LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL VALSTYBINĖS PROJEKTAVIMO PRIEŽIŪROS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

1992 m. gegužės 29 d. Nr. 411

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Valstybinės projektavimo priežiūros nuostatus (pridedama).

2. Įpareigoti valstybinę projektavimo priežiūrą vykdančias ministerijas ir departamentus ir siūlyti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentui 1992 metais parengti ir, suderinus su Statybos ir urbanistikos ministerija bei kitomis suinteresuotomis organizacijomis, patvirtinti:

2.1. valstybės reguliuojamų ir kontroliuojamų projektavimo (statybos) rodiklių nomenklatūrą ir reikšmes;

2.2. specialiosios valstybinės projektų ekspertizės nuostatus, taip pat svarbesnių statybų, kurių projektai pateikiami šiai ekspertizei, nomenklatūrą.

3. Pavesti Statybos ir urbanistikos ministerijai iki 1992 m. spalio 1 d. parengti ir patvirtinti valstybinės kompleksinės projektų ekspertizės nuostatus ir tipinius savivaldybės projektų ekspertizės nuostatus.

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas                               G. Vagnorius

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1992 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 411

VALSTYBINĖS PROJEKTAVIMO PRIEŽIŪROS NUOSTATAI

BENDROJI DALIS

1. Valstybinės projektavimo priežiūros nuostatai reglamentuoja naujų statybų, plėtimo, rekonstravimo, renovacijos bei teritorinio planavimo projektų derinimo ir ekspertizės tvarką, projektavimo techninių ir kitų sąlygų rengimo reikalavimus, taip pat kitus projektavimo priežiūros teisinius, techninius ir organizacinius reikalavimus bei priemones.

2. Statybų užsakovai, projektavimo įmonės, valstybinės projektavimo priežiūros institucijos ir jų reguliavimo sferoje esančios įmonės bei organizacijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės normatyviniais aktais, valstybinėmis statybos normomis ir šiais nuostatais.

VALSTYBINĖS PROJEKTAVIMO PRIEŽIŪROS INSTITUCIJŲ FUNKCIJOS

3. Statybos ir urbanistikos ministerija vykdo šias funkcijas:

3.1. formuoja ir realizuoja valstybės politiką inžinerinių tyrinėjimų ir projektavimo klausimais, organizuoja kompleksinę kraštotvarką, dalyvauja sprendžiant paminklosaugos klausimus;

3.2. reguliuoja teritorinio planavimo ir statybos nuostatų, normų, taisyklių, standartų, rekomendacijų ir metodikos rengimą, sisteminimą ir klasifikavimą, kartu su kitomis valstybinėmis institucijomis nustato kitų valstybių statybos normatyvinių dokumentų įteisinimo tvarką Lietuvos Respublikoje;

3.3. nustato valstybės reguliuojamų ir kontroliuojamų architektūros ir statybos reikalavimų ir rodiklių nomenklatūrą bei šių rodiklių reikšmes;

3.4. koordinuoja valstybinę projektavimo priežiūrą, nustato statybų sklypų parinkimo, pradinių projektavimo duomenų ir projektų rengimo tvarką, rengia nuostatus, normas, taisykles, rekomendacijas ir metodiką šiais klausimais;

3.5. tvirtina valstybines statybos normas, registruoja rekomendacijas, derina kitų valstybinės projektavimo priežiūros institucijų parengtus normatyvinius dokumentus statybų ir teritorinio planavimo projektų rengimo, derinimo, sąlygų nustatymo bei ekspertizės klausimais;

3.6. nustato valstybinės architektūrinės ir statybinės ekspertizės tvarką ir atlieka šią ekspertizę, derina savivaldybės projektų ekspertizės ir specialiosios valstybinės projektų ekspertizės nuostatus, kartu su kitomis valstybinės projektavimo priežiūros institucijomis koordinuoja valstybinės kompleksinės projektų ekspertizės atlikimą ir bendrų išvadų rengimą;

3.7. nustato teritorinio planavimo bei architektūros ir statybos projektavimo įmonių, inžinerinių geologinių tyrinėjimų įmonių, miestų ir rajonų valdybų ekspertizės tarnybų, Statybos ir urbanistikos ministerijos Valstybinės projektų ekspertizės valdybos atestavimo tvarką ir atestuoja jas;

3.8. tikrina kvalifikacinių atestatų neturinčių teritorinio planavimo bei architektūros ir statybos projektavimo įmonių, inžinerinių geologinių tyrinėjimų įmonių produkcijos kokybę arba organizuoja šį tikrinimą, teikia miestų ir rajonų valdyboms pasiūlymus dėl blogos kokybės produkciją rengiančių šių įmonių veiklos sustabdymo;

3.9. siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei pripažinti netekusiais galios valstybinės projektavimo priežiūros institucijų techniškai, ekonomiškai ir metodiškai nepagrįstus nurodymus, reikalavimus, sprendimus bei išvadas ir rekomenduoja juos keisti;

3.10. dalyvauja nustatant numatomų statyti Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis objektų ūkinio būtinumo ir ekonominio tikslingumo pagrindimo tvarką;

3.11. nustato kartu su kompetentingomis valstybinės projektavimo priežiūros institucijomis inžinerinių geologinių ir ekologinių tyrinėjimų tvarką;

3.12. sprendžia pagal savo kompetenciją įmonių, organizacijų, savivaldybių ir valstybinės projektavimo priežiūros institucijų nesutarimus statybų projektavimo klausimais;

3.13. vykdo kitas Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės normatyvinių aktų bei Statybos ir urbanistikos ministerijos nuostatų reglamentuojamas funkcijas, susijusias su statybų ir teritorinio planavimo projektų derinimo, ekspertizės ir kitais projektavimo priežiūros klausimais.

4. Aukštesniosios pakopos savivaldybės vykdo šias funkcijas:

4.1. nustato teritorinio planavimo ir statybos objektų projektų rengimo sąlygas (nurodymus, reikalavimus), svarsto užsakovų (jų įgaliotų projektavimo ar kitų įmonių) pateikiamas valstybinės projektavimo priežiūros institucijų nustatytas sąlygas, jas kompleksiškai įvertina ir aprobuoja;

4.2. organizuoja teritorinio planavimo ir statybos objektų projektų (stadijų, etapų) kompleksinį derinimą ir rengia bendras savivaldybių ir kitų valstybinės projektavimo priežiūros institucijų išvadas;

4.3. realizuoja nustatytąja tvarka teritorinio planavimo projektus, kartu su projektavimo įmonėmis – teritorinio planavimo projektų autorėmis nustato šių įmonių dalyvavimo, išvadų rengimo ir išlaidų kompensavimo, rengiant teritorinio planavimo ir statybos objektų projektų (stadijų, etapų) kompleksinio derinimo išvadas, tvarką;

4.4. rengia ir tvirtina miestų ir rajonų valdybų ekspertizės tarnybų nuostatus, derina šiuos nuostatus su Statybos ir urbanistikos ministerija, taip pat sudaro teritorinio planavimo ir statybos objektų, kurių projektai (stadijos, etapai) pateikiami savivaldybių ekspertizei, sąrašus ir atlieka architektūrinę bei statybinę (visų projekto dalių) ekspertizę;

4.5. nustato teritorijos užstatymo, architektūros bei landšafto formavimo reikalavimus, koordinuoja socialinės infrastruktūros objektų išdėstymą savo teritorijoje ir šių objektų struktūrą;

4.6. tvirtina nustatytąja tvarka istorijos ir kultūros paminklų apsaugos zonas, teikia pasiūlymus dėl saugomų teritorijų steigimo ir ypatingos statybų sklypų skyrimo (pardavimo, nuomojimo) tvarkos bei projektavimo (statybos) režimo nustatytąja tvarka patvirtintose valstybės saugomose savivaldybių teritorijose;

4.7. turi teisę prireikus projektų rengimo duomenų aprobavimo metu pareikalauti atlikti projektų (stadijų, etapų) ar statybų sklypų specialiąją valstybinę ekspertizę, jeigu šios ekspertizės nereikalaujama specialiosios ekspertizės nuostatuose;

4.8. vadovauja statybų sklypų parinkimo komisijų darbui, tvirtina statybų sklypų parinkimo aktus;

4.9. skiria (parduoda, nuomoja) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka žemės sklypus statyboms, išduoda leidimus projektuoti statybas privačiuose sklypuose;

4.10. išduoda leidimus atlikti inžinerinius tyrinėjimus;

4.11. vykdo kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės normatyvinių aktų reglamentuojamas savivaldybių funkcijas, susijusias su statybų ir teritorinio planavimo projektų derinimo, ekspertizės ir kitais valstybinės projektavimo priežiūros klausimais.

5. Energetikos ministerija vykdo šias funkcijas:

5.1. nustato valstybės reguliuojamų ir kontroliuojamų energetikos reikalavimų ir rodiklių nomenklatūrą bei šių rodiklių reikšmes;

5.2. nustato energetikos išteklių rūšis ir kuro, elektros, šilumos, dujų vartojimo režimą, taip pat sąlygas, kurių būtina laikytis projektuojant jų tiekimą, derina statybų projektus;

5.3. nustato kuro, elektros, šilumos, dujų vartojimo sąlygas, taip pat kitas valstybinių statybos normų rengimo sąlygas ir koordinuoja bei rengia nuostatus, normas, taisykles, standartus, normatyvus, rekomendacijas bei metodiką šiais klausimais;

5.4. dalyvauja statybų sklypų parinkimo komisijose;

5.5. nustato statybų ir teritorinio planavimo projektų, pateikiamų energetinei ekspertizei, nomenklatūrą ir atlieka šią ekspertizę;

5.6. nagrinėja projektavimo įmonių pateiktus rengiamus projektus, jeigu šie projektai neatitinka normatyvinių dokumentų ar nustatytųjų sąlygų reikalavimų, taip pat šių projektų pagrindimus, kompensacines priemones ir rengia išvadas šiais klausimais.

6. Ekonomikos ministerija vykdo šias funkcijas:

6.1. formuoja Lietuvos Respublikos investicijų politiką, kartu su Statybos ir urbanistikos ministerija nustato Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis numatomų statyti objektų ūkinio būtinumo ir ekonominio tikslingumo pagrindimo tvarką;

6.2. nustato teritorinio planavimo ir statybos objektų, kurių projektai pateikiami Ekonomikos ministerijos ekonominei ekspertizei, nomenklatūrą ir organizuoja šios ekspertizės atlikimą.

7. Krašto apsaugos ministerija vykdo šias funkcijas:

7.1. nustato pasienio, oro erdvės, teritorinių vandenų ir jūrų ekonominės zonos kontrolės bei apsaugos, civilinės saugos ir gelbėjimo darbų sąlygas, kurių būtina laikytis rengiant valstybines statybos normas, koordinuoja ir organizuoja nuostatų, normų, taisyklių, standartų, rekomendacijų ir metodikų šiais klausimais rengimą;

7.2. nustato strateginės svarbos statybų ir teritorinio planavimo projektų, derinamų su Krašto apsaugos ministerija, nomenklatūrą, taip pat sąlygas, kurių būtina laikytis šiuos projektus rengiant, derina šių statybų bei teritorinio planavimo projektus;

7.3. nustato statybų, kurių sklypai parenkami dalyvaujant Krašto apsaugos ministerijos atstovams, nomenklatūrą;

7.4. nagrinėja projektavimo įmonių pateiktus rengiamus projektus, jeigu šie projektai neatitinka normatyvinių dokumentų ir nustatytųjų sąlygų reikalavimų, šių projektų pagrindimus bei kompensacines priemones ir rengia išvadas šiais klausimais.

8. Miškų ūkio ministerija vykdo šias funkcijas:

8.1. nustato miškų fondo žemės racionalaus naudojimo sąlygas, kurių būtina laikytis rengiant valstybines statybos normas, koordinuoja ir rengia nuostatus, taisykles, standartus, normatyvus, rekomendacijas ir metodikas šiais klausimais;

8.2. nustato valstybės reguliuojamų ir kontroliuojamų miškų fondo žemės racionalaus naudojimo reikalavimų ir rodiklių nomenklatūrą bei šių rodiklių reikšmes;

8.3. nustato statybų ir teritorinio planavimo projektų, derinamų su Miškų ūkio ministerija, nomenklatūrą, dalyvauja šių statybų sklypų parinkimo komisijose, nustato sąlygas, kurių būtina laikytis projektuojant šias statybas, ir derina projektus;

8.4. derina miškų fondo žemės skyrimo statyboms dokumentus.

9. Ryšių ir informatikos ministerija vykdo šias funkcijas:

9.1. nustato valstybės reguliuojamų ir kontroliuojamų pašto ir elektros ryšių projektavimo reikalavimų ir rodiklių nomenklatūrą bei šių rodiklių reikšmes;

9.2. nustato ryšių tinklų projektavimo, statybos, eksploatavimo ir kitas sąlygas, kurių būtina laikytis rengiant valstybines statybos normas, koordinuoja ir rengia nuostatus, normas, taisykles, standartus, normatyvus, rekomendacijas bei metodikas šiais klausimais;

9.3. dalyvauja statybų sklypų parinkimo komisijose, nustato technines sąlygas, kurių būtina laikytis projektuojant ryšių tinklus, derina šių tinklų statybos projektus;

9.4. nustato statybų ir teritorinio planavimo projektų, kurie turi būti pateikti Ryšių ir informatikos ministerijos ekspertizei, nomenklatūrą ir atlieka šią ekspertizę;

9.5. nagrinėja projektavimo įmonių pateiktus rengiamus projektus, jeigu šie projektai neatitinka normatyvinių dokumentų ar nustatytųjų sąlygų reikalavimų, taip pat projektų pagrindimus bei kompensacines priemones ir rengia išvadas šiais klausimais.

10. Susisiekimo ministerija vykdo šias funkcijas:

10.1. nustato valstybės reguliuojamų ir kontroliuojamų susisiekimo objektų projektavimo reikalavimų ir rodiklių nomenklatūrą bei šių rodiklių reikšmes;

10.2. nustato kelių, geležinkelių, tiltų, aerouostų, aerodromų, jūrų ir upių uostų, prieplaukų, stočių, inžinerinių statinių bei įrenginių projektavimo, statybos, eksploatavimo ir kitas sąlygas, kurių būtina laikytis rengiant valstybines statybos normas, koordinuoja ir organizuoja nuostatų, normų, taisyklių, standartų, rekomendacijų ir metodikų rengimą šiais klausimais;

10.3. nustato Susisiekimo ministerijos reguliavimo sferoje esančių statybų ir teritorinio planavimo projektų, kurie turi būti pateikti šios ministerijos ekspertizei, nomenklatūrą ir atlieka šią ekspertizę;

10.4. nustato sąlygas, kurių būtina laikytis projektuojant Susisiekimo ministerijos reguliavimo sferoje esančias statybas, dalyvauja šių statybų sklypų parinkimo komisijose bei derina projektų sprendimus;

10.5. nagrinėja projektavimo įmonių pateiktus rengiamus projektus, jeigu šie projektai neatitinka normatyvinių dokumentų ar nustatytųjų sąlygų reikalavimų, taip pat šių projektų pagrindimus bei kompensacines priemones ir rengia išvadas šiais klausimais.

11. Sveikatos apsaugos ministerija vykdo šias funkcijas:

11.1. nustato valstybės reguliuojamų ir kontroliuojamų higienos reikalavimų ir rodiklių nomenklatūrą bei šių rodiklių reikšmes;

11.2. nustato higieninio normavimo sąlygas, kurių būtina laikytis rengiant valstybines statybos normas, koordinuoja ir rengia nuostatus, normas, taisykles, standartus, normatyvus, rekomendacijas ir metodikas šiais klausimais;

11.3. nustato statybų ir teritorinio planavimo projektų, kuriuos rengiant nustatomos privalomos higieninės sąlygos, nomenklatūrą, pateikia šias sąlygas ir derina šiuos projektus;

11.4. nustato statybų ir teritorinio planavimo projektų, kurie turi būti pateikti valstybinei higieninei ekspertizei, nomenklatūrą ir atlieka šią ekspertizę;

11.5. dalyvauja statybų sklypų (rajonų, teritorijų) parinkimo komisijose, atlieka statybų sklypų higieninę ekspertizę;

11.6. nustato projektuojamų objektų (kompleksų), vandens telkinių, kurortų, rekreacijos ir kitų teritorijų transporto kelių, magistralių, trasų, kitų objektų sanitarinės apsaugos zonas;

11.7. nagrinėja projektavimo įmonių pateiktus rengiamus projektus, jeigu šie projektai neatitinka normatyvinių dokumentų ar nustatytųjų higienos reikalavimų, taip pat projektų pagrindimus bei kompensacines priemones ir rengia išvadas šiais klausimais;

11.8. nustato higieninių tyrimų, reikalingų rengiant projektus, apimtį ir tvarką.

12. Vidaus reikalų ministerija vykdo šias funkcijas:

12.1. nustato valstybės reguliuojamų ir kontroliuojamų turto (pastatų, materialinių vertybių) apsaugos, automobilių kelių bei gatvių projektavimo ir priešgaisrinių reikalavimų bei rodiklių nomenklatūrą ir šių rodiklių reikšmes;

12.2. nustato turto apsaugos, automobilių kelių ir gatvių projektavimo sąlygas bei priešgaisrinės saugos reikalavimus, kurių būtina laikytis rengiant valstybines statybos normas, ir koordinuoja bei rengia nuostatus, normas, taisykles, standartus, normatyvus, rekomendacijas bei metodikas šiais klausimais;

12.3. nustato sąlygas, kurių būtina laikytis projektuojant automobilių kelius ir gatves, jų statinius ir įrenginius, kertančius inžinerinius tinklus ir komunikacijas, objektų apsauginę ir priešgaisrinę signalizaciją, taip pat objektus, apie kuriuos susiburia daug transporto priemonių ir žmonių, bei organizuojant eismą, ir derina šių objektų projektus;

12.4. dalyvauja statybų sklypų (rajonų, teritorijų) parinkimo komisijose;

12.5. nagrinėja projektavimo įmonių pateiktus rengiamus projektus, jeigu šie projektai neatitinka normatyvinių dokumentų ar nustatytųjų sąlygų reikalavimų, taip pat projektų pagrindimus bei kompensacines priemones ir rengia išvadas šiais klausimais.

13. Žemės ūkio ministerija vykdo šias funkcijas:

13.1. nustato racionalaus žemės naudojimo, melioracinės, hidrotechninės statybos, žemėtvarkos, veterinarines projektavimo ir kitas sąlygas, kurių būtina laikytis rengiant valstybines statybos normas, koordinuoja ir rengia nuostatus, normas, taisykles, standartus, rekomendacijas, normatyvus bei metodikas šiais klausimais;

13.2. nustato valstybės reguliuojamų ir kontroliuojamų racionalaus žemės naudojimo, melioracinės ir hidrotechninės statybos, žemėtvarkos, veterinarinių ir kitų reikalavimų bei rodiklių nomenklatūrą ir šių rodiklių reikšmes;

13.3. nustato statybų ir teritorinio planavimo projektų, derinamų su Žemės ūkio ministerija ir pateikiamų ekspertizei, nomenklatūrą, derina šiuos projektus ir atlieka jų ekspertizę;

13.4. dalyvauja formuojant gamybinių žemės ūkio pastatų, gyvenviečių, ūkininkų sodybų, vienkiemių projektavimo politiką;

13.5. dalyvauja Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka statybų sklypų parinkimo komisijose;

13.6. nustato melioracinės, hidrotechninės statybos, žemėtvarkos projektavimo įmonių atestavimo tvarką, atestuoja jas ir išduoda joms kvalifikacinius atestatus.

14. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentas vykdo šias funkcijas:

14.1. nustato valstybės reguliuojamų ir kontroliuojamų ekologinių reikalavimų ir rodiklių nomenklatūrą bei šių rodiklių reikšmes;

14.2. reguliuoja aplinkos apsaugos klausimų sprendimus, nustato projektavimo aplinkosaugos sąlygas, kurių reikia laikytis rengiant valstybines statybos normas, koordinuoja ir rengia nuostatus, normas, taisykles, standartus, normatyvus, rekomendacijas ir metodikas šiais klausimais;

14.3. nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento ir aplinkos apsaugos įstatymų bei šių nuostatų pagrindiniais reikalavimais, projektų aplinkosaugos klausimų nagrinėjimo, projektų derinimo ir valstybinės ekologinės ekspertizės atlikimo tvarką, organizuoja ir vykdo šiuos darbus;

14.4. dalyvauja statybų sklypų (rajonų, teritorijų) parinkimo komisijose, nustato sąlygas (nurodymus, reikalavimus), kurių reikia laikytis norint užtikrinti aplinkos apsaugą ir sumažinti neigiamą statybų poveikį aplinkai, atlieka statybų sklypų ekologinę ekspertizę;

14.5. nustato statybų, kurioms reikalingi leidimai išmesti kenksmingąsias medžiagas į aplinką, nomenklatūrą, reglamentuoja šių leidimų išdavimo tvarką ir išduoda juos;

14.6. nagrinėja projektavimo įmonių pateiktus rengiamus projektus, jeigu šie projektai neatitinka normatyvinių dokumentų ar nustatytųjų sąlygų reikalavimų, taip pat projektų pagrindimus bei kompensacines priemones ir rengia išvadas šiais klausimais;

14.7. nustato ekologinių ir kraštotvarkos tyrimų, reikalingų rengiant projektus, apimtį;

14.8. vykdo kitas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento ir aplinkos apsaugos įstatymų nustatytas funkcijas, susijusias su statybų ir teritorinio planavimo projektų derinimo, ekspertizės ir kitais projektavimo priežiūros klausimais.

15. Darbų saugos departamentas vykdo šias funkcijas:

15.1. nustato pavojų keliančių įrenginių darbo ir pavojingesnių darbų normavimo sąlygas, kurių būtina laikytis rengiant valstybines statybos normas, ir koordinuoja bei rengia nuostatus, normas, taisykles, standartus, normatyvus, rekomendacijas ir metodikas šiais klausimais;

15.2. nustato valstybės reguliuojamų ir kontroliuojamų saugaus darbo reikalavimų ir rodiklių nomenklatūrą bei šių rodiklių reikšmes;

15.3. sudaro pavojų keliančių įrenginių ir pavojingesnių darbų sąrašus, derina projektus, kuriuose numatyti tokie darbai ir įrenginiai, arba prireikus atlieka šių projektų (stadijų, etapų) ekspertizę;

15.4. išduoda leidimus projektuoti degiųjų dujų įrenginius, prietaisus ir dujotiekius, nustato šių leidimų išdavimo tvarką.

16. Paminklotvarkos departamentas vykdo šias funkcijas:

16.1. nustato valstybės reguliuojamų ir kontroliuojamų paminklotvarkos reikalavimų ir rodiklių nomenklatūrą bei šių rodiklių reikšmes, kontroliuoja jų vykdymą;

16.2. nustato specifinių paminklotvarkos tyrimo ir licencijuojamų projektavimo darbų nomenklatūrą, atestuoja paminklotvarkos specialistus ir projektavimo bei kitas įmones, vykdančias paminklų tyrimo ir projektavimo darbus;

16.3. tvirtina iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų finansuojamų istorijos ir kultūros paminklų tvarkymo (konservavimo, restauravimo, atkūrimo, remonto) projektavimo užduotis bei projektus;

16.4. nustato istorijos ir kultūros paminklų apsaugos ir tvarkymo (tyrimo, projektavimo, konservavimo, restauravimo, atkūrimo, remonto, naudojimo) sąlygas, kurių būtina laikytis rengiant valstybines statybos normas, reguliuoja šiuos darbus, rengia nuostatus, normas, taisykles, standartus, normatyvus, rekomendacijas ir metodikas šiais klausimais;

16.5. nustato svarbesnių objektų, pateikiamų paminklosaugos ekspertizei, nomenklatūrą, šios ekspertizės atlikimo tvarką ir koordinuoja jos atlikimą;

16.6. nustato istorijos ir kultūros paminklų teritorijose ir apsaugos zonose statomų objektų sklypų parinkimo tvarką;

16.7. nustato paminklosaugos sąlygas, kurių būtina laikytis rengiant miestų (gyvenviečių) ir perspektyvinio urbanistinio vystymo planus, taip pat urbanistikos paminklų, senamiesčių, kitų saugomų teritorijų regeneravimo projektus, derina šių objektų projektus;

16.8. derina savivaldybių išduodamas paminklotvarkos sąlygas, kurių būtina laikytis tvarkant (konservuojant, restauruojant, atkuriant, remontuojant) istorijos ir kultūros paminklus bei projektuojant istorijos ir kultūros paminklų teritorijose ir apsaugos zonose numatomas vykdyti naujas statybas, nustato šių sąlygų rengimo ir išdavimo tvarką, taip pat derina šių objektų projektus;

16.9. tvirtina istorijos ir kultūros paminklų ir jų teritorijų bei apsaugos zonų nustatymo tvarką, taip pat tyrimo, statybos, projektavimo, konservavimo, restauravimo, atkūrimo, remonto, griovimo, žemės kasimo darbų tvarką, derina šių darbų programas;

16.10. nagrinėja projektavimo įmonių pateiktus rengiamus paminklotvarkos projektus, jeigu šie projektai neatitinka normatyvinių dokumentų ar nustatytųjų sąlygų reikalavimų, šių projektų pagrindimus bei kompensacines priemones ir rengia išvadas šiais klausimais.

17. Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcija vykdo šias funkcijas:

17.1. derina žemės sklypų skyrimo (pardavimo, nuomojimo) dokumentus, taip pat tyrimo, konservavimo, restauravimo, atkūrimo, remonto, statybos, griovimo, kelių ir gatvių tiesimo, melioracijos, žemės ir kitų darbų, numatomų atlikti istorijos ir kultūros paminkluose bei kituose kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose bei apsaugos zonose, projektavimo užduotis, projektus ir programas, išduoda leidimus vykdyti šiuos darbus;

17.2. dalyvauja statybų, numatomų vykdyti istorijos ir kultūros paminklų bei kitų kultūros paveldo objektų teritorijose bei apsaugos zonose, sklypų parinkimo komisijose;

17.3. derina miestų (gyvenviečių), kuriuose yra istorijos ir kultūros paminklų bei kitų kultūros paveldo objektų, planus, perspektyvinio urbanistinio vystymo planus, detalaus planavimo projektus, urbanistikos paminklų, senamiesčių, draustinių regeneravimo projektus;

17.4. vykdo kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir normatyvinių aktų nustatytas funkcijas, susijusias su projektų ir kitų dokumentų derinimo bei kitais projektavimo priežiūros klausimais.

18. Valstybinė geodezijos tarnyba vykdo šias funkcijas:

18.1. nustato geodezinių ir topografinių darbų sąlygas, kurių būtina laikytis rengiant valstybines statybos normas, koordinuoja ir rengia nuostatus, normas, taisykles, standartus, normatyvus, rekomendacijas ir metodikas šiais klausimais;

18.2. reguliuoja geodezinius ir topografinius darbus, nustato leidimų vykdyti šiuos darbus išdavimo tvarką.

19. Valstybinė geologijos tarnyba vykdo šias funkcijas:

19.1. derina pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikos ūkio vystymo projektus, schemas ir programas;

19.2. nustato inžinerinių geologinių tyrinėjimų registracijos ir informacijos pateikimo tvarką (formą, apimtį) Valstybinei geologijos tarnybai ir šios informacijos panaudojimo sąlygas;

19.3. nustato statybų, kurių sklypų skyrimas (pardavimas, nuomojimas) derinamas su Valstybine geologijos tarnyba, nomenklatūrą.

STATYBŲ IR TERITORINIO PLANAVIMO PROJEKTŲ

DERINIMAS

20. Statybų užsakovai (jų įgaliotos projektavimo ar kitos įmonės) priklausomai nuo statybų rūšies, paskirties, inžinerinio aprūpinimo būtinumo (pageidavimų) ir kitų specifinių sąlygų teikia paraiškas valstybinės projektavimo priežiūros institucijoms (jų įmonėms) ir miestų (rajonų) savivaldybėms, iš kurių gauna privalomąsias projektavimo sąlygas. Šios sąlygos kartu su užsakovų (jų įgaliotų projektavimo ar kitų įmonių) parengtais pradiniais projektavimo duomenimis pateikiamos aprobuoti miestų (rajonų) valdyboms. Aprobavimo trukmė – iki 5 darbo dienų.

Valstybinės projektavimo priežiūros institucijos, nustatydamos technines sąlygas, kurių būtina laikytis prijungiant projektuojamus objektus prie inžinerinių tinklų ir komunikacijų, negali reikalauti skirti lėšų ar kitaip prisidėti plėtojant inžinerinius tinklus ir komunikacijas eksploatuojančių įmonių ūkį.

21. Parengtus statybų projektų pirmosios (konceptualiosios) stadijos etapus statybų užsakovai (jų įgaliotos projektavimo įmonės) pateikia miestų (rajonų) valdyboms, kurios kartu su valstybinės projektavimo priežiūros institucijomis ir užsakovais (jų įgaliotomis projektavimo įmonėmis) sprendžia organizacinius klausimus, susijusius su projektų dokumentų pateikimu derinti, bei rengia šių projektų (stadijų, etapų) kompleksinio derinimo bendras išvadas.

Statybų projektai miestų (rajonų) valdybose derinami vieną kartą. Rengiant 2 ir daugiau statybų projektų pirmosios (konceptualiosios) projektavimo stadijos etapų, derinti pateikiamą etapą aprobavimo metu nustato miestų (rajonų) valdybos, prireikus suderinusios su kitomis valstybinės projektavimo priežiūros institucijomis. Derinti pateikiami darbo projektų pagrindiniai sprendimai derinami tokia pačia tvarka.

Statybų projektai (išskyrus statybos objektų prijungimo prie inžinerinių tinklų ir komunikacijų techninius sprendimus) gali būti nederinami su tomis valstybinės projektavimo priežiūros institucijomis (jų įmonėmis), kurios per 15 dienų nuo paraiškų sąlygoms gauti pateikimo privalomųjų sąlygų nenustato arba projektavimo užduotis derina be pastabų. Šiuo atveju statybų ir teritorinio planavimo projektai rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės normatyviniais aktais ir valstybinėmis statybos normomis.

22. Statybų projektai turi būti derinami ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Tam tikrais atvejais, miestų (rajonų) valdybų ir projektus derinančių kitų institucijų bei užsakovų sprendimu, statybų projektai gali būti derinami iki 20 darbo dienų.

23. Statybų projektus (stadijas, etapus) derinančių institucijų svarbiausieji uždaviniai yra šie:

23.1. tikrinti, ar statybų projektai atitinka miestų, gyvenviečių planus, pramonės, rekreacijos ir kitų rajonų planavimo schemas, gyvenamųjų rajonų ir kvartalų statybos projektus, taip pat kitus planus, schemas, programas ir dokumentus, reglamentuojančius statybų išdėstymą, kraštotvarką, aplinkos apsaugą, gamtos išteklių ir žemės naudojimą;

23.2. tikrinti, kaip vykdomos valstybinės projektavimo priežiūros institucijų nustatytos privalomosios sąlygos, nurodymai ir reikalavimai;

23.3. tikrinti, ar statybų projektų rodikliai atitinka valstybės kontroliuojamus rodiklius.

Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės normatyvinių aktų, teritorinio planavimo ir statybos nuostatų, normų, taisyklių bei standartų reikalavimų vykdymą statybų projektus derinančios institucijos tikrina savo nuožiūra.

Statybų projektus derinančios institucijos nereikalauja tokių statybos projektų techninių, ekonominių ir kitų sprendimų (variantų, tyrimų, eksperimentų), kurių nereikalauja Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės normatyviniai aktai, teritorinio planavimo ir statybos nuostatai, normos, taisyklės ir standartai, teritorinio planavimo projektai bei miestų (rajonų) valdybų aprobuotos valstybinės projektavimo priežiūros institucijų nustatytos sąlygos.

24. Nesutarimus, iškilusius derinant statybų projektus, sprendžia Statybos ir urbanistikos ministerija kartu su miestų (rajonų) valdybomis ir kitomis statybų projektus derinančiomis institucijomis, užsakovais bei projektavimo įmonėmis.

25. Statybų sklypų parinkimo, projektavimo sąlygų, nurodymų ir reikalavimų parengimo, statybų projektų derinimo ir kitų analogiškų darbų išlaidas savivaldybių bei kitų valstybinės projektavimo priežiūros institucijų ūkiskaitinėms įmonėms (inžinerinius tinklus ir komunikacijas eksploatuojančioms bei kitoms jų reguliavimo sferai priklausančioms įmonėms bei organizacijoms) apmoka statybų užsakovai.

Ministerijoms, departamentams, valstybinėms inspekcijoms ir kitoms valstybinėms tarnyboms, struktūriniams jų padaliniams ir reguliavimo sferoje esančioms įmonėms bei organizacijoms, kurių veikla finansuojama iš Lietuvos valstybės biudžeto, statybų sklypų parinkimo, projektavimo sąlygų, nurodymų ir reikalavimų parengimo, projektų derinimo ir kitų analogiškų darbų išlaidos neapmokamos.

Projektavimo įmonėms statybų projektų derinimo ir kitų analogiškų darbų išlaidas statybų užsakovai apmoka projektavimo sutarties nustatyta tvarka.

26. Statybų projektų koregavimo pagal projektavimo metu pakeistus normatyvinių dokumentų reikalavimus išlaidas apmoka statybų užsakovai.

Statybų projektų koregavimo klausimus pagal statybos metu pakeistus normatyvinių dokumentų reikalavimus sprendžia statybų užsakovai kartu su valstybinės projektavimo priežiūros institucijomis.

27. Savivaldybės ir kitos valstybinės projektavimo priežiūros institucijos turi teisę keisti arba nustatyti papildomas statybų projektų rengimo sąlygas, nurodymus ir reikalavimus, jeigu statybų užsakovai (jų įgaliotos projektavimo įmonės) nepateikia statybų projektų kompleksiškai derinti per 2 metus nuo projektų rengimo duomenų aprobavimo dienos arba neįregistruoja parengtų statybų projektų per 1 metus nuo kompleksinio derinimo išvadų parengimo dienos.

STATYBŲ IR TERITORINIO PLANAVIMO PROJEKTŲ VALSTYBINĖ

(SAVIVALDYBIŲ) EKSPERTIZĖ

28. Statybų ir teritorinio planavimo projektų valstybinė (savivaldybių) ekspertizė (toliau vadinama – projektų ekspertizė) yra valstybės (savivaldybių) reguliuojamų ir kontroliuojamų reikalavimų, susijusių su statybos projektu, analizė (tyrimas, tikrinimas), įvertinimas ir išvados.

29. Projektų ekspertizės svarbiausieji uždaviniai yra nagrinėti ir tikrinti statybų ir teritorinio planavimo projektus, kad jie atitiktų šiuos reikalavimus:

29.1. užtikrintų gyvenamosios, darbo ir poilsio aplinkos pilnavertiškumą ir saugumą, statybų, gamtos ir visuomenės kultūros darną, maksimaliai sumažintų neigiamus statybų padarinius aplinkai;

29.2. saugotų gamtą, tautos kultūros ir gamtos paveldą, taupiai ir racionaliai naudotų žemę, jos turtus, miškus ir vandenį, energiją ir žaliavas;

29.3. užtikrintų pastatų, įrenginių, technologijų, konstrukcijų ir medžiagų patikimumą ir eksploatacijos saugumą.

30. Projektų ekspertizę atliekančios institucijos, vykdydamos joms pavestus uždavinius:

30.1. tikrina, kaip laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, taip pat kaip vykdomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės normatyviniai aktai ir valstybinių statybos normų reikalavimai;

30.2. tikrina, ar statybų projektų rodikliai atitinka valstybės kontroliuojamus rodiklius;

30.3. tikrina, ar statybų projektai atitinka patvirtintus teritorinio planavimo projektus;

30.4. nagrinėja ir įvertina statybų projektų rengimo duomenis, reikalauja keisti neteisėtus duomenyse keliamus reikalavimus;

30.5. rengia, pagrindžia ir pateikia užsakovams pasiūlymus rengti alternatyvius statybų projektų techninius ir kitus variantus bei rekomenduoja keisti atitinkamus statybų projektų rengimo duomenis (sąlygas, nurodymus, reikalavimus);

30.6. rengia statybų projektų analizės išvadas dėl šių projektų koregavimo arba statybų vykdymo rekomendacijas.

31. Projektų ekspertizės yra šios:

valstybinė kompleksinė;

specialioji valstybinė;

savivaldybės.

32. Projektų ekspertizė paprastai atliekama pirmosios (konceptualiosios) projektavimo stadijos etape. Etapus, taip pat darbo projekto pagrindinius sprendimus, kurie pateikiami projektų ekspertizei, reglamentuoja valstybinės kompleksinės, specialiosios valstybinės ir savivaldybės ekspertizių nuostatai.

Darbo dokumentacijos valstybinė ekspertizė atliekama išimties būdu užsakovo ar projektavimo įmonės prašymu, Statybos ir urbanistikos ministerijos nurodymu, taip pat bendru užsakovo, projektavimo įmonės ir atitinkamos valstybinės projektavimo priežiūros institucijos sprendimu, kai būtina patikrinti, ar projektų rodikliai atitinka valstybės reguliuojamus ir kontroliuojamus projektavimo (statybos) rodiklius.

33. Valstybinė kompleksinė projektų ekspertizė yra: integralinė ir statybinė, energetinė, ekonominė, krašto apsaugos, ryšių, transporto, higieninė, priešgaisrinė, žemės naudojimo, ekologinė, darbų saugos ir paminklosauginė.

Šią ekspertizę atlieka (organizuoja) atitinkamos valstybinės projektavimo priežiūros institucijos. Organizacinius klausimus, susijusius su šia ekspertize, sprendžia ir jos sudėtį (dalis) kiekvienu konkrečiu atveju nustato Statybos ir urbanistikos ministerijos Valstybinės projektų ekspertizės valdyba kartu su kitomis valstybinės projektavimo priežiūros institucijomis. Valstybinės kompleksinės projektų ekspertizės privalomosios dalys yra architektūrinė ir statybinė, ekologinė ir higieninė.

34. Turi būti atlikta šių naujai statomų, rekonstruojamų ir plečiamų objektų bei teritorinio planavimo projektų valstybinė kompleksinė ekspertizė (nepriklausomai nuo finansavimo šaltinio):

34.1. respublikos miestų planų, pramonės, rekreacijos ir kitų rajonų planavimo schemų ir projektų, gyvenamųjų rajonų ir miestų kvartalų, magistralinių perspektyvinių inžinerinių tinklų ir komunikacijų, taip pat kitų respublikinės reikšmės planų, schemų, programų ir dokumentų, reglamentuojančių statybų išdėstymą, kraštotvarką, aplinkos apsaugą, gamtos išteklių ir žemės naudojimą;

34.2. hidroelektrinių, hidroakumuliacinių, atominių, rajoninių šiluminių elektrinių;

34.3. naftos gavybos, perdirbimo, saugojimo ir transportavimo įmonių bei įrenginių;

34.4. chemijos, cemento, stiklo pramonės įmonių, dirbtinio pluošto gamyklų;

34.5. durpių ir mineralinių žaliavų gavybos, asbocementinės produkcijos ir biologinių medžiagų gamybos įmonių;

34.6. nuodingųjų bei kitų pavojingųjų medžiagų bazinių sandėlių ir saugyklų;

34.7. automagistralių, magistralinių geležinkelių ir jų stočių, uostų ir aerouostų;

34.8. statinių ir įrenginių Kuršių mariose bei Baltijos jūroje ir pajūrio probleminio arealo zonoje;

34.9. miestų vandenvalos įrenginių, vandenviečių, kitų valstybinės reikšmės komunalinių objektų;

34.10. laivų statyklų, autotransporto gamybos (surinkimo) įmonių, automobilių variklių gamyklų;

34.11. toksinių ir kitų atliekų sandėliavimo, saugojimo, perdirbimo ir naikinimo įmonių bei įrenginių ir transportavimo procesų;

34.12. gręžinių radioaktyviosioms medžiagoms laidoti, radioaktyviųjų atliekų surinkimo ir perdirbimo įmonių;

34.13. Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių bendrų statybos objektų;

34.14. tipinių projektų;

34.15. kitų socialinės, gamybinės, gynybinės ir kitos infrastruktūros objektų, importuojamų technologijų – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Statybos ir urbanistikos ministerijos nurodymu.

35. Specialiąją valstybinę projektų ekspertizę (architektūrinę ir statybinę, energetinę, ekonominę, krašto apsaugos, ryšių, transporto, higieninę, priešgaisrinę, žemės naudojimo, ekologinę, darbų saugos ir paminklosauginę) atlieka (organizuoja jos atlikimą) atitinkamos valstybinės projektavimo priežiūros institucijos. Šios institucijos, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės normatyviniais aktais ir šiais nuostatais, rengia valstybinės specialiosios projektų ekspertizės nuostatus, derina juos su Statybos ir urbanistikos ministerija bei kitomis suinteresuotomis valstybinės projektavimo priežiūros institucijomis, nustato juose svarbesnes statybas, kurių projektai (etapai) pateikiami valstybinei specialiajai projektų ekspertizei.

Specialioji valstybinė projektų ekspertizė bei statybos sklypų (rajonų, teritorijų) ekspertizė atliekamos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu.

36. Statybos ir urbanistikos ministerijos Valstybinės projektų ekspertizės valdyba atlieka šių iš Lietuvos valstybės biudžeto finansuojamų naujai statomų, rekonstruojamų ir plečiamų objektų specialiąją valstybinę architektūrinę ir statybinę (visų projekto dalių) ekspertizę:

36.1. paukštininkystės, gyvulininkystės, maisto ir lengvosios pramonės įmonių ir cechų;

36.2. elektrotechnikos ir radiotechnikos pramonės įmonių ir cechų;

36.3. katilinių respublikos ir rajonų miestuose bei gyvenvietėse;

36.4. antžeminių ir požeminių degiųjų dujų ir antžeminių iškastinio kuro saugyklų;

36.5. plieno, ketaus liejimo ir valcavimo įmonių (cechų) ir įrenginių;

36.6. statybos, statybinių medžiagų pramonės objektų;

36.7. autotransporto ir jį aptarnaujančių įmonių bei cechų;

36.8. magistralinių aukštos įtampos elektros perdavimo linijų;

36.9. tarprajoninių magistralinių inžinerinių tinklų ir komunikacijų;

36.10. sanatorijų ir profilaktoriumų kurortuose;

36.11. aukštųjų ir aukštesniųjų technikos mokyklų, mokslo tiriamųjų institutų ir jų kompleksų;

36.12. teatrų, cirkų, koncertų salių, telecentrų;

36.13. maldos namų, užsienio šalių pasiuntinybių, konsulatų, misijų, depozitoriumų;

36.14. rajonų miestuose ir rajonuose statomų šių objektų:

36.14.1. visuomeninio maitinimo įmonių ir jų kompleksų (restoranų, kavinių – 100 vietų ir didesnių), prekybos įmonių (300 kv. metrų prekybos ploto ir didesnių);

36.14.2. gyvenamųjų namų (20 butų ir didesnių);

36.14.3. individualių bei kooperatinių gyvenamųjų namų (10 butų ir didesnių), statomų naudojant lengvatinius kreditus;

36.14.4. mokyklų (200 vietų ir didesnių), vaikų lopšelių ir darželių (100 vietų ir didesnių);

36.14.5. ambulatorijų ir poliklinikų (50 lankytojų per parą ir didesnių), ligoninių;

36.14.6. viešbučių ir poilsio įstaigų (100 vietų ir didesnių), turistinių bazių, kempingų, motelių;

36.14.7. stadionų, sporto kompleksų ir salių, plaukimo baseinų;

36.14.8. parodų rūmų, muziejų, bibliotekų;

36.14.9. kultūros rūmų ir namų (su 300 vietų ir didesne žiūrovų sale), kino teatrų (200 vietų ir didesnių);

36.14.10. buities, senelių, invalidų, vaikų namų;

36.14.11. valdžios ir valdymo institucijų pastatų, bankų, archyvų;

36.14.12. autobusų stočių, buitinio aptarnavimo įmonių, krematoriumų;

36.14.13. miestų magistralinių gatvių, inžinerinių tinklų ir komunikacijų, tiltų, viadukų, požeminių perėjimų ir kelių;

36.14.14. eksperimentinės statybos projektų;

36.14.15. kooperuotų įmonių, pastatų ir įrenginių bei jų kompleksų, į kurių sudėtį įeina šių nuostatų 36.14.1-36.14.14 punktuose nurodyti objektai (tarp jų ir bendrų su užsienio šalių firmomis objektų);

36.15. kitų objektų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Statybos ir urbanistikos ministerijos nurodymu.

37. Savivaldybės projektų ekspertizę atlieka miestų (rajonų) valdybų ekspertizės tarnybos, atestuotos Statybos ir urbanistikos ministerijos nustatyta tvarka.

Statybos ir teritorinio planavimo projektų (išskyrus šių nuostatų 34 ir 36 punktuose nurodytus projektus, taip pat individualių gyvenamųjų namų, statomų nenaudojant lengvatinių kreditų, projektus), kurie turi būti pateikti savivaldybės ekspertizei, nomenklatūrą nustato miestų ir rajonų valdybos. Šių projektų ekspertizę miestų ir rajonų valdybos gali užsakyti Statybos ir urbanistikos ministerijos Valstybinės projektų ekspertizės valdyboje.

38. Statybos projektų rengimo taisyklių ir šių nuostatų nustatyta tvarka parengtus pirmosios (konceptualiosios) projektavimo stadijos etapus (ar darbo projektų pagrindinius sprendimus) kartu su savivaldybių kompleksinio derinimo išvadomis statybų užsakovai (jų įgaliotos projektavimo įmonės) pateikia:

38.1. Statybos ir urbanistikos ministerijos Valstybinės projektų ekspertizės valdybai – šių nuostatų 34 ir 36 punktuose nurodytus projektus.

Statybos ir urbanistikos ministerijos Valstybinės projektų ekspertizės valdyba organizuoja šių projektų valstybinę kompleksinę ekspertizę arba atlieka specialiąją architektūrinę ir statybinę ekspertizę;

38.2. miestų (rajonų) valdybų ekspertizės tarnyboms – šių nuostatų 37 punkte nustatyta tvarka.

39. Specialiosios valstybinės ekspertizės nuostatuose nurodytus projektus (taip pat miestų ir rajonų valdyboms reikalaujant) statybų užsakovai (arba jų įgaliotos projektavimo įmonės) pateikia atitinkamoms valstybinės projektavimo priežiūros institucijoms – specialiai valstybinei ekspertizei atlikti.

40. Projektų ekspertizės trukmę nustato šią ekspertizę atliekančios institucijos ir statybų užsakovai šios ekspertizės atlikimo sutartyse, tačiau ši trukmė paprastai neturi viršyti:

40.1. atliekant valstybinę kompleksinę projektų ekspertizę – 45 dienų;

40.2. atliekant specialiąją valstybinę projektų ekspertizę ar savivaldybės projektų ekspertizę, taip pat vienu metu atliekant savivaldybės ir specialiąją valstybinę projektų ekspertizes – 30 dienų;

40.3. viešai skelbiant projektų ekspertizės išvadas, analizuojant visuomenės nuomonę bei valstybinės projektavimo priežiūros institucijų, įmonių ir organizacijų atsiliepimus – 90 dienų;

40.4. atliekant individualių gyvenamųjų namų (1 arba 2 butų, statomų naudojant lengvatinius kreditus) projektų ekspertizę – 7 dienų.

Statybų užsakovai gali taikyti sankcijas projektų ekspertizę atliekančioms institucijoms už ekspertizės trukmės pažeidimus, šių sankcijų dydžius nustatydami projektų ekspertizės sutartyse.

Projektų koregavimo pagal ekspertizės išvadas trukmę nustato statybų užsakovai ir projektavimo įmonės projektavimo darbų sutartyse.

41. Savivaldybės projektų ekspertizės ūkiskaitinėms tarnyboms ir ministerijų, departamentų, valstybinių tarnybų struktūriniams ūkiskaitiniams padaliniams ekspertizės išlaidas padengia statybų užsakovai.

Ministerijoms, departamentams, valstybinėms tarnyboms ir jų struktūriniams padaliniams bei reguliavimo sferos įmonėms, kurių veikla finansuojama iš Lietuvos valstybės biudžeto, projektų ekspertizės išlaidos nepadengiamos.

Projektavimo įmonių galimas išlaidas, susijusias su projektų ekspertizės atlikimu, statybų užsakovai kompensuoja projektavimo darbų sutarties nustatyta tvarka.

42. Projektų ekspertizę atlikusios institucijos teigiamų šios ekspertizės išvadų atveju pagal savo kompetenciją garantuoja ekspertizės sprendimų teisėtumą, taip pat techninių, ekonominių, metodinių ir organizacinių priemonių pagrįstumą bei efektyvumą (jeigu buvo laikomasi visų projektų ekspertizės sprendimų, nurodymų, reikalavimų ir išvadų).

Statybų užsakovai ir projektavimo įmonės turi teisę informuoti projektų ekspertizę atlikusių institucijų (ministerijų, departamentų, valstybinių tarnybų, miestų ir rajonų valdybų) vadovybę apie neteisėtas ar techniškai bei ekonomiškai nepagrįstas ekspertų išvadas, o statybų užsakovai turi teisę pareikalauti, kad projektų ekspertizę atlikusios institucijos ir projektavimo įmonės, koregavusios projektus pagal ekspertizės išvadas, kompensuotų projektų koregavimo, atliktų statybos darbų taisymo ar kitas išlaidas, jeigu šios išlaidos yra projektų sprendimų ir projektų ekspertizės reikalavimų, nurodymų ir išvadų pasekmė.

Nesutarimus šiais klausimais sprendžia Statybos ir urbanistikos ministerija kartu su projektų ekspertizę atlikusių institucijų vadovybe bei statybų užsakovais ir projektavimo įmonėmis.

43. Statybų projektai gali būti tvirtinami tik esant teigiamoms projektų ekspertizės išvadoms arba, jeigu ši ekspertizė neprivaloma – teigiamoms kompleksinio derinimo išvadoms.

Miestų (rajonų) valdybos neregistruoja parengtų statybos projektų, jeigu užsakovai nepateikia nurodytųjų teigiamų išvadų.

Statybos ir urbanistikos ministerija valstybinės projektavimo priežiūros institucijų teikimu, taip pat valstybinės projektavimo priežiūros institucijos Lietuvos Respublikos įstatymų ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės normatyvinių aktų nustatytais atvejais turi teisę sustabdyti statybos ir kitus darbus, jeigu šių nuostatų nustatyta tvarka nebuvo atliktas projektų suderinimas ir ekspertizė.

Už neteisėtą statybos projektų registravimą ir jų galimas neigiamas statybų pasekmes atsako statybų užsakovai ir miestų (rajonų) valdybos.

44. Kultūros ir švietimo ministerija, Socialinės apsaugos ministerija, kitos šiuose nuostatuose nepaminėtos ministerijos, departamentai ir valstybinės tarnybos teritorinį planavimą ir statybų projektavimą prižiūri vykdydamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės joms pavestas funkcijas.

Ginčus teritorinio planavimo ir statybų projektavimo, sąlygų nustatymo, projektų derinimo ir ekspertizės klausimais pagal savo kompetenciją sprendžia savivaldybės, Statybos ir urbanistikos ministerija, arbitražas ir teismas įstatymų nustatyta tvarka.

______________