EUROPOS SUSITARIMAS DĖL ASMENŲ, DALYVAUJANČIŲ EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ TEISMO PROCESE

1996 metų kovo 5 diena, Strasbūras

Europos Tarybos valstybės narės, šio Susitarimo signatarės,

atsižvelgdamos į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, pasirašytą 1950 metų lapkričio 4 dieną Romoje (toliau – Konvencija),

atsižvelgdamos į Europos susitarimą dėl asmenų, dalyvaujančių Europos žmogaus teisių komisijos ir Europos žmogaus teisių teismo procese, pasirašytą 1969 metų gegužės 6 dieną Londone,

atsižvelgdamos į Konvencijos protokolą Nr. 11, kuriuo pertvarkomas Konvencijoje nustatytas kontrolės mechanizmas ir kuris pasirašytas 1994 metų gegužės 11 dieną Strasbūre (toliau – Konvencijos protokolas Nr. 11), kuriuo įsteigiamas nuolatinis Europos žmogaus teisių teismas (toliau – Teismas), pakeičiantis Europos žmogaus teisių komisiją ir Europos žmogaus teisių teismą,

manydamos, kad, atsižvelgiant į šiuos pokyčius, Konvencijos tikslai bus geriau pasiekti nauju susitarimu – Europos susitarimu dėl asmenų, dalyvaujančių Europos žmogaus teisių teismo procese (toliau – šis Susitarimas), Teismo procese dalyvaujantiems asmenims suteiktus tam tikrus imunitetus ir galimybes,

susitarė:

1 straipsnis

1. Šis Susitarimas taikomas:

a) visiems asmenims, kurie Teismo procese dalyvauja kaip šalys, jų atstovai ir patarėjai;

b) Teismo šaukiamiems liudytojams ir ekspertams, taip pat kitiems asmenims, Teismo pirmininko pakviestiems dalyvauti procese.

2. Šiame Susitarime „Teismas“ – tai komitetai, kolegijos, Didžiosios kolegijos teisėjų komisija, Didžioji kolegija ir teisėjai. Sąvoka „dalyvauti procese“ apima visus susižinojimo būdus, susijusius su peticijos prieš valstybę, Konvencijos Šalį, pateikimu.

3. Jeigu Ministrų Komitetui vykdant savo funkcijas, numatytas Konvencijos 46 straipsnio 2 dalyje, kuris nors šio straipsnio 1 dalyje paminėtas asmuo yra šaukiamas atvykti arba prašomas pateikti Ministrų Komitetui rašytinį pareiškimą, jam taip pat yra taikomos šio Susitarimo nuostatos.

2 straipsnis

1. Šio Susitarimo 1 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys dėl Teismui ar anksčiau padarytų žodinių ar rašytinių pareiškimų, taip pat pateiktų dokumentų ar kitų parodymų turi teisminį imunitetą.

2. Šis imunitetas nėra taikomas, kai tokie Teismui skirti pareiškimai, dokumentai ar parodymai pateikiami ne Teisme.

3 straipsnis

1. Susitariančiosios Šalys gerbia šio Susitarimo 1 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų teisę laisvai susirašinėti su Teismu.

2. Kalinami asmenys šia teise naudojasi taip:

a) jų korespondencija siunčiama ir jiems pristatoma pernelyg ilgai nevilkinant ir nepakeitus jos turinio;

b) tokiems asmenims už tinkamais būdais į Teismą nusiųstus pranešimus netaikomos jokios drausminės nuobaudos;

c) tokie asmenys turi teisę susirašinėti ir, nedalyvaujant kitiems asmenims, tartis su savo advokatu, galinčiu jiems atstovauti teismuose tos valstybės, kurioje jie yra kalinami ir prieš kurią Teismui buvo pateikta peticija ar jos pagrindu pradėtos procedūros.

3. Taikant šio straipsnio 1 ir 2 dalis valstybės institucija negali kištis, nebent tai yra numatyta įstatyme ir yra būtina demokratinėje visuomenėje užtikrinant nacionalinį saugumą, išaiškinant nusikaltimą ar dėl jo vykdant baudžiamąjį persekiojimą arba užtikrinant sveikatos apsaugą.

4 straipsnis

1. a) Susitariančiosios Šalys įsipareigoja netrukdyti šio Susitarimo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims laisvai judėti ir keliauti vykstant į Teismo posėdžius ir grįžtant iš jų.

b) Tokių asmenų judėjimo ir keliavimo laisvė neribojama kitais pagrindais, nei numatytieji įstatyme ir būtini demokratinėje visuomenėje nacionaliniam ar visuomenės saugumui užtikrinti, viešajai tvarkai palaikyti, nusikaltimų prevencijai, visuomenės sveikatos ir moralės apsaugai arba kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugai.

2. a) Dėl iki kelionės padarytų veikų arba priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių valstybėje, per kurią tokie asmenys vyksta arba kurioje vyksta teismo procesas, jie negali būti persekiojami ar įkalinami, taip pat jų asmens laisvė negali būti ribojama kitais būdais.

b) Bet kuri Susitariančioji Šalis pasirašydama, ratifikuodama, priimdama ar patvirtindama šį Susitarimą gali pareikšti, kad šios dalies nuostatos jos piliečiams nebus taikomos. Tokio pareiškimo gali būti atsisakyta bet kuriuo metu, nusiuntus Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui pranešimą apie tai.

3. Susitariančiosios Šalys įsipareigoja bet kuriam iš tokių asmenų leisti grįžti į valstybės, iš kurios jis išvyko, teritoriją.

4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos, jeigu nuo tos dienos, kai suinteresuotam asmeniui nebereikėjo dalyvauti Teisme, praėjus iš eilės penkiolikai dienų, jis turėjo galimybę grįžti į valstybę, iš kurios išvyko.

5. Jei esama kokių nors prieštaravimų tarp Susitariančiosios Šalies įsipareigojimų, kylančių iš šio straipsnio 2 dalies, ir įsipareigojimų, kylančių iš Europos Tarybos konvencijų, ekstradicijos sutarčių arba kitų savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose sutarčių su kitomis Susitariančiosiomis Šalimis, taikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos.

5 straipsnis

1. Imunitetai ir galimybės šio Susitarimo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims suteikiami tik siekiant jiems užtikrinti žodžio laisvę ir nepriklausomumą, reikalingus, kad Teisme jie galėtų vykdyti savo funkcijas, atlikti užduotis ar pareigas arba įgyvendinti kitas teises.

2. a) Tiktai Teismas yra kompetentingas visiškai ar iš dalies panaikinti imunitetą, kaip numatyta pagal šio Susitarimo 2 straipsnio 1 dalį. Teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo panaikinti imunitetą kiekvienu atveju, kai mano, kad jis trukdo vykdyti teisingumą ir kad dėl tokio visiško ar dalinio panaikinimo nebus pakenkta šio straipsnio 1 dalyje numatytam tikslui.

b) Panaikinti imunitetą Teismas gali ex officio arba bet kurios Susitariančiosios Šalies ar kito suinteresuoto asmens prašymu.

c) Sprendimai dėl imuniteto panaikinimo ar nesutikimo jį panaikinti turi būti motyvuoti.

3. Jeigu Susitariančioji Šalis patvirtina, kad imuniteto, numatyto šio Susitarimo 2 straipsnio 1 dalyje, panaikinimas teismo procesui yra būtinas persekiojant už nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į nacionalinį saugumą, Teismas panaikina imunitetą ta apimtimi, kuri yra nurodyta patvirtinime.

4. Paaiškėjus kokiam nors faktui, kuris dėl savo pobūdžio gali turėti lemiamą įtaką ir kuris priimant sprendimą atsisakyti panaikinti imunitetą prašytojui buvo nežinomas, tas prašytojas Teismui gali paduoti naują prašymą.

6 straipsnis

Jokios šio Susitarimo nuostatos negali būti laikomos ribojančiomis ar suvaržančiomis kokius nors Susitariančiųjų Šalių įsipareigojimus, prisiimtus pagal Konvenciją ar jos protokolus.

7 straipsnis

1. Šis Susitarimas yra teikiamas pasirašyti Europos Tarybos valstybėms narėms, kurios savo sutikimą laikyti jį įpareigojančiu gali išreikšti taip:

a) pasirašydamos be vėlesnio ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo sąlygos; arba

b) pasirašydamos su vėlesnio ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo sąlyga, o po to ratifikuodamos, priimdamos ar patvirtindamos.

2. Ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentai deponuojami Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui.

8 straipsnis

1. Šis Susitarimas įsigalioja pirmąją mėnesio dieną praėjus vienam mėnesiui nuo tos dienos, kai dešimt Europos Tarybos valstybių narių išreiškė savo sutikimą laikyti šio Susitarimo nuostatas įpareigojančiomis pagal 7 straipsnio nuostatas arba Konvencijos protokolo Nr. 11 įsigaliojimo dieną priklausomai nuo to, kas įvyko vėliau.

2. Valstybėms narėms, kurios vėliau išreiškia savo sutikimą laikyti jį įpareigojančiu, šis Susitarimas įsigalioja pirmąją mėnesio dieną praėjus vienam mėnesiui nuo pasirašymo ar nuo ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentų deponavimo dienos.

9 straipsnis

1. Kiekviena Susitariančioji Šalis deponuodama savo ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentus ar bet kuriuo metu vėliau gali Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui adresuotu pareiškimu pranešti, kad šio Susitarimo galiojimas išplečiamas pareiškime nurodytai bet kuriai teritorijai ar teritorijoms, už kurių tarptautinius santykius ji atsako arba kurių vardu ji yra įgaliota įsipareigoti.

2. Šis Susitarimas įsigalioja pagal 1 dalį padarytame pareiškime nurodytai bet kuriai teritorijai ar teritorijoms pirmąją mėnesio dieną praėjus vienam mėnesiui nuo tos dienos, kai Generalinis Sekretorius gavo pareiškimą.

3. Kiekvienas pareiškimas, padarytas pagal šio straipsnio 1 dalį, jame nurodytos teritorijos atžvilgiu gali būti atšauktas pagal šio Susitarimo 10 straipsnyje išdėstytą denonsavimo procedūrą.

10 straipsnis

1. Šis Susitarimas galioja neribotą laiką.

2. Kiekviena Susitariančioji Šalis tiek, kiek tai yra su ja susiję, gali denonsuoti šį Susitarimą pranešdama apie tai Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui.

3. Toks denonsavimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai Generalinis Sekretorius gavo tokį pranešimą. Toks denonsavimas neatleidžia atitinkamų Susitariančiųjų Šalių nuo jokio jų įsipareigojimo, kuris pagal šį Susitarimą galėjo kilti 1 straipsnio 1 dalyje minimų asmenų atžvilgiu.

11 straipsnis

Europos Tarybos Generalinis Sekretorius visoms Europos Tarybos valstybėms narėms praneša apie:

a) kiekvieną pasirašymą;

b) kiekvieną ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumento deponavimą;

c) kiekvieną šio Susitarimo įsigaliojimo pagal 8 ir 9 straipsnius datą;

d) kiekvieną kitą aktą, pranešimą ar pareiškimą, susijusį su šiuo Susitarimu.

Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Susitarimą.

Priimta 1996 metų kovo 5 dieną Strasbūre anglų ir prancūzų kalbomis, vienu egzemplioriumi, kuris deponuojamas Europos Tarybos archyvuose, abu tekstai yra autentiški. Europos Tarybos Generalinis Sekretorius siunčia patvirtintas kopijas kiekvienai Europos Tarybos valstybei narei.

______________

LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJOS

PRANEŠIMAS

DĖL TARPTAUTINIŲ SUTARČIŲ ĮSIGALIOJIMO

1. Konvencija dėl žmogaus teisių ir orumo apsaugos biologijos ir medicinos srityje (Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencija), sudaryta 1997 m. balandžio 4 d., pasirašyta 1997 m. balandžio 4 d., Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 2002 m. rugsėjo 19 d., paskelbta „Valstybės žiniose“ 2002 Nr. 97-4258, įsigalios Lietuvos Respublikai nuo 2003 m. vasario 1 d.

2. Konvencijos dėl žmogaus teisių ir orumo apsaugos biologijos ir medicinos srityje Papildomas protokolas dėl žmonių klonavimo uždraudimo, priimtas 1998 m. sausio 12 d., pasirašytas 1998 m. kovo 25 d., Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotas 2002 m. rugsėjo 19 d., paskelbta „Valstybės žiniose“ 2002 Nr.97-4259, įsigalios Lietuvos Respublikai nuo 2003 m. vasario 1 d.

3. Lietuvos Respublikos ir Kuveito Valstybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos, pasirašyta 2001 m. birželio 5 d., Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 2002 m. lapkričio 5 d., paskelbta „Valstybės žiniose“ 2002 Nr.115-5136, įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 15 d.

TEISĖS IR TARPTAUTINIŲ SUTARČIŲ

DEPARTAMENTO DIREKTORIAUS PAVADUOTOJAS                                           R. PIKUTIS

______________