LIETUVOS RESPUBLIKOS

ADVOKATŪROS

Į S T A T Y M A S

I SKIRSNIS

ADVOKATŪRA. BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis

Šis įstatymas reguliuoja advokato profesinę veiklą.

2 straipsnis

Advokatas yra Lietuvos Respublikos pilietis, šio įstatymo nustatyta tvarka įrašytas į Lietuvos Respublikos advokatų sąrašą.

3 straipsnis

Advokatas, teikdamas teisinę pagalbą, atstovauja šaliai civilinėje byloje, būna gynėjas ar atstovauja baudžiamojoje byloje, rengia teisinius dokumentus, kliento pavedimu atlieka kitus teisinius veiksmus.

4 straipsnis

Advokatas, gindamas asmenis, kurie kreipėsi teisinės pagalbos, taip pat jiems atstovaudamas, yra nepriklausomas.

5 straipsnis

Advokatų veiklos Lietuvos Respublikoje teisiniai pagrindai yra šis įstatymas, Lietuvos Respublikos Konstitucija (Laikinasis Pagrindinis Įstatymas), kiti Lietuvos Respublikos įstatymai ir norminiai aktai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

6 straipsnis

Verstis advokato praktika bei vadintis advokatu gali tik asmuo, įrašytas į Lietuvos Respublikos advokatų sąrašą.

Advokatai iš užsienio valstybių teisinę pagalbą Lietuvoje gali teikti tik pagal Lietuvos Respublikos tarptautinę sutartį dėl teisinės pagalbos.

7 straipsnis

Advokatų veiklos Lietuvos Respublikoje principai:

konstitucinės teisės gintis garantavimas,

advokato veiklos laisvė ir savarankiškumas,

advokatų tarpusavio santykių demokratiškumas ir

kolegiškumas,

laisva korporacija,

įstatymų ir profesinės etikos taisyklių laikymasis.

II SKIRSNIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS ADVOKATŲ SĄRAŠAS

8 straipsnis

Advokatu gali būti Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis:

1) turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą;

2) turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą ir iš jų ne mažiau kaip vienerius metus dirbo advokato padėjėju;

3) išlaikė advokato egzaminus.

Asmenys, neturintys tokio darbo stažo, gali būti priimti dirbti advokatais, jeigu jie dirbo advokato padėjėjo darbą ne mažiau kaip trejus metus.

9 straipsnis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, jo pavaduotojai, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, jo pavaduotojai per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai jie nustojo eiti savo pareigas, taip pat asmenys, turintys teisių daktaro arba habilituoto daktaro laipsnį, arba įgiję universiteto teisių docento arba profesoriaus vardą, priimami dirbti advokatais be advokato padėjėjo praktikos ir advokato egzaminų.

10 straipsnis

Egzaminų laikymo ir įrašymo į Lietuvos Respublikos advokatų sąrašą tvarką nustato Lietuvos advokatūros statutas.

11 straipsnis

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Lietuvos advokatų tarybos teikimu tvirtina advokatų egzaminų komisiją. Ją sudaro teisių mokslo atstovai, advokatai ir kiti teisininkai.

12 straipsnis

Pretendentas tapti advokatu laiko materialinės ir procesinės teisės bei praktinio darbo įgūdžių patikrinimo egzaminą.

Advokato egzaminų programą rengia ir tvirtina Lietuvos advokatų taryba.

13 straipsnis

Asmuo, norėdamas laikyti advokato egzaminus, privalo pateikti Teisingumo ministerijai:

1) dokumentus apie aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą;

2) pažymas apie advokato padėjėjo praktikos atlikimą, teisininko darbo stažą;

3) pažymą-rekomendaciją, įvertinančią advokato padėjėjo praktiką;

4) kvitą apie nustatyto dydžio mokesčio už egzaminų laikymą sumokėjimą.

Asmuo, neišlaikęs egzaminų, pakartotinai juos gali laikyti po vienerių metų.

14 straipsnis

Lietuvos advokatų taryba įrašo į Lietuvos Respublikos advokatų sąrašą asmenis, kurie:

1) išlaikė advokato egzaminus;

2) yra nepriekaištingo elgesio;

3) išvardyti šio įstatymo 9 straipsnyje;

4) prisiekė Lietuvos advokatų taryboje.

15 straipsnis

Į Lietuvos Respublikos advokatų sąrašą įrašomasis asmuo, prieš jį įrašant, privalo Lietuvos advokatų taryboje prisiekti šiais žodžiais:

„Prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, dorai ir sąžiningai atlikti advokato pareigas, gerbti dorovės normas, piliečių teises ir laisves, saugoti profesinę paslaptį.“

16 straipsnis

Lietuvos Respublikos advokatų sąrašą ir jo pakeitimus skelbia Lietuvos advokatų taryba.

17 straipsnis

Advokatas išbraukiamas iš Lietuvos Respublikos advokatų sąrašo, jeigu:

1) savo noru prašosi išbraukiamas iš Lietuvos Respublikos advokatų sąrašo;

2) neteko Lietuvos Respublikos pilietybės;

3) mirė ar paskelbtas mirusiu;

4) teismas sprendimu pripažino jį netekus veiksnumo;

5) nuteistas už tyčinį nusikaltimą;

6) uždrausta jam dirbti advokatu.

III SKIRSNIS

ADVOKATO PADĖJĖJAS

18 straipsnis

Advokato padėjėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis, įrašytas į Lietuvos advokatų tarybos advokatų padėjėjų sąrašą.

19 straipsnis

Asmuo įrašomas į advokatų padėjėjų sąrašą, jeigu:

1) turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą;

2) yra nepriekaištingo elgesio;

3) yra susitaręs dėl advokato praktikos atlikimo.

Atsisakant įtraukti į advokatų padėjėjų sąrašą būtina nurodyti atsisakymo motyvus. Atsisakymą galima apskųsti Advokatų drausmės teismui.

20 straipsnis

Asmuo iš advokatų padėjėjų sąrašo išbraukiamas, jeigu:

1) pasibaigė advokato praktikos atlikimo sutarties terminas;

2) savo noru jis nutraukė advokato padėjėjo praktiką;

3) pašalintas iš advokato padėjėjo darbo.

21 straipsnis

Advokato praktika atliekama pas advokatą, turintį ne mažesnį kaip dešimties metų advokato darbo stažą ir gavusį Lietuvos advokatų tarybos leidimą priimti padėjėją praktikai atlikti.

22 straipsnis

Advokato padėjėjo praktikos atlikimo tvarką nustato Lietuvos advokatūros statutas bei susitarimas tarp advokato ir asmens, norinčio atlikti advokato padėjėjo praktiką.

IV SKIRSNIS

ADVOKATO TEISĖS IR PAREIGOS,

PROFESINĖS VEIKLOS GARANTIJOS

23 straipsnis

Advokatas, teikdamas teisinę pagalbą, turi teisę:

1) ginti fizinius ir juridinius asmenis ar jiems atstovauti;

2) išreikalauti iš valstybinių ir kitokių organizacijų dokumentus, kurie reikalingi teisinei pagalbai teikti;

3) rinkti ir pateikti įrodymus;

4) naudotis kitomis procesinėmis teisėmis.

24 straipsnis

Draudžiama kliudyti advokatui be pašalinių susitikti su klientu.

25 straipsnis

Advokatas, teikdamas teisinę pagalbą, privalo:

1) laikytis advokato priesaikos;

2) panaudoti įstatymo numatytas priemones ir būdus fizinių ir juridinių asmenų teisėtiems interesams ginti;

3) saugoti jam patikėtas žinias.

26 straipsnis

Advokatas pats ar kieno vardu neturi teisės pirkti ar kitu būdu įsigyti iš savo klientų jų teisių, kurioms jis atstovavo ar jas gynė byloje. Tokios sutartys negalioja.

Advokatas negali atstovauti ar ginti byloje prieš savo tėvus (įtėvius), sutuoktinį, vaikus (įvaikius), brolius ir seseris.

Advokatas, kuris yra ar buvo byloje vienos šalies atstovas arba gynėjas negali būti toje pat byloje kitos šalies atstovu arba gynėju.

27 straipsnis

Advokatas negali būti liudytoju ir teikti paaiškinimus dėl aplinkybių, kurias jis sužinojo savo profesinės veiklos dėka.

28 straipsnis

Niekas negali areštuoti, konfiskuoti ar tikrinti advokatų dokumentų, kuriuose yra profesinės veiklos duomenų, išskyrus atvejus, kai advokatui yra iškelta baudžiamoji byla.

29 straipsnis

Lietuvos advokatų tarybos nariai arba jos paskirtas advokatas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka matytis su advokatu, kuris sulaikytas ar areštuotas.

30 straipsnis

Advokatas negali eiti savo pareigų, išskyrus mokslinį, pedagoginį ar kūrybinį darbą.

31 straipsnis

Ginčus dėl advokatų atleidimo ir išbraukimo iš Lietuvos Respublikos advokatų sąrašo nagrinėja teismai.

32 straipsnis

Advokatas (advokato padėjėjas) turi teisę gauti socialinio draudimo pašalpą ir pensiją.

Socialinio draudimo pašalpa ir pensija mokama pagal socialinio aprūpinimo įstatymus.

V SKIRSNIS

SUSITARIMAS DĖL TEISINĖS PAGALBOS

33 straipsnis

Advokatą pasirenka klientas – fizinis ar juridinis asmuo.

Advokatas ir klientas dėl teisinės pagalbos susitaria pasirašydami sutartį.

34 straipsnis

Atlikdamas pavedimus pagal sutartį, advokatas pateikia orderį.

35 straipsnis

Advokato darbas apmokamas iš lėšų, gautų iš klientų už suteiktą teisinę pagalbą.

36 straipsnis

Advokatas dėl atlyginimo už savo darbą susitaria su klientu raštu.

Nesutarus dėl atlyginimo, jis nustatomas pagal valstybės nustatytą dydį (taksą).

37 straipsnis

Jeigu advokatas teikia teisinę pagalbą pagal tardytojo, prokuroro ar teismo paskyrimą, advokato darbą apmoka valstybė.

VI SKIRSNIS

PROFESINĖS VEIKLOS SUSTABDYMAS AR
LAIKINAS TEISINĖS PAGALBOS NETEIKIMAS

38 straipsnis

Advokatas, išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos (Seimo) deputatu, teisinės pagalbos neteikia.

39 straipsnis

Advokatas, raštu pranešęs Lietuvos advokatų tarybai, gali savo noru sustabdyti profesinę veiklą ne ilgiau kaip 5 metams iš eilės.

VII SKIRSNIS

ADVOKATO DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ

40 straipsnis

Advokatui už profesinės veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla.

Nutarimą iškelti drausmės bylą priima Lietuvos advokatų taryba.

41 straipsnis

Advokato drausmės bylą nagrinėja Advokatų drausmės teismas.

42 straipsnis

Drausmės bylos sprendimas gali būti skundžiamas teismui.

43 straipsnis

Advokatui už profesinės veiklos pažeidimus Advokatų drausmės teismas gali skirti šias bausmes:

1) įspėjimą;

2) papeikimą;

3) papeikimą, viešai apie tai paskelbiant;

4) uždrausti profesinę veiklą iki vienerių metų;

5) išbraukti iš Lietuvos Respublikos advokatų sąrašo.

VIII SKIRSNIS

DARBO ORGANIZAVIMAS

44 straipsnis

Advokatas, įrašytas į Lietuvos Respublikos advokatų sąrašą, gali dirbti vienas ar kartu su kitais advokatais.

45 straipsnis

Advokatas steigia biurą.

Kartu dirbantys advokatai steigia kontorą. Darbui organizuoti dvejiems metams jie renka seniūną.

Biuras ar kontora turi juridinio asmens teises.

Biuro ar kontoros steigimo tvarką nustato Lietuvos advokatūros statutas.

46 straipsnis

Advokatas gali turėtą tik vieną nuolatinę darbo vietą (biurą, kontorą).

IX SKIRSNIS

ADVOKATŪROS VEIKLOS TVARKYMAS

47 straipsnis

Advokatai savo profesiniams interesams ginti gali jungtis į įvairius susivienijimus.

48 straipsnis

Lietuvos advokatūros veiklai tvarkyti advokatai kasmet renkasi į Lietuvos Respublikos advokatų susirinkimą (konferenciją).

49 straipsnis

Advokatūros veiklai organizuoti ir koordinuoti advokatai renka Lietuvos advokatų tarybą ir Revizijos komisiją trejiems metams.

50 straipsnis

Advokatų drausmės byloms nagrinėti Lietuvos Respublikos advokatų susirinkimas (konferencija) trejiems metams išrenka Advokatų drausmės teismą.

51 straipsnis

Tas pats asmuo Lietuvos advokatų tarybos, Revizijos komisijos ar Advokatų drausmės teismo nariu gali būti renkamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Tas pats asmuo vienu metu gali būti tik vienos institucijos narys.

52 straipsnis

Lietuvos Respublikos advokatų susirinkimas (konferencija):

1) slaptu balsavimu renka Lietuvos advokatų tarybą, šios tarybos pirmininką, Revizijos komisiją ir Advokatų drausmės teismą;

2) tvirtina metinę Lietuvos advokatų tarybos apyskaitą ir sąmatą;

3) nustato advokatams privalomus mokesčius profesiniams advokato reikalams ir būtinus atskaitymus socialiniam draudimui;

4) steigia piniginius fondus stipendijoms, pašalpoms ir kitiems advokatų reikalams;

5) sprendžia nekilnojamo turto įgijimo ir perleidimo klausimus;

6) tvirtina Lietuvos advokatų tarybos, Revizijos komisijos, Advokatų drausmės teismo statutus;

7) sprendžia kitus profesinius advokatų reikalus.

53 straipsnis

Lietuvos advokatų taryba renkama trejiems metams.

Lietuvos advokatų taryba:

1) renka iš savo narių tarybos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių;

2) sprendžia profesinius ginčus tarp advokatų, vienam to prašant;

3) nustato advokato atlyginimą, kilus dėl to ginčui;

4) skiria kitą advokatą bylai, kurioje ankstesnis advokatas negali atlikti savo pareigų;

5) sudaro ir pateikia Lietuvos Respublikos advokatų susirinkimui (konferencijai) metinę sąmatą ir apyskaitą;

6) vykdo metinę sąmatą ir valdo Lietuvos advokatūros turtą;

7) nustato tarnautojų atlyginimus;

8) vykdo kitas jai nustatytas pareigas.

Lietuvos advokatų tarybą sudaro 9 nariai.

Lietuvos advokatų taryba turi juridinio asmens teises.

54 straipsnis

Lietuvos Respublikos advokatų susirinkimas (konferencija) advokatūros finansinei veiklai kontroliuoti renka Revizijos komisiją.

Revizijos komisija:

1) tikrina Lietuvos advokatų tarybos finansinės veiklos ataskaitas;

2) kontroliuoja, kaip nagrinėjami skundai, prašymai.

Revizijos komisiją sudaro 3 nariai.

55 straipsnis

Advokatų drausmės teismas nagrinėja advokatų drausmės bylas.

Į Advokatų drausmės teismą renkami 9 nariai.

Advokatų drausmės teismo nariais renkami nepriekaištingo elgesio advokatai, turintys ne mažesnį kaip 10 metų advokato darbo stažą.

Bylą nagrinėja trys Advokatų drausmės teismo nariai.

Advokatų drausmės teismo darbo tvarką nustato šio teismo statutas.

X SKIRSNIS

ADVOKATŪROS LĖŠOS

56 straipsnis

Lietuvos advokatūros lėšas sudaro sumos, atskaičius jas iš advokatų uždarbio už suteiktą teisinę pagalbą.

Atskaitymų dydį nustato Lietuvos Respublikos advokatų susirinkimas (konferencija).

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKO PAVADUOTOJAS                                              ČESLOVAS STANKEVIČIUS

Vilnius, 1992 m. rugsėjo 16 d.

Nr. I-2892