LIETUVOS BANKO VALDYBOS

NUTARIMAS

 

DĖL Lietuvos banko valdybos 2007 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 131 „Dėl Neterminuotųjų skolos vertybinių popierių ir jų įtraukimo į banko kapitalą bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo

 

2010 m. spalio 21 d. Nr. 03-128

Vilnius

 

 

Įgyvendindama 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/111/EB, iš dalies keičiančią direktyvų 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2007/64/EB nuostatas dėl centrinių įstaigų kontroliuojamų bankų, tam tikrų nuosavų lėšų straipsnių, didelių pozicijų, priežiūros priemonių ir krizių valdymo (OL 2009 L 302, p. 97), Lietuvos banko valdyba nutaria:

1. Pakeisti Lietuvos banko valdybos 2007 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 131 „Dėl Neterminuotųjų skolos vertybinių popierių ir jų įtraukimo į banko kapitalą bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 109-4484) ir išdėstyti jį nauja redakcija:

 

„LIETUVOS BANKO VALDYBA

 

NUTARIMAS

DĖL NE NUOSAVYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ ĮTRAUKIMO Į BANKO KAPITALĄ BENDRŲJŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890) 9 straipsniu, įgyvendindama 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1) ir 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/111/EB, iš dalies keičiančią direktyvų 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2007/64/EB nuostatas dėl centrinių įstaigų kontroliuojamų bankų, tam tikrų nuosavų lėšų straipsnių, didelių pozicijų, priežiūros priemonių ir krizių valdymo (OL 2009 L 302, p. 97), Lietuvos banko valdyba nutaria:

Patvirtinti Ne nuosavybės vertybinių popierių įtraukimo į banko kapitalą bendrąsias nuostatas (pridedama).“

2. Nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja 2010 m. gruodžio 31 d.

 

 

 

Valdybos pirmininkas                                                    Reinoldijus Šarkinas


 

Patvirtinta

Lietuvos banko valdybos

2007 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 131

(Lietuvos banko valdybos

2010 m. spalio 21 d.

nutarimo Nr. 03-128 redakcija)

 

NE NUOSAVYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ ĮTRAUKIMO Į BANKO KAPITALĄ BENDROSIOS NUOSTATOS

 

I. Bendrosios nuostatos

 

1. Šios nuostatos skirtos įgyvendinti Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrąsias nuostatas, patvirtintas Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 138 (Žin., 2006, Nr. 142-5442), ir nustato ne nuosavybės vertybinių popierių įtraukimo į banko kapitalą sąlygas ir tvarką.

2. Nuostatos parengtos atsižvelgus į 2009 m. gruodžio 10 d. Europos bankų priežiūros institucijų komiteto (angl. Committee of European Banking Supervisors – CEBS) išleistas Mišrių kapitalo priemonių įgyvendinimo gaires (angl. Implementation Guidelines for Hybrid Capital Instruments).

3. Nuostatos taikomos visiems Lietuvos banko licenciją turintiems bankams ir Lietuvos centrinei kredito unijai (toliau – bankai).

4. Pagal šias nuostatas Lietuvos bankui pateikiamiems dokumentams ir Lietuvos banko atliekamiems veiksmams taikomi Bendrųjų kredito ir mokėjimo įstaigų prašymų išduoti leidimus pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2004 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 58 (Žin., 2004, Nr. 80-2878), reikalavimai.

 

II. NE NUOSAVYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ įtraukimo į banko kapitalą sąlygos

 

5. Ne nuosavybės vertybiniai popieriai įtraukiami į banko kapitalą tik su Lietuvos banko leidimu, o jau įtrauktų į banko kapitalą vertybinių popierių emisijos dokumentų nuostatos gali būti pakeistos tik su išankstiniu Lietuvos banko leidimu.

6. Ne nuosavybės vertybiniai popieriai, kurie įtraukiami į banko I lygio kapitalą, turi tenkinti visas šias sąlygas:

6.1. turi būti neterminuoti arba terminas iki jų išpirkimo turi būti ne trumpesnis kaip 30 metų;

6.2. negali būti išpirkti turėtojo iniciatyva;

6.3. negali būti išpirkti be Lietuvos banko leidimo;

6.4. emisijos dokumentuose turi būti numatyta, kad palūkanų mokėjimai atšaukiami, o nesumokėtos palūkanos panaikinamos ir bankui nelieka prievolės jas išmokėti, kai:

6.4.1. to reikalauja Lietuvos bankas, nustatęs, kad palūkanų mokėjimai turėtų neigiamos įtakos banko finansinei būklei;

6.4.2. bankas mano, kad sumokėjus palūkanas kiltų grėsmė kapitalo pakankamumo normatyvo vykdymui;

6.5. skolintojo pretenzijos bankui be jokių išlygų turi būti subordinuotos visų nesubordinuotų kreditorių pretenzijų ir ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie įtraukiami į banko II lygio kapitalą, turėtojų atžvilgiu;

6.6. emisijos dokumentuose turi būti numatyta, kad pagrindinė suma ir nesumokėtos palūkanos yra tokio dydžio, kad jų pakaktų nuostoliams padengti, o bankas galėtų toliau tęsti veiklą, tai yra, kad ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojo pretenzijos bankui tiek dėl pagrindinės sumos, tiek dėl nesumokėtų palūkanų negalėtų būti pagrindas ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojui inicijuoti bankui nemokumo procedūrą;

6.7. emisijos dokumentuose turi būti numatytas būdas, kad pagrindinė suma, nesumokėtų palūkanų suma (įskaitant atvejus, kai vietoj nesumokėtų palūkanų ne nuosavybės vertybinio popieriaus turėtojui išleidžiamos paprastosios vardinės akcijos) padengtų nuostolius ir netrukdytų atkurti banko kapitalą, tai yra būtų galimybė sumažinti galimus ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojų ateities pinigų srautus;

6.8. emisijos dokumentuose turi būti numatyta, kad šių dokumentų nuostatos gali būti keičiamos tik su išankstiniu Lietuvos banko leidimu;

6.9. turi būti visiškai apmokėti;

6.10. jeigu ne nuosavybės vertybinių popierių emisijos dokumentuose nustatyta pasirinkimo teisė (angl. Call Option) juos išpirkti, tačiau nenustatyta paskata tai daryti, laikotarpis nuo tokių vertybinių popierių išleidimo iki pasirinkimo teisės realizavimo negali būti trumpesnis nei 5 metai;

6.11. jeigu ne nuosavybės vertybinių popierių emisijos dokumentuose nustatyta pasirinkimo teisė (angl. Call Option) juos išpirkti ir paskata tai daryti, ta paskata turi būti nuosaiki. Nuosaikia paskata laikoma:

6.11.1. vienas palūkanų normos didinimas (angl. Step-Up), neviršijantis didesniojo iš šių dydžių: vieno procentinio punkto (atėmus apsikeitimo sandorio kainų skirtumą) arba 50 procentų pradinio kredito kainų skirtumo (angl. Initial credit spread) (atėmus apsikeitimo sandorio kainų skirtumą);

6.11.2. konvertavimo į akcijas koeficiento didinimas, teisės išpirkti pasinaudojimo dieną neviršijantis 150 procentų pradinio konvertavimo koeficiento ne nuosavybės vertybinio popieriaus išleidimo dieną;

6.11.3. kitos paskatos, savo esme panašios į 6.11.1 ir 6.11.2 punktuose išdėstytas;

6.12. kai ne nuosavybės vertybinių popierių emisijos dokumentuose nustatyta nuosaiki paskata juos išpirkti ir ne nuosavybės vertybiniai popieriai neterminuoti, laikotarpis nuo tokių vertybinių popierių išleidimo iki pasinaudojimo pasirinkimo sandorio teise negali būti trumpesnis nei 10 metų;

6.13. kai ne nuosavybės vertybiniai popieriai terminuoti, nuosaiki paskata išpirkti tokius ne nuosavybės vertybinius popierius prieš terminą negali būti numatyta.

7. Ne nuosavybės vertybiniai popieriai, kurie įtraukiami į banko II lygio kapitalą, turi tenkinti 6.2, 6.3, 6.6, 6.8, 6.9 punktuose nustatytas ir visas šias sąlygas:

7.1. turi būti neterminuoti;

7.2. emisijos dokumentuose turi būti numatyta, kad palūkanų mokėjimas už juos atidedamas 6.4 punkte numatytais atvejais;

7.3. skolintojo pretenzijos bankui be jokių išlygų turi būti subordinuotos visų nesubordinuotų kreditorių pretenzijų atžvilgiu.

 

III. ATSISKAITYMAS ATIDĖJUS ARBA ATŠAUKUS PALŪKANŲ MOKĖJIMĄ

 

8. Bankui atidėjus palūkanų už išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius mokėjimą, sukauptos palūkanos gali būti išmokėtos iš karto, kai nebelieka 6.4 punkte numatytų sąlygų. Nusprendęs išmokėti atidėtas palūkanas už išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, bankas ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki išmokant palūkanas privalo raštu informuoti Lietuvos banką.

9. Bankas, ketinantis ne nuosavybės vertybinio popieriaus turėtojui atidėtas arba atšauktas palūkanas pakeisti išleistomis paprastosiomis vardinėmis akcijomis, tai gali padaryti tik tada, kai įsitikina, kad tai netrukdys atkurti banko kapitalą ir tam neprieštarauja Lietuvos bankas. Be to, atidėtų arba atšauktų palūkanų atlyginimas naujai išleidžiamomis akcijomis, kurių vertė turi būti maksimaliai artima atidėtų palūkanų sumai, atliekamas neatidėliojant po jų atidėjimo.

 

IV. LeidimŲ įtraukti NE NUOSAVYBĖS VERTYBINIUS POPIERIUS į banko kapitalą, KEISTI Į BANKO KAPITALĄ ĮTRAUKTŲ NE NUOSAVYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ Emisijos dokumentų Nuostatas GAVImas

 

10. Bankas, norėdamas gauti leidimą įtraukti ne nuosavybės vertybinius popierius į banko kapitalą, Lietuvos bankui privalo pateikti:

10.1. motyvuotą prašymą;

10.2. vertybinių popierių emisijos dokumentus, pavyzdžiui, vertybinių popierių emisijos prospektą, memorandumą, atitinkamų banko organų sprendimą išleisti vertybinius popierius, vertybinių popierių pasirašymo sutartį;

10.3. banko veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymo, išplatinus ne nuosavybės vertybinius popierius, prognozę ir prognozę, kokios įtakos jie turės banko finansinei būklei (įvertinant vertybinių popierių kainą);

10.4. dokumentus, pagrindžiančius ne nuosavybės vertybinių popierių emisijos apmokėjimą.

11. Lietuvos bankas duoda leidimą, jeigu ne nuosavybės vertybinių popierių emisija neturės neigiamos įtakos banko finansinei būklei ir ji atitinka šiame dokumente išvardytas ne nuosavybės vertybinių popierių įtraukimo į banko kapitalą sąlygas.

12. Bankas, norėdamas gauti leidimą keisti į banko kapitalą įtrauktų ne nuosavybės vertybinių popierių emisijos dokumentų nuostatas, privalo likus ne mažiau kaip 30 dienų iki numatomo emisijos dokumentų pakeitimo (pakeitimo įsigaliojimo) Lietuvos bankui pateikti motyvuotą prašymą ir dokumentus, kuriuose nurodyti numatomi daryti pakeitimai. Lietuvos bankas išduoda leidimą, jeigu po numatomų daryti ne nuosavybės vertybinių popierių emisijos dokumentų pakeitimų vertybiniai popieriai atitiks šiame dokumente išvardytas tokių vertybinių popierių įtraukimo į banko kapitalą sąlygas.

 

V. NE Nuosavybės VERTYBINIŲ POPIERIŲ IŠPIRKIMAS

 

13. Bankas, norėdamas išpirkti išplatintus ne nuosavybės vertybinius popierius, kurie jau buvo įtraukti į banko kapitalą, turi gauti Lietuvos banko leidimą.

14. Bankas, norėdamas gauti 13 punkte nurodytą leidimą, Lietuvos bankui turi pateikti:

14.1. motyvuotą prašymą leisti išpirkti ne nuosavybės vertybinius popierius;

14.2. banko kapitalo pakankamumo kaitos apskaičiavimus (įskaitant nuosavybės dydžio ir struktūros pasikeitimus) prieš ir po ne nuosavybės vertybinių popierių išpirkimo;

14.3. patvirtinimą, kad išpirkęs ne nuosavybės vertybinius popierius bankas vykdys visus veiklos riziką ribojančius normatyvus ir banko veiklos riziką ribojančių normatyvų, išpirkus ne nuosavybės vertybinius popierius, prognozę artimiausiems 3 metams, pagrįstą banko verslo planu;

14.4. banko prisiimamos rizikos (turi apimti rizikos rūšis, nustatytas vertinant banko vidaus kapitalą) padengimo nuosavybe įvertinimą, atsižvelgus į pagrindinių rizikos rūšių testavimo nepalankiausiomis sąlygomis skirtingų scenarijų rezultatus.

15. Jei reikia, Lietuvos bankas turi teisę pareikalauti, kad bankas pateiktų papildomą informaciją (pavyzdžiui, apie banko likvidumo būklę, galimybes rinkoje pakeisti išperkamus ne nuosavybės vertybinius popierius tokiais pačiais arba kitais vertybiniais popieriais).

16. Lietuvos bankas duoda leidimą išpirkti ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu artimiausius trejus finansinius metus jų išpirkimas neturės neigiamos įtakos banko finansinei būklei arba veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymui.

17. Lietuvos banko valdyba, priimdama sprendimą dėl 13 punkte nurodyto leidimo, gali numatyti sąlygą, kad bankas išperkamus ne nuosavybės vertybinius popierius pakeistų kita tos pačios arba aukštesnės kokybės I lygio kapitalo priemone.

18. Ne nuosavybės vertybiniai popieriai gali būti keičiami į banko akcijas, jeigu tai numatyta ne nuosavybės vertybinių popierių emisijos dokumentuose.

19. Lietuvos banko valdyba gali pareikalauti sustabdyti terminuotųjų ne nuosavybės vertybinių popierių išpirkimą, jei bankas neužtikrina veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymo ir kitais atvejais, remdamasis bloga banko finansine būkle.

20. Išskirtiniais atvejais (pavyzdžiui, kai pasikeičia taikoma tokių ne nuosavybės vertybinių popierių apmokestinimo, įtraukimo į banko kapitalą sąlygos, o tai nebuvo numatyta išleidimo dieną) Lietuvos bankas gali duoti leidimą išpirkti ne nuosavybės vertybinius popierius anksčiau nei numatyta jų emisijos dokumentuose, tačiau tik tada, kai vykdomos 16 punkte nurodytos sąlygos.

 

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

21. Jeigu ne nuosavybės vertybinių popierių emisijos sąlygose numatyta, kad jie gali būti keičiami į banko akcijas, Lietuvos bankas atlieka išsamų arba atrankinį lėšų, panaudotų banko ne nuosavybės vertybiniams popieriams pirkti, kilmės patikrinimą ir pareikalauja banko pateikti dokumentus, įrodančius, kad sumokėtos už ne nuosavybės vertybinius popierius lėšos yra gautos teisėtai. Jeigu bankas nepateikia tokių dokumentų arba banko pateikta ir kita Lietuvos banko turima informacija neliudija, kad lėšos gautos teisėtai, Lietuvos bankas neišduoda leidimo įtraukti ne nuosavybės vertybinius popierius į banko kapitalą.

 

_________________