STATISTIKOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS GENERALINIS DIREKTORIUS

Į S A K Y M A S

DĖL 2000 M. DARBO KAINOS TYRIMO ATLIKIMO IR PASIRENGIMO DARBO KAINOS TYRIMUI TVARKOS PATVIRTINIMO

2000 m. rugsėjo 4 d. Nr. 73

Vilnius

Remdamasis Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299) 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. 359 „Dėl Lietuvos Respublikos derybinių pozicijų derybose dėl narystės Europos Sąjungoje patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 28-776) 12 derybiniu skyriumi, Lietuvos Respublikos tarptautinės darbo organizacijos konvencijų ratifikavimo įstatymu (Žin., 1997, Nr. 95-2380; 1999, Nr. 38-1154),

TVIRTINU:

1. 2000 m. darbo kainos tyrimo aprėpiamų ekonominės veiklos rūšių sąrašą (1 priedas).

2. 2000 m. darbo kainos tyrimo rodiklių sąrašą, rodiklių sąvokas ir apskaičiavimo būdus (2 ir 3 priedai).

3. Pasirengimo 2000 m. darbo kainos tyrimui tvarką (4 priedas).

GENERALINIS DIREKTORIUS                                                                                       P. ADLYS

______________

Statistikos departamento prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės generalinio

direktoriaus

2000 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. 73

1 priedas

2000 m. DARBO KAINOS TYRIMO APRĖPIAMŲ EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIŲ SĄRAŠAS

Eil. Nr.	Ekonominės veiklos rūšies kodas pagal EVRK Sekcija C	Ekonominės veiklos rūšies pavadinimas
1		KASYBA IR KARJERŲ EKSPLOATAVIMAS
2	10	Akmens ir rusvųjų anglių kasyba, durpių gavyba
3	11	Nevalytos naftos ir gamtinių dujų gavyba; paslaugų veikla, būdinga naftos ir dujų gavybai, išskyrus žvalgybą
4	14	Kita kasyba ir karjerų eksploatavimas
5	Sekcija D	APDIRBAMOJI PRAMONĖ
6	15	Maisto produktų ir gėrimų gamyba
7	16	Tabako gaminių gamyba
8	17	Tekstilės gaminių gamyba
9	18	Drabužių siuvimas (gamyba); kailių išdirbimas ir dažymas
10	19	Odų rauginimas ir išdirbimas; lagaminų, rankinių, balno reikmenų, pakinktų ir avalynės gamyba
11	20	Medienos bei medienos ir kamštienos gaminių bei dirbinių, išskyrus baldus, gamyba; gamyba iš šiaudų
		ir pynimo medžiagų gamyba
12	21	Plaušienos, popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba
13	22	Leidyba, spausdinimas ir įrašytų laikmenų atgaminimas
14	23	Kokso, rafinuotų naftos produktų ir branduolinio kuro gamyba
15	24	Chemikalų ir chemijos pramonės gaminių gamyba
16	25	Guminių ir plastikinių gaminių gamyba
17	26	Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba
18	27	Pagrindinių metalų gamyba
19	28	Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrangą, gamyba
20	29	Kitų, niekur kitur nepriskirtų, mašinų ir įrangos gamyba
21	30	Įstaigos įrangos ir kompiuterių gamyba
22	31	Kitų, niekur kitur nepriskirtų, elektros mašinų ir aparatūros gamyba
23	32	Radijo, televizijos ir ryšių įrangos bei aparatūros gamyba
24	33	Medicinos, tiksliųjų ir optinių prietaisų, įvairių tipų laikrodžių gamyba
25	34	Variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba
26	35	Kitos transporto įrangos gamyba
27	36	Baldų gamyba; kita, niekur kitur nepriskirta, gamyba
28	37	Antrinis perdirbimas
29	Sekcija E	ELEKTROS, DUJŲ IR VANDENS TIEKIMAS
30	40	Elektros, dujų, garo ir karšto vandens tiekimas
31	41	Vandens rinkimas, valymas ir paskirstymas
32	Sekcija F	STATYBA
33	45	Statyba
34	Sekcija G	DIDMENINĖ IR MAŽMENINĖ PREKYBA; VARIKLINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ, MOTOCIKLŲ REMONTAS,
		ASMENINIŲ IR BUITINIŲ DAIKTŲ TAISYMAS
35	50	Variklinių transporto priemonių ir motociklų pardavimas, techninė priežiūra ir remontas; automobilių degalų
		mažmeninė prekyba
36	51	Didmeninė ir komisinė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą
37	52	Mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą; asmeninių ir namų ūkio
		reikmenų taisymas
38	Sekcija H	VIEŠBUČIAI IR RESTORANAI
39	55	Viešbučiai ir restoranai
40	Sekcija I	TRANSPORTAS, SANDĖLIAVIMAS IR NUOTOLINIAI RYŠIAI (TELEKOMUNIKACIJOS)
41	60	Sausumos transportas; transportavimas vamzdynais
42	61	Vandens transportas
43	62	Oro transportas
44	63	Papildomoji ir pagalbinė transporto veikla; kelionių agentūrų veikla
45	64	Paštas ir nuotoliniai ryšiai
46	Sekcija J	FINANSINIS TARPININKAVIMAS
47	65	Finansinis tarpininkavimas, išskyrus draudimo ir pensijų lėšų kaupimą
48	66	Draudimo ir pensijų lėšų, išskyrus privalomąjį socialinį draudimą, kaupimas
49	67	Pagalbinė finansinio tarpininkavimo veikla
50	Sekcija K	NEKILNOJAMASIS TURTAS, NUOMA IR KITA VERSLO VEIKLA
51	70	Nekilnojamojo turto operacijos
52	71	Mašinų ir įrenginių be operatoriaus ir asmeninių bei namų ūkio reikmenų nuoma
53	72	Kompiuteriai ir su jais susijusi veikla
54	73	Moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla
55	74	Kita verslo veikla
56	Sekcija L	VIEŠASIS VALDYMAS IR GYNIMAS; PRIVALOMASIS SOCIALINIS DRAUDIMAS
57	75	Viešasis valdymas ir gynimas; privalomasis socialinis draudimas
58	751	Valstybės valdymas ir bendroji ekonominė bei socialinė bendruomenės politika
59	7522	Gynybos veikla
60	753	Privalomojo (valstybinio) socialinio draudimo veikla
61	Sekcija M	ŠVIETIMAS
62	80	Švietimas
63	80303	Aukštasis universitetinis mokslas
64	Sekcija N	SVEIKATOS PRIEŽIŪRA IR SOCIALINIS DARBAS
65	85	Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas
66	851	Su žmonių sveikata susijusi veikla
67	853	Socialinio darbo veikla
68	Sekcija O	KITA KOMUNALINĖ, SOCIALINĖ IR ASMENINĖ APTARNAVIMO VEIKLA
69	90	Nuotėkų ir atliekų šalinimo, sanitarinių sąlygų užtikrinimo ir panaši veikla
70	91	Kitų, niekur kitur nepriskirtų, narystės organizacijų veikla
71	92	Poilsio organizavimo, kultūrinė ir sportinė veikla
72	93	Kitų paslaugų veikla

______________

Statistikos departamento prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės generalinio

direktoriaus

2000 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. 73

2 priedas

2000 m. DARBO KAINOS TYRIMO RODIKLIŲ SĄRAšAS

Eil. Nr.	Rodiklio kodas	Rodiklio pavadinimas	Mato vienetas (sveikaisiais skaičiais)	Statistikos departamente apskaičiuojami rodikliai (pažymėti )	Įmonėje kaupiami rodikliai ir pateikiami Statistikos departamentui nustatyta tvarka ) P (pažymėti
1	A	Darbuotojų skaičius	žm.	P
2	A1	Vidutinis darbuotojų skaičius	žm.	P
3	A11	Vidutinis visą darbo dieną dirbančių darbuotojų skaičius	žm.		P
4	A12	Vidutinis ne visą darbo dieną arba savaitę dirbančių darbuotojų skaičius	žm.		P
5	A121	Vidutinis ne visą darbo dieną arba savaitę dirbančių	žm.	P
		darbuotojų, perskaičiuotų į visą darbo dieną dirbančius
		darbuotojus, skaičius
6	B	Dirbtų valandų skaičius	žm. val.	P
7	B1	Visų darbuotojų faktiškai dirbtų valandų skaičius	žm. val.	P
8	B11	Visą darbo dieną dirbančių darbuotojų faktiškai dirbtų	žm. val.		P
		valandų skaičius
9	B12	Ne visą darbo dieną arba savaitę dirbančių darbuotojų	žm. val.		P
		faktiškai dirbtų valandų skaičius
10	C	Apmokėtų valandų skaičius	žm. val.	P
11	C1	Visų darbuotojų apmokėtų valandų skaičius	žm. val.	P
12	C11	Visą darbo dieną dirbančių darbuotojų apmokėtų valandų	žm. val.		P
		skaičius
13	C12	Ne visą darbo dieną arba savaitę dirbančių darbuotojų	žm. val.		P
		apmokėtų valandų skaičius
14	D	Darbo kaina	Lt	P
15	D1	Kompensacijos darbuotojams	Lt	P
16	D11	Darbo užmokestis (pinigais ir natūra)	Lt	P
17	D111	Darbo užmokestis (pinigais ir natūra)	Lt	P
18	D1110	Bruto darbo užmokesčio lėšos (pinigais)	Lt		P
19	D1111	Tiesioginis darbo užmokestis ir specialiosios išmokos	Lt	P
20	D11111	Tiesioginis darbo užmokestis	Lt	P
21	D11111a	Įmonės profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo įstaigų	Lt		P
		(padalinių) darbuotojų darbo užmokestis
22	D11111b	Įmonės sveikatos priežiūros, parduotuvių, valgyklų, vaikų
		darželių, sporto salių ir kitų padalinių darbuotojų darbo	Lt		P
		užmokestis
23	D11112	Specialiosios išmokos	Lt	P
24	D111121	Fiksuoto laikotarpio išmokos	Lt	P
25	D1111211	Papildomas užmokestis už kasmetines atostogas	Lt		P
26	D1111212	Kitos specialiosios išmokos, iš anksto nustatytos kolektyvinėje	Lt		
		sutartyje
27	D1111213	Nereguliariai mokamos premijos iš darbo užmokesčio ekonomijos ar pelno; premijos už racionalizacinius pasiūlymus	Lt		P
28	D1113	Užmokestis už nedirbtas dienas	Lt	P
29	D11131	Užmokestis už kasmetines atostogas	Lt		P
30	D11132	Užmokestis už įstatymų nustatyta tvarka nedirbtas dienas	Lt		P
31	D11133	Užmokestis už kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka	Lt		P
		nedirbtas dienas
32	D1114	Darbo užmokestis natūra	Lt	P
33	D11141	Išmokos produktais	Lt		P
34	D11142	Darbdavio išlaidos būstui	Lt		P
35	D11144	Kitos išmokos	Lt	P
36	D111441	Valgyklų išlaikymo išlaidos, dotacijos maitinimui	Lt		P
37	D111442	Kultūros, sporto, poilsio įrenginių ir paslaugų, vaikų darželių,	Lt		P
		parduotuvių išlaikymo išlaidos; darbuotojų vežimo į darbą ir
		atgal išlaidos; įnašai į profesines sąjungas ar darbininkų sąjungą
38	D12	Socialiniai darbdavių įnašai (įmokos)	Lt	P
39	D121	Faktiniai socialiniai darbdavių įnašai (įmokos)	Lt	P
40	D1211	Draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos	Lt		P
41	D1212	Kolektyvinėje sutartyje nustatytos ar savanoriškos socialinio	Lt	P
		draudimo įmokos
42	D12121	Darbdavio įmokos į įmonės pensinio draudimo fondą	Lt		P
43	D12122	Kitos socialinio pobūdžio draudimo įmokos	Lt		P
44	D122	Sąlyginiai socialiniai darbdavių įnašai (įmokos)	Lt	P
45	D1221	Privalomosios ligos pašalpos	Lt		P
46	D1222	Išmokos už priverstinai trumpiau dirbtą laiką	Lt		P
47	D1223	Išeitinės pašalpos ir kompensacijos	Lt		P
48	D1224	Kitos darbdavio socialinės išmokos darbuotojams	Lt	P
49	D12241	Papildomos ligos pašalpos	Lt		P
50	D12242	Kompensacijos už vaistus, sanatorinius kelialapius	Lt		P
51	D12243	Materialinė parama šeimoms	Lt		P
52	D12244	Stipendijos, motinystės pašalpos ir žalos dėl darbingumo	Lt		P
		netekimo atlyginimas, mokami iš darbdavio lėšų savanoriškai
		ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka
53	D12245	Kitos įstatymų nustatytos darbdavio išmokos	Lt		P
54	D12246	Komandiruočių išlaidos (dienpinigiai)	Lt		P
55	D12247	Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas	Lt		P
56	D2	Profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo išlaidos	Lt	P
57	D21	Profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo išlaidos	Lt		P
58	D3	Kitos išlaidos	Lt	P
59	D31	Įdarbinimo išlaidos	Lt		P
60	D32	Išlaidos darbo drabužiams (uniformoms)	Lt		P
61	D33	Kitos darbdavio išlaidos	Lt		P
62	D5	Valstybės kompensuotos darbdavio išlaidos darbo	Lt		P
		užmokesčiui

______________

Statistikos departamento prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės generalinio

direktoriaus 2000 m. rugsėjo 4 d.

įsakymo Nr. 73

3 priedas

RODIKLIŲ SĄVOKOS IR APSKAIČIAVIMO BŪDAI

A. DARBUOTOJŲ SKAIČIUS

Darbuotojas – asmuo, sudaręs darbo sutartį su įmone, įstaiga ar organizacija (remiantis Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymu, priimtu 1991 m. lapkričio 28 d. Nr. I-2048) ir gaunantis darbo užmokestį nepriklausomai nuo atliekamo darbo pobūdžio, dirbtų valandų skaičiaus (visa darbo diena ar ne visa darbo diena) ir sutarties trukmės (terminuota ar neterminuota), neatsižvelgiant į tai, ar jam ši darbovietė yra pagrindinė, ar ne pagrindinė.

Į samdomųjų darbuotojų skaičių įskaitomi darbuotojai, sudarę darbo sutartis, be to, sąlygiškai priskiriami pareigūnai, dirbantys statutiniais pagrindais (vidaus reikalų, krašto apsaugos, saugumo ir kt.), valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai, su kuriais, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316), darbo sutartys nesudaromos.

Į darbuotojų skaičių neįskaitoma: moterys, kurioms suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, atostogos vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai; asmenys, atliekantys karinę arba alternatyviąją tarnybą; darbuotojai, dirbantys pagal autorines sutartis; patentą turintys asmenys; mokiniai, su kuriais nesudaryta darbo sutartis. Be to, neįskaitomi vadovai, kurie apmokami tik iš pelno; talkinantys šeimos nariai; laikino įdarbinimo agentūrų personalas.

A. 1 VIDUTINIS DARBUOTOJŲ SKAIČIUS

Vidutinis darbuotojų skaičius nustatomas dviem būdais:

1. Įmonėse, kuriose didelė darbuotojų kaita, vidutinis darbuotojų skaičius apskaičiuojamas sudėjus ataskaitinių metų kiekvienos kalendorinės dienos darbuotojų skaičių ir gautą sumą padalijus iš tų metų kalendorinių dienų skaičiaus. Poilsio ir švenčių dienoms nurodomas paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičius. Įmonėse, kuriose darbo savaitė yra trumpesnė nei 5 – 6 dienos, likusioms dienoms pakartoja paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičių.

2. Įmonėse, kuriose darbuotojų kaita nedidelė, vidutinis darbuotojų skaičius apskaičiuojamas taikant chronologinį vidurkį pagal tokią formulę:

;

kur:

- vidutinis darbuotojų skaičius

Dgro – darbuotojų skaičius 1999 m. gruodžio 31 d.

Ds – darbuotojų skaičius 2000 m. sausio 31 d.

Dv – darbuotojų skaičius 2000 m. vasario 29 d.

Di – darbuotojų skaičius 2000 m. lapkričio 30 d.

Dgr1 – darbuotojų skaičius 2000 m. gruodžio 31 d.

Jei paskutinė mėnesio diena yra poilsio ar švenčių diena, imamas darbuotojų skaičius paskutinę darbo dieną. Įmonėse, kuriose darbo savaitė yra trumpesnė nei 5 – 6 dienos, paskutine darbo diena yra laikoma faktiškai dirbta diena ir imamas jos darbuotojų skaičius.

Jei įmonė, įstaiga ar organizacija savo veiklą vykdė ne ištisus metus, o dalį metų, vidutinis darbuotojų skaičius apskaičiuojamas atitinkamą sumą dalijant iš 12.

Įmonė, įstaiga ar organizacija, atsižvelgdama į tai, kokia jų darbuotojų kaita, pasirenka vieną iš šių vidurkių apskaičiavimo būdų.

A. 11 VIDUTINIS VISĄ DARBO DIENĄ DIRBANČIŲ DARBUOTOJŲ SKAIČIUS

Visą darbo dieną dirbantys darbuotojai – tai asmenys, kurie dirba įstatymų arba kolektyvinėje sutartyje nustatytą darbo laiko trukmę. Remiantis Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo, priimto 1993 m. spalio 7 d. Nr. I-266, 40 straipsniu, normali darbo trukmė negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę.

Jei darbuotojai dirba įstatymų nustatytą sutrumpintą darbo trukmę (žr. Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 41 str.), bet jiems paliekamas darbo užmokesčio vidurkis, jie laikomi dirbančiais visą darbo dieną.

Vidutinis visą darbo dieną dirbančių darbuotojų skaičius apskaičiuojamas pagal pirmiau nurodytą metodiką (žr. A.1).

A. 12 Vidutinis ne visą darbo dieną arba savaitę dirbančių darbuotojų skaičius

Ne visą darbo dieną arba savaitę dirbantys darbuotojai – tai asmenys, dirbantys trumpesnę darbo trukmę, negu įstatymų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta normali darbo trukmė (pusę dienos, tris ketvirtadalius normalios darbo trukmės ir pan.).

Ne visos darbo dienos arba savaitės darbo laiko nustatymo tvarką reglamentuoja 1995 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 21 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 28 d. nutarimas Nr. 683 dėl minėto nutarimo dalinio pakeitimo.

Vidutinis ne visą darbo dieną arba savaitę dirbančių darbuotojų skaičius apskaičiuojamas pagal pirmiau nurodytą metodiką (žr. A.1).

B. DIRBTŲ VALANDŲ SKAIČIUS

Faktiškai dirbtas laikas – tai darbuotojų normalios darbo trukmės ir viršvalandžių suma.

Normali darbo trukmė – įstatymų ar kolektyvinės sutarties nustatyta darbo trukmė (dienos, pamainos ar savaitės).

Viršvalandžiai – laikas, kai dirbamas darbas viršija kolektyvinėje sutartyje arba vidaus tvarkos taisyklėse nustatytą darbo laiko trukmę ir už kurį mokama pagal padidintus tarifus (ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio tarifinio atlygio (mėnesinės algos)).

Į faktiškai dirbtą laiką įskaitoma: laikas darbo vietoje, kai pasiruošiama darbui; atliekamas remontas ar kiti aptarnavimo darbai; paruošiami ir valomi instrumentai; rengiami važtaraščiai, grafikai ir ataskaitos; prastovų laikas, praleistas darbo vietoje dėl tokių priežasčių kaip darbo nebuvimas, įrengimų gedimas, nelaimingas atsitikimas ir t. t., kai pagal darbo arba kolektyvinę sutartį numatoma už tą laiką sumokėti; trumpos pertraukos darbo vietoje, pvz., arbatos ar kavos pertraukėlės.

Į faktiškai dirbtą laiką neįskaitoma: apmokėtas, bet faktiškai nedirbtas laikas, pvz., atostogos, ligos dienos; pertrauka pailsėti ir pavalgyti; laikas, sugaištas kelionėms į darbo vietą ir atgal.

B. 11 Visą darbo dieną dirbančių darbuotojų faktiškai dirbtų valandų skaičius

Tai visą darbo dieną dirbančių darbuotojų faktiškai dirbtų valandų suma per metus.

B. 12 Ne visą darbo dieną arba savaitę dirbančių darbuotojų faktiškai dirbtų valandų skaičius

Tai ne visą darbo dieną arba savaitę dirbančių darbuotojų faktiškai dirbtų valandų suma per metus.

C. APMOKĖTŲ VALANDŲ SKAIČIUS

Apmokėtas darbo laikas – tai darbuotojų normalios darbo trukmės ir viršvalandžių suma, taip pat nedirbtas, bet darbdavio įstatymų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka apmokėtas laikas (pvz., pirmosios dvi kalendorinės nedarbingumo dėl ligos dienos, už kurias darbdavys sumoka iš savo lėšų ir kurias reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (1991 m. gegužės 21 d. Nr. I-1336) ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo (1995 m. spalio 17 d. Nr. I-1062) 8 straipsnis; darbdavio apmokėtos prastovos ne dėl darbuotojo kaltės; atostogų laikas). Čia neįskaitomos kalendorinės nedarbingumo dėl ligos dienos, už kurias pašalpos mokamos iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.

C. 11 Visą darbo dieną dirbančių darbuotojų apmokėtų valandų skaičius

Tai visą darbo dieną dirbančių darbuotojų apmokėtų valandų suma per metus.

C. 12 Ne visą darbo dieną arba savaitę dirbančių darbuotojų apmokėtų valandų skaičius

Tai ne visą darbo dieną arba savaitę dirbančių darbuotojų apmokėtų valandų suma per metus.

D. DARBO KAINA

Tai visos darbdavio išlaidos, kurios atsiranda samdant darbuotojus. Darbo kainą sudaro: kompensacijos darbuotojams (D.1), t. y. darbo užmokestis pinigais ir natūra, socialiniai darbdavių įnašai (įmokos); profesinio mokymo išlaidos (D.2); kitos išmokos (D.3), atėmus valstybės kompensuotas darbdavio išlaidas darbo užmokesčiui (D.5).

D. 1110 Bruto darbo UŽMOKESČIO lėšos (pinigais)

Tai darbuotojams per metus apskaičiuota pinigų suma, įskaitant privalomuosius atskaitymus (fizinių asmenų pajamų ir darbuotojų privalomojo valstybinio socialinio draudimo mokesčius).

Į bruto darbo užmokesčio lėšas įskaitoma: darbo užmokestis už atliktą darbą ar dirbtą laiką (pareiginė alga); priemokos (už triukšmingas, kenksmingas, pavojingas darbo sąlygas, darbą nakties metu, viršvalandžius, darbą poilsio ir švenčių dienomis, už darbą pamainomis, už papildomų funkcijų, darbų ir paslaugų atlikimą ir kt.); priedai (už darbuotojo profesionalumą, kvalifikaciją, sąžiningumą, punktualumą ir kt.); premijos (vienkartinės ir reguliarios); vienkartinės išmokos; užmokestis už nedirbtą laiką (atostogas, prastovas, kitas nedirbtas dienas įstatymų arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka, už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dėl ligos dienas, už kurias darbdavys sumoka iš savo lėšų, papildomas atostogų dienas ir pan.); tantjemos; autorinis honoraras laikraščių, žurnalų, telegramų ir spaudos agentūrų, leidyklų, televizijos, radijo ir kitų organizacijų darbuotojams; valstybės kompensuotos darbdavio išlaidos darbo užmokesčiui; kitos išmokos.

Į bruto darbo užmokesčio lėšas neįskaitoma: išeitinės pašalpos ir kompensacijos; delspinigiai už laiku nesumokėtą darbo užmokestį; piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas; dividendai; materialinė parama; dotacijos darbuotojų maitinimui; kompensacinio pobūdžio išmokos (už butų nuomą, komunalines paslaugas, mėnesinius transporto bilietus ir pan.); negrąžintinos paskolos gyvenamųjų namų ir butų statybai; pašalpos laikinojo nedarbingumo metu ir kitos išmokos iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.

D. 11111a Įmonės profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo ĮSTAIGŲ (padalinių) darbuotojų darbo užmokestis

Čia įskaitoma įmonės profesinio mokymo ar kvalifikacijos kėlimo įstaigų (padalinių) darbuotojų darbo užmokesčio suma per metus. Be to, įskaitomas įmonės darbuotojų, kurie be pagrindinio darbo tam tikrą darbo laiką dirba įmonės profesinio mokymo ar kvalifikacijos kėlimo padalinyje, darbo užmokestis. Neįskaitomas šiuose padaliniuose dirbančių ne įmonės darbuotojų darbo užmokestis.

D. 11111b Įmonės sveikatos priežiūros, parduotuvių, valgyklų, vaikų darželių, sporto salių ir kitų padalinių darbuotojų darbo užmokestis

Čia įskaitoma įmonės sveikatos priežiūros, parduotuvių, valgyklų, vaikų darželių, sporto salių ir kitų padalinių darbuotojų darbo užmokesčio suma per metus. Be to, įskaitomas įmonės darbuotojų, kurie, be pagrindinio darbo, tam tikrą darbo laiką dirba šiuose padaliniuose, darbo užmokestis. Neįskaitomas šiuose padaliniuose dirbančių ne įmonės darbuotojų darbo užmokestis.

D. 1111211 Papildomas užmokestis už kasmetines atostogas

Tai papildomas užmokestis, nustatomas remiantis kolektyvine sutartimi ir išmokamas darbuotojams kartu su užmokesčiu už kasmetines atostogas. Jei kolektyvinėje sutartyje nustatyta suteikiant kasmetines atostogas darbuotojams išmokėti didesnę sumą, negu garantuoja Lietuvos Respublikos atostogų įstatymas (1991 m. gruodžio 17 d. Nr. I-2113), pvz., prilygstančią 100 proc. darbo užmokesčio vidurkio ir pan., tai tokios išmokos priskiriamos prie papildomo užmokesčio už atostogas.

D. 1111212 Kitos specialiosios išmokos, iš anksto nustatytos kolektyvinėje sutartyje

Tai išmokos, kurios nėra mokamos reguliariai kiekvieną mokėjimo laikotarpį ir kurių suma bei periodiškumas nustatomi iš anksto, neatsižvelgiant į įmonės veiklos, asmeninius ar kolektyvinius darbo rezultatus. Prie šių išmokų priskiriamos Kalėdų ar Velykų progomis išmokėtos sumos, išmokos jubiliejaus, profesinių ar kitų švenčių progomis ir pan.

D. 1111213 Nereguliariai mokamos premijos iš darbo užmokesčio ekonomijos ar pelno; premijos už racionalizacinius pasiūlymus

Tai premijos ar išmokos, kurios priklauso nuo asmeninių arba įmonės darbo rezultatų, tačiau nėra mokamos reguliariai kiekvieną mokėjimo laikotarpį. Jas nulemia įmonės pelnas, apyvarta, darbo našumas ir pan. Tai gali būti premijos iš pelno arba darbo užmokesčio ekonomijos, premijos už racionalizacinius pasiūlymus, darbo našumo, kokybės ar kitokius darbo rezultatus.

D. 11131 Užmokestis už KASMETINES atostogas

Kasmetinės atostogos – tai kalendorinės dienos, suteikiamos darbuotojams pailsėti ir atstatyti darbingumą, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį (žr. Lietuvos Respublikos atostogų įstatymą, priimtą 1991 m. gruodžio 17 d. Nr. I-2113 ir Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, priimtą 1997 m. birželio 17 d. Nr. VIII-271). Apskaičiuojant užmokestį už kasmetines atostogas, sumuojama visų darbuotojų, kuriems 2000 m. buvo suteiktos kasmetinės atostogos, užmokesčio už jas suma.

Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytos ilgesnės trukmės atostogos, negu numato Atostogų įstatymas (pvz., darbuotojams, dirbantiems labai kenksmingomis sąlygomis, gali būti suteikiamos papildomos atostogos, žr. Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 69 straipsnį). Užmokestis už papildomų kasmetinių atostogų dienas įskaitomas į užmokestį už kasmetines atostogas.

Į užmokestį už kasmetines atostogas neįskaitomas užmokestis už mokymosi atostogas, suteiktas besimokantiems darbuotojams. Išmokos darbuotojams, kurie mokosi su įmonių siuntimais, nurodomos prie užmokesčio už įstatymų nustatyta tvarka nedirbtas dienas, o besimokantiems savo iniciatyva – prie užmokesčio už kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka nedirbtas dienas.

D. 11132 užmokestis už įstatymų nustatyta tvarka Nedirbtas dienas

Tai užmokestis už nedirbtas, bet darbdavio įstatymų nustatyta tvarka apmokėtas dienas.

Užmokesčiui už nedirbtas dienas galėtų būti priskiriama:

• užmokestis už mokymosi atostogas (žr. Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo 24 straipsnį);

• užmokestis už darbo dienas, kai darbuotojai stažuojasi (žr. Darbuotojų stažuotės užsienyje nuostatus, patvirtintus 1992 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 661 ir 1996 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 863 „Dėl darbuotojų stažuotės užsienyje nuostatų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo);

• užmokestis už dienas, kai darbuotojai yra kvalifikacijos kėlimo ar kt. kursuose.

D. 11133 užmokestis už kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka Nedirbtas dienas

Tai užmokestis už nedirbtas, bet darbdavio kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka apmokėtas dienas.

Dažniausiai į nedirbtas, bet darbdavio apmokėtas dienas įskaitomos dienos, kurias darbuotojai nedirbo dėl šeimos nario laidotuvių ar vestuvių, taip pat darbuotojų, kurie mokosi savo iniciatyva, mokymosi laikas (jei tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje ar šalims susitarus) ar kitais atvejais. Susumavę visų darbuotojų darbo užmokestį už nedirbtas, bet apmokėtas dienas, gauname bendrą pirmiau minėtų išmokų sumą.

D. 11141 Išmokos produktais

Neapmokestintos prekės ir paslaugos, suteiktos darbuotojų privačiam vartojimui arba parduotos mažesnėmis už savikainą kainomis, priskiriamos išmokoms produktais.

Tai galėtų būti įmonių gaminama produkcija (maisto produktai, gėrimai, avalynė, drabužiai ir kt.), kuri neapmokestinamai arba mažesnėmis kainomis negu savikaina parduodama darbuotojams. Nemokamai išdavus daiktus ar suteikus paslaugas, nurodoma jų savikaina. Pardavus daiktus mažesnėmis kainomis negu savikaina, nurodomas skirtumas tarp savikainos ir faktiškos pardavimo kainos. Į šią išmokų grupę įskaitoma ir įmonės darbuotojams teikiamų paslaugų vertė, pvz., už savikainą arba mažesnėmis kainomis nei savikaina darbuotojams tiekiama elektra, dujos, kuras. Čia įskaitoma darbdavio kompensuojamų butų šildymo ar panašaus pobūdžio suteiktų paslaugų vertė. Be to, įskaitomos darbdavio išlaidos maistui ir gėrimams švenčių ar išvykų metu.

D. 11142 Darbdavio išlaidos būstui

Tai darbdavio išlaidos, susijusios su būstais, kurie yra jo nuosavybė. Tai išlaidos, susijusios su jų priežiūra ir administravimu. Taip pat įskaitomos darbuotojams suteiktos negrąžintinos paskolos ar paskola su mažesnėmis palūkanomis (skirtumas tarp paskolos dydžio rinkos kainomis ir tarp darbdavio suteiktos paskolos dydžio) būstui statyti ar pirkti, taip pat darbdavio suteiktos pašalpos ir subsidijos darbuotojams jų būstui ir instaliacijai, darbdavio kompensuotos darbuotojų butų nuomos išlaidos.

Į šią išmokų grupę neįskaitomos darbuotojų persikėlimo išlaidos, kurias kompensuoja darbdavys.

D. 111441 Valgyklų išlaikymo išlaidos, dotacijos maitinimui

Čia visų pirma aprėpiama apmokestinama darbdavio socialinių išmokų dalis. Į šią išmokų grupę įskaitomos dotacijos maitinimui ir išlaidos valgykloms išlaikyti. Jas sudaro amortizaciniai atskaitymai, išlaidos smulkiam remontui, reguliariai valgyklų pastatų ir instaliacijos priežiūrai. Į šią išmokų grupę neįskaitomas valgyklų personalo darbo užmokestis.

D. 111442 Kultūros, sporto, poilsio įrenginių ir paslaugų, vaikų darželių, parduotuvių išlaikymo išlaidos; darbuotojų vežimo į darbą ir atgal išlaidos; įnašai į profesines sąjungas ar darbininkų sąjungą

Šią išmokų grupę sudaro kitos pirmiau nepaminėtos darbdavio socialinės išlaidos:

• kultūros, sporto ir poilsio įrenginiams ir paslaugoms;

• vaikų darželiams;

• parduotuvėms;

• darbuotojų vežimo į darbą ir atgal; transporto bilietams;

• darbdavio įnašai į profesines sąjungas ar darbininkų sąjungą.

Į šias išlaidas įskaitomi amortizaciniai atskaitymai, smulkus remontas, reguliari pastatų ir instaliacijos priežiūra. Jei išvardytuose padaliniuose dirba darbuotojai iš kitų įmonių ar įstaigų, įskaitomas jų darbo užmokestis.

D. 1211 Draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos

Tai privalomosios draudėjo įmokos nuo kiekvienam apdraustajam apskaičiuoto (nepriklausomai nuo išmokų šaltinių) atlyginimo už darbą 2000 m. (įskaitant ir neapmokestinamąjį pajamų minimumą) skaičiuojamos ir mokamos į valstybinio socialinio draudimo fondą, remiantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu (priimtu 1991 m. gegužės 21 d. Nr. I-1336). Jos sudaro 31 procentą apskaičiuoto atlyginimo (žr. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2000 metų rodiklių patvirtinimo įstatymą, priimtą 1999 m. gruodžio 23 d. Nr. VIII-1507).

D. 12121 Darbdavio įmokos į įmonės pensinio draudimo fondą

Tai darbdavio įmokos į įmonės pensinio draudimo fondą. Jos rodomos tik tuo atveju, jei įmonėje sudarytas įmonės pensinio draudimo fondas.

D. 12122 Kitos socialinio pobūdžio draudimo įmokos

Tai socialinio pobūdžio draudimo įmokos, galinčios būti nustatytos kolektyvinėje sutartyje. Pvz., jei darbuotojas dažnai automobiliu vyksta į komandiruotes, darbdavys gali apdrausti automobilį; kolektyvinėje sutartyje gali būti numatytas papildomas darbuotojų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų ir pan. (žr. Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 75 str.).

D. 1221 Privalomosios ligos paŠalpos

Tai darbdavio išmokos darbuotojams už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dėl ligos dienas, mokamos pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą. Čia neįskaitomos ligos pašalpos, mokamos iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.

D. 1222 Išmokos už priverstinai trumpiau dirbtą laiką

Tai darbdavio išlaidos, kurios atsiranda, kai įmonė priverstinai dirba trumpiau, o darbuotojams yra mokama vidutinio darbo užmokesčio ir jų faktiškai dirbto laiko užmokesčio skirtumo priemoka. Jas nustato Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 22 str. Čia įskaitomos papildomos darbdavio išmokos darbuotojams už priverstinai trumpiau dirbtą laiką remiantis kolektyvine sutartimi.

D. 1223 Išeitinės pašalpos ir kompensacijos

Tai darbdavio atleistiems darbuotojams išmokamos piniginės išmokos: išeitinės pašalpos ir kompensacijos.

Išeitinės pašalpos ir kompensacijos mokamos pagal Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymą, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą ar pagal kolektyvinėje sutartyje nustatytas darbo sutarčių nutraukimo sąlygas.

D. 12241 Papildomos ligos pašalpos

Tai ligos pašalpos, kurias darbdavys moka remdamasis kolektyvine sutartimi, o ne Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu.

D. 12242 Kompensacijos už vaistus, sanatorinius kelialapius

Tai darbdavio išmokos darbuotojams už sanatorinius kelialapius, vaistus ir kt., jei tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje.

D. 12243 Materialinė parama šeimoms

Piniginės išmokos, skirtos materialiai remti šeimas. Tai sutuoktuvių, laidojimo pašalpos, išmokos gimus vaikui ir kitos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka mokamos išmokos.

D. 12244 Stipendijos, motinystės pašalpos ir žalos dėl darbingumo netekimo atlyginimas, mokami iš darbdavio lėšų sąvanoriškai ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka

Tai savanoriškai ar kolektyvinių sutarčių nustatyta tvarka darbuotojams, besimokantiems su įmonės siuntimu, darbdavio mokamos stipendijos; motinystės pašalpos; žalos dėl darbingumo netekimo atlyginimas, kad kompensuotų darbo užmokestį. Čia neįskaitomos išmokos iš socialinio draudimo fondo bei valstybės ar savivaldybių biudžetų.

D. 12245 Kitos įstatymų nustatytos darbdavio išmokos

Tai kitos, niekur kitur nepaminėtos, išmokos, mokamos įstatymo nustatyta tvarka. Tokioms išmokoms priskiriamas, pvz., atlyginimas už darbuotojams sužalotą sveikatą, kad kompensuotų darbo užmokestį. Šias išmokas reglamentuoja Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas (priimtas 1997 m. liepos 1 d. Nr. VIII-366), Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas (priimtas 1999 m. gruodžio 23 d. Nr. VIII-1509). Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo, priimto 1993 m. spalio 7 d. Nr. I-266, 78 straipsnis numato žalos atlyginimą dėl darbingumo netekimo iš darbdavio lėšų, jeigu darbuotojas nebuvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų.

Į šias išmokas neįskaitomos vienkartinės pašalpos artimiesiems darbuotojui žuvus nuo nelaimingo atsitikimo darbe; taip pat darbdavio išlaidos, susijusios su medicinos pagalba ir gydymu; išlaidos, susijusios su nukentėjusiojo socialine, profesine reabilitacija.

D. 12246 Komandiruočių išlaidos (DIENPINIGIAI)

Darbo kainai priskiriamas tik vienas komandiruočių išlaidų elementas – dienpinigiai. Kitos komandiruočių išlaidos (bagažo vežimo bei saugojimo, ryšių, transporto, taksi paslaugos, gyvenamojo ploto nuomos išlaidos ir kt.) nėra priskiriamos darbo kainai. Darbuotojų komandiruočių išlaidas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 23 d. nutarimas Nr. 120 „Dėl tarnybinių komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 26 „Dėl tarnybinių komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje“ dalinio pakeitimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. 613 „Dėl tarnybinių komandiruočių į užsienį“.

D. 12247 Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas

Tai piniginė kompensacija, kurią darbdavys išmoka darbuotojui, kai dėl darbo santykių pasibaigimo darbuotojui negali būti suteiktos atostogos arba kai darbuotojas jų nepageidauja. Šių išmokų mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo 16 straipsnis ir Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo 6 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (1996 m. balandžio 17 d. Nr. I-1288).

D. 21 Profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo išlaidos

Tai darbdavio išlaidos, susijusios su įmonės darbuotojų profesiniu mokymu ir kvalifikacijos kėlimu.

Šią išmokų grupę sudaro: įmonės profesinio mokymo padalinių pastatų ir patalpų priežiūros, smulkaus remonto, instaliacijos, naudojamo inventoriaus ir mokymo priemonių įsigijimo ir amortizacijos išlaidos; mokestis už kursus; užmokestis dėstytojams (ne įmonės darbuotojams); darbdavio išmokos mokymo įstaigoms ir kt.

Neįskaitomas įmonės darbuotojų, dirbančių šiuose padaliniuose, darbo užmokestis. Subsidijos, skirtos profesiniam mokymui, turėtų būti neįskaitytos į bendras profesinio mokymo išlaidas.

D. 31 Įdarbinimo išlaidos

Tai išlaidos, kurios susidaro darbdaviui mokant įdarbinimo agentūroms už reklaminius skelbimus dėl darbo žiniasklaidoje; kelionės išlaidos kandidatams, pakviestiems pokalbiui dėl įdarbinimo; įdarbinimo pašalpos įdarbinant naujus darbuotojus. Neįskaitomas įdarbinimo įstaigų darbuotojų darbo užmokestis, šių įstaigų administravimo išlaidos ir kt.

D. 32 Išlaidos darbo drabužiams (uniformoms)

Tai darbdavio išlaidos darbuotojų darbo drabužiams, kurie gali būti dėvimi ne tik darbo vietoje, bet ir kitur, pvz., muitinės, krašto apsaugos, policijos pareigūnų, miškininkų uniformos ir pan.

Išlaidos specialiesiems darbo drabužiams, dėvimiems tik darbo vietoje, nepriskiriamos darbo kainai, kadangi jų atsiradimą lemia pats gamybos procesas. Tokios išlaidos priskiriamos gamybos sąnaudoms. Tai apsaugos drabužiai (pvz., atominėse elektrinėse); pramonės, statybos ar kitų įmonių, įstaigų specialieji drabužiai ir t. t.

Išlaidos darbo saugos, asmens higienos reikmenims ir kanceliarinėms prekėms nepriskiriamos darbo kainai. Minėtas išlaidas sąlygoja gamybos procesas ir įmonės veikla.

D. 33 Kitos darbdavio išlaidos

Tai kitos, niekur kitur nepaminėtos, darbdavio išlaidos.

D. 5 VALSTYBĖS KOMPENSUOTOS DARBDAVIO IŠLAIDOS DARBO UŽMOKESČIUI

Tai suma, gauta iš valstybės dotacijos forma ir skirta padengti dalį ar visas darbo užmokesčio išlaidas.

Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo (priimto 1990 m. gruodžio 13 d. Nr. I-864) ir Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo (1998 m. sausio 15 d. Nr. VIII-608) 20-1 straipsnis numato darbdaviams, kai jie su darbo biržos siuntimu į Užimtumo fondo remiamus darbus įdarbina bedarbius, kas mėnesį iš Užimtumo fondo padengti minimalios mėnesinės algos ir nuo šios sumos apskaičiuotų socialinio draudimo įmokų dydžio išlaidas.

______________

Statistikos departamento prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės generalinio

direktoriaus 2000 m. rugsėjo 4 d.

įsakymo Nr. 73

4 priedas

PASIRENGIMO 2000 m. DARBO KAINOS TYRIMUI TVARKA

1. Statistikos departamentas raštu informuoja įmones, įstaigas ir organizacijas apie jų patekimą į darbo kainos tyrimo imtį.

2. Įmonės, įstaigos ir organizacijos turi pasirengti darbo kainos tyrimui pagal šiuo įsakymu patvirtintą rodiklių sąrašą ir jų sąvokas.

3. Statistikos departamentas išsiunčia darbo kainos tyrimo ataskaitų blankus įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms (darbo kainos tyrimo reprezentantams) 2000 metams pasibaigus ir informuoja apie ataskaitų pateikimo terminus.

______________