PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL VALSTYBINĖS PRIEŠGAISRINĖS PRIEŽIŪROS DARBO ORGANIZAVIMO INSTRUKCIJOS IR VALSTYBINĖS PRIEŠGAISRINĖS PRIEŽIŪROS DARBO DOKUMENTŲ FORMŲ PATVIRTINIMO
2003 m. birželio 20 d. Nr. 106
Vilnius
Vadovaudamasis Valstybinės priešgaisrinės priežiūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 739 (Žin., 2003, Nr. 57-2549) 12.3 punktu:
1. Tvirtinu pridedamus:
2. Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.
__________________
* Dokumentų formos nepateikiamos
PATVIRTINTA
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
departamento direktoriaus 2003 m. birželio 20
d. įsakymu Nr. 106
VALSTYBINĖS PRIEŠGAISRINĖS PRIEŽIŪROS DARBO ORGANIZAVIMO INSTRUKCIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros darbo organizavimo instrukcija (toliau vadinama – Instrukcija) reglamentuoja valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimą ir vykdymą.
2. Instrukcijoje vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, apibrėžtas Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatyme (Žin., 2002, Nr. 123-5518) ir Valstybinės priešgaisrinės priežiūros nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 739 (Žin., 2003, Nr. 57-2549).
II. VEIKLOS PLANAVIMAS
3. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos (toliau vadinama – VPPI) sudaro metinį pagrindinių priemonių ir ketvirtinį veiklos planus.
4. Metiniame pagrindinių priemonių plane nurodomos pagrindinės valstybinės priešgaisrinės priežiūros uždavinių įgyvendinimo priemonės. Apskričių centrų priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų (toliau vadinama – PGT) VPPI metiniuose pagrindinių priemonių planuose nurodomos tikrintinos VPPI bei šių tikrinimų datos. Ketvirtiniame veiklos plane nurodomi konkretūs metiniame pagrindinių priemonių plane įvardytų priemonių įvykdymo būdai (nurodomas tikrintinų objektų skaičius pagal kiekvieno priešgaisrinio techninio patikrinimo rūšį, informacinė, agitacinė ir kita veikla).
5. Vyriausioji valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcija (toliau vadinama – VVPPI) ir VPPI sudaro metinį objektų kontrolinių ir tikslinių priešgaisrinių techninių patikrinimų grafiką, į kurį įtraukiami visi tais metais tikrintini objektai. VVPPI ir VPPI metinius objektų priešgaisrinių techninių patikrinimų grafikus tvirtina šių inspekcijų viršininkai.
6. VVPPI pareigūnai, pasibaigus ataskaitiniam mėnesiui, šio mėnesio veiklos ataskaitą privalo pateikti VVPPI viršininkui, apskričių centrų PGT VPPI pareigūnai – VPPI viršininkui, kitų PGT VPPI pareigūnai – PGT viršininkui. Joje nurodomi objektai, kuriuose buvo atlikti priešgaisriniai techniniai patikrinimai, šių patikrinimų datos, tirti gaisrai, atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai, nagrinėtos administracinių teisės pažeidimų bylos, normatyvinis techninis darbas, informacinė, agitacinė ir kita veikla. Ataskaitoje taip pat nurodomos priežastys, dėl kurių nebuvo atlikti pagal metinį objektų priešgaisrinių techninių patikrinimų grafiką tą mėnesį planuoti objektų priešgaisriniai techniniai patikrinimai.
7. VVPPI pareigūnams priskirtinų tikrinti objektų sąrašą tvirtina vyriausiasis valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektorius, o VPPI pareigūnams priskirtinų tikrinti objektų sąrašus – PGT viršininkai. Objektai pareigūnams priskiriami atsižvelgus į kiekvieno jų tarnybos patirtį bei kvalifikaciją.
Objektų sąrašuose konkrečiai įvardijami I ir II grupių objektai. Kitų grupių objektai gali būti neįvardijami, tačiau tokiu atveju nurodama savivaldybės teritorija (jos dalis), kurioje valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas privalo atlikti neįvardytų objektų priešgaisrinius techninius patikrinimus.
8. Metinius pagrindinių priemonių planus sudaro VPPI viršininkai. Metinius apskričių centrų PGT VPPI pagrindinių priemonių planus, suderintus su vyriausiuoju valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriumi, o kitų PGT VPPI – su apskričių centrų PGT VPPI viršininkais, tvirtina PGT viršininkai.
9. VVPPI pagrindinės gaisrų prevencijos uždavinių įgyvendinimo priemonės įtraukiamos į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos metinį darbo planą.
III. OBJEKTŲ PRIEŠGAISRINIAI TECHNINIAI PATIKRINIMAI
12. Objektų priešgaisriniai techniniai patikrinimai – pagrindinė gaisrų prevencijos įgyvendinimo forma.
13. Objektų priešgaisriniai techniniai patikrinimai skirstomi į kontrolinius, tikslinius, operatyvinius priešgaisrinius techninius patikrinimus.
14. Kontrolinio priešgaisrinio techninio patikrinimo metu įvertinama objekto priešgaisrinė būklė, kiti veiksniai, turintys įtakos žmonių ir turto priešgaisrinei saugai. Nustačius priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, surašomas privalomasis valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūno nurodymas.
15. Tikslinio priešgaisrinio techninio patikrinimo metu tikrinama, kaip vykdomi valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų nurodymai.
Tiksliniai priešgaisriniai techniniai patikrinimai taip pat atliekami objekte pasikeitus įprasto darbo režimo sąlygoms, veiklos, gamybos pobūdžiui, numatant masinius renginius.
16. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas, atlikęs objekto kontrolinį arba tikslinį priešgaisrinį techninį patikrinimą ir jo metu nenustatęs priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, tai pasirašytinai pažymi objekto priežiūros byloje.
17. Operatyviniai priešgaisriniai techniniai patikrinimai atliekami esant įtarimui, kad objekte yra šiurkščių priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų, arba vyriausiojo valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriaus, jo pavaduotojo, PGT viršininko, VPPI viršininko ar jo pavaduotojo sprendimu.
Apie operatyvinio priešgaisrinio techninio patikrinimo rezultatus tarnybiniu pranešimu informuojamas vyriausiasis valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektorius, jo pavaduotojas, PGT viršininkas arba VPPI viršininkas.
18. Savaitinių vaikų darželių, lopšelių, vaikų ir kūdikių namų, ligoninių, medicininės priežiūros įstaigų slaugos namų operatyvinių priešgaisrinių techninių patikrinimų metu tikrinamas budinčio personalo mokėjimas elgtis kilus gaisrui nakties metu, apžiūrimi evakuacijos keliai, priešgaisrinės įrangos būklė. Šie patikrinimai atliekami ne rečiau kaip kartą per pusmetį.
19. Kiekvieno objekto priešgaisrinių techninių patikrinimų medžiaga segama į atskiras bylas. Smulkių objektų patikrinimo medžiaga gali būti grupuojama pagal jų pobūdį, specifiką.
20. VPPI turi būti informacija apie visus šios inspekcijos pareigūnams tikrinti priskirtus objektus: objektų pavadinimai, teisinė forma, adresai, veiklos rūšis, duomenys apie gaisrinės automatikos įrenginius. Ši informacija gali būti laikoma kompiuterizuotų duomenų bazėje ir turi būti nuolat atnaujinama.
IV. OBJEKTŲ GRUPĖS IR TIKRINIMO PERIODIŠKUMAS
21. Visi tikrinami objektai skirstomi į keturias grupes (I, II, III, IV).
PGT viršininko nuožiūra įmonių, įstaigų, organizacijų patalpos, nepriskirtos I, II grupės objektams ir esančios viename pastate (teritorijoje), gali būti prilygintos vienam objektui.
21.1. I grupės objektai:
21.1.1. branduolinės energetikos jėgainės, statiniai, kuriuose yra branduolinių medžiagų ir atliekų;
21.1.3. elektros perdavimo tinklai – skirstyklos ir pastotės, skirti elektros energijai persiųsti aukštosios įtampos (110, 330 kV) elektros tinklais iš gamintojų vartotojams arba tiekėjams;
21.1.5. naftos ir jos produktų gavybos, perdirbimo įrenginiai, naftos ir naftos produktų terminalai bei saugyklos;
21.1.6. magistralinis dujotiekis – su aukšto slėgio vamzdynu susiję statiniai bei įrenginiai dujoms iš verslovių perduoti į dujų talpyklas, miestų ir gyvenviečių skirstomuosius tinklus arba į dujas naudojančius įrenginius iki dujų skirstymo stočių imtinai;
21.1.7. objektai, kuriuose naudojamų ar laikomų pavojingų medžiagų kiekis pagal Lietuvos ūkio objektuose naudojamų pavojingų medžiagų ribinius kiekius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 221 (Žin., 1999, Nr. 68-2186), viršija antrąjį (II) ribinių kiekių lygį;
21.1.8. oro uostų (aerodromų) statiniai – peronai, orlaivių angarai, stovėjimo ir specialiosios aikštelės, skrydžių valdymo statiniai;
21.1.12. viešbučių paskirties pastatai – viešbučiai, moteliai, svečių namai, kai juose yra 20 ir daugiau kambarių (numerių), apgyvendinimo paslaugoms teikti;
21.1.13. specialiosios paskirties pastatai – kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai;
21.1.14. viešųjų pramoginių renginių pastatai – teatrai, kino teatrai, cirkai, koncertų salės, universalios salės, parodų, pramogų pastatai, pastatyti kaip atskiri statiniai, klubai, įrengti kitos paskirties pastatuose, planetariumai;
21.1.15. gydymo paskirties pastatai – ligoninės, klinikos, sanatorijos, reabilitacijos centrai, medicininės priežiūros įstaigų slaugos namai, kai stacionarių gydymo vietų skaičius yra didesnis nei 50 vietų;
21.1.17. gamybiniai objektai, turintys daugiau kaip 750 m2 ploto A, B kategorijos pagal pavojų gaisrui arba sprogimui ir gaisrui kilti patalpų;
21.2. II grupės objektai:
21.2.1. Objektai, kuriuose naudojamų ar laikomų pavojingų medžiagų kiekis pagal Lietuvos ūkio objektuose naudojamų pavojingų medžiagų ribinius kiekius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 221 (Žin., 1999, Nr. 68-2186), viršija pirmąjį (I) ribinių kiekių lygį;
21.2.4. religinės paskirties pastatai – bažnyčios, cerkvės, koplyčios, sinagogos, maldos namai, katedros ir kiti pastatai;
21.2.5. specialiosios paskirties pastatai – karinių vienetų, policijos, priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, muitinės pastatai;
21.2.6. požeminiai, dviaukščiai ir aukštesni 600 m2 ploto ir didesni ne boksinio tipo pastatai, skirti transporto priemonėms laikyti ir remontuoti (automobilių, autobusų garažai, geležinkelio vagonų ir troleibusų depai, orlaivių angarai, pastatai, kuriuose įrengtos transporto stovėjimo aikštelės);
21.2.7. autoservisai, kuriuose yra įrengti dažymo cechai arba 5 ir daugiau techninio aptarnavimo postų;
21.2.8. C kategorijos pagal pavojų gaisrui kilti sandėliai, saugyklos, bendro naudojimo ar specialūs sandėliai, kiti pastatai naudojami produkcijai laikyti, kurių plotas 1000 m2 ir didesnis;
21.2.9. gydymo paskirties pastatai – ligoninės, klinikos, sanatorijos, sanatorijos, reabilitacijos centrai, medicininės priežiūros įstaigų slaugos namai, kai stacionarių gydymo vietų skaičius šiose įstaigose neviršija 50 vietų;
21.2.12. mokslo paskirties pastatai – institutai ir mokslinio tyrimo įstaigos, observatorijos, meteorologijos stotys, laboratorijos (išskyrus gamybines laboratorijas), bendrojo lavinimo, profesinės ir aukštosios mokyklos, vaikų darželiai, lopšeliai;
21.2.13. muziejai, meno galerijos, muziejinių vertybių saugyklos, kurių salių (saugyklų) plotas viršija 300 m2;
21.2.14. valstybiniai archyvai, rankraščių bibliotekos, knygų saugyklos, kitos 100 tūkst. vnt. knygų ir talpesnės bibliotekos;
21.2.15. teatrų, kino teatrų, cirkų, koncertų salės, universalios salės, pramogų ir parodų salės, nepriskirtos I grupės objektams;
21.2.16. autobusų ir geležinkelio stotys, oro, jūros ir upių transporto keleivių stotys, kurių keleivių laukimo salės plotas 200 m2 ir didesnis;
21.2.17. administracinės paskirties pastatai – (pastatai ar jų grupės) bankai, paštas, valstybės įstaigos, teismai, biurai, kontoros, kiti įstaigų ir organizacijų administraciniai pastatai, dviejų ir daugiau aukštų arba kurių bendras patalpų plotas viršija 1000 m2, nepriskirti I gupės objektams;
21.2.18. visuomeninio maitinimo įmonės, kurių klientų aptarnavimo salių plotas yra 500 m2 ir didesnis arba kurių salėse yra daugiau kaip 100 vietų;
21.2.19. prekybos paskirties pastatai – parduotuvės, kurių bendras plotas yra didesnis nei 250 m2, bet neviršija 2000 m2;
21.2.20. gamybiniai objektai, turintys nuo 100 iki 750 m2 ploto A, B kategorijos pagal pavojų gaisrui arba sprogimui ir gaisrui kilti patalpų;
21.2.21. gamybiniai objektai, turintys nuo 300 iki 2000 m2 ploto C kategorijos pagal pavojų gaisrui kilti patalpų;
21.3. III grupės objektai:
21.3.1. gamybiniai objektai, turintys A, B kategorijos patalpų pagal pavojų sprogimui ir gaisrui kilti, nepriskirti II grupei;
21.3.2. nuo 100 iki 300 m2 ploto gamybiniai objektai, turintys C kategorijos patalpų pagal pavojų sprogimui ir gaisrui kilti;
21.3.5. paslaugų paskirties pastatai – pirtys, grožio salonai, skalbyklos, priėmimo-išdavimo punktai, laidojimo namai, krematoriumai ir kiti pastatai;
21.3.7. prekybos paskirties pastatai – parduotuvės, prekybos paviljonai, kurių prekybos salių, sandėlių plotas yra didesnis kaip 40 m2, bet neviršija 200 m2;
21.3.9. administraciniai, visuomeniniai pastatai ir patalpos, nepriskirti I. ir II grupės objektams;
21.3.11. apgyvendinimo paslaugas teikiančių įmonių statiniai, nepriskirti I ir II grupės objektams, taip pat poilsio centrai ir jaunimo nakvynės namai;
21.3.13. požeminiai, dviaukščiai ir aukštesni nuo 200 iki 600 m2 ploto, taip pat 50 ir daugiau vietų boksinio tipo garažai;
21.3.14. poilsio paskirties pastatai – turizmo centrai, poilsio namai, jaunimo nakvynės namai, kempingų nameliai, kaimo turizmo pastatai;
21.3.16. sporto paskirties pastatai – sporto salių, teniso kortų, baseinų, čiuožyklų, jachtklubų, šaudyklų, stadionų, maniežų ir kiti pastatai;
21.3.17. maitinimo paskirties pastatai – valgyklos, restoranai, kavinės, barai ir kiti pastatai, nepriskirti I ir II grupės objektams;
22. I grupės objektų priešgaisriniai techniniai patikrinimai atliekami ne rečiau kaip du kartus per metus (pasibaigus nurodymuose pagerinti objekto priešgaisrinę būklę numatytų priemonių įvykdymo terminui, atliekamas tikslinis patikrinimas). Atsižvelgiant į objekto priešgaisrinę būklę, patikrinimo metu nustatytų pažeidimų keliamą pavojų, jų pašalinimo terminus, vyriausiasis valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektorius, jo pavaduotojas, VPPI (PGT viršininkas) gali priimti sprendimą atlikti patikrinimą tik vieną kartą per metus.
23. II grupės objektai tikrinami ne rečiau kaip vieną kartą per metus (kontrolinis patikrinimas atliekamas kas dvejus metus).
25. IV grupės objektų patikrinimai atliekami pasirinktinai, atsižvelgiant į gaisrų analizę, VPPI viršininko nuožiūra. Šios grupės objektus rekomenduojama tikrinti organizuojant operatyvinius patikrinimus.
Tokia pačia tvarka gaisrų prevencija vykdoma miškuose, durpynuose, geležinkelio juostose, kaimo vietovėje šienapjūtės, javapjūtės metu bei žolės gaisrams kilti pavojingu metų periodu.
26. VPPI viršininko nuožiūra objektai gali būti tikrinami ir dažniau, jeigu tai neprieštarauja kitų teisės aktų nuostatoms.
27. Žemesnių kaip 10 aukštų gyvenamųjų namų ir sodybų, sodų namelių, garažų (nepriskirtų III grupės objektams) priešgaisrinė priežiūra atliekama, kai:
27.1. peržiūrima bei derinama paruošta projektinė dokumentacija statybai, rekonstrukcijai, perplanavimui atlikti;
27.4. gaunamas skundas (pareiškimas) apie priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus;
28. Diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų patalpos tikrinamos diplomatinius ir konsulinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
V. NORMATYVINIS-TECHNINIS DARBAS
30. Normatyvinio-techninio darbo srityje VVPPI pareigūnai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje:
31.2. nustato statinio projektavimo sąlygas, jei projektuojamiems pastatams (objektams), bendrosioms ar atskirosioms statinio inžinerinėms sistemoms, technologinėms inžinerinėms sistemoms, komunaliniams ar vietiniams inžineriniams tinklams nėra priešgaisrinę saugą reglamentuojančių galiojančių normatyvinių statybos techninių ir statybos specialiųjų reikalavimų dokumentų arba projektinė dokumentacija rengiama vadovaujantis užsienio šalių teisės aktais, bei kontroliuoja, kaip jų laikomasi vykdant statybą;
31.3. bendradarbiauja su Aplinkos ministerija, statinio projektuotojais, kitomis institucijomis normatyvinių statybos techninių dokumentų bei normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, Lietuvos standartų ir taisyklių rengimo klausimais;
31.4. Aplinkos ministerijai ar kitoms suinteresuotoms institucijoms teikia išvadas dėl galimybės tarptautinius ir Europos organizacijų, užsienio valstybių (nacionalinius), užsienio valstybių organizacijų normatyvinius statybos techninius dokumentus įteisinti kaip Lietuvos Respublikos normatyvinius statybos techninius dokumentus;
31.5. nagrinėja statinio projekto sprendiniams, kurie neatitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų ar normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų kai kurių nuostatų, kompensuoti statinio projekte numatytas technines priemones, teikia siūlymus dėl jų atitinkamus normatyvinius dokumentus parengusioms institucijoms;
31.7. vykdo vyriausiojo valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriaus kontroliuoti priskirtų statinių statybos priešgaisrinę priežiūrą;
31.9. dalyvauja statinių bei bendrųjų ar atskirųjų statinio inžinerinių sistemų pripažinimo tinkamomis naudoti komisijų darbe;
31.10. atestavimo komisijoms teikia pasiūlymus dėl statinio projektuotojo atestato panaikinimo už normatyvinių statybos techninių dokumentų bei normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų pažeidimus, vykdant atestate nurodytus darbus;
31.11. konsultuoja VPPI pareigūnus bei statinių projektuotojus normatyviniais-techniniais klausimais, teikia metodinę ir praktinę pagalbą;
32. PGT VPPI pareigūnai aptarnaujamoje teritorijoje:
32.2. atlieka statybviečių priešgaisrinės būklės patikrinimus, tikrina, ar yra laikomasi normatyvinių statybos techninių dokumentų bei normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų;
32.3. teikia privalomuosius reikalavimus (nurodymus) statybos dalyviams, jeigu nesilaikoma normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų, taiko sankcijas ir teikia reikalavimus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais;
32.5. dalyvauja statinių bei bendrųjų ar atskirųjų statinio inžinerinių sistemų pripažinimo tinkamomis naudoti komisijų darbe;
32.6. VVPPI kas pusmetį teikia informaciją apie naujai pradėtus projektuoti, statyti bei pripažintus tinkamais naudoti tikrinamų objektų I-II grupei priskiriamus statinius;
32.7. VVPPI teikia informaciją apie statinio projektuotojus, kurie projektuodami pažeidžia normatyvinių statybos techninių dokumentų bei normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus;
32.8. VVPPI teikia statybų, kurių kontrolė pavesta Vyriausiajai valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijai, priežiūros medžiagą bei informuoja apie šių statybų planuojamų patikrinimų laiką;
34. Jei objekto statybos metu atskleidžiami nukrypimai nuo projektinės dokumentacijos arba normatyvinių statybos techninių dokumentų bei normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų ir tolesnis statybos darbų vykdymas nesudaro sąlygų šiems pažeidimams ištaisyti, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas Valstybinės priešgaisrinės priežiūros nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo sustabdyti statinio statybą (rekonstrukciją) arba pareikalauti, kad statybą (rekonstrukciją) sustabdytų apskrities viršininko administracija iki tol, kol nebus imtasi priemonių trūkumams pašalinti. Apie esamus pažeidimus ir statybos uždraudimą visais atvejais informuojamas apskrities viršininko administracijos įgaliotas pareigūnas, statytojas, rangovas, statinio projektuotojas.
35. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijos narys – valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas privalo vadovautis statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką reglamentuojančiais teisės aktais ir apie komisijos darbo rezultatus informuoti VPPI (PGT viršininką). Pripažintas tinkamu naudoti statinys registruojamas statinių pripažinimo tinkamais naudoti registracijos žurnale ir priskiriamas priešgaisrinę priežiūrą vykdysiančiam pareigūnui kontroliuoti.
36. Visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje dalyvauti statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijų darbe turi teisę vyriausiasis valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektorius, jo pavaduotojas, VVPPI skyrių viršininkai, taip pat kiti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai, įgalioti vyriausiojo valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriaus. VVPPI pareigūnai dalyvauja vyriausiojo valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriaus tiesiogiai priskirtų kontroliuoti naujai statomų ar rekonstruojamų statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijų darbe.
VI. GAISRŲ APSKAITA IR ANALIZĖ
37. Gaisrų ir gelbėjimo darbų apskaitą tvarko VPPI Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatyta tvarka.
Bendrą šalyje kilusių gaisrų ir gelbėjimo darbų apskaitą tvarko Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
38. VPPI privalo analizuoti gaisrus kas pusmetį, metus, keletą metų (rekomenduojama kas penkerius). Gaisrų analizės išvadomis remiamasi rengiant inspekcijų darbo planus. Gaisrų analizė iliustruojama lentelėmis, schemomis, diagramomis ir pan.
VII. BENDRADARBIAVIMAS SU ŽINIASKLAIDA IR VISUOMENE
40. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas:
40.1. bendradarbiaudamas su žiniasklaida, informuoja visuomenę apie gaisrus ir jų padarinius, gelbėjimo darbus, aiškina priešgaisrinės saugos reikalavimus, organizuoja priešgaisrinės saugos taisyklių, kitų norminių aktų, priešgaisrinės techninės literatūros leidybą;
40.2. organizuoja dokumentinių ir mokomųjų vaizdo filmų, vaizdinės agitacijos priemonių priešgaisrine tematika gamybą ir platinimą;
40.3. teikia praktinę pagalbą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavaldžioms įstaigoms renkant, analizuojant ir skleidžiant informaciją apie gaisrus ir gelbėjimo darbus žiniasklaidai, apmokant PGT pareigūnus, atsakingus už šį darbą;
40.4. teikia metodinę ir praktinę pagalbą aukštųjų, vidurinių mokyklų ir kitų mokymo įstaigų vadovybei organizuojant priešgaisrinės saugos pagrindų mokymą klausytojams, studentams ir moksleiviams, kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto gaisrinės saugos specialybės dėstytojais rengia mokymo programas ir paskaitų ciklus;
40.5. rengia valstybės valdymo institucijoms prevencinio darbo ataskaitas, įvertina šalies priešgaisrinę būklę ir teikia pasiūlymus ją gerinti, propaguoja VPPI inspekcijų gaisrų prevencinės veiklos patyrimą, naujas darbo formas ir metodus;
41. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos:
41.1. renka, sistemina, analizuoja informaciją apie gaisrus ir gelbėjimo darbus, rengia informaciją rajono (miesto) valdžios ir valdymo institucijoms ne rečiau kaip kartą per metus;
41.2. rengia instruktuojamuosius pasitarimus su įmonių, organizacijų darbuotojais priešgaisrinės saugos klausimais;
41.3. organizuoja rajono (miesto) gyventojų susitikimus su PGT darbuotojais, demonstruoja gaisrinę techniką įvairių renginių, švenčių, vykstančių rajone (mieste), metu;
41.4. supažindina ikimokyklinio amžiaus vaikus, paauglius ir moksleivius su priešgaisrinės saugos reikalavimų pagrindais, savo darbo ypatumais, organizuoja piešinių, plakatų parodas priešgaisrine tematika, ekskursijas į PGT komandas;
41.5. bendradarbiaudamos su žiniasklaida, informuoja visuomenę apie gaisrus, avarijas, jų padarinius ir priežastis;
41.7. supažindina gyventojus, masinių kultūrinių renginių organizatorius su priešgaisrinės saugos reikalavimais;
VIII. VALSTYBINĖS PRIEŠGAISRINĖS PRIEŽIŪROS
INSPEKCIJŲ VEIKLOS KOORDINAVIMAS IR KONTROLĖ
42. VVPPI veiklą koordinuoja ir kontroliuoja vyriausiasis valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektorius.
43. Apskričių centrų PGT VPPI veiklą koordinuoja ir tikrina VVPPI. Sprendimą dėl apskričių centrų PGT VPPI veiklos tikrinimo priima vyriausiasis valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektorius, atsižvelgęs į statistinius duomenis apie gaisrus atitinkamoje apskrityje bei tikrintinos VPPI veiklos rezultatus.
44. Kitų PGT VPPI veiklą koordinuoja ir tikrina VVPPI bei apskričių centrų PGT VPPI pagal metinį pagrindinių priemonių planą. Sprendimą dėl neplaninio kitų PGT VPPI veiklos tikrinimo, atsižvelgę į statistinius duomenis apie gaisrus atitinkamos savivaldybės teritorijoje ir (arba) gaisro atžvilgiu pavojingame objekte bei tikrintinos VPPI veiklos rezultatus, gali priimti vyriausiasis valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektorius arba apskričių centrų PGT viršininkai.
45. VVPPI ar VPPI veiklos tikrinimo metu įvertinamas šių inspekcijų veiklos teisėtumas ir pagrįstumas, darbo organizavimas, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų žinios, darbo krūvis, valstybinės priešgaisrinės priežiūros darbo dokumentų įforminimas bei kiti veiklos rezultatus įtakojantys veiksniai.
IX. VALSTYBINĖS PRIEŠGAISRINĖS PRIEŽIŪROS DARBO DOKUMENTŲ REGISTRAVIMAS IR SAUGOJIMAS