Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS NEFORMALIOJO SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-5003 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 181 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-5004
2013 m. vasario 20 d. Nr. 157
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. SV-S-32 1 dalies 2 ir 3 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Pritarti Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-5003 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIP-5003) teisinio reglamentavimo tikslams, tačiau pateikti dėl jo šias pastabas ir pasiūlymus:
1.1. Įstatymo projekte Nr. XIP-5003 nauja redakcija dėstomame Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 66-1909) (toliau – keičiamas įstatymas) vartojamas sąvokas siūloma suderinti su Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) ir Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme (Žin., 1997, Nr. 98-2478; 2007, Nr. 43-1627) vartojamomis sąvokomis (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamą sąvoką „neformaliojo suaugusiųjų švietimo dalyviai“ suderinti su Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostata ir atkreipti dėmesį į tai, kad iš pateiktos sąvokos apibrėžties neaišku, ar dalyviais laikomi tik besimokantys asmenys ar ir mokytojai).
1.2. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamame įstatyme siūloma nevartoti kituose teisės aktuose nesančių sąvokų arba jas apibrėžti (pavyzdžiui, „formaliojo švietimo mokykla“, „neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaiga“ ir kitos).
1.3. Keičiamo įstatymo 1 straipsnyje neaišku, kuo skiriasi mokymosi visą gyvenimą dalyviai ir kiti asmenys, todėl derėtų tikslinti įstatymo paskirtį ir aiškiai apibrėžti, kam skirtas neformalusis suaugusiųjų švietimas. Be to, keičiamo įstatymo 1 straipsnyje ir 4 straipsnio 3 punkte vietoj žodžių „demokratinės visuomenės piliečiu“ įrašyti žodžius „demokratinės visuomenės nariu“, nes neformalusis švietimas nesiejamas su pilietybės turėjimu.
1.4. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą sąvoką „neformalusis suaugusiųjų švietimas“ siūloma išdėstyti taip: „Neformalusis suaugusiųjų švietimas – asmens ir visuomenės interesus atliepiantis švietimas pagal įvairias neformaliojo suaugusiųjų švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, teikiamas ne jaunesniems nei 18 metų asmenims“.
1.5. Derėtų aiškiau apibrėžti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje pateiktą sąvoką „neformaliojo suaugusiųjų švietimo plėtros programa“, nes iš esamo sąvokos apibrėžimo neaišku, kas sudaro plėtros dokumentą ir kam skirta plėtros programa, kas tvirtina strateginius dokumentus, kiek asignavimų valdytojų ir kurie iš jų dalyvautų įgyvendinant neformaliojo suaugusiųjų švietimo tarpinstitucinius veiklos planus. Be to, vargu ar tikslinga rengti ir tvirtinti daugiau nei vieną neformaliojo suaugusiųjų švietimo tarpinstitucinį veiklos planą. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje kalbama apie neformaliojo suaugusiųjų švietimo tarpinstitucinius veiklos planus, o 8 straipsnio 1 dalyje – apie vieno atitinkamo laikotarpio tarpinstitucinio veiklos plano tvirtinimą, taigi reikėtų suderinti minėtų straipsnių dalis, be to, išdėstyti išsamiau keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį.
1.6. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžta sąvoka „neformaliojo suaugusiųjų švietimo finansavimo programa“, tačiau neaišku, kuo ši sąvoka iš esmės skiriasi nuo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžtos sąvokos ir jos apibrėžime išvardytų strateginio planavimo sistemos dokumentų („neformaliojo suaugusiųjų švietimo plėtros programa“, „neformaliojo suaugusiųjų švietimo tarpinstituciniai veiklos planai“, „atitinkamų asignavimų valdytojų strateginiai veiklos planai“). Siūloma svarstyti, ar iš viso reikia sąvokos „neformaliojo suaugusiųjų švietimo finansavimo programa“ apibrėžimo, arba jį tikslinti.
1.7. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje siūloma atsisakyti sąvokos „savišvieta“, nes ji apibrėžta Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje ir pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 6 straipsnio 3 punktą savišvieta suprantama kaip visos Lietuvos švietimo sistemos dalis. Be to, neaišku, kuo skiriasi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 punkte vartojamos sąvokos „savišvieta“ ir „saviugda“, taigi siūloma atsisakyti švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose neįteisintos sąvokos „saviugda“.
1.8. Iš keičiamo įstatymo 3 straipsnio pavadinimo matyti, kad straipsnis skirtas neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemos principams nustatyti, tačiau jo pirmojoje pastraipoje nevartojamas žodis „sistemos“. Kadangi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 5 straipsnio 1–4 punktuose nustatyti visos švietimo sistemos principai, o neformalusis suaugusiųjų švietimas yra švietimo sistemos dalis, siūloma keičiamo įstatymo 3 straipsnio pavadinime ir 1–4 punktuose išbraukti žodį „sistemos“.
1.9. Keičiamo įstatymo 5 straipsnis nustato neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemą, tačiau pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 6 straipsnį neformalusis suaugusiųjų švietimas yra švietimo sistemos dalis ir visi keičiamo įstatymo 5 straipsnyje išvardyti elementai (informavimas, konsultavimas, kokybės užtikrinimas, kompetencijų pripažinimas) būdingi visai švietimo sistemai. Taigi dera svarstyti, ar keičiamo įstatymo 5 straipsnio reikia.
1.10. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio pavadinimas nedera su šio straipsnio turiniu, be to, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis nedera su Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi ir 17 straipsnio 2 dalimi, o keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje iš dalies kartojamos keičiamo įstatymo 10 straipsnio nuostatos, todėl siūloma keičiamo įstatymo 6 straipsnio atsisakyti.
1.11. Keičiamo įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, ką apima neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistema, o 7 straipsnyje – ką apima neformalusis suaugusiųjų švietimas, taigi neaišku, kuo vadovaujantis vieni elementai priskiriami neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemai, o kiti – neformaliajam suaugusiųjų švietimui. Pavyzdžiui, nustatyta, kad neformaliojo suaugusiųjų švietimo kokybės užtikrinimas – neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemos elementas (keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 punktas), o neformaliojo suaugusiųjų švietimo įgyvendinimo stebėsena ir vertinimas – neformaliojo suaugusiųjų švietimo elementas (keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 punktas). Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 37 straipsniu, neformaliojo suaugusiųjų švietimo įgyvendinimo stebėsena ir vertinimas turėtų būti priskirti neformaliojo suaugusiųjų švietimo kokybės užtikrinimui. Kadangi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžta sąvoka „neformalusis suaugusiųjų švietimas“, netikslinga nustatyti, ką apima neformalusis suaugusiųjų švietimas. Kita vertus, derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnis iš esmės neapima paties neformaliojo suaugusiųjų švietimo proceso (neformaliojo suaugusiųjų švietimo įgyvendinimo).
1.12. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 punkte ir 11 straipsnio 3 dalyje, 13 straipsnio 3 punkte, 14 straipsnio 1 ir 2 punktuose ir 16 straipsnio 5 dalies 3 punkte vartojamos sąvokos „neformaliojo suaugusiųjų švietimo paslaugų teikėjai“, „neformaliojo suaugusiųjų švietimo paslaugos“, „suaugusiųjų neformalaus švietimo paslaugos“, tačiau neaišku, kokios tai konkrečios paslaugos ir kas jas teiktų, be to, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžta tik sąvoka „neformaliojo suaugusiųjų švietimo paslaugų teikėjas“, taigi reikėtų aiškiai nurodyti, kas yra suaugusiųjų neformalaus švietimo paslaugos ir kas jas gali teikti.
1.13. Siekiant išvengti teisinio neapibrėžtumo, siūloma keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 9 straipsnio 3 dalyje, 16 straipsnio 4 ir 5 dalyse išbraukti žodį „konsultuodamasis“. Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo tarybos funkcijos bus nustatytos jos nuostatuose.
1.14. Savivaldybių institucijas ir jų kompetenciją, funkcijas, ūkinės ir finansinės veiklos pagrindus nustato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290), taigi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį ir 16 straipsnio 5 dalį siūloma suderinti su Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, reikėtų svarstyti, kas turėtų nustatyti ir tvirtinti neformaliojo suaugusiųjų švietimo, finansuojamo iš savivaldybės biudžeto lėšų, kokybės užtikrinimo tvarką, – švietimo ir mokslo ministras ar atitinkama savivaldybės institucija. Be to, pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą derėtų tikslinti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį – aiškiai nurodyti, kuri savivaldybės institucija (savivaldybės taryba ar savivaldybės administracijos direktorius) įgaliotų instituciją organizuoti informavimą ir konsultavimą neformaliojo suaugusiųjų švietimo klausimais.
1.15. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 54 straipsnis reglamentuoja viso švietimo planavimą, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas (Žin., 1990, Nr. 24-596; 2004, Nr. 4-47), Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 (Žin., 2001, Nr. 42-1455; 2004, Nr. 96-3531), Strateginio planavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 (Žin., 2002, Nr. 57-2312; 2010, Nr. 102-5279), ir kiti teisės aktai – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų planavimą ir naudojimą, o keičiamo įstatymo 8 straipsnio, 2 straipsnio 4 ir 5 dalių ir 16 straipsnio nuostatos minėtų teisės aktų neatitinka, todėl siūloma minėtų keičiamo įstatymo straipsnių ir jų dalių atsisakyti arba juos tikslinti.
1.16. Siūloma atkreipti dėmesį, kad keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis yra ne šio straipsnio reguliavimo dalykas, o 4 dalis apskritai ne keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas. Šiuo atveju keičiamame įstatyme tikslinga nustatyti, kad papildomus reikalavimus ar specialų reguliavimą, susijusius su šiuo įstatymu, gali nustatyti kiti įstatymai.
1.17. Pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalį valstybė iš dalies užtikrina neformaliojo švietimo kokybę, todėl siūloma tikslinti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį.
1.18. Pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalį ir 38 straipsnį švietimo kokybei gerinti aktualus ne tik švietimo dalyvių pasiekimų įsivertinimas, bet ir vertinimas, taigi siūloma tikslinti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį.
1.19. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje vartojamas žodis „vykdoma“. Tikriausia norėta vartoti žodį „vykdomas“. Be to, iš keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies neaišku, kas vykdo neformaliojo suaugusiųjų švietimo teikėjų išorinį vertinimą ir kaip vyksta vertinimas ir įsivertinimas.
1.20. Pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 37 straipsnį švietimo kokybei gerinti vykdoma švietimo stebėsena, mokyklų veiklos įsivertinimas ir išorinis vertinimas, mokymosi pasiekimų vertinimas, taikomi kiti kokybės užtikrinimo elementai, kuriuos nustato konkretūs teisės aktai, todėl vargu ar reikia keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytos kokybės užtikrinimo tvarkos.
1.21. Siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies, nes joje kartojamos šio straipsnio 2 dalies nuostatos.
1.22. Keičiamo įstatymo nuostatas dėl kompetencijų įgijimo, vertinimo ir pripažinimo (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 10 straipsnis) siūloma derinti ir su Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nuostatomis (pavyzdžiui, 7 straipsnis), kurios reglamentuoja tęstinį profesinį mokymą neformaliuoju būdu, kompetencijų vertinimą ir pripažinimą.
1.23. Reikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 11 straipsnio pavadinimą ir turinį, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 18 ir 26 straipsnių nuostatas.
1.24. Neaišku, kuo skiriasi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, 13 straipsnio 1 ir 2 punktuose, 14 straipsnio 3 punkte, 16 straipsnio 1 dalyje, 4 dalies 1 ir 2 punktuose ir 5 dalyje nurodytos neformaliojo suaugusiųjų švietimo programos ir suaugusiųjų mokymosi programos. Keičiamame įstatyme (2 straipsnis) sąvoka „neformaliojo suaugusiųjų švietimo programa“ neapibrėžta, tačiau sąvokos „neformalusis suaugusiųjų švietimas“ apibrėžtyje vartojami žodžiai „suaugusiųjų švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas“. Neaišku, ar sąvoka „neformaliojo suaugusiųjų švietimo programa“ apima ir kitas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateiktos sąvokos apibrėžtyje išvardytas programas. Siūloma keičiamame įstatyme aiškiai nurodyti, kas yra neformaliojo suaugusiųjų švietimo programa.
1.25. Iš keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies neaišku, kas yra suaugusiųjų mokymosi programų ir objektų saugykla, mokymosi programų informacinė bazė, ką reiškia žodžiai „koordinuoja“, „prižiūri“. Neaišku, kur yra viešai prieinami duomenys, kaip prie jų prieinama, kas yra kiti asmenys. Siūloma aiškiau suformuluoti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo (Žin., 2011, Nr. 163-7739), taip pat kitų teisės aktų, reglamentuojančių informacinių sistemų valdymą, nuostatas.
1.26. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, taigi keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies derėtų atsisakyti ir Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo tarybos sudėtį pateikti šios tarybos nuostatuose. Be to, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų, sudarančių Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo tarybą, pavadinimai (pavyzdžiui, Lietuvos savivaldybių asociacija) klaidingi.
1.27. Siūloma keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 punkte išbraukti žodį „veikiančius“, o keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „įstaigą“ įrašyti žodį „teikėją“, kadangi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžta sąvoka „neformaliojo suaugusiųjų švietimo teikėjas“.
1.28. Siūloma tikslinti keičiamo įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimą, nes pateiktasis neišsamus: neaišku, kokio dalyvavimo ar dalyvavimo kur garantijas ketinama šiame skirsnyje nustatyti.
1.29. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies turinys, kiek ši dalis reglamentuoja materialinę paramą, neatitinka straipsnio pavadinimo, todėl siūloma 15 straipsnio pavadinimą tikslinti arba atsisakyti jo 2 dalies.
1.30. Iš keičiamo įstatymo 16 straipsnio nuostatų neaišku, kokios institucijos įgyvendins tarpinstitucinį veiklos planą, kas tvirtins neformaliojo suaugusiųjų švietimo krepšelio dydį, iš kieno biudžeto bus skiriamos lėšos neformaliojo suaugusiųjų švietimo krepšeliui, todėl siūloma tikslinti keičiamo įstatymo 16 straipsnį – aiškiai nustatyti finansavimo šaltinius, galimus neformaliojo suaugusiųjų finansavimo modelius, taip pat svarstyti ir galimybę suaugusiesiems savo lėšomis dalyvauti neformaliajame švietime, įgijus teisę pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata.
1.31. Derėtų sutvarkyti keičiamo įstatymo skirsnių numeraciją (praleistas ketvirtasis skirsnis), taip pat 13 straipsnio punktų numeraciją (praleistas 5 punktas), vietoj žodžių „TREČIAS SKIRSNIS“ įrašyti žodžius „TREČIASIS SKIRSNIS“.
2. Siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui įstatymo projekto Nr. XIP-5003 nesvarstyti dėl toliau nurodytų priežasčių. Kadangi pateikta daug pastabų ir pasiūlymų, įstatymo projektą Nr. XIP-5003 būtina tobulinti iš esmės. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu iš suinteresuotų valstybės institucijų atstovų, darbdavių organizacijų, profesinių sąjungų ir profesinio mokymo srities atstovų bus sudaryta darbo grupė, kuri parengs naujos redakcijos Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymo projektą, o esant būtinybei ir kitų su Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymu susijusių įstatymų pakeitimo projektus.
3. Nepritarti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 181 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-5004 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIP-5004) ir siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui nesvarstyti įstatymo projekto Nr. XIP-5004, kadangi siūlomos nustatyti papildomos darbdavio apmokamos 5 dienų atostogos, skirtos dalyvauti neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose, darbdaviams užkrautų papildomą finansinę ir žmogiškųjų išteklių naštą, o įstatymo projekto Nr. XIP-5004 aiškinamajame rašte nenurodyta, kiek tam papildomai prireiktų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Be to, turėtų būti sukurtas tam tikras mechanizmas, kuris skatintų darbdavius suteikti įstatymo projekte Nr. XIP-5004 siūlomas atostogas ar už jas atitinkamai kompensuotų.
Jeigu Lietuvos Respublikos Seimas nuspręstų svarstyti įstatymo projektą Nr. XIP-5004, siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti jį pagal šias pastabas:
3.1. Kadangi įstatymo projekte Nr. XIP-5004 keičiamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 181 straipsnis nepagrįstai diskriminuoja darbuotojus, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo ir formaliojo profesinio mokymo programas profesinio mokymo įstaigose, o bendrojo ugdymo ir aukštosiose mokyklose galima mokytis pagal neformaliojo švietimo programas, siūloma nustatyti, kad mokymosi atostogos suteikiamos darbuotojams, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas, neatsižvelgiant į švietimo teikėją, ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 181 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIP-5004 keičiamo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 181 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą išdėstyti taip: