LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 86:1999 „NEMEDICININIAI BRANDUOLINIAI IR RENTGENO PRIETAISAI“ PATVIRTINIMO

1999 m. gruodžio 31 d. Nr. 572

Vilnius

1. Tvirtinu:

1.1. Lietuvos higienos normą HN 86:1999 „Nemedicininiai branduoliniai ir rentgeno prietaisai“ (pridedama) ir nustatau įsigaliojimo datą – 2000 04 01;

1.2. Lietuvos higienos normos HN 86:1999 „Nemedicininiai branduoliniai ir rentgeno prietaisai“ įgyvendinimo priemonių planą.

2. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu viceministrui V. Kriauzai.

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS RAIMUNDAS ALEKNA

______________

NEMEDICININIAI BRANDUOLINIAI IR RENTGENO PRIETAISAI

1. TAIKYMO SRITIS

1.1. Ši higienos norma nustato darbuotojų ir gyventojų, veikiant juos apšvita nemedicininiais branduoliniais ir rentgeno prietaisais radiacinės saugos (toliau – saugos) bei nemedicininių branduolinių ir rentgeno prietaisų (toliau – prietaisų) radiacinio saugumo (toliau – saugumo) reikalavimus.

1.2. Ši higienos norma reglamentuoja juridinių asmenų ir įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, santykius, atsirandančius dėl prietaisų, nurodytų 1.1 punkte gamybos, naudojimo, prekiavimo, saugojimo, montavimo, priežiūros, remonto, perdirbimo, vežimo bei nuo prietaisų atsirandančių radioaktyviųjų atliekų tvarkymo (surinkimo, rūšiavimo, apdorojimo, laikymo, perdirbimo, transportavimo, saugojimo ir nukenksminimo).

2. NUORODOS

Šioje higienos normoje yra nuorodos į tokius dokumentus.

2.1. Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 11-239).

2.2. Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas (Žin.,1999, Nr. 50-1600).

2.3. HN 73-1997. Pagrindinės radiacinės saugos normos.

2.4. HN 83-1998. Komandiruotų veiklai darbuotojų radiacinė sauga ir saugumas.

2.5. LST ISO 361:1998. Pagrindinis jonizuojančiosios spinduliuotės ženklas.

2.6. Veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licencijavimo nuostatai (Žin., 1999, Nr. 47-1485).

2.7. Valstybinio jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registro nuostatai (Žin., 1999, Nr. 47-1483).

2.8. Dėl informacijos apie jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius bei duomenų apie darbuotojus, dirbančius su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, pateikimo valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registrui tvarkos (Žin., 1999, Nr. 65-2103).

3. TERMINAI, APIBRĖŽIMAI, ŽYMENYS

Šioje higienos normoje pavartoti terminai, jų apibrėžimai ir žymenys

3.1. aktyvumas (A)

Per mažą laiko tarpą tam tikrame radionuklido kiekyje iš tam tikros energinės būsenos vykstančių savaiminių branduolinių šuolių vidutinio skaičiaus ir to laiko tarpo santykis [2.3].

3.2. apšvita

Procesas, kurio metu jonizuojančiosios spinduliuotės srautas apšvitina žmogų ar aplinką [2.1].

3.2.1. avarinė apšvita

Jonizuojančiosios spinduliuotės srauto poveikis žmogui ar aplinkai, įvykus radiacinei arba branduolinei avarijai.

3.2.2. profesinė apšvita

Jonizuojančiosios spinduliuotės srauto poveikis žmogui nuo spinduliuotės šaltinių jo praktinės veiklos metu [2.3].

3.3. asmeninė saugos priemonė

Darbuotojo naudojama arba dėvima priemonė, sauganti nuo veiksnių, galinčių pakenkti darbuotojo saugai ir sveikatai.

3.4. atsakingas už radiacinę saugą

Asmuo, turintis reikiamą išsilavinimą ir kvalifikaciją radiacinės saugos ir saugumo klausimais, paskirtas licenciato organizuoti šios higienos normos reikalavimų vykdymą įmonėje, kurioje naudojami jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai [2.3].

3.5. nemedicininis branduolinis ir rentgeno prietaisas (toliau – prietaisas)

Prietaisas, kuriuo įvairių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių (α β γ n, rentgeno) spinduliuotė naudojama produkcijos kokybei kontroliuoti ir gamybos procesams reguliuoti ir stebėti.

1 PASTABA. Tai gamybos procesai, vykdomi aukštos ir žemos temperatūros, cheminės taršos, triukšmo, vibracijos, steriliomis, tausojančiomis, nekontaktinėmis arba kitomis sąlygomis. Daugeliu atvejų prietaisų naudojimas nepakeičia gaminių ir kontroliuojamų objektų cheminių, fizinių ir skoninių savybių, išskyrus neutroninius prietaisus, kurie specialiai naudojami kontroliuojamų objektų radioaktyvumui sukelti ir sukelto radioaktyvumo laipsniui matuoti.

2 PASTABA. Pagal konstrukciją prietaisai skirstomi į dvi rūšis:

a) stacionarieji – šie prietaisai dirba automatiniu režimu, fiksuoti ant konvejerio arba judantys ribotai virš slenkančio konvejeriu kontroliuojamojo gaminio paviršiaus;

b) kilnojamieji – šiuos prietaisus galima gabenti iš vienos vietos į kitą ir eksploatuoti lauko sąlygomis.

3 PASTABA. Pagal veikimo principą prietaisai skirstomi į:

a) absorbcinius;

b) atgalinės sklaidos;

c) aktyvacinius;

d) jonizacinius.

4 PASTABA. Trumpas šių prietaisų veikimo principas ir techninė charakteristika pateikiama (D, E, F, G, H, I, J, K) prieduose.

5 PASTABA. Pagal radiacinio pavojingumo laipsnį prietaisai su šaltinais skirstomi į penkias radiacinio pavojingumo kategorijas. Šioje higienos normoje reglamentuojama šių kategorijų prietaisų (šaltinių) sauga ir saugumas, kurie nurodomi lentelėje:

Radiacinio pavojingumo kategorija	Radiacinio pavojingumo laipsnis	Prietaiso (šaltinio) pavadinimas
II	pavojingi	1. Neutroniniai radiografai
		2. Kalibravimo šaltiniai, kurių aktyvumas ≥ 185 MBq
		3. Matuokliai (lygio, storio, tankio, drėgmės, apledėjimo ir kt.), kurių šaltinio
		aktyvumas ≥ 750 MBq
IV	mažo pavojingumo	1. Dūmų jutikliai, kurių šaltinio aktyvumas > 35 kBq
		2. Matuokliai (lygio, storio, tankio, drėgmės, apledėjimo ir kt.), kurių šaltinio
		aktyvumas < 750 MBq
		3. Technologinių procesų reguliavimo ir kontrolės prietaisai
V	labai mažo pavojingumo	1. Bagažo saugumo kontrolės prietaisai
		2. Rentgeno optiniai prietaisai
		3. Šalutinės rentgeno spinduliuotės generavimo prietaisai
		4. Analitiniai prietaisai
		5 Dūmų jutikliai, kurių šaltinio aktyvumas ≤ 35 kBq
		6. Kalibravimo šaltiniai, kurių aktyvumas < 185 MBq
		7. Statinės elektros srovės neutralizavimo prietaisai

3.6. darbuotojas, dirbantis su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (toliau – darbuotojas)

Asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais arba jų veikiamas ir veikiamas apšvitos, kurios dozės gali viršyti gyventojams nustatytas ribas [2.1].

3.7. dozė

Kiekybinis sugertosios jonizuojančiosios spinduliuotės įvertinimas [2.3].

3.8. ekranas

Radiacinės saugos požiūriu – tai pertvara tarp jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio ir žmogaus. Ji apsaugo žmogų nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio.

PASTABA. Prietaiso šaltinio generuojamos spinduliuotės rūšis ir galia nulemia ekranų rūšį: jais gali būti švinas, betonas, vanduo, parafinas ir kt. Plačiausiai naudojamų betono ir švino ekranų efektyvumo iliustracija pateikiama B ir C prieduose.

3.9. gyventojai

Asmenys, išskyrus darbuotojus ir mokinius bei studentus, mokymosi metu naudojančius jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, ir asmenys, kurie apšvitinami dėl jų pačių sveikatos priežiūros arba savanoriškai padėdami pacientams ar dalyvaudami medicininiuose bei biomedicininiuose moksliniuose tyrimuose [2.1].

3.10. jonizuojančioji spinduliuotė

Spinduliuotė, kuriai veikiant biologinėje aplinkoje susidaro skirtingų krūvių jonai [2.1].

3.11. jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis

Aparatas, radioaktyvioji medžiaga, įrenginys, gaminys arba prekė, skleidžiantys arba galintys skleisti jonizuojančiąją spinduliuotę [2.1].

3.11.1. uždarasis jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis

Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis, hermetizuotas kapsulėje arba apvalkale, kuris, tinkamai jį naudojant, apsaugo žmogų nuo tiesioginio kontakto su radioaktyviosiomis medžiagomis visais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio panaudojimo etapais [2.3].

3.12. kontroliuojamieji apšvitos lygiai

Įstaigos, įmonės, organizacijos administracijos, remiantis darbo vietos ir individualiosios apšvitos monitoringo duomenimis, nustatyti ir su reguliuojančiąja institucija suderinti dozės, dozės galios, radioaktyviosios taršos lygiai, kurių tikslas – užtikrinti optimalias darbuotojų ir gyventojų saugos priemones nuo pramonėje ir moksle bei mokyme naudojamų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių.

3.13. kontroliuojamoji zona

Zona, kurioje galioja apsisaugojimo nuo jonizuojančiosios spinduliuotės arba radioaktyviosios taršos išvengimo specialiosios taisyklės [2.3].

3.14. licenciatas

Juridinis asmuo, turintis Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos išduotą licenciją, suteikiančią teisę verstis veikla, susijusia su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių naudojimu ir išvardyta šios higienos normos 1.2 punkte.

3.15. licencija

Dokumentas, suteikiantis teisę verstis licencijoje nurodyta veikla, laikantis Radiacinės saugos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų sąlygų ir reikalavimų.

3.16. nereguliuojamosios veiklos kriterijai

Nustatyti dydžiai, kurių neviršijus, veiklai netaikomi radiacinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai ir nereikalinga licencija [2.1].

3.17. radiacinė avarija

Situacija, kilusi dėl aparato gedimo arba technologinio proceso pažeidimų ar kitų priežasčių, kai dėl jų padarinių ar galimų padarinių reikia taikyti radiacinės saugos priemones [2.1].

3.18. radiacinė sauga

Visuma teisinių, techninių, technologinių, statybos, higienos bei darbų saugos, aplinkos apsaugos normų ir taisyklių bei priemonių, kuriomis užtikrinama žmonių ir aplinkos apsauga nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio [2.1].

3.19. radioaktyviosios atliekos

Radioaktyviosios medžiagos, kurių toliau naudoti yra netikslinga arba negalima [2.1].

3.20. radioaktyvusis užterštumas

Bet kurios medžiagos, paviršiaus ar aplinkos bei žmogaus užterštumas radioaktyviosiomis medžiagomis. Žmogaus radioaktyvusis užterštumas – tai ir išorinis odos užterštumas, ir vidinis užterštumas [2.1].

3.21. stebėjimo zona

Zona, reikalinga apsisaugoti nuo jonizuojančiosios spinduliuotės, kurioje netaikomos radiacinės saugos specialiosios taisyklės [2.3].

3.22. veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (toliau – veikla)

Juridinių asmenų ir įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ar su radioaktyviosiomis atliekomis, kuri lemia papildomą darbuotojų ir gyventojų apšvitą arba dėl kurios padidėja apšvitintų žmonių skaičius ar jų apšvitos tikimybė [2.1].

4. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

4.1. Pagrindiniai vykdytojai:

Pagrindiniai šios higienos normos reikalavimų vykdytojai yra licenciatai ir darbuotojai.

4.2. Valstybinė radiacinės saugos priežiūra ir kontrolė:

a) šios higienos normos reikalavimų valstybinę radiacinės saugos priežiūrą ir kontrolę vykdo Radiacinės saugos centras;

b) licenciatai Radiacinės saugos centro įgaliotiems atstovams privalo pateikti kontroliuoti saugos ir saugumo užtikrinimo programas ir leisti jiems be kliūčių patikrinti licencijuotą veiklą.

4.3. Šios higienos normos reikalavimų pažeidimo atveju licenciatai nedelsdami privalo:

a) nustatyti pažeidimo priežastis, sąlygas ir padarinius;

b) imtis šios higienos normos ir kitų teisės aktų reglamentuotų veiksmų – pašalinti pažeidimų priežastis ir padarinius, išvengti jų pasikartojimo;

c) pranešti Radiacinės saugos centrui apie pažeidimų priežastis ir atliktus veiksmus jiems pašalinti.

4.4. Apie radiacinę avariją Radiacinės saugos centrui privaloma pranešti nedelsiant.

4.5. Šios higienos normos reikalavimai papildo, bet nepakeičia kitų atitinkamų privalomų tarptautinių susitarimų – konvencijų ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.

4.6. Už šios higienos normos reikalavimų tyčinį nevykdymą ir pažeidimus licenciatai atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

5. VEIKLOS ORGANIZAVIMO REIKALAVIMAI

5.1. Taikymo sritis

Ši higienos norma reglamentuoja visą licencijuojamą veiklą, išvardytą šios higienos normos 1.2 punkte, kuri leidžiama Radiacinės saugos įstatymo, Veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licencijavimo nuostatų, HN 73, šios higienos normos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

5.2. Apšvitos šaltiniai

Ši higienos norma reglamentuoja visus 3.5 p. apibrėžtus II, IV ir V radiacinio pavojingumo kategorijų prietaisus, kurie gali būti naudojami pramonėje, transporte, žemės ūkyje, mokyme, moksle, buityje ir kt., jeigu jiems netaikomi HN 73 nustatyti nereguliuojamosios veiklos kriterijai.

5.3. Apšvita

Ši higienos norma reglamentuoja profesinę ir gyventojų apšvitą, kurios priežastimi yra arba gali būti licencijuojamoje veikloje naudojami II, IV ir V radiacinio pavojingumo kategorijos prietaisai.

5.4. Licencijavimas

Juridinis asmuo ar įmonė, neturinti juridinio asmens teisės, atsakingi už bet kokį II, IV ir V radiacinio pavojingumo kategorijos prietaisą, jeigu jam taikomi licencijavimo reikalavimai, privalo kreiptis į Radiacinės saugos centrą ir gauti iš jo licenciją, kurios gavimo sąlygas reglamentuoja Radiacinės saugos įstatymas ir Veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licencijavimo nuostatai. Kitais, nei nurodyta licencijoje, tikslais prietaisus naudoti draudžiama.

5.5. Saugos ir saugumo optimizavimas

Darbuotojų bei gyventojų sauga ir prietaiso saugumas turi būti toks, kad individualių dozių dydis, apšvitintų žmonių skaičius ir nepagrįstos apšvitos tikimybė būtų kuo mažesnė.

5.6. Kontroliuojamieji apšvitos lygiai

Kiekvieno prietaisus eksploatuojančio darbuotojo sauga užtikrinama kontroliuojamaisiais apšvitos lygiais. Šie lygiai nustatomi atskirai kiekvienam prietaisui bendru licenciatų ir Radiacinės saugos centro susitarimu.

5.7. Kokybės laidavimas

Turi būti diegiamos prietaisų eksploatacijos kokybės laidavimo programos, kurios užtikrintų:

a) darbuotojų saugos ir prietaisų saugumo reikalavimų vykdymą;

b) darbuotojų saugos ir prietaisų saugumo priemonių sistemos kokybės kontrolės ir efektyvumo įvertinimą.

5.8. Prietaisų saugumas

Prietaisai turi būti patikimai apsaugoti nuo vagysčių, pametimų ir pakenkimų. Jais dirbti darbus, nurodytus 1.2. punkte, galima leisti tik juridiniams asmenims ir įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, gavusiems licenciją ir susipažinusiems bei vykdantiems šios higienos normos ir kitų teisės aktų reikalavimus. Prietaisų saugumo reikalavimai:

a) prietaisai turi būti kontroliuojami visą licencijos galiojimo laiką teisės aktų nustatytomis sąlygomis;

b) draudžiama prietaisus perduoti asmenims, neturintiems Radiacinės saugos centro licencijos;

c) šaltiniai turi būti licenciato inventorizuojami ir duomenys apie juos iki kiekvienų metų sausio 30 d. privalo būti pateikti Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registrui [2.7-2.8];

d) Radiacinės saugos centras turi būti informuotas apie prietaisų dingimą, vagystę, pametimą ne vėliau kaip per 12 valandų [2.6], o kitos valstybės valdymo institucijos – jų nustatyta tvarka.

5.9. Daugiapakopė prietaisų sauga

Prietaisams turi būti taikoma daugiapakopė saugos ir saugumo sistema, atitinkanti radiacinio pavojaus laipsnį, kad saugos grandys radiacinių avarijų atveju galėtų kompensuoti viena kitą. Jos tikslai:

a) užkirsti kelią radiacinėms avarijoms;

b) sušvelninti radiacinės avarijos padarinius;

c) po radiacinės avarijos atstatyti prietaiso saugumo sistemą.

5.10. Kokybiška inžinerinė – techninė priežiūra

Prietaiso projektavimas, gamyba, montavimas, derinimas, paleidimas, naudojimas, techninė priežiūra ir testavimas turi būti vykdomi pagal pažangiausius inžinerinius techninius reikalavimus [L.2]:

a) projektuojant prietaiso saugos sistemas turi būti atsižvelgta į sukauptą patirtį saugos srityje ir numatyta efektyvi žmonių saugos avarijų atveju sistema;

b) prietaiso naudojimas turi atitikti patvirtintus ir įteisintus norminius dokumentus;

c) visą prietaiso naudojimo laiką darbuotojų sauga ir prietaiso saugumas turi būti palaikomi optimaliomis priemonėmis.

5.11. II, IV ir V radiacinio pavojingumo kategorijos prietaisų eksploatavimo ir saugojimo patalpų projektavimas, statyba ir įrengimas turi atitikti HN 73 bei kitų galiojančių Lietuvos Respublikoje teisės aktų saugos reikalavimus.

5.12. Patalpų, kuriose atliekama II, IV ir V(6-7) radiacinio pavojingumo kategorijų prietaisų techninė profilaktika, remontas ir šaltinių keitimas, darbiniai paviršiai ir grindys turi būti padengtos nesugeriančiomis radionuklidų, chemiškai atspariomis ir nedegiomis medžiagomis.

5.13. II, IV ir V (4-7) radiacinio pavojingumo kategorijos prietaisų konstrukcijos reikalavimai

Prietaisų konstrukcinės savybės turi atitikti šiuos pagrindinius reikalavimus [L.2]:

a) prietaisai turi būti atsparūs mechaniniams, cheminiams, temperatūros ir atmosferos poveikiams;

b) prietaisų korpusas turi būti sandarus, paviršius lygus ir lengvai dezaktyvuojamas;

c) prietaisuose turi būti įrengta signalizacijos sistema (elektrinė, mechaninė, šviesos, radiometrinė ir kt.), kad apie šaltinio padėtį įspėtų darbuotojus ir kitus asmenis.

1) LST ISO 361 rekomendacijomis nustatyto pavyzdžio pagrindiniu jonizuojančiosios spinduliuotės ženklu;

2) nurodytas radionuklido pavadinimas ir jo pradinis aktyvumas, Bq, bei pagaminimo data;

3) nurodytas gamybos numeris;

4) neutroniniams prietaisams – taikinio pavadinimas;

5) gamintojo identifikacijos ženklas.

5.14. V (1-3) radiacinio pavojingumo kategorijos prietaisų konstrukcijos reikalavimai:

a) prietaisai turi būti atsparūs mechaniniams, cheminiams, temperatūros ir atmosferos poveikiams;

b) prietaisų korpusas turi būti sandarus, paviršius lygus ir lengvai nuvalomas;

c) rentgeno vamzdžio ekranavimo sistema turi užtikrinti ne didesnę kaip 100 Sv/val. lygiavertės dozės galią 1 m atstumu nuo rentgeno vamzdžio paviršiaus;

d) ant valdymo pulto turi būti įrengta informavimo apie rentgeno spinduliuotę šviesinė arba garsinė sistema;

e) rentgeno spinduliuotės šaltinis turi būti pažymėtas LST ISO 361 nustatyto pavyzdžio pagrindiniu jonizuojančiosios spinduliuotės ženklu.

5.15. Prietaisų techninė dokumentacija ir vartotojo instrukcijos turi būti pateiktos lietuvių kalba.

6. PROFESINĖS APŠVITOS RIBOJIMAS

6.1. Licenciatai, naudojantys II, IV ir V radiacinio pavojingumo kategorijos prietaisus, atsako už:

a) darbuotojų saugos nuo apšvitos optimalų užtikrinimą pagal šios higienos normos, HN 73 ir kitų teisės aktų reikalavimus;

b) atitinkamą darbuotojų profesinį ir kvalifikacinį išsilavinimą bei periodinį teorinį ir praktinį tobulinimąsi bei saugos užtikrinimo pasirengimą.

6.2. Jeigu licenciatai II, IV ir V radiacinio pavojingumo kategorijos prietaisams eksploatuoti pasitelkia kitos įstaigos darbuotojus, tai šių darbuotojų sauga ir saugumas turi būti užtikrintas pagal HN 83 nustatytus reikalavimus [2.4].

6.3. Darbuotojai, eksploatuojantys II, IV ir V radiacinio pavojingumo kategorijos prietaisus, privalo vykdyti licenciato nustatytus visus savo ir kitų asmenų saugos užtikrinimo reikalavimus.

6.4. Darbo sąlygos

Priedai prie darbo užmokesčio, pensijos lengvatos, darbo dienos sutrumpinimas, atostogų trukmės pailginimas, papildomos poilsio dienos ir kt. negali pakeisti darbuotojų saugos priemonių, nustatytų šioje higienos normoje ir HN 73 visais II, IV ir V radiacinio pavojingumo kategorijos prietaisų eksploatacijos atvejais.

6.5. Nėščiųjų darbuotojų sauga II, IV ir V radiacinio pavojingumo kategorijos prietaisų eksploatavimo atveju

Darbuotoja apie savo nėštumą, kai jis patvirtintas mediciniškai, privalo nedelsdama pranešti licenciatui. Darbuotojos nėštumas negali būti jos profesinės veiklos nutraukimo priežastis, tačiau licenciatas privalo darbuotojai suteikti tokį darbą, kad vaisiaus apšvita nėštumo metu neviršytų HN 73 patvirtinto gyventojų apšvitos lygio.

6.6. Darbuotojų, eksploatuojančių II, IV ir V radiacinio pavojingumo kategorijos prietaisus sveikatos tikrinimas atliekamas Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

6.7. Jaunimo darbo sąlygos

a) II, IV ir V radiacinio pavojingumo kategorijos prietaisus eksploatuoti gali asmenys, vyresni kaip 18 metų [2.1];

b) 16–18 metų asmenys gali eksploatuoti prietaisus tik profesinio mokymo tikslu, prižiūrint mokymo vadovui ir neviršijant Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytų apšvitos lygių [HN 73].

6.8. Kontroliuojamoji zona II ir IV radiacinio pavojingumo kategorijos prietaisams

Kontroliuojamosios zonos statusą licenciatai privalo suteikti tai prietaisų eksploatacijos vietai, kurioje reikia arba gali prireikti, taikyti konkrečias saugos ir saugumo priemones, kad būtų kontroliuojama darbuotojų apšvita arba apribojamas jos mastas šiomis saugos priemonėmis:

a) kontroliuojamąją zoną atitverti mechaninėmis priemonėmis ir pažymėti LST ISO 361 nustatyto pavyzdžio pagrindiniu jonizuojančiosios spinduliuotės ženklu, kuris ženklinamo objekto pavojingumui pabrėžti gali būti papildytas kitais simboliais arba užrašais lietuvių kalba (pvz.: „Atsargiai – spinduliuotė“, „Dėmesio, pavojinga zona“, „Eiti draudžiama“ ir kt.) ir kuris turi būti gerai matomas iš ne mažesnio kaip 3 metrų nuotolio.

1 PASTABA. IV(1) ir V radiacinio pavojingumo kategorijos prietaisams, suderinus su Radiacinės saugos centru, atskirais atvejais gali būti taikomi stebėjimo zonos reikalavimai.

2 PASTABA. Pasikeitus technologinio proceso sąlygoms, licenciatai privalo patikslinti kontroliuojamosios zonos ribas bei kontrolės reikalavimus ir prireikus pakeisti saugos bei saugumo priemones ar kontroliuojamosios zonos ribas.

6.9. II, IV ir V (6-7) radiacinio pavojingumo kategorijos prietaisai turi būti vežami Aplinkos ministerijos teisės aktų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

6.10. Su II(1) radiacinio pavojingumo kategorijos prietaisu darbus privalo atlikti ne mažiau kaip du darbuotojai – vienas asmuo privalo stebėti kontroliuojamosios zonos prieigas, kad į ją nepatektų pašaliniai asmenys.

6.11. Darbuotojai ir kiti asmenys, atsižvelgiant į eksploatacijos ypatumus, nuo II, IV ir V radiacinio pavojingumo kategorijos prietaisų turi būti nutolę saugiu atstumu.

6.12. Atliekant su II radiacinio pavojingumo kategorijos prietaisais darbus tamsiu paros metu ir bloginančiomis matomumą meteorologinėmis sąlygomis, turi būti užtikrintas pakankamas darbo aikštelės ir jos artimiausių prieigų apšvietimas, o apie darbų pradžią žmonės turi būti įspėjami garsiniu arba šviesos signalu.

6.13. Kai tiriamasis objektas yra aukščiau arba žemiau žemės paviršiaus, turi būti imamasi atitinkamų II radiacinio pavojingumo kategorijos prietaisų pakėlimo arba nuleidimo į reikiamą darbo padėtį, prietaiso ir tiriamojo objekto tvirtinimo ir darbo vietos įrengimo saugos operacijų.

6.14. Licenciatai privalo parengti II, IV ir V radiacinio pavojingumo kategorijos prietaisų techninės profilaktikos, kurios mastas priklauso nuo prietaisų paskirties, konstrukcijos ir eksploatavimo sąlygų ir kurios duomenys registruojami, taisykles.

6.15. Prietaisų eksploatacijos stebėjimo zona

Stebėjimo zona galima laikyti bet kurią zoną, nelaikomą kontroliuojamąja zona. Joje būtina stebėti apšvitą, nors specialiosios saugos ir saugumo priemonės nereikalingos. Licenciatai priklausomai nuo prietaiso kategorijos privalo laikytis šių stebėjimo zonos valdymo taisyklių:

a) atitinkamomis organizacinėmis ir mechaninėmis saugos priemonėmis nustatyti stebėjimo zonų ribas;

b) periodiškai patikslinti stebėjimo zonos ribas bei kontrolės reikalavimus ir prireikus pakeisti saugos ir saugumo užtikrinimo priemones bei stebėjimo zonos ribas.

6.16. II, IV ir V(6) radiacinio pavojingumo kategorijos prietaisų saugojimas ir išdavimas

Prietaisus iš saugyklos išduoti ir grąžinant priimti gali tik licenciato įsakymu paskirtas asmuo, tai fiksuodamas prietaisų apskaitos žurnale (A PRIEDAS).

6.17. Radiacinės saugos sistema ir jos vykdymo priežiūra eksploatuojant II, IV ir V radiacinio pavojingumo kategorijos prietaisus

Licenciatai privalo sukurti radiacinės saugos sistemą, kuri užtikrintų būtiną darbuotojų ir gyventojų saugą ir atitiktų Radiacinės saugos įstatymo, HN 73, šios higienos normos bei kitų teisės aktų reikalavimus.

6.18. Asmeninės saugos priemonės

Licenciatai privalo užtikrinti, kad darbuotojai būtų aprūpinti tinkamomis asmeninėmis saugos priemonėmis ir būtų asmeninių saugos priemonių atsarga radiacinės avarijos padarinių likvidavimo atvejais.

6.19. Darbuotojų individualiosios apšvitos monitoringas

Darbuotojams, eksploatuojantiems II radiacinio pavojingumo kategorijos prietaisus, individualiosios apšvitos monitoringas privalomas, o darbuotojams, eksploatuojantiems IV ir V radiacinio pavojingumo kategorijos prietaisus, individualiosios apšvitos monitoringas vykdomas Radiacinės saugos centro nustatyta tvarka.

6.20. Darbo vietos monitoringas

Už darbuotojų, eksploatuojančių II, IV ir V radiacinio pavojingumo kategorijos prietaisus, darbo vietos monitoringo organizavimą atsako licenciatai HN 73 ir Radiacinės saugos centro nustatyta tvarka.

6.21. Licenciatai privalo:

a) registruoti, analizuoti ir saugoti darbuotojų individualiosios apšvitos rezultatus teisės aktų nustatyta tvarka [2.7–2.8];

b) Radiacinės saugos centrui pateikti duomenis apie darbuotojų individualiosios apšvitos monitoringo rezultatus [2.7–2.8];

c) darbuotojui naujai pradėjus veiklą su prietaisais arba ją baigus (perėjus į kitą darbą, nutraukus darbo sutartį ir kt.) duomenys apie jo individualaus apšvitos monitoringo rezultatus ankstesnėje darbovietėje Radiacinės saugos centrui perduodami ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pagal [2.7-2.8];

d) išlaikyti darbuotojų individualiosios apšvitos monitoringo duomenų konfidencialumą ir kitoms institucijoms informaciją apie darbuotojų apšvitos rezultatus teikti tik teisės aktų nustatyta tvarka.

6.22. Kiekvieno darbuotojo apšvitos duomenys turi būti kaupiami ir saugomi visą jo darbinės veiklos laikotarpį ir jam pasibaigus – iki tol, kol darbuotojui sukaks 75 metai, taip pat ne mažiau kaip 30 metų, baigus dirbti su profesine apšvita susijusius darbus.

6.23. Įmonėse, kur naudojami prietaisai, turi būti šie dokumentai:

a) licencija;

b) teisės aktų, reglamentuojančių radiacinę saugą, rinkinys [2.1–2.8];

c) radiacinės saugos sistemos aprašymas (žr. 6.17 p.);

d) kokybės laidavimo programa bei jos rezultatų registravimo dokumentai;

e) licenciato įsakymu paskirtų darbuotojų sąrašas ir jų kvalifikacinį pasirengimą bei pasirengimą saugos ir saugumo užtikrinimo klausimais liudijantys dokumentai;

f) atsakingo už saugą asmens pareigų instrukcija;

g) darbuotojų radiacinės saugos instrukcijos;

h) patalpų projektiniai-techniniai dokumentai II, IV ir V (1; 7) radiacinio pavojingumo kategorijos prietaisams;

i) jeigu turi darbo vietos monitoringo prietaisus, jų techniniai dokumentai ir jų metrologinės patikros pažymėjimai;

j) individualiosios apšvitos monitoringo duomenų protokolai (žr. 6.21 p.);

k) prietaisų techninė dokumentacija ir vartotojo instrukcijos lietuvių kalba;

l) darbuotojų medicinos apžiūrų rezultatai, dokumentuoti asmens medicininėje knygelėje (sveikatos pase) (F 048/a);

m) prietaisų techninės profilaktikos ir remonto duomenų registravimo dokumentai;

n) II, IV ir V(6) radiacinio pavojingumo kategorijos prietaisų apskaitos žurnalas (A PRIEDAS);

o) institucijų, vykdančių valstybinę radiacinės saugos priežiūrą ir kontrolę, tikrinimo dokumentai.

7. GYVENTOJŲ APŠVITOS RIBOJIMAS

7.1. Licenciatai privalo užtikrinti, kad iki II, IV ir V (1, 7) radiacinio pavojingumo kategorijos prietaisų naudojimo pradžios būtų parengti jų eksploatavimo patalpų projektai, kuriuose būtų nurodytos konkrečios prietaisų išdėstymo vietos ir paskaičiuotas stacionariųjų saugos priemonių (ekranų) efektyvumas, kuris užtikrintų darbuotojų ir gyventojų saugą pagal šios higienos normos ir HN 73 reikalavimus.

7.2. Dėl II, IV ir V (4-7) radiacinio pavojingumo kategorijos prietaisų naudojimo susidariusios radioaktyviosios atliekos turi būti surenkamos, rūšiuojamos, apdorojamos, laikomos, perdirbamos, transportuojamos, saugomos, nukenksminamos laikantis Radiacinės saugos įstatymo ir Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų [2.1; 2.2.].

8. AVARINĖS APŠVITOS RIBOJIMAS EKSPLOATUOJANT PRIETAISUS

8.1. Licenciatai privalo užtikrinti, kad II, IV ir V (1, 2, 4, 6, 7) radiacinio pavojingumo kategorijos prietaisams turi būti parengtas avarijos prevencijos ir jos padarinių šalinimo priemonių planas. Šis planas turi būti periodiškai tikrinamas ir atnaujinamas, o darbuotojai, dalyvausiantys įgyvendinant radiacinės saugos priemones, turi būti parengti ir periodiškai tobulinamos bei vykdomos treniruotės.

8.2. Avarijos prevencijos ir jos padarinių šalinimo priemonių planuose turi būti nustatyta:

a) informavimo apie radiacinę avariją tvarka;

b) avarijos likvidatorių pareigų pasiskirstymo bei jų treniruočių tvarka;

c) išvardyti galimi prietaiso saugaus naudojimo pažeidimai, kurių atveju gali iškilti radiacinės saugos priemonių taikymo būtinybė;

d) organizacijų, kurias gali tekti pasitelkti avarijos padariniams šalinti – gaisrininkų, medikų, policijos, pasitelkimo tvarka ir jų sąveikos būdai;

e) avarijos padarinių įvertinimo ir šalinimo metodika, kuri turi atitikti HN 73 nustatytus reikalavimus;

f) išvardytos avarijos padarinių šalinimo mechaninės ir cheminės priemonės, avarijos likvidatorių asmeninės saugos priemonės ir jų individualiosios apšvitos monitoringo įranga bei jos metrologinės priežiūros tvarka.

8.3. Avarijos padarinius šalinantis darbuotojas negali būti apšvitintas doze, didesne kaip nustatytoji HN 73 profesinės apšvitos didžiausia leistina metinė efektinė dozė.

______________

A PRIEDAS (privalomasis)

II, IV IR V(6) RADIACINIO PAVOJINGUMO KATEGORIJOS PRIETAISŲ APSKAITOS ŽURNALAS

Prietaiso pavadinimas	Nr.	Šaltinio aktyvumas, GBq	Prietaisą iš saugyklos išdavusiojo asmens			Prietaisą iš saugyklos gavusiojo asmens			Prietaisas išduotas				Objekto, aikštelės		Prietaisas grąžintas į saugyklą		Prietaisą grąžinusio į saugyklą asmens			Prietaisą saugoti priėmusio asmens
			Pareigos	V., pavardė	Parašas	Pareigios	V., pavardė	Parašas	Data		Laikas		Pavadinimas	Adresas	Data	Laikas	Pareigos	V., pavardė	Parašas	Pareigos	V., pavardė	Parašas
									Nuo	Iki	Nuo	Iki
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13	14	15	16	17	18	19	20	21	22	23

______________

B PRIEDAS (informacinis)

ŠVINO EKRANO^*, KAI JĮ KERTA PLATUS^{** 192}Ir RADIONUKLIDO SUKURTAS GAMA SPINDULIUOTĖS PLUOŠTAS, PRALAIDUMO MAŽĖJIMO PRIKLAUSOMYBĖ NUO ŠVINO EKRANO SLUOKSNIO STORIO

* švino ekrano tankis 11,35 g/cm3

** kai dozimetras registruoja tiesioginę ir antrinę spinduliuotę

______________

C PRIEDAS (informacinis)

BETONO EKRANO^*, KAI JĮ PRAEINA PLATUS^**192Ir RADIONUKLIDO SUKURTAS GAMA SPINDULIUOTĖS PLUOŠTAS, PRALAIDUMO MAŽĖJIMO PRIKLAUSOMYBĖ NUO BETONO EKRANO SLUOKSNIO STORIO

* betono ekrano tankis 2,35 g/cm3

** kai dozimetras registruoja tiesioginę ir antrinę spinduliuotę

______________

D PRIEDAS (informacinis)

ABSORBCINIŲ PRIETAISŲ VEIKIMO PRINCIPAS IR JUOSE NAUDOJAMŲ ŠALTINIŲ TECHNINĖ CHARAKTERISTIKA

D.1. Absorbcinio prietaiso veikimo principas paremtas jonizuojančiosios spinduliuotės intensyvumo dėl jos sugerties kontroliuojamajame objekte sumažėjimu, kurį registruoja prietaiso detektorius. Gali būti registruojama dozės galia arba impulsų skaičius per laiko vienetą. Šio tipo prietaisai naudojami įvairių talpų pripildymo lygiui, tūriui ir medžiagų tankiui bei storiui matuoti. Šio tipo prietaisų šaltinio techninė charakteristika pateikiama lentelėje:

Prietaiso šaltinio				Naudojimo sritis
pavadinimas	spinduliuotės rūšis	energija, MeV	aktyvumas, GBq	Naudojimo sritis
⁸⁵Kr	β	0,687	0,04-40	Kartono storiui matuoti
⁹⁰Sr/⁹⁰Y	β	2,284	0,04-40	Metalo lakštų storiui, cigarečių tūtelių tūriui ir cigarečių
				kiekiui pakelyje matuoti, orlaivių korpusų apledėjimui nustatyti
¹⁴⁷Pr	β	0,2	0,04-40	Popieriaus tankiui matuoti
²⁰⁴Ta	β	0,763	0,04-40	Popieriaus, gumos, audinių storiui matuoti
⁶⁰Co	γ	2,5	0,4-40	Talpų tūriui matuoti
¹³⁷Cs	γ	0,662	0,4-40	Plieno gaminių iki 100 mm storio sluoksniui ir talpų tūriui matuoti
²⁴¹Am	γ	0,06	0,4-40	Plieno gaminių iki 10 mm storio sluoksniui ir butelių tūriui matuoti
-	rentgeno	-	-	Plieno gaminių iki 20 mm storiui ir stiklo indų tūriui matuoti

______________

E PRIEDAS (informacinis)

ATGALINĖS SKLAIDOS PRIETAISŲ VEIKIMO PRINCIPAS IR JUOSE NAUDOJAMŲ ŠALTINIŲ TECHNINĖ CHARAKTERISTIKA

E.1. Atgalinės sklaidos prietaiso veikimas pagrįstas antrinės spinduliuotės, kuri atsiranda pirminės spinduliuotės pluoštui sąveikaujant su tiriamojo objekto atomais ir molekulėmis. Kuo tiriamojo objekto tankis arba storis didesnis, tuo daugiau generuojama ir antrinės spinduliuotės. Gama ir rentgeno spinduliuotės šaltiniai naudojami objektams, kurie savo sudėtyje turi daug anglies, o neutronų spinduliuotės šaltiniai objektams, kurių sudėtyje yra daug vandenilio, kontroliuoti. Plačiausiai šio tipo prietaisai naudojami popieriaus pramonėje – popieriaus drėgmei matuoti ir kelių statyboje – kelio asfalto dangos kokybei nustatyti. Prietaisuose naudojamo šaltinio techninė charakteristika pateikiama lentelėje:

Prietaiso šaltinio				Naudojimo sritis
pavadinimas	spinduliuotės rūšis	energija, MeV	aktyvumas, GBq	Naudojimo sritis
⁹⁰Sr/⁹⁰Y	β	2,28	0,04-0,2	Plastmasių, gumos, stiklo, metalų lydinių storiui matuoti
¹⁴⁷Pr	β	0,2	0,04-0,2	Popieriaus ir galvaninių dangų storiui matuoti
²⁰⁴Ta	β	0,763	0,04-0,2	Gumos ir audinių storiui matuoti
¹³⁷Cs	γ	0,662	iki 100	Stiklo gaminių iki 20 mm storio sluoksnio ir uolienų tankiui matuoti
²⁴¹Am	γ	0,06	iki 100	Stiklo gaminių iki 10 mm storio sluoksniui ir plastmasei iki 30 mm storio sluoksniui matuoti
²⁴¹Am/Be	neutronų	-	-	Anglies kiekiui uolienose matuoti

______________

F PRIEDAS (informacinis)

AKTYVACINIŲ PRIETAISŲ VEIKIMO PRINCIPAS IR JUOSE NAUDOJAMŲ ŠALTINIŲ TECHNINĖ CHARAKTERISTIKA

F.1. Aktyvacinis metodas pasižymi labai dideliu jautrumu. Metodo esmę sudaro tai, kad tiriamąjį bandinį apšvitinus neutronų srautu, bandinio medžiagos branduoliai tampa radioaktyviais. Kadangi aktyvuoti branduoliai spinduliuoja skirtingos energijos kvantus, tai nustačius jų energiją galima nustatyti bandinio cheminę sudėtį ir elementų koncentraciją. Įvairias medžiagas aktyvuoti galima pagreitintais protonais, alfa dalelėmis, didelės energijos gama kvantais, tačiau aktyvinimas neutronų srautu yra patogesnis, nes neutronas yra elektriškai neutralus ir gali lengvai sąveikauti su tiriamos medžiagos atomų branduoliais. Neutronai gali būti gaunami branduoliniuose reaktoriuose, kuriuose skylant uranui susidaro didelio tankio neutronų srautai (iki 10¹⁸ cm^-2 s^-1); juos gali sukurti neutronų generatoriai (tričio atomus bombarduojant pagreitintais deuterio jonais, srauto tankis 10⁷–10¹⁰ cm^-2 s^-1). Praktikoje naudojami mažo tankio (iki 10⁵–10⁶ cm^-2 s^-1) neutronų srauto šaltiniai, kuriuos sudaro berilio ir alfa spinduolių mišinys. Šio tipo prietaisai naudojami kalnakasyboje ir geologinėje žvalgyboje, uolienų ir naudingųjų iškasenų klodų spektrinei analizei, įvairių medžiagų paviršiaus dangų sluoksnių storiui matuoti. Prietaisuose naudojamų šaltinių techninė charakteristika pateikiama lentelėje:

Prietaiso šaltinio			Naudojimo sritis
pavadinimas	pusėjimo trukmė	vidutinė neutronų energija, MeV	Naudojimo sritis
²²⁶Ra	1620 m	4–6
²²⁷Ac	21,8 m	4–6
²²⁸Th	1,91 m	4–6
²³⁸Pu	86,4 m	4–6	Plačiausiai naudojami kalnakasyboje ir geologinėje žvalgyboje bei metalotyroje
²⁴¹Am	458 m	4–6
²⁴²Cm	163 d	4–6
²⁴⁴Cm	18,1 m	4–6

______________

G PRIEDAS (informacinis)

STATINĖS ELEKTROS KRŪVIO NEUTRALIZAVIMO PRIETAISŲ VEIKIMO PRINCIPAS IR JUOSE NAUDOJAMŲ ŠALTINIŲ TECHNINĖ CHARAKTERISTIKA

G.1. Statinio elektros krūvio neutralizavimo prietaisų veikimas pagrįstas alfa dalelių sugebėjimu jonizuoti orą. Alfa dalelės ore nuskrieja 50–70 mm. Viena alfa dalelė, nuskriedama šį atstumą, sukuria iki 150000 porų jonų. Jei prie įelektrintos medžiagos paviršiaus yra patalpintas alfa dalelių šaltinis, tai oras tarp šaltinio ir medžiagos bus jonizuotas. Veikiant susidariusiam elektriniam laukui, įelektrintos dalelės judės prie atitinkamo ženklo krūvių įelektrintų paviršių, kur vykstant jonų rekombinacijai susidaręs krūvis neutralizuojamas. Prietaisuose naudojamas alfa dalelių spinduolis ²³⁹Pu. Šaltinis gali būti pagamintas iš plutonio radionuklidų mišinio, kurio sudėtis nereglamentuojama, arba yra naudojamas grynas²³⁹Pu radionuklidas. Metalinis šaltinio pagrindas yra padengtas emalio pavidalo radioaktyviuoju preparatu ir apsauginiu metalo oksido sluoksniu. Emalio lydymosi temperatūra yra 800 laipsnių. Priklausomai nuo neutralizavimo prietaiso paskirties ir galios viename korpuse yra sumontuojama nuo 6 iki 52 šaltinių. Neutralizavimo prietaisą sudaro korpusas, konteineris su šaltiniu, tinklelis, plieninė užuolaida ir raktas. Korpusas užtikrina prietaiso mechaninį atsparumą, jame sumontuota apsauginė sistema, apsauganti prietaisą transportavimo ir nedarbo metu. Konteinerį sudaro kasetė su joje įtvirtintais šaltiniais. Kasetė yra įtvirtinta korpuse. Jos apačioje yra tinklelis, apsaugantis šaltinius nuo mechaninio pažeidimo ir tarnaujantis įžeminimo elektrodu, kuriuo įelektrintos medžiagos krūvis nuteka į žemę. Plieninė užuolaida apsaugo aplinką nuo alfa spinduliuotės ir pačius šaltinius transportavimo, montavimo, saugojimo metu. Prietaisuose naudojamo šaltinio techninė charakteristika pateikiama lentelėje:

Prietaiso šaltinio				Naudojimo sritis
pavadinimas	spinduliuotės rūšis	energija, MeV	aktyvumas, GBq	Naudojimo sritis
²³⁹Pu	α	5,156	0,1	Statinio elektros krūvio neutralizavimo prietaisų gamyboje

______________

H PRIEDAS (informacinis)

DŪMŲ JUTIKLIŲ VEIKIMO PRINCIPAS IR JUOSE NAUDOJAMŲ ŠALTINIŲ TECHNINĖ CHARAKTERISTIKA

H.1. Dūminių jutiklių veikimas pagrįstas alfa dalelių sugebėjimu jonizuoti aplinkos orą. Prietaisą sudaro dvi jonizacinės kameros. Viena iš jų yra uždara, kita – atvira, į ją patenka patalpos oras. Normaliomis sąlygomis, kai patalpos oras yra švarus, jame nėra dūmų dalelių, srovės abiejuose kamerose yra beveik vienodos, jos viena kitą kompensuoja ir suminė srovė yra lygi nuliui. Patekus dūmų dalelėms į atvirą kamerą, ja tekanti srovė padidėja, srovių palyginimo sistema išsibalansuoja ir prietaisas įjungia priešgaisrinį pavojaus signalą. Prietaisuose naudojamų šaltinių techninė charakteristika pateikiama lentelėje:

Prietaiso šaltinio				Naudojimo sritis
pavadinimas	spinduliuotės rūšis	energija, MeV	aktyvumas, GBq	Naudojimo sritis
239Pu	α	5,156	0,01-0,0001	Dūmų jutiklių gamyboje
241 Am	α	5,486	0,004	Pramoniniai dūmų jutikliai
			0,00002-0,0001	Buitiniai dūmų jutikliai

______________

I PRIEDAS (informacinis)

ANALITINIŲ PRIETAISŲ VEIKIMO PRINCIPAS IR JUOSE NAUDOJAMŲ ŠALTINIŲ TECHNINĖ CHARAKTERISTIKA

I.1. Plačiai taikomas įvairių medžiagų cheminės sudėties nustatymo metodas yra chromatografija. Dujų srauto jonizavimui dažniausiai naudojami mažos energijos beta spinduliuotės šaltiniai, o sukurta elektros srovė analizuojama elektronų gaudymo detektoriumi. Dujų srautas iš chromatografo kolonėlės patenka į jonizacinę kamerą. Veikiant šaltinio spinduliuotei susidaro teigiami tiriamų dujų jonai ir laisvieji elektronai. Teigiamų jonų judrumas yra mažas, todėl yra matuojamas laisvųjų elektronų sukuriamas krūvis. Įvairių cheminių elementų jonizacijos potencialai yra skirtingi, todėl laisvųjų elektronų suminis krūvis yra proporcingas cheminių elementų arba junginių koncentracijai. Metodas pasižymi pakankamai dideliu jautrumu (pvz., pesticidams iki 10^-12g.). Prietaisuose naudojamų šaltinių techninė charakteristika pateikiama lentelėje:

Prietaiso šaltinio				Naudojimo sritis
pavadinimas	spinduliuotės rūšis	energija, MeV	aktyvumas, GBq	Naudojimo sritis
3H	β	0,019	20	Pesticidų, toksinų ir kitų cheminių medžiagų kiekiui įvairiose terpėse matuoti
63Ni	β	0,066	0,4

______________

J PRIEDAS (informacinis)

BAGAŽO SAUGUMO KONTROLĖS PRIETAISŲ VEIKIMO PRINCIPAS

J.1. Šio tipo prietaisai skirti greitam krovinių, įvairių bagažo siuntų, lagaminų, laiškų patikrinimui. Tiriamas objektas judančia transporterio juosta slenka tikrinimo tuneliu, kurio abu galai uždaryti specialios konstrukcijos durimis su švinuotos gumos užuolaidomis. Jam patekus į tyrimo kamerą, automatiškai įsijungia rentgeno spinduliuotės generatorius. Kolimuotas spindulių pluoštas peršviečia objektą ir krenta į fotodiodų matricą. Papildomi švino ekranai sugeria išbarstytą spinduliuotę. Priklausomai nuo prietaiso skiriamosios gebos, minimalus fotodiodų skaičius kinta nuo 576 iki 1152. Fotodiodų matricą rentgeno spinduliuotės kvantų energija paverčia elektriniais impulsais, kuriuos apdorojus keitikliais ir procesoriais, sukuriamas tiriamojo objekto skaitmeninis vaizdas. Skaitmeninis vaizdo apdorojimas leidžia keisti vaizdo mastelį, tirti atskirus jo segmentus. Papildoma įranga leidžia tirti įvairius objektus ir atskiras jų detales, pavyzdžiui, identifikuoti plastikinius sprogmenis, narkotikus. Tikrinamų objektų apšvita neviršija 0,002 mSv vienam tikrinamam objektui. Ši apšvita nekenkia net ir didžiausio jautrumo fotojuostoms. Rentgeno vamzdžio didžiausia anodinė įtampa prietaisuose gali būti 150 kV, o didžiausia srovė – 1mA. Prietaisų saugos sistema užtikrina operatorių ir keleivių saugą.

______________

K PRIEDAS (informacinis)

ŠALUTINĖS RENTGENO SPINDULIUOTĖS GENERAVIMO PRIETAISŲ APIBŪDINIMAS

K.1. Visi prietaisai, įrengimai, mechanizmai, kuriuose elektros krūviai (jonai arba elektronai) juda su pagreičiu, spinduliuoja įvairaus ilgio elektromagnetines bangas. Jeigu krūvių judėjimo pagreitis yra pakankamai didelis, įrenginys spinduliuoja rentgeno spinduliuotę. Šiomis savybėmis pasižymi visi elektroniniai įrenginiai, naudojantys aukštos įtampos elektros srovę. Šalutinė rentgeno spinduliuotė sukuriama, kai įtampos dydis yra didesnis kaip 10 kV. Tokiu šalutiniu poveikiu pasižymi televizoriai, kompiuterių monitoriai, elektroniniai mikroskopai, jonų implantacijos įrenginiai, skirti puslaidininkinių medžiagų legiravimui, elektroniniai suvirinimo, lydymo, medžiagų gryninimo prietaisai, klistronai, magnetronai, skirti labai aukšto dažnio elektromagnetinėms bangoms generuoti. Prietaisą išjungus iš aukštos įtampos tinklo, spinduliuotė išnyksta.

______________