LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL AUDITO ORGANIZAVIMO

1995 m. sausio 4 d. Nr. 9

Vilnius

Siekdama užtikrinti, kad tinkamai būtų tvarkoma įmonių, įstaigų ir organizacijų buhalterinė apskaita ir finansinė atskaitomybė, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Audito Lietuvos Respublikoje nuostatus (pridedama).

2. Įsteigti ne pelno organizaciją – Lietuvos Respublikos audito ir apskaitos institutą ir pavesti Finansų ministerijai vykdyti šio instituto steigėjo funkcijas.

3. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. 570 „Dėl auditorių veiklos organizavimo“ (Žin., 1992, Nr. 7-178).

MINISTRAS PIRMININKAS                                                                ADOLFAS ŠLEŽEVIČIUS

FINANSŲ MINISTRAS                                                                              EDUARDAS VILKELIS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1995 m. sausio 4 d. Nutarimu

Nr. 9

AUDITO LIETUVOS RESPUBLIKOJE NUOSTATAI

BENDROJI DALIS

1. Šie nuostatai reglamentuoja audito atlikimą Lietuvos Respublikoje ir nustato teisinius jo pagrindus. Šių nuostatų privalo laikytis visi ūkio subjektai – įmonės, įstaigos ir organizacijos (toliau vadinama – įmonės) nepriklausomai nuo nuosavybės formos.

2. Auditas – oficialus nepriklausomas įmonės buhalterinės apskaitos bei finansinės atskaitomybės patikrinimas ir nuomonės apie tai pareiškimas.

3. Pagrindinis audito tikslas – įvertinti, ar finansinė atskaitomybė rodo tikrąją įmonių veiklos būklę, ar ši atskaitomybė parengta pagal galiojančius buhalterinės apskaitos normatyvinius aktus.

4. Įstatymų numatytais atvejais atliekamas privalomasis auditas. Kitais atvejais auditas gali būti atliekamas įmonių iniciatyva.

AUDITORIAI

5. Asmuo, turintis auditoriaus kvalifikaciją, nustatytąja tvarka išduotą leidimą ir dirbantis audito įmonėje, įregistruotoje Lietuvos Respublikos įmonių rejestre, turi teisę atlikti auditą.

6. Auditoriaus kvalifikaciją gali įsigyti asmuo:

6.1. turintis aukštąjį išsimokslinimą ir ne mažesnį kaip 4 metų darbo stažą buhalterinės apskaitos, finansų ir ekonomikos srityse;

6.2. turintis aukštąjį išsimokslinimą ir ne mažiau kaip 3 metus dirbęs audito įmonėje, dalyvaudamas buhalterinės apskaitos bei finansinės atskaitomybės patikrinimuose;

6.3. turintis aukštesnįjį išsimokslinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą buhalterinės apskaitos, finansų ir ekonomikos srityse.

7. Auditoriaus kvalifikacija suteikiama nurodytiesiems šių nuostatų 6 punkte asmenims, išlaikiusiems Lietuvos Respublikos audito ir apskaitos institute (toliau vadinama – Audito ir apskaitos institutas) kvalifikacijos egzaminą ir nustatytąja tvarka gavusiems auditoriaus atestatą.

Asmenys, neišlaikę kvalifikacijos egzamino, gali jį laikyti pakartotinai po 3 mėnesių Audito ir apskaitos instituto nustatyta tvarka.

8. Auditoriumi negali dirbti teistas asmuo, jeigu teistumas neišnykęs.

Audito įmonės

9. Audito įmonė yra Lietuvos Respublikos įmonė, savo firmos vardu atliekanti auditą ir turinti leidimą (licenciją) verstis šia veikla (jeigu tai numatyta įstatymų). Audito licencijavimo tvarką nustato ir leidimus (licencijas) išduoda, taip pat sustabdo jų galiojimą arba juos panaikina Finansų ministerija.

10. Audito įmonėmis gali būti:

10.1. individualios (personalinės) įmonės;

10.2. tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos;

10.3. uždarosios akcinės bendrovės.

11. Ne mažiau kaip pusė balsavimo teisių audito įmonėje privalo priklausyti asmenims, turintiems teisę atlikti auditą.

12. Audito įmonės vadovas privalo turėti auditoriaus kvalifikaciją.

AUDITO IR APSKAITOS INSTITUTAS

13. Auditą Lietuvos Respublikoje organizuoja, koordinuoja ir plėtoja Audito ir apskaitos institutas.

Audito ir apskaitos institutas yra ne pelno organizacija.

14. Audito ir apskaitos institutas atlieka šias funkcijas audito srityje:

14.1. nustato audito atlikimo standartus, metodiką ir auditorių profesinės etikos taisykles;

14.2. parengia kvalifikacinius reikalavimus auditoriams, nustato kvalifikacinių egzaminų laikymo tvarką ir juos organizuoja;

14.3. atestuoja ir peratestuoja auditorius;

14.4. tvirtina auditorių rengimo programas;

14.5. organizuoja ir koordinuoja auditorių mokymą, stažuotes, kvalifikacijos kėlimą;

14.6. išduoda auditorių atestatus ir leidimus atlikti auditą;

14.7. sustabdo ir panaikina leidimų atlikti auditą galiojimą;

14.8. nagrinėja pretenzijas dėl audito atlikimo ir priima sprendimus;

14.9. įvertina auditorių ir audito įmonių veiklą;

14.10. tvarko auditorių ir audito įmonių registrus;

14.11. vykdo kitą Audito ir apskaitos instituto įstatuose nustatytą veiklą.

15. Leidimų atlikti auditą išdavimo ir auditorių bei audito įmonių registrų vedimo tvarką nustato Finansų ministerija. Registrų informacija yra vieša.

16. Audito įmonės, ūkiniams metams pasibaigus, privalo iki liepos 1 d. pateikti Audito ir apskaitos institutui informaciją apie savo auditinę veiklą Finansų ministerijos nustatyta tvarka.

17. Audito ir apskaitos institutas kasmet iki lapkričio 1 d. viešai skelbia auditorių ir audito įmonių sąrašus.

AUDITO ATLIKIMO TVARKA

18. Auditas atliekamas pagal sutartį, sudaromą tarp audito įmonės ir ūkio subjekto (užsakovo).

Užsakovas turi teisę laisvai pasirinkti audito įmonę.

19. Atliekant auditą, turi būti vadovaujamasi šiais nuostatais ir Lietuvos Respublikos audito standartais. Jeigu nėra Lietuvos Respublikos audito standartų, laikomasi Audito ir apskaitos instituto metodinių rekomendacijų, taip pat tarptautinių audito standartų (kiek jie neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams bei kitiems teisės aktams).

20. Atliekant auditą, surašomi dokumentai, numatyti standartuose. Jeigu nėra standartų, darbo dokumentus nustato Audito ir apskaitos institutas. Šie dokumentai turi būti saugomi 5 metus nuo jų surašymo dienos.

21. Įmonės (užsakovo) išlaidos, susijusios su audito atlikimu, priskiriamos prie jos veiklos bendrųjų sąnaudų.

AUDITO REZULTATŲ ĮFORMINIMAS

22. Audito rezultatai įforminami audito ataskaitoje, kurioje pateikiama ir išvada apie finansinės atskaitomybės teisingumą.

23. Audito išvada yra įmonės, kuriai privalomas auditas, metinės finansinės atskaitomybės (paaiškinamojo rašto) būtina sudedamoji dalis.

AUDITORIŲ TEISĖS IR PAREIGOS

24. Auditoriai turi teisę:

24.1. vadovaudamiesi įstatymais, šiais nuostatais, audito standartais, metodinėmis rekomendacijomis, kitais teisės aktais, sutartimi su užsakovu, savo profesinėmis žiniomis ir patirtimi, savarankiškai pasirinkti audito atlikimo procedūras;

24.2. gauti esančius pas užsakovą ar pas trečiuosius asmenis dokumentus, kurių reikia auditui atlikti.

Tretieji asmenys, turintys dokumentus, susijusius su tikrinamuoju dalyku, privalo juos pateikti auditoriui (audito įmonei), jeigu jis tų dokumentų prašo. Tokį prašymą turi raštu patvirtinti įmonė (užsakovas). Už tai, kad auditoriui būtų pateikiami teisingi dokumentai, atsako įmonės vadovas;

24.3. gauti reikiamus paaiškinimus raštu iš įmonės (užsakovo) darbuotojų;

24.4. tikrinti užsakovo turtą, nuosavybę ir įsipareigojimus;

24.5. reikalauti iš užsakovo, kad būtų atlikti kontroliniai matavimai, materialinių vertybių inventorizacija ir kitoks faktinis užsakovo turto tikrinimas;

24.6. kviesti dalyvauti tikrinime reikalingus specialistus, ekspertus, padėjėjus, naudotis kitų nepriklausomų auditorių, valstybės kontrolės pareigūnų, vidinių auditorių (revizorių) tikrinimų medžiaga.

25. Auditoriai privalo:

25.1. profesionaliai atlikti auditą;

25.2. atlikdami auditą, laikytis profesinės etikos;

25.3. informuoti užsakovą ir jo įgaliotus asmenis apie audito metu nustatytus pažeidimus ir piktnaudžiavimą;

25.4. laikyti paslaptyje informaciją, gautą atliekant auditą ar suteikiant kitas profesines paslaugas, išskyrus atvejus, tiesiogiai numatytus įstatymų, nenaudoti jos asmeniniams ar trečiųjų asmenų interesams tenkinti.

26. Audito negali atlikti auditorius, kuris:

26.1. yra užsakovo įmonės savininkas (akcininkas), valdymo organo narys arba darbuotojas;

26.2. turi privačių įsipareigojimų užsakovui;

26.3. su įmonės (užsakovo) stebėtojų tarybos, valdybos nariais, administracijos vadovu, vyriausiuoju finansininku (buhalteriu) yra susijęs giminystės ryšiais.

ATSAKOMYBĖ

27. Už netinkamai atliktą auditą, profesinės etikos normų pažeidimus auditoriui (audito įmonei) gali būti taikoma įstatymuose ar sutartyse numatyta atsakomybė.

28. Ginčai tarp audito įmonės ir užsakovo sprendžiami sutartyje ir įstatymuose nustatyta tvarka.

29. Už netinkamą profesinių pareigų vykdymą Audito ir apskaitos institutas gali pareikšti auditoriui įspėjimą, vieniems metams sustabdyti leidimo atlikti auditą galiojimą arba panaikinti šį leidimą.

______________