VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ IR ORGANIZACIJŲ NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO KOMENTARO PATVIRTINIMO
2000 m. sausio 7 d. Nr. 7
Vilnius
Vadovaudamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos – centrinio mokesčio administratoriaus nuostatais, Mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 61-1525) 16 straipsniu, Lietuvos Respublikos įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu (Žin., 1994, Nr. 59-1156) ir siekdamas nustatyti vienodą įmonių bei organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio administravimo tvarką:
1. Tvirtinu Lietuvos Respublikos įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo komentarą (pridedama).
2. Nustatau, kad apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų darbuotojai, administruojantys įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestį, turi laikytis šio komentaro nuostatų, jeigu įstatymas ar kitas bendro pobūdžio norminis aktas nenustatys kitaip.
PATVIRTINTA
Valstybinės mokesčių inspekcijos
prie Finansų ministerijos
viršininko2000 m. sausio 7 d.
įsakymu Nr. 7
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ IR ORGANIZACIJŲ NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO KOMENTARAS
PAAIŠKINIMAI:
2. Straipsnių pabaigoje patamsintu šriftu skliausteliuose nurodyta šių straipsnių įsigaliojimo data, jei šie straipsniai yra panaikinti, tai nurodyta jų redakcijos galiojimo data, taip pat nurodyta šiuos straipsnius keitusių įstatymų įsigaliojimo data, numeris, paskelbimo „Valstybės žiniose“ data ir šio leidinio numeris.
4. Komentuojami įstatymo straipsniai, galioję nuo 1995 metų, todėl komentare nurodytos 1995 metais galiojusios straipsnių nuostatos bei visos straipsnių keitimo nuo 1995 metų redakcijos.
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas reglamentuoja juridinių asmenų ir juridinio asmens teisių neturinčių įmonių nekilnojamojo turto, kuriam nustatyta teisinė registracija, apmokestinimą.
(nuo 1995 01 01 – pagal 1994 07 20 įstatymą Nr. I-565, Žin., 1994, Nr. 59-1156, iki 1996 07 18, panaikintas 1996 07 04 įstatymu Nr. I-1436, Žin., 1996, Nr. 68-1635)
Komentaras
Šis įstatymas reglamentuoja nekilnojamojo turto mokestį už turimą nekilnojamąjį turtą, kuriam nustatyta teisinė registracija. Šį mokestį privalo mokėti juridiniai asmenys ir juridinio asmens teisių neturinčios įmonės. Turtas registruojamas Vyriausybės 1991 07 25 nutarimo Nr. 297 „Dėl pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo“ (Žin.,1991, Nr. 23-630) nustatyta tvarka.
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas reglamentuoja juridiniams asmenims ir juridinio asmens teisių neturinčioms įmonėms ir organizacijoms nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka privaloma teisinė registracija, apmokestinimą.
(nuo 1996 07 19 – pagal 1996 07 04 įstatymą Nr. I-1436, Žin., 1996, Nr. 68-1635)
Komentaras
Nuo 1996 07 19 nekilnojamojo turto mokestis mokamas už nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurį privaloma registruoti. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, kaip nustatyta Civilinio kodekso 149 str. ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo (1996 10 16 Nr. I-1539, Žin., 1996, Nr. 100- 2261) 12 straipsnyje, atsiranda tik turtą ir teises į šį turtą įregistravus Nekilnojamojo turto registre (toliau – Registre). Todėl nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinamas juridiniams asmenims ir juridinio asmens teisių neturinčioms įmonėms bei organizacijoms nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Nekilnojamasis turtas registruojamas Vyriausybės 1998 01 22 nutarimo Nr. 85 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ (Žin, 1998, Nr. 9-219) nustatyta tvarka. Iki šio nutarimo įsigaliojimo (1998 m. sausio 28 d.) nekilnojamasis turtas buvo registruojamas Vyriausybės 1996 08 23 nutarimo Nr. 1011 „Dėl teisinio statinių registravimo laikinosios tvarkos patvirtinimo“(Žin.,1996, Nr. 82-1981) nustatyta tvarka.
2 straipsnis. Mokesčio objektas
Mokesčio objektas yra Lietuvos Respublikos teritorijoje juridiniams asmenims ir juridinio asmens teisių neturinčioms įmonėms nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, kuriam nustatyta teisinė registracija, išskyrus žemę.
(nuo 1995 01 01 – pagal 1994 07 20 įstatymą Nr. I-565, Žin., 1994, Nr. 59-1156, iki 1996 07 18, panaikintas 1996 07 04 įstatymu Nr. I-1436, Žin., 1996, Nr. 68-1635)
Komentaras
Mokesčio objektas yra juridiniams asmenims ir juridinio asmens teisių neturinčioms įmonėms nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, kuris registruojamas Vyriausybės 1991 07 25 nutarimo Nr. 297 „Dėl pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo“ (Žin., 1991, Nr. 23-630) nustatyta tvarka.
2 straipsnis. Mokesčio objektas
Mokesčio objektas yra Lietuvos Respublikos teritorijoje juridiniams asmenims ir juridinio asmens teisių neturinčioms įmonėms ir organizacijoms nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, kuriam privaloma teisinė registracija, išskyrus žemę.
(nuo 1996 07 19 – pagal 1996 07 04 įstatymą Nr. I-1436, Žin., 1996, Nr. 68-1635)
Komentaras
Mokesčio objektas yra juridiniams asmenims ir juridinio asmens teisių neturinčioms įmonėms bei organizacijoms nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, kurį privaloma registruoti Registre. Šį Registrą administruoja Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė (buvęs Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras, toliau – Registro įmonė). Kokį nekilnojamąjį turtą privaloma teisiškai registruoti, vadovaudamasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo (1996 09 24 Nr. I-1539, Žin., 1996, Nr. 100-2261) ir Vyriausybės 1998 01 22 nutarimo Nr. 85 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ (Žin, 1998, Nr. 9-219) nuostatomis, sprendžia Registro įmonė. Atsižvelgus į tai, kad ne visas turto rūšis privaloma teisiškai registruoti, buvo pakeistas įstatymo 2 straipsnis ir nustatyta, kad nekilnojamojo turto mokestis turi būti mokamas tik už tokį turtą, kurį privaloma teisiškai registruoti.
Nekilnojamojo turto mokestis nemokamas už tą turtą, kurio nereikia registruoti Registre (pvz., už laikinuosius įrenginius). Nekilnojamojo turto mokestis taip pat nemokamas už tokį turtą, kuris naudojamas patikėjimo teise (pvz., sveikatos priežiūros viešosios įstaigos, miškų urėdijos už tą turtą, kurį naudoja patikėjimo teise, nekilnojamojo turto mokesčio nemoka). Mokestis taip pat nemokamas už pagal panaudos ar nuomos sutartį naudojamą turtą. Šiuo atveju mokestį moka turto savininkas (jeigu jis yra šio mokesčio mokėtojas). Tačiau turto savininkas, sudarydamas nuomos ar panaudos sutartį, vadovaudamasis Civilinio kodekso nuostatomis, turto naudotoją gali įpareigoti mokėti už jį nekilnojamojo turto mokestį.
Jeigu fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą savo veikloje naudoja personalinė įmonė, tai už šį turtą mokestis nemokamas, nes turtas šiuo atveju nėra įmonės nuosavybė, o fizinis asmuo, kaip jo savininkas, nėra šio mokesčio mokėtojas. Jeigu nekilnojamasis turtas yra įregistruotas personalinės įmonės vardu, tai mokestį privalo mokėti personalinė įmonė.
Jeigu bankai už negrąžintas skolas iš įmonių bei organizacijų perimtą nekilnojamąjį turtą įregistruoja savo vardu, tai nuo kito mėnesio po šio turto teisinio įregistravimo už šį turtą privalo mokėti nekilnojamojo turto mokestį. Tačiau jeigu bankai tokio turto savo vardu neperregistruoja ir teisinė registracija lieka įmonių bei organizacijų vardu, tai nekilnojamojo turto mokestį ir toliau privalo mokėti minėtos įmonės bei organizacijos.
Nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo prievolė atsiranda iš nuosavybės teisės į šį turtą, neatsižvelgiant į tai, ar jis naudojamas ūkinėje-komercinėje veikloje, ar ne. Todėl nekilnojamojo turto mokestis mokamas ir už veikloje nenaudojamą ar areštuotą nekilnojamąjį turtą.
Be to, pagal Civilinio kodekso 255 straipsnį nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notaro patvirtinta ir per 3 mėnesius įregistruota Registro įmonėje, o pagal Statybos įstatymo (1996 03 19 Nr. I-1240, Žin., 1996, Nr. 32-788) nuostatas nepriimto naudoti ir teisiškai neįregistruoto statinio negalima naudoti. Vadovaujantis minėtu įstatymu, statybų valstybinę priežiūrą atlieka apskričių viršininkų administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos. Todėl, jeigu įmonė naudoja teisiškai neįregistruotus statinius, mokesčių inspekcijos pareigūnai privalo įspėti šias tarnybas, kad jos už savavališką statinių naudojimą įmonės atsakingiems asmenims taikytų sankcijas, numatytas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1892 straipsnyje.
Turto pardavimo atveju pardavėjas, kol turtas neperregistruotas pirkėjo vardu, yra to turto savininkas ir nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojas.
Nekilnojamojo turto mokestis nemokamas už žemę (įskaitant ir esančią po objektais). Ši žemė apmokestinama remiantis kitais mokesčių įstatymais.
3 straipsnis. Mokesčio mokėtojai
Mokestį moka juridiniai asmenys ir juridinio asmens teisių neturinčios įmonės. Nuo mokesčio atleidžiama:
1) užsienio valstybių diplomatinės ir konsulinės atstovybės, jei jų atstovaujamose valstybėse Lietuvos Respublikos diplomatinė ar konsulinė atstovybės yra atleistos nuo tokių pat ar analogiškų mokesčių;
2) sveikatos apsaugos, mokslo ir studijų, švietimo, kultūros, sporto, socialinės globos ir rūpybos bei vaikų ikimokyklinės įstaigos, įmonės ir organizacijos;
3) gyvenamųjų namų eksploatavimo, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijos, aptarnaujančios tik savo narius;
8) laisvųjų ekonominių zonų įmonės (nuo 1996 04 19 – pagal 1996 03 28 įstatymą Nr. I-1253, Žin., 1996, Nr. 35-860).
Bendros įmonės ir užsienio kapitalo įmonės šį mokestį moka ta pačia tvarka kaip ir Lietuvos Respublikos įmonės, jeigu dvišalėse tarpvalstybinėse sutartyse nenumatyta kitaip.
(nuo 1995 01 01 – pagal 1994 07 20 įstatymą Nr. I-565, Žin., 1994, Nr. 59-1156, iki 1996 07 18, panaikintas 1996 07 04 įstatymu Nr. I-1436, Žin., 1996, Nr. 68-1635)
Komentaras
Kokios įmonės pagal šį straipsnį laikomos atleistomis nuo nekilnojamojo turto mokesčio, yra išvardyta Finansų ministerijos 1995 07 17 įsakyme Nr. 82 (Žin., 1995, Nr. 60-1521). Plačiau apie neapmokestinamą nekilnojamąjį turtą yra paaiškinta šio įstatymo 5 straipsnio šiuo metu galiojančios redakcijos komentare.
3 straipsnis. Mokesčio mokėtojai
Mokestį moka juridiniai asmenys ir juridinio asmens teisių neturinčios įmonės ir organizacijos, įregistruotos Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka.
(nuo 1996 07 19 – pagal 1996 07 04 įstatymą Nr. I-1436, Žin., 1996, Nr. 68-1635)
Komentaras
Nekilnojamojo turto mokestį už nuosavybės teise priklausantį turtą privalo mokėti visos (išskyrus šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytąsias) Lietuvos Respublikoje įregistruotos visų rūšių turinčios ir neturinčios juridinio asmens teises įmonės, įstaigos, organizacijos, kredito unijos, bankai, susivienijimai ir asociacijos bei kiti juridiniai asmenys, įregistruoti Lietuvos Respublikoje. Mokestį už Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą privalo mokėti užsienio įmonių atstovybės bei užsienio bankų filialai ir atstovybės, įregistruotos Lietuvos Respublikoje.
Pagal šį įstatymą nekilnojamojo turto mokesčio nemoka fiziniai asmenys už jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, taip pat šio mokesčio nemoka užsienyje įsteigtos bei registruotos įmonės, įstaigos ir organizacijos, neturinčios Lietuvos Respublikoje įregistruotų filialų bei atstovybių, bet Lietuvos Respublikos teritorijoje turinčios nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.
4 straipsnis. Mokesčio tarifas
Metinis mokesčio tarifas:
1) nekilnojamajam turtui, kuris naudojamas mokėtojo įstatuose numatytai veiklai, – 1 procentas nekilnojamojo turto mokestinės vertės;
Savivaldybių tarybos, į kurių biudžetus įskaitomas mokestis, turi teisę mokesčio tarifą sumažinti, bet ne daugiau kaip 50 procentų.
(nuo 1995 01 01 – pagal 1994 07 20 įstatymą Nr. I-565, Žin., 1994, Nr. 59-1156, iki 1996 07 18, panaikintas 1996 07 04 įstatymu Nr. I-1436, Žin., 1996, Nr. 68-1635)
Komentaras
Nuo 1995 01 01 iki 1996 07 18 už mokesčio mokėtojo veikloje naudojamą nekilnojamąjį turtą reikėjo mokėti 1 procentą jo mokestinės vertės, o už mokėtojo įstatuose numatytai veiklai nenaudojamą nekilnojamąjį turtą – 5 procentus jo mokestinės vertės. Turto naudojimas pagal paskirtį nustatomas vadovaujantis mokėtojo pateiktais turto naudojimą pagal paskirtį įrodančiais juridinę galią turinčiais dokumentais.
4 straipsnis. Mokesčio tarifas
Metinis mokesčio tarifas – 1 procentas nekilnojamojo turto mokestinės vertės.
(nuo 1996 07 19 – pagal 1996 07 04 įstatymą Nr. I-1436, Žin., 1996, Nr. 68-1635)
Komentaras
Nuo 1996 07 19 nekilnojamojo turto mokesčio tarifas – 1 procentas nekilnojamojo turto mokestinės vertės neatsižvelgiant į tai, ar turtas veikloje naudojamas, ar ne.
5 straipsnis. Mokesčio lengvatos
Neapmokestinama:
2) nekilnojamasis turtas, neatlygintinai perduotas naudotis labdaros organizacijoms ir fondams, kultūros, sporto, švietimo, sveikatos, socialinės globos ir rūpybos įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms;
3) religinių bendruomenių patalpos, pastatai ir statiniai, naudojami tik kulto veiklai bei socialinei globai ir rūpybai, kulto reikmenų gamybai;
(nuo 1995 01 01 – pagal 1994 07 20 įstatymą Nr. I-565, Žin., 1994, Nr. 59-1156, iki 1996 07 18, panaikintas 1996 07 04 įstatymu Nr. I-1436, Žin., 1996, Nr. 68-1635)
Komentaras
Šio turto apmokestinimo tvarka yra paaiškinta 5 straipsnio šiuo metu galiojančios redakcijos komentare.
5 straipsnis. Mokesčio lengvatos
(nuo 1996 07 19 – pagal 1996 07 04 įstatymą Nr. I-1436, Žin., 1996, Nr. 68-1635)
Komentaras
Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas užsienio valstybių diplomatinių ir konsulinių įstaigų nekilnojamasis turtas pariteto pagrindu, t. y. neapmokestinamas tų užsienio valstybių diplomatinių ir konsulinių įstaigų nekilnojamasis turtas, kuriose mūsų valstybės atitinkamam turtui numatytos tokios pat mokesčių lengvatos.
Komentaras
Nekilnojamojo turto mokesčio už nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą nemoka valstybės ir savivaldybės įmonės, veikiančios pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą (1994 12 21 Nr. I-722, Žin.,1994, Nr. 102-2049). Visų rūšių bendrovės, veikiančios pagal Akcinių bendrovių įstatymą (1994 07 05 Nr. I- 528, Žin.,1994, Nr. 55-1046), kurių visos ar dalis akcijų priklauso valstybei ar savivaldybei, už joms nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą nekilnojamojo turto mokestį privalo mokėti, nes šiame įstatyme tokioms bendrovėms mokesčio lengvatų nenumatyta.
Komentaras
Nekilnojamojo turto mokesčio nemoka biudžetinės įstaigos, veikiančios pagal Biudžetinių įstaigų įstatymą (1995 12 05 Nr. I- 1113, Žin.,1995, Nr. 104-2322) ir išlaikomos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba bei jos teritoriniai skyriai, veikiantys pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą (1991 05 21 Nr. I-1336, Žin.,1991, Nr. 17-447), bei Lietuvos darbo birža ir Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba, veikiančios pagal Bedarbių rėmimo įstatymą (1990 12 13 Nr. I-864, Žin., 1991, Nr. 2-25), nėra biudžetinės įstaigos, todėl už nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą jos privalo mokėti nekilnojamojo turto mokestį.
Komentaras
Nekilnojamojo turto mokesčio nemoka religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai, veikiantys pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą (1995 10 04 Nr. I-1057, Žin., 1995, Nr. 89- 1985), už nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris naudojamas šiame straipsnyje nurodytai veiklai.
Komentaras
Nekilnojamojo turto mokesčio nemoka įmonės, įstaigos ar organizacijos už nuosavybės teise priklausančius pastatus, statinius ar jų dalis, kuriuose teikiamos laidojimo ir kapinių paslaugos.
Komentaras
Nekilnojamojo turto mokesčio už nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą nemoka invalidų draugijos ir jų akcinės bendrovės bei uždarosios akcinės bendrovės, kurių visos akcijos priklauso invalidų draugijoms, kitų rūšių įmonės, kurių steigėjai yra tik invalidų draugijos.
Komentaras
Finansų ministerijos 1995 07 17 įsakymo Nr. 82 „Dėl įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojų ir lengvatų“ (Žin., 1995, Nr. 60-1521) 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad nuo nekilnojamojo turto mokesčio atleistos žemės ūkio įmonės – tai visos įmonės, kurios gamina žemės ūkio produkciją ir teikia paslaugas žemės ūkiui, bei tos įmonės, kurių pajamos (įplaukos) iš minėtos veiklos sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų pajamų (įplaukų).
Lietuvos Respublikos finansų ministro 1995 12 27 įsakyme Nr. 134 „Dėl Finansų ministerijos 1992 03 26 Nr. 43N ir 1993 07 12 Nr. 40N raštų panaikinimo“ (Žin., 1996, Nr. 1-36) nustatyta, kad įstatymuose numatytos mokesčių (taip pat ir nekilnojamojo turto mokesčio) lengvatos žemės ūkio produkciją gaminančioms ir paslaugas žemės ūkiui teikiančioms įmonėms nuo 1996 01 01 taikomos tuo atveju, jei jų vykdoma veikla atitinka Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus A sekcijos 01 skyriaus 01.1 (žemės ūkio kultūrų auginimas; prekinė daržininkystė; sodininkystė), 01.2 (gyvulininkystė), 01.3 (žemės ūkio kultūrų ir gyvulių auginimas) ir 01.4 (žemdirbystę ir gyvulininkystę aptarnaujančios, išskyrus veterinariją, veiklos rūšys) grupėse nurodytą veiklą.
Šiame įsakyme taip pat nurodyta, kad teikiant mokesčių lengvatas, žemės ūkio produkcijai taip pat priskiriama ir tvenkinių žuvininkystės produkcija, o su žemės ūkio produkcijos gamyba susijusioms paslaugoms priskiriamos minėtame įsakyme išvardytos žemės ūkio įmonėms ir ūkininkams teikiamos paslaugos.
Todėl, atsižvelgiant į visa tai, žemės ūkio įmonės (tarp jų ir žemės ūkio bendrovės), kurios nevykdo jokios veiklos arba kurių metinės pajamos iš kitos, ne žemės ūkio veiklos (taip pat iš savo ilgalaikio turto pardavimo) sudaro daugiau kaip 50 proc. visų pajamų, kaip ir visos kitos įmonės, privalo mokėti nekilnojamojo turto mokestį, nes joms mokesčio lengvata, kaip žemės ūkio įmonėms, netaikoma.
Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 5 str. 1 dalies 16 punkte (1997 06 17 įstatymo Nr. VIII-267 redakcija, Žin., 1997, Nr. 64-1497) nustatyta, kad šiuo mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamasis turtas, esantis bankrutavusios įmonės balanse.
Todėl žemės ūkio įmonės (žemės ūkio bendrovės), kurios buvo atleistos nuo nekilnojamojo turto mokesčio (kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos nuo metų pradžios iki bankrutavusios bendrovės statuso suteikimo sudarė ne mažiau kaip 50 proc. visų pajamų), suteikus joms bankrutavusios bendrovės statusą, šio mokesčio ir toliau nemoka. O žemės ūkio įmonės (žemės ūkio bendrovės), kurios privalėjo mokėti nekilnojamojo turto mokestį (kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos nuo metų pradžios iki bankrutavusios bendrovės statuso suteikimo sudarė mažiau kaip 50 proc. visų pajamų arba kurios veiklos visai nevykdė), šio mokesčio nebemoka nuo kito mėnesio po bankrutavusios bendrovės statuso suteikimo.
Jeigu žemės ūkio įmonė (žemės ūkio bendrovė) likviduojasi ne dėl bankroto, o dėl kitų priežasčių (pvz., pajininkų sprendimu), tai tos žemės ūkio įmonės (žemės ūkio bendrovės), kurios privalėjo mokėti nekilnojamojo turto mokestį (kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos nuo metų pradžios iki likviduojamos įmonės (bendrovės) statuso suteikimo sudarė mažiau kaip 50 proc. visų pajamų arba kurios tą laikotarpį veiklos nevykdė), suteikus joms likviduojamos (ne dėl bankroto) įmonės (bendrovės) statusą, šį mokestį ir toliau privalo mokėti.
Žemės ūkio bendrovių įstatymo (1991 04 16 Nr. I-1222, Žin., 1991, Nr. 13-328) 33 straipsnyje nustatyta, kad likviduojama žemės ūkio bendrovė gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie susiję su jos likvidavimu, t. y. likviduojama žemės ūkio bendrovė negali vykdyti jokios kitos (taip pat ir žemės ūkio) veiklos. Todėl žemės ūkio įmonės (žemės ūkio bendrovės), kurios buvo atleistos nuo nekilnojamojo turto mokesčio (kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos nuo metų pradžios iki likviduojamos bendrovės statuso suteikimo sudarė ne mažiau kaip 50 proc. visų pajamų), suteikus joms likviduojamos (ne dėl bankroto) žemės ūkio įmonės (bendrovės) statusą, šio mokesčio ir toliau neprivalo mokėti.
Komentaras
Nekilnojamojo turto mokesčio už nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą nemoka šiame punkte paminėtos bendrijos, jeigu jos aptarnauja tik savo narius. Jeigu šios bendrijos teikia paslaugas ne tik gyventojams, bet ir kitoms įmonėms ar organizacijoms, jos privalo mokėti nekilnojamojo turto mokestį.
Komentaras
Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas labdaros organizacijų ir paramos fondų, veikiančių pagal Labdaros ir paramos fondų įstatymą (1996 03 14 Nr. I-1232, Žin., 1996, Nr. 32- 787), nekilnojamasis turtas.
Komentaras
Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas Mokslų ir studijų įstatyme (1991 02 12 Nr. I-1052, Žin., 1991, Nr. 13-328) išvardytų institucijų (Lietuvos mokslų akademijos, aukštųjų mokyklų, mokslo institutų, kitų mokslo įstaigų) nekilnojamasis turtas.
Komentaras
Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas Švietimo įstatyme (1991 06 25 Nr. I-1489, Žin.,1991, Nr. 23-593) išvardytų švietimo įstaigų (ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo lavinimo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų, aukštesniųjų mokyklų, papildomojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigų bei kitų švietimo įstaigų) nekilnojamasis turtas.
Komentaras
Nekilnojamojo turto mokesčio už nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą nemoka tos socialinės globos ir rūpybos įstaigos, kurios vykdo socialinės globos ir rūpybos funkcijas, numatytas Vyriausybės 1994 05 09 nutarime Nr. 360 „Dėl socialinės paramos koncepcijos“ (Žin., 1994, Nr. 36-653) bei Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (1996 03 14 Nr. I-1234, Žin., 1996, Nr. 33-807). Tai senelių bei vaikų namai, įstaigos, organizuojančios socialiai remtinų vaikų poilsį bei laisvalaikį. Socialinė globa ir rūpyba – tai visuma socialinių paslaugų, kurių dėka siekiama užtikrinti asmenims nuolatinę, visapusišką arba specialią priežiūrą, ryšius su visuomene, taip pat ginamos jų asmeninės ar turtinės teisės.
Komentaras
Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas visuomeninių organizacijų, veikiančių pagal Visuomeninių organizacijų įstatymą (1995 02 02 Nr. I-784, Žin., 1995, Nr. 18-400), nekilnojamasis turtas.
Komentaras
Šių objektų sąrašas yra patvirtintas Vyriausybės 1996 11 27 nutarimu Nr. 1400 „Dėl įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio“(Žin., 1996, Nr. 116-2726).
Komentaras
Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas laisvųjų ekonominių zonų įmonių, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymą (1995 06 28 Nr. I-976, Žin., 1995, Nr. 59-1462), nekilnojamasis turtas.
Komentaras
Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamasis turtas, nuosavybės teise priklausantis bankrutavusiai įmonei. Minėta lengvata netaikoma bankrutuojančiai įmonei, kol jai nesuteikiamas bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto įmonės statusas. Mokestis nebemokamas tik nuo kito mėnesio po bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto įmonės statuso suteikimo.
Komentaras
Savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę kai kuriems mokesčių mokėtojams sumažinti nekilnojamojo turto mokestį arba nuo šio mokesčio juos visai atleisti.
6 straipsnis. Nekilnojamojo turto mokestinė vertė
Nekilnojamąjį turtą, kuriam privaloma valstybinė teisinė registracija, įvertina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigtos arba įgaliotos valstybės institucijos.
Nekilnojamasis turtas įvertinamas mokestine verte pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą metodiką. Įvertinimas galioja penkerius metus, jeigu vartojimo kainų indeksas neviršija 1,25 per kalendorinius metus.
(nuo 1997 01 01- pagal 1996 07 04 įstatymą Nr. I-1436, Žin., 1996, Nr. 68-1635)
Komentaras
Nuo 1995 01 01 iki 1996 12 31 nekilnojamojo turto mokestinė vertė buvo nustatoma taip:
1) įmonių ir organizacijų, sudarančių balansą, nekilnojamojo turto mokestine verte laikoma šio turto pradinė vertė, indeksuota taikant Vyriausybės nustatytus koeficientus;
2) įmonių ir organizacijų, nesudarančių balanso, nekilnojamojo turto mokestine verte laikoma vertė, pagal kurią šis turtas apskaitytas nekilnojamąjį turtą registruojančioje valstybinėje institucijoje.
Nuo 1997 01 01, įsigaliojus šiam straipsniui, nekilnojamojo turto mokestinę vertę nustato Registro įmonė Vyriausybės 1996 11 27 nutarimo Nr. 1400 „Dėl įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio“ (Žin.,1996, Nr. 116-2726) nustatyta tvarka. Pagal šią tvarką nuo 1997 01 01 iki 1997 10 01 nekilnojamojo turto mokestinė vertė buvo šio turto atstatomoji vertė, sumažinta 50 procentų. Šis nekilnojamojo turto mokestinės vertės nustatymo metodas galiojo apskaičiuojant 1997 metų pirmų trijų ketvirčių (nuo 1997 01 01 iki 1997 10 01) turto mokestinę vertę.
Nuo 1997 10 01 įsigaliojo minėtojo Vyriausybės nutarimo pakeitimas, kuriame nustatyta, kad nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra jo atstatomoji vertė (skaičiuojant fizinio nusidėvėjimo procentą), pritaikius Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti prie Finansų ministerijos nutarimais nustatomus vietovės pataisos koeficientus (Vyriausybės 1997 07 28 nutarimo Nr. 832 redakcija, Žin., 1997, Nr. 72-1842). Šis mokestinės vertės nustatymo metodas taikomas nuo 1997 10 01, t. y. apskaičiuojant nekilnojamojo turto mokestinę vertę nuo 1997 metų IV ketvirčio.
Tie nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojai, kurių nekilnojamasis turtas 1997 metais jau buvo inventorizuotas bei įvertintas, turto mokestinę vertę, pagal kurią turėjo būti mokamas nekilnojamojo turto mokestis nuo 1997 metų IV ketvirčio, galėjo patikslinti patys pagal pastato techninės apskaitos bylos duomenis. Tie mokesčių mokėtojai, kurie dar nebuvo atlikę savo nekilnojamojo turto inventorizacijos ir jo įvertinimo arba kuriems buvo neaišku, kaip patikslinti savo nekilnojamojo turto mokestinę vertę, privalėjo kreiptis į Registro įmonę. Kaip nuo 1997 metų IV ketvirčio perskaičiuoti nekilnojamojo turto 1 mokestinę vertę ir nekilnojamojo turto mokestį, plačiau yra paaiškinta finansų ministro 1997 11 20 įsakyme Nr. 193 (Žin., 1997, Nr. 107-2718).
Atstatomoji vertė, kuri naudojama nekilnojamojo turto mokestinei vertei nustatyti, yra lygi tuo metu galiojančiais statybos įkainiais vertinamo objekto statybos kainai atėmus to objekto nusidėvėjimą. Objekto nusidėvėjimas gali būti fizinis, funkcinis ir moralinis. Kadangi dvi paskutines nusidėvėjimo rūšis apskaičiuoti gana sudėtinga, todėl, nustatant turto atstatomąją vertę, iš objekto statybos kainos atimamas tik fizinis šio objekto nusidėvėjimas.
Nekilnojamojo turto įvertinimas pagal šį įstatymą galioja 5 metus, jei vartojimo kainų indeksas neviršija 1,25 per kalendorinius metus. Todėl, jeigu įmonė dėl įvairių priežasčių (dažniausiai to reikalauja bankai, išduodami paskolas) atlieka naują savo nekilnojamojo turto įvertinimą, tai pagal naują turto vertę perskaičiuoti mokesčio nereikia.
Jeigu mokesčių mokėtojai 1997 metais, kaip nustatyta Vyriausybės 1996 11 27 nutarime Nr. 1400 „Dėl įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio“(Žin., 1996, Nr. 116-2726), kreipėsi į Registro įmonę dėl savo turto įvertinimo, bet ši nespėjo laiku jo įvertinti ir nustatyti mokestinės vertės, tai nekilnojamojo turto mokestinę vertę galima skaičiuoti pagal 1995 ir 1996 metais galiojusią tvarką. Atlikus turto įvertinimą, nekilnojamojo turto mokestį pagal naują mokestinę vertę reikia perskaičiuoti nuo 1997 01 01. Nuo šios datos iki 1997 10 01 nekilnojamojo turto mokestinę vertę reikėjo skaičiuoti, to turto atstatomąją vertę sumažinant 50 procentų, o nuo 1997 10 01 turto atstatomoji vertė turėjo būti dauginama iš vietovės pataisos koeficientų. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu, delspinigiai už atsiradusią mokesčio nepriemoką šiuo atveju turi būti skaičiuojami. Tačiau kadangi ši nepriemoka atsiranda ne dėl mokesčių mokėtojų kaltės, todėl vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 391 straipsniu, nuo šių delspinigių mokesčių mokėtojas gali būti atleistas šio įstatymo nustatyta tvarka.
Jeigu atliekama turto rekonstrukcija, po kurios padidėja turto vertė ir ši rekonstrukcija registruojama Registro įmonėje, tai nuo kito mėnesio po jos teisinio įregistravimo privaloma mokėti nekilnojamojo turto mokestį kaip už naujai pastatytą turtą. Pildoma Finansų ministerijos 1995 01 05 rašto Nr. 1N 2 priede (Žin., 1995, Nr. 4-88) nurodyta lentelė. Jeigu atliekamas turto remontas, taip pat ir toks, kurio išlaidos viršija 50 proc. turto įsigijimo vertės, tai papildomai nekilnojamojo turto mokesčio mokėti nereikia, nes remontas Registro įmonėje neregistruojamas.
7 straipsnis. Mokesčio apskaičiavimas
Mokėtojai mokestį už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą kiekvienais metais apskaičiuoja pagal nekilnojamojo turto tų metų sausio 1 dienos mokestinę vertę ir apskaičiavimą iki kovo mėnesio 1 dienos pateikia miesto (rajono) valstybinei mokesčių inspekcijai.
Ar teisingai apskaičiuotas mokestis kontroliuoja miestų (rajonų) valstybinės mokesčių inspekcijos.
Mokestis už naujai įsigytą ar pastatytą apmokestinamąjį nekilnojamąjį turtą skaičiuojamas po 1/12 metinės sumos už kiekvieną mėnesį, pradedant kitu mėnesiu po šio turto teisinio įregistravimo. Mokesčio apskaičiavimas teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai pateikiamas praėjus vienam mėnesiui po šio turto teisinio įregistravimo. Už naujai įsigytą turtą mokestis paskirstomas proporcingai likusiems mokėjimo terminams.
Nuosavybės teisei į nekilnojamąjį turtą perėjus kitam asmeniui arba netekus to turto, mokestis neskaičiuojamas nuo kito mėnesio po turto teisinės registracijos pakeitimo.
(nuo 1995 01 01 – pagal 1994 07 20 įstatymą Nr. I-565, Žin., 1994, Nr. 59-1156)
Mokėtojai, laiku nesumokėję mokesčio, jį sumoka ne daugiau kaip už dvejus praėjusius metus. Patikslinti mokestinę vertę bei mokesčio apskaičiavimą ir grąžinti arba išieškoti mokestį leidžiama taip pat ne daugiau kaip už dvejus praėjusius metus.
(nuo 1995 01 01 – pagal 1994 07 20 įstatymą Nr. I-565, Žin., 1994, Nr. 59-1156, iki 1996 06 30, panaikintas 1996 04 30 įstatymu Nr. I-1311, Žin., 1996, Nr. 46-1106)
Laiku neapmokestinti mokėtojai apmokestinami, mokestis išieškomas, grąžinamas bei patikslinamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
(nuo 1996 07 01 – pagal 1996 04 30 įstatymą Nr. I-1311, Žin., 1996, Nr. 46-1106)
Komentaras
Mokesčių mokėtojai, apskaičiuodami nekilnojamojo turto mokestį, pildo Finansų ministerijos 1995 01 05 rašto Nr. 1N 1 priede (Žin., 1995, Nr. 4-88) nurodytą lentelę, į ją įrašydami mokestinę vertę, kuri 1995 ir 1996 metais buvo nustatoma šio įstatymo 11 str. 2 dalyje išdėstyta tvarka, o nuo 1997 metų yra nurodoma Registro įmonės išduotame pažymėjime. Šį apskaičiavimą (nuo 1997 metų ir pažymėjimą) iki einamųjų metų kovo 1 dienos mokesčių mokėtojai privalo pateikti savo apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skyriui. Registro įmonės pažymėjimas su jame nurodyta nekilnojamojo turto mokestine verte, apskaičiuojant nekilnojamojo turto mokestį, galioja 5 metus, jeigu vartojimo kainų indeksas neviršija 1,25 per kalendorinius metus.
Mokesčio mokėtojai už įsigytą naują ar pastatytą nekilnojamąjį turtą mokesčio apskaičiavimą pateikia iki mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį turtas buvo įregistruotas, pabaigos (pildoma apskaičiavimo forma, nurodyta Finansų ministerijos 1995 01 05 rašto Nr. 1N 2 priede (Žin., 1995, Nr. 4-88). Tokia pat forma pildoma ir netekus nekilnojamojo turto. Tuo atveju, kai tą patį mėnesį vienas nekilnojamasis turtas įgyjamas, o kitas – prarandamas, pildomi 2 apskaičiavimai – vienas įgyto turto, nurodoma, kiek papildomai reikia mokėti nekilnojamojo turto mokesčio, o kitas – prarasto nekilnojamojo turto, rodantis, kiek šio mokesčio reikės mokėti mažiau.
Jeigu įmonė dalį turto, kuriam mokestinė vertė (atstatomoji vertė, padauginta iš vietovės pataisos koeficiento) jau buvo nustatyta, parduoda, tai likusios turto dalies mokestis skaičiuojamas pagal ankstesnį įvertinimą, apskaičiuotą proporcingai likusiai turto daliai.
Nekilnojamojo turto mokestį už įsigytą naują nekilnojamąjį turtą įmonė privalo pradėti skaičiuoti nuo kito mėnesio po šio turto teisinio įregistravimo Registre, o pardavus nekilnojamąjį turtą ar jo kitaip netekus, nekilnojamojo turto mokestis nebeskaičiuojamas nuo kito mėnesio po šio turto teisinės registracijos pasikeitimo.
Nuo 1995 01 01 iki 1996 06 30 mokesčių mokėtojai, laiku nesumokėję nekilnojamojo turto mokesčio, privalėjo jį sumokėti ne daugiau kaip dvejų praėjusių metų. Patikslinti mokestinę vertę bei mokesčio apskaičiavimą ir grąžinti arba išieškoti mokestį tuo laikotarpiu buvo leidžiama taip pat ne daugiau kaip dvejų praėjusių metų.
Nuo 1996 07 01 laiku neapmokestinti mokėtojai apmokestinami, mokestis išieškomas, grąžinamas bei patikslinamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
8 straipsnis. Mokesčio mokėjimo tvarka
Mokestis mokamas po 1/4 metinės sumos pasibaigus ketvirčiui, per 25 dienas. Nekilnojamojo turto mokestis įskaitomas į savivaldybės, kurios teritorijoje yra turtas, biudžetą.
(nuo 1995 01 01 – pagal 1994 07 20 įstatymą Nr. I-565, Žin., 1994, Nr. 59-1156)
Komentaras
Įmonės, įstaigos ir organizacijos nekilnojamojo turto mokestį sumoka tos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skyriuje, kurioje jos registruotos. Jei šios įmonės ir organizacijos nekilnojamojo turto turi kitų savivaldybių teritorijose, tai apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skyrius kitų savivaldybių biudžetams tenkančią šio mokesčio dalį (pagal įmonės pateiktą mokesčio sumos paskirstymą) perveda atitinkamų apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų teritoriniams skyriams.
9 straipsnis. Atsakomybė už neteisingą mokesčio apskaičiavimą ir mokėjimą
Valstybinė mokesčių inspekcija, nustačiusi, kad mokėtojas nepateikė mokesčio apskaičiavimo arba apskaičiavo mokesčio mažiau negu priklausė, ne ginčo tvarka išieško papildomai apskaičiuotą mokesčio sumą ir jos dydžio baudą.
Jeigu mokestis laiku nesumokamas, už kiekvieną pavėluotą dieną mokami 0,3 procento delspinigiai.
(nuo 1995 01 01 – pagal 1994 07 20 įstatymą Nr. I-565, Žin., 1994, Nr. 59-1156, iki 1996 06 30, panaikintas 1996 04 30 įstatymu Nr. I-1311, Žin., 1996, Nr. 46-1106)
Komentaras
Nustačius, kad mokesčių mokėtojas nepateikė mokesčio apskaičiavimo arba apskaičiavo mokesčio mažiau negu priklausė, išieškoma papildomai apskaičiuota mokesčio suma. Jeigu mokestis laiku nesumokamas, už kiekvieną pavėluotą dieną mokami 0,3 procento delspinigiai. Šios nuostatos galiojo nuo 1995 01 01 iki 1996 06 30. Tačiau už šiuos pažeidimus, padarytus minėtu laikotarpiu, bet nustatytus šiuo metu, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 50 str. 7 dalies (1999 07 01 įstatymo Nr. VIII-1277 redakcija) nuostatomis, baudos netaikomos.
9 straipsnis. Atsakomybė už neteisingą mokesčio apskaičiavimą ir mokėjimą
Atsakomybė už mokesčio įstatymo pažeidimus ir mokesčio mokėjimo užtikrinimo priemonės taikomos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
(nuo 1996 07 01 – pagal 1996 04 30 įstatymą Nr. I-1311, Žin., 1996, Nr. 46-1106)
Komentaras
Nuo 1996 07 01 vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu (1995 06 28 Nr. I-974, Žin., 1995, Nr. 61-1525), už ne laiku sumokėtą mokestį skaičiuojami delspinigiai, o už apskaičiavimo nepateikimą ar mokesčio nuslėpimą atsakingi asmenys traukiami administracinėn (pagal ATPK 172-1 straipsnį) arba baudžiamojon (pagal BK 324 ir 325 straipsnius) atsakomybėn.
10 straipsnis. Ginčų nagrinėjimo tvarka
Ginčai dėl nekilnojamojo turto mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
(nuo 1995 01 01 – pagal 1994 07 20 įstatymą Nr. I-565, Žin., 1994, Nr. 59-1156)
Komentaras
Ginčai dėl nekilnojamojo turto mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo nagrinėjami Mokesčių administravimo įstatymo (1995 06 28 Nr. I-974, Žin., 1995, Nr. 61-1525) nustatyta tvarka.
11 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
Šis įstatymas įsigalioja nuo 1995 m. sausio 1 d., išskyrus 6 straipsnį, kuris įsigalioja nuo 1996 m. sausio 1 d., ir šio straipsnio paskutinę dalį, kuri įsigalioja nuo 1994 m. rugpjūčio 1 dienos.
Iki 6 straipsnio įsigaliojimo nekilnojamojo turto mokestinė vertė nustatoma taip:
1) įmonių ir organizacijų, sudarančių balansą, nekilnojamojo turto mokestine verte laikoma šio turto pradinė vertė, indeksuota taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus koeficientus;
Įmonei ar organizacijai draudžiama užsiimti veikla, jeigu nėra užregistruotas jai priklausantis nekilnojamasis turtas.
Iki valstybinės teisinės turto registracijos įstatymo įsigaliojimo nekilnojamasis turtas registruojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Šią tvarką Vyriausybė nustato iki 1994 m. lapkričio 1 d. kartu nustatydama ir privalomo registruoti nekilnojamojo turto sąrašą.
Vartojimo kainų indeksui per metus viršijant 1,25, nekilnojamojo turto vertė privalo būti indeksuojama Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka.
Iki 6 straipsnio įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybė:
1) įsteigia naujas, įgalioja esančias valstybines institucijas įvertinti nekilnojamąjį turtą pagal rinkos kainas bei mokestinės vertės nustatymo tvarką;
Akcinės bendrovės (buvusios valstybinės akcinės įmonės) nuo 1994 m. rugpjūčio 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. moka palūkanas už valstybinio kapitalo naudojimą galiojančia tvarka.
(nuo 1995 01 01 – pagal 1994 07 20 įstatymą Nr. I-565, Žin., 1994, Nr. 59-1156, iki 1996 07 18, panaikintas 1996 07 04 įstatymu Nr. I-1436, Žin., 1996, Nr. 68-1635)
Komentaras
Įstatymas įsigaliojo nuo 1995 m. sausio 1 d., tačiau šio įstatymo 6 straipsnis turėjo įsigalioti nuo 1996 m. sausio 1 d. ir nuo tada nekilnojamojo turto mokestinė vertė turėjo būti apskaičiuojama minėtame straipsnyje nustatyta tvarka. O nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1996 m. sausio 1 d. nekilnojamojo turto mokestinė vertė turėjo būti apskaičiuojama šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Tačiau Vyriausybė nutarimą, nustatantį, kad nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra jo atstatomoji vertė, pritaikius vietovės pataisos koeficientus, ir kad turtą privalo įvertinti Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras (šiuo metu – Registro įmonė), priėmė tik 1996 metų pabaigoje (1996 11 27 nutarimas Nr. 1400, Žin., 1996, Nr. 116-2726), todėl ir šio įstatymo 6 straipsnio įsigaliojimo terminas buvo atidėtas.
11 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
Šis įstatymas įsigalioja nuo 1995 m. sausio 1 d., išskyrus 6 straipsnį, kuris įsigalioja nuo 1997 m. sausio 1 d.
Iki 6 straipsnio įsigaliojimo nekilnojamojo turto mokestinė vertė nustatoma taip:
1) įmonių ir organizacijų, sudarančių balansą, nekilnojamojo turto mokestine verte laikoma šio turto pradinė vertė, indeksuota taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus koeficientus;
Komentaras
Šio įstatymo 6 straipsnis įsigaliojo tik nuo 1997 m. sausio 1 d., ir nekilnojamojo turto mokestinė vertė pagal šiame straipsnyje nustatytą tvarką turėjo būti skaičiuojama tik nuo 1997 m. sausio 1 dienos. Kaip pagal šią tvarką skaičiuoti nekilnojamojo turto mokestinę vertę, yra paaiškinta įstatymo 6 straipsnio komentare. O 1996 metais, kaip ir 1995 metais balansą sudarančių įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestine verte buvo laikoma šio turto pradinė vertė, indeksuota taikant Vyriausybės nustatytus koeficientus, o balanso nesudarančių įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestine verte laikoma vertė, pagal kurią šis turtas apskaitytas nekilnojamąjį turtą registruojančioje valstybinėje institucijoje.
______________