LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL UŽKREČIAMŲJŲ SPONGIFORMINIŲ ENCEFALOPATIJŲ PREVENCIJOS, KONTROLĖS IR LIKVIDAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2004 m. sausio 16 d. Nr. B1-45
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendindamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą 999/2001/EB, nustatantį užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo reikalavimus:
1. Tvirtinu pridedamas Užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles.
2. Laikau netekusiu galios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. spalio 10 d. įsakymą Nr. 468 „Dėl Užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 100-4482).
3. Pavedu įsakymo vykdymo kontrolę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriui.
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2004 m. sausio 16d.
įsakymu Nr. B1-45
UŽKREČIAMŲJŲ SPONGIFORMINIŲ ENCEFALOPATIJŲ PREVENCIJOS, KONTROLĖS IR LIKVIDAVIMO TAISYKLĖS
Užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendina 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 999/2001, nustatantį užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo reikalavimus.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisyklių (toliau Taisyklės) tikslas – nustatyti gyvūnų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo reikalavimus. Taisyklės taikomos gyvūnams, gyvūninių produktų gamybai ir tiekimui į rinką bei kai kuriais atvejais jų eksportui.
2. Taisyklės netaikomos:
2.1. kosmetikos ar medicinos produktams, medicinos priemonėms bei jų žaliavoms ar tarpiniams produktams;
2.2. produktams, kurie nėra skirti žmonių maistui, gyvūnų pašarų ar trąšų gamybai, bei jų žaliavoms ar tarpiniams produktams;
2.3. gyvūniniams produktams, kurie yra skirti parodoms, mokymui, moksliniams tyrimams, specialiems tyrimams ar analizei, jeigu jie vėliau nebus skirti žmonių maistui ar gyvūnų, išskyrus tyrimams naudojamus gyvūnus, pašarui;
3. Norint išvengti gyvūnų ar gyvūninių produktų, nurodytų 1 punkte, ir gyvūninių produktų, nurodytų 2.1–2.3 punktuose, arba gyvų gyvūnų, nurodytų 2.4 punkte, užkrėtimo ar pakeitimo, jie visą laiką turi būti laikomi atskirai, išskyrus atvejus, kai gyvi gyvūnai ar pagaminti gyvūniniai produktai atitinka nustatytus reikalavimus dėl užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų.
4. Vartojamos sąvokos:
Alternatyvieji tyrimo metodai – tyrimo metodai, nurodyti 24 punkte, kurie alternatyviai naudojami nurodytoms pavojingoms medžiagoms nustatyti.
Gyvūniniai produktai – gyvūniniai produktai arba produktai, kurių sudėtyje yra gyvūninių produktų, gauti iš gyvūnų, kuriems taikomi reikalavimai, nurodyti 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvoje 89/662/EEB dėl Bendrijos vidaus prekybos veterinarinių patikrinimų, siekiant sukurti vidaus rinką arba 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvoje 90/425/EEB dėl tam tikrų gyvulių ir produktų rūšių veterinarinės ir zootechninės patikros prekiaujant jais Bendrijoje ir siekiant sukurti vidaus rinką.
Greitojo tyrimo metodai – tyrimo metodai, nurodyti 9 priedo 8 punkte, kurių rezultatai gaunami ne vėliau kaip per 24 valandas.
Kategorija – ES šalies ar trečiosios šalies ar jos regiono statusas dėl GSE.
Kohortas – grupė galvijų, gimusių toje pačioje bandoje, kurioje nustatytas užsikrėtęs galvijas, ir laikytų 12 mėnesių prieš ar nuo gimimo su užsikrėtusiu galviju arba augintų su užsikrėtusiu galviju bet kuriuo iš pirmųjų savo gyvenimo metų laikotarpiu, kurie pirmaisiais gyvenimo metais galėjo gauti tą patį pašarą, kaip ir užsikrėtęs galvijas.
Kompetentinga institucija – Europos Sąjungos šalies centrinė institucija, kuri kompetentinga užtikrinti šių Taisyklių laikymąsi, arba bet kuri kita institucija, kuriai ta centrinė institucija delegavo tą kompetenciją, pavyzdžiui, kontroliuoti pašarus; ši sąvoka taip pat apima, kur tinkama, atitinkamą trečiosios šalies kompetentingą instituciją.
Kraujo miltai – produktai, gauti termiškai apdorojus kraują pagal 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002, nustatančio gyvūnų sveikatos reikalavimus šalutiniams gyvūniniams produktams, neskirtiems žmonių vartojimui, 7 priedo II skyriaus reikalavimus, ir skirti žmonių maistui arba organinėms trąšoms.
Kraujo produktai – produktai, gauti iš kraujo ar kraujo dalių, išskyrus kraujo miltus; jiems priskiriama sausoji, sušaldyta ir natūrali kraujo plazma, sausasis kraujas, sausieji, sušaldyti arba natūralūs eritrocitai arba iš jų gautos frakcijos ir jų mišiniai.
Mėginių paėmimas – statistiškai teisingo mėginių skaičiaus paėmimas gyvūnams arba gyvūniniams produktams arba iš jų gyvenamosios aplinkos, siekiant nustatyti ligos diagnozę, gyvūnų giminingumą, stebėti gyvūnų sveikatą arba nustatyti mikroorganizmus arba tam tikras medžiagas gyvūniniuose produktuose.
Naminių gyvūnėlių maistas – pašaras, lesalas, ėdalas, skirtas naminiams gyvūnėliams, pagamintas iš 3 kategorijos medžiagų.
Nurodytos pavojingos medžiagos (toliau – NPM) – audiniai, nurodyti Taisyklių 4 priede. Jeigu kitaip nenurodyta, jos neapima produktų, kurių sudėtyje yra šių audinių, arba produktų, gautų iš šių audinių.
Pašaras – medžiaga arba produktas, įskaitant priedus, perdirbti, perdirbti iš dalies arba neperdirbti, skirti gyvūnams šerti.
Perdirbti gyvūniniai baltymai – gyvūniniai baltymai, gauti iš 3 kategorijos medžiagų, kurios buvo apdorotos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 5 priedo II skirsnio reikalavimus taip, kad gyvūninius baltymus būtų galima naudoti kaip pašarą arba terpti į pašarus, įskaitant naminių gyvūnėlių maistą, arba naudoti kaip organines trąšas arba dirvožemio papildus. Jų sudėtyje negali būti kraujo produktų, pieno, pieno produktų, krekenų, želatinos, hidrolizuotų baltymų ir dikalcio fosfato, kiaušinių ir kiaušinių produktų, trikalcio fosfato ir kolageno.
Riebalinis audinys – galvijų vidiniai ir išoriniai kūno riebalai, širdies riebalinis audinys, didžioji taukinė ir inkstų riebalinis audinys, atskirti skerdimo ir išpjaustymo metu, ir riebalai, surinkti išpjaustymo įmonėje.
Sąvartynas – buitinių atliekų tvarkymo vieta, kaip nurodyta 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvoje 1999/31/EB dėl atliekų sąvartyno.
Tiekimas į rinką – gyvūnų ar gyvūninius produktų pardavimas kitai šaliai arba kitoks jų tiekimas už užmokestį ar nemokamai kitai šaliai, arba jų saugojimas, turint tikslą tiekti kitai šaliai.
Trąšos – medžiagos, kurių sudėtyje yra gyvūninių produktų, įterpiamos į dirvožemį augalų augimui skatinti; tokios medžiagos gali būti biologinių dujų ar komposto gamybos atliekos.
Ūkinės paskirties gyvūnas – gyvūnas (įskaitant žuvis, roplius ar varliagyvius), auginamas arba laikomas maisto, vilnos, odos ar kailių gavybai arba kitais ūkininkavimo tikslais.
Ūkis (laikymo vieta) – vieta, kurioje laikomi, auginami, prižiūrimi ar rodomi žmonėms gyvūnai, kuriems taikomos Taisyklės.
Užkrečiamąja spongiformine encefalopatija įtariami gyvūnai – gyvi, paskersti arba nugaišę gyvūnai, kuriems nustatomi arba buvo nustatyti nerviniai ar elgsenos sutrikimai arba progresuojantis bendras sveikatos būklės blogėjimas dėl centrinės nervų sistemos veiklos sutrikimo ir kuriems klinikinio patikrinimo, gydymo ir patologinio anatominio tyrimo, priešskerdiminės apžiūros ar poskerdiminio patikrinimo metu negalima diagnozuoti kitokio susirgimo. Galvijų spongiforminė encefalopatija (toliau – GSE) turi būti įtarta galvijams, kurie teigiamai reagavo dėl GSE, juos ištyrus greitojo tyrimo metodu.
Užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos (toliau – USE) – visos užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos, išskyrus tas, kuriomis serga žmonės.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) – Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija.
Vietinis GSE atvejis – GSE atvejis, kai neįrodoma, kad jis būtų nustatytas importuotiems gyvūnams.
Visaverčiai pašarai – suderinti pašarų mišiniai, savo sudėtimi atitinkantys ūkinės paskirties gyvūnų paros racioną.
Žaliava – neapdirbta medžiaga arba kitas gyvūninis produktas, iš kurio arba kurio pagalba gaminami produktai, nurodyti 2.1 ir 2.2 punktuose.
Želatina – natūralus, tirpus baltymas, stingstantis arba nestingstantis, gautas iš kolageno, gaminto iš gyvūnų kaulų, kailių ir odų ir sausgyslių dalinės hidrolizės būdu.
Žuvų miltai – perdirbti gyvūniniai baltymai, gauti iš jūros gyvūnų, išskyrus jūrų žinduolius.
Taisyklėse vartojamos kitos sąvokos, nurodytos 2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1760/2000/EB, nustatančiame galvijų ženklinimo bei registravimo tvarką, reglamentuojančią jautienos bei jos produktų ženklinimą etiketėmis ir panaikinančią Tarybos reglamentą (EB) Nr. 820/97, 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvoje 64/432/EEB dėl veterinarinių reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą galvijais ir kiaulėmis, 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvoje 89/662/EEB dėl Bendrijos vidaus prekybos veterinarinių patikrinimų, siekiant sukurti vidaus rinką arba 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvoje 90/425/EEB dėl tam tikrų gyvulių ir produktų rūšių veterinarinės ir zootechninės patikros prekiaujant jais Bendrijoje ir siekiant sukurti vidaus rinką, 1991 m. sausio 28 d. Tarybos direktyvoje 91/68/EEB dėl veterinarinių reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą avimis ir ožkomis.
5. Įgyvendinant gyvūnų apsaugos priemones, taikomi reikalavimai, nurodyti Tarybos direktyvos 89/662/EEB 9 straipsnyje, Tarybos direktyvos 90/425/EEB 10 straipsnyje, 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 91/496/EEB, nustatančios gyvūnų, įvežamų į Bendriją iš trečiųjų šalių, veterinarinio patikrinimo organizavimo principus, iš dalies pakeičiančios direktyvas 89/662/EEB, 90/425/EEB ir 90/675/EEB, 18 straipsnyje ir 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvos 97/78/EB, nustatančios principus, reglamentuojančius produktų, patenkančių į Bendriją iš trečiųjų šalių, veterinarinių patikrinimų organizavimą, 22 straipsnyje. Saugos priemonės turi būti patvirtintos pagal 74 punkte nurodytą tvarką ir apie jų taikymo priežastis turi būti pranešta Europos Parlamentui.
II. GSE STATUSO NUSTATYMAS
6. Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos šalies, ar trečiosios šalies ar jos teritorijos dalies (toliau – šalių ar regionų) statusas dėl GSE gali būti nustatytas tik pagal 1 priedo 1 punkte nurodytus kriterijus. VMVT, siekdama, kad Lietuvos Respublika išliktų sąraše šalių, kurioms leidžiama eksportuoti į ES gyvūnus arba gyvūninius produktus, nurodytus Taisyklėse, turi pateikti Europos Komisijai paraišką dėl jos GSE statuso nustatymo ir informaciją apie 1 priede nurodytus kriterijus ir visus potencialius rizikos veiksnius.
7. Sprendimas priskirti Lietuvos Respubliką ar Europos Sąjungos šalį, ar trečiąją šalį ar jos teritorijos dalį, kuri pateikė paraišką, vienai iš 1 priedo 3 punkte nurodytų kategorijų turi būti patvirtintas atsižvelgus į 6 punkte išdėstytus kriterijus ir potencialius rizikos veiksnius pagal 74 punkte nurodytą tvarką. Šis sprendimas turi būti priimtas per 6 mėnesius nuo paraiškos ir reikalingos informacijos, nurodytos 6 punkte, pateikimo. Jeigu Europos Komisija nustato, kad trūksta informacijos, nurodytos 1 priedo 1 ir 2 punktuose, ji prašo pateikti papildomą informaciją per nustatytą laikotarpį. Galutinis sprendimas turi būti priimtas per 6 mėnesius nuo visos informacijos pateikimo dienos. Jei Tarptautinis Epizootijų Biuras (toliau – TEB) nustatė šalių klasifikacijos į kategorijas tvarką ir priskyrė šalį vienai iš nurodytų kategorijų, Europos Komisijos pakartotinis šalies kategorijos nustatymas pagal šiame punkte nurodytus kriterijus gali būti atliekamas, kur tinkama, pagal 74 punkte nurodytą tvarką.
8. Jeigu Europos Komisija nustato, kad VMVT ar ES šalies, ar trečiosios šalies pateikta 1 priedo 1 ir 2 punktuose nurodyta informacija yra nepakankama arba neaiški, ji gali, pagal 74 punkte nurodytą tvarką, nustatyti šalies statusą dėl GSE, atlikusi išsamią rizikos veiksnių analizę. Tokia rizikos veiksnių analizė turi apimti epidemiologinės situacijos dėl USE įtikinamą statistinį tyrimą, pagrįstą tyrimų greitojo tyrimo metodurezultatų analize. Europos Komisija gali atsižvelgti į TEB naudotus klasifikacijos kriterijus. Greitojo tyrimo metodai turi būti patvirtinti pagal 74 punkte nurodytą tvarką ir įrašyti į sąrašą, nurodytą 9 priedo 8 punkte. VMVT ar ES šalys, ar trečiosios šalys gali atlikti epidemiologinius tyrimus, norėdamos gauti Europos Komisijos patvirtintą statusą dėl GSE pagal 74 punkte nurodytą tvarką. Lietuvos Respublika ar ES šalis, ar trečioji šalis turi apmokėti visas epidemiologinio tyrimo išlaidas.
9. Lietuvos Respublika ar ES šalys ar trečiosios šalys, kurios nepateikė paraiškos, kaip nurodyta 6 punkte, per 6 mėnesius nuo 2001 m. liepos 1 dienos, turi būti priskiriamos 5 kategorijai, nurodytai 1 priedo 3 punkte, kol jos pateiks tokią paraišką.
10. VMVT nedelsdama turi pranešti Europos Komisijai apie bet kokius epidemiologinius duomenis, 14–17 punktuose nurodytos stebėsenos programos rezultatus arba kitą informaciją, kurie įgalintų pakeisti Lietuvos Respublikos statusą dėl GSE.
11. Sprendimas dėl Lietuvos Respublikos išlikimo pagal ES nuostatas sudarytuose leidimo eksportuoti į ES gyvūnus ir gyvūninius produktus, kuriems pagal Taisykles taikomos specialiosios nuostatos, sąrašuose turi būti priimtas pagal 74 punkte nurodytą tvarką ir turi būti sąlyginis, priklausantis nuo gaunamos informacijos arba, jeigu USE įtariama, nuo 6 punkte nurodytos informacijos pateikimo. Jeigu atsisakoma pateikti nurodytą informaciją per 3 mėnesius nuo Europos Komisijos prašymo dienos, turi būti taikomi 9 punkto reikalavimai, kol šalis pateikia 7 ir 8 punktuose nurodytą informaciją. Lietuvos Respublikos teisė eksportuoti gyvus gyvūnus ir gyvūninius produktus, kuriems pagal šias Taisykles taikomi specialieji reikalavimai, atsižvelgiant į Europos Komisijos jai priskirtą kategoriją, turi būti sąlyginė ir priklauso nuo epidemiologinių arba kitokių įrodymų, kurie įgalintų pakeisti Lietuvos Respublikos statusą dėl GSE, kuo greitesnio pateikimo raštu.
12. Sprendimas pakeisti Lietuvos Respublikos ar ES šalies, ar trečiosios šalies ar jos regiono statusą dėl GSE pagal 74 punkte nurodytą tvarką gali būti priimtas priklausomai nuo 66–67 punktuose nurodytų tikrinimų rezultatų.
III. USE PREVENCIJA
14. VMVT turi vykdyti metinę GSE ir skrepi ligos stebėsenos programą pagal 2 priedo 1-19 punktų reikalavimus. Į programą turi būti įtraukti tyrimai greitojo tyrimo metodais. Greitojo tyrimo metodai turi būti patvirtinti pagal 74 punkte nurodytą tvarką ir įtraukti į sąrašą, nurodytą 9 priedo 8 punkte.
15. VMVT turi pranešti Europos Komisijai ir kitoms šalims, esančioms Maisto saugos ir veterinarijos nuolatiniame komitete, apie kitokių negu GSE USE pasireiškimą.
16. Visi oficialūs tyrimai ir laboratoriniai tyrimai turi būti registruojami pagal 2 priedo 18-21 punktų reikalavimus.
17. VMVT turi pateikti Europos Komisijai metinę ataskaitą, kurioje pateikiama informacija, nurodyta 2 priedo 18 punkte. Metinė ataskaita turi būti pateikta Europos Komisijai iki kitų metų kovo 31 dienos. Europos Komisija pateikia Nuolatiniam maisto saugos ir veterinarijos komitetui nacionalinių ataskaitų trumpą ataskaitą, kuri apima 2 priedo 19 punkte nurodytą informaciją, per 3 mėnesius nuo nacionalinių ataskaitų gavimo dienos.
19. 18 punkte nurodytas draudimas turi būti taikomas gyvūnams ir gyvūniniams produktams pagal 3 priedo 1 punkte nurodytus reikalavimus.
21. 5 kategorijai priklausančioms ES šalims arba jų regionams draudžiama eksportuoti ar sandėliuoti ūkinės paskirties gyvūnams skirtus pašarus, kurių sudėtyje yra iš žinduolių gautų baltymų, ar žinduoliams, išskyrus šunis ir kates, skirtus pašarus, kurių sudėtyje yra iš žinduolių gautų perdirbtų baltymų. 5 kategorijai priklausančioms trečiosioms šalims arba jų regionams draudžiama eksportuoti į Lietuvos Respubliką arba ES gyvūnams skirtus pašarus, kurių sudėtyje yra iš žinduolių gautų baltymų, ar žinduoliams, išskyrus šunis ir kates, skirtus pašarus, kurių sudėtyje yra iš žinduolių gautų perdirbtų baltymų.
22. Detalios 18–21 punktų įgyvendinimo taisyklės, ypač dėl pašarų užteršimo ir mėginių paėmimo metodų ir tyrimų, reikalingų patikrinti atitikimą 18–21 punktų reikalavimus, turi būti patvirtintos pagal 74 punkte nurodytą tvarką.
23. NPM turi būti pašalintos ir sunaikintos pagal 4 priedo 2–5 punktų reikalavimus. NPM arba, jas perdirbus, gautos medžiagos gali būti tiekiamos į rinką arba, reikalui esant, eksportuojamos tik galutiniam sunaikinimui pagal 4 priedo 5 punkto reikalavimus. Jų negalima importuoti į Lietuvos Respubliką ar ES. NPM per Lietuvos Respublikos ar ES teritoriją turi būti gabenamos pagal reikalavimus, nurodytus Tarybos direktyvos 91/496/EEB 3 straipsnyje.
24. 23 punktas netaikomas gyvūniniams audiniams, gautiems iš gyvūnų, kurie buvo tikrinami alternatyviuoju tyrimo metodu, tam tikslui patvirtintu pagal 74 punkte nustatytą tvarką ir taikomu pagal 4 priedo 6 punkto sąlygas, kai tyrimų rezultatai yra neigiami. Alternatyvųjį tyrimo metodą naudojančios ES šalys turi apie tai informuoti Europos Komisiją ir kitas ES šalis.
25. 2, 3, 4 ir 5 kategorijoms, nurodytoms 1 priedo 3 punkte, priskirtose šalyse ar jų regionuose draudžiama galvijams, avims ar ožkoms po svaiginimo suardyti galvos smegenų vientisumą ilgu virbalu, jį įvedus į galvos smegenų ertmę, jeigu tų gyvūnų mėsa bus skirta žmonių maistui ar gyvūnų pašarui.
26. Duomenys apie gyvulių amžių, nurodyti 4 priede, turi būti nuolat tikslinami. Toks tikslinimas turi būti pagrįstas naujai patvirtintais moksliniais faktais dėl statistinės susirgimų USE galimybės tam tikro amžiaus galvijų, avių ir ožkų populiacijose.
27. Taikant išimtį 23–26 punktams, sprendimas dėl 18 punkto efektyvaus įgyvendinimo datos arba, kur tinka, trečiosiose šalyse dėl datos, nuo kurios draudžiama naudoti žinduolių baltymus atrajotojų pašarams šalyje ar jos regione, priskirtame 3 ar 4 kategorijai, tam, kad būtų apribotas 23–27 punktų taikymas tiems gyvūnams, kurie gimė prieš šią datą šiose šalyse ar regionuose, gali būti patvirtintas pagal 74 punkte nurodytą tvarką. Taikant išimtį 23–26 punktams, gavus atitinkamo mokslinio komiteto rekomendacijas ir įvertinus ligos paplitimą ir pavojų žmonių sveikatai, sprendimas dėl leidimo galvijų, kilusių iš šalies ar jos regiono, priskirto 5 kategorijai, stuburo ir dorsalinio trakto ganglijus naudoti maistui, pašarui ir trąšoms gali būti priimtas pagal 74 punkte nurodytą tvarką.
29. Gyvūniniai produktai, nurodyti 5 priede, neturi būti gaminami iš atrajotojų gyvūninių medžiagų, gautų iš šalių ar jų regionų, priskirtų 5 kategorijai, jeigu nesilaikoma gamybos būdų, patvirtintų pagal 74 punkte nurodytą tvarką.
30. Galvijų, avių ir ožkų, kilusių iš 2, 3, 4 ar 5 kategorijai priskirtų šalių, galvos kaulai ir stuburo slanksteliai neturi būti naudojami iškaulinėtos mėsos gamybai.
31. Atsižvelgiant į 4 priedo 6 punkte nurodytus kriterijus, 29 ir 30 punktai netaikomi atrajotojams gyvuliams, kurie yra tiriami alternatyviuoju tyrimo metodu, pripažintu pagal 74 punkte nurodytą tvarką, kai tyrimo rezultatai yra neigiami.
33. VMVT turi užtikrinti, kad atsakingų institucijų, diagnostinių laboratorijų, žemės ūkio ir veterinarinės medicinos aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų personalas, valstybiniai veterinarijos gydytojai, privatūs veterinarijos gydytojai, skerdyklų darbuotojai bei gyvūnų augintojai ir laikytojai būtų apmokyti apie USE klinikinius požymius, epidemiologiją, o atsakingas už tikrinimą personalas mokėtų įvertinti laboratorinių tyrimų rezultatus.
IV. USE KONTROLĖ IR LIKVIDAVIMAS
35. Nepažeisdama 1982 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 82/894/EEB dėl pranešimo apie gyvūnų ligas Bendrijoje, VMVT turi užtikrinti, kad apie USE įtariamą gyvūną būtų nedelsiant pranešama kompetentingai institucijai. VMVT turi reguliariai informuoti ES šalis ir Europos Komisiją apie nustatytus USE atvejus. VMVT turi nedelsdama imtis priemonių, nurodytų 36–39 punktuose, ir visų kitų reikalingų priemonių.
36. Visiems USE įtariamiems gyvūnams turi būti taikomas judėjimo apribojimas, kol bus žinomi klinikinio ir epidemiologinio tyrimų, kuriuos atlieka VMVT, rezultatai arba kol valstybiniam veterinarijos gydytojui kontroliuojant gyvūnai nužudomi laboratoriniams tyrimams atlikti. Jeigu GSE įtariama Lietuvos Respublikos ar ES ūkyje laikomam galvijui, visiems kitiems to ūkio galvijams taikomi judėjimo apribojimai, kol paaiškės tyrimų rezultatai.
Jeigu GSE įtariama Lietuvos Respublikos ar ES ūkyje laikomai aviai ar ožkai, remiantis objektyviais įrodymais, pvz., tyrimų, galinčių diferencijuoti įvairias USE, rezultatais, visoms kitoms to ūkio avims ir ožkoms taikomi oficialūs judėjimo apribojimai, kol paaiškės tyrimų rezultatai.
Jeigu yra duomenų, kad ūkis, kuriame gyvūnas buvo tuo metu, kai jam buvo įtarta GSE, nėra ta vieta, kurioje gyvūnas galėjo užsikrėsti, VMVT gali nuspręsti paskelbti oficialius judėjimo apribojimus tik GSE įtariamam gyvūnui. Esant reikalui, VMVT priklausomai nuo turimos epidemiologinės informacijos gali pradėti kontroliuoti kitus ūkius ar tik užkrato paveiktą ūkį.
Pagal 74 punkte nurodytą tvarką VMVT gali taikyti išimtį dėl gyvūnų judėjimo apribojimų taikymo, jeigu taikomos lygiavertės saugos priemonės.
37. Jeigu VMVT nusprendžia, kad negalima atmesti užsikrėtimo USE galimybės, gyvūnas, jeigu jis dar gyvas, turi būti nužudomas, jo galvos smegenys ir kiti VMVT nurodyti audiniai turi būti paimami ir siunčiami į Nacionalinę veterinarijos laboratoriją, nurodytą 62 punkte, arba į 63 punkte nurodytą ES kontrolinę USE laboratoriją tyrimui 64–65 punktuose nurodytais tyrimo metodais.
38. Visos įtariamo gyvūno kūno dalys ir oda, valstybiniam veterinarijos gydytojui kontroliuojant, turi būti sulaikomi, kol bus gauta neigiama diagnozė, arba sunaikinami pagal 4 priedo 5 punkto reikalavimus.
40. Oficialiai patvirtinus USE, nedelsiant taikomos šios priemonės:
40.1. visos gyvūno kūno dalys, išskyrus tyrimui reikalingas pagal 2 priedo 20–21 punkto nuostatas, sunaikinamos pagal 4 priedo reikalavimus;
40.2. atliekamas tyrimas, norint nustatyti visus rizikos grupės gyvūnus pagal 6 priedo 1 punkto reikalavimus;
41. Taikydama išimtį 40 punktui, VMVT gali taikyti kitas priemones, užtikrinančias lygiavertę apsaugą, jeigu šios priemonės buvo patvirtintos pagal 74 punkte nurodytą tvarką.
42. Kol bus įgyvendintos 40.2 ir 40.3 punktuose nurodytos priemonės, ūkis, kuriame buvo laikomas gyvūnas, kuriam buvo patvirtinta USE, turi būti prižiūrimas valstybinio veterinarijos gydytojo ir bet koks USE jautrių gyvūnų ir iš jų gautų gyvūninių produktų judėjimas į ūkį arba iš jo galimas tiktai VMVT leidus ir tik tada, jeigu užtikrinamas greitas tų gyvūnų ir gyvūninių produktų atsekamumas.
Jeigu yra duomenų, kad ūkis, kuriame gyvūnas buvo USE patvirtinimo metu, nėra ta vieta, kurioje gyvūnas galėjo užsikrėsti USE, VMVT gali nuspręsti taikyti oficialias USE kontrolės priemones ir gyvūno kilmės ūkyje arba tik tame ūkyje, kuriame gyvūnas užsikrėtė USE.
43. Lietuvos Respublika ar ES šalys, kurios įgyvendina apsaugos priemones, lygiavertes nurodytoms 36 punkto 4 pastraipoje, gali, kai taikoma išimtis 40.2 ir 40.3 punktams, būti atleistos nuo reikalavimo taikyti oficialius judėjimo apribojimus gyvūnams ir nuo reikalavimo nužudyti ir sunaikinti tokius gyvūnus.
44. Pagal 37, 40.1 ir 40.3 punktų reikalavimus nužudžius gyvūnus ar sunaikinus gyvūninius produktus, savininkams nedelsiant išmokama kompensacija.
45. Patvirtinus kitą negu GSE USE, VMVT, nepriklausomai nuo Tarybos direktyvos 82/894/EEB reikalavimų, turi pranešti apie tai Europos Komisijai kasmetiniame pranešime.
47. VMVT pagal bendruosius ES gyvūnų ligų kontrolės kriterijus nustato rekomendacijas, kuriomis remiamasi taikant nacionalines priemones ir kuriomis nustatoma kompetencija ir atsakomybė patvirtinus USE.
V. TIEKIMAS Į RINKĄ IR EKSPORTAS
49. Galvijų, avių ir ožkų ir jų spermos, embrionų ir kiaušialąsčių tiekimą į rinką bei eksportą reglamentuoja 7 priedas, o importą – 8 priedas. Gyvūnams, jų embrionams ir kiaušialąstėms turi būti išduodamas atitinkamas veterinarijos sertifikatas, kaip nurodyta ES teisės aktuose, pagal 60 punkto reikalavimus arba pagal 61 punkto reikalavimus, jeigu jie importuojami.
50. USE įtariamų ar ja užsikrėtusių gyvūnų pirmos kartos palikuonių, spermos, embrionų ir kiaušialąsčių tiekimą į rinką reglamentuoja 7 priedo 5 punkto sąlygos.
52. 52.1–59 punktų, 7 priedo 6-31 punktų ir 8 priedo 1, 6–9 ir 16–17 punktų apribojimai dėl tiekimo į rinką ar, reikalui esant, eksporto netaikomi iš sveikų atrajotojų galvijų gautiems gyvūniniams produktams:
52.2. žaliam pienui, kaip nurodyta 1992 m. birželio 16 d. Tarybos direktyvoje 92/46/EEB, nustatančioje sveikatos reikalavimus žalio pieno, termiškai apdoroto pieno ir pieno produktų gamybai ir tiekimui į rinką;
52.6. kailiams ir odoms, kaip nurodyta 1992 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyvoje 92/118/EEB, nustatančioje gyvūnų ir visuomenės sveikatos reikalavimus dėl produktų, kuriems netaikomi reikalavimai, nurodyti specialiuosiuose Bendrijos teisės aktuose, nurodytuose Tarybos direktyvos 89/662/EEB A priedo 1 punkte, ir dėl patogenų – nustatyti Tarybos direktyvoje 90/425/EEB, prekybos ir importo į Bendriją;
52.7. želatinai, kaip nurodyta Tarybos direktyvoje 92/118/EEB, kuri gaunama iš 52.6 punkte nurodytų kailių ir odų;
53. Gyvūniniai produktai, importuojami iš trečiųjų šalių, priskirtų 2, 3, 4 ir 5 kategorijoms, turi būti gauti iš sveikų galvijų, avių ir ožkų, kuriems centrinės nervų sistemos (toliau – CNS) audiniai nebuvo suardyti, kaip nurodyta 25 punkte, arba jie nebuvo nužudyti suleidus dujų į kaukolės ertmę.
54. Gyvūniniai produktai, kurių sudėtyje yra medžiagų, gautų iš galvijų, kurie buvo kilę iš 5 kategorijai priskirtos ES šalies ar trečiosios šalies ar jos regiono, turi būti tiekiami į rinką tik tada, jeigu jie gauti iš gyvūnų, kurie:
54.1. buvo gimę po datos, nuo kurios buvo efektyviai įgyvendintas draudimas šerti atrajotojus gyvulius iš žinduolių gautais gyvūniniais baltymais;
55. Gyvūniniai produktai neturi būti siunčiami iš 5 kategorijai priskirtos ES šalies ar regiono į kitą ES šalį arba importuojami iš 5 kategorijai priskirtos trečiosios šalies. Šis draudimas neturi būti taikomas 7 priedo 6–31 punktuose nurodytiems ir jo reikalavimus atitinkantiems gyvūniniams produktams. Jiems turi būti išduotas veterinarijos gydytojo pasirašytas veterinarijos sertifikatas, patvirtinantis, kad gyvūniniai produktai buvo pagaminti laikantis Taisyklių.
56. Kai gyvūnas iš šalies ar regiono, kur jis praleido daugiau kaip 24 valandas, pervežamas į kitai kategorijai priskirtą šalį ar regioną, jeigu nesuteikiama pakankamų garantijų įrodyti, kad gyvūnas negavo pašarų iš aukštesnei kategorijai priskirtos šalies ar regiono, jis klasifikuojamas kaip priklausantis aukštesnės kategorijos šaliai ar regionui.
57. Gyvūniniams produktams, kuriems 52–56 punktuose nustatyti specialieji reikalavimai, turi būti išduodamas atitinkamas veterinarijos sertifikatas ar prekybos dokumentas, kaip to reikalauja ES teisės aktai, pagal 60–61 punktų reikalavimus arba, jeigu tokie veterinarijos sertifikatai ar dokumentai nenumatyti ES teisės aktuose, veterinarijos sertifikatas ar prekybos dokumentas, kurio pavyzdys turi būti nustatytas pagal 74 punkte nurodytą tvarką.
58. Importuojami į Lietuvos Respubliką ar ES gyvūniniai produktai turi atitikti 8 priedo 1, 6–9 ir 16–17 punktų reikalavimus.
59. 52–58 punktuose nurodytos priemonės gali būti taikomos kitiems gyvūniniams produktams pagal 74 punkte nurodytą tvarką.
60. Pagal 74 punkte nurodytą tvarką, veterinarijos sertifikatai, nurodyti 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvos 64/432/EEB dėl gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos prekybai Bendrijoje galvijais ir kiaulėmis, F priede, 1991 m. sausio 28 d. Tarybos direktyvos 91/68/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų prekybai Bendrijoje avimis ir ožkomis, E priedo antras ir trečias veterinarijos sertifikatai ir atitinkami veterinarijos sertifikatai, nurodyti ES teisės aktuose ir skirti prekybai galvijų, avių ir ožkų sperma, embrionais ir kiaušialąstėmis, turi būti pridedami ir, kur būtina, juose nurodoma kilmės ES šalies ar jos regiono kategorija, suteikta pagal 6–13 punktų reikalavimus. Turi būti pridedami, kur būtina, atitinkami prekybos dokumentai, skirti prekybai gyvūniniais produktais; juose nurodoma ES šalies ar jos regiono kategorija, suteikta pagal 6–13 punktų reikalavimus.
61. Turi būti, pagal 74 punkte nurodytą tvarką, pridedami atitinkami veterinarijos sertifikatai, skirti importui, nurodytam ES teisės aktuose; juose nurodomi specialieji reikalavimai, minimi 8 priede ir taikomi trečiajai šaliai, atsižvelgiant į jos kategoriją, suteiktą pagal 6–13 punktų reikalavimus.
VI. KONTROLINĖS USE LABORATORIJOS, MĖGINIŲ PAĖMIMAS, TYRIMAS IR KONTROLĖ
62. Lietuvos Respublikos kontrolinės USE laboratorijos funkcijos ir pareigos nurodytos 9 priedo 1 punkte.
64. Mėginių ėmimas ir laboratorinis tyrimas dėl USE turi būti atliekamas pagal 9 priedo 3-9 punktuose nurodytus metodus ir tvarką.
65. Kai būtinas vienodas 64 punkto taikymas, jo įgyvendinimo taisyklės, įskaitant metodus GSE patvirtinti avims ir ožkoms, turi būti patvirtinti pagal 74 punkte nurodytą tvarką.
66. Europos Komisijos ekspertai, bendradarbiaudami su VMVT, gali atlikti patikrinimus Lietuvos Respublikoje, jeigu to reikia vienodam Taisyklių taikymui. VMVT turi suteikti ekspertams pagalbą atliekant tikrinimus. Europos Komisija informuoja VMVT apie atliktų tikrinimų rezultatus. Šio punkto įgyvendinimo taisyklės turi būti patvirtintos pagal 74 punkte nurodytą tvarką.
67. Europos Komisijos ekspertų atliekami patikrinimai trečiosiose šalyse turi būti atliekami pagal 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvos 97/78/EB, nustatančios principus, taikomus veterinarinių patikrinimų organizavimui produktų, patenkančių į Bendriją iš trečiųjų šalių, 20 ir 21 straipsnių reikalavimus.
VII. PEREINAMASIS LAIKOTARPIS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
68. Priemonės, nurodytos 10 priedo 1–22 punktuose, turi būti taikomos ne trumpiau nei 6 mėnesius nuo 2001 m. liepos 1 d., ir jų taikymas turi būti nutrauktas nedelsiant priėmus sprendimą, nurodytų 7 ar 9 punktuose, pagal kurį turi įsigalioti 23–28 punktų reikalavimai.
69. Įtikinamo statistinio tyrimo, atlikto pagal 8 punkto reikalavimus, rezultatai pereinamuoju laikotarpiu turi būti naudojami patvirtinti arba panaikinti rizikos veiksnių analizės išvadas, nurodytas 6 punkte, atsižvelgiant į TEB klasifikavimo kriterijus.
70. Gavus atitinkamo mokslinio komiteto rekomendacijas, detalios taisyklės dėl įtikinamo statistinio tyrimo turi būti patvirtintos pagal 74 punkte nurodytą tvarką.
71. Gavus atitinkamo mokslinio komiteto rekomendacijas bet kuriais klausimais, kurie galėtų turėti įtakos visuomenės sveikatai, šių Taisyklių priedai turi būti pakeičiami arba papildomi ir atitinkamos priemonės turi būti patvirtintos pagal 74 punkte nurodytą tvarką.
72. Atsižvelgiant į 74 punkte nurodytą tvarką, pereinamuoju laikotarpiu turi būti patvirtintos priemonės, kurios galioja iki 2005 m. liepos 1 dienos. Po šios datos taikomos priemonės, nurodytas šiose Taisyklėse.
73. Europos Komisijai padeda Maisto saugos ir veterinarijos nuolatinis komitetas. Gyvūnų pašarų klausimais Europos Komisijai padeda Pašarų nuolatinis komitetas, o maisto klausimais – Maisto nuolatinis komitetas.
74. Kai daroma nuoroda į šį punktą, Komisijos sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai turi būti taikomi pagal šio sprendimo 8 straipsnio reikalavimus. Laikotarpis, nurodytas šio sprendimo 5 straipsnio 6 punkte, turi būti trys mėnesiai, o dėl apsaugos priemonių, nurodytų šių Taisyklių 5 punkte – 15 dienų.
Užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų
prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisyklių
1 priedas
GSE STATUSO NUSTATYMO KRITERIJAI
1. Lietuvos Respublikos ar ES šalies, ar trečiosios šalies statusas dėl GSE nustatomas atsižvelgus į šiuos kriterijus:
1.1. rizikos analizės metu nustatytus ir 2 punkte nurodytus galimus GSE rizikos veiksnius ir tolesnę jų kontrolę;
1.2. veterinarijos gydytojams bei asmenims, auginantiems, vežantiems, skerdžiantiems galvijus ar jais prekiaujantiems, skirtą mokomąją programą, kurios tikslas – paskatinti juos pranešti apie suaugusių galvijų CNS pažeidimo požymius;
1.4. nuolatinę GSE priežiūros ir stebėsenos sistemą, vykdomą pagal 2 punkte nurodytus rizikos veiksnius, atsižvelgiant į 2 priedo 1–17 punktų nuorodas arba tarptautinius standartus; ataskaitos apie atliktų tyrimų skaičių ir jų rezultatus turi būti saugomos ne mažiau kaip septynerius metus;
2. GSE rizikos analizė, nurodyta 1 punkte, grindžiama šiais veiksniais:
2.2. potencialiai užkrėstų USE mėsos ir kaulų miltų ar spirgų, ar gyvūnų pašarų, kurių sudėtyje yra mėsos ir kaulų miltų ar spirgų, importas;
3. Lietuvos Respublikos ar ES šalies, ar trečiosios šalies ar jos regiono statusas dėl GSE turi būti nustatomas skirstant į šias kategorijas:
3.1. 1 kategorija – GSE neapimta šalis ar regionas, kuriuose 2 punkte nurodytos informacijos pagrindu buvo atlikta rizikos veiksnių analizė, parodžiusi, kad reikiamą laiko tarpą buvo taikomos adekvačios priemonės bet kokio nustatyto rizikos veiksnio atžvilgiu ir:
3.1.1. nenustatyta nė vieno GSE atvejo bei:
3.1.2. buvo aiškiai įrodyta, kad visi GSE atvejai kilo dėl galvijų ar galvijų embrionų arba kiaušialąsčių importo, ir visi užsikrėtę galvijai ir, jeigu tai telyčios ar karvės, jų visi per dvejus ankstesnius metus arba dvejus metus po pirmųjų klinikinių požymių pasirodymo gimę palikuonys, jeigu jie dar buvo šalyje ar regione, buvo nužudyti ir sunaikinti, ir:
3.1.3. kai paskutinis vietinis GSE atvejis buvo nustatytas daugiau kaip prieš septynerius metus, ne mažiau kaip septynerius metus laikomasi 1.2–1.5 punktų kriterijų ir ne mažiau kaip aštuonerius metus draudžiama atrajotojus šerti iš atrajotojų gautais mėsos ir kaulų miltais ar spirgais; šio draudimo yra griežtai laikomasi;
3.2. 2 kategorija – laikinai GSE neapimta šalis ar regionas, kuriuose nenustatyta nė vieno GSE atvejo vietiniams galvijams ir atlikta rizikos veiksnių analizė, kaip nurodyta 2 punkte, patvirtinanti, kad reikiamą laikotarpį buvo taikomos atitinkamos priemonės bet kokio nustatyto rizikos veiksnio atžvilgiu ir:
3.2.1. nebuvo nustatyta GSE atvejų bei:
3.2.2. buvo aiškiai įrodyta, kad visi GSE atvejai kilo dėl galvijų ar galvijų embrionų arba kiaušialąsčių importo, ir visi užsikrėtę galvijai ir, jeigu tai telyčios ar karvės, jų visi per dvejus ankstesnius metus arba dvejus metus po pirmųjų klinikinių požymių pasirodymo gimę palikuonys, jeigu jie dar buvo šalyje ar regione, buvo nužudyti ir sunaikinti, ir:
3.3. 3 kategorija – laikinai GSE neapimta šalis ar regionas, kur nustatytas bent vienas GSE atvejis vietiniams galvijams, ir atlikta rizikos veiksnių analizė, kaip nurodyta 2 punkte, rodo, kad reikiamą laikotarpį buvo taikomos adekvačios priemonės bet kokio nustatyto rizikos veiksnio atžvilgiu, o:
3.3.1. paskutinis vietinis GSE atvejis buvo nustatytas daugiau kaip prieš septynerius metus, bet:
3.3.2. paskutinis vietinis GSE atvejis buvo nustatytas daugiau kaip prieš septynerius metus ir vietinių GSE atvejų pagrindu paskaičiuotas GSE paplitimas šalyje ar regione vyresnių negu 24 mėnesių amžiaus galvijų populiacijoje paskutinius ketverius metus iš eilės buvo mažesnis negu vienas atvejis iš milijono, o kai šalies ar regiono vyresnių negu 24 mėnesių amžiaus galvijų populiacija yra mažesnė negu vienas milijonas – vienas atvejis visai galvijų populiacijai pagal Eurostato statistikos pagrindus, be to:
3.3.2.1. ne mažiau kaip aštuonerius metus buvo veiksmingai taikomas draudimas šerti atrajotojus iš atrajotojų gautais mėsos ir kaulų miltais bei spirgais,
3.3.2.3. GSE užsikrėtę galvijai, taip pat telyčių ar karvių palikuonys, gimę prieš dvejus metus ar po dvejų metų nuo klinikinių ligos pasireiškimo požymių, ir visi kohorto galvijai, jeigu jie yra toje šalyje ar regione, yra nužudyti ir sunaikinti;
3.4. 4 kategorija – šalis ar regionas, kuriame yra nedidelis GSE paplitimas ir:
3.4.1. laikomasi 1 punkte nurodytų kriterijų, o paskutinius 12 mėnesių paskaičiuotas GSE paplitimas buvo didesnis ar lygus vienam vietiniam GSE atvejui iš milijono ir mažesnis arba lygus šimtui GSE atvejų iš milijono vyresnių kaip 24 mėnesių šalies ar regiono galvijų,
3.4.2. laikomasi 1 punkte nurodytų kriterijų, o GSE paplitimas, paskaičiuotas pagal 3.4.1 punktą, yra mažesnis negu vienas vietinis GSE atvejis vienam iš milijono galvijų per mažiau kaip ketverius metus iš eilės; nužudomi ir sunaikinami užsikrėtę galvijai:
3.4.2.1. telyčios ar karvės paskutiniai palikuonys, gimę per dvejus metus nuo klinikinių ligos požymių pasireiškimo,
3.4.3. taikant išimtį 3.4.2 punktui, šiai klasifikacijai galima panaudoti ir kitas priemones, jei jos suteikia tokį pat apsaugos lygį, kaip ir pavojingais laikomų gyvūnų nužudymas; šalys ar regionai, kuriuose paskaičiuotas GSE paplitimas 12 mėnesių buvo mažesnis negu vienas vietinis GSE atvejis milijonui vyresnių kaip 24 mėnesių šalies ar regiono galvijų, bet kur buvo atlikta 1 punkte nurodyta rizikos veiksnių analizė, patvirtinusi, kad neatitinkama bent vieno kriterijaus, leidžiančio šalį ar regioną klasifikuoti kaip priklausantį 2 ar 3 kategorijai, turi būti priskiriami 4 kategorijai;
3.5. 5 kategorija – šalis ar regionas, kuriame yra didelis GSE paplitimas ir:
3.5.1. laikomasi 1 punkte nurodytų kriterijų, paskutinius 12 mėnesių paskaičiuotas GSE paplitimas buvo didesnis negu vienas šimtas GSE atvejų vienam milijonui vyresnių kaip 24 mėnesių amžiaus šalies ar regiono galvijų,
Užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų
prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisyklių
2 priedas
USE STEBĖSENOS SISTEMA
I. GALVIJŲ STEBĖSENA
1. Galvijų stebėsena turi būti atliekama laboratorinių tyrimų metodais, nurodytais 9 priedo 8 punkte.
2. Dėl GSE turi būti tiriami maistui paskersti galvijai:
2.1. visi vyresni negu 24 mėnesių amžiaus galvijai:
2.1.1. individualiai priverstinai paskersti, kaip nurodyta 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvos 64/433/EEB dėl sveikatos reikalavimų šviežios mėsos gamybai ir prekybai 2 straipsnio n punkte, galvijai,
3. Dėl GSE turi būti tiriami maistui neskerdžiami galvijai:
3.1. visi vyresni kaip 24 mėnesių amžiaus galvijai, kurie nugaišo ar buvo paskersti, bet kurie nebuvo:
3.1.1. nužudyti, sunaikinti, kaip nurodyta 1996 m. balandžio 19 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 716/96 dėl patvirtinimo išimtinių pagalbos priemonių Jungtinės Karalystės jautienos rinkai,
4. VMVT gali taikyti išimtis 3.1 punktui atokiose teritorijose, kuriose yra nedidelis galvijų tankis ir neorganizuojamas nugaišusių gyvūnų surinkimas. VMVT, jeigu taikoma ši išimtis, turi apie tai pranešti Europos Komisijai ir pristatyti sąrašą atokių teritorijų, kurioms taikoma tokia išimtis. Išimtis gali būti taikoma ne didesniam kaip 10 % galvijų populiacijos skaičiui Lietuvos Respublikoje.
5. Galvijų, parduodamų sunaikinti, stebėsena, kaip nurodyta Komisijos reglamente (EB) Nr. 716/96:
5.1. galvijai, kurie priverstinai nužudomi arba priešskerdiminės apžiūros metu turi ligų klinikinių požymių, turi būti tiriami dėl GSE;
5.2. visi galvijai, vyresni kaip 42 mėnesių amžiaus, kurie gimė po 1996 m. rugpjūčio 1 d., turi būti tiriami dėl GSE;
6. Be 2–5 punktuose nurodytų galvijų VMVT gali nuspręsti tirti ir kitus galvijus, ypač jeigu jie yra kilę iš šalių, kuriose GSE nustatyta vietiniams galvijams ir galvijai galėjo būti šeriami užkrėstais pašarais arba buvo gimę ar kilę iš GSE užkrėstų karvių.
7. Priemonės atlikus GSE tyrimą:
7.1. kai maistui paskerstas galvijas tiriamas dėl GSE, sveikumo ženklas, nurodytas Tarybos direktyvos 64/433/EEB 1 priedo 9 skyriuje, ant skerdenos nededamas tol, kol negaunamas neigiamas tyrimo greitojo tyrimo metodu rezultatas;
7.2. VMVT gali daryti išimtį 7.1 punktui, kai skerdykloje yra įdiegta oficiali sistema, kuri užtikrina, kad nė viena patikrintų ir sveikumo ženklu pažymėtų skerdenos dalių nebus iš skerdyklos išgabenta, kol gaunamas neigiamas tyrimo greitojo tyrimo metodu rezultatas;
7.3. visos galvijo, tirto dėl GSE, kūno dalys, įskaitant odą, jeigu jos nėra naikinamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 4 straipsnio 2a ir 2b punktus, turi būti oficialiai prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui sulaikomos, kol gaunamas neigiamas tyrimo greitojo tyrimo metodu rezultatas;
7.4. visos galvijo kūno, kurį tiriant greitojo tyrimo metodu buvo gautas teigiamas tyrimo rezultatas, dalys turi būti sunaikinamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 4 straipsnio 2a ir 2b punktus, išskyrus medžiagas, kurios yra sulaikomos ir registruojamos, kaip nurodyta šio priedo 18–19 punktuose;
7.5. jei tiriant greitojo tyrimo metodu maistui paskerstą galviją gaunamas teigiamas tyrimo rezultatas, bent viena prieš šią skerdeną ir dvi po jos apdorotos skerdenos, esančios toje pačioje linijoje, turi būti sunaikintos, kaip nurodyta 7.4 punkte, taip pat ir skerdena, kurios tyrimų rezultatas teigiamas;
II. AVIŲ IR OŽKŲ STEBĖSENA
8. Avių ir ožkų stebėsena turi būti atliekama laboratorinių tyrimų metodais, nurodytais 9 priedo 8 punkte.
9. ES šalyse, kuriose ėriavedžių, ėriukų ir avinų skaičius yra didesnis negu 750 000 gyvūnų, per metus turi būti tiriama ne mažiau kaip 10 000 žmonių maistui paskerstų avių. Gyvūnai turi būti vyresni negu 18 mėn. amžiaus arba turėti daugiau negu du nuolatinius prasikalusius dantis. Mėginiai turi būti reprezentatyvūs kiekvienam regionui ir metų laikui. Mėginiai turi būti imami taip, kad būtų išvengta per didelio grupės atstovavimo kilmės, lyties, amžiaus, veislės, produktyvumo tipo ir kitų savybių atžvilgiu. Avių ir ožkų amžius nustatomas pagal dantis, akivaizdžius subrendimo požymius ir kitą patikimą informaciją.
10. Būtinų ištirti avių ir ožkų, vyresnių negu 18 mėn. amžiaus arba kurios turi daugiau du nuolatinius prasikalusius dantis, bet kurios nebuvo nužudytos pagal ligų likvidavimo programą arba paskerstos žmonių maistui, skaičius nurodytas 1 ir 2 lentelėse. Mėginiai turi būti reprezentatyvūs kiekvienam regionui ir metų laikui. Mėginiai turi būti imami taip, kad būtų išvengta per didelio grupės atstovavimo kilmės, lyties, amžiaus, veislės, produktyvumo tipo ir kitų savybių atžvilgiu. Jeigu galima, vienoje bandoje nereikėtų imti daug mėginių.
VMVT gali leisti neimti mėginių atokiose teritorijose, kuriose laikoma nedaug avių ar ožkų ir neorganizuotas nugaišusių avių arba ožkų lavonų surinkimas. VMVT, jeigu taiko šią išimtį, turi apie tai pranešti Europos Komisijai ir pristatyti sąrašą atokių teritorijų. Išimtis gali būti taikoma ne didesniam kaip 10 % avių ir ožkų populiacijos skaičiui Lietuvos Respublikoje.
Nugaišusių avių tyrimas
1 lentelė
| Ėriavedžių, ėriukų ir avinų populiacija |
Minimalus nugaišusių avių skaičius (1), kurį reikia ištirti |
| >750 000 |
10 000 |
| 100 000–750 000 |
1 500 |
| 40 000–100 000 |
500 |
| < 40 000 |
100 |
Nugaišusių ožkų tyrimas
2 lentelė
| Apsiožiavusių ir sukergtų ožkų populiacija |
Minimalus nugaišusių ožkų skaičius (1), kurį reikia ištirti |
| >750 000 |
5 000 |
| 250 000–750 000 |
1 500 |
| 40 000–250 000 |
500 |
| < 40 000 |
50 |
(1) –Ištyrus 5 000, 1 500, 500 ir 50 nugaišusių ožkų mėginių, kitų nugaišusių ožkų mėginius galima tirti, kad būtų nustatytas atitinkamai 0,06%, 0,2%, 0,6% ir 6% ligos paplitimas 95% patikimumu. Jeigu tyrimui nesurenkamas reikiamas nugaišusių ožkų skaičius, gali būti tiriamos vyresnės negu 18 mėn. amžiaus žmonių maistui skerdžiamos ožkos. Tiriamų ožkų santykis turi būti toks: 3 paskerstos ožkos ir 1 nugaišusi ožka.
Mėginių skaičius, reikalingas USE tyrimui
3 lentelė
| Paskerstų vyresnių kaip 12 mėnesių amžiaus avių ar ožkų skaičius bandoje |
Minimalus mėginių skaičius (1) |
| 70 arba mažiau |
Visi gyvuliai |
| 80 |
68 |
| 90 |
73 |
| 100 |
78 |
| 120 |
86 |
| 140 |
92 |
| 160 |
97 |
| 180 |
101 |
| 200 |
105 |
| 250 |
112 |
| 300 |
117 |
| 350 |
121 |
| 400 |
124 |
| 450 |
127 |
| 500 arba daugiau |
150 |
(1) Mėginių skaičius yra paskaičiuotas 95 % patikimumu, siekiant nustatyti ne mažiau kaip vieną teigiamą avį ar ožką, jeigu USE paplitimas bandoje yra ne mažesnis kaip 2 %.
12. Be 9–11 punktuose nurodytos stebėsenos, VMVT gali savanoriškai vykdyti kitų avių ar ožkų stebėseną:
13. Priemonės atlikus avių ir ožkų USE tyrimą:
13.1. kai maistui paskersta avis arba ožka tiriama dėl USE, sveikumo ženklas, nurodytas Tarybos direktyvos 64/433/EEB 1 priedo 9 skyriuje, ant skerdenos turi būti nededamas tol, kol negaunamas neigiamas tyrimų greitojo tyrimo metodu rezultatas;
13.2. VMVT gali daryti išimtį 13.1 punktui, kai skerdykloje yra įdiegta sistema, kuri užtikrina, kad nė viena patikrinta ir sveikumo ženklu pažymėta skerdenos dalis nebus iš skerdyklos išgabenta, kol negaunamas neigiamas tyrimų greitojo tyrimo metodu rezultatas;
13.3. visos avies arba ožkos, tirtos dėl USE, kūno dalys, įskaitant odą, jeigu jos nėra naikinamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 4 straipsnio 2a ir 2b punktus, turi būti sulaikomos prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui, kol gaunamas neigiamas tyrimo greitojo tyrimo metodu rezultatas;
13.4. visos avies arba ožkos, kurią tiriant greitojo tyrimo metodu buvo gautas teigiamas tyrimų rezultatas, kūno dalys turi būti sunaikinamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 4 straipsnio 2a ir 2b punktus, išskyrus medžiagas, kurios yra sulaikomos ir registruojamos, kaip nurodyta šio priedo 18–19 punktuose.
14. Genų tipizacija:
14.1. priono baltymo genotipas turi būti nustatomas avims kiekvienu atveju gavus teigiamą USE tyrimo rezultatą; kai USE nustatoma atsparų USE genotipą turinčioms avims (avims genotipai, koduojantys alaniną abejuose aleliuose ties 136 kodonu, o argininą – abejuose aleliuose ties 154 kodonu ir argininą – abejuose aleliuose ties 171 kodonu), turi būti nedelsiant pranešama Europos Komisijai; jeigu įmanoma, mėginiai turi būti pristatomi priono baltymo tipui nustatyti; kai priono baltymo tipo nustatyti negalima, turi būti sustiprinta gyvulių kilmės bandos ir visų kitų bandų, kuriose gyvulys buvo laikomas, stebėsena, siekiant išaiškinti kitus USE atvejus ir tipizuoti priono padermes;
14.2. be avių ir ožkų, nurodytų 14.1 punkte, genotipo tyrimo, turi būti atliekamas kitų avių ir ožkų genotipo tyrimas; jeigu šalyje laikoma daugiau kaip 750 000 suaugusių avių, turi būti tiriama 600 gyvulių; kitais atvejais turi būti tiriama ne mažiau negu 100 gyvulių; tyrimui gali būti imami paskerstų žmonių maistui, nugaišusių ir gyvų gyvulių mėginiai; mėginiai turi būti reprezentatyvūs avių populiacijai.
III. KITŲ GYVŪNŲ STEBĖSENA
IV. VMVT TEIKIAMA INFORMACIJA
16. VMVT teikia Europos Komisijai šią informaciją:
16.1. įtariamų USE atvejų skaičius atskiroms gyvūnų rūšims, kuriems taikomi judėjimo apribojimai pagal Taisyklių 36 punktą;
16.2. įtariamų USE atvejų skaičius atskiroms gyvūnų rūšims, kuriems turi būti atliktas laboratorinis tyrimas pagal Taisyklių 37 punktą, ir šio tyrimo rezultatai;
16.3. bandų, kuriose avims ir ožkoms buvo įtarta USE ir buvo atlikti tyrimai, kaip nurodyta Tvarkos 36–37 punktuose, skaičius;
16.5. ištirtas 2–6 punktuose nurodytų grupių galvijų skaičius, mėginių atrankos metodas ir tyrimų rezultatai;
16.7. 9–12 punktuose nurodytų grupių tirtų avių ir ožkų skaičius, naudotas atrankos metodas ir tyrimų rezultatai;
16.8. teigiamų GSE ir skrepi ligos atvejų skaičius, gyvūnų amžius ir geografinis pasiskirstymas; teigiamų GSE ir skrepi ligos atvejų kilmės šalis, jeigu tai ne ta pati šalis, kuri praneša apie USE; skrepi liga užkrėstų bandų skaičius ir geografinis pasiskirstymas; reikėtų nurodyti kiekvieno GSE užsikrėtusio gyvūno gimimo metus ir, jeigu įmanoma, mėnesį;
V. EUROPOS KOMISIJOS TEIKIAMA INFORMACIJA
VI. SAUGOTINA INFORMACIJA
18. Ne mažiau kaip septynerius metus VMVT turi saugoti duomenis apie:
18.1. gyvūnų, kuriems taikyti judėjimo apribojimai, kaip nurodyta Taisyklių 36 punkte, skaičių ir tipą;
18.2. klinikinių ir epidemiologinių tyrimų skaičių ir jų rezultatus, kaip nurodyta Taisyklių 36 punkte;
18.4. pagal stebėsenos programas tirtų gyvūnų skaičių, tapatumą ir kilmę, kaip nurodyta šio priedo 1–7 punktuose, taip pat, kur yra įmanoma, informaciją apie gyvūnų amžių ir veislę bei anamnezę;
Užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų
prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisyklių
3 priedas
GYVŪNŲ ŠĖRIMAS
1. Draudimas, nurodytas Taisyklių 18 punkte, turi būti taikomas:
1.1. ūkinės paskirties gyvūnams, išskyrus mėsėdžius kailinius žvėrelius, – draudžiama naudoti:
2. Draudimai, nurodyti Taisyklių 18 ir 19 punktuose, neturi būti taikomi:
2.1. neatrajotojams gyvūnams – leidžiama naudoti baltymus, nurodytus šio priedo 2.1.1–2.1.3 punktuose, ir pašarus, kurių sudėtyje yra šių baltymų, užtikrinant, kad šie baltymai buvo perdirbti, kur tinkama, pagal 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 19 straipsnio reikalavimus:
2.1.2. hidrolizuotus baltymus, gautus iš neatrajotojų ir atrajotojų gyvūnų kailių ir odų, pagal reikalavimus, nurodytus šio priedo 4 punkte,
2.2. atrajotojams gyvūnams – leidžiama naudoti baltymus, nurodytus šio priedo 2.2.1–2.2.3 punktuose, ir produktus, gautus iš šių baltymų, užtikrinant, kad baltymai buvo perdirbti, kur tinkama, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 19 straipsnio reikalavimus:
2.3. žuvims – leidžiama naudoti kraujo produktus ir kraujo miltus, gautus iš neatrajotojų gyvūnų, užtikrinant, kad jie buvo perdirbti, kur tinkama, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 19 straipsnio reikalavimus, ir pašarus, kurių sudėtyje yra baltymų, pagal 6 punkto reikalavimus.
3. Reikalavimai, taikomi žuvų miltų ir pašarų, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, skirtų ūkinės paskirties neatrajotojams gyvūnams, išskyrus mėsėdžius kailinius žvėrelius, naudojimui:
3.1. žuvų miltai turi būti pagaminti perdirbimo įmonėje, skirtoje tik žuvų produktų gamybai, kuri turi būti patvirtinta VMVT pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 17 straipsnio reikalavimus;
3.2. prieš išleidžiant į apyvartą ES, kiekviena žuvų miltų siunta turi būti ištirta pagal Komisijos direktyvos 98/88/EB reikalavimus;
3.3. pašarai, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, turi būti pagaminti įmonėse, kurios negamina pašarų atrajotojams ir kurioms VMVT šią veiklą leido; tačiau, taikant išimtį šiam reikalavimui:
3.3.1. specialus leidimas gaminti visaverčius pašarus iš pašarų, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, nereikalingas ūkiams, gaminantiems pašarus, kurie:
3.3.2. atrajotojų gyvūnų pašarų gamyba įmonėse, kurios taip pat kitiems gyvūnams gamina pašarus, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, gali būti leidžiama VMVT, jeigu laikomasi šių reikalavimų:
3.3.2.1 pašarai, skirti atrajotojams, yra gaminami patalpose, kurios fiziškai atskirtos nuo patalpų, kuriose gaminami pašarai, kurių sudėtyje yra žuvų miltų,
3.3.2.2. nesupakuoti pašarai, skirti atrajotojams, yra laikomi patalpose, kurios fiziškai atskirtos nuo patalpų, kuriose nesupakuoti žuvų miltai ir pašarai, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, laikomi ir pakuojami,
3.3.2.3. duomenys apie žuvų miltų ir pašarų, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, pirkimą, pardavimą ir naudojimą yra saugomi ne mažiau kaip penkerius metus,
3.4. etiketėje ir pašarus, kurių sudėtyje žuvų miltų, lydinčiame dokumente turi būti aiškus užrašas „pašarų sudėtyje yra žuvų miltų, jie negali būti naudojami atrajotojams šerti“;
3.5. nesupakuoti pašarai, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, turi būti transportuojami transporto priemonėmis, kurios tuo pačiu metu netransportuoja pašarų atrajotojams; jeigu transporto priemonė po to naudojama atrajotojų pašarams vežti, ji turi būti gerai išvalyta pagal VMVT patvirtintą tvarką, kad būtų išvengti pašarų užteršimo;
3.6. pašarų, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, naudojimas ir laikymas turi būti draudžiamas ūkiuose, kuriuose laikomi atrajotojai; taikydama išimtį šiam punktui, VMVT gali leisti naudoti ir laikyti pašarus, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, ūkiuose, kuriuose laikomi atrajotojai, jeigu užtikrinama, kad pašarai, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, nebus šeriami atrajotojams.
4. Reikalavimai, taikomi hidrolizuotų baltymų, gautų iš neatrajotojų arba atrajotojų kailių ir odų, ir pašarų, kurių sudėtyje yra tokių baltymų, skirtų ūkinės paskirties neatrajotojams gyvūnams, išskyrus mėsėdžius kailinius žvėrelius, naudojimui:
4.1. hidrolizuoti baltymai turi būti pagaminti perdirbimo įmonėje, patvirtintoje VMVT pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 17 straipsnio reikalavimus;
4.2. pašarai, kurių sudėtyje yra hidrolizuotų baltymų, turi būti pagaminti įmonėje, kuri negamina pašarų atrajotojams ir kuriai šią veiklą leidžia VMVT; tačiau, taikant išimtį:
4.2.1. specialus leidimas gaminti visaverčius pašarus iš pašarų, kurių sudėtyje yra hidrolizuotų baltymų, nereikalingas ūkiams, gaminantiems pašarus, kurie:
4.2.2. atrajotojų pašarų gamyba įmonėse, kurios taip pat kitiems gyvūnams gamina pašarus, kurių sudėtyje yra hidrolizuotų baltymų, gali būti leidžiama VMVT, jeigu laikomasi šių reikalavimų:
4.2.2.1. pašarai, skirti atrajotojams, yra gaminami patalpose, kurios fiziškai atskirtos nuo patalpų, kuriose gaminami pašarai, kurių sudėtyje yra hidrolizuotų baltymų,
4.2.2.2. nesupakuoti pašarai, skirti atrajotojams, yra laikomi patalpose, kurios fiziškai atskirtos nuo patalpų, kuriose nesupakuoti hidrolizuoti baltymai ir pašarai, kurių sudėtyje yra hidrolizuotų baltymų, laikomi ir pakuojami,
4.3. etiketėje ir pašarus, kurių sudėtyje yra hidrolizuotų baltymų, lydinčiame dokumente turi būti aiškus užrašas „pašarų sudėtyje yra hidrolizuotų baltymų, jie negali būti naudojami atrajotojams šerti“;
4.4. nesupakuoti pašarai, kurių sudėtyje yra hidrolizuotų baltymų, turi būti transportuojami transporto priemonėmis, kurios tuo pačiu metu neveža pašarų atrajotojams; jeigu transporto priemonė po to naudojama atrajotojų pašarams vežti, ji turi būti gerai išvalyta pagal VMVT patvirtintą tvarką, kad būtų išvengta pašarų užteršimo;
4.5. pašarų, kurių sudėtyje yra hidrolizuotų baltymų, naudojimas ir laikymas turi būti draudžiamas ūkiuose, kuriuose laikomi atrajotojai; taikydama išimtį šiam punktui, VMVT gali leisti naudoti ir laikyti pašarus, kurių sudėtyje yra hidrolizuotų baltymų, ūkiuose, kuriuose laikomi atrajotojai, jeigu užtikrinama, kad pašarai, kurių sudėtyje yra hidrolizuotų baltymų, nebus šeriami atrajotojams.
5. Reikalavimai, taikomi dikalcio ar trikalcio fosfato ir pašarų, kurių sudėtyje yra tokių baltymų, naudojamų ūkinės paskirties neatrajotojams gyvūnams, išskyrus mėsėdžius kailinius žvėrelius, naudojimui:
5.1. dikalcio ir trikalcio fosfatas turi būti pagaminti perdirbimo įmonėje, patvirtintoje VMVT pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 17 straipsnio reikalavimus;
5.2. pašarai, kurių sudėtyje yra dikalcio ar trikalcio fosfato, turi būti pagaminti įmonėje, kuri negamina pašarų atrajotojams ir kuriai šią veiklą leidžia VMVT; tačiau, taikant išimtį:
5.2.1. specialus leidimas gaminti visaverčius pašarus iš pašarų, kurių sudėtyje yra dikalcio ar trikalcio fosfato, nereikalingas ūkiams, gaminantiems pašarus, kurie:
5.2.2. atrajotojų pašarų gamyba įmonėse, kurios taip pat kitiems gyvūnams gamina pašarus, kurių sudėtyje yra dikalcio ar trikalcio fosfato, gali būti leidžiama VMVT, jeigu laikomasi šių reikalavimų:
5.2.2.1 pašarai, skirti atrajotojams, yra gaminami patalpose, kurios fiziškai atskirtos nuo patalpų, kuriose gaminami pašarai, kurių sudėtyje yra dikalcio ar trikalcio fosfato,
5.2.2.2. nesupakuoti pašarai, skirti atrajotojams, yra laikomi patalpose, kurios fiziškai atskirtos nuo patalpų, kuriose nesupakuotas dikalcio ar trikalcio fosfatas ir pašarai, kurių sudėtyje yra dikalcio ar trikalcio fosfato, laikomi ir pakuojami,
5.3. etiketėje ir pašarus, kurių sudėtyje dikalcio ar trikalcio fosfato, lydinčiame dokumente turi būti aiškus užrašas „pašarų sudėtyje yra dikalcio ir trikalcio fosfato, jie negali būti naudojami atrajotojams šerti“;
5.4. nesupakuoti pašarai, kurių sudėtyje yra dikalcio ar trikalcio fosfato, turi būti transportuojami transporto priemonėmis, kurios tuo pačiu metu netransportuoja pašarų atrajotojams; jeigu transporto priemonė po to naudojama atrajotojų pašarams vežti, ji turi būti gerai išvalyta pagal VMVT patvirtintą tvarką, siekiant išvengti pašarų užteršimo;
5.5. pašarų, kurių sudėtyje yra dikalcio ar trikalcio fosfato, naudojimas ir laikymas turi būti draudžiamas ūkiuose, kuriuose laikomi atrajotojai; taikydama išimtį šiam punktui, VMVT gali leisti naudoti ir laikyti pašarus, kurių sudėtyje yra dikalcio ar trikalcio fosfato, ūkiuose, kuriuose laikomi atrajotojai, jeigu užtikrinama, kad pašarai, kurių sudėtyje yra dikalcio ar trikalcio fosfato, nebus šeriami atrajotojams.
6. Reikalavimai, taikomi kraujo produktų, kraujo miltų ir pašarų, kurių sudėtyje yra neatrajotojų gyvūnų baltymų, skirtų ūkiuose auginamų žuvų pašarams, naudojimui:
6.1. kraujas turi būti gautas ES patvirtintose skerdyklose, kurios neskerdžia atrajotojų gyvūnų ir yra registruotos kaip neskerdžiančios atrajotojų gyvūnų, ir turi būti transportuojamas tiesiai į perdirbimo įmonę transporto priemonėmis, skirtomis neatrajotojų gyvūnų kraujui vežti; jeigu transporto priemone buvo vežtas atrajotojų kraujas, ji turi būti išvalyta ir patikrinta VMVT prieš neatrajotojų gyvūnų kraujo transportavimą; taikydama išimtį, VMVT gali leisti skersti atrajotojus gyvūnus skerdyklose, kurios surenka neatrajotojų gyvūnų kraują, skirtą kraujo miltams ir kraujo produktams gaminti ir žuvims šerti, jeigu šios skerdyklos turi patvirtintą kontrolės sistemą, kuri užtikrina šių reikalavimų įvykdymą:
6.1.2. neatrajotojų gyvūnų kraujas turi būti surenkamas, laikomas, transportuojamas ir pakuojamas patalpose, kurios fiziškai atskirtos nuo patalpų, kuriose surenkamas, laikomas, transportuojamas ir pakuojamas atrajotojų gyvūnų kraujas,
6.2. kraujo produktai ir kraujo miltai turi būti pagaminti įmonėse, skirtose neatrajotojų gyvūnų kraujui perdirbti ir patvirtintose VMVT pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 17 straipsnio reikalavimus; taikydama išimtį, VMVT gali leisti žuvų pašarui gaminti kraujo produktus įmonėse, kurios perdirba atrajotojų kraują ir turi patvirtintą kontrolės sistemą, kuri apsaugo nuo užteršimo; kontrolės sistema turi apimti:
6.2.1. neatrajotojų gyvūnų kraujo perdirbimą uždaroje sistemoje, kuri fiziškai atskirta nuo atrajotojų kraujo perdirbimo,
6.2.2. nesupakuotų kraujo žaliavų ir nesupakuotų galutinių kraujo produktų, gautų iš neatrajotojų gyvūnų kraujo, transportavimo, laikymo ir pakavimo fizinį atskyrimą nuo patalpų, kuriose nesupakuota kraujo žaliava ir nesupakuoti galutiniai kraujo produktai, gauti iš atrajotojų kraujo, laikomi, transportuojami ir pakuojami,
6.3. pašarai, kurių sudėtyje yra kraujo produktų arba kraujo miltų, turi būti pagaminti įmonėse, kurios gamina pašarus žuvims, bet negamina pašarų kitiems ūkinės paskirties gyvūnams, išskyrus mėsėdžius kailinius žvėrelius, ir kurioms VMVT leidžia šią veiklą;
6.4. etiketėje, prekybos dokumente arba veterinarijos sertifikate, kur tinkama, skirtuose pašarams, kurių sudėtyje yra kraujo produktų arba kraujo miltų, turi būti aiškus užrašas „pašaruose yra kraujo produktų, jie turi būti naudojami tik žuvims šerti“ arba „pašaruose yra kraujo miltų, jie turi būti naudojami tik žuvims šerti“;
6.5. transporto priemonės, naudotos nesupakuotų žuvų pašarams, kurių sudėtyje yra kraujo produktų arba kraujo miltų, vežti, neturi būti naudojamos kitų gyvūnų pašarams, išskyrus pašarus mėsėdžiams kailiniams žvėreliams, vežti, jeigu jos nebuvo išvalytos ir VMVT patikrintos;
7. VMVT turi pateikti kitoms ES šalims ir Europos Komisijai sąrašą Lietuvos Respublikos patvirtintų skerdyklų, registruotų neatrajotojų gyvūnų skerdimui, ir patvirtintų perdirbimo įmonių, gaminančių hidrolizuotus baltymus, dikalcio fosfatą, trikalcio fosfatą, žuvų miltus, kraujo produktus arba kraujo miltus, ir ūkių, išskyrus asmenis, gaminančius namuose pašarus, kuriems leista gaminti pašarus, kurių sudėtyje yra šių baltymų, kurių veikla pagal šių Taisyklių reikalavimus įregistruota per 60 dienų nuo šių Taisyklių įsigaliojimo. Bet kokie šio sąrašo pakeitimai turi būti pateikiami ES šalims ir Europos Komisijai.
8. Nesupakuoti perdirbti gyvūniniai baltymai, išskyrus žuvų miltus, ir nesupakuoti pašarai, kurių sudėtyje yra šių baltymų, turi būti laikomi tam skirtose talpyklose. Sandėlis ar transporto priemonė gali būti naudojami kitais tikslais tik tuo atveju, jeigu jie buvo išvalyti ir patikrinti VMVT.
9. Nesupakuoti žuvų miltai, nesupakuoti hidrolizuoti baltymai, nurodyti šio priedo 2.1.2 punkte, nesupakuotas dikalcio ir trikalcio fosfatas, nurodyti šio priedo 2.1.3 punkte, kraujo miltai ir kraujo produktai, nurodyti šio priedo 2.3 punkte, turi būti transportuojami į sandėlius transporto priemonėmis, kurios skirtos šiam tikslui.
10. Taikant išimtį šio priedo 9 punktui:
10.1. sandėliuose gali būti laikomi, o transporto priemonėmis gali būti transportuojami pašarai, kurių sudėtyje tokios pat sudėties baltymų;
10.2. išvalyti sandėliai ir transporto priemonės gali būti naudojami kitais tikslais, jei jas patikrino VMVT;
10.3. transporto priemonės, gabenančios žuvų miltus, gali būti naudojamos kitais tikslais, jeigu įmonė yra įdiegusi kontrolės sistemą, patvirtintą VMVT, siekdama apsaugoti pašarus nuo užteršimo; kontrolės sistema turi apimti:
12. Pašarai, įskaitant naminių gyvūnėlių maistą, kurių sudėtyje yra perdirbtų gyvūninių baltymų, išskyrus žuvų miltus arba neatrajotojų gyvūnų kraujo miltus, arba atrajotojų gyvūnų kraujo produktus, neturi būti gaminami įmonėse, kuriose gaminami pašarai ūkinės paskirties gyvūnams, išskyrus mėsėdžiams kailiniams žvėreliams gaminamus pašarus. Naminių gyvūnėlių maistas ir pašarai, skirti mėsėdžiams kailiniams žvėreliams, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, hidrolizuotų baltymų, nurodytų šio priedo 2.1.2 punkte, dikalcio ir trikalcio fosfato, nurodytų 2.1.3 punkte, ir kraujo miltų ir kraujo produktų, nurodytų šio priedo 2.3 punkte, turi būti gaminami ir transportuojami pagal reikalavimus, nurodytus atitinkamai šio priedo 3.3, 3.5, 4.2, 4.4, 5.2. 5.4, 6.3 ir 6.5 punktuose.
13. Perdirbtų gyvūninių baltymų, gautų iš atrajotojų, ir produktų, kurių sudėtyje yra perdirbtų gyvūninių baltymų, eksportas į trečiąsias šalis turi būti uždraustas. Kitų perdirbtų gyvūninių baltymų ir kraujo produktų, produktų, kurių sudėtyje yra šių baltymų, eksportas turi būti leidžiamas, jeigu:
13.2. prieš produktų išvežimą pateikiama rašytinė sutartis, kurioje nurodytas trečiosios šalies įsipareigojimas dėl galutinio produktų panaudojimo ir įsipareigojimas nereeksportuoti perdirbtų gyvūninių baltymų, kraujo produktų ir produktų, kurių sudėtyje yra šių baltymų, kuris draudžiamas pagal Taisyklių 18–22 punktus.
14. ES šalis, kuri leidžia šio priedo 13 punkte nurodytą eksportą, turi informuoti Europos Komisiją ir kitas ES šalis per Maisto saugos ir veterinarijos nuolatinį komitetą apie sutartyje su trečiąja šalimi nustatytus terminus ir reikalavimus, kad būtų teisingai įgyvendinamos šios Taisyklės. Šiame punkte nurodytos priemonės neturi būti taikomos žuvų miltams, produktams, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, ir naminių gyvūnėlių maistui, kurie atitinka šio priedo 8–11 punktų reikalavimus.
15. VMVT pagal Tarybos direktyvos 95/53/EB reikalavimus turi atlikti dokumentų ir fizinį patikrinimus, įskaitant pašarų gamybos ir platinimo tinklo, siekdama įvertinti, ar jie atitinka šių Taisyklių reikalavimus. Nustačius draudžiamų baltymų, turi būti taikomi Tarybos direktyvos 95/53/EB reikalavimai.
Užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų
prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisyklių
4 priedas
NURODYTOS PAVOJINGOS MEDŽIAGOS
1. Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos ar ES šalies, ar trečiosios šalies ar jos regiono kategoriją, nustatytą pagal Taisyklių 6–13 punktų reikalavimus, iš kurios gyvūnas yra kilęs arba kurioje jis yra laikomas, šie audiniai yra laikomi NPM:
1.2. 3 ir 4 kategorijos šalyje:
1.2.1. vyresnių kaip 12 mėnesių amžiaus galvijų kaukolė su smegenimis ir akimis, migdolinės liaukos ir stuburo smegenys bei visų amžiaus grupių galvijų žarnos nuo dvylikapirštės iki tiesiosios žarnos,
1.3. 5 kategorijos šalyje:
1.3.1. visa vyresnių kaip 6 mėnesių galvijų galva (išskyrus liežuvį), galvos smegenys, akys, trišakio nervo ganglijai ir migdolinės liaukos, užkrūčio liauka, blužnis ir stuburo smegenys bei visų amžiaus grupių galvijų žarnos nuo dvylikapirštės iki tiesiosios žarnos,
2. NPM privalo būti šalinamos VMVT patvirtintose:
2.3. kur tinka, tarpinėse įmonėse, nurodytose Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 10 straipsnyje, arba naudojimo vietose ar surinkimo centruose, patvirtintuose ir registruotuose pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 23 straipsnio 2 punkto c papunkčio 4, 6 ir 7 pastraipas.
4. Jeigu NPM nebuvo pašalintos iš negyvų gyvūnų, kurie nebuvo paskersti maistui, kūno dalys, kuriose yra NPM, arba visas lavonas laikomas NPM.
5. Visos NPM privalo būti ženklinamos ir sunaikinamos, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1774/2002.
6. NPM šalinimas remiantis alternatyviuoju tyrimo metodu gali būti leidžiamas šiomis sąlygomis:
6.2. galvijų, avių ir ožkų produktus, skirtus žmonių maistui arba gyvūnų pašarui, gali būti leidžiama išvežti iš skerdyklos, jeigu VMVT gavo ir patvirtino visų paskerstų gyvūnų, kurie galėjo būti užkrėsti, jeigu GSE buvo patvirtinta vienam iš jų, tyrimų rezultatus;
6.3. kai alternatyviuoju tyrimo metodu gaunamas teigiamas tyrimo rezultatas, visos galvijų, avių ir ožkų medžiagos, kurios galėjo būti užkrėstos skerdykloje, turi būti sunaikintos pagal 5 punktą, išskyrus tuos atvejus, kai visos kūno dalys, įkaitant užkrėstų gyvūnų odą, gali būti identifikuotos ir laikomos atskirai.
Užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų
prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisyklių
5 priedas
KAI KURIŲ GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ, GAUTŲ IŠ ATRAJOTOJŲ AR TURINČIŲ SAVO SUDĖTYJE JŲ MEDŽIAGŲ, STANDARTAI
1. Kaip nurodyta Taisyklių 29 punkte, šias atrajotojų gyvūnines medžiagas draudžiama naudoti gyvūniniams produktams gaminti:
Užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų
prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisyklių
6 priedas
UŽKREČIAMŲJŲ SPONGIFORMINIŲ ENCEFALOPATIJŲ LIKVIDAVIMAS
1. Taisyklių 40.2 punkte nurodytu tyrimu turi būti nustatoma:
1.1. tiriant galvijus:
1.1.2. jei GSE buvo patvirtinta patelei, visi jos palikuonys, gimę per dvejus metus iki klinikinių ligos požymių pasireiškimo arba po jų pasireiškimo,
1.1.5. kiti gyvūnai, laikomi ūkyje, kuriame patvirtinta GSE, arba kiti ūkiai, kuriuose gali būti USE užkrėstų gyvūnų ar gyvūnų, gavusių tuos pačius pašarus ar užsikrėtusių nuo to paties šaltinio,
1.2. tiriant avis ir ožkas:
1.2.1. visi kiti atrajotojai, išskyrus avis ir ožkas, esantys laikymo vietoje, kurioje patvirtinta skrepi liga,
1.2.2. kiek įmanoma, gyvūno, kuriam buvo patvirtinta skrepi liga, tėvai, visi embrionai, kiaušialąstės ir paskutiniai palikuonys,
1.2.3. visos kitos avys ir ožkos, esančios gyvūnų laikymo vietoje, kurioje patvirtinta skrepi liga, kaip nurodyta 1.2.2 punkte,
1.2.4. galima susirgimo kilmė bei kitų gyvūnų laikymo vietos, kuriose yra gyvūnų, embrionų ar kiaušialąsčių, galėjusių užsikrėsti USE sukėlėju arba naudojusių tuos pačius pašarus ar užsikrėtusių nuo to paties šaltinio,
2. Taisyklių 40.3 punkte nurodytas priemonės:
2.1. patvirtinus GSE galvijui – galvijai identifikuojami pagal šio priedo 1.1.1–1.1.3 punktus, nužudomi ir sunaikinami; VMVT, atsižvelgusi į epidemiologinę situaciją ir ūkio gyvūnų atsekamumą, gali priimti sprendimą:
2.1.1. nežudyti ir nesunaikinti visų galvijų ūkyje, kuriame galvijui buvo patvirtinta GSE pagal šio priedo 1.1.1 punktą,
2.2. patvirtinus USE aviai ar ožkai – nuo 2003 m. spalio 1 d., atsižvelgiant į VMVT sprendimą:
2.2.1. visi gyvuliai, embrionai ir kiaušialąstės identifikuojami atlikus tyrimą, kaip nurodyta 1.2.2–1.2.3 punktuose, nužudomi ir sunaikinami,
2.2.2. visi gyvuliai, embrionai ir kiaušialąstės identifikuojami atlikus tyrimą, kaip nurodyta šio priedo 1.2.2–1.2.3 punktuose, nužudomi ir sunaikinami, išskyrus:
2.2.3. įvertinus nustatyto atvejo tyrimo duomenimis, taikyti likvidavimo priemones ir kilmės ūkyje arba tik kilmės ūkyje, bet netaikyti ūkyje, kuriame buvo patvirtinta liga, jeigu užkrėsti gyvuliai į ūkį pateko iš kito ūkio; jeigu ganykloje ganosi daugiau kaip viena gyvulių banda, VMVT, atsižvelgdama į epidemiologinę situaciją, gali apsiriboti priemonių taikymu tik vienai bandai;
3. Į ūkį, kuriame buvo taikomos šio priedo 2.2.1–2.2.2 punktuose nurodytos priemonės, gali patekti tiktai šie gyvuliai:
3.3. ožkos, jeigu:
4. Ūkyje, kuriame buvo taikomos šio priedo 2.2.1–2.2.2 punktuose nurodytos priemonės, veisimui gali būti naudojami tiktai šie produktai:
5. Pereinamuoju laikotarpiu, iki 2006 m. sausio 1 d., taikydama išimtį apribojimams, nurodytiems 3.2 ir 4.2 punktuose, jeigu sunku pakeisti laikomas avis žinomo genotipo avimis, VMVT gali leisti, kad ūkio, nurodyto šio priedo 2.2.1 ir 2.2.2 punktuose, banda būtų atstatoma nežinomo genotipo neėringomis avimis.
6. Taikant ūkyje priemones, nurodytas šio priedo 2.2.1 ir 2.2.2 punktuose:
6.2. avys, turinčios tiktai vienerius ARR alelius, gali būti iš ūkio išvežtos tiktai į skerdyklą paskersti žmonių maistui arba sunaikinti, tačiau avis, turinčias vienerius ARR alelius, gali būti leidžiam išvežti į kitus ūkius, kuriuose taikomos priemonės, nurodytos 2.2.2 punkte;
7. Priemonės, nurodytos šio priedo 3, 4 ir 6 punktuose, turi būti taikomos ūkiui ne mažiau kaip trejus metus nuo:
7.4. datos, nuo kurios ūkyje laikomi visi veisliniai avinai turi ARR/ARR genotipą ir visos veislinės avys turi ne mažiau kaip vienerius ARR alelius ir neturi VRQ alelių, užtikrinant, kad šiuo laikotarpiu bus atliekamas visų paskerstų ir nugaišusių vyresnių negu 18 mėn. amžiaus avių tyrimas dėl USE; gauti neigiami tyrimo rezultatai.
8. Jeigu tam tikros veislės arba tam tikroje bandoje gyvulių skaičius, kurie turi ARR alelius, yra nedidelis arba siekiama išvengti giminingo veisimo, VMVT gali leisti:
9. VMVT, taikydama išimtis, nurodytas šio priedo 5 ir 8 punktuose, turi informuoti Europos Komisiją apie šių išimčių taikymo priežastis ir kriterijus.
Užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų
prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisyklių
7 priedas
TIEKIMAS Į RINKĄ IR EKSPORTAS
I. REIKALAVIMAI PREKYBAI GYVAIS GYVULIAIS EUROPOS SĄJUNGOJE
1. Nepriklausomai nuo ES šalies ar trečiosios šalies, kurioje gyvulys kilo arba kurioje yra laikomas, kategorijos avių ir ožkų prekybai turi būti taikomi šie reikalavimai:
1.1. avys ir ožkos, skirtos veislei, turi būti:
1.1.1. kilusios ūkyje, kuris ne mažiau kaip trejus metus atitinka šiuos reikalavimus:
1.1.2. nuolat laikomos ūkyje arba ūkiuose, kuris (-ie) atitinka šio priedo 1.1.1 punkte nurodytus reikalavimus, nuo gimimo arba ne mažiau kaip trejus metus,
1.1.3. nuo 2003 m. spalio 1 d. buvo laikomi gyvuliai, turintys ARR/ARR priono baltymo genotipą, kaip nurodyta Komisijos sprendimo 2002/1003/EB 1 priede,
1.2. ES šalis, kuri vykdo privalomą arba savanorišką nacionalinę skrepi ligos kontrolės programą visoje teritorijoje arba jos dalyje:
1.2.1. gali pristatyti programą Europos Komisijai, kurioje turi būti nurodyta:
1.2.2. programą, nurodytą šio priedo 1.2.1 punkte, gali teikti patvirtinti, jeigu ji atitinka reikalavimus, nurodytus tame punkte, pagal Taisyklių 74 punkte nurodytą tvarką; papildomos garantijos, kurios gali būti reikalingos prekybai ES, turi būti nustatytos tuo pačiu metu arba praėjus ne daugiau kaip trims mėnesiams po programos patvirtinimo pagal Taisyklių 74 punkte nurodytą tvarką; šios garantijos neturi būti griežtesnės už nacionalines garantijas,
1.3. jeigu ES šalis mano, kad jos teritorija yra neapimta skrepi ligos:
1.3.1. ji pateikia Europos Komisijai atitinkamus pagrindimo dokumentus, nurodydama:
1.3.1.2. serologiniais, mikrobiologiniais, patologiniais ar epidemiologiniais tyrimais pagrįstus stebėjimo rezultatus,
1.3.2. papildomos garantijos, kurios gali būti reikalingos prekybai ES, turi būti patvirtintos pagal Taisyklių 74 punkte nurodytą tvarką; šios garantijos neturi būti griežtesnės už nacionalines garantijas,
II. REIKALAVIMAI, KURIE TAIKOMI PRIKLAUSOMAI NUO ES ŠALIES, KURIOJE GYVULYS KILO ARBA LAIKOMAS, KATEGORIJOS, NUSTATYTOS PAGAL 1 PRIEDO 3 PUNKTĄ
3. Galvijų, avių ir ožkų kilmės ES šalies kategorija dėl GSE turi būti pranešama paskirties ES šaliai.
4. Šie reikalavimai taikomi gabenant galvijus, kurie kilę ar buvo laikomi ES šalyse ar jų regionuose, priskirtuose:
4.1. 3 ir 4 kategorijoms:
4.1.1. gyvuliai turi būti gimę, užaugę ir laikyti bandose, kuriose ne mažiau kaip septynerius metus nebuvo nustatyta nė vieno GSE atvejo,
4.2. 5 kategorijai:
4.2.1. gyvuliai turi būti gimę vėliau negu buvo efektyviai įdiegtas draudimas šerti ūkinės paskirties gyvūnus iš žinduolių gautais baltymais,
III. REIKALAVIMAI ĮTARIAMŲ USE ARBA JA SERGANČIŲ GYVULIŲ PALIKUONIMS
IV. REIKALAVIMAI PREKYBAI ES TAM TIKRAIS GYVŪNINIAIS PRODUKTAIS
6. Šiems gyvūniniams produktams netaikomi Taisyklių 54–55 punktuose nurodyti draudimai, jeigu jie yra gauti iš galvijų, kurie atitinka šio priedo 7–31 punktų reikalavimus:
V. GALVIJŲ IR JAUTIENOS ATSEKAMUMAS
7. Iškaulinėta šviežia mėsa, nuo kurios pašalinti visi prisitvirtinę audiniai, iš jų ir matomi nervai ir limfiniai audiniai, ir 6 punkte nurodyti gyvūniniai produktai, gauti iš skersti tinkamų gyvulių, kilusių iš 5 kategorijai priklausančių šalių ar jų regionų, gali būti tiekiami į ES rinką pagal Taisyklių 54–55 punktų reikalavimus, kai jie yra gauti iš galvijų, kurie gimė vėliau negu veiksmingai įsigaliojo Taisyklių 19 punkte nurodyti gyvūnų šėrimo standartai, buvo įvertinti kaip patenkinantys šio priedo 8 punkto sąlygas ir pagaminti įmonėse, kurios atitinka šio priedo 16 punkto sąlygas. VMVT turi užtikrinti, kad būtų laikomasi šio priedo 9–15 ir 17 punktų.
8. Galvijas turi būti laikomas tinkamu skersti, jeigu jis gimė ir buvo išaugintas ES šalyje ir atitinka šiuos reikalavimus:
8.1. visą savo gyvenimą jis buvo identifikuojamas, galima atsekti jo motiną ir kilmės bandą; jo unikalus ausies įsago numeris, gimimo data ir vieta bei visi judėjimai po gimimo yra registruojami arba nurodyti (oficialiame pase, oficialioje kompiuterizuotoje identifikacijos ir atsekimo sistemos) duomenų bazėje; žinoma jo motinos kilmė;
8.2. pagal oficialų kompiuterinį gimimo datos registravimą arba pagal oficialų galvijo pasą, galvijas yra vyresnis negu 6 mėnesių amžiaus, bet jaunesnis negu 30 mėnesių amžiaus;
8.3. kompetentinga institucija gavo ir patvirtino duomenis, kad po galvijo gimimo jo motina gyveno ne mažiau kaip 6 mėnesius;
9. Jeigu skerstinas galvijas ar jo skerdimo sąlygos neatitinka visų šios Tvarkos reikalavimų, galvijas neskerdžiamas, o jo pasas sulaikomas. Jei tokia informacija gaunama paskerdus galviją, VMVT turi nedelsdama sustabdyti veterinarijos sertifikato išdavimą bei panaikinti jau išduotus veterinarijos sertifikatus. Jeigu siunta jau išsiųsta, VMVT apie tai turi pranešti paskirties vietos kompetentingai institucijai. Siuntos paskirties kompetentinga institucija turi imtis atitinkamų priemonių.
10. Skersti tinkami galvijai turi būti skerdžiami skerdykloje, kuri skirta tik tinkamiems galvijams skersti.
11. VMVT turi įsitikinti, kad mėsos išpjaustymo įmonėje būtų pašalinami šie limfiniai mazgai: pakinkliniai, sėdynkaulio, paviršiniai kirkšnies, gilieji kirkšnies, medialiniai ir lateraliniai klubiniai, inkstų, šlaunies, juosmens, šonkaulių-kaklo, krūtinkaulio, priešmentiniai, pažastiniai, kaklo kaudaliniai ir gilieji.
12. Iki paskerdimo oficialia atsekimo sistema turi būti atsekama kiekvieno galvijo mėsa, o išpjausčius – tos pačios išpjaustymo partijos galvijų mėsa. Paskerdus galvijus, 6 punkte nurodyta šviežia mėsa ir produktai turi būti atsekami pagal produktų žymėjimą etiketėmis, kuris privalo turėti sąsajų su galvijo žymėjimu, kad būtų galima atsekti siuntą. Naminiams gyvūnėliams skirtas maistas turi būti atsekamas pagal kartu siunčiamus dokumentus ir registrus.
13. Visos žmonių maistui tinkamos skerdenos privalo turėti individualius, atitinkančius ausų įsagus, numerius.
14. ES šalių kompetentingos institucijos privalo turėti dokumentus, kuriuose nurodoma:
15. Kompetentinga institucija turi vesti patikrinimų registrą, kad būtų galima įrodyti vykdomą kontrolę.
16. Kad būtų patvirtinta, įmonė turi sukurti ir įgyvendinti sistemą, kuria galima identifikuoti mėsą, gautą iš galvijo, arba po išpjaustymo visą išpjaustytos galvijų partijos mėsą. Sistema privalo sudaryti galimybę visomis stadijomis atsekti galvijo, iš kurio gauta mėsa arba pagamintas mėsos produktas, kilmę, o registrai turi būti saugomi ne mažiau kaip dvejus metus. Įmonės administracija turi kompetentingai institucijai raštu pateikti smulkią informaciją apie įdiegtą sistemą.
VI. GALVIJŲ IR BANDŲ ATSEKAMUMAS
18. Iškaulinėta šviežia mėsa, nuo kurios pašalinti visi prisitvirtinę audiniai, iš jų ir 6 punkte nurodyti gyvūniniai produktai, gauti iš 5 kategorijai priklausančių šalių ar jų regionų galvijų, tinkamų skersti, gali būti tiekiama į rinką pagal Taisyklių 54–55 punktus, kai ji yra gauta iš galvijų, atitinkančių šio priedo 20 punkto sąlygas ir kilusių iš bandų, kuriose paskutinius septynerius metus nebuvo registruota nė vieno GSE susirgimo ir kurios atitinka šio priedo 19 punkto reikalavimus, ir gauta įmonėse, kurios atitinka šio priedo 29 punktą.
19. VMVT turi užtikrinti, kad būtų laikomasi reikalavimų, nurodytų šio priedo 21–28 ir 30 punktuose dėl kompiuterizuotos atsekamumo sistemos ir kontrolės. Reikalavimai, taikomi galvijų bandai:
19.1. banda turi būti atskirą vienetą sudaranti galvijų grupė, kuri yra prižiūrima ir laikoma atskirai nuo kitų gyvūnų grupių, ir identifikuota unikaliais bandos ir galvijų identifikavimo numeriais;
19.2. banda laikoma tinkama, jeigu ne mažiau kaip septynerius metus nė vienam esančiam ir buvusiam bandoje galvijui nebuvo patvirtinta ar įtarta GSE;
19.3. taikant išimtį 19.2 punktui, trumpiau negu septynerius metus egzistuojanti banda gali būti laikoma tinkama, jeigu kompetentinga institucija atlieka jos išsamų patikrinimą ir:
19.3.1. visi bandoje gimę ar į ją perkelti galvijai atitinka šio priedo 20.1, 20.4 ir 20.5 punktų reikalavimus,
19.4. jeigu banda yra iš naujo sukurta ūkyje, kuriame buvo patvirtinta GSE galvijui, kuris buvo to ūkio galvijų bandoje arba judėjo iš šios bandos, naujai sukurta banda gali būti laikoma tinkama po to, kai kompetentinga institucija atlieka išsamų patikrinimą, kurio metu įsitikinama, kad laikomasi visų šių sąlygų:
20. Reikalavimai, taikomi galvijams:
20.1. visi duomenys apie galvijo gimimą, tapatumą ir judėjimą yra įtraukti į oficialią kompiuterizuotą atsekamumo sistemą;
20.2. galvijo, vyresnio negu 6 mėnesių, bet jaunesnio kaip 30 mėnesių amžiaus, amžius nustatomas pagal oficialų kompiuterinį jo gimimo įrašą;
21. 20.1 punkte nurodyta oficiali kompiuterizuota atsekamumo sistema gali būti patvirtinta tik po to, kai ji veikia pakankamai ilgai, kad surinktų visą su galvijo gyvenimu ir judėjimu susijusią informaciją, kurios reikia, norint nustatyti, kaip laikomasi Taisyklių reikalavimų, ir yra taikoma tik tiems galvijams, kurie gimė po kompiuterinės atsekamumo sistemos įdiegimo. Į kompiuterį iki kompiuterinės atsekamumo sistemos įdiegimo įvesti istoriniai duomenys šiam tikslui netinka.
22. Jei skerstinas galvijas ar kuri nors jo skerdimo aplinkybė neatitinka Taisyklių reikalavimų, galvijas turi būti išbrokuojamas ir sulaikomas jo pasas. Jeigu informacija gaunama paskerdus galviją, VMVT turi iš karto nutraukti veterinarijos sertifikatų išdavimą ir panaikinti išduotų veterinarijos sertifikatų galiojimą. Jeigu tokia informacija gaunama išsiuntus siuntą, VMVT privalo apie tai pranešti paskirties vietos kompetentingai institucijai. Paskirties vietos kompetentinga institucija privalo imtis reikiamų priemonių.
23. Tinkami skersti galvijai turi būti skerdžiami tik tose skerdyklose, kurios naudojamos tik pagal atsekamumo sistemą tinkamiems galvijams skersti.
24. VMVT turi įsitikinti, kad mėsos išpjaustymo įmonėse naudojamų procedūrų metu būtų pašalinami šie limfiniai mazgai: pakinkliniai, sėdynkaulio, paviršiniai kirkšnies, gilieji kirkšnies, medialiniai ir lateraliniai klubiniai, inkstų, šlaunies, juosmens, šonkaulių-kaklo, krūtinkaulio, priešmentiniai, pažastiniai, kaklo kaudaliniai ir gilieji.
25. Kompiuterizuota atsekamumo iki skerdimo sistema turi būti atsekama kiekvieno galvijo mėsa, o išpjausčius – tos pačios išpjaustymo partijos galvijų mėsa.
27. ES šalies kompetentinga institucija privalo turėti dokumentus, kuriuose nurodoma:
29. Kad būtų patvirtinta, įmonė privalo sukurti ir įgyvendinti sistemą tinkamos mėsos ir/arba tinkamų produktų identifikavimui ir visos mėsos atsekimui iki kilmės bandos arba po išpjaustymo – iki tos pačios išpjaustymo partijos galvijų. Sistema turi padėti visomis stadijomis atsekti mėsos ar mėsos produkto kilmę, o registrai turi būti saugomi ne mažiau kaip dvejus metus. Įmonės administracija turi raštu pateikti smulkią informaciją VMVT apie įdiegtą sistemą.
VII. REIKALAVIMAI EKSPORTUI
Užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų
prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisyklių
8 priedas
GYVŪNŲ, EMBRIONŲ, KIAUŠIALĄSČIŲ IR GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ IMPORTAS Į EUROPOS SĄJUNGĄ
I. IMPORTAS IŠ 1 KATEGORIJOS ŠALIŲ AR JŲ REGIONŲ
1. Importuojant iš 1 kategorijai priskirtų trečiųjų šalių ar jų regionų galvijus ir jų produktus pagal Taisyklėse numatytus reikalavimus VMVT turi atsižvelgti į veterinarijos sertifikatą, patvirtinantį, kad trečioji šalis ar jos regionas pagrįstai priskiriami šiai kategorijai pagal 1 priedo 3 punkto reikalavimus.
II. GALVIJŲ IMPORTAS
2. Importuojant galvijus iš 2 kategorijai priskirtos trečiosios šalies ar jos regiono, turi būti pateiktas tarptautinis veterinarijos sertifikatas, patvirtinantis, kad:
2.1. draudžiama šerti atrajotojus iš žinduolių gautais baltymais ir draudimas yra veiksmingai įgyvendintas;
3. Importuojant galvijus iš 3 kategorijai priskirtos trečiosios šalies ar jos regiono, turi būti pateiktas tarptautinis veterinarijos sertifikatas, patvirtinantis, kad:
3.1. draudžiama šerti atrajotojus iš žinduolių gautais baltymais ir draudimas yra veiksmingai įgyvendintas;
3.2. eksportui į ES skirti galvijai:
3.2.1. yra identifikuoti identifikavimo sistema, kuri leidžia atsekti gyvūnus iki jų motinos ir iki kilmės bandos bei nustatyti, kad jie nėra palikuonys karvių, kurioms įtariama GSE,
3.2.2. gimė, buvo užauginti ir laikomi bandose, kuriose ne mažiau kaip septynerius metus nebuvo patvirtinta GSE atvejų,
4. Importuojant galvijus iš 4 kategorijai priskirtos trečiosios šalies ar jos regiono, turi būti pateiktas tarptautinis veterinarijos sertifikatas, patvirtinantis, kad:
4.1. draudžiama šerti atrajotojus iš žinduolių gautais baltymais ir draudimas yra veiksmingai įgyvendintas;
4.2. eksportui į ES skirti galvijai:
4.2.1. yra identifikuoti identifikavimo sistema, kuri leidžia atsekti gyvūnus iki jų motinos ir iki kilmės bandos bei nustatyti, kad jie nėra palikuonys karvių, kurioms įtariama GSE,
4.2.2. gimė, buvo užauginti ir laikomi bandose, kuriose ne mažiau kaip septynerius metus nebuvo patvirtinta GSE atvejų,
5. Importuojant galvijus iš 5 kategorijai priskirtos trečiosios šalies ar jos regiono, turi būti pateiktas tarptautinis veterinarijos sertifikatas, patvirtinantis, kad:
5.1. draudžiama šerti atrajotojus iš žinduolių gautais baltymais ir draudimas yra veiksmingai įgyvendintas;
5.2. nužudomi ir sunaikinami visi užsikrėtę galvijai, taip pat:
5.2.1. jei tai yra moteriškos lyties gyvūnai, jų vėliausi palikuonys, gimę per dvejus metus iki pirmųjų klinikinių ligos požymių pasireiškimo arba po ligos pasireiškimo,
5.3. eksportui į ES skirti galvijai:
5.3.1. gimė po datos, nuo kurios draudimas atrajotojus šerti iš žinduolių gautais baltymais yra veiksmingai įgyvendintas,
5.3.2. yra identifikuoti identifikavimo sistema, kuri leidžia atsekti gyvūnus iki jų motinos ir kilmės bandos ir nustatyti, kad jie nėra palikuonys karvių, kurioms įtariama GSE,
5.3.3. gimė, buvo užauginti ir laikomi bandose, kuriose niekada nebuvo nustatyta GSE; buvo laikomi tik tame pačiame ūkyje gimę arba iš tokį pat statusą turinčios bandos kilę galvijai,
III. ŠVIEŽIOS JAUTIENOS IR JAUTIENOS PRODUKTŲ IMPORTAS
6. Importuojant šviežią jautieną (su kaulais arba iškaulinėtą) ir jautienos produktus, gautus iš 2 kategorijai priskirtos trečiosios šalies ar jos regiono, turi būti pateiktas tarptautinis veterinarijos sertifikatas, patvirtinantis, kad draudžiama šerti atrajotojus iš žinduolių gautais baltymais ir draudimas yra veiksmingai įgyvendintas.
7. Importuojant šviežią jautieną (su kaulais arba iškaulinėtą) ir jautienos produktus iš 3 kategorijai priskirtos trečiosios šalies ar jos regiono, turi būti pateiktas tarptautinis veterinarijos sertifikatas, patvirtinantis, kad:
7.1. draudžiama šerti atrajotojus iš žinduolių gautais baltymais ir draudimas yra veiksmingai įgyvendintas;
8. Importuojant šviežią jautieną (su kaulais ar iškaulinėtą) ir jautienos produktus, gautus iš 4 kategorijai priskirtos trečiosios šalies ar jos regiono, turi būti pateiktas tarptautinis veterinarijos sertifikatas, patvirtinantis, kad:
9. Importuoti šviežią jautieną (su kaulais ar iškaulinėtą) ir jautienos produktus, gautus iš 5 kategorijai priskirtos trečiosios šalies ar jos regiono, draudžiama, išskyrus 7 priedo 6 punkte nurodytus gyvūninius produktus, kuriuos importuojant turi būti pateiktas tarptautinis veterinarijos sertifikatas, patvirtinantis, kad:
9.2. jautienos produktuose, skirtuose eksportui į ES, nėra šio priedo 16 punkte nurodytų ar iš jų pagamintų produktų bei NPM;
9.3. įgyvendinta sistema, leidžia atsekti importui į ES skirtą šviežią galvijieną ir galvijienos produktus iki jų kilmės įmonės;
9.4. galvijai, kurių mėsa ar mėsos produktai skirti eksportui į ES:
9.5. uždrausta ūkinės paskirties gyvūnus šerti iš žinduolių gautais baltymais ir draudimas yra veiksmingai įgyvendintas;
9.6. nužudomi ir sunaikinami visi užsikrėtę galvijai, taip pat:
9.6.1. jei tai yra moteriškos lyties gyvūnai, jų vėliausi palikuonys, gimę per dvejus metus iki pirmųjų klinikinių ligos požymių pasireiškimo arba po ligos pasireiškimo,
IV. GALVIJŲ EMBRIONŲ IR KIAUŠIALĄSČIŲ IMPORTAS
10. Importuojant galvijų embrionus ar kiaušialąstes iš 2 kategorijai priskirtos trečiosios šalies ar jos regiono, turi būti pateiktas tarptautinis veterinarijos sertifikatas, patvirtinantis, kad:
10.1. draudžiama šerti atrajotojus iš žinduolių gautais baltymais ir draudimas yra veiksmingai įgyvendintas;
11. Importuojant galvijų embrionus ar kiaušialąstes iš 3 kategorijai priskirtos trečiosios šalies ar jos regiono, turi būti pateiktas tarptautinis veterinarijos sertifikatas, patvirtinantis, kad:
11.1. draudžiama šerti atrajotojus iš žinduolių gautais baltymais ir draudimas yra veiksmingai įgyvendintas;
11.2. eksportui į ES skirti embrionai ar kiaušialąstės yra gauti iš moteriškos lyties galvijų, kurie:
11.2.1. yra identifikuoti identifikavimo sistema, kuri leidžia atsekti gyvūnus iki jų motinos ir kilmės bandos ir patvirtina, kad gyvuliai nėra palikuonys karvių, kurioms buvo patvirtinta GSE,
12. Importuojant galvijų embrionus ar kiaušialąstes iš 4 kategorijai priskirtos trečiosios šalies ar jos regiono, turi būti pateiktas tarptautinis veterinarijos sertifikatas, patvirtinantis, kad:
12.1. draudžiama šerti atrajotojus iš žinduolių gautais baltymais ir draudimas yra veiksmingai įgyvendintas;
12.2. eksportui į ES skirti embrionai ar kiaušialąstės yra gauti iš moteriškos lyties galvijų, kurie:
12.2.1. yra identifikuoti identifikavimo sistema, kuri leidžia atsekti gyvūnus iki jų motinos ir iki kilmės bandos ir patvirtina, kad gyvuliai nėra palikuonys karvių, įtariamų ar sergančių GSE,
13. Importuojant galvijų embrionus ar kiaušialąstes iš 5 kategorijai priskirtos trečiosios šalies ar regiono, turi būti pateiktas tarptautinis veterinarijos sertifikatas, patvirtinantis, kad:
13.1. draudžiama šerti atrajotojus iš žinduolių gautais baltymais ir draudimas yra veiksmingai įgyvendintas;
13.2. užsikrėtę galvijai ir, jeigu tai yra moteriškos lyties galvijai, jų vėliausi palikuonys, gimę per dvejus metus iki klinikinių ligos požymių pasireiškimo arba po jų, jeigu buvo gyvų šalyje arba regione, yra nužudyti ir sunaikinti;
13.3. eksportui į ES skirti embrionai ar kiaušialąstės yra gauti iš moteriškos lyties galvijų, kurie:
13.3.1. yra identifikuoti identifikavimo sistema, kuri leidžia atsekti gyvūnus iki jų motinos ir kilmės bandos ir patvirtina, kad gyvuliai nėra palikuonys karvių, įtartų ar sergančių GSE,
13.3.3. embrionų surinkimo metu nebuvo įtariami GSE ir:
13.3.3.1. gimė po datos, nuo kurios draudimas atrajotojus šerti iš žinduolių gautais baltymais yra veiksmingai įgyvendintas,
V. AVIŲ IR OŽKŲ IMPORTAS
14. Avys ir ožkos, importuojamos į ES, nuo 2003 m. spalio 1 d. turi būti lydimos veterinarijos sertifikato, patvirtinančio, kad:
14.1. jos gimė ir buvo nuolat laikomos ūkyje, kuriame niekada nebuvo diagnozuota skrepi liga ir, jeigu avys ar ožkos skirtos veislei, jos atitinka 7 priedo 1.1.1 ir 1.1.2 punktų reikalavimus;
VI. GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ IMPORTAS
16. Importuoti į ES iš 5 kategorijai priskirtų trečiųjų šalių ar jų regionų gyvūninius produktus, kurie nurodyti 7 priedo 6 punkte, pagal Taisyklių 54–55 punktus yra draudžiama, jeigu jų sudėtyje yra arba jie yra gauti iš tokių atrajotojų medžiagų:
VII. DEKLARACIJA
17. Importuojant gyvūninius produktus iš 1 kategorijai nepriskirtų trečiųjų šalių ar jų regionų, veterinarijos sertifikatas papildomas deklaracija, kurią pasirašo kilmės šalies kompetentinga institucija. Deklaracijoje turi būti toks tekstas:
„Gyvūniniai produktai savo sudėtyje neturi ir nėra pagaminti iš nurodytų pavojingų medžiagų, nurodytų 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 999/2001, nustatančiame užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles, arba nuo galvijų galvos ar stuburo kaulų iškaulinėtos mėsos. Prieš skerdimą gyvūnai nebuvo apsvaiginti dujų injekcija į kaukolės ertmę ar tuo pačiu metodu staigiai nužudyti ar paskersti po svaiginimo suardant centrinės nervų sistemos vientisumą ilgu virbalu.“.
Užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų
prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisyklių
9 priedas
KONTROLINĖS LABORATORIJOS, MĖGINIŲ ĖMIMAS IR LABORATORINIAI TYRIMO METODAI
I. NACIONALINĖ VETERINARIJOS LABORATORIJA
1. Nacionalinė veterinarijos laboratorija yra kontrolinė USE laboratorija Lietuvos Respublikoje. Ji privalo:
1.1. turėti materialinę bazę ir specialistų, kad bet kuriuo metu, ypač kai nustatoma USE, galėtų nustatyti USE sukėlėjo tipą ir padermę ir patvirtinti gautus rezultatus; kai ji negali nustatyti sukėlėjo padermės ir tipo, turi nustatyta tvarka mėginį nusiųsti identifikuoti į ES kontrolinę USE laboratoriją;
1.2. būti atsakinga už diagnostinių standartų ir metodų koordinavimą šalyje:
1.2.4. turi saugoti Lietuvos Respublikoje išskirtų USE sukėlėjų padermes ar atitinkamus audinius su šiais sukėlėjais,
II. MĖGINIŲ PAĖMIMAS IR TYRIMAS
3. Bet kokie mėginiai, kurie skirti tirti USE, turi būti imami vadovaujantis Tarptautinio Epizootijų Biuro Diagnostinių tyrimų ir vakcinų standartų vadovo (toliau – Vadovo) vėliausio leidimo metodais ir taisyklėmis. Jeigu tokių metodų ir taisyklių nėra, mėginiai imami taip, kad būtų galima teisingai atlikti tyrimus. Mėginiai turi būti teisingai paženklinti, kad būtų galima identifikuoti gyvūną, iš kurio jie paimti.
5. Laboratoriniai tyrimai nustatyti GSE galvijams atliekami taip:
5.1. įtarimo atveju galvijų audiniai, nusiųsti laboratoriniam tyrimui, turi būti tiriami histopatologiniu metodu pagal paskutinio Vadovo leidinio nurodymus, išskyrus atvejus, kai medžiaga yra suirusi; jeigu šio tyrimo rezultatas yra abejotinas ar neigiamas arba jei medžiaga yra suirusi, audiniai turi būti tiriami vienu iš kitų Vadove nurodytų diagnostinių metodų (imunocitocheminiu, imunoblotingo arba elektroniniu mikroskopu); greitojo tyrimo metodai šiam tikslui negali būti naudojami; jeigu atliekant tyrimus aukščiau nurodytais metodais vieno iš jų rezultatai yra teigiami, gyvūnai turi būti traktuojami kaip užsikrėtę GSE;
5.2. vykdant GSE stebėseną:
5.2.1. galvijų audiniai nusiųsti laboratoriniam tyrimui, kaip nurodyta 2 priedo 1–8 punktuose, turi būti tiriami greitojo tyrimo metodu; jeigu greitojo tyrimo metodo rezultatai yra abejotini arba teigiami, audiniai nedelsiant siunčiami tyrimui į ES kontrolinę USE laboratoriją; patvirtinimo tyrimai turi būti pradedami smegenų kamieno tyrimu histopatologiniu metodu, kaip nurodyta naujausiame Vadovo leidime, išskyrus atvejus, kai medžiaga yra suirusi ar dėl kitų priežasčių netinka histopatologiniam tyrimui; jeigu šio tyrimo rezultatas yra abejotinas ar neigiamas arba medžiaga yra suirusi, audiniai turi būti tiriami vienu iš 5.1.1 punkte nurodytų diagnostinių metodų; galvijai turi būti traktuojami užsikrėtę GSE, jeigu greitojo tyrimo metodo rezultatas yra teigiamas arba abejotinas ir:
6. Laboratoriniai tyrimai avių ir ožkų skrepi ligai nustatyti atliekami taip:
6.1. įtarimo atveju avių ir ožkų audiniai, pasiųsti laboratoriniam tyrimui, kaip nurodyta Taisyklių 37 punkte, turi būti tiriami histopatologiniu metodu pagal naujausio Vadovo nurodymus, išskyrus atvejus, kai medžiaga yra suirusi; jeigu tyrimo histopatologiniu metodu rezultatas yra abejotinas ar neigiamas arba medžiaga yra suirusi, audiniai turi būti tiriami Vadove nurodytais imunocitocheminiu arba imunoblotingo metodais; greitojo tyrimo metodai šiam tikslui negali būti naudojami; jeigu atliekant tyrimus aukščiau nurodytais metodais vieno iš jų rezultatai yra teigiami, gyvūnai turi būti traktuojami kaip užsikrėtę skrepi liga;
6.2. vykdant skrepi ligos stebėseną:
6.2.1. avių ir ožkų audiniai, nusiųsti laboratoriniam tyrimui, kaip nurodyta Taisyklių 2 priedo 9–15 punktuose, turi būti tiriami greitojo tyrimo metodu; jeigu greitojo tyrimo metodo rezultatas yra abejotinas arba teigiamas, galvos smegenų kamienas nedelsiant siunčiamas į ES kontrolinę USE laboratoriją patvirtinimui imunocitocheminiu arba imunoblotingo metodu, kaip nurodyta šio priedo 6.1.1 punkte; jeigu patvirtinimo rezultatas yra teigiamas, gyvūnas traktuojamas kaip užsikrėtęs skrepi liga.
7. Laboratoriniai tyrimai USE, išskyrus USE, nurodytas šio priedo 5 ir 6 punktuose, nustatyti atliekami taip:
7.1. tyrimai, atliekami siekiant patvirtinti USE įtarimą, skirtingai nuo šio priedo 5 ir 6 punktuose nurodytų tyrimų, turi apimti galvos smegenų tyrimą histopatologiniu metodu; VMVT taip pat gali pareikalauti atlikti tyrimą imunocitocheminiu, imunoblotingo arba specifiniu fibrilių nustatymo elektroniniu mikroskopu metodu arba tirti kitais nustatytais tyrimo metodais, kuriais nustatomi su liga susiję prionų baltymai; bet kuriuo atveju, kai pirminis tyrimo histopatologiniu metodu rezultatas yra neigiamas arba abejotinas, turi būti atliktas bent vienas kitas laboratorinis tyrimas; esant pirmiesiems ligos požymiams, turi būti atlikti ne mažiau kaip trys skirtingi tyrimai; jeigu GSE įtariama kitų negu galvijų rūšių gyvūnams, esant galimybei, mėginiai turi būti pristatyti sukėlėjo padermės tipui nustatyti.
8. Norint atlikti tyrimus pagal Taisyklių 8 ir 14 punktus, turi būti naudojami šie greitojo tyrimo metodai:
8.1. tyrimas imunoblotingo metodu, pagrįstas western blotingo procedūra, kuria nustatomas proteazei atsparus fragmentas PrPRes (Prionics Check Western testas);
8.2. tyrimas chemiliuminescencinės imunofermentinės analizės (IFA) metodu, kurį sudaro ekstrakcijos procedūra ir IFA technika, naudojant sustiprintą chemiliuminescencinį reagentą (Enfer testas);
8.3. tyrimas sluoksninės imunoanalizės metodu PrPRes nustatyti, kuris atliekamas po denatūracijos ir koncentracijos etapų (Bio-Rad TeSeE testas, buvęs Bio Rad Platelia testas); Bio Rad Platelia testo diagnostiniai rinkiniai gali būti naudojami 9 mėnesius nuo šių Taisyklių įsigaliojimo datos;
8.4. mikroplokštelėje atliekama IFA, kurioje aptinkami proteazei atsparūs PrPRes monokloniniai antikūnai (prionics-Check LIA testas);
9. Greitojo tyrimo metodo gamintojas privalo turėti įdiegtą kokybės užtikrinimo sistemą, kurią patvirtina ES kontrolinė USE laboratorija, kuri užtikrina tyrimo atlikimo patikimumui užtikrinti.
10. Greitojo tyrimo metodai arba tyrimo protokolai gali būti modifikuojami tik iš anksto įspėjus ES kontrolinę USE laboratoriją ir jai pateikus įrodymus, kad metodų modifikacijos nesumažins greitojo tyrimo metodo jautrumo, specifiškumo arba patikimumo. Šie įrodymai turi būti pateikti Europos Komisijai ir nacionalinėms kontrolinėms USE laboratorijoms.
Užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų
prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisyklių
10 priedas
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS DĖL NURODYTŲ PAVOJINGŲ MEDŽIAGŲ, IŠKAULINĖTOS MĖSOS IR SKERDIMO TECHNIKOS
1. NPM priskiriami šie audiniai:
1.1. vyresnių kaip 12 mėnesių galvijų kaukolė su smegenimis ir akimis, migdolinės liaukos, stuburas (neįskaitant uodegos slankstelių ir skersinių krūtinės ir juosmens slankstelių ataugų, kryžkaulio sparnų, bet įskaitant dorsalinio kamieno ganglijus ir stuburo smegenis), visų amžiaus grupių galvijų žarnos nuo dvylikapirštės iki tiesiosios ir žarnų pasaitas;
2. Galvijų amžius dėl stuburo pašalinimo galvijams gali būti pakeistas atsižvelgus į statistinę galvijų populiacijos įvairių amžiaus grupių tikimybę susirgti USE, pagrįstą USE stebėsenos rezultatais, ypač tiriant galvijus, kaip nurodyta 2 priedo 1–9 punktuose.
3. Be 1 punkte nurodytų NPM Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinėje Karalystėje ir Portugalijos Respublikoje, išskyrus Azorų autonominį regioną, išaugintų vyresnių kaip 6 mėnesių galvijų visa galva, išskyrus liežuvį, bet įskaitant smegenis, akis, trišakio nervo ganglijus ir migdolines liaukas, čiobrialiaukę, blužnį ir stuburo smegenis, turi būti laikomi NPM.
4. Taikant išimtį šio priedo 1.1 punktui, pagal Taisyklių 74 punkte nurodytą tvarką gali būti priimtas sprendimas leisti naudoti galvijų stuburą ir dorsalinius kamieno ganglijus gyvūnų, kurie:
4.1. gimė, buvo nuolat laikomi ir paskersti ES šalyje, kurioje moksliškai nustatyta, kad USE susirgimo tikimybė vietinėje galvijų populiacijoje yra labai maža arba maža, tačiau neatmetama;
4.2. gimė po datos, nuo kurios ES šalyje veiksmingai įsigaliojo draudimas šerti atrajotojus iš žinduolių gautais baltymais, ir ES šalis praneša apie vietinius USE atvejus gyvūnų populiacijoje arba moksliškai nustatyta, kad vietinio GSE susirgimo tikimybė galvijų populiacijoje yra reali; Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinė Karalystė, Portugalijos Respublika ir Švedijos Karalystė gali taikyti šią išimtį, atsižvelgusios į anksčiau pateiktus ir įvertintus įrodymus; kitos ES šalys gali taikyti išimtį, pateikusios įtikinamus įrodymus Europos Komisijai dėl šio priedo 4.1 ir 4.2 punktų taikymo, kur tinkama.
5. ES šalys, taikydamos šio priedo 4 punkte nurodytą išimtį, turi be reikalavimų, nurodytų 2 priedo 1–8 punktuose, užtikrinti, kad vienas iš patvirtintų greitojo tyrimo metodų, nurodytų 9 priedo 8 punkte, būtų taikomas visiems vyresniems kaip 30 mėnesių amžiaus galvijams tirti, kurie:
5.1. nugaišo ūkyje arba transportuojant, bet kurie nebuvo paskersti žmonių maistui, išskyrus nugaišusius galvijus ES šalių, kuriose USE tikimybė maža, atokiose teritorijose, kuriose yra nedidelis laikomų galvijų tankis;
6. Taikant 4 punkte nurodytą išimtį, neturi būti leidžiama naudoti vyresnių kaip 30 mėnesių amžiaus galvijų, kilusių Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinėje Karalystėje arba Portugalijos Respublikoje, išskyrus Azorų autonominį regioną, stuburą ir dorsalinio trakto ganglijus. Europos Komisijos ekspertai gali atlikti patikrinimus Lietuvos Respublikoje, kad įvertintų pateiktus įrodymus pagal Taisyklių 66-67 punktus.
8. Galvijams, avims ir ožkoms, kurių mėsa skirta žmonių maistui arba gyvūnų pašarui, galvos smegenys neturi būti suardomos ilgu virbalu įvedant jį į galvos kaukolės ertmę.
9. NPM turi būti pašalintos:
9.3. kur tinkama, tarpinėse įmonėse, nurodytose Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 10 straipsnyje, arba naudojimo vietose ar surinkimo centruose, patvirtintuose ir registruotuose pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 23 straipsnio 2 punkto c papunkčio 4, 6 ir 7 paragrafus.
10. 9 punkte nurodytos priemonės neturi būti taikomos 1 kategorijos medžiagoms, skirtoms maitėdžiams paukščiams maitinti, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 23 straipsnio 2 d punkte.
11. Bet kokio amžiaus galvijų liežuvis, skirtas žmonių maistui arba gyvūnų pašarui, turi būti išpjaunamas skerdykloje ties paliežuvinio kaulo liežuvine atauga.
12. Vyresnių kaip 12 mėnesių amžiaus galvijų galvos mėsa turi būti pašalinama skerdyklose pagal kontrolės sistemą, patvirtintą kompetentingos institucijos, kad būtų išvengta galimo galvos mėsos užteršimo centrinės nervų sistemos audiniais. Ši kontrolės sistema turi apimti šias priemones:
12.1. galvos mėsa turi būti šalinama tam skirtoje vietoje, kuri fiziškai atskirta nuo skerdyklos patalpų;
12.2. jeigu galvos yra nuimamos nuo konvejerio arba kablių prieš nupjaunat galvos mėsą, kaktoje prakirsta skylė ir didžioji pakaušio skylė turi būti užkemšamos nelaidžiu skysčiui ir patvariu kamščiu; jeigu galvos smegenų kamienas imamas laboratoriniams GSE tyrimams, didžioji pakaušio skylė turi būti užkemšama nedelsiant paėmus mėginį;
12.3. prieš skerdimą arba tuoj pat po jo galvos mėsa neturi būti nupjaunama nuo galvos, jeigu pažeistos akys arba jų nėra, kad būtų išvengta galimo užteršimo centrinės nervų sistemos audiniais;
12.4. galvos mėsa neturi būti nupjaunama nuo galvos, jeigu nebuvo taikyti 12.2 punkte nurodyti reikalavimai;
12.5. nepažeidžiant bendrųjų higienos reikalavimų, turi būti parengtos specialios darbo instrukcijos, kad būtų išvengta galvos mėsos užteršimo ją pjaunant, ypač tais atvejais, kai kamščiai iš galvos skylių, nurodytų 12.2 punkte, iškrenta arba pažeidžiamos akys;
13. Taikydamos išimtis šio priedo 7 punktui, ES šalių kompetentingos institucijos gali nuspręsti taikyti skerdyklose alternatyvias kontrolės sistemas nupjaunant galvijų galvos mėsą, kurios sumažintų galvos mėsos užteršimo centrinės nervų sistemos audiniais pavojų. Turi būti įdiegtas mėginių paėmimo planas, siekiant laboratoriniais tyrimo metodais aptikti centrinės nervų sistemos audinius ir įvertinti apsaugos priemonių, skirtų sumažinti užteršimą, įgyvendinimą. ES šalys, taikančios šią išimtį, turi informuoti Europos Komisiją ir kitas ES šalis per Maisto saugos ir veterinarijos nuolatinį komitetą apie jų kontrolės sistemą ir mėginių tyrimo rezultatus.
14. Priemonės, nurodytos šio priedo 12 ir 13 punktuose, neturi būti taikomos išpjaunant liežuvį pagal šio priedo 11 punkto reikalavimus ar nupjaunant žandų mėsą skerdykloje, jeigu tai atliekama nenuėmus galvijo galvos nuo konvejerio ar kablio.
15. Taikydamos išimtį šio priedo 9, 10 ir 12 punktams, ES šalys gali leisti:
15.2. pašalinti stuburą iš skerdenos arba skerdenos dalies mėsinėje, kuri patvirtinta, šiam tikslui registruota ir kontroliuojama;
15.3. nupjauti galvos mėsą nuo galvijų galvos išpjaustymo įmonėse, kurios specialiai patvirtintos šiam tikslui pagal šiuos reikalavimus:
15.3.1. galvijų galvos, skirtos transportuoti į išpjaustymo įmones, specialiai patvirtintos galvos mėsai nupjauti, turi atitikti šiuos reikalavimus:
15.3.1.1. galva turi būti pakabinta ją laikant ar transportuojant iš skerdyklos į specialiai patvirtintą išpjaustymo įmonę,
15.3.1.2. kaktoje prakirsta skylė ir didžioji pakaušio skylė turi būti užkimštos nelaidžiu skysčiui ir patvariu kamščiu prieš galvą nuimant nuo konvejerio ar kablio ir padedant ant padėklo; jeigu galvos smegenų kamienas imamas laboratoriniams GSE tyrimams, didžioji pakaušio skylė turi būti užkemšama kamščiu nedelsiant paėmus mėginį,
15.3.1.3. galvos, kuriose esančios skylės nebuvo tinkamai užkimštos kamščiais, kaip nurodyta šio priedo 15.3.1.2 punkte, kurių akys yra pažeistos arba jų nėra ir galvos mėsa dėl to galėjo būti užteršta centrinės nervų sistemos audiniais, neturi būti transportuojamos į specialiai patvirtintas išpjaustymo įmones,
15.3.2. galvijų galvos mėsos nupjovimas specialiai tam patvirtintose įmonėse turi būti atliekamas pagal kompetentingos institucijos patvirtintą kontrolės sistemą, siekiant išvengti galimo galvos mėsos užteršimo; ši kontrolės sistema turi apimti šiuos veiksmus:
15.3.2.1. visos galvos turi būti apžiūrėtos dėl užteršimo ir pažeidimo ir galvoje esančios skylės turi būti tinkamai užkimštos kamščiu prieš nupjaunant galvos mėsą,
15.3.2.2. galvos mėsa neturi būti nupjaunama nuo galvų, kuriose esančios skylės yra netinkamai užkimštos kamščiu arba jos buvo pažeistos ir dėl to galvos mėsa gali būti užteršta centrinės nervų sistemos audiniais,
15.3.2.3. nepažeidžiant bendrųjų higienos taisyklių, turi būti parengtos aiškios darbo instrukcijos, siekiant apsaugoti galvos mėsą nuo galimo užteršimo transportuojant galvas ir nupjaunant mėsą nuo galvos, ypač tais atvejais, kai iš galvos skylių iškrenta kamštis arba pažeidžiamos akys,
16. Visos NPM turi būti nedelsiant nudažytos dažais arba, kur tinkama, paženklintos tuoj pat jas pašalinus ir sunaikintos pagal reikalavimus, nurodytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1774/2002, ypač jo 4 straipsnio 2 punkte.
17. VMVT turi atlikti patikrinimus, kad įvertintų Taisyklių reikalavimų taikymą, ir turi užtikrinti, kad skerdyklose, išpjaustymo įmonėse arba kitose vietose, kuriose NPM yra šalinamos, pvz.: mėsinėse arba įmonėse, kurios nurodytos šio priedo 9.3 punkte, būtų imtasi tinkamų priemonių apsaugoti galvos mėsą nuo užteršimo.
18. VMVT turi parengti taisykles, kurios reglamentuotų, kad:
18.1. NPM būtų naudojamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 1 straipsnio 2 punkte nurodytais tikslais;
19. ES šalies kompetentinga institucija gali leisti siųsti galvas arba skerdenas, kuriose yra NPM, į kitą ES šalį, jeigu ta šalis sutinka priimti medžiagas ir nustato specialiuosius reikalavimus, taikomus transportavimui. Tačiau skerdenos, skerdenų pusės arba skerdenų pusės, padalytos ne daugiau kaip į tris dalis, ir ketvirčiai, kuriuose nėra NPM, išskyrus stuburą ir dorsalinio trakto ganglijus, gali būti importuojami į ES šalį arba siunčiami iš ES šalies be išankstinio sutikimo.
20. Turi būti įdiegta stuburo šalinimo, kaip nurodyta šio priedo 1.1 punkte, kontrolės sistema. Ši sistema turi apimti šias priemones:
20.1. jeigu stuburo šalinti nereikia, skerdenos arba skerdenos dalys, kuriose yra stuburas, turi būti identifikuotos etikete, kurioje turi būti mėlyna juosta, kaip nurodyta 2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1760/2000, nustatančiame galvijų identifikavimo ir registravimo sistemą, reglamentuojančiame jautienos bei jos produktų ženklinimą ir panaikinančiame Tarybos reglamentą (EB) Nr. 820/97;
20.2. galvijų skerdenos ar skerdenos gabalų skaičius, iš kurių reikia išpjauti stuburą ir iš kurių jo nereikia išpjauti, turi būti nurodytas prekybos dokumente, nurodytame 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvos 64/433/EEB dėl sveikatos problemų, veikiančių Bendrijos vidaus prekybą šviežia mėsa 3 straipsnio 1 (A) (f) (ii) punkte, arba dokumente, kuris nurodytas 1992 m. gruodžio 22 d. Komisijos sprendimo 93/13/EEB, nustatančio produktų iš trečiųjų šalių veterinarinių tikrinimų Bendrijos pasienio kontrolės postuose tvarką, 1 straipsnio 2 punkte, kur tinka;
21. 22 punkto reikalavimai turi būti taikomi šiems gyvūniniams produktams, importuojamiems į ES:
21.3. smulkintai mėsai ir mėsos gaminiams, nurodytiems 1994 m. gruodžio 14 d. Tarybos direktyvoje 94/65/EB, nustatančioje maltos mėsos bei mėsos gaminių gamybos ir tiekimo į rinką reikalavimus;
21.4. mėsos produktams, nurodytiems 1976 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvoje 77/99/EEB dėl sanitarijos problemų prekiaujant Bendrijoje mėsos produktais;
21.7. želatinai, nurodytai 1992 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyvoje, nustatančioje veterinarijos ir visuomenės sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius produktų, kuriems netaikomi reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Tarybos direktyvos 89/662/EEB A priedo I dalyje, ir taisyklėse dėl ligų sukėlėjų, pateiktose Tarybos direktyvoje 90/425/EEB, prekybą Bendrijoje ir jų importą į Bendriją, ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1774/2002;
21.8. naminių gyvūnėlių maistui, nurodytam Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1774/2002;
21.10. perdirbtiems gyvūniniams baltymams, nurodytiems Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1774/2002;
21.11. kaulams ir kaulų produktams, nurodytiems Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1774/2002;
21.12. 3 kategorijos medžiagoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1774/2002.
Bet kokia nuoroda į gyvūninius produktus reiškia 21 punkte nurodytus gyvūninius produktus, bet netaikoma gyvūniniams produktams, kurių sudėtyje yra ar kurie pagaminti iš 21 punkte nurodytų produktų.
22. Jeigu 21 punkte nurodytų gyvūninių produktų, kurie importuojami į ES iš trečiųjų šalių ar jų regionų, sudėtyje yra galvijų, avių arba ožkų gyvūninių medžiagų, veterinarijos sertifikatas turi būti papildytas produkto kilmės šalies kompetentingos institucijos deklaracija:
- nurodytų pavojingų medžiagų ir jie nėra gauti iš medžiagų, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 999/2001 ir pagamintų po 2001 m. kovo 31 dienos, ar iš galvijų, avių ar ožkų gautos iškaulinėtos mėsos, pagamintos po 2001 m. kovo 31 dienos. Po 2001 m. kovo 31 dienos gyvūnai nesvaiginami dujų injekcija į kaukolės ertmę bei tuo pačiu metodu nežudomi ir neskerdžiami po svaiginimo suardant centrinės nervų sistemos vientisumą ilgu virbalu, kuris įvedamas į kaukolės ertmę; importuojamose skerdenose, jų pusėse ir ketvirčiuose gali būti paliktas stuburas;
- galvijų, avių ir ožkų gyvūninių medžiagų, kurios gautos iš gyvūnų, kurie gimė, buvo auginti ir paskersti šiose šalyse: Argentinoje, Australijoje, Botsvanoje, Brazilijoje, Čilėje, Islandijoje, Namibijoje, Naujojoje Zelandijoje, Naujojoje Kaledonijoje, Nikaragvoje, Panamoje, Paragvajuje, Salvadore, Singapūre, Svazilande, Urugvajuje, Vanuatu.“.
II. TIEKIMAS Į RINKĄ IR EKSPORTAS
23. Pereinamuoju laikotarpiu lieka galioti šie teisės aktai:
23.1. 1998 m. kovo 16 d. Tarybos direktyva 98/256/EB dėl neatidėliotinų apsaugos priemonių nuo galvijų spongiforminės encefalopatijos, papildanti Komisijos sprendimą 94/474/EB ir panaikinanti Komisijos sprendimą 96/239/EB;
23.2. 1998 m. gegužės 29 d. Komisijos sprendimas 98/351/EB, nustatantis datą, nuo kurios iš Šiaurės Airijos galvijų produktai pagal sertifikuotų bandų schemą gali būti pradėti eksportuoti, kaip nurodyta Tarybos direktyvoje 98/256/EB;
24. Importuojant į ES galvijus, turi būti pateiktas veterinarijos sertifikatas, patvirtinantis, kad:
24.1. atrajotojus uždrausta šerti baltymais, gautais iš žinduolių, ir šis draudimas buvo veiksmingai įgyvendintas;
25. 24 punktas neturi būti taikomas galvijams, kurie gimė ir buvo nuolat laikomi šiose šalyse: Argentinoje, Australijoje, Botsvanoje, Brazilijoje, Čilėje, Salvadore, Islandijoje, Namibijoje, Naujojoje Kaledonijoje, Naujojoje Zelandijoje, Nikaragvoje, Panamoje, Paragvajuje, Singapūre, Svazilande, Urugvajuje ir Vanuatu.