LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2000 M. RUGSĖJO 6 D. POSĖDŽIO PROTOKOLO NR. 41 IŠRAŠAS

2. Dėl būsto įgijimo (nuomos) koncepcijos metmenų

1. Pritarti Aplinkos ministerijos pateiktiems Būsto įgijimo (nuomos) koncepcijos metmenims (pridedama).

2. Pavesti Aplinkos ministerijai, vadovaujantis šios koncepcijos metmenimis per 3 mėnesius patikslinti parengtuosius Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pakeitimo įstatymo projektą bei jo įgyvendinimo įstatymo projektą ir nustatytąja tvarka pateikti juos Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

3. Pavesti Finansų ministerijai:

3.1. rengiamame Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio ir turto deklaravimo įstatymo projekte numatyti fizinio asmens pajamų mokesčio atskaitymus (kompensavimą) nuo sumokėtų palūkanų sumos už paskolą, skirtą pirmajam būstui įsigyti (pirkti, pasistatyti) ar turimam būstui rekonstruoti (įskaitant apšiltinimą);

3.2. rengiant Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo naujos redakcijos projektą, įvertinti galimybę numatyti 9 procentų PVM tarifą už gyvenamųjų namų statybos, rekonstrukcijos (įskaitant apšiltinimą) darbus ir su tuo susijusius projektavimo darbus, įskaitant išorės inžinerinių tinklų tiesimą ir teritorijos tvarkymą, nepriklausomai nuo jų finansavimo šaltinio;

3.3. iki 2000 m. lapkričio 1 d. parengti būsto hipotekinio (užstatinio) finansavimo sistemos sukūrimo projektą (panaudotina Komerciškai gyvybingos hipotekinio kreditavimo sistemos įdiegimo Lietuvoje studija, atlikta 1999 metais pagal Finansų ministerijos ir Danijos ekonomikos ministerijos sutartį), ir pateikti jį Lietuvos Respublikos Vyriausybei;

3.4. pertvarkyti Bendrąjį paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondą į valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programą.

4. Pavesti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai įvertinti galimybę rengiamame Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos gyventojams įstatymo projekte numatyti nuompinigių ir kitų išlaidų, susijusių su privalomaisiais būsto priežiūros reikalavimais, kompensavimą mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms (atsižvelgus į šios koncepcijos metmenis).

5. Toliau remti daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo (apšiltinimo) ir energijos taupymo juose projektų įgyvendinimą. Pavesti Aplinkos ministerijai kartu su Finansų ministerija kreiptis į Tarptautinį rekonstrukcijos ir plėtros banką dėl paskolos šiems projektams finansuoti suteikimo.

6. Pavesti Aplinkos ministerijai kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Finansų ministerija iki 2001 m. liepos 1 d. parengti būsto plėtros koncepciją (strategiją), pagrįstą valstybės, savivaldybių ir privataus sektoriaus sąveikos ir tarptautinių finansinių institucijų paramos perspektyva.

MINISTRAS PIRMININKAS                                                                        ANDRIUS KUBILIUS

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2000 m. rugsėjo 6 d. posėdyje

(protokolo Nr. 41, 2 klausimas)

Būsto įgijimo (nuomos) koncepcijos metmenys

Šiuos koncepcijos metmenis parengė Aplinkos ministerija kartu su Finansų ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Jų tikslas – sistemiškai įvertinti valstybės ir savivaldybių paramos būstui įsigyti, rekonstruoti ar išsinuomoti būdus pagal galiojančius ir rengiamus įstatymus ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei racionaliausius sprendimus.

Šiame dokumente pateikiama trumpa esamos padėties būsto srityje analizė, valstybės ir savivaldybių paramos būstui įsigyti, rekonstruoti ar išsinuomoti koncepcija ir priemonės jai įgyvendinti.

Koncepcijoje svarstomi ne tik paramos būstui įsigyti (pirkti ar statyti) klausimai, bet ir klausimai, susiję su turimo būsto rekonstravimu – jo esminiu pagerinimu, pirmiausia apšiltinimu ir jo inžinerinės techninės įrangos modernizavimu siekiant sumažinti energijos sąnaudas.

Esama padėtis

1.1. Apsirūpinimas būstu (1991–1999 metai) ir būsto fondo kokybė

Lietuvoje 1999 metų pradžioje buvo 1306 tūkst. butų (įskaitant individualius gyvenamuosius namus), kurių bendrasis naudingasis plotas – 78,3 mln. kv. metrų, iš jų 49,5 mln. kv. metrų – mieste ir 28,8 mln. kv. metrų – kaime. 1000 gyventojų teko 353 butai, o vienam gyventojui – 21,1 kv. metro bendrojo naudingojo ploto. Vienam butui vidutiniškai tenka 3 gyventojai. Privačios nuosavybės būstų – 97 procentai.

Dauguma (85 procentai) gyvenamųjų namų Lietuvoje pastatyti 1960–1990 metais. Šių pastatų fizinė amortizacija nedidelė (apie 30 procentų). Tačiau pokariu ir vėliau (iki 1993 metų) statytų gyvenamųjų namų blogos termoizoliacinės savybės, dėl to patiriama daug šiluminės energijos nuostolių – dvigubai daugiau, negu nustato dabartinės normos.

Apie 14 procentų gyvenamųjų namų pastatyta iki 1940 metų. Dėl amžiaus ir blogos priežiūros jie susidėvėję daugiau kaip 65 procentus, o dalis jų – avarinės būklės. Taigi juos reikia arba iš esmės atnaujinti arba nugriauti.

Bendrieji šalies būsto fondo rodikliai 1990–1999 metais

Rodikliai	Metai
	1990	1995	1998	1999
1. Butų skaičius Lietuvoje, tūkst. vienetų	1159,2	1246,5	1306	1310,2*
2. Būsto fondo bendrasis naudingasis plotas, mln. kv. metrų	72	74,2	78,3	78,8*
3. Butų skaičius 1000 gyventojų, vienetais	310	336	353	354*
4. Bendrasis naudingasis plotas 1 gyventojui, kv. metrų	19,3	20	21,1	21,3*
5. Vidutinis buto plotas, kv. metrų	57,5	58,3	59	60,1*

______________

* Preliminariniai duomenys.

Gyvenamųjų namų, butų statyba ir investicijos 1993–1999 metais

Rodikliai	Metai
	1990	1993	1994	1995	1996	1997	1998	1999	iš viso per 1993–1999
Pastatyta (atiduota naudoti) butų, vnt.	22100	8200	6900	5600	5600	6200	4176	4254*	40930
Jų bendrasis naudingasis plotas, tūkst. kv. m	1452	610	590	567	634	690	500	518*	4112,3
Vidutinis pastatyto buto plotas, kv. m	66	74,4	85,5	101,2	113,2	111,3	120	122*
Investicijos, mln. litų, iš jų:	**	266,2	465,3	503	570,3	560,5	507,5	450,8*	3323,6
valstybės lėšos		79,1	74	44,8	36,9	44,6	86,6	38*	404
gyventojų lėšos		175,5	361,1	429	511,1	505,9	394,4	385*	2762
kitos lėšos		11,6	30,2	29,2	22,3	10	26,5	27,8*	157,6

______________

* Preliminariniai duomenys.

** Duomenys nepateikiami.

Pasikeitus ekonominiams ir socialiniams santykiams, sumažėjus valstybės asignavimams, butų statyba nuo 22 tūkstančių 1990 metais sumažėjo iki 4,3 tūkstančių 1999 metais (5,2 karto), o jų naudingasis plotas nuo 1452 tūkst. kv. metrų iki 518 tūkst. kv. metrų (2,8 karto).

Nepaisant gyvenamųjų namų statybos nuosmukio ir dalies butų, ypač didžiųjų miestų centruose, pertvarkymo į kitos paskirties patalpas, santykiniai būsto rodikliai išlaikė pozityvią tendenciją. Butų skaičius 1000 gyventojų padidėjo nuo 310 iki 354, o bendrasis naudingasis plotas vienam gyventojui – nuo 19,3 iki 21,3 kv. metro. Vis dėlto apsirūpinimas būstu – ir toliau aktuali socialinė ir ekonominė problema.

Pažymėtina butų stoka. Butų skaičių palyginus su šeimų (namų ūkių) skaičiumi, galima teigti, kad Lietuvoje šiuo metu stinga apie 50 tūkstančių butų, o minimalių reikalavimų neatitinkančiame būste gyvena daugiau kaip 100 tūkstančių šeimų. Butų daugiausia stinga miestuose (ypač didžiuosiuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje). Kaimuose svarbu pagerinti sanitarinį ir techninį būsto lygį.

Ypač svarbu pagerinti turimo būstų fondo kokybę, namų termoizoliacines savybes, modernizuoti inžinerinę įrangą, siekiant sumažinti energijos sąnaudas ir atitinkamai būsto išlaikymo išlaidas.

1.2. Būsto rinka

Būsto situacija priklauso nuo valstybės ekonominės būklės. Palyginus būsto kainą su pajamomis, akivaizdu, kad daugeliui šeimų nuosavą būstą įsigyti sunku. Daugelis šeimų dėl mažų pajamų negali imti ir lengvatinių paskolų būstui įsigyti. Nors kai kurie bankai pailgino teikiamų paskolų būstui įsigyti grąžinimo trukmę iki 20–25 metų, tačiau metinė palūkanų už komercines paskolas norma gana didelė (apie 14–15 procentų už litais teikiamas paskolas, apie 10–12 procentų – JAV doleriais, apie 11 procentų – eurais), taigi šios sąlygos daugeliui Lietuvos šeimų nepriimtinos.

Paskolų būstui įsigyti (pirkti, statyti, remontuoti) teikimo sąlygos

Paskolų sąlygos	Vilniaus bankas		Žemės ūkio bankas
Trukmė	iki 10 metų	nuo 10 iki 20 metų A ir B kategorijos butams	iki 25 metų
Teikiamų paskolų valiuta	JAV doleriais, eurais	JAV doleriais, eurais	litais, JAV doleriais, eurais
Palūkanų norma	kintamoji	kintamoji	kintamoji
litais	-	-	15,4 %
JAV doleriais	apie 10–12 %	apie 10–11%	12 %
eurais	-	-	11 %
Pradinis įnašas	30 %	30 %	nereikalaujama
Paskolos dydis	70 % būsto vertės	70 % būsto vertės	70 % būsto vertės
Reikalavimai kliento pajamoms	sumokėjus mėnesio įmokas bankui, grynosios pajamos 1 šeimos nariui >4 MGL	sumokėjus mėnesio įmokas bankui, grynosios pajamos 1 šeimos nariui >4 MGL	sumokėjus mėnesio įmokas bankui, grynosios pajamos 1 šeimos nariui >500 litų

Galimybė pirkti būstą savo lėšomis (kiek reikia turėti grynųjų pajamų per mėnesį, kad per 10 metų būtų sutaupyta būstui)

Būsto tipas	Kaina, litais dideliame mieste	Mėnesio pajamos, litais
		vienišo asmens	šeimos
1 kambario butas (apie 40 kv. m)	72000	1500	2100–2600
2 kambarių butas (apie 50 kv. m)	84000	1800	2300–2800
3 kambarių butas (apie 60 kv. m)	96000	-	2500–2900
4 kambarių butas (apie 75 kv. m)	120000	-	2600–3000
Nuosavas namas (apie 120 kv. m)	240000	3000	3500–4000

Kiek reikia turėti grynųjų pajamų per mėnesį, norint gauti paskolą būstui dideliame mieste įsigyti (jeigu paskolos grąžinimo terminas – 20 metų)

Šeimos dydis	Mėnesio pajamos, litais
	šeimos	1 asmens
Vienišas asmuo	1400	1400
2 asmenų šeima	1700	850
3 asmenų šeima	2400	800
4 asmenų šeima	3000	750
5 asmenų šeima	3500	700
6 asmenų šeima	3600	600

Neįstengiantieji įsigyti nuosavo būsto galėtų jį išsinuomoti, tačiau privatų būstą nuomotis brangu, tam irgi reikalingos nuolatinės nemažos pajamos. Didelę kainą sąlygoja per menka nuomininkų poreikius atitinkančių nuomojamų butų pasiūla. Dėl to nemaža žmonių galėtų nuomotis tik savivaldybių socialinį būstą, tačiau tokie būstai sudaro tik apie 2 procentus šalies būsto fondo. Tai labai apriboja savivaldybių galimybes suteikti įstatymų numatytą paramą gyventojams, turintiems mažas pajamas ir negalintiems įsigyti būsto nuosavybėn, nukentėjusiems nuo stichinių ir socialinių nelaimių.

Nuomojamo socialinio būsto poreikis Lietuvoje nevienodas, daugiausia tokių būstų reikia didžiuosiuose miestuose. Miestuose paduodama 51 procentas visų prašymų išsinuomoti savivaldybės būstą, iš jų Vilniuje – 21,2 procento. Nuomojamo socialinio būsto plėtra svarbi ir ekonomine prasme. Ji užtikrintų migracijos galimybes kintant darbo rinkos konjunktūrai. Investicijos į savivaldybių socialinio būsto fondo plėtrą teigiamai veiktų šalies ūkį, darbo rinką, taip pat būsto nuomos kainas rinkoje.

Nekilnojamojo turto kainos 2000 metų balandžio mėnesį (1 kv. metro kaina litais)

	Vilnius	Klaipėda	Kaunas	Šiauliai	Panevėžys
Butai centre (nesuremontuoti)	apie 2400	apie 2000	apie 1500	apie 1200	apie 450
Butai mikrorajonuose (2 kambarių)	apie 1700–2400	apie 1300–2000	apie 1050	apie 800–1000	apie 350–500
Individualūs namai (nauji)	apie 3200–4000	apie 2500–3200	apie 1800–2000	apie 1500–1800	apie 650–800

Butų nuomos kainos 2000 metų balandžio mėnesį (1 kv. metro kaina litais)

	Vilnius	Klaipėda	Kaunas	Šiauliai	Panevėžys
Privataus
1 kambario	apie 9–10	apie 7–8	apie 5–6	apie 4–5	apie 2–2,5
2 kambarių	apie 10	apie 8	apie 6	apie 5	apie 2
Savivaldybių	namuose, statytuose iki 1997 metų, – 0,2 namuose, statytuose 1997 metais, – 1,7	tik eksploatacinės išlaidos – 0,3	tik eksploatacinės išlaidos – 0,15	nuoma ir eksploatacinės išlaidos – 0,482	nuoma ir eksploatacinės išlaidos – 0,824

1.3. Valstybės parama būstui įsigyti

1993–1999 metais valstybės paramą apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis gavo 10,9 tūkstančio šeimų ir vienišų asmenų, iš jų 6,2 tūkstančio – paskolas lengvatinėmis sąlygomis, 4,6 tūkstančio – išsinuomojo savivaldybių gyvenamąsias patalpas.

Suteikta valstybės (ir savivaldybių) parama būstui įsigyti ar išsinuomoti asmenims, įrašytiems į savivaldybių eiles valstybės paramai gauti

Rodikliai	Metai
	1993	1994	1995	1996	1997	1998	1999	iš viso per 1993–1999
Šeimų, kurioms skirta paskola lengvatinėmis sąlygomis, skaičius	25	740	970	969	1380	1249	900*	6233
Šeimų, kurioms išnuomotas savivaldybių būstas, skaičius	846	650	636	624	615	973	300*	4644

______________

* Preliminariniai duomenys.

1998 metais pradėjus teikti lengvatines paskolas būstui įsigyti ar rekonstruoti iš komercinių bankų išteklių, per 2 metus gyventojai gavo 67,2 mln. litų tokių paskolų.

1998–1999 metais suteiktos paskolos būstui įsigyti ir remontuoti (mln. litų)

Paskolos	Vilniaus bankas		Žemės ūkio bankas		Lietuvos taupomasis bankas		Išduota paskolų iš viso
	1998 m.	1999 m.	1998 m.	1999 m.	1998 m.	1999 m.	1998 m.	1999 m.
Iš viso	30,3	76	21	40	101	81	152,3	197
Iš jų lengvatinių paskolų	2,8	31,4	-	-	21	12	23,8	43,4

1999 metų pradžioje savivaldybių sudarytuose valstybės paramai apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis gauti sąrašuose buvo 105 tūkstančiai šeimų ir vienišų asmenų. Per paskutiniuosius trejus metus tokios paramos laukiančių šeimų padaugėjo 14 procentų. Daugiausia jaunų šeimų valstybės paramos laukia Vilniuje ir Kaune. 93 procentai jų pageidauja gauti lengvatines paskolas gyvenamajam namui (butui) statyti ar pirkti.

Piliečių eilės valstybės paramai gauti

Rodikliai	Metai
	1993	1994	1995	1996	1997	1998	1999
1. Iš viso asmenų (šeimų) eilėse	91828	98490	98461	97355	96661	104260	104972
iš jų:
bendrojoje (pirmojoje)	-	-	87725	86567	85782	80660	78468
socialiai remtinų šeimų eilėje (antrojoje)	-	-	10736	10788	10879	11278	11294
jaunų šeimų eilėje (trečiojoje)	-	-	-	-	-	12213	15210
2. Asmenų (šeimų), pageidaujančių gauti paskolą lengvatinėmis sąlygomis	73189	77959	78727	80849	82146	90001	89813
3. Asmenų (šeimų), pageidaujančių išsinuomoti savivaldybių būstą	12630	15060	14608	14110	14005	14259	15159

1.4. Esamo gyvenamojo fondo atnaujinimas

Specialistų skaičiavimais šiluminės energijos ir kuro sąnaudos būsto sektoriuje galėtų būti sumažintos 50 procentų ir daugiau, tik reikia rekonstruoti beveik visus gyvenamuosius namus, pastatytus iki 1993 metų, tam prireiktų apie 20–25 mlrd. litų. Šių darbų terminą nurodyti sunku.

Pirmiausia būtina imtis darbų, kurie atsiperka palyginti greitai – per 3–5 metus: modernizuoti pastatų šildymo sistemas, sandarinti langus, duris, apšiltinti ir sutvarkyti stogus ir panašiai. Tai sumažintų šiluminės energijos ir kuro sąnaudas būsto sektoriuje iki 30 procentų. Tam reikėtų tik 3–4 mlrd. litų investicijų. Taigi turimo būsto fondo kokybės, namų termoizoliacinių savybių gerinimas ir inžinerinės įrangos modernizavimas siekiant sumažinti energijos sąnaudas ir atitinkamai būsto išlaikymo išlaidas yra svarbūs nacionaliniai uždaviniai.

Įgyvendinant minėtąją nuostatą, 1996 metais įsteigtas Būsto kreditavimo fondas (dabar – Būsto ir urbanistinės plėtros fondas), su Tarptautiniu rekonstrukcijos ir plėtros banku pasirašyta sutartis dėl 10 mln. JAV dolerių paskolos būsto energetinio efektyvumo projektui finansuoti. Lengvatinėmis paskolomis pasinaudojo 142 bendrijos, 33 individualių namų savininkai. Iš viso pasirašyta sutarčių 24,2 mln. litų sumai, iš jų su bendrijomis – 23,1 mln. litų, individualių namų savininkais – 1,1 mln. litų.

Tačiau Pasaulio banko paskola baigiasi, reikėtų gauti dar lėšų, kadangi ši paskola kol kas – vienintelis ilgalaikių ir prieinamų paskolų šaltinis daugiabučių namų savininkų bendrijoms.

2. Būsto įgijimo (nuomos) koncepcijos metmenys

Būsto įgijimo (nuomos) koncepcija grindžiama šiomis nuostatomis:

valstybė, remdama būsto sektorių, veikia makroekonomikos lygiu – skatina finansų rinką ir investicijas į būsto sritį, tam panaudodama mokesčių, paskolų draudimo instrumentus, valstybės vardu gaunamas paskolas ir kita;

konkreti parama gyventojams teikiama savivaldybėse (ir per savivaldybes), o profesinės karo tarnybos kariams – per Krašto apsaugos ministeriją;

dauguma žmonių turi įstengti įsigyti ar išsinuomoti būstą rinkoje; visuomenės parama teikiama tik tiems, kurie to negali padaryti dėl mažų pajamų.

Koncepcijos metmenys išdėstomi dviem aspektais:

finansų rinkos ir būsto investicijų skatinimas;

savivaldybių (valstybės) parama mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms.

2.1. Finansų rinkos ir būsto investicijų skatinimas

Finansų rinkos ir būsto investicijų skatinimo svarbiausieji uždaviniai šiuo metu būtų:

padidinti būsto paskolų pasiūlą ir pagerinti jų teikimo sąlygas: pailginti paskolų grąžinimo laiką (iki 20–25 metų), sumažinti palūkanas ir pradinį įnašą, pirmiausia – jaunoms šeimoms;

atpiginti būsto statybą ir rekonstravimą, sumažinus gyvenamųjų namų statybos, rekonstravimo ir apšiltinimo darbų PVM mokesčio tarifą nuo 18 iki 9 procentų nepriklausomai nuo finansavimo šaltinio;

atskaityti (kompensuoti) fizinio asmens pajamų mokestį nuo sumokėtų palūkanų sumos už paskolas, skirtas būstui pirkti, statyti ar rekonstruoti (apšiltinti), ir atitinkamai palengvinti palūkanų mokėjimo naštą gyventojams.

2.1.1. Būsto paskolų pasiūlos didinimas ir jų teikimo sąlygų gerinimas

Lietuvos komerciniai bankai ir kitos kredito įstaigos dar per daug nesidomi būsto paskolų rinka ir laiko šias paskolas rizikingomis dėl nestabilios ekonomikos ir sudėtingų įkeisto nekilnojamojo turto likvidumo sąlygų (viena iš jų – stoka nuomojamų socialinių būstų, į kuriuos galėtų persikelti šeimos, tapusios nemokiomis).

Vienas iš būdų sumažinti bankų riziką – būsto paskolų draudimas. Būtent šis būdas ir pasirinktas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 739 „Dėl Būsto paskolų draudimo bendrovės“ (Žin., 1998, Nr. 57-1603; 2000, Nr. 28-782).

Uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ veikla turėtų paskatinti bankus didinti būsto paskolų pasiūlą palankesnėmis jų teikimo sąlygomis: ilgesnio termino (iki 20–25 metų) ir už mažesnes palūkanas. Vienas iš svarbesnių šios bendrovės uždavinių – apdrausti būsto paskolas su mažesniu už bankų nustatytąjį pradiniu įnašu. Pradinis įnašas galėtų būti sumažintas nuo 30 iki 5 procentų.

Tokia priemonė padidintų šeimų ir ypač jaunų galimybę gauti paskolą.

10 procentų pradinis įnašas taikomas ir iki šiol teikiamoms lengvatinėms būsto paskoloms pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarimą Nr. 274 „Dėl Bendrojo ir vietos savivaldybių paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondų bei lengvatinių kreditų gyventojams“ (Žin., 1993, Nr. 14-364) ir 1997 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 1162 „Dėl lengvatinių paskolų gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti teikimo iš bankų kreditų išteklių piliečiams, turintiems teisę į valstybės paramą“ (Žin., 1997, Nr. 97-2458). Pagal pastarąjį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, sumažinus pradinį įnašą, garantiją bankams dėl atitinkamos paskolos dalies (iki 30 procentų) grąžinimo prisiimdavo Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Įsteigus uždarąją akcinę bendrovę „Būsto paskolų draudimas“, atitinkamos garantijos bankams dėl mažesnio pradinio įnašo turėtų būti teikiamos per būsto paskolų draudimą. Draudimo įmokas bendra tvarka dengtų paskolos gavėjas. Tam tikrais atvejais šias draudimo įmokas ar jų dalį galėtų dengti valstybė ar savivaldybės (šie atvejai aptariami šios koncepcijos 2.2.3 poskyryje).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų užtikrinti, kad didėjant uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ įsipareigojimams didėtų jos įstatinis kapitalas. Atitinkamas įpareigojimas Finansų ministerijai duotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 739 (2000 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 371 redakcija).

Padidinti ilgalaikių būsto paskolų pasiūlą galima būtų sukūrus hipotekinio finansavimo sistemą, kuri leistų pritraukti privačias santaupas į būsto sektorių (hipotekos obligacijomis). Tokios sistemos sukūrimo Lietuvoje galimybių studija atlikta 1999 metais (padedant Danijos konsultantams). Vadovaudamasi šia studija, Finansų ministerija rengia hipotekinio kreditavimo sistemos sukūrimo projektą. Tokio projekto parengimas palaikytinas. Pavykus šiam projektui, pastebimų rezultatų galima tikėtis po 2–3 metų.

Tiesioginę įtaką būsto paskolų pasiūlai turi valstybės vardu gaunamos paskolos iš tarptautinių finansinių institucijų. Pasaulio banko 10 mln. JAV dolerių paskola bandomajam būsto energetinio efektyvumo projektui finansuoti leido sukurti minėtųjų projektų finansavimo ir įgyvendinimo mechanizmą Lietuvoje, paskatino daugiabučių namų savininkų bendrijas tvarkytis namus ir investuoti savo lėšas, ši paskola kol kas yra vienintelis ilgalaikių ir prieinamų paskolų šaltinis daugiabučių namų savininkų bendrijoms. Kadangi 2000 metais minėtoji Pasaulio banko paskola bus panaudota, labai svarbu toliau šiuos projektus finansuoti Pasaulio banko paskolos lėšomis. Reikėtų ne vėliau kaip 2001 metais pasirašyti su Pasaulio banku naują paskolos sutartį dėl daugiabučių namų ir socialinės paskirties pastatų atnaujinimo ir energijos taupymo juose projektų finansavimo.

Išvados ir pasiūlymai:

įgyvendinti būsto paskolų draudimą, kurį vykdytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigta Būsto paskolų draudimo bendrovė, ir nustatyti, kad ši bendrovė draustų paskolas su iki 5 procentų sumažintu pradiniu įnašu;

Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų užtikrinti Būsto paskolų draudimo bendrovės įstatinio kapitalo didėjimą priklausomai nuo šios bendrovės įsipareigojimų (prisiimtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka);

2000–2001 metais reikėtų parengti ir įdiegti būsto hipotekinio finansavimo sistemą (projektą rengia Finansų ministerija);

toliau remti daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo (apšiltinimo) ir energijos taupymo juose projektų įgyvendinimą; pavesti Aplinkos ministerijai kartu su Finansų ministerija kreiptis į Tarptautinį rekonstrukcijos ir plėtros banką (Pasaulio banką) dėl paskolos šiems projektams finansuoti suteikimo ir siekti, kad paskolos sutartis būtų pasirašyta 2001 metais.

2.1.2. Būsto statybos ir rekonstravimo kainos mažinimas

Atpiginti gyvenamųjų namų statybą, rekonstravimą ir apšiltinimą būtų galima sumažinus PVM už minėtuosius darbus tarifą, nepriklausomai nuo jų finansavimo šaltinio.

Šiuo metu PVM neskaičiuojamas už gyvenamųjų namų statybos, renovacijos, apšiltinimo ir su tuo susijusius projektavimo darbus, įskaitant inžinerinių tinklų statybą ir teritorijos tvarkymą, kurie finansuojami iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, valstybės remiamų fondų.

Tačiau tokia PVM lengvata prieštarauja Europos Sąjungos direktyvai 77/388/EEC.

Atsižvelgdama į tai, Finansų ministerija yra pasiūliusi minėtuoju atveju taikyti 9 procentų PVM tarifą. Toks PVM pakeitimas neduotų pastebimo rezultato, kadangi Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, taip pat valstybės remiamų fondų lyginamoji dalis būsto investicijų struktūroje tesiekia 10–15 procentų.

Norint gauti teigiamą rezultatą, reikėtų 9 procentų PVM tarifą nustatyti už gyvenamųjų namų statybos, rekonstravimo, apšiltinimo ir su tuo susijusius projektavimo darbus nepriklausomai nuo finansavimo šaltinio.

Pažymėtina, kad pagal minėtąją Europos Sąjungos direktyvą PVM už tokius darbus tarifas gali būti sumažintas iki 5 procentų.

Nustačius siūlomą PVM tarifą, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamos pirmaisiais metais sumažėtų 30–35 mln. litų. Tačiau dėl to gali padaugėti investicijų, jos būtų legalizuotos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų nuostoliai labai sumažėtų, ir pajamos, galimas dalykas, imtų didėti.

Neabejotinas yra socialinis rezultatas: apie 5 procentus atpigtų gyvenamųjų namų statyba ir rekonstravimas, sumažėtų atitinkamai išlaidos gyventojams, kurie statosi, rekonstruoja ir apšiltina būstą.

Išvados ir pasiūlymai:

rengiant naujos redakcijos Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, būtina atsižvelgti į galimybę numatyti PVM 9 procentų tarifą už gyvenamųjų namų statybos, rekonstravimo (ir apšiltinimo) ir su tuo susijusius projektavimo darbus, įskaitant išorės inžinerinių tinklų statybą ir teritorijos tvarkymą, nepriklausomai nuo jų finansavimo šaltinio.

2.1.3. Fizinio asmens pajamų mokesčio atskaitymas (kompensavimas)

Svarbi būsto investicijų skatinimo priemonė būtų fizinio asmens pajamų mokesčio atskaitymas (ar kompensavimas) nuo sumos mokamų palūkanų už paskolas, skirtas būstui įsigyti (pirkti, pasistatyti), rekonstruoti, įskaitant apšiltinimą.

Tokia priemonė taikoma daugelyje Europos valstybių, taip pat Baltijos valstybėse (konkrečiai – Estijoje).

Šiuo metu palūkanos ar jų dalis padengiamos tam skirtomis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, teikiant lengvatines paskolas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1162 nustatyta metinė lengvatinių palūkanų norma – 5 procentai ir ji taikoma visam paskolos grąžinimo laikui (iki 25 metų). Bankų palūkanos – apie 12 procentų. Taigi padengiama apie 60 procentų palūkanų.

Toks palūkanų padengimas, be abejo, svari parama piliečiams, turintiems teisę į valstybės paramą būstui įsigyti. Tačiau jis užkrauna Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui didelę naštą, kuri didėja beveik aritmetine progresija. Pavyzdžiui, įsisavinant kasmet po 100 mln. litų lengvatinių paskolų už 12 procentų metinių palūkanų, po 10 metų palūkanų skirtumui padengti reikėtų apie 60 mln. litų per metus.

Taigi toks palūkanų padengimo būdas valstybei rizikingas ir socialiai nėra teisingas, kadangi parama piliečiams nesiejama su jų įnašu į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.

Be to, ši parama – tik būstui įsigyti (pirkti ar statyti), ji neteikiama būstui rekonstruoti ir apšiltinti, o esamo būsto fondo rekonstravimas, jo apšiltinimas – itin svarbus socialinis ir ekonominis valstybės uždavinys.

Dalies palūkanų kompensavimas per atskaitymus iš fizinio asmens pajamų mokesčio sumažintų valstybės ilgalaikių įsipareigojimų riziką. Jis būtų susietas su kompensacijos gavėjo įnašu į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. Be to, toks kompensavimo būdas:

skatintų gyventojus legalizuoti pajamas;

sudarytų galimybę gyventojams pasinaudoti valstybės parama nepriklausomai nuo biurokratinių sprendimų (asignavimų limito, eilių savivaldybėse ir panašiai);

sudarytų galimybę atsisakyti neefektyvaus paramos būstui įsigyti administravimo savivaldybėse (eilių sudarymo ir jų nuolatinio tvarkymo).

Dėl to siūloma atsisakyti būsto paskolų palūkanų subsidijavimo iš tam skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, kuris vykdomas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, ir parengti atitinkamą šio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, o rengiamame Lietuvos Respublikos pajamų mokesčio ir turto deklaravimo įstatymo projekte numatyti fizinio asmens pajamų mokesčio išskaitymą (kompensavimą) iš palūkanų sumos, kuri mokama už paskolą būstui pirkti, statyti, rekonstruoti, įskaitant apšiltinimą

Ši priemonė galėtų būti taikoma ribotą laiką – pirmuosius 8–10 metų nuo paskolos gavimo (Vokietijoje tokia priemonė taikoma pirmuosius 8 metus).

Šio įstatymo projekto pateikimas Lietuvos Respublikos Seimui turėtų būti susietas su Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pakeitimo įstatymo projekto pateikimu.

Išvados ir pasiūlymai:

reikėtų atsisakyti būsto paskolų palūkanų padengimo (subsidijavimo) iš tam skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, kuris šiuo metu vykdomas teikiant lengvatines paskolas būstui pirkti arba statyti pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą;

racionaliausias būdas palengvinti būsto paskolų palūkanų mokėjimą gyventojams – fizinio asmens pajamų mokesčio išskaitymas (kompensavimas) iš sumokėtų palūkanų;

turėtų būti kompensuojamos palūkanos ne tik už paskolas būstui įsigyti (pirkti, statyti), bet ir rekonstruoti, įskaitant pastato apšiltinimą, siekiant sutaupyti energiją;

palūkanos turėtų būti kompensuojamos ne ilgiau kaip pirmuosius 8–10 metų nuo paskolos gavimo;

rengiamame Lietuvos Respublikos pajamų mokesčio ir turto deklaravimo įstatymo projekte reikėtų numatyti fizinio asmens pajamų mokesčio išskaitymą iš sumokėtų palūkanų už paskolą būstui pirkti, statyti ar rekonstruoti, įskaitant pastato apšiltinimą. Šio įstatymo projekto parengimą ir pateikimą Lietuvos Respublikos Seimui reikėtų suderinti su Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pakeitimo įstatymo projekto pateikimu.

2.2. Savivaldybių (valstybės) parama mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms

Svarbiausias šios paramos tikslas – neleisti, kad daugėtų benamių, ir išvengti turimo būsto fondo blogėjimo.

Parama mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms gali būti teikiama dviem būdais: pinigais ir turtu.

Parama pinigais – kompensavimas ar subsidijavimas dalies išlaidų, susijusių su normatyvinio būsto įsigijimu ar įsigyto būsto išlaikymu ir išsinuomoto būsto nuoma, priklausomai nuo asmens (šeimos) pajamų.

Parama turtu – savivaldybių socialinio būsto išnuomojimas pagal savivaldybių reguliuojamus tarifus asmenims ir šeimoms, kurių pajamos mažesnės už tokias, kurios leistų jiems išsinuomoti minimalaus standarto būstą rinkoje.

Svarbiausieji paramos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms uždaviniai yra:

kompensuoti būtiniausias normatyvinio būsto išlaikymo išlaidas arba jų dalį, jeigu jų santykis su asmens (šeimos) grynosiomis pajamomis, atėmus asmens (šeimos) valstybės remiamas pajamas, didesnis už įstatymo nustatytąjį;

sudaryti galimybes mažas pajamas turintiems asmenims (šeimoms) išsinuomoti savivaldybės socialinį būstą;

padengti dalį išlaidų, susijusių su paskola būstui įsigyti ar rekonstruoti (apšiltinti), siekiant sutaupyti energiją.

2.2.1. Būtiniausių normatyvinio būsto išlaikymo išlaidų kompensavimas

Iki šiol mažas pajamas turinčioms šeimoms kompensuojama:

išlaidų už normatyvinio būsto šildymą dalis, viršijanti 25 procentus visų šeimos pajamų ir minimalių šeimos pajamų skirtumo;

išlaidų už normatyvinį šalto vandens kiekį dalis, viršijanti 2 procentus šeimos pajamų;

išlaidų už normatyvinio karšto vandens kiekiui paruošti sunaudotą šilumą dalis, viršijanti 5 procentus šeimos pajamų.

Taip pat daugiabučių namų patalpų savininkų bendrijų, kurios ėmėsi šilumos taupymo priemonių, pasinaudojusios valstybės teikiamais tiksliniais lengvatiniais kreditais, turinčioms mažas pajamas šeimoms kompensuojama už normatyvinį šilumos kiekį, kurio reikia normatyviniam plotui šildyti.

Tokia kompensacija neužtikrina galimybių mažas pajamas turinčioms šeimoms išlaikyti kad ir minimalaus standarto būstus, neužkerta kelio benamių daugėjimui ir būsto blogėjimui, todėl reikėtų kompensuoti ir kitas būtiniausias būsto išlaikymo išlaidas, susijusias su privalomaisiais namo priežiūros ir atnaujinimo reikalavimais, arba nuompinigius būsto nuomos atveju (ribojant jų dydį).

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra parengusi Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos įstatymo projektą, kuriame numatoma mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms kompensuoti išlaidas, susijusias su nustatytojo dydžio būsto išlaikymu: šildymo sezono metu kompensuoti normatyvinio būsto išlaikymo išlaidų dalį, viršijančią 50 procentų (ne šildymo sezono metu 25 procentus) skirtumo tarp visų šeimos narių pajamų ir remiamų pajamų šeimai.

Kai šeimos pajamos ne didesnės už remiamas šeimos pajamas, kompensuojamos faktinės būsto išlaikymo išlaidos, bet ne didesnės už normatyvines. Išlaidos, susijusios su būsto išlaikymu ir nuoma, kompensuojamos iš savivaldybių biudžetų tokia pat tvarka kaip kitos išmokos, numatytos Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos įstatymo projekte.

Išvados ir pasiūlymai:

kad nedaugėtų benamių ir neblogėtų būstas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rengiamą Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos įstatymo projektą reikia papildyti – numatyti normatyvinių nuompinigių ar jų dalies kompensavimą, mažas pajamas turinčioms šeimoms kompensuojamų nuosavo būsto išlaikymo išlaidų dalį papildyti išlaidomis, susijusiomis su privalomaisiais būstų priežiūros reikalavimais, taip pat visiškai arba iš dalies kompensuoti valstybės teikiamas tikslines lengvatines paskolas šilumos taupymo priemonėms įgyvendinti.

2.2.2. Savivaldybės socialinio būsto nuoma

Šiuo metu savivaldybės būstai (gyvenamosios patalpos) už valstybės reguliuojamus nuomos mokesčio tarifus nuomojami pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą. Teisę išsinuomoti šį būstą turi asmenys, kurie neturi nuosavo būsto arba kurių nuosavybės teise turimo ar savivaldybėje nuomojamo būsto naudingasis plotas vienam šeimos nariui mažesnis kaip 10 kv. metrų. Pajamų kriterijus šiuo metu netaikomas.

Prašymą išsinuomoti savivaldybės būstą 1999 metų pradžioje pateikė 15159 asmenys (šeimos). Kasmet išnuomojama apie 500–600 būstų. Taigi esant tokiai socialinio būsto pasiūlai patenkinti esamą poreikį pavyktų per 28–30 metų.

Šią problemą reikėtų spręsti dviem būdais: sparčiau plėtoti socialinio būsto fondą savivaldybėse ir taikyti pretendentams į socialinį būstą pajamų kriterijų. Socialinis būstas turėtų būti išnuomojamas tik tiems asmenims (šeimoms), kurių pajamos mažesnės už tokias, kurios leistų išsinuomoti būstą rinkoje.

Savivaldybių socialinio būsto plėtra šiuo metu pavesta savivaldybėms. Tačiau šis pavedimas neįtrauktas į savivaldybių biudžeto formavimo kriterijus ir savivaldybės nepajėgia šios funkcijos įgyvendinti. Savo lėšomis socialinį būsto fondą savivaldybės papildo 200–300 butų, tam skirdamos 15–18 mln. litų per metus, tam tikrą paramą teikia valstybė. Lietuvos Respublikos 1998 metų valstybės biudžete buvo numatyta 10 mln. litų speciali dotacija savivaldybėms, 1999 metais skirta 12,6 mln. litų iš Bendrojo paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondo. 20 mln. litų suma numatyta 2000 metais pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 25 d. nutarimą Nr. 794.

Atsižvelgiant į nurodytąjį socialinio būsto poreikį, manoma, kad savivaldybių socialinio būsto fondas kasmet turėtų būti papildomas ne mažiau kaip 2 tūkstančiais butų ir tam reikėtų 150–160 mln. litų.

Taigi savivaldybės neįstengs užtikrinti reikiamos socialinio būsto fondo plėtros. Joms būtina valstybės parama. Savivaldybių socialinio būsto fondas turėtų būti plėtojamas bendromis valstybės ir savivaldybių pastangomis, tam reikėtų padaryti atitinkamus Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pakeitimus. Valstybės lėšos turėtų būti skiriamos pagal konkrečias savivaldybių socialinio būsto plėtros programas.

Šias programas ir konkrečius projektus finansuoti būtų galima tarptautinių finansinių institucijų (pavyzdžiui, Europos Sąjungos socialinio vystymo fondo) palankiomis paskolomis. Tik reikia konkrečių projektų ir apibrėžto finansinio Lietuvos įnašo (ne mažiau kaip 50 procentų numatomų investicijų).

Pertvarkant Bendrąjį paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondą į valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programą, tikslinga numatyti joje asignavimus savivaldybių socialinio būsto plėtrai remti (2001 metais – bent 60 mln. litų).

Administruoti savivaldybių socialinio būsto plėtros programų įgyvendinimą (ir derėtis su tarptautinėmis finansinėmis institucijomis) reikėtų pavesti Būsto ir urbanistinės plėtros fondui, skyrus reikiamų lėšų.

Socialinis būstas turėtų būti plėtojamas ne tik statant, bet ir perkant tam tinkamus butus rinkoje, pertvarkant šiai paskirčiai kitus nenaudojamus pastatus savivaldybės teritorijoje.

Socialinio būsto nuomos mokestis turėtų padengti išlaidas, susijusias su pastato eksploatavimu ir priežiūra. Mažas pajamas turintiems nuomininkams šios išlaidos turėtų būti kompensuojamos bendra tvarka, kaip nurodyta šios koncepcijos 2.2.1 poskyryje.

Išvados ir pasiūlymai:

reikia nustatyti, kad savivaldybių socialinis būstas gali būti nuomojamas tik asmenims ir šeimoms, kurių pajamos mažesnės už tokias, kurios leistų jiems išsinuomoti normatyvinį būstą rinkoje;

savivaldybių socialinio būsto fondas turėtų būti plėtojamas bendromis valstybės ir savivaldybių, taip pat tarptautinių finansinių institucijų (pavyzdžiui, Europos Sąjungos socialinio vystymo fondo ir kitų) palankių paskolų lėšomis;

valstybės lėšos turėtų būti skiriamos pagal savivaldybių parengtas socialinio būsto plėtros programas;

pertvarkant Bendrąjį paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondą į valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programą, tikslinga numatyti joje asignavimus savivaldybių socialinio būsto plėtrai remti (2001 metais – bent 60 mln. litų);

administruoti valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programos įgyvendinimą (ir derėtis su tarptautinėmis finansinėmis institucijomis) galima būtų pavesti Būsto ir urbanistinės plėtros fondui, skyrus reikiamų lėšų;

reikia nustatyti, kad savivaldybių socialinio būsto nuomos mokestis turi padengti išlaidas, susijusias su pastato eksploatavimu ir priežiūra;

atitinkamai šioms išvadoms reikėtų papildyti Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.

2.2.3. Dalies išlaidų, susijusių su paskola būstui įsigyti ar rekonstruoti, įskaitant apšiltinimą, padengimas (subsidijavimas)

Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostata (39 straipsnis), kad valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikia joms paramą, kelia atitinkamus uždavinius ir paramai būsto srityje.

Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 274 patvirtintą lengvatinio kreditavimo tvarką šeimos, auginančios keturis ir daugiau vaikų, taip pat šeimos, kuriose motina arba tėvas vieni augina du ir daugiau vaikų, gauna papildomą lengvatą – nemoka palūkanų už suteiktą paskolą būstui įsigyti.

Jeigu būtų vadovaujamasi šios koncepcijos 2.1.3 poskyrio išvadomis ir atsisakyta tiesioginio palūkanų subsidijavimo biudžeto lėšomis, pradėjus atskaityti fizinio asmens pajamų mokestį iš sumokėtų palūkanų sumos, minėtosios šeimos netektų žymios paramos.

Siekiant padidinti gausių šeimų, taip pat šeimų, kuriose motina arba tėvas vieni augina du ir daugiau vaikų, galimybes įsigyti nuosavą būstą arba rekonstruoti turimą (kurio kokybė neatitinka normatyvų reikalavimų, įskaitant energijos sąnaudas), siūloma minėtoms šeimoms padengti normatyvinės būsto paskolos dalį (iki 20 procentų).

Tokia parama būtų vienkartinė, ir jos dydis priklausytų nuo tam skiriamų asignavimų. Lėšos šiai paramos programai įgyvendinti būtų skiriamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Paramos teikimo administravimą ir apskaitą vykdytų savivaldybės, o profesinės karo tarnybos kariams – Krašto apsaugos ministerija.

Tokia pat parama galėtų būti teikiama I ar II grupės invalidams ir šeimoms, kuriose yra I ar II grupės invalidas arba vaikas invalidas, taip pat našlaičiams ir likusiems be tėvų globos asmenims pasibaigus jų globos vaikų įstaigose laikui (jiems sukakus 18 metų).

Šiai paramai teikti reikėtų ne daugiau kaip 3–4 mln. litų per metus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigtos Būsto paskolų draudimo bendrovės veiklos nuostatuose numatyta, kad atitinkamas garantijas bankams dėl mažesnio pradinio įnašo (nuo 30 iki 10 procentų, o jaunoms šeimoms – iki 5 procentų) teiks ši bendrovė, apdrausdama tokias paskolas.

Toks garantijų dėl mažesnio pradinio įnašo pasikeitimas pabrangintų būsto paskolas palyginti su tomis, kurios teiktos asmenims, savivaldybėse įrašytiems į eiles valstybės paramai gauti (kadangi garantijas bankams dėl minėtos paskolos dalies grąžinimo (iki 30 procentų) teikdavo Lietuvos Respublikos Vyriausybė). Be to, pradėjus dengti palūkanų dalį per atskaitymą iš fizinio asmens pajamų mokesčio, padidėtų palūkanos šių paskolų gavėjams.

Siekiant sušvelninti socialinius ir politinius šių pokyčių padarinius, siūlytina asmenims, įrašytiems į eiles savivaldybėse, padengti būsto paskolų draudimo įmokas valstybės lėšomis. Šios paramos teikimo apskaitą vykdytų savivaldybės. Šiam tikslui kasmet reikėtų 3–4 mln. litų.

Išvados ir pasiūlymai:

padengti dalį paskolos, skirtos būstui įsigyti (pirkti, statyti) ar rekonstruoti, įskaitant pastato apšiltinimą (iki 20 procentų), gausioms šeimoms, auginančioms 3 ir daugiau vaikų, taip pat šeimoms, kuriose motina arba tėvas vieni augina du ir daugiau vaikų, I ar II grupės invalidams arba šeimoms, kuriose yra I ar II grupės invalidas arba vaikas invalidas, našlaičiams ir likusiems be tėvų globos asmenims, pasibaigus jų buvimo vaikų įstaigose laikui;

padengti būsto paskolų draudimo įmokas arba jų dalį asmenims, įrašytiems savivaldybėse į eiles valstybės paramai gauti pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, taip pat profesinės karo tarnybos kariams, kurie įrašyti į Krašto apsaugos ministerijos sudarytą sąrašą, vadovaujantis krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos nuostatomis, būstui įsigyti;

pagal šias išvadas parengti Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.

______________

BŪSTO RĖMIMO KONCEPTUALINĖ SCHEMA

1. Finansų rinkos ir būsto investicijų skatinimas

______________