LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL NACIONALINĖS REGIONINĖS PAGALBOS TEIKIMO KLAIPĖDOS LAISVOJOJE EKONOMINĖJE ZONOJE SCHEMOS IR NACIONALINĖS REGIONINĖS PAGALBOS TEIKIMO KAUNO LAISVOJOJE EKONOMINĖJE ZONOJE SCHEMOS PATVIRTINIMO
2007 m. sausio 19 d. Nr. 4-23
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymu (Žin., 1995, Nr. 59-1462), Lietuvos Respublikos Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 92-2143), Lietuvos Respublikos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 109-2474), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 932 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų valstybinės priežiūros vykdymo“ (Žin., 1998, Nr. 67-1967) ir 2006 m. spalio 24 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1628/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo nacionalinei regioninei investicinei pagalbai (OL 2006 L 302, p. 29),
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos ūkio ministro
2007 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 4-23
NACIONALINĖS REGIONINĖS PAGALBOS TEIKIMO KLAIPĖDOS LAISVOJOJE EKONOMINĖJE ZONOJE SCHEMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nacionalinė regioninė pagalba (toliau – pagalba) Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje teikiama vadovaujantis 2006 m. spalio 24 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1628/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo nacionalinei regioninei investicinei pagalbai (OL 2006 L 302, p. 29) (toliau – Reglamentas Nr. 1628/2006) reikalavimais.
2. Pagalba, teikiama pagal Nacionalinės regioninės pagalbos Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje schemą (toliau – schema), neprieštarauja bendrajai rinkai ir jai netaikomas Konsoliduotos Europos Bendrijos steigimo sutarties (Žin., 2004, Nr. 2-2) (toliau – Sutartis) 88 straipsnio 3 dalyje nurodytas pranešimo reikalavimas.
3. Apie pagalbą, teikiamą pagal schemą dideliems investiciniams projektams, kaip jie apibrėžiami Reglamento Nr. 1628/2006 7 straipsnio e punkte, taip pat apie investicinę pagalbą, kaip ji apibrėžiama Reglamento Nr. 1628/2006 7 straipsnio g punkte, bus pranešama iš anksto, vadovaujantis Sutarties 88 straipsnio 3 dalimi.
II. PAGALBOS TIKSLAS
5. Pagalbos tikslas yra remiant investicijas skatinti Lietuvos ūkio ir Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos plėtrą. Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos steigimo tikslas – padidinti Klaipėdos uostamiesčio, kaip perspektyvaus transporto mazgo ir pramonės centro, turinčio išplėstą infrastruktūrą, kvalifikuotus darbo išteklius, patrauklumą, skatinti užsienio investicijas, mokslo pažangą, naujų darbo vietų steigimą bei Klaipėdos regiono socialinę ir ekonominę plėtrą.
III. KLAIPĖDOS LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS VALDYMAS
7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. sudarė sutartį dėl Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo su tarptautinį viešą konkursą dėl geriausio zonos verslo plano ir zonos statuto parengimo laimėjusia uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Klaipėdos vystymo grupė“, vėliau perregistruota į UAB Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovę (toliau – Bendrovė).
8. Bendrovės valdymo struktūra, teisės ir pareigos yra nustatytos Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatyme ir Lietuvos Respublikos Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatyme.
9. Vadovaudamasi Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymo 7 straipsnio 6 dalies 7 punktu, Bendrovė už savo ir Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos veiklą atsiskaito Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Jos metinėse ataskaitose pateikiami duomenys apie:
9.3. Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje įregistruotų ir vykdančių ūkinę komercinę veiklą vykdančių zonos įmonių skaičių;
IV. PAGALBOS GAVĖJAI PAGAL SCHEMĄ
10. Schema taikoma visoms Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje registruotoms ir veikiančioms įmonėms, besikreipiančioms dėl pagalbos, kurių veikla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 8 straipsniu, nėra priskirta prie draudžiamų veiklos sričių ir kurių investiciniai projektai atitinka visus Reglamento Nr. 1628/2006 reikalavimus.
11. Pagalba pagal schemą netaikoma:
12. Pagalba pagal schemą taip pat netaikoma Sutarties 1 priede išvardytai su žemės ūkio produktų pagrindine gamyba susijusiai veiklai. Pagalba pagal schemą taikoma žemės ūkio produktų perdirbimui ir prekybai, išskyrus gamybą ir prekybą tų produktų, kurie skirti pienui arba pieno produktams imituoti arba pakeisti, kaip nustatyta 1987 m. liepos 2 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 1898/87 dėl pavadinimų, naudojamų prekiaujant pienu ir pieno produktais, apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 7 tomas, p. 247) 3 straipsnio 2 dalyje.
13. Pagalba pagal schemą netaikoma:
13.1. pagalbai su eksportu į trečiąsias šalis arba valstybes nares susijusiai veiklai, t. y. su eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo kūrimu ir eksploatavimu arba kitomis su eksporto veikla susijusiomis einamosiomis išlaidomis tiesiogiai susijusiai pagalbai;
V. PAGALBOS FORMA
14. Pagal Reglamento Nr. 1628/2006 4 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas pagalba yra suteikiama pradinių investicijų projektams.
15. Visa Lietuvos Respublikos teritorija šiuo metu klasifikuojama kaip regionas, kuriame leidžiama skirti regioninę pagalbą investicijoms pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą. Kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos nacionaliniame regioninės valstybės pagalbos žemėlapyje (OL 2006 C 286, p. 6), sukauptos pagalbos aukščiausia riba sudaro 50 proc. bendrojo subsidijos ekvivalento. Mažų ir vidutinių įmonių atvejais ši pagalbos intensyvumo riba gali būti padidinta Reglamento Nr. 1628/2006 4 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais.
Pagalbos intensyvumas, išreikštas dabartiniu bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija regioninės pagalbos ribos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos regioninės pagalbos žemėlapio patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 130-4905), ir taikomos regionui, kuriame investuojama, pagalbos teikimo metu.
20 procentinių dalių gali būti padidintos mažoms įmonėms skirtos pagalbos pradinėms investicijoms ir 10 procentinių dalių vidutinėms įmonėms skirtos pagalbos regioninės pagalbos ribos, išskyrus tuos atvejus, kai pagalba teikiama dideliems investiciniams projektams ir transporto sektoriui.
16. Pagalba pradinėms investicijoms taip pat turi tenkinti sąlygas, nustatytas Reglamento Nr. 1628/2006 4 straipsnio 2–8 ir 10 dalyse.
17. Schemos reikalavimus atitinkanti pradinė investicija yra investicija į materialųjį ir nematerialųjį turtą, susijusi su naujos įmonės steigimu ir esamos įmonės plėtimu. Reikalavimus atitinkančios investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą apibrėžtos Reglamento Nr. 1628/2006 2 straipsnio 1 dalies e ir f punktuose.
18. Pagalbos pagal schemą forma yra sumažinimas arba atleidimas nuo pelno, nekilnojamojo turto, laikinojo socialinio ir žemės nuomos mokesčių. Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įmonėms taikomos tokios mokestinės lengvatos:
18.1. Pelno mokesčio sumažinimas arba atleidimas nuo jo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992) 58 straipsnio 16 dalimi, zonos įmonė, kuri investavo ne mažesnę kaip 1 milijono eurų sumą, 6 mokestinius laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta, nemoka pelno mokesčio, o kitais 10 mokestinių laikotarpių jai bus taikomas 50 proc. sumažintas pelno mokesčio tarifas. Dabartinis Lietuvoje galiojantis pelno mokesčio tarifas sudaro 15 proc. Ši lengvata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 proc. atitinkamo mokestinio laikotarpio zonos įmonės pajamų sudaro pajamos iš zonoje vykdomos prekių gamybos, apdirbimo, perdirbimo, sandėliavimo veiklos, didmeninės zonoje sandėliuojamų prekių prekybos ir (ar) teikiamų paslaugų, susijusių su minėtomis zonoje vykdomos veiklos rūšimis (zonoje pagamintų, apdirbtų, perdirbtų ar sandėliuojamų prekių, taip pat zonoje vykdomai gamybai, apdirbimui ar perdirbimui reikalingų prekių transportavimo, priežiūros, statybos zonos teritorijoje ir kitų su minėtomis veiklos rūšimis susijusių paslaugų). Ši lengvata gali būti pritaikyta tik tuo atveju, kai zonos įmonė turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą investicijos dydį. Be to, ši mokesčio lengvata gali būti taikoma tik tai zonos įmonės pelno daliai, kuri yra uždirbta iš veiklos zonoje ir (ar) teikiamų paslaugų, susijusių su zonoje vykdomos veiklos rūšimis, jeigu vykdantiesiems tokią veiklą leidžiama gauti valstybės pagalbą. Jeigu iki lengvatos taikymo termino pabaigos investicijos suma sumažėja ir nebesiekia 1 milijono eurų, lengvatos taikymas sustabdomas tą mokestinį laikotarpį, kurį investicijos suma taip sumažėjo, ir gali būti atnaujintas tą mokestinį laikotarpį, kurį investicija vėl pasiekia 1 milijoną eurų.
18.2. Atleidimas nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (Žin., 2005, Nr. 76-2741) 7 straipsnio 2 dalies nuostatomis, zonos įmonės atleidžiamos nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Mokesčiu neapmokestinamas laisvųjų ekonominių zonų įmonėms nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas arba joms neterminuotai arba ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduotas naudotis nekilnojamasis turtas (arba jo dalis).
18.3. Atleidimas nuo laikinojo socialinio mokesčio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos laikinojo socialinio mokesčio įstatymo (Žin., 2005, Nr. 76-2739) 3 straipsnio nuostatomis, zonos įmonės, atleistos nuo pelno mokesčio mokėjimo, atleidžiamos nuo laikinojo socialinio mokesčio mokėjimo.
VI. KITOS PAGALBOS SUTEIKIMO SĄLYGOS
VII. PAGALBOS SUTEIKIMO KONTROLĖ IR STEBĖSENA
20. Už schemos įgyvendinimą ir kontrolę atsakinga institucija yra Lietuvos Respublikos ūkio ministerija.
21. Teikiant pagalbą pagal schemą laikomasi Reglamento Nr. 1628/2006 8 straipsnyje nustatytų pagalbos skaidrumo, stebėsenos ir kontrolės reikalavimų.
22. Bendrovė kiekvienais metais iki gegužės 15 dienos pateikia Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai informaciją apie praėjusiais metais kiekvienai Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje registruotai ir veikiančiai įmonei pagal schemą suteiktą pagalbą. Informacijoje turi būti nurodoma:
22.2. informacija apie įmonės statusą, nuo kurio priklauso, ar įmonė turi teisę gauti pagalbą kaip mažos arba vidutinės įmonės statusą turinti įmonė;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos ūkio ministro
2007 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 4-23
NACIONALINĖS REGIONINĖS PAGALBOS TEIKIMO KAUNO LAISVOJOJE EKONOMINĖJE ZONOJE SCHEMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nacionalinė regioninė pagalba (toliau – pagalba) Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje teikiama vadovaujantis 2006 m. spalio 24 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1628/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo nacionalinei regioninei investicinei pagalbai (OL 2006 L 302, p. 29) (toliau – Reglamentas Nr. 1628/2006) reikalavimais.
2. Pagalba, teikiama pagal Nacionalinės regioninės pagalbos Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje schemą (toliau – schema), neprieštarauja bendrajai rinkai ir jai netaikomas Konsoliduotos Europos Bendrijos steigimo sutarties (Žin., 2004, Nr. 2-2) (toliau – Sutartis) 88 straipsnio 3 dalyje nurodytas pranešimo reikalavimas.
3. Apie pagalbą, teikiamą pagal schemą dideliems investiciniams projektams, kaip jie apibrėžiami Reglamento Nr. 1628/2006 7 straipsnio e punkte, taip pat apie investicinę pagalbą, kaip ji apibrėžiama Reglamento Nr. 1628/2006 7 straipsnio g punkte, bus pranešama iš anksto, vadovaujantis Sutarties 88 straipsnio 3 dalimi.
II. PAGALBOS TIKSLAS
5. Pagalbos tikslas yra remiant investicijas skatinti Lietuvos ūkio ir Kauno laisvosios ekonominės zonos plėtrą. Kauno laisvosios ekonominės zonos steigimo tikslas – nustatytoje teritorijoje efektyviai panaudoti gretimą Kauno oro uostą, šalia esančius geležinkelius ir automagistrales, efektyviai panaudoti Lietuvos geopolitinę padėtį, Kauno regiono potencialą ir Kauno miesto infrastruktūrą, sudaryti palankesnes sąlygas užsienio investavimui, naujoms technologijoms ir naujoms darbo vietoms kurti.
III. KAUNO LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS VALDYMAS
7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. sudarė sutartį dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos plėtros ir valdymo su tarptautiniu konsorciumu, atstovaujamu Belgijos bendrovės „Anhverpse Ontwikkelings-en Investeringsmaatschappij NV“. Ši bendrovė buvo išrinkta tarptautinio viešojo konkurso būdu, kurį 1997 m. Kauno apskrities viršininko administracija paskelbė Lietuvos Respublikos ir tarptautinėje spaudoje, kad būtų parengtas geriausias zonos verslo planas ir zonos statutas bei išrinkta Kauno laisvosios ekonominės zonos steigėjų grupė. Belgijos bendrovė „Anhverpse Ontwikkelings-en Investeringsmaatschappij NV“ yra Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB (toliau – Bendrovė) steigėja ir didžiausia akcininkė.
8. Bendrovės valdymo struktūra, teisės ir pareigos yra nustatytos Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatyme ir Lietuvos Respublikos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatyme.
9. Vadovaudamasi Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo 7 straipsnio 6 dalies 7 punktu, Bendrovė už savo ir Kauno laisvosios ekonominės zonos veiklą atsiskaito Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Jos metinėse ataskaitose pateikiami duomenys apie:
9.3. Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje įregistruotų ir ūkinę komercinę veiklą vykdančių zonos įmonių skaičių;
IV. PAGALBOS GAVĖJAI PAGAL SCHEMĄ
10. Schema taikoma visoms Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje registruotoms ir veikiančioms įmonėms, besikreipiančioms dėl pagalbos, kurių veikla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 8 straipsniu, nėra priskirta prie draudžiamų veiklos sričių ir kurių investiciniai projektai atitinka visus Reglamento Nr. 1628/2006 reikalavimus.
11. Pagalba pagal šią schemą netaikoma:
12. Pagalba pagal šią schemą taip pat netaikoma Sutarties 1 priede išvardytoms su žemės ūkio produktų pagrindine gamyba susijusioms veiklos rūšims. Pagalba pagal šią schemą taikoma žemės ūkio produktų perdirbimui ir prekybai, išskyrus gamybą ir prekybą tų produktų, kurie skirti pienui arba pieno produktams imituoti arba pakeisti, kaip nustatyta 1987 m. liepos 2 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 1898/87 dėl pavadinimų, naudojamų prekiaujant pienu ir pieno produktais, apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius,7 tomas, p. 247) 3 straipsnio 2 dalyje.
13. Pagalba pagal schemą netaikoma:
13.1. pagalbai su eksportu į trečiąsias šalis arba valstybes nares susijusiai veiklai, t. y. su eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo kūrimu ir eksploatavimu arba kitomis su eksporto veikla susijusiomis einamosiomis išlaidomis tiesiogiai susijusiai pagalbai;
V. PAGALBOS RMA
14. Pagal Reglamento Nr. 1628/2006 4 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas pagalba yra suteikiama pradinių investicijų projektams.
15. Visa Lietuvos Respublikos teritorija šiuo metu klasifikuojama kaip regionas, kuriame leidžiama skirti regioninę pagalbą investicijoms pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą. Kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos nacionaliniame regioninės valstybės pagalbos žemėlapyje (OL 2006 C 286, p. 6), sukauptos pagalbos aukščiausia riba sudaro 50 proc. bendrojo subsidijos ekvivalento. Mažų ir vidutinių įmonių atvejais ši pagalbos intensyvumo riba gali būti padidinta Reglamento Nr. 1628/2006 4 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais.
Pagalbos intensyvumas, išreikštas dabartiniu bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija regioninės pagalbos ribos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos regioninės pagalbos žemėlapio patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 130-4905), ir taikomos regionui, kuriame investuojama, pagalbos teikimo metu.
20 procentinių dalių gali būti padidintos mažoms įmonėms skirtos pagalbos pradinėms investicijoms ir 10 procentinių dalių vidutinėms įmonėms skirtos pagalbos regioninės pagalbos ribos, išskyrus tuos atvejus, kai pagalba teikiama dideliems investiciniams projektams ir transporto sektoriui.
16. Pagalba pradinėms investicijoms taip pat turi tenkinti sąlygas, nustatytas Reglamento Nr. 1628/2006 4 straipsnio 2–8 ir 10 dalyse.
17. Schemos reikalavimus atitinkanti pradinė investicija yra investicija į materialųjį ir nematerialųjį turtą, susijusi su naujos įmonės steigimu ir esamos įmonės plėtimu. Reikalavimus atitinkančios investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą apibrėžtos Reglamento Nr. 1628/2006 2 straipsnio 1 dalies e ir f punktuose.
18. Pagalbos pagal schemą forma yra sumažinimas arba atleidimas nuo pelno, nekilnojamojo turto, laikinojo socialinio ir žemės nuomos mokesčių. Kauno laisvosios ekonominės zonos įmonėms taikomos tokios mokestinės lengvatos:
18.1. Pelno mokesčio sumažinimas arba atleidimas nuo jo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992) 58 straipsnio 16 dalimi, zonos įmonė, kuri investavo ne mažesnę kaip 1 milijono eurų sumą, 6 mokestinius laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta, nemoka pelno mokesčio, o kitais 10 mokestinių laikotarpių jai bus taikomas 50 proc. sumažintas pelno mokesčio tarifas. Dabartinis Lietuvoje galiojantis pelno mokesčio tarifas sudaro 15 proc. Ši lengvata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 proc. atitinkamo mokestinio laikotarpio zonos įmonės pajamų sudaro pajamos iš zonoje vykdomos prekių gamybos, apdirbimo, perdirbimo, sandėliavimo veiklos, didmeninės zonoje sandėliuojamų prekių prekybos ir (ar) teikiamų paslaugų, susijusių su minėtomis zonoje vykdomos veiklos rūšimis (zonoje pagamintų, apdirbtų, perdirbtų ar sandėliuojamų prekių, taip pat zonoje vykdomai gamybai, apdirbimui ar perdirbimui reikalingų prekių transportavimo, priežiūros, statybos zonos teritorijoje ir kitų su minėtomis veiklos rūšimis susijusių paslaugų). Ši lengvata gali būti pritaikyta tik tuo atveju, kai zonos įmonė turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą investicijos dydį. Be to, ši mokesčio lengvata gali būti taikoma tik tai zonos įmonės pelno daliai, kuri yra uždirbta iš veiklos zonoje ir (ar) teikiamų paslaugų, susijusių su zonoje vykdomos veiklos rūšimis, jeigu vykdantiesiems tokią veiklą leidžiama gauti valstybės pagalbą. Jeigu iki lengvatos taikymo termino pabaigos investicijos suma sumažėja ir nebesiekia 1 milijono eurų, lengvatos taikymas sustabdomas tą mokestinį laikotarpį, kurį investicijos suma taip sumažėjo, ir gali būti atnaujintas tą mokestinį laikotarpį, kurį investicija vėl pasiekia 1 milijoną eurų.
18.2. Atleidimas nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (Žin., 2005, Nr. 76-2741) 7 straipsnio 2 dalies nuostatomis, zonos įmonės atleidžiamos nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Mokesčiu neapmokestinamas laisvųjų ekonominių zonų įmonėms nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas arba joms neterminuotai arba ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduotas naudotis nekilnojamasis turtas (arba jo dalis).
18.3. Atleidimas nuo laikinojo socialinio mokesčio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos laikinojo socialinio mokesčio įstatymo (Žin., 2005, Nr. 76-2739) 3 straipsnio nuostatomis, zonos įmonės, atleistos nuo pelno mokesčio mokėjimo, atleidžiamos nuo laikinojo socialinio mokesčio mokėjimo.
VI. KITOS PAGALBOS SUTEIKIMO SĄLYGOS
VII. PAGALBOS SUTEIKIMO KONTROLĖ IR STEBĖSENA
20. Už schemos įgyvendinimą ir kontrolę atsakinga institucija yra Lietuvos Respublikos ūkio ministerija.
21. Teikiant pagalbą pagal schemą laikomasi Reglamento Nr. 1628/2006 8 straipsnyje nustatytų pagalbos skaidrumo, stebėsenos ir kontrolės reikalavimų.
22. Bendrovė kiekvienais metais iki gegužės 15 dienos pateikia Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai informaciją apie praėjusiais metais kiekvienai Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje registruotai ir veikiančiai įmonei pagal schemą suteiktą pagalbą. Informacijoje turi būti nurodoma:
22.2. informacija apie įmonės statusą, nuo kurio priklauso, ar įmonė turi teisę gauti pagalbą kaip mažos arba vidutinės įmonės statusą turinti įmonė;