaiko teisių apsaugos institucija ar kita tos šalies kompetentinga įstaiga. Kai dėl vaiko gimimo įregistravimo kreipiasi ne jo tėvai, apie vaiko gimimą pareiškiama raštu. Pareiškime turi būti nurodyta, koks vaikui suteikiamas vardas ir pavardė, nurodoma jo tautybė. Kai apie vaiko gimimą pareiškia vienas iš tėvų, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, ar kiti šiame punkte nurodyti asmenys, turi būti pateikiami dokumentai, įrodantys, kad vienas iš vaiko tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis.
25. Apie vaiko gimimą turi būti pareikšta ir vaiko gimimas turi būti įregistruotas per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos, o jeigu vaikas gimė negyvas, – per tris paras nuo gimimo laiko.
26. Gimimui įregistruoti turi būti pateikiami šie dokumentai:
26.1. sveikatos priežiūros įstaigos arba gydytojų konsultacinės komisijos išduotas pažymėjimas arba kitas tos užsienio valstybės kompetentingų institucijų, galinčių patvirtinti gimimo faktą, išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinama vaiko gimimo vieta ir laikas.
Jeigu vaikas gimė negyvas arba mirė per pirmas šešias gyvenimo dienas – medicininis perinatalinės mirties liudijimas arba kitas toje užsienio valstybėje išduodamas oficialus dokumentas, patvirtinantis negyvo vaiko gimimo vietą ir laiką arba mirusio vaiko gimimo ir mirties vietą ir laiką.
Jeigu vaikas gimė laive, pateikiamas laivo kapitono surašytas ir patvirtintas laisvos formos gimimo aktas;
26.2. kartu pateikiami abiejų tėvų asmens tapatybės dokumentai ir santuokos liudijimas, jeigu santuokos sudarymo faktas nepažymėtas tėvų asmens dokumentuose, arba tik vaiko motinos asmens tapatybės dokumentas, jeigu vaiko motina nėra susituokusi ir vaiko tėvystė nėra nei pripažinta, nei nustatyta.
Kai negalima pateikti antrojo iš tėvų (sutuoktinio) asmens tapatybės dokumento, nes jis yra išvykęs, duomenys apie jį įrašomi vadovaujantis Gyventojų registro duomenų bazės duomenimis arba vaiko tėvų santuokos liudijimu (jeigu tokių duomenų nėra Gyventojų registro duomenų bazėje).
27. Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti arba patvirtinti pažyma (Apostille) teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktus dokumentas neturi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille).
Jeigu pagal buvimo valstybės teisės aktus minėti dokumentai negali būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille) (medicininės pažymos, laivo kapitono išduotas dokumentas ir panašiai), konsulinis pareigūnas, įsitikinęs jų autentiškumu, tokius dokumentus priima nelegalizuotus ar nepatvirtintus pažyma (Apostille).
28. Vaiko gimimas registruojamas įrašant gimimo įrašą ir išduodant gimimo liudijimą. Gimimo įraše vaiko vardas, pavardė ir tautybė, taip pat duomenys apie jo tėvus įrašomi laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) (toliau vadinama – Civilinis kodeksas) 3.139, 3.140, 3.166 ir 3.167 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Duomenys į gimimo įrašą įrašomi vadovaujantis šiomis taisyklėmis:
28.1. jei vaiko tėvai susituokę ir jų pavardės bei tautybė vienodos, vaikui suteikiama tėvų pavardė ir tautybė. Vardas (-ai) suteikiamas (-i) tėvų susitarimu. Tėvams nesusitarus dėl vaiko vardo, vaiko gimimo registravimas atidedamas tol, kol tėvai pateiks teismo nutartį suteikti vaikui vardą. Jeigu tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu. Tėvams nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui suteikiama vieno iš tėvų pavardė teismo nutartimi. Tėvams, kurių tautybės yra skirtingos, nesusitarus dėl vaiko tautybės, gimimo įrašo skiltyje „Vaiko tautybė“ įrašomas žodis „nenurodyta“. Vaiko tėvų duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas, tautybė) įrašomi remiantis jų asmens tapatybės dokumentais, civilinės būklės aktų įrašais ir liudijimais, taip pat Gyventojų registro duomenų bazės duomenimis;
28.2. vaiko motina įrašoma moteris, nurodyta viename iš šio Aprašo 26.1 punkte nurodytų dokumentų, vadovaujantis teisiniais pagrindais, nustatytais Civilinio kodekso 3.139 straipsnyje. Remiantis šiuo dokumentu, gimimo įraše nurodoma ir vaiko gimimo data;
28.3. vaiko tėvu įrašomas vaiko motinos sutuoktinis ar buvęs sutuoktinis, jeigu vaikas gimė praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties. Įrašant vyrą kaip vaiko tėvą, vadovaujamasi teisiniais pagrindais, nustatytais Civilinio kodekso 3.140 straipsnyje;
28.4. kai vaiko motina nėra susituokusi su jokiu vyru ir vaiko tėvystė nėra nei pripažinta, nei nustatyta, tėvo duomenys vaiko gimimo įraše nenurodomi, o vaikui suteikiama motinos pavardė, tautybė ir jos nurodytas vardas. Duomenys apie motiną įrašomi remiantis jos asmens dokumentu. Duomenys apie vaiko tėvą neįrašomi;
28.5. gyvo gimusio vaiko gimimo įrašo 9 skiltyje nurodomas bendras motinai gimusių gyvų vaikų skaičius, įskaitant ir ką tik gimusį kūdikį;
28.6. negyvas gimęs vaikas registruojamas įrašant gimimo įrašą, kurio 8 skiltyje nurodoma, kad jis gimė negyvas. Įrašo 9 skiltyje nurodomas bendras motinai gimusių gyvų ir negyvų vaikų skaičius, įskaitant ir ką tik negyvą gimusį kūdikį. Tokiu atveju asmens kodas nesuteikiamas. Taip pat neišduodamas gimimo liudijimas, o tėvų pageidavimu išduodamas pažymėjimas, kad vaikas gimė negyvas, arba gimimo įrašo nuorašas;
28.7. jei gimęs vaikas mirė pirmąją gyvenimo savaitę ir jo gimimas prieš jam mirštant nebuvo įregistruotas, įrašomi gimimo ir mirties įrašai, tačiau išduodamas tik mirties liudijimas;
28.8. registruojant dvynių ir daugiau tos pačios motinos pagimdytų vaikų gimimą, kiekvienam iš jų įrašomas atskiras gimimo įrašas ir išduodamas atskiras gimimo liudijimas;
28.9. jei vaiko motina yra mirusi, pripažinta neveiksnia, taip pat jeigu negalima nustatyti jos gyvenamosios vietos, duomenys apie vaiko tėvą įrašomi remiantis jo asmens tapatybės dokumentu, o duomenys apie motiną – remiantis Gyventojų registro duomenų bazės duomenimis;
28.10. jei pareiškimas įregistruoti gimimą gautas praleidus įstatymo nustatytą gimimo registravimo terminą, gimimas registruojamas bendra tvarka;
III. SANTUOKOS REGISTRAVIMAS
29. Santuoka registruojama konsulinėje įstaigoje, kurios aptarnaujamoje konsulinėje apygardoje yra vieno iš susituokiančiųjų gyvenamoji vieta.
30. Norintieji susituokti konsulinei įstaigai asmeniškai paduoda Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. vasario 28 d. įsakyme Nr. 1R-68 „Dėl prašymų civilinės metrikacijos įstaigoms formų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 31-1019) nustatytos formos prašymą. Šio Aprašo 38 punkte nurodytas santuokos registravimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai prašymas su visais reikiamais dokumentais gautas konsulinėje įstaigoje.
Prašyme pareiškėjai parašais turi patvirtinti, kad prašymo blanke jų nurodyti duomenys yra teisingi ir yra įvykdytos visos Civilinio kodekso 3.12–3.17 straipsniuose numatytos santuokos sudarymo sąlygos, taip pat nurodyti, kelintą kartą kiekvienas iš jų tuokiasi ir kiek turi vaikų.
31. Jeigu vienas iš susituokiančiųjų dėl sunkios ligos ar buvimo įkalinimo įstaigoje negali atvykti į konsulinę įstaigą, kitas atvykęs pareiškėjas turi pateikti bendrą abiejų prašymą. Negalinčio atvykti parašas prašymo blanke turi būti patvirtintas notaro, ligoninės vadovo (jei pareiškėjas sunkiai serga) ar įkalinimo įstaigos vadovo (jei pareiškėjas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje).
32. Prašymas įregistruoti santuoką netenka galios, jeigu bent vienas asmenų, padavusių prašymą, nustatytu laiku be svarbių priežasčių neatvyksta įregistruoti santuokos arba prašymas atsiimamas.
33. Norintieji susituokti kartu su prašymu įregistruoti santuoką pateikia savo gimimo liudijimus ir asmens tapatybės dokumentus. Patikrinęs šiuos dokumentus ir nustatęs klaidą (klaidas) varde, pavardėje, gimimo datoje ar asmens kode, konsulinis pareigūnas atsisako priimti prašymą, iki bus pateiktas dokumentas su teisingais asmens duomenimis.
Ištuoktas asmuo taip pat pateikia ištuokos liudijimą arba ištuokos liudijimą atstojantį dokumentą, o našlys – buvusio sutuoktinio mirties liudijimą arba mirties liudijimą atstojantį dokumentą.
Dokumentus konsulinis pareigūnas priima patikrinęs duomenis apie susituokiančiųjų asmenų šeiminę padėtį leidžiamosios kreipties būdu Gyventojų registro duomenų bazėje. Jeigu tokių duomenų patikrinti leidžiamosios kreipties būdu nėra galimybės, konsulinis pareigūnas atideda prašymo priėmimą ir pareiškėjo prašymu pareikalauja iš Gyventojų registro tarnybos ar kitos Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės įstaigos pažymos apie pareiškėjo šeiminę padėtį.
34. Konsulinė įstaiga, priėmusi prašymą, privalo susituokiančiuosius supažindinti su santuokos sudarymo sąlygomis ir santuokos registravimo tvarka, įsitikinti, kad šie asmenys yra vienas kitą informavę apie savo sveikatos būklę ir šeiminę padėtį, taip pat jiems išaiškinti jų, kaip būsimų sutuoktinių ir tėvų, teises ir pareigas ir įspėti dėl atsakomybės už kliūčių santuokai sudaryti nuslėpimą.
35. Santuokos registravimo laikas paskiriamas susitarus su susituokiančiaisiais vadovaujantis šio Aprašo 38 punktu.
36. Prašymo įregistruoti santuoką padavimo faktas skelbiamas viešai konsulinėje įstaigoje ir konsulinės įstaigos interneto svetainėje ne vėliau kaip dvi savaitės iki santuokos registravimo dienos. Skelbime nurodomi ketinančių susituokti asmenų vardai, pavardės, gimimo datos, būsimos santuokos registravimo data ir laikas. Konsulinis pareigūnas, priėmęs prašymą, informuoja pareiškėjus apie prašymo įregistruoti santuoką padavimo fakto viešą paskelbimą.
37. Jeigu prieš santuokos įregistravimą iš suinteresuoto asmens gaunamas rašytinis prašymas, kad santuokai sudaryti yra įstatyme nurodytų kliūčių, konsulinė įstaiga privalo:
37.1. atidėti santuokos registravimą ir įpareigoti prašymą padavusį asmenį per tris dienas pateikti prašyme nurodytų faktų rašytinius įrodymus. Jeigu asmuo per tris dienas tokių įrodymų nepateikia, santuoka registruojama bendra tvarka;
37.2. suinteresuotam asmeniui pateikus rašytinius įrodymus apie kliūtis sudaryti santuoką, konsulinis pareigūnas sustabdo santuokos registravimą ir, jei kyla ginčas, išaiškina norintiems tuoktis asmenims jų teisę kreiptis į teismą dėl tokių įrodymų paneigimo. Tokiais atvejais santuoka registruojama tik tada, kai pageidaujantys tuoktis asmenys pateikia konsulinei įstaigai įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo prašymas dėl kliūčių sudaryti santuoką yra paneigtas kaip nepagrįstas.
38. Santuoka registruojama praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo prašymo padavimo dienos, dalyvaujant patiems susituokiantiesiems ir dviem liudytojams. Konsulinis pareigūnas, susituokiantiesiems prašant ir esant svarbioms priežastims (nėštumas, sunki liga, vaiko gimimas, jūreivio išplaukimas į jūrą ar kario išvykimas į oficialią karinę misiją užsienyje ilgesniam kaip 3 mėnesių laikui, asmens išvykimas į diplomatinę tarnybą), turi teisę registruoti santuoką nepraėjus vienam mėnesiui, tačiau ne anksčiau kaip po dviejų savaičių nuo prašymo padavimo dienos. Tokiu atveju susituokti pageidaujantys asmenys turi pateikti atitinkamos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį nurodytą svarbią priežastį.
Šiame punkte nustatyti terminai skaičiuojami vadovaujantis taisyklėmis, nustatytomis Civilinio kodekso 1.118–1.121 straipsniuose.
39. Konsulinis pareigūnas, prieš įregistruodamas santuoką, privalo dar kartą patikrinti, ar yra įvykdytos visos Civilinio kodekso 3.12–3.17 straipsniuose numatytos santuokos sudarymo sąlygos.
41. Pavardės sutuoktiniams suteikiamos vadovaujantis Civilinio kodekso 3.31 straipsniu. Tuo atveju, kai vyras pasirenka savo sutuoktinės mergautinę pavardę, jam suteikiama vyriška pavardės forma, jai – moteriška pavardės forma.
42. Šiame skyriuje nurodyti užsienio valstybėse išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille) teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktus dokumentas neturi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille).
IV. MIRTIES REGISTRAVIMAS
43. Mirtis registruojama konsulinėje įstaigoje, kurios aptarnaujamoje konsulinėje apygardoje yra mirusiojo gyvenamoji vieta arba mirties vieta, vadovaujantis medicininiu mirties liudijimu ar kitu mirties faktą liudijančiu oficialiu dokumentu.
Konsulinės įstaigos neregistruoja mirčių vadovaujantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
Lietuvos Respublikos piliečio mirtis konsulinėje įstaigoje registruojama ir tais atvejais, kai nėra įvykdytas šio Aprašo 3 punkto pirmojoje pastraipoje nustatytas reikalavimas.
44. Asmenų, mirusių laisvės atėmimo vietoje, mirtį konsulinė įstaiga registruoja, vadovaudamasi laisvės atėmimo vietos administracijos pranešimu ir medicininiu mirties liudijimu ar kitokiu mirties faktą liudijančiu oficialiu dokumentu.
45. Mirtis registruojama mirusiojo giminaičių, jo kaimynų ir kitų fizinių asmenų, taip pat sveikatos priežiūros įstaigos arba policijos pareiškimu, kuris turi būti paduotas ne vėliau kaip per tris paras nuo mirimo arba mirusiojo suradimo laiko. Praleidus šiame punkte nustatytą terminą, mirtis registruojama bendra tvarka.
46. Kartu su pareiškimu įregistruoti mirtį konsulinei įstaigai turi būti pateikiamas medicininis mirties liudijimas arba kitoks medicininį mirties liudijimą atstojantis dokumentas. Jei mirtis įregistruota remiantis laikinu medicininiu mirties liudijimu, jis turi būti pakeistas galutiniu.
47. Mirtis registruojama įrašant mirties įrašą ir išduodant mirties liudijimą. Mirusiojo vardas, pavardė, lytis, gimimo data ir vieta, asmens kodas, buvusi gyvenamoji vieta, mirties data, mirties vietovė, mirties priežastis įrašomi remiantis medicininiu mirties liudijimu ar medicininį mirties liudijimą atitinkančiu dokumentu ir mirusiojo asmens tapatybės dokumentu ar kitu asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu. Mirties įraše ir liudijime nurodomas mirties priežasties kodas, kuris nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1996 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 542 „Dėl 10-tos redakcijos tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos (TLK-10) įvedimo“ (Žin., 2001, Nr. 50-1758).
48. Jeigu mirusysis turėjo pasą, asmens tapatybės kortelę, tai registruojant mirtį šie dokumentai paimami. Mirusiųjų asmens tapatybės dokumentai su aprašu kartą per mėnesį diplomatiniu paštu persiunčiami institucijai, išdavusiai asmens tapatybės dokumentą. Jeigu mirusiojo asmens tapatybės dokumentas registruojant mirtį nebuvo pateiktas, tai pažymima apraše.
49. Registruojant rasto asmens mirtį, kai medicininiame mirties liudijime arba kitame medicininį mirties liudijimą atstojančiame dokumente mirties data nenurodyta, mirties data įrašoma mirusiojo radimo diena.
V. CIVILINĖS BŪKLĖS AKTŲ REGISTRAVIMO LIUDIJIMŲ BLANKŲ APSKAITA IR SAUGOJIMAS
52. Liudijimų blankais Užsienio reikalų ministeriją aprūpina Teisingumo ministerija. Už liudijimų blankų užsakymą iš Teisingumo ministerijos atsakingas Užsienio reikalų ministerijos Konsulinis departamentas (toliau vadinama – Konsulinis departamentas).
Konsulinės įstaigos liudijimų blankais aprūpinamos pagal konsulinių įstaigų pateiktas paraiškas. Paraiškas konsulinės įstaigos Konsuliniam departamentui pateikia iš anksto, atsižvelgdamos į liudijimų blankų likutį konsulinėje įstaigoje.
53. Konsulinėse įstaigose už liudijimų blankų apskaitą ir saugojimą atsako konsulinis pareigūnas, kuris su konsulinės įstaigos vadovu yra pasirašęs materialinės atsakomybės sutartį.
Konsuliniai pareigūnai materialinės atsakomybės sutartį pasirašo, gautus liudijimų blankus įtraukia į apskaitą, saugo, perduoda ir nurašo, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2002 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 72 „Dėl URM griežtos atskaitomybės blankų“.
54. Konsuliniai pareigūnai, atsakingi už liudijimų blankų apskaitą ir saugojimą, vadovaudamiesi pajamų ir išlaidų važtaraščiu, gautus liudijimų blankus tą pačią dieną įtraukia į apskaitą griežtos atskaitomybės blankų pajamų ir išlaidų knygoje. Griežtos atskaitomybės blankų pajamų ir išlaidų knygos pildomos aiškiai ir įskaitomai. Trinti ir skusti jose neleidžiama. Padarytos klaidos ištaisomos ir atitinkamai aptariamos.
56. Konsulinės įstaigos kasmet, ne vėliau kaip einančių po ataskaitinių metų vasario 15 dieną, nustatyta forma per Užsienio reikalų ministeriją pateikia Teisingumo ministerijai žinias apie ataskaitiniais metais įrašytų civilinės būklės aktų įrašų ir panaudotų (taip pat ir sugadintų bei prarastų) civilinės būklės aktų registravimo liudijimų blankų skaičių.
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
57. Konsulinėse įstaigose įregistruotų civilinės būklės aktų įrašų pirmieji egzemplioriai artimiausiu diplomatiniu paštu, bet ne vėliau kaip per 30 dienų po jų įregistravimo, persiunčiami saugoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui (toliau vadinama – Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius).
Pasibaigus metams, bet ne vėliau kaip per 30 dienų po ataskaitinių metų pabaigos, civilinės būklės aktų registracijos žurnalus ir civilinės būklės aktų įrašų abėcėlines rodykles konsuliniai pareigūnai diplomatiniu paštu persiunčia saugoti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.
Antrasis civilinės būklės akto įrašo egzempliorius artimiausiu diplomatiniu paštu siunčiamas Lietuvos valstybės istorijos archyvui. Pasibaigus metams, bet ne vėliau kaip per 30 dienų po ataskaitinių metų pabaigos, konsulinės įstaigos diplomatiniu paštu persiunčia Lietuvos valstybės istorijos archyvui civilinės būklės aktų įrašų abėcėlinių rodyklių antruosius egzempliorius.
Medicininiai mirties liudijimai ir kiti mirties faktą liudijantys dokumentai vieną kartą per mėnesį diplomatiniu paštu siunčiami Statistikos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
58. Konsulinė įstaiga pareiškėjų prašymus dėl pakartotinių gimimo, santuokos ar mirties liudijimų, kurie buvo išduoti toje konsulinėje įstaigoje, taip pat civilinės būklės aktų įrašų, kurie buvo įregistruoti toje konsulinėje įstaigoje, papildymo, ištaisymo, pakeitimo, anuliavimo, persiunčia Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.