LIETUVOS RESPUBLIKOS
TRANSPORTO PRIEMONIŲ SAVININKŲ IR VALDYTOJŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO ĮSTATYMO 10, 14, 15, 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
2003 m. kovo 25 d. Nr. IX-1399
Vilnius
(Žin., 2001, Nr. 56-1977)
1 straipsnis. 10 straipsnio 1 dalies papildymas
2 straipsnis. 14 straipsnio papildymas ir pakeitimas
1. 14 straipsnio 1 dalyje po žodžių „sėdimosios vietos, yra“ įrašyti žodžius „ne daugiau kaip“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Bazinės draudimo įmokos dydis lengviesiems automobiliams ir jų pagrindu sukonstruotoms transporto priemonėms, įskaitant mikroautobusus, kuriuose be vairuotojo vietos yra ne daugiau kaip 8 sėdimosios vietos, yra ne daugiau kaip 220 litų per metus. Sudarant konkrečią draudimo sutartį, draudimo įmokos dydis, atsižvelgiant į šio tipo transporto priemonės variklio cilindrų darbinį tūrį, negali viršyti bazinės draudimo įmokos daugiau kaip 1,5 karto, o jeigu transporto priemonė naudojama komerciniams vežimams – daugiau kaip 2 kartus.“
2. 14 straipsnio 2 dalyje po žodžių „transporto priemonėms yra“ įrašyti žodžius „ne daugiau kaip“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„2. Bazinės draudimo įmokos dydis krovininiams automobiliams ir jų pagrindu sukonstruotoms transporto priemonėms yra ne daugiau kaip 375 litai per metus. Sudarant konkrečią draudimo sutartį, draudimo įmokos dydis, atsižvelgiant į šio tipo transporto priemonės keliamąją galią, negali viršyti bazinės draudimo įmokos daugiau kaip 1,3 karto, o atsižvelgiant į transporto priemonės naudojimo rūšį – daugiau kaip 2 kartus.“
3. 14 straipsnio 3 dalyje po žodžių „transporto priemonėms yra“ įrašyti žodžius „ne daugiau kaip“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„3. Bazinės draudimo įmokos dydis autobusams ir jų pagrindu sukonstruotoms transporto priemonėms yra ne daugiau kaip 350 litų per metus. Sudarant konkrečią draudimo sutartį, draudimo įmokos dydis, atsižvelgiant į šio tipo transporto priemonės bendrąją masę, negali viršyti bazinės draudimo įmokos daugiau kaip 1,3 karto, o atsižvelgiant į transporto priemonės naudojimo rūšį – daugiau kaip 1,9 karto.“
4. 14 straipsnio 4 dalyje po žodžių „transporto priemonėms yra“ įrašyti žodžius „ne daugiau kaip“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„4. Bazinės draudimo įmokos dydis motociklams, motoroleriams ir jų pagrindu sukonstruotoms transporto priemonėms yra ne daugiau kaip 80 litų per metus. Sudarant konkrečią draudimo sutartį, draudimo įmokos dydis, atsižvelgiant į transporto priemonės variklio cilindrų darbinį tūrį, negali viršyti bazinės draudimo įmokos daugiau kaip 1,5 karto.“
5. 14 straipsnio 5 dalyje po žodžių „savaeigiams mechanizmams yra“ įrašyti žodžius „ne daugiau kaip“ ir šią dalį išdėstyti taip:
6. 14 straipsnio 6 dalyje po žodžių „troleibusams yra“ įrašyti žodžius „ne daugiau kaip“ ir šią dalį išdėstyti taip:
7. 14 straipsnio 7 dalyje po žodžių „transporto priemonėms yra“, „mechanizmų priekaboms“ ir „transporto priemonėms“ įrašyti žodžius „ne daugiau kaip“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„7. Bazinės draudimo įmokos dydis lengvųjų automobilių priekaboms ir jų pagrindu sukonstruotoms transporto priemonėms yra ne daugiau kaip 40 litų per metus, traktorių ir savaeigių mechanizmų priekaboms – ne daugiau kaip 50 litų per metus, krovininių automobilių priekaboms ir jų pagrindu sukonstruotoms transporto priemonėms – ne daugiau kaip 100 litų per metus. Sudarant konkrečią draudimo sutartį, draudimo įmokos dydis, atsižvelgiant į priekabos keliamąją galią, šio tipo transporto priemonėms negali viršyti bazinės draudimo įmokos daugiau kaip 6 kartus.“
8. 14 straipsnio 8 dalyje po žodžių „registruota užsienyje, yra“ įrašyti žodžius „ne daugiau kaip“ ir šią dalį išdėstyti taip:
3 straipsnis. 15 straipsnio 1 dalies pakeitimas ir papildymas
Pakeisti ir papildyti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kartą per metus draudimo įmoka mažinama iki 50 procentų tam laikotarpiui, kuriam draudėjo pageidavimu jis buvo apsidraudęs, jeigu iki naujos draudimo sutarties sudarymo draudimas galiojo be pertraukos ir per šį laikotarpį transporto priemonės savininkas arba teisėtas valdytojas nepadarė su draudimo liudijime (polise) nurodyta transporto priemone autoavarijos, taip pat jeigu per šį laikotarpį nebuvo baustas už tai, kad transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų.“
4 straipsnis. 18 straipsnio 4 dalies papildymas
Papildyti 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Autoavarijos metu padarytos žalos dydį nustato draudikas, apdraudęs atsakingo už autoavarijos metu padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę, arba šio įstatymo 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis ekspertų ir (ar) turto vertintojų išvadomis bei dokumentais, patvirtinančiais autoavarijos metu padarytos žalos faktą ir dydį. Kai automobilį remontuoti ekonomiškai tikslinga, nustatant autoavarijos metu padarytos žalos dydį remontuotinas automobilis (jo detalės, dalys, mazgai ir panašiai) dėl nusidėvėjimo nenuvertinamas. Jeigu draudiko ar Biuro ekspertas neatvyko per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, nukentėjęs autoavarijoje asmuo turi teisę pasamdyti turto vertintoją, kad šis nustatytų turtui padarytos žalos dydį. Tokiu atveju draudikas ar Biuras privalo atlyginti žalą ir atlyginti nukentėjusio asmens turėtas turto vertintojo samdymo išlaidas. Jeigu yra pateiktas prašymas atlyginti žalą asmeniui, draudikas turi teisę siųsti nukentėjusį autoavarijos metu asmenį atlikti medicininę apžiūrą arba vadovautis Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos ar kitų įstaigų bei įmonių, turinčių teisę nustatyti žalos sveikatai dydį, išvadomis. Nukentėjęs autoavarijos metu asmuo turi teisę papildomai savo iniciatyva ir savo lėšomis kreiptis į turto vertintoją, kad šis nustatytų turtui padarytos žalos dydį.“