LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL APLINKOS APSAUGOS NORMATYVINIO DOKUMENTO LAND 31-98/ M-11 PATVIRTINIMO
1998 m. gruodžio 30 d. Nr. 286
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu ir Aplinkos ministerijos nuostatų 6.4. punktu (Žin.,1998, Nr. 84-2353):
1. Tvirtinu Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinį dokumentą LAND 31-98/ M-11 „Lakiųjų organinių junginių, nediferencijuotų pagal sudėtį, kiekio, išmetamo į atmosferą saugant ir paskirstant lengvuosius naftos produktus, apskaičiavimo metodika“.
2. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais „atmosfera“, „valdymas“.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos aplinkos
ministro 1998 m. gruodžio 30 d.
įsakymu Nr. 286
Normatyvinis dokumentas įsigalioja
nuo 1999 m. sausio 1 d.
LAKIŲJŲ ORGANINIŲ JUNGINIŲ, NEDIFERENCIJUOTŲ PAGAL SUDĖTĮ, KIEKIO, IŠMETAMO Į ATMOSFERĄ SAUGANT IR PASKIRSTANT LENGVUOSIUS NAFTOS PRODUKTUS, APSKAIČIAVIMO METODIKA
LAND 31–98/ M–11
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, Aplinkos ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138, Aplinkos ministerijos patvirtinti normatyviniai reikalavimai yra privalomi visiems Lietuvos Respublikos juridiniams ir fiziniams asmenims.
Anksčiau naudotos metodikos angliavandenilių, išmetamų į atmosferą perkraunant, saugant ir paskirstant šioje metodikoje nurodytus naftos produktus, kiekiams skaičiuoti [5], [6] ir [7] nuo 1999 m. sausio 1 d. netaikomos.
1. TAIKYMO SRITIS
Ši metodika skirta į atmosferą išmetamam lengvųjų naftos produktų lakiųjų organinių junginių, nediferencijuotų pagal sudėtį (toliau šiame dokumente vadinamų LOJ), kiekiui saugant ir paskirstant lengvuosius naftos produktus įvertinti. Paskirstymo proceso sąvoka apima transportavimą geležinkelio ir autocisternomis, įvairaus tipo rezervuarų užpildymą ir išpylimą iš jų, geležinkelio ir autocisternų bei automobilių bakų užpildymą.
Metodikoje vertinami į atmosferą patenkantys teršalai eksploatuojant šiuos naftos produktus: benziną, benziną-tirpiklį, aviacinį benziną, žibalą, techninį žibalą, reaktyvinį kurą, dyzelinį kurą, krosninį kurą, vaitspiritą.
Šia metodika privalo naudotis juridiniai ir fiziniai asmenys, nustatytąja tvarka atliekantys stacionarių atmosferos taršos šaltinių inventorizaciją, vykdantys į atmosferą išmetamų teršalų apskaitą ir kontrolę bei atliekantys planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą.
Atliekant visų benzino saugojimo ir paskirstymo objektų stacionarių atmosferos taršos šaltinių inventorizaciją, vertinant planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai ir naftos produktų sandėliams(terminalams), į atmosferą patenkantys LOJ kiekiai turi būti vertinami vadovaujantis šios metodikos 3.2 punktu.
2. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
Šiame normatyviniame dokumente naudojami terminai:
Lengvųjų naftos produktų lakieji organiniai junginiai, nediferencijuoti pagal sudėtį(LOJ) – tai bet kokios sudėties garai, išsiskiriantys iš naftos produktų juos saugant ir paskirstant, kurių didžiausia leidžiama koncentracija(DLK) gyvenamosios aplinkos ore yra 5 mg/m3, kodas-308.
Naftos produktų sandėliai – specialiai įrengtų pastatų, rezervuarų ir kitų įrenginių kompleksas, skirtas naftos produktams priimti, laikyti ir parduoti.
Rezervuarų mažieji kvėpavimai – tai talpykloje esančių naftos produktų garų išsiskyrimas į atmosferą per kvėpavimo vožtuvus, keičiantis paros temperatūrai.
Rezervuarų didieji kvėpavimai – tai naftos produktų garų išsiskyrimas į atmosferą per kvėpavimo vožtuvus, užpildant rezervuarus ar išpilant iš jų naftos produktus.
Rezervuaras su pontonu – tai rezervuaras, kurio viduje įtaisytas naftos produkto paviršiuje plaukiojantis plūduras (pontonas), sandariai prigludęs prie rezervuaro vidinės sienelės ir mažinantis produkto nugaravimą.
Rezervuaro eksploatavimas „matuoklės“ režimu reiškia tokį rezervuaro eksploatavimą, kai užpildant ar išpilant iš rezervuaro naftos produktą kinta šio produkto aukščio lygis rezervuare.
Rezervuaro eksploatavimas automatiniu pastovaus naftos produkto lygio išlaikymo režimu reiškia tokį rezervuaro eksploatavimą, kai išlaikomas pastovus naftos produkto aukščio lygis užpildant ir tuo pačiu metu išleidžiant šį naftos produktą iš rezervuaro.
Garų rekuperavimas (grąžinimas) – garų surinkimas jų susidarymo vietoje ir grąžinimas atgal į rezervuarą, iš kurio buvo iškrautas produktas, o iš jo – į naftos produktų terminalą.
Rezervuaro (ir automobilio bako) užpildymas taškant – tai rezervuaro užpildymas, pilant į jį kurą iš viršaus laisvai krentančia srove.
3. LOJ KIEKIO, PATENKANČIO Į ATMOSFERĄ SAUGANT IR PASKIRSTANT NAFTOS PRODUKTUS, APSKAIČIAVIMAS
3.1. Į ATMOSFERĄ IŠMETAMAS LOJ KIEKIS, IŠREIKŠTAS KILOGRAMAIS TONAI PRODUKTO. MOMENTINIŲ KIEKIŲ SKAIČIAVIMAS
Į atmosferą išmetami LOJ kiekiai nustatyti vadovaujantis eksperimentiniais duomenimis ir skaičiavimo metodikomis, atskirus metų mėnesius sugrupavus pagal artimiausias vidutines temperatūras į grupes:
| Mėnesių grupės |
Grupės žymėjimas |
| Sausis, vasaris |
I, II |
| Kovas, gruodis |
III, XII |
| Balandis, spalis, lapkritis |
IV, X, XI |
| Gegužė, birželis, liepa, rugpjūtis, rugsėjis |
V–IX |
Šioms grupėms apskaičiuoti išmetami į atmosferą LOJ kiekiai, eksploatuojant vieną toną produkto, nurodyti 1–9 ir 11–13 lentelėse. Skaičiuojant į atmosferą išmetamus LOJ kiekius iš požeminių rezervuarų (dėl lėtesnio temperatūros kitimo po žeme), 10-oje ir 14-oje lentelėse mėnesiai suskirstyti į dvi grupes (I grupė – sausis, vasaris, kovas, spalis, lapkritis, gruodis, II grupė – balandis ÷ rugsėjis).
Teršalų kiekis, patenkantis į atmosferą vykstant mažiesiems rezervuarų kvėpavimams (3–5 lentelės) ir transportuojant geležinkelio ir autocisternomis (7 lentelė), apskaičiuotas baltos spalvos rezervuarams, kai rezervuaro nudažymo koeficientas KN = 1.
Skaičiuojant teršalų kiekius, išmetamus iš kitos spalvos rezervuarų, minėtose lentelėse nurodytus skaičius reikia dauginti iš atitinkamų nudažymo koeficiento KN verčių, nurodytų 3.3.2 p.
Skaičiuojant išmetamų teršalų kiekius, susidarančius užpildant rezervuarus taškant, 1-oje ir 2-oje lentelėse nurodytus skaičius reikia dauginti iš koeficiento K6, pateikto 3.3.7 p.
Taip pat kiekvienu atveju išmetamų teršalų kiekiai skaičiuojami įvertinus:
- rezervuarų užpildymą, lentelėse nurodytus skaičius dauginant iš atitinkamų užpildymo koeficiento KU verčių, nurodytų 3.3.1 p.;
- technines priemones į atmosferą išmetamų teršalų kiekiui sumažinti, dauginant iš koeficiento K4 verčių, nurodytų 3.3.5 p.
3.1.1. Didieji rezervuarų kvėpavimai (kg/t)
1 lentelė. Rezervuarų užpildymas benzinu bei išpylimas iš jų
| Mėnuo |
Užpildant (išpilant iš jų)
|
|||||
| rezervuarus su pontonais |
rezervuarus be pontonų |
geležinkelio bei autocisternas |
požeminius rezervuarus |
juodos spalvos autocisternas |
||
| I, II |
0,72 |
2,15 |
2,15 |
2,15 |
2,16 |
|
| III, XII |
0,91 |
2,74 |
2,74 |
2,74 |
2,75 |
|
| IV, X, XI |
1,16 |
3,48 |
3,48 |
3,48 |
4,52 |
|
| V–IX |
1,86 |
5,56 |
5,56 |
5,56 |
8,90 |
|
2 lentelė. Rezervuarų užpildymas naftos produktais, taip pat geležinkelio ir autocisternų pripildymas (ir išpylimas iš jų)
| Mėnuo |
Naftos produkto pavadinimas |
|||||
| Techninis žibalas |
Benzinas-tirpiklis |
Žibalas, reaktyvinis kuras |
Dyzelinis kuras |
Krosninis kuras |
Vaitspiritas, aviacinio benzino rūšys |
|
| I, II |
0,33 |
2,92 |
0,25 |
0,19 |
0,17 |
2,31 |
| III, XII |
0,48 |
3,21 |
0,38 |
0,28 |
0,22 |
3,00 |
| IV, X, XI |
0,96 |
4,22 |
0,78 |
0,55 |
0,41 |
3,81 |
| V–IX |
1,84 |
6,91 |
1,41 |
1,16 |
0,72 |
6,94 |
3.1.2. Mažieji rezervuarų kvėpavimai (kg/t/ mėnesiui)
3 lentelė. Naftos produktų saugojimas pilnai užpildytuose rezervuaruose su pontonais
| Naftos produkto pavadinimas |
Mėnuo |
|||
| I, II |
III, XII |
IV, X |
V–IX |
|
| Benzinas-tirpiklis |
2,11 |
3,27 |
4,17 |
5,02 |
| Vaitspiritas |
1,91 |
2,35 |
3,13 |
4,63 |
4 lentelė. Benzino saugojimas
| Mėnuo |
Rezervuaruose su pontonais |
Rezervuaruose be pontonų |
| Rezervuarai, visiškai užpildyti |
||
| I, II |
0,10 |
0,29 |
| III, XII |
0,13 |
0,38 |
| IV, X, XI |
0,15 |
0,48 |
| V–IX |
0,29 |
0,89 |
| Rezervuarai, užpildyti 75 % tūrio |
||
| I, II |
0,11 |
0,31 |
| III, XII |
0,14 |
0,42 |
| IV, X, XI |
0,17 |
0,53 |
| V–IX |
0,32 |
0,98 |
| Rezervuarai, užpildyti 50 % tūrio |
||
| I, II |
0,12 |
0,34 |
| III, XII |
0,15 |
0,49 |
| IV, X, XI |
0,19 |
0,58 |
| V–IX |
0,34 |
1,06 |
| Rezervuarai, užpildyti 25 % tūrio |
||
| I, II |
0,13 |
0,37 |
| III, XII |
0,16 |
0,49 |
| IV, X, XI |
0,20 |
0,63 |
| V–IX |
0,38 |
1,15 |
5 lentelė. Dyzelinio kuro saugojimas
| Mėnuo |
Rezervuarų užpildymas, % |
|||
|
|
100 |
75 |
50 |
25 |
| Rezervuaruose be pontonų |
||||
| I, II |
0,05 |
0,06 |
0,07 |
0,10 |
| III, XII |
0,07 |
0,02 |
0,10 |
0,11 |
| IV, X, XI |
0,10 |
0,11 |
0,12 |
0,13 |
| V–IX |
0,16 |
0,17 |
0,19 |
0,20 |
| Rezervuaruose su pontonais |
||||
| I, II |
0,03 |
0,03 |
0,04 |
0,05 |
| III, XII |
0,04 |
0,04 |
0,05 |
0,06 |
| IV, X, XI |
0,05 |
0,06 |
0,07 |
0,07 |
| V–IX |
0,09 |
0,10 |
0,11 |
0,12 |
6 lentelė. Benzino ir dyzelinio kuro saugojimas požeminiuose rezervuaruose
| Mėnuo |
Rezervuarų užpildymas, % |
|||
|
|
100 |
75 |
50 |
25 |
| Benzino saugojimas |
||||
| I, II, III, X, XI, XII |
0,22 |
0,24 |
0,26 |
0,28 |
| IV–IX |
0,48 |
0,53 |
0,58 |
0,63 |
| Dyzelinio kuro saugojimas |
||||
| I, II, III, X, XI, XII |
0,05 |
0,05 |
0,05 |
0,06 |
| IV–IX |
0,10 |
0,11 |
0,12 |
0,13 |
3.1.3. Naftos produktų transportavimas (kg/t)
7 lentelė. Transportavimas geležinkelio bei autocisternomis
| Mėnuo |
Transportavimas geležinkelio cisternomis |
Transportavimas autocisternomis |
||
|
|
Benzinas |
Dyzelinis kuras |
Benzinas |
Dyzelinis kuras |
| I, II |
0,21 |
0,05 |
0,29 |
0,05 |
| III, XII |
0,24 |
0,07 |
0,38 |
0,07 |
| IV, X, XI |
0,26 |
0,10 |
0,48 |
0,10 |
| V–X |
0,32 |
0,16 |
0,89 |
0,16 |
3.1.4. Automobilių bakų užpildymas degalinėse (kg/t)
8 lentelė. Užpildymas iš antžeminių rezervuarų
| Mėnuo |
Benzinas |
Dyzelinis kuras |
| I, II |
2,15 |
0,18 |
| III, XII |
2,74 |
0,27 |
| IV, X, XI |
3,46 |
0,54 |
| V–IX |
5,57 |
1,13 |
9 lentelė. Užpildymas iš požeminių rezervuarų
| Mėnuo |
Benzinas |
Dyzelinis kuras |
| I, II, III, X, XI, XII |
1,78 |
0,13 |
| IV–IX |
3,52 |
0,28 |
3.1.5. Benzino rezervuarų didžiųjų kvėpavimų momentiniai išmetimai (g/sek)
Skaičiuojama pagal formulę:
(1)
čia
Nd – LOJ kiekis, g/s;
Gd – LOJ kiekis, išreikštas kilogramais tonai produkto(kg/t), vykstant didiesiems rezervuarų kvėpavimams(žr. 3.1.1 p. ir 3.1.4 p.);
B – perpilamo benzino kiekis, t;
Td – rezervuarų pildymo laikas(pagal technologinius reikalavimus), s;
KU – rezervuaro užpildymo koeficientas (žr. 3.3.1 p.)
KN – rezervuaro nudažymo koeficientas (žr. 3.3.2 p.)
Skaičiavimo pavyzdys:
Sausio mėnesį iš rezervuaro į geležinkelio cisternas buvo perpilta 1000 t benzino. Perpylimas truko 10 valandų. Koks momentinis benzino garų kiekis(g/s)?
Pagal 1 lentelę randame į atmosferą išmetamą teršalų kiekį, perpilant vieną toną benzino į geležinkelio cisternas sausio mėnesį. Jis lygus 2,15 kg/t.
Tada pagal formulę (1) apskaičiuojame:
Galutiniam momentinio kiekio dydžiui nustatyti reikia įvertinti koeficientus KU, KN.
3.1.6. Benzino rezervuarų mažųjų kvėpavimų momentiniai išmetimai (g/sek)
Skaičiuojama pagal formulę:
(2)
čia
Nm – LOJ kiekis, g/s;
Gm – LOJ kiekis, išreikštas kilogramais tonai produkto(kg/t), vykstant mažiesiems rezervuarų kvėpavimams (žr. 3.1.2 p.);
B – saugojamo benzino kiekis, t;
Tm – laikas, per kurį kiekvieną dieną vyksta mažieji kvėpavimai, s.
Vidutiniškai kvėpavimai vyksta:
♦ vasaros mėnesiais – 11 valandų;
♦ žiemos mėnesiais – 6 valandas;
♦ pavasario ir rudens mėnesiais – 9 valandas.
dm – mėnesio dienų skaičius.
K4 – koeficientas, įvertinantis į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo priemones (žr. 3.3.5 p.).
Skaičiavimo pavyzdys:
Sausio mėnesį rezervuare su pontonu, kurio talpa – 1000 m3, buvo laikomas benzinas, kurio lyginamasis svoris 0,745. Rezervuaro kvėpavimai vyko 6 val. per dieną. Benzino buvo 745 tonos.
Pagal benzino lyginamąjį svorį apskaičiuojamas jo užimamas tūris ir nustatomas rezervuaro užpildymo procentas:
Nustatome, kad rezervuaras užpildytas 100%.
Pagal 4 lentelę surandame į atmosferą išmetamą LOJ kiekį, esant pilnai užpildytam rezervuarui, ir pagal formulę (2) apskaičiuojame:
Galutiniam momentinio kiekio dydžiui nustatyti reikia įvertinti koeficientus KU, KN ir K4.
3.2. LOJ KIEKIO, IŠMETAMO Į ATMOSFERĄ SAUGANT IR PASKIRSTANT BENZINĄ, SKAIČIAVIMAS
Objektų į atmosferą išmetamų LOJ kiekis skaičiuojamas taikant:
veikiantiems objektams:
• benzino virimo pradžios temperatūra (tpr. v.) – iš sertifikatų;
• sočiųjų garų slėgis (psoč.) – iš sertifikatų;
• skysčio temperatūra (T) ir garų temperatūra (t) – objektuose, kuriuose vykdomas šių temperatūrų pastovus registravimas – iš registravimo ataskaitų, o kituose objektuose – laikinai prilyginama atmosferos temperatūrai;
•vidutinis barometrinis garų slėgis rezervuarų dujinėje dalyje (pat.) – 774.91 mm Hg st.;
• laikas, per kurį kiekvieną dieną vyksta mažieji kvėpavimai (Tm)- (žr. 3.1.6 p.);
•rezervuarų pildymo laikas (Td) – pagal technologinius reikalavimus;
projektuojamiems objektams:
• benzino virimo pradžios temperatūra (tpr. v.) – ne didesnė kaip 30°C;
•sočiųjų garų slėgis (psoč.) – pagal patvirtintus vartojamo Lietuvoje benzino privalomuosius kokybės rodiklius (vasariniam benzinui – ne didesnis kaip 80 kPa, žieminiam benzinui – ne didesnis kaip 93 kPa);
•skysčio temperatūra (T) ir garų temperatūra (t) – laikinai prilyginama atmosferos temperatūrai;
•vidutinis barometrinis garų slėgis rezervuarų dujinėje dalyje (pat.) – apytikriai lygus atmosferos slėgiui. Techniškai tvarkinguose rezervuaruose jis turi būti lygus 774.91 mm Hg st.;
• laikas, per kurį kiekvieną dieną vyksta mažieji kvėpavimai (Tm) – vidutiniškai 9 valandos;
• rezervuarų pildymo laikas (Td) – pagal technologinius reikalavimus.
3.2.1. Benzino rezervuarų mažųjų kvėpavimų metu į atmosferą išmetamo LOJ kiekio skaičiavimas
3.2.1.1. Valandinio kiekio skaičiavimas
Skaičiuojama pagal formulę:
(3)
čia
F – LOJ kiekis, kg/h;
K1 ir K 2 – koeficientai, priklausantys nuo benzino savybių (žr. 3.3.3 p.);
V – rezervuaro talpa, m3;
exp. – 2,718
T – benzino temperatūra, ºC;
t – išsiskyrusių garų temperatūra, ºC;
M – vidutinė molekulinė masė, apskaičiuojama pagal formulę:
(4)
čia
tpr. v – benzino virimo pradžios temperatūra, oC
Skaičiavimo pavyzdys:
Kiek teršalų išsiskiria į atmosferą iš rezervuaro, kuriame laikomas benzinas? Rezervuaro talpa V = 5000 m3. Vidutinė produkto temperatūra T = 21 ºC. Virimo pradžios temperatūra tpr. v = 28 ºC. Išsiskyrusių garų temperatūra t = 30 ºC.
nes šio benzino:
M = 60 + 0,3 (28 - 30) + 0,001 (28 - 30)2 = 59,404;
K1 = 0,2; K2 = 16.
Galutiniam į atmosferą išmetamam teršalų kiekiui apskaičiuoti reikia įvertinti koeficientus KU, KN ir K4.
3.2.2. Benzino rezervuarų didžiųjų kvėpavimų (ir automobilių bakų užpildymo) metu į atmosferą išmetamo LOJ kiekio skaičiavimas
3.2.2.1. Bendro išmetamo kiekio skaičiavimas
Skaičiuojama pagal formulę:
(5)
čia
N – LOJ kiekis, kg;
V – benzino kiekis, patekęs į rezervuarą arba jų grupę per skaičiuojamąjį laikotarpį, m3;
psoč - sočiųjų garų slėgis rezervuaro dujinėje dalyje, esant vidutinei šios dalies temperatūrai, skaičiuojamuoju laikotarpiu, mm Hg st.;
pat – vidutinis barometrinis garų slėgis rezervuaro dujinėje dalyje, mm Hg st.;
K3 – empyrinis koeficientas, įvertinantis rezervuarų apyvartą (žr. 3.3.4 p.);
K5 – koeficientas, įvertinantis klimatinių sąlygų įtaką teršalų emisijai į atmosferą(žr. 3.3.6 p.);
K6 koeficientas, įvertinantis užpildymo būdo įtaką teršalų emisijai į atmosferą(žr. 3.3.7 p.);
ρd – vidutinis garų tankis rezervuaro dujinėje dalyje, esant vidutinei šios rezervuaro dalies temperatūrai skaičiuojamuoju laikotarpiu, kg/m3, apskaičiuojamas pagal formulę:
(6)
čia
M – molekulinė masė (apskaičiuojama pagal (4) formulę);
To – 273, K;
Tvid – vidutinė temperatūra rezervuaro dujinėje dalyje skaičiuojamuoju laikotarpiu, K.
Nesant garų grąžinimo sistemos, perpilant benziną iš rezervuaro į rezervuarą didieji kvėpavimai vienu metu vyksta abiejuose rezervuaruose, todėl bendras į atmosferą išmetamų teršalų kiekis bus dvigubai didesnis ir apskaičiuojamas pagal formulę:
(7)
3.2.3. Benzino sočiųjų garų kiekis, patenkantis į atmosferą iš rezervuarų, kuriuose jis buvo
Išpylus benziną iš geležinkelio ir autocisternų, rezervuarų, technologinių vamzdynų ir kitų talpyklų, taip pat valant talpyklas ar vamzdynus nuo susidariusio šlamo ar remonto atveju juos išsandarinant, į atmosferą patenkančių juose buvusio benzino garų kiekis apskaičiuojamas pagal formulę:
(9)
čia
V – sočiųjų garų kiekis, kg/m3;
M – molekulinė masė (apskaičiuojama pagal (4) formulę);
Patm – atmosferinis slėgis, mm Hg st.;
To – 273, K;
t – garų temperatūra, ºC.
Skaičiavimo pavyzdys:
Koks benzino sočiųjų garų kiekis, likęs talpykloje išpylus benziną, kai atmosferos temperatūra yra -20 ºC, atmosferos slėgis – 750 mm Hg st., benzino molekulinė masė M = 61,52?
3.3. KOEFICIENTAI
3.3.1. Užpildymo koeficientas KU
10 lentelė. Užpildymo koeficiento KU priklausomybė nuo rezervuaro užpildymo
| Rezervuaro užpildymas, % |
Užpildymo koeficientas, KU |
| 90 |
0,3 |
| 80 |
0,6 |
| 70 |
1,0 |
| 60 |
1,6 |
| 40 |
3,6 |
| 20 |
9,6 |
Vertinant išmetamą LOJ kiekį iš rezervuarų, kurie gali būti eksploatuojami „matuoklės“ ir automatiniu pastovaus lygio išlaikymo režimu, koeficiento KU reikšmė gali būti taikoma pagal oficialiai pateiktą galimą vidutinį jų užpildymo procentą.
3.3.2. Nudažymo koeficientas KN
11 lentelė. Nudažymo koeficiento K N priklausomybė nuo rezervuaro ir lauko konstrukcijų spalvos
| Nudažymo spalva |
Nudažymo koeficientas KN |
||
| Rezervuaro lauko konstrukcijos |
Rezervuaro |
Nudažymo kokybė |
|
| gera |
bloga |
||
| Balta |
Balta |
1,00 |
1,15 |
| Aliumininė (veidrodinė) |
Balta |
1,04 |
1,18 |
| Balta |
Aliumininė (veidrodinė) |
1,16 |
1,24 |
| Aliumininė (veidrodinė) |
Aliumininė (veidrodinė) |
1,20 |
1,29 |
| Balta |
Aliumininė (išsklaidyta) |
1,30 |
1,38 |
| Aliumininė (išsklaidyta) |
Aliumininė (išsklaidyta) |
1,39 |
1,46 |
| Balta |
Pilka |
1,30 |
1,38 |
| Šviesiai pilka |
Šviesiai pilka |
1,33 |
|
Požeminių rezervuarų K N = 1.
3.3.4. Koeficientas K3
Šis koeficientas įvertina rezervuarų apyvartą.
Mėnesinė rezervuaro ar jų grupės apyvarta skaičiuojama pagal formulę:
(10)
čia
n – rezervuaro ar jų grupės apyvarta;
Vn. p. – į rezervuarą ar jų grupę patekusio benzino kiekis, m3;
Vr. – rezervuaro ar jų grupės bendra talpa, m3.
7 lentelė. Koeficiento K3 skaitmeninės vertės
| Mėnesinė rezervuaro apyvarta, n |
K3 vertė |
Mėnesinė rezervuaro apyvarta, n |
K3 vertė |
| 1 |
6,8 |
12 |
2,1 |
| 2 |
6,0 |
14 |
1,8 |
| 4 |
4,2 |
16 |
1,7 |
| 6 |
3,2 |
18 |
1,6 |
| 8 |
2,7 |
20 |
1,5 |
| 10 |
2,2 |
|
|
3.3.5. Koeficientas K4
Šis koeficientas įvertina rezervuarų eksploatacinį režimą bei technines į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo priemones.
18 lentelė. Koeficiento K4 skaitmeninės vertės
| Rezervuarų aprūpinimas techninėmis apsaugos priemonėmis |
K4 vertė |
| Rezervuaro eksploatavimas „matuoklės“ režimu |
|
| Rezervuarai be techninių apsaugos priemonių, atviri liukai ar nuimti kvėpavimo vožtuvai |
1,10 |
| Rezervuarai be techninių apsaugos priemonių |
1,00 |
| Rezervuarai su pontonais |
0,20 |
| Rezervuarai su plaukiojančiais stogais |
0,15 |
| Rezervuaro eksploatavimas automatiniu pastovaus naftos produkto lygio išlaikymo režimu |
|
| Rezervuarai eksploatuojami atvirais liukais ar esant nuimtiems kvėpavimo vožtuvams |
0,30 |
| Rezervuaruose įtaisyti kvėpavimo vožtuvai, atvirų liukų nėra |
0,20 |
| Rezervuarai su pontonais |
0,15 |
| Rezervuarai su plaukiojančiais stogais |
0,10 |
Jei įmonė pateikia dokumentą, patvirtinantį techninių priemonių, skirtų mažinti į atmosferą išmetamų teršalų kiekį, efektyvumą, skaičiavimuose priimti įmonės pateiktame dokumente nurodytą efektyvumą.
Skaičiuojant objektų, kuriuose yra įrengta garų rekuperavimo (grąžinimo) sistema, į atmosferą išmetamų LOJ kiekį, koeficientas K4 taikomas pagal šios sistemos projektinį našumą, bet ne didesnis kaip 0,3 (K4 ≤ 0,3).
3.3.6. Koeficientas K5
Šis koeficientas įvertina klimatinių sąlygų įtaką teršalų emisijai į atmosferą.
I ir IV metų ketvirčiams K5 = 1,0;
II ir III metų ketvirčiams K5 = 1,14.