LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1992 M. SAUSIO 28 D. NUTARIMO NR. 58 „DĖL VALSTYBINIŲ MOKSLO INSTITUTŲ STATUTŲ PATVIRTINIMO“ DALINIO PAKEITIMO
1997 m. vasario 3 d. Nr. 88
Vilnius
Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. 58 „Dėl valstybinių mokslo institutų statutų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 11-300), išdėstyti nauja redakcija nurodytuoju nutarimu patvirtintą Teorinės fizikos ir astronomijos instituto statutą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 58
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1997 m. vasario 3 d. nutarimo Nr. 88
redakcija)
Teorinės fizikos ir astronomijos instituto statutas
Bendrosios nuostatos
1. Teorinės fizikos ir astronomijos institutas (toliau vadinama – institutas) yra savarankiška fizikos ir astronomijos mokslo, studijų ir kultūros įstaiga, turinti valstybinio mokslo instituto statusą.
2. Institutas yra juridinis asmuo, turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu, savarankišką balansą, sąskaitas Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse įregistruotų bankų įstaigose. Institutas ir jo padaliniai gali turėti savo atributiką.
3. Institutas įsteigtas 1990 m. vasario 1 dieną. Instituto steigėjas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Instituto buveinės adresas: A. Goštauto g. 12, 2600 Vilnius.
4. Institutas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir Ministro Pirmininko potvarkiais, kitais teisės aktais ir šiuo statutu.
Institutas naudojasi Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta mokslo instituto autonomija.
5. Instituto veiklą tikrina įgaliotos valstybės institucijos, vykdančios kontrolės funkcijas, ūkinę ir finansinę veiklą kontroliuoja instituto tarybos sudaryta revizijos komisija.
Instituto veiklos tikslai
7. Svarbiausieji instituto veiklos tikslai yra šie:
7.1. plėtoti teorinės fizikos, astronomijos ir spektroskopijos fundamentinius tyrimus ir taikymą, orientuotą į pasaulinį lygį;
7.2. atlikti taikomuosius tyrimus, susijusius su instituto moksline tematika ir Lietuvos poreikiais;
7.3. rengti mokslininkus ir padėti aukštosioms mokykloms ugdyti specialistus bei kelti jų kvalifikaciją;
7.6. nagrinėti ir apibendrinti pasaulinio mokslo pasiekimus ir rūpintis jų skleidimu ir naudojimu Lietuvoje;
7.8. dalyvauti švietimo veikloje, prisidėti prie vadovėlių ir programų mokykloms rengimo, olimpiadų, stovyklų, fizikos ir astronomijos dienų organizavimo;
7.9. leisti mokslo darbus bei žurnalus, monografijas ir kitokius leidinius, prisidėti prie Lietuvos ir tarpvalstybinių mokslo žurnalų leidimo;
7.10. steigti savarankiškas ir bendras mokslines bei mokslines gamybines įmones ir organizacijas, tarp jų ir su užsienio partneriais;
9. Siekdamas svarbiausiųjų veiklos tikslų, institutas laisvai asocijuojasi su kitomis Lietuvos ir užsienio valstybių mokslo institucijomis, fizikos ir astronomijos mokslo centrais. Pirmiausia institutas siekia asocijuotis su aukštosiomis mokyklomis, rengiančiomis atitinkamų sričių specialistus. Asociacijų formos bei principai nurodyti Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme ir konkrečiose sutartyse. Asocijuodamasis institutas išlaiko juridinio asmens teises, tiesioginį finansavimą ir mokslinį savarankiškumą.
Instituto turtas ir lėšos
10. Instituto turtą sudaro intelektualaus darbo produktai (tiek, kiek nepažeidžiamos autoriaus teisės), žemė, pastatai, kilnojamasis turtas, finansiniai ištekliai, vertybiniai popieriai bei kitos įstatymų nedraudžiamos vertybės.
Institutas naudojasi jam patikėjimo teise paskirtu ir teisiškai įregistruotu valstybės turtu. Nurodytuoju turtu institutas naudojasi neatlygintinai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei instituto tarybos numatyta tvarka, jį saugo ir gausina.
11. Institutui yra paskirti pagrindiniai rūmai Vilniuje, A. Goštauto g. 12, ir Molėtų astronomijos observatorija (Molėtų rajonas, Kulionių kaimas). Observatorija naudojasi ir kiti Lietuvos ir užsienio astronomai, suderinę su institutu finansinius klausimus. Instituto pastatai, įrengimai bei patalpos gali būti nuomojami kitoms organizacijoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Institutas turi teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka realizuoti nenaudojamus įrengimus, transporto priemones, inventorių, žaliavas ir kitas materialines vertybes.
13. Instituto biudžetinės lėšos gaunamos iš:
13.1. Lietuvos valstybės biudžeto kaip valstybinės subsidijos fundamentiniams ir Lietuvos Respublikai būtiniems taikomiesiems tyrimams finansuoti, instituto objektams išlaikyti, valstybinėms mokslo programoms ir valstybės užsakomiesiems tyrimams vykdyti ir specialistams rengti;
14. Visas lėšas institutas planuoja ir naudoja savarankiškai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat pagal savo finansinės veiklos nuostatus ir sąmatą.
15. Lėšos, skirtos mokslui ir bendriems mokslo bei mokslo organizaciniams tikslams įgyvendinti, institute naudojamos centralizuotai arba skiriamos padaliniams pagal instituto tarybos patvirtintus instituto finansinės veiklos nuostatus ir sąmatą. Mokslo darbuotojų grupių gautos lėšos gali būti kooperuojamos su kitų grupių ir padalinių lėšomis bendriems mokslo interesams įgyvendinti.
Instituto valdymas ir savivalda
16. Instituto savivaldos organas yra mokslininkų (darbuotojų, turinčių mokslo laipsnius ar pedagoginius mokslo vardus) susirinkimas.
17. Instituto valdymo organai yra:
18. Išimtinė mokslininkų susirinkimo teisė – priimti ir keisti statutą, nustatyti instituto tarybos rinkimo tvarką, rinkti šią tarybą, atšaukti tarybos narį nepasibaigus jo kadencijai.
Mokslininkų susirinkimas nutarimus priima paprastąja balsų dauguma, dalyvaujant daugiau kaip pusei instituto mokslininkų.
Mokslininkų susirinkimo pirmininkas renkamas ketveriems metams, jis organizuoja susirinkimo veiklą. Susirinkimas rengiamas pirmininko, 1/3 susirinkimo narių, instituto tarybos arba direktoriaus iniciatyva.
19. Instituto taryba yra aukščiausiasis instituto valdymo organas. Instituto taryba susideda iš 18 narių, iš jų ne mažiau kaip 5 astronomų. Instituto tarybos narių skaičių gali keisti mokslininkų susirinkimas. Instituto taryba renkama slaptu balsavimu ketveriems metams. Instituto tarybos rinkimai vyksta dviem etapais: fizikos ir astronomijos padalinių mokslininkai atskirai sudaro savo kandidatų sąrašus, po to iš šių sąrašų mokslininkų susirinkimas renka tarybos narius.
20. Instituto taryba:
20.1. nustato bendruosius instituto mokslinės veiklos principus, svarsto instituto padalinių veiklą;
20.4. nustato savarankiškų arba kooperuotų įmonių, organizacijų, laboratorijų, katedrų ir kitų padalinių steigimo tvarką;
20.5. įpareigoja instituto administraciją atšaukti savo sprendimus, jeigu jie prieštarauja instituto tarybos nutarimams;
20.8. tvirtina mokslines temas (programas), jų vadovus ir vykdytojus.
Be to, instituto taryba tvirtina konkursinių temų finansavimą, svarsto ir tvirtina komandiruotes į užsienį bei jų ataskaitas, užsienio mokslininkų kvietimo planus bei metinį mokslinių konferencijų planą, išklauso ir tvirtina direktoriaus ir jo pavaduotojo administracijos ir ūkio reikalams metines ataskaitas, taip pat sprendžia kitus svarbius mokslo ir mokslo organizavimo klausimus.
4/5 instituto tarybos narių astronomų turi teisę vetuoti tik jų interesus liečiančius instituto tarybos nutarimus.
21. Instituto taryba renka savo pirmininką ir jo pavaduotoją (vienas iš jų – fizikas teoretikas, kitas – astronomas). Jais negali būti instituto direktorius ar jo pavaduotojai. Tas pats asmuo instituto tarybos pirmininku gali būti išrinktas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Tarybos sekretoriaus pareigas atlieka instituto mokslinis sekretorius.
Įvairiems projektams rengti ir instituto veiklai koordinuoti taryba sudaro nuolatines arba laikinąsias komisijas. Nuolatinės komisijos atsiskaito instituto tarybai ne rečiau kaip kartą per metus.
22. Instituto tarybos pirmininkas, jo pavaduotojas, instituto direktorius, mokslinis sekretorius ir tarybos išrinktų nuolatinių komisijų pirmininkai sudaro tarybos kolegiją. Kolegija organizuoja instituto tarybos darbą, rengia posėdžių darbotvarkę, nutarimų projektus, kontroliuoja priimtų nutarimų viešumą bei įgyvendinimą, svarsto neatidėliotinas komandiruotes į užsienį. Instituto tarybos kolegija gali sustabdyti prieštaraujančius tarybos nutarimams direktoriaus įsakymus iki eilinio tarybos posėdžio.
23. Instituto direktorių renka instituto taryba slaptu balsavimu ketveriems metams. Tas pats asmuo direktoriumi gali būti išrinktas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
Instituto direktoriaus pavaduotoją moksliniam darbui, pavaduotoją administracijos ir ūkio reikalams bei mokslinį sekretorių tvirtina instituto taryba direktoriaus pasiūlymu. Direktoriaus pavaduotojo moksliniam darbui ir mokslinio sekretoriaus pareigos gali būti sutapatintos.
24. Instituto direktorių, direktoriaus pavaduotojus ir mokslinį sekretorių gali atšaukti instituto taryba paprastąja balsų dauguma. Iškelti nepasitikėjimo klausimą gali 1/3 tarybos narių. Baigusiems kadenciją arba atšauktiems nurodytiesiems asmenims suteikiama galimybė dirbti institute.
25. Instituto direktorius:
25.4. valdo instituto turtą, užtikrina, kad jis būtų išsaugotas, gausinamas ir efektyviai naudojamas;
25.6. pagal kompetenciją leidžia instituto darbuotojams privalomus įsakymus, vadovaudamasis darbo įstatymais priima juos į darbą ir atleidžia iš darbo;
26. Instituto direktorius, jo pavaduotojai, mokslinis sekretorius, vyriausiasis buhalteris, tarybos pirmininkas (arba jo pavaduotojas), revizijos komisijos pirmininkas, mokslinių padalinių vadovai, kadrų inspektorius sudaro direkcinį pasitarimą. Padalinio vadovui jame gali atstovauti kitas padalinio darbuotojas. Su patariamuoju balsu direkciniame pasitarime gali dalyvauti ir kiti instituto darbuotojai.
27. Direkcinis pasitarimas:
27.2. sprendžia vertingų įrengimų ir prietaisų pirkimo, paskirstymo padaliniams, kredito bei paskolų klausimus;
Instituto struktūra ir darbuotojai
28. Institutas sudarytas federaliniu principu iš dviejų dalių: teorinės fizikos ir spektroskopijos, astronomijos.
29. Instituto struktūra formuojama atsižvelgiant į mokslinį ir kitą veiklos pobūdį. Galimi instituto struktūriniai vienetai yra: skyriai, laboratorijos, observatorija, sektoriai, katedros ir kitokie. Instituto padaliniai steigiami ir likviduojami instituto tarybos nutarimu. Padalinių vadovų rinkimai skelbiami viešai spaudoje, kandidatūras svarsto padaliniai ir instituto konkurso komisija, vadovus renka instituto taryba. Institutas vykdo Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Planetariumo steigėjo funkcijas.
30. Mokslo daktarams bei specialistams rengti sudaromos instituto arba mišrios su aukštosiomis mokyklomis katedros, į kurias gali įeiti mokslo darbuotojai iš įvairių padalinių.
31. Mokslo padalinių veiklos principus ir jų vadovų funkcijas nustato instituto taryba. Bendrųjų padalinių ir tarnybų veiklos principus, jų vadovų funkcijas nustato direkcinis pasitarimas.
32. Mokslo temoms nagrinėti tam tikram laikotarpiui sudaromos mokslo darbuotojų grupės. Grupės narius jungia bendras mokslinis tikslas ir temai pagal finansinės veiklos nuostatus skiriamos lėšos. Grupei vadovauja instituto tarybos patvirtintas temos vadovas. Kai kuriais atvejais temą gali nagrinėti vienas asmuo.
33. Mokslo darbuotojai eina pareigas pagal konkurso arba atestacijos rezultatus. Konkurso komisiją sudaro instituto taryba. Rinkimai ir jų sąlygos skelbiami viešai ne vėliau kaip prieš mėnesį iki rinkimų pradžios. Atestacija vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais instituto tarybos nustatyta tvarka. Darbuotojus priima į darbą ir atleidžia iš darbo instituto direktorius, remdamasis Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymu.
34. Pareigybių sąrašą ir reikalavimus kitam personalui nustato direkcinis pasitarimas. Ne rečiau kaip kartą per ketverius metus atestuojamas techninis ir pagalbinis personalas, atestaciją vykdo direkcinio pasitarimo paskirta komisija.
35. Įvairių kategorijų darbuotojų darbo užmokestį ir galimus priedus nustato finansinės veiklos nuostatai, kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimams ir kitiems teisės aktams.
36. Mokslo darbuotojui instituto tarybos nutarimu ne dažniau kaip kas penkeri metai gali būti suteikiama iki vienerių metų kūrybinių atostogų mokslo žinioms gilinti, monografijoms ir vadovėliams rašyti, taip pat darbui kitose mokslo įstaigose, mokant jam atlyginimą Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų bei instituto tarybos nustatyta tvarka. Instituto darbuotojui išvykus į ilgalaikę mokslinę komandiruotę užsienyje, instituto tarybos sprendimu gali būti išsaugoma jo darbo vieta institute.
37. Darbo santykius institute reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo įstatymų kodeksas, kiti įstatymai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, šis statutas, vidaus darbo tvarkos taisyklės.
38. Doktorantų ir kitų studijuojančių specialistų priėmimo sąlygas, rengimo formas ir turinį nustato atitinkami Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos mokslo tarybos dokumentai, instituto tarybos patvirtinti nuostatai.