LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS TARYBA
N U T A R I M A S
DĖL KONKURENCIJOS TARYBOS PAAIŠKINIMŲ DĖL ATITINKAMOS RINKOS APIBRĖŽIMO
2000 m. vasario 24 d. Nr. 17
Vilnius
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, siekdama Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijų konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinamumo, atsižvelgdama į Europos Komisijos pranešimą „Dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo Bendrijos konkurencijos teisės tikslams“ (97/C 372/03), kitų šalių konkurencijos teisę bei sukauptą Lietuvos konkurencijos įstatymo taikymo praktiką, nutaria:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos
2000 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 17
KONKURENCIJOS TARYBOS PAAIŠKINIMAI DĖL ATITINKAMOS RINKOS APIBRĖŽIMO
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo (toliau – Paaiškinimų) tikslas – pateikti pagrindinius principus ir kriterijus, kuriais vadovaudamasi Konkurencijos taryba apibrėžia atitinkamą rinką, taikydama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymą (toliau – Konkurencijos įstatymą), įskaitant teisės normas, reglamentuojančias draudžiamus susitarimus, piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ir koncentracijos kontrolę.
Šie Paaiškinimai turėtų padėti ūkio subjektams geriau suprasti, kokią informaciją Konkurencijos taryba laiko svarbia, apibrėždama atitinkamą rinką. Dažnai ši informacija nulemia, kaip bus vertinamas vienas ar kitas konkurencijos ribojimo atvejis. Paaiškinimai Konkurencijos tarybos sprendimus turėtų padaryti aiškesnius ir skaidresnius.
Šiais paaiškinimais gali vadovautis ir ūkio subjektai, patys apibrėždami rinką ir nustatydami savo užimamą rinkos dalį.
2. Konkurencijos taryba aiškina Konkurencijos įstatymo 3 straipsnyje pateiktas atitinkamos rinkos sąvokas pagal žemiau pateikiamus principus ir kriterijus. Jie parengti remiantis Europos Komisijos pranešimu „Dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo Bendrijos konkurencijos teisės tikslams“ (97/C 372/03), taip pat atsižvelgus į kitų šalių konkurencijos teisę ir praktiką bei sukauptą Lietuvos konkurencijos įstatymo taikymo patirtį.
3. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnis taip apibrėžia atitinkamą rinką:
Atitinkama rinka – tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje.
Prekės rinka – visuma prekių, kurios, pirkėjų požiūriu, yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas.
Geografinė teritorija (geografinė rinka) – teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria iš esmės su panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis.
Konkurencijos sąlygos – visokie pirkimo ar pardavimo ekonominiai parametrai, iš kurių svarbiausiais laikomi kainos, nuolaidos, antkainiai ar kitokie mokėjimai bei juos įtakojantys veiksniai (ūkinės veiklos teisiniai ribojimai, valstybės valdymo ir savivaldos institucijų teikiama pagalba, gamybos technologijos ir kaštai, prekių naudojimo ar vartojimo ypatybės, transportavimo galimybės ir pan.).
4. Kitos sąvokos, naudojamos šiame dokumente:
Tiekėjas – ūkio subjektas, kuris parduoda ar perparduoda prekes.
Pirkėjas – asmuo, kuris perka prekes perpardavimui arba kitokio pobūdžio naudojimui (vartojimui).
Konkurenciniai veiksniai – ūkio subjekto laisvę elgtis rinkoje nepriklausomai varžantys veiksniai, kaip antai, paklausos (pirkėjų) pakeičiamumas, pasiūlos (tiekėjų) pakeičiamumas, potenciali konkurencija.
Antrinė prekė – pirminės prekės papildinys, vartojamas tik kartu su pirmine preke. Pavyzdžiui, atsarginės dalys automobiliui yra antrinė prekė, jei automobilį laikysime pirmine preke.
Pakeičiamumo grandinė – atvejis, kai dvi prekės (teritorijos) nėra pakeičiamos tarpusavyje, tačiau kiekviena iš jų gali būti keičiama trečia preke (teritorija). Pakeičiamumo grandinę gali sudaryti daugiau nei trys prekės (teritorijos).
Prekės paklausos elastingumas – santykis tarp prekės paklausos procentinio pokyčio ir prekės kainos procentinio pokyčio.
Prekės kryžminis paklausos elastingumas – santykis tarp prekės paklausos procentinio pokyčio ir kitos prekės kainos procentinio pokyčio.
5. Pagrindinis atitinkamos rinkos apibrėžimo tikslas yra nustatyti nagrinėjamų ūkio subjektų konkurentus, galinčius varžyti jų laisvę elgtis nepriklausomai nuo kitų rinkos dalyvių. Šiame dokumente nagrinėjami ūkio subjektai yra: koncentracijos atveju – koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai, susitarimų atvejais – susitarimo šalys, piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejais – nagrinėjamas ūkio subjektas.
6. Atitinkamos rinkos apibrėžimas apima keletą etapų. Pirmiausiai apibrėžiama prekės rinka, nustatant prekes, kurios yra ar gali būti pakeičiamos viena kita. Po to apibrėžiama geografinė rinka, nustatant teritoriją, kurioje tas pakeičiamumas vyksta ar gali vykti. Tiek apibrėžiant prekės rinką, tiek ir apibrėžiant geografinę rinką, iš pradžių analizuojamas paklausos pakeičiamumas (pirkėjų galimybės keisti vieną prekę kita ar pirkti ją kitoje teritorijoje), vėliau – pasiūlos pakeičiamumas (tiekėjų galimybės pradėti tiekti atitinkamas prekes ar pradėti tiekti jas iš kitų teritorijų).
Apibrėžus atitinkamą rinką, nustatomi rinkos dalyviai ir apskaičiuojamos jų užimamos rinkos dalys.
II SKYRIUS
ATITINKAMOS RINKOS APIBRĖŽIMO KRITERIJAI
7. Paklausos pakeičiamumas yra tiesioginis ir veiksmingiausias tiekėjo elgesį rinkoje varžantis konkurencinis veiksnys. Vienas ar keli ūkio subjektai negali žymiai paveikti vyraujančių kainų ir kitų pardavimo sąlygų, jeigu jų pirkėjai gali lengvai pakeisti šią prekę tinkamu pakaitalu ar pirkti ją iš kitur esančių tiekėjų. Apibrėžiant rinką reikia nustatyti, ar kitos prekių rūšys ir kitos geografinės teritorijos gali būti veiksmingi alternatyvūs pasiūlos šaltiniai nagrinėjamų ūkio subjektų pirkėjams.
Pasiūlos pakeičiamumas ir potenciali konkurencija taip pat įtakoja tiekėjo elgesį rinkoje, tačiau ne iš karto, o tik po tam tikro laiko. Šie veiksniai reikalauja atskiros analizės. Apibrėžiant atitinkamą rinką į pastaruosius konkurencinius veiksnius neatsižvelgiama, išskyrus 10-11 punktuose numatytą atvejį. Šių veiksnių įtaka nagrinėjama vėlesnėje konkurencijos analizės stadijoje – nustatant potencialių konkurentų įėjimo į rinką galimybes (žr. Konkurencijos tarybos paaiškinimus dėl dominuojančios padėties nustatymo).
8. Įvertinant paklausos pakeičiamumą nustatomos prekės, kurios vartotojui yra tinkami pakaitalai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas. Tai atliekama tiriant galimą pirkėjų reakciją į mažą ilgalaikį santykinį kainų padidėjimą (t. y. kainų padidėjimą nagrinėjamoms prekėms, kartu laikant, kad kitų prekių kainos išlieka nepakitusios). Čia ilgalaikis padidėjimas reiškia, kad nagrinėjamas ne momentinis ar laikinas kainų padidėjimas, o nuolatinis padidėjimas, kuris tęsis pakankamai ilgą laiką ateityje.
Taikant šį būdą, reikia pradėti nuo prekių, kurias parduoda nagrinėjami ūkio subjektai, ir nuo teritorijos, kurioje jie jas parduoda. Svarbu nustatyti, ar nagrinėjamų ūkio subjektų prekių pirkėjai, reaguodami į mažą (pavyzdžiui, nuo 5 iki 10 proc.; čia šios ribos pateikiamos kaip apytikslis orientyras, o ne kaip tvirta taisyklė), bet ilgalaikį santykinį nagrinėjamų prekių kainų padidėjimą tam tikrose teritorijose, keistų šias prekes kitomis arba pirktų jas iš kitose teritorijose esančių tiekėjų. Jeigu pakeičiamumas gali būti tiek reikšmingas, kad kainos padidinimas taptų nenaudingas, nes sumažintų pardavimų apimtis, tokiu atveju į atitinkamą rinką reiktų įtraukti kitus prekių pakaitalus ir kitas teritorijas. Atitinkamos rinkos ribos turi būti plečiamos tol, kol paklausos pakeičiamumas taps iš viso neįmanomas arba tiek nereikšmingas, kad mažas, bet ilgalaikis nagrinėjamų prekių kainų padidinimas virš esamų kainų lygio galėtų būti naudingas.
9. Aptarto būdo praktinio pritaikymo pavyzdžiu galėtų būti dviejų skirtingų prekių priklausomybės tai pačiai rinkai tyrimas. Jeigu pakankamai daug pirkėjų, reaguodami į ilgalaikį prekės A kainos padidinimą 5–10 procentų, nebepirktų šios prekės, o pirktų prekę B, ir dėl to prekės A kainos padidinimas būtų nenaudingas pardavėjui, galėtume teigti, kad tiriamoji rinka susideda iš prekių A ir B. Tada šį testą taikytume ir kitų galimų šių prekių pakaitalų atžvilgiu tol, kol nustatytume rinkinį prekių, kurių kainas padidinus nebūtų stebimas pakankamas paklausos pakeičiamumas.
10. Konkurencijos taryba, apibrėždama atitinkamą rinką, taip pat atsižvelgs ir į pasiūlos pakeičiamumą, jei jo poveikis yra tiek pat greitas ir veiksmingas kaip ir paklausos pakeičiamumo. Tai reiškia, kad reaguodami į nežymų ir ilgalaikį santykinį kainų padidėjimą nagrinėjamoms prekėms, kiti tiekėjai gali per trumpą laikotarpį (trumpu laikotarpiu ūkio subjektas negali iš esmės pakeisti turimo materialaus ir nematerialaus turto) pradėti tiekti atitinkamas prekes, nepatirdami žymių papildomų išlaidų ar rizikos. Rinkai pasiūlyta papildoma produkcija turės įtakos nagrinėjamų ūkio subjektų elgsenai konkurencijos požiūriu.
11. Tai paprastai taikytina tais atvejais, kai ūkio subjektai parduoda daug įvairios rūšies ir kokybės tos pačios prekės atmainų. Net jei kai kurioms pirkėjų ar vartotojų grupėms skirtingos kokybės ir rūšies prekės nėra pakaitalai, jos gali būti priskirtos vienai prekės rinkai, atsižvelgiant į tai, kad dauguma tiekėjų gali pasiūlyti ir parduoti įvairios kokybės ir rūšies prekes nedelsdami ir be žymaus išlaidų padidėjimo. Tokiais atvejais atitinkamos prekės rinka apims visas prekes, kurios yra pakeičiamos paklausos ir pasiūlos atžvilgiu.
Tuos pačius principus galima taikyti ir sujungiant skirtingas geografines teritorijas.
12. Jeigu Konkurencijos taryba nustatys, kad norint reaguoti į kainų pokyčius reiktų žymiai pertvarkyti turimus materialius ir nematerialius aktyvus (turtą), papildomai investuoti, priimti strateginius sprendimus ar sugaišti daug laiko (pavyzdžiui, ilgiau kaip metus), tai tokį pakeičiamumą Konkurencijos taryba nagrinės kaip potencialią konkurenciją ir apibrėždama rinką į jį neatsižvelgs.
13. Konkurencijos taryba neatsižvelgs į potencialią konkurenciją, apibrėždama rinką. Potencialios konkurencijos galimybę tapti veiksmingu konkurenciniu suvaržymu lemia ypatingi veiksniai bei aplinkybės, susijusios su įėjimo į rinką sąlygomis (žr. Konkurencijos tarybos paaiškinimus dėl dominuojančios padėties nustatymo). Visa tai gali būti analizuojama vėliau, jei, nustačius ūkio subjekto padėtį atitinkamoje rinkoje, tokia padėtis kelia problemų konkurencijos požiūriu.
III SKYRIUS
ĮRODYMAI APIBRĖŽIANT ATITINKAMĄ RINKĄ
14. Konkurencijos taryba, apibrėždama rinką, paprastai prašys pagrindinių atitinkamos prekės pirkėjų ir pagrindinių pardavėjų pateikti faktinę informaciją, kuri, Konkurencijos tarybos nuomone, reikalinga išvadai dėl atitinkamos rinkos dydžio padaryti. Be to, Konkurencijos taryba gali teirautis anksčiau paminėtų rinkos dalyvių jų nuomonės apie atitinkamos rinkos ribas, klausdama, kaip jie reaguotų į galimą mažą ir ilgalaikį santykinį kainų padidėjimą.
Konkurencijos taryba gali prašyti informacijos ir iš atitinkamų ūkio subjektų asociacijų bei ūkio subjektų, veikiančių gretimose (gamybos išteklių ir pan.) rinkose, jei to prireikia apibrėžiant prekės ir geografinę rinkas įvairiems nagrinėjamos prekės gamybos bei platinimo lygiams.
15. Siekiant geriau suprasti prekių gamybos ir pardavimo pobūdį, gali būti aplankomi ir nagrinėjami ūkio subjektai, jų pirkėjai bei konkurentai.
I SKIRSNIS
PREKĖS RINKA
16. Vertindama prekių pakeičiamumą, Konkurencijos taryba gali remtis kelių rūšių įrodymais. Priklausomai nuo tiriamos ūkio šakos, prekių savybių ir ypatybių tam tikros rūšies įrodymai gali būti ir lemiantys, ir visiškai nereikšmingi. Konkurencijos taryba naudos visą prieinamą informaciją, kuri gali būti svarbi konkrečiu atveju. Dažniausiai rinkos apibrėžimas turi remtis keliais kriterijais bei skirtingos rūšies įrodymais, nesivadovaujant skirtingų informacijos šaltinių ar įrodymų rūšių griežtos hierarchijos principu.
17. Atitinkamos rinkos apibrėžimo procesą galima apibendrinti taip: remdamasi pradine prieinama informacija ar tiriamų ūkio subjektų pateikta informacija, Konkurencijos taryba apytiksliai apibrėžia atitinkamas rinkas, kuriose gali būti nagrinėjama konkurencinė problema, pavyzdžiui, koncentracija ar konkurencijos ribojimas. Paprastai tenka apsispręsti dėl kelių alternatyvių atitinkamos rinkos apibrėžimų. Jei prekės rinka apibrėžiama tam, kad būtų nustatyta, ar A ir B prekės priklauso tai pačiai prekės rinkai, tai dažnai B prekės įtraukimo į rinką gali pakakti, kad neliktų problemų konkurencijos požiūriu.
Tokiose situacijose, kai tiriamo ūkio subjekto veikla nekelia problemų konkurencijos požiūriu įmanomose atitinkamose rinkose, nebūtina nagrinėti, ar rinka apima dar ir kitas prekes ir stengtis tiksliai apibrėžti atitinkamą rinką.
18. Siekiant apriboti galimų pakaitalų tyrimo mastą, pirmiausiai analizuojamos prekės savybės ir naudojimo pobūdis. Tačiau vien šių požymių nepakanka, norint nustatyti, ar dvi prekės yra paklausos pakaitalai, kadangi pirkėjų reakciją į santykinį kainų pasikeitimą gali paveikti ir kitos priežastys, ne vien tik funkcinis pakeičiamumas ar savybių panašumas. Kita vertus, prekių savybių skirtingumo nepakanka, kad būtų galima paneigti paklausos pakeičiamumą, kadangi tai labai priklauso nuo to, kaip pirkėjai vertina skirtingas savybes.
19. Įrodymai, kuriuos Konkurencijos taryba laiko svarbiais dviejų prekių pakeičiamumui įvertinti:
19.1. Pakeičiamumo netolimoje praeityje įrodymai. Kartais įmanoma gauti įrodymus, susijusius su netolimos praeities įvykiais ir pokyčiais rinkoje, kurie parodytų dviejų prekių pakeičiamumą. Rinkos apibrėžimas iš esmės gali būti pagrindžiamas tokia informacija. Santykinis kainų keitimasis praeityje ir reakcija į šiuos pokyčius, pasireiškusi paklausos apimties pokyčiais, yra lemiamas veiksnys nustatant pakeičiamumą, jeigu kitos sąlygos nesikeitė ar keitėsi nežymiai. Naujų prekių atsiradimas praeityje taip pat gali suteikti naudingos informacijos, kai įmanoma tiksliai nustatyti, kurių prekių pardavimo kiekiai sumažėjo dėl naujų prekių atsiradimo.
19.2. Kiekybiniai testai. Prekės paklausos elastingumo ir kryžminio elastingumo įvertinimai bei tam tikro laikotarpio kainų kitimo pobūdžio analizė gali būti laikomi prekių pakeičiamumo įrodymais, jei šie testai atliekami taikant pripažintus ekonometrijos ir statistikos metodus. Konkurencijos taryba atsižvelgs į prieinamus reikšmingus kiekybinius įrodymus, galinčius padėti nustatyti pakeičiamumo pobūdį praeityje.
19.3. Pirkėjų ir konkurentų požiūris. Tiriamų ūkio subjektų pagrindiniai pirkėjai ir konkurentai, jų nuomonė bei faktinė informacija apie prekės rinkos ribas taip pat gali būti svarbus informacijos šaltinis. Į argumentuotą pirkėjų ir konkurentų nuomonę apie tai, kas būtų, jeigu nagrinėjamos prekės kainos nežymiai (pavyzdžiui, nuo 5 iki 10 proc.) padidėtų nagrinėjamoje geografinėje teritorijoje, atsižvelgiama, jeigu ji yra pakankamai paremta faktiniais duomenimis.
19.4. Vartotojo teikiamos pirmenybės. Nustatant, ar ekonomiškai reikšminga vartotojų dalis laiko dvi prekes pakeičiamomis, gali būti remiamasi rinkos tyrimais, kuriuos ūkio subjektai atliko praeityje kainodaros ar rinkodaros (marketingo) tikslais, mažmenininkų turima informacija apie prekių pirkimą, taip pat atsižvelgiama į vartotojų apklausų rezultatus, parodančius vartotojų nuostatas dėl atskirų prekių vartojimo, požiūrio į firmos vardą ar prekės ženklą. Kai suinteresuotosios šalys ar jų konkurentai atlieka vartotojų nuomonės tyrimus specialiai Konkurencijos įstatymo taikymo tikslu, pateikdami jų rezultatus kaip įrodymus, Konkurencijos taryba kruopščiai tikrins šių tyrimų metodus.
19.5. Kliūtys ir išlaidos, norint pakeisti vieną prekę kita. Dvi prekės, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip pakaitalai paklausos atžvilgiu, negali būti priskirtos vienai rinkai, jei egzistuoja kliūtys jų pakeičiamumui. Pakeičiamumą gali apsunkinti valstybės reguliavimas ar kitos valstybės kišimosi į ekonomiką formos, suvaržymai, atsirandantys gretimose (platinimo ir panašiai) rinkose, galimas gamybos apimties sumažėjimas dėl kitų išteklių naudojimo (žaliavų, medžiagų ir kt.), geografinė pirkėjų padėtis, būtinumas investuoti į specializuotą įrangą ar žmogiškąjį kapitalą, išlaidos įrengimų performavimui, netikrumas dėl nežinomų tiekėjų reputacijos ir jų prekių kokybės ir kt.
19.6. Skirtingos pirkėjų kategorijos ir diskriminacija kainomis. Atskirais atvejais Konkurencijos taryba gali apibrėžti atitinkamą prekės rinką palyginti siauriau, jei egzistuoja atskiros pirkėjų grupės, kurios yra diskriminuojamos kainų atžvilgiu, tą pačią prekę joms parduodant skirtingomis kainomis. Paprastai tokia diskriminacija įmanoma, jei tenkinamos šios dvi sąlygos: (a) parduodant atitinkamą prekę galima aiškiai nustatyti, kuriai grupei priklauso pavienis pirkėjas, (b) prekės pirkėjai ar tretieji asmenys negali prekės perparduoti.
II SKIRSNIS
GEOGRAFINĖ RINKA
20. Geografinės rinkos apibrėžimo procesą galima apibendrinti taip. Remdamasi pradine prieinama informacija apie pardavimo apimčių pasiskirstymą tarp tiriamų ūkio subjektų ir jų konkurentų, kainodaros ir kainų skirtumus įvairiose teritorijose, Konkurencijos taryba apytiksliai apibrėžia palyginti nedidelę geografinę teritoriją, kurioje veikia nagrinėjami ūkio subjektai. Tada bandoma nustatyti, ar pirkėjai pirktų prekes gretimose teritorijose dėl mažo ilgalaikio kainos pokyčio jų geografinėje teritorijoje. Jei pakeičiamumas tiek reikšmingas, kad ūkio subjektams būtų nenaudinga didinti kainą, tai gretimos teritorijos įtraukiamos į geografinę rinką. Tokiose pakeičiamose teritorijose konkurencijos sąlygos yra iš esmės panašios.
21. Paklausos pakeičiamumo įrodymai, kuriais remiamasi apibrėžiant geografinę rinką (žr. toliau, 24 p.), yra panašūs į įrodymus, apibrėžiant prekės rinką, tačiau geografinės rinkos atveju prekių kaina yra žymiai reikšmingesnis veiksnys. Kuo didesnė prekių kaina, tuo labiau tikėtina, jog pirkėjai keliaus toliau, ieškodami pigesnių pakaitalų. Kitas veiksnys, į kurį būtina atsižvelgti, yra pirkėjų mobilumas.
22. Jeigu būtina, toliau tikrinamos pasiūlos didinimo galimybės, siekiant įsitikinti, jog ūkio subjektai, esantys įvairiose teritorijose, nepatiria kliūčių didindami savo pardavimus konkurencinėmis prekybos sąlygomis visoje geografinėje rinkoje. Nagrinėjami šie veiksniai: būtinumas turėti savo filialus ar pan., siekiant prekiauti toje teritorijoje; galimybė įsijungti į esamą platinimo sistemą; išlaidos, susijusios su platinimo tinklo sukūrimu; valstybinio reguliavimo kliūtys, atsirandančios dėl viešųjų pirkimų, kainų reguliavimo, kvotų ir tarifų, ribojančių prekybą arba gamybą, nustatomų techninių standartų, išimtinių ar specialiųjų teisių, įmonių steigimosi laisvės, administracinių leidimų veiklai gavimo reikalavimų, įpakavimo reikalavimų ir kt. Kitaip tariant, išsiaiškinamos galimos kliūtys, izoliuojančios toje teritorijoje esančius ūkio subjektus nuo kitų ūkio subjektų, esančių už tos teritorijos ribų, konkurencinio spaudimo.
23. Esamų prekybos srautų (tiekimų maršrutų) ir jų raidos analizė padeda įvertinti anksčiau minėtų paklausos ir pasiūlos pakeičiamumo veiksnių ekonominį reikšmingumą bei laipsnį, kuriuo šie veiksniai gali būti realiomis kliūtimis, atskiriančiomis geografines rinkas. Papildomai gali būti nagrinėjami transportavimo kaštai ir tai, kokiu mastu jie gali kliudyti prekybai tarp skirtingų teritorijų, atsižvelgiant į ūkio subjektų geografinę padėtį, gamybos išlaidas ir santykinius kainų lygius.
24. Įrodymai, kuriuos Konkurencijos taryba laiko svarbiais išvadai dėl geografinės rinkos padaryti, yra:
24.1. Įrodymai apie pirkimus (užsakymus, sutartis), netolimoje praeityje vykdytus kitoje teritorijoje. Tai gali būti įrodymai apie kainų pokyčius skirtingose teritorijose ir pirkėjų reakciją į šiuos pasikeitimus. Tie patys kiekybiniai testai, taikomi apibrėžiant prekės rinką, gali būti naudojami taip pat ir geografinės rinkos apibrėžimui.
24.2. Pagrindinės paklausos savybės. Paklausos atitinkamai prekei pobūdis gali pats savaime nulemti geografinės rinkos ribas. Tokie veiksniai kaip vartotojų teikiama pirmenybė vietinėms ar nacionalinėms prekėms, kalbai, kultūrai ir gyvenimo būdui gali geografiškai riboti konkurenciją.
24.3. Pirkėjų ir konkurentų požiūris. Esant reikalui, sužinoma nagrinėjamų ūkio subjektų pagrindinių pirkėjų ir konkurentų nuomonė apie geografinės rinkos ribas, kuri yra reikšminga tuo atveju, jei pagrindžiama faktine medžiaga, reikalinga išvadai apie rinkos dydį padaryti.
24.4. Dabartinė pirkimų geografija. Jeigu perkama iš ūkio subjektų, veikiančių panašiomis prekybos sąlygomis bet kur Lietuvoje, arba konkurso būdu, dalyvaujant ūkio subjektams iš visos Lietuvos, tai tokiu atveju geografine rinka Konkurencijos taryba paprastai laikys visą Lietuvos Respublikos teritoriją. Didelė prekės importo apimtis gali rodyti, kad geografinė rinka yra platesnė nei Lietuvos Respublikos teritorija.
24.5. Prekybos srautai (tiekimų maršrutai). Kai pirkėjų labai daug ir pirkimų geografijos nustatyti neįmanoma, galima pasinaudoti statistine informacija apie prekybos srautus, jei ji yra pakankamai išsami atskirų prekių požiūriu. Prekybos srautai ir jų formavimosi priežastys duoda naudingos informacijos, tačiau patys savaime nėra lemiantis veiksnys geografinės rinkos dydžiui nustatyti.
24.6. Kliūtys ir kaštai, susiję su užsakymų nukreipimu ūkio subjektams, esantiems kitoje teritorijoje. Tai, kad nėra pirkimų ar prekybos srautų iš kitų šalių, nebūtinai reiškia, kad rinka yra nacionalinė, t. y. apima tik Lietuvos teritoriją. Prieš nusprendžiant, jog atitinkama geografinė rinka yra nacionalinė, reikia nustatyti kliūtis, izoliuojančias nacionalinę rinką. Viena ryškiausių kliūčių, trukdančių pirkti iš kitų teritorijų, yra transportavimo kaštai ir transportavimo apribojimai, atsirandantys dėl teisės aktų ar atitinkamų prekių prigimties. Transportavimo kaštai paprastai apriboja geografinės rinkos dydį sunkioms, mažos vertės prekėms, tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, kad didesnius transportavimo kaštus kai kuriais atvejais gali kompensuoti mažesni darbo jėgos, žaliavų ir kt. kaštai. Prie kliūčių, izoliuojančių geografinę teritoriją, galima priskirti sunkumus organizuojant platinimo sistemą tam tikroje teritorijoje, valstybinį kai kurių ūkio sektorių reguliavimą, kvotas ir muitų tarifus, taip pat kaštus, susijusius su pirkimų nukreipimu į kitas teritorijas.
25. Surinktų įrodymų pagrindu yra apibrėžiama geografinė rinka, kaip vietinė rinka, nacionalinė rinka ar dar platesnė rinka, apimanti užsienio šalis.
26. Anksčiau minėtuose punktuose pateikiami įvairūs veiksniai, kurie galėtų būti svarbūs apibrėžiant geografinę rinką. Tai nereiškia, kad kiekvienu atskiru atveju būtina gauti įrodymus visų veiksnių įvertinimui. Dažnai gali pakakti keleto įrodymų, kad galima būtų pagrįstai apibrėžti atitinkamą rinką.
IV SKYRIUS
KITOS NUOSTATOS
27. Aptartuosius rinkos apibrėžimo principus Konkurencijos taryba taikys, atsižvelgdama į konkretaus atvejo aplinkybes. Pavyzdžiui, nagrinėjant pirmines ir antrines prekes (atsarginės dalys ir pan.), svarbi ne tik pirkėjų reakcija į santykinius kainų pokyčius, bet ir pakeičiamumo suvaržymai, kurie atsiranda dėl to, kad rinkos yra tarpusavyje susijusios. Atskira rinka antrinėms prekėms gali būti apibrėžiama tuo atveju, kai yra svarbu, kad antrinė prekė būtų suderinama su pirmine. Jeigu pirminė prekė yra brangi ir ilgai naudojama, o rasti su ja suderinamas antrines prekes yra pakankamai sudėtinga, gali atsitikti, kad antrinių prekių santykinis kainų padidinimas bus naudingas. Ir atvirkščiai, rinka gali būti apibrėžiama kitaip, jeigu yra pakankamai daug antrinės prekės pakaitalų arba pirminė prekė yra tokia, kad pirkėjai gali greitai ir tiesiogiai reaguoti į antrinės prekės kainos pasikeitimą.
28. Galimi atvejai, kai Konkurencijos taryba apibrėš atitinkamą rinką taip, kad į vieną rinką pateks prekės arba teritorijos, kurios nėra tiesiogiai pakeičiamos tarpusavyje, jeigu tos prekės ar teritorijos yra susietos tam tikra pakeičiamumo grandine. Pavyzdžiui, jeigu prekės transportavimo kaštai yra dideli, jos vežimas gali apsiriboti tam tikro dydžio teritorija aplink kiekvieną tiekėją, ir tokia teritorija iš esmės galėtų sudaryti atitinkamą geografinę rinką. Tačiau jeigu tiekėjai yra išsidėstę taip, kad šios teritorijos aplink kiekvieną tiekėją žymiai persidengia, tai gali būti, kad šių prekių kainodarai varžančios įtakos turi pakeičiamumo grandinės efektas, ir tuomet geografinė rinka apibrėžiama plačiau.
Panašiai gali būti, kai B prekė yra A ir C prekių pakaitalas. Net jei A ir C prekės tarpusavyje nėra tiesioginiai pakaitalai, jos galėtų būti priskiriamos tai pačiai atitinkamai prekės rinkai, kadangi jų kainodarą galėtų varžyti pakeičiamumas į B prekę.
Siekiant išplėsti atitinkamos rinkos ribas konkrečiu atveju, grandininis pakeičiamumas turi būti paremtas faktiniais duomenimis, tokiais kaip vienų kainų priklausomybė nuo kitų pakeičiamumo grandinėje.
29. Kartais gali būti, kad atitinkamą rinką Konkurencijos taryba (arba kita konkurencijos priežiūros institucija Europos Sąjungoje ar kitose šalyse) jau buvo apibrėžusi anksčiau panašiuose tyrimuose. Konkurencijos taryba gali pasinaudoti tokia informacija, tačiau atsižvelgs į atitinkamus konkurencijos sąlygų skirtumus, nagrinėjamą konkurencijos problemą bei į tai, kad konkurencijos sąlygos laikui bėgant galėjo pasikeisti.
V SKYRIUS
RINKOS DALIES APSKAIČIAVIMAS
30. Atitinkamos rinkos apibrėžimas leidžia nustatyti tiekėjus, veikiančius toje rinkoje, taip pat pirkėjus (vartotojus). Tuo remiantis gali būti surandamas bendras rinkos dydis ir apskaičiuojamos kiekvieno tiekėjo rinkos dalys pagal tai, kiek atitinkamos prekės parduodama atitinkamoje rinkoje. Kai kuriais atvejais duomenys apie rinkos dydį ir rinkos dalis gali būti gaunami iš ūkio subjektų įvertinimų, rinkos tyrimų, kuriuos atliko verslo konsultantai, ekspertai, ūkio subjektų asociacijos ir pan. Jeigu tokios informacijos nėra arba ji yra nepatikima, Konkurencijos taryba prašys kiekvieno tiekėjo pateikti savo pardavimų atitinkamoje rinkoje apimtis rinkos dalims apskaičiuoti.
31. Apskaičiuodama rinkos dalis, Konkurencijos taryba remsis duomenimis apie pardavimų apimtis. Atskirais atvejais, priklausomai nuo nagrinėjamos šakos ar prekių specifikos, naudingos informacijos gali suteikti ir kiti rodikliai, kaip antai, konkurso dalyvių skaičius tokiose rinkose, kuriose pardavimai vykdomi konkursų būdu. Jeigu keletas ūkio subjektų nuolat dalyvauja konkursuose ir jie, kaip konkurso dalyviai, iš esmės yra ekvivalentiški (vienodai pajėgūs), jiems gali būti priskiriamos vienodos rinkos dalys.
32. Naudingos informacijos suteikia pardavimų apimtys ne tik vertės, bet ir natūrine išraiška. Kai nagrinėjamos pakankamai homogeniškos prekės (tokios kaip metalai ar žemės ūkio produktai), Konkurencijos taryba rinkos dalims apskaičiuoti gali naudoti pardavimus natūrine išraiška. Kai nagrinėjamos heterogeniškos prekės (pavyzdžiui, daugelis vartojimo prekių), rinkos dalys gali būti geriau apskaičiuojamos pagal pardavimus vertės išraiška, nes tai gali geriau atspindėti kiekvieno tiekėjo santykinę padėtį ir galią.
33. Konkurencijos taryba rinkos dalis apskaičiuos kiekvienam tiekėjui geografinėje rinkoje.
Jeigu rinka yra nacionalinė, importas vis tiek gali užimti nemažą rinkos dalį. Jeigu įmanoma, Konkurencijos taryba apskaičiuos rinkos dalis atskirai kiekvienam importuotojui, o ne nagrinės juos visus kaip vieną konkurentą.