sLIETUVOS RESPUBLIKOS

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

ĮSAKYMAS

DĖL GYVENTOJŲ APŠVITOS STEBĖSENOS (MONITORINGO) 2012–2016 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2012 m. sausio 4 d. Nr. V-6

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 11-239; 2011, Nr. 91-4317) 6 straipsnio 3 dalies 2 punktu:

1. Tvirtinu Gyventojų apšvitos stebėsenos (monitoringo) 2012–2016 metų programą (pridedama).

2. Pavedu šio įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal administravimo sritį.

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                           RAIMONDAS ŠUKYS

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2012 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. V-6

GYVENTOJŲ APŠVITOS STEBĖSENOS (MONITORINGO) 2012–2016 METŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Gyventojų apšvitos stebėsenos (monitoringo) 2012–2016 metų programos (toliau – Programa) paskirtis – atsižvelgiant į tarptautinius įsipareigojimus ir šalies siekius, atlikus radiologinius tyrimus, vertinti Lietuvos Respublikos gyventojų apšvitą, stebėti apšvitos kaitos tendencijas ir teikti rekomendacijas, kaip ją sumažinti, siekiant užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio, mažinti susirgimų onkologinėmis ligomis ir genetinių pakitimų skaičių:

1.1. planuojamos apšvitos situacijose vykdant veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (toliau – šaltiniai), kurios metu galima gyventojų ar darbuotojų apšvita;

1.2. esamosios apšvitos situacijose dėl gamtinės ir dirbtinės kilmės radionuklidų;

1.3. bet kurio radiologinio ar branduolinio incidento ar avarijos metu sukurtose apšvitos situacijose.

2. Programoje gyventojų apšvita suprantama kaip gamtinė, medicininė, profesinė ir avarinė apšvita.

3. Kitos Programoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme (Žin., 1999, Nr. 11-239), Lietuvos higienos normoje HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663 (Žin., 2002, Nr. 11-388), ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose radiacinę saugą.

4. Programa įgyvendinama 2012–2016 metais.

II. PADĖTIES ĮVERTINIMAS

5. Apšvita gali turėti įtakos gyventojų sveikatai ir gyvenimo kokybei. Net ir įprastomis gyvenimo sąlygomis gyventojų gaunama apšvita gali būti onkologinių ligų bei genetinių pakitimų priežastis.

Gyventojus apšvita gali veikti planuoto šaltinių naudojimo (profesinė ir medicininė apšvita) ir avarinės situacijos metu, kai dėl tam tikrų aplinkybių sutrinka planuojama veikla. Gyventojai taip pat gauna gamtinės ir dirbtinės kilmės radionuklidų skleidžiamos jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitą (kosminės spinduliuotės, radono ir jo skilimo produktų, radionuklidų, esančių grunte, statybinėse medžiagose, radionuklidų, patekusių į organizmą su maistu, geriamuoju vandeniu ir įkvėpus ore esančių radioaktyviųjų dalelių).

6. Gyventojų apšvitos vertinimą ir nuolatinę stebėseną (monitoringą) reglamentuoja Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautinės sutartys. Branduolinio saugumo konvencijos (Žin., 1996, Nr. 17-439) 15 ir Jungtinės panaudoto kuro tvarkymo saugos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos konvencijos (Žin., 2004, Nr. 36-1186) 24 straipsniai įpareigoja šalis imtis atitinkamų veiksmų, kad visose veiklos stadijose jonizuojančioji spinduliuotė darbuotojams ir gyventojams, sukeliama branduolinės energetikos įrenginio ar susidariusių radioaktyviųjų atliekų, būtų mažiausia, kokią įmanoma pasiekti, ir kad joks asmuo negautų didesnių, nei valstybėje nustatytos, ribinių dozių.

Europos atominės energijos bendrijos (Euratomo) steigimo sutarties 35, 36 ir 37 straipsniai įpareigoja valstybes nares laikytis pagrindinių saugos reikalavimų, užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio ir vykdyti gyventojų apšvitos stebėseną (monitoringą).

Gyventojų apšvitos stebėsenos (monitoringo) svarbą pažymi ir ją vykdyti įpareigoja Europos Sąjungos teisės aktai. 1996 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 96/29/Euratomas, nustatanti pagrindinius darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės standartus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 2 tomas, p. 291), nustato, kad remiantis bendraisiais radiacinės saugos – pagrindimo, optimizavimo ir dozės ribojimo – principais, ir taikant gyventojų saugai užtikrinti nustatytus reikalavimus, valstybės narės privalo sukurti sąlygas, būtinas užtikrinti geriausią įmanomą gyventojų saugą, atsižvelgiant į esamas aplinkybes, bei vykdyti gaunamos apšvitos stebėseną (monitoringą).

1997 m. birželio 30 d. Tarybos direktyva 97/43/Euratomas dėl sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės pavojaus, susijusio su asmenų medicinine apšvita, ir panaikinanti Direktyvą 84/466/Euratomas (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 3 tomas, p. 332), įpareigoja valstybes nares vykdyti gyventojų medicininės apšvitos nuolatinį vertinimą.

Tokios pačios nuostatos įtvirtintos ir 1996 m. Tarptautinės atominės energijos agentūros priimtuose Tarptautiniuose pagrindiniuose apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės ir jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių saugumo standartuose Nr. 115.

7. Jungtinių Tautų mokslinio komiteto atominės spinduliuotės efektams tirti sukaupti duomenys rodo, kad didžiausią gyventojų apšvitą lemia gamtinė ir medicininė apšvita.

Tarptautinė radiologinės saugos komisija savo publikacijose pažymi, kad jonizuojančioji spinduliuotė yra ypatingai žalinga jaunesnio amžiaus gyventojams ir kūdikiams, be to, galima žala priklauso ir nuo lyties, todėl, vertinant gyventojų gaunamą apšvitą, būtina atsižvelgti į atskiras gyventojų amžiaus grupes ir lytį.

Pasaulio sveikatos organizacija, didelį dėmesį skirianti visuomenės sveikatos saugai nuo jonizuojančiosios spinduliuotės, konstatavo, kad radonas sukelia plaučių vėžį, todėl į gyvenamąsias patalpas iš grunto patenkančių radioaktyviųjų inertinių dujų radono kiekiai patalpose turi būti nuolat matuojami, nustatomi didesnio radono kiekio patalpose rizikos regionai, vertinama radono apšvita gyventojams ir prognozuojama radono įtaka gyventojų sveikatai.

8. Lietuvos Respublikos gyventojų apšvitą lemia gamtinė ir medicininė apšvita (gaunama diagnostikos procedūrų metu). Kiti apšvitą lemiantys veiksniai (veikla su šaltiniais, radionuklidai, išmetami į aplinką iš šaltinius naudojančių ūkio subjektų bei radionuklidai, esantys maiste, geriamajame vandenyje ir kiti) turi mažesnę įtaką.

Gyventojų apšvitos stebėsenos (monitoringo) sistema turi apimti visas sritis, t. y. turi būti stebima bei vertinama gyventojų gaunama gamtinė, medicininė, profesinė ir avarinė apšvita.

Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registro duomenimis, Lietuvoje nuolat vykdoma veikla su daugiau kaip 16 tūkstančių šaltinių, todėl Lietuvos Respublikos gyventojų gaunamos apšvitos stebėsena (monitoringas) yra viena iš aktualiausių visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) sričių. Visuomenės sveikatos stebėseną (monitoringą) reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099), Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2225) ir Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymas (Žin., 2002, Nr. 72-3022). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymo nuostatomis, turi būti vertinami natūralūs gamtos bei dirbtiniai veiksniai, dėl kurių poveikio atsiranda rizika visų gyventojų ir atskirų jų grupių sveikatai. Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pagal kompetenciją organizuoja ir koordinuoja gyventojų ir darbuotojų apšvitos (gamtinės, medicininės, profesinės ir avarinės) poveikio visuomenės sveikatai stebėseną (monitoringą).

9. Apšvitos stebėsena (monitoringas) apima kelis etapus, kurie būtini norint tinkamai įvertinti gyventojų gaunamą apšvitą. Tai: radiologiniai tyrimai, tyrimų rezultatais paremtas apšvitos vertinimas ir apšvitos kaitos stebėjimas, rizikos susirgti onkologinėmis ligomis prognozavimas bei rekomendacijų, kaip optimizuoti apšvitą, teikimas.

Šiuo metu apšvitos stebėsena (monitoringas) vykdoma atskirais fragmentais ir atskirų institucijų, nėra vieningos sistemos, kuri sujungtų visas grandis. Remiantis tarptautinių, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais, turi būti sukurta vieninga gyventojų apšvitos stebėsenos (monitoringo) ir sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės politikos formavimo sistema. Apšvitos vertinimas turi apimti visas sritis, tam turi būti naudojami valstybės institucijų ir įstaigų bei ūkio subjektų pagal teisės aktų reikalavimus atliekamų radiologinių tyrimų duomenys.

III. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

10. Programos tikslas – sudaryti prielaidas formuoti gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės politiką, efektyviai vykdant gyventojų apšvitos stebėseną ir teikiant rekomendacijas dėl gyventojų gaunamos apšvitos optimizavimo.

11. Pagrindiniai Programos uždaviniai:

11.1. atlikti radiologinius tyrimus, kaupti, rinkti, sisteminti ir analizuoti duomenis, naudojamus gyventojų apšvitai vertinti;

11.2. vertinti gyventojų apšvitą pagal atskiras amžiaus grupes ir lytį;

11.3. stebėti gyventojų apšvitos kaitos tendencijas;

11.4. nustatyti naujus apšvitą lemiančius veiksnius;

11.5. remiantis apšvitos vertinimo rezultatais, prognozuoti galimą poveikį gyventojų sveikatai;

11.6. lyginti Lietuvos Respublikos gyventojų apšvitos ir rizikos sveikatai vertinimo rodiklius su kitų šalių atitinkamais rodikliais;

11.7. teikti rekomendacijas dėl apšvitos ir poveikio visuomenės sveikatai optimizavimo;

11.8. informuoti gyventojus apie gaunamą apšvitą ir būdus, kaip ją sumažinti arba jos išvengti.

IV. VERTINIMO KRITERIJAI

12. Ši programa vertinama kasmet ir baigus vykdyti.

13. Programos vertinimo kriterijai:

13.1. atliktų radiologinių tyrimų skaičius;

13.2. centralizuotai iš kitų institucijų surinktų duomenų, naudojamų gyventojų apšvitos vertinimui, skaičius;

13.3. įvertintų apšvitą lemiančių veiksnių skaičius;

13.4. pagal surinktus duomenis nustatytų naujų apšvitą lemiančių veiksnių skaičius;

13.5. atliktų poveikio gyventojų sveikatai rizikos vertinimų skaičius;

13.6. gyventojų apšvitos ir rizikos sveikatai vertinimo rodiklių, palygintų su kitų šalių atitinkamais rodikliais, skaičius;

13.7. pateiktų rekomendacijų dėl apšvitos ir poveikio visuomenei optimizavimo skaičius;

13.8. parengtų informacinių pranešimų gyventojams apie gaunamą apšvitą ir būdus, kaip ją sumažinti arba jos išvengti, skaičius.

V. SIEKIAMI REZULTATAI

14. Įgyvendinus Programą, bus pasiekti šie rezultatai:

14.1. atlikta ne mažiau kaip 90 procentų planuotų radiologinių tyrimų;

14.2. centralizuotai surinkta iš kitų institucijų ne mažiau kaip 90 procentų planuotų surinkti duomenų, naudojamų gyventojų apšvitos vertinimui;

14.3. per metus įvertinta ne mažiau kaip 8 apšvitą lemiantys veiksniai ir jų kaitos tendencijos pagal atskiras amžiaus grupes ir lytį;

14.4. pagal surinktus duomenis nustatyta ne mažiau kaip 100 procentų naujų apšvitą lemiančių veiksnių;

14.5. kiekvienais metais atlikta poveikio gyventojų sveikatai rizikos analizė;

14.6. palyginti su kitų šalių atitinkamais rodikliais, ne mažiau kaip 8 gyventojų apšvitos ir rizikos sveikatai vertinimo rodikliai per metus;

14.7. pateiktos ne mažiau kaip 5 rekomendacijos per metus dėl apšvitos ir poveikio visuomenei optimizavimo;

14.8. parengti ne mažiau kaip 5 informaciniai pranešimai per metus gyventojams apie gaunamą apšvitą ir būdus, kaip ją sumažinti arba jos išvengti.

VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR KOORDINAVIMAS

15. Programos įgyvendinimą koordinuoja ir už jos įgyvendinimą atsako Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

16. Programą įgyvendina Radiacinės saugos centras.

17. Programos įgyvendinimas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Programai įgyvendinti gali būti naudojamos Europos Sąjungos finansinės paramos lėšos ir kitos teisės aktų numatytos lėšos.

18. Planuojamos lėšos kiekvieniems Programos įgyvendinimo metams – 500,6 tūkstančių litų, iš kurių darbo užmokesčio fondas sudaro 291,3 tūkstančių litų, kitos išlaidos – 209,3 tūkstančių litų.

19. Programos įgyvendinimo priemonių planas (vienodas kiekvieniems Programos įgyvendinimo metams) pateikiamas Programos priede.

__________________

Gyventojų apšvitos stebėsenos (monitoringo)

2012–2016 metų programos

priedas

GYVENTOJŲ APŠVITOS STEBĖSENOS (MONITORINGO) 2012–2016 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS

Uždaviniai	Priemonės (kiekvienais kalendoriniais metais)	Įgyvendinimo terminas
1. Atlikti radiologinius tyrimus, kaupti, rinkti, sisteminti ir analizuoti duomenis, naudojamus gyventojų apšvitai vertinti	Atlikti radiologinius tyrimus, gauti ne mažiau kaip 3000 duomenų, duomenis susisteminti ir išanalizuoti Surinkti, susisteminti ir išanalizuoti kitų institucijų atliktų radiologinių tyrimų duomenis – ne mažiau kaip 17000 duomenų	Pasibaigus kalendoriniams metams, iki kovo 31 d.
	Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vykdančių veiklą su atviraisiais šaltiniais, oro taršos radionuklidais darbo vietose atliktų tyrimų duomenys
	Asmens sveikatos priežiūros įstaigų pateikti duomenys ir (ar) duomenys iš e-sveikata duomenų banko, gauti registruojant apšvitos dozes  radiodiagnostikos ir spindulinės terapijos metu bei aktyvumus branduolinės medicinos metu
	Civilinės aviacijos orlaivių naudotojų pateikti orlaivių įgulų narių apšvitos duomenys
	Ignalinos atominės elektrinės kaip ūkio subjekto atliktų radionuklidų aktyvumo aplinkos komponentuose ir maisto produktų, jų žaliavų bei geriamojo vandens mėginiuose tyrimų duomenys
	Ūkio subjektų, vykdančių veiklą su šaltiniais, pateikti individualiųjų išorinės apšvitos dozių duomenys Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registrui
	Ūkio subjektų pateikti radionuklidų išmetimų į aplinką duomenys
	Radiacinės saugos centro atliktų tyrimų duomenys:
	Medicininės apšvitos metu gaunamų dozių tyrimų duomenys
	Individualiųjų vidinės apšvitos dozių tyrimų duomenys
	Aplinkos apsaugos agentūros atliktų aerozolių, atmosferos iškritų, upių ir ežerų, Baltijos jūros, Kuršių marių vandens, upių, ežerų, Baltijos jūros bei Kuršių marių dugno nuosėdų, Baltijos jūros augalų taršos dirbtinės kilmės radionuklidais tyrimų duomenys
	Aplinkos apsaugos agentūros atliktų gamtinės jonizuojančiosios spinduliuotės fono matavimų duomenys
	Ignalinos atominės elektrinės panaudoto branduolinio kuro laikino saugojimo aikštelių ir radioaktyviųjų atliekų saugyklų aplinkoje atliktų tyrimų duomenys
	Institucijų, atliekančių statybinių medžiagų tyrimus, pateikti duomenys
	Radioaktyviųjų atliekų tvarkytojo pateikti tyrimų duomenys
	Ūkio subjektų pateikti dirbtinės kilmės radionuklidų, kurių gali būti medžiagose, naudojamose pakartotinai, tyrimų duomenys
	Ūkio subjektų, naudojančių medienos kurą, pateikti tyrimų duomenys
	Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atliktų gyvūninės kilmės produktų, jų žaliavų ir pašarų taršos radionuklidais tyrimų duomenys
	Radiacinės saugos centro atliktų radiologinių tyrimų duomenys:
	Aplinkos dozės ekvivalento tyrimų duomenys
	Dirvožemio taršos radionuklidais tyrimų duomenys
	Dozės galios, vandens, dirvožemio, radono grunte, miško grybų ir uogų, kitų aplinkos komponentų taršos radionuklidais uždarytosios Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos aplinkoje tyrimų duomenys
	Kuro pelenų tyrimų duomenys
	Maisto produktų, jų žaliavų, miško grybų bei uogų, geriamojo vandens, atmosferos kritulių tyrimų duomenys
	Radionuklidų, patenkančių į aplinką iš ūkio subjektų, kurie naudoja žaliavas, turinčias gamtinės kilmės radionuklidų, tyrimų duomenys
	Radono patalpose, vandenyje ir grunte tyrimų duomenys
	Statybinių medžiagų tyrimų duomenys
	Atskirų institucijų parengtų radiologinių ir branduolinių incidentų ar avarijų ataskaitų ir dozimetrinės kontrolės duomenys
2. Vertinti gyventojų gaunamą apšvitą pagal atskiras amžiaus grupes ir lytį	Apskaičiuoti gyventojų pagal atskiras amžiaus grupes ir lytį apšvitos rodiklius	Pasibaigus kalendoriniams metams, iki balandžio 15 d.
3. Stebėti gyventojų apšvitos kaitos tendencijas	Parengti gyventojų apšvitos ir jos kaitos stebėjimo analizę	Pasibaigus kalendoriniams metams, iki balandžio 15 d.
4. Nustatyti naujus apšvitą lemiančius veiksnius ir vertinti jų įtaką gyventojų sveikatai	Nustatyti naujus apšvitą lemiančius veiksnius, įvertinti jų įtaką gyventojų sveikatai, pateikti analizę	Pasibaigus kalendoriniams metams, iki balandžio 15 d.
5. Remiantis apšvitos vertinimo rezultatais, prognozuoti galimą poveikį gyventojų sveikatai	Parengti galimo apšvitos poveikio gyventojų sveikatai prognozę	Pasibaigus kalendoriniams metams, iki gegužės 1 d.
6. Lyginti Lietuvos Respublikos gyventojų apšvitos ir rizikos sveikatai vertinimo rodiklius su kitų šalių atitinkamais rodikliais	Parengti palyginamąją Lietuvos Respublikos gyventojų apšvitos bei rizikos sveikatai vertinimo rodiklių ir kitų šalių atitinkamų rodiklių analizę	Pasibaigus kalendoriniams metams, iki gegužės 1 d.
7. Teikti rekomendacijas dėl apšvitos ir poveikio visuomenės sveikatai optimizavimo	Parengti apšvitos poveikio visuomenės sveikatai optimizavimo rekomendacijas	Pasibaigus kalendoriniams metams, iki birželio 1 d.
8. Informuoti gyventojus apie gaunamą apšvitą ir būdus, kaip ją sumažinti arba jos išvengti	Parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, kitoms suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei metinę gyventojų apšvitos stebėsenos ataskaitą (leidinį) su apšvitos poveikio visuomenės sveikatai optimizavimo rekomendacijomis	Pasibaigus kalendoriniams metams, iki birželio 30 d.

_________________