LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL NOTARŲ GARBĖS TEISMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2004 m. liepos 22 d. Nr. 1R-184
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (Žin., 1992, Nr. 28-810; 1998, Nr. 49-1329) 101 straipsniu:
2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1998 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. 171 „Dėl Notarų garbės teismo nuostatų patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
2004 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 1R-184
NOTARŲ GARBĖS TEISMO NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šie nuostatai reglamentuoja Notarų garbės teismo sudarymo, šio teismo darbo organizavimo, drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo tvarką.
II. NOTARŲ GARBĖS TEISMO SUDARYMAS
3. Notarų garbės teismą sudaro penki nariai, iš kurių du renkami Notarų rūmų susirinkime, du skiria Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, vieną – Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininkas.
Notarų garbės teismo įgaliojimai trunka trejus metus. Notarų garbės teismas gali veikti, jeigu į jį išrinkta ar paskirta daugiau kaip pusė narių.
4. Notarų garbės teismo nariai pirmajame posėdyje renka iš savo tarpo Notarų garbės teismo pirmininką ir jo pavaduotoją.
5. Notarų garbės teismo pirmininkas organizuoja teismo darbą, vadovauja paruošiamajam posėdžiui ir atlieka kitą organizacinį darbą. Tais atvejais, kai Notarų garbės teismo pirmininkas dėl ligos ar kitų priežasčių negali eiti šių pareigų, teismo darbui vadovauja Notarų garbės teismo pirmininko pavaduotojas.
III. NOTARŲ GARBĖS TEISMO DARBO ORGANIZAVIMAS
8. Notarų garbės teismo posėdžio datą, laiką ir vietą nustato ir jam pirmininkauja šio teismo pirmininkas, o jo nesant ar jam nusišalinus – pirmininko pavaduotojas.
9. Notarų garbės teismo posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip trys šio teismo nariai.
10. Jei Notarų garbės teismo narys yra notaro, kuriam iškelta drausmės byla, sutuoktinis, artimas giminaitis ar asmuo, susijęs svainystės ar kitais ryšiais, galinčiais kelti abejonių dėl nešališkumo, jis privalo nusišalinti nuo drausmės bylos nagrinėjimo. Nenusišalinęs nuo drausmės bylos nagrinėjimo Notarų garbės teismo narys gali būti nušalintas Notarų garbės teismo narių sprendimu. Šiame punkte išdėstytos taisyklės taikomos ir Notarų garbės teismo sekretoriui.
Nusišalinus Notarų garbės teismo sekretoriui ar jį nušalinus, posėdžio protokolą posėdžio pirmininko pavedimu rašo vienas iš Notarų garbės teismo narių.
11. Notarų garbės teismo sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių teismo narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia pirmininko balsas.
13. Notarų garbės teismo posėdžio protokolą ir nutarimus pasirašo visi posėdyje dalyvavę teismo nariai ir sekretorius. Notarų garbės teismo sprendimus pasirašo visi posėdyje dalyvavę teismo nariai. Notarų garbės teismo siunčiamus pranešimus pasirašo Notarų garbės teismo pirmininkas ir sekretorius.
IV. DRAUSMĖS BYLOS IŠKĖLIMAS
15. Notarui drausmės bylą iškelti turi teisę teisingumo ministras arba Notarų rūmų prezidiumas už Lietuvos Respublikos notariato įstatymo, teisingumo ministro patvirtintų teisės aktų, susijusių su notarų veikla, ir Notarų garbės (etikos) kodekso pažeidimus.
Teisingumo ministras, iškeldamas notarui drausmės bylą, išleidžia įsakymą, Notarų rūmų prezidiumas – priima nutarimą.
16. Notarui drausmės byla gali būti iškeliama ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo ar nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant patikrinimo (revizijos) trukmės laiko, kai notaras negalėjo eiti savo pareigų (atostogos, liga ir kitos priežastys), o nutraukus baudžiamąją bylą, – per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai institucija, turinti teisę iškelti notarui drausmės bylą, gavo nutarimą nutraukti bylą.
17. Pažeidimo ar nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma diena, kai teisę iškelti notarui drausmės bylą turinčiai institucijai tapo žinoma apie notaro padarytą pažeidimą ar nusižengimą arba kai buvo atliktas notaro veiklos tarnybinis patikrinimas.
18. Drausmės byla notarui negali būti keliama, jeigu nuo pažeidimo ar nusižengimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip vieneri metai.
19. Institucija, turinti teisę iškelti drausmės bylą, informuoja notarą apie aplinkybes, dėl kurių jam gali būti iškelta drausmės byla, ir pasiūlo per nustatytą terminą pateikti paaiškinimą ir turimus dokumentus, dėl kurių gali būti keliama drausmės byla. Jeigu notaras per nustatytą terminą nepateikia paaiškinimo, sprendimas iškelti drausmės bylą priimamas pagal turimą medžiagą ir tai pažymima įsakyme arba nutarime.
20. Teisingumo ministro įsakyme ar Notarų rūmų prezidiumo nutarime dėl drausmės bylos iškėlimo nurodoma:
20.2. notaro, kuriam iškelta drausmės byla, vardas, pavardė, notaro biuro, kuriame jis dirba, pavadinimas;
20.4. pagrindas drausmės bylai iškelti (nustatytos pažeidimo ar nusižengimo aplinkybės ir jas patvirtinantys dokumentai ar kiti įrodymai);
20.5. teisės aktas (aktai), kurių reikalavimus (nuostatas) notaras yra pažeidęs savo veiksmais ar neveikimu;
21. Prie teisingumo ministro įsakymo ar Notarų rūmų prezidiumo nutarimo iškelti drausmės bylą pridedami visi sprendžiant bylos iškėlimo klausimą surinkti dokumentai, jų nuorašai ar kopijos ir notaro paaiškinimas.
V. DRAUSMĖS BYLŲ NAGRINĖJIMAS
23. Gautą teisingumo ministro įsakymą ar Notarų rūmų prezidiumo nutarimą dėl drausmės bylos iškėlimo notarui ir pridėtus dokumentus ar jų kopijas Notarų garbės teismo sekretorius užregistruoja Drausmės bylų registracijos žurnale ir perduoda Notarų garbės teismo pirmininkui.
24. Notarų garbės teismo pirmininkas, gavęs iškeltą notarui drausmės bylą, praneša garbės teismo nariams apie paruošiamojo posėdžio datą, laiką ir vietą. Paruošiamasis garbės teismo posėdis turi įvykti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo drausmės bylos gavimo (užregistravimo) dienos.
25. Paruošiamajame posėdyje garbės teismo nariai susipažįsta su drausmės byla, taip pat priimamas nutarimas dėl garbės teismo posėdžio, kuriame bus nagrinėjama drausmės byla, datos, laiko ir vietos, dėl papildomų įrodymų, dokumentų, duomenų surinkimo ar kitų asmenų kvietimo dalyvauti posėdyje, jei tai yra reikalinga, siekiant teisingai ir objektyviai išnagrinėti drausmės bylą.
26. Drausmės byla Notarų garbės teisme turi būti išnagrinėta per vieną mėnesį nuo bylos iškėlimo dienos.
27. Notarų garbės teismo sekretorius ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas iki nustatytos garbės teismo posėdžio datos raštu praneša apie posėdžio datą, laiką ir vietą institucijai, iškėlusiai drausmės bylą, Notarų rūmams ir notarui, kurio drausmės byla bus nagrinėjama.
28. Notarų garbės teismo posėdyje, kuriame nagrinėjama drausmės byla, dalyvauja patrauktasis drausminėn atsakomybėn notaras ir drausmės bylą iškėlusios institucijos įgaliotasis atstovas. Notarų garbės teismo posėdžiuose turi teisę dalyvauti Notarų rūmų atstovai.
29. Notarų garbės teismui nutarus, į posėdį gali būti kviečiami ir kiti asmenys, kurie gali pateikti paaiškinimus ar duomenis, reikalingus nagrinėjant drausmės bylą.
30. Notaro, kuriam iškelta drausmės byla, dalyvavimas garbės teismo posėdyje yra privalomas. Jei notaras negali dalyvauti garbės teismo posėdyje dėl svarbių priežasčių ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus, garbės teismo posėdis atidedamas. Jeigu garbės teismas nepripažįsta notaro neatvykimo į garbės teismo posėdį priežasčių svarbiomis arba jeigu notaras nepateikia neatvykimo priežastis pateisinančių dokumentų, drausmės byla gali būti nagrinėjama notarui nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai garbės teismas nusprendžia, kad drausmės byla negalės būti tinkamai išnagrinėta nedalyvaujant notarui.
31. Kitų asmenų neatvykimas į posėdį nėra kliūtis nagrinėti drausmės bylą, išskyrus atvejus, kai garbės teismas nusprendžia, kad kitų asmenų dalyvavimas yra būtinas.
32. Šių nuostatų 28 punkte nurodyti asmenys, dalyvaudami garbės teismo posėdyje, turi teisę reikšti nušalinimus, prašymus, teikti įrodymus žodžiu ir raštu, prašyti papildomai surinkti įrodymus, užduoti klausimus nagrinėjant drausmės bylą dalyvaujantiems asmenims, prieštarauti šių asmenų prašymams ir paaiškinimams.
33. Šių nuostatų 28 punkte nurodytų asmenų garbės teismo nariui ar šio teismo sekretoriui pareikštas nušalinimas nagrinėjamas garbės teismo posėdyje. Nušalinimo klausimą sprendžia visos sudėties bylą nagrinėjantis garbės teismas balsų dauguma.
34. Notarų garbės teismo posėdis pradedamas pirmininko pranešimu apie drausmės bylą, kuri bus nagrinėjama. Posėdyje dalyvaujantiems asmenims pristatomi garbės teismo nariai ir sekretorius, išaiškinama teisė pareikšti nušalinimus, kitos šiuose nuostatuose nustatytos proceso dalyvių teisės, pasiūloma pateikti papildomus dokumentus ar kitus įrodymus, susijusius su nagrinėjama drausmės byla.
35. Pirmininkaujantis informuoja apie institucijos sprendimą iškelti notarui drausmės bylą ir surinktus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius notaro padarytus nusižengimus ar teisės aktų, Notarų garbės (etikos) kodekso reikalavimų pažeidimus. Iškėlusios drausmės bylą notarui institucijos atstovas posėdyje išsako savo reikalavimus ir juos pagrindžiančius argumentus. Jei posėdyje dalyvauja Notarų rūmų atstovas, jam suteikiama teisė pasisakyti po notaro, kurio drausmės byla nagrinėjama, pasisakymo.
36. Notarų garbės teismo posėdžio protokole nurodoma:
37. Išklausęs posėdyje notarą, kuriam iškelta drausmės byla, kitus dalyvaujančius asmenis, garbės teismas sprendimą priima uždarame pasitarime. Pasitarime dalyvauja tik garbės teismo nariai.
38. Drausmės bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas, bet ne ilgiau kaip dešimčiai dienų, jeigu garbės teismo posėdyje paaiškėja, kad būtina surinkti papildomus įrodymus, kurių surinkti per teismo posėdį nėra galimybių, arba jeigu yra kitų svarbių aplinkybių, dėl kurių būtina atidėti drausmės bylos nagrinėjimą.
VI. NOTARŲ GARBĖS TEISMO SPRENDIMO PRIĖMIMAS
39. Notarų garbės teismas, išnagrinėjęs notaro drausmės bylą, gali:
40. Notarų garbės teismo sprendimas priimamas ir paskelbiamas tą pačią dieną, kai buvo išnagrinėta drausmės byla.
41. Notarų garbės teismo sprendimą sudaro įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys.
Įžanginėje dalyje nurodoma: garbės teismo pavadinimas, bylos nagrinėjimo vieta ir laikas, posėdyje dalyvavę garbės teismo nariai, sekretorius, notaro, kurio drausmės byla išnagrinėta, vardas, pavardė, notaro biuro, kuriame jis dirba, pavadinimas, drausmės bylą iškėlusios institucijos pavadinimas, drausmės bylos iškėlimo data, kiti posėdyje dalyvavę asmenys.
Aprašomojoje dalyje nurodomos posėdyje ištirtos ir nustatytos pažeidimo ar nusižengimo aplinkybės, patvirtinančios (paneigiančios) neteisėtą notaro veikimą ar neveikimą, taip pat dalyvaujančių posėdyje asmenų paaiškinimai.
Motyvuojamoje dalyje išdėstomi garbės teismo įrodymai ir motyvai, kodėl nustatyti notaro veiksmai ar neveikimas laikomi (nelaikomi) neteisėtais, kokių teisės aktų nuostatos pažeistos (nepažeistos) veiksmais ar neveikimu.
Rezoliucinėje dalyje nurodoma galutinė garbės teismo išvada.
42. Priimdamas sprendimą, Notarų garbės teismas įvertina notaro kaltės laipsnį, pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir galiojančias notarui paskirtas drausmines nuobaudas.
44. Notarų garbės teismo narys savo atskirąją nuomonę turi teisę išdėstyti raštu. Teismo nario atskiroji nuomonė prijungiama prie bylos.
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
48. Notarų garbės teismas gali po šešių mėnesių nuo nuobaudos paskyrimo panaikinti paskirtąją nuobaudą notarui, jeigu jis sąžiningai atliko pareigas ir padarė atitinkamas išvadas po nuobaudos paskyrimo.
49. Notarų garbės teismo sprendimas per 14 dienų nuo įteikimo notarui gali būti skundžiamas apygardos teismui.