LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO
į s a k y m a s
Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 1-215 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo
2010 m. spalio 8 d. Nr. 1-283
Vilnius
P a k e i č i u Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 1-215 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 140-6159) ir išdėstau jį nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos energetikos
ministro 2010 m. spalio 8 d.
įsakymu Nr. 1-283
VIEŠUOSIUS INTERESUS ATITINKANČIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/54/EB (OL 2009 L 230, p. 6) 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės narės elektros energijos sektoriuje veikiančioms įmonėms gali nustatyti įpareigojimus teikti bendros ekonominės svarbos viešąsias paslaugas, kurie gali būti susiję su saugumu, įskaitant tiekimo saugumą, reguliarumą, kokybę ir kainą, bei su aplinkos apsauga, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, energiją iš atsinaujinančių išteklių ir klimato apsaugą, o šio straipsnio 10 dalis numato, kad valstybės narės socialinės ir ekonominės sanglaudos bei aplinkosaugos tikslams pasiekti įgyvendina priemones, kurios gali apimti atitinkamų ekonominių paskatų taikymą, panaudojant visas galiojančias nacionalines ir Bendrijos priemones, reikalingas tinklo infrastruktūros, įskaitant tinklų sujungimo pajėgumą, priežiūrai ir statybai.
2. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 66-1984; 2004, Nr. 107-3964) 3, 5 ir 49 straipsniai nustato viešųjų interesų elektros energetikos sektoriuje reguliavimo pagrindus, kuriais vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau –Energetikos ministerija) nustato viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą, teikėjus, šių paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas.
3. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato elektros energetikos sektoriaus paslaugų, susijusių su visuomenės saugumu, įskaitant ir tiekimo saugumą, patikimumą ir reguliarumą, aplinkos apsaugą ir elektros energijos gamybą, naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, elektros energijos gamybą bendrojo elektros energijos bei šilumos gamybos ciklo elektrinėse, bendrąsias teikimo sąlygas ir reguliuoja reikalavimus bei įpareigojimus elektros energijos tiekimo licencijos turėtojams, rinkos, perdavimo ir skirstomųjų tinklų operatoriams teikti šias paslaugas.
4. Apraše vartojamos sąvokos:
Viešieji interesai elektros energetikos sektoriuje – veikla ar neveikimas elektros energetikos sektoriuje, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su visuomenės saugumu, įskaitant ir tiekimo saugumą, patikimumą ir reguliarumą ir aplinkos apsaugą, taip pat elektros energijos gamybą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, bendrojo elektros energijos bei šilumos gamybos ciklo elektrinėse.
Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – elektros energetikos įmonių teikiamos paslaugos, kurių sąrašą, teikėjus ir teikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, vadovaudamasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje.
Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšos – lėšos, sumokamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjams.
Rinkos kaina – prognozuojama elektros energijos rinkos kaina, apskaičiuojama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka.
Ūkinės reikmės – elektros energijos vartojimo poreikis ne elektros energijos gamybos technologiniam procesui užtikrinti.
II. VIEŠUOSIUS INTERESUS ATITINKANČIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO rėmimo Sąlygos
6. Vadovaujantis energetikos ministro patvirtintu Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašu, elektros energijos gamyba remiama, kai:
6.2. gamintojai gamina elektros energiją termofikaciniu režimu bendrojo elektros ir šilumos energijos gamybos ciklo elektrinėse ir tiekia šilumą į aprūpinimo šiluma sistemas;
7. Vadovaujantis energetikos ministro patvirtintu Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašu ir atsižvelgiant į Europos Sąjungos, G-8 valstybių grupės ir kitų valstybių bei tarptautinių finansinių institucijų ilgalaikę ir esminę finansinę pagalbą, remiamas:
7.1. energetikos įmonių strateginių projektų, susijusių su energetinio saugumo didinimu, nutiesiant tarpsistemines jungtis Lietuva–Švedija ir Lietuva–Lenkija, Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimu su ENTSO-E kontinentinės Europos tinklais, rengimas ir įgyvendinimas;
7.3. elektros energijos gamybos įrenginių, elektros energijos gamybai naudojančių vėjo, biomasės, saulės ar hidroenergiją, prijungimas prie perdavimo ar skirstomųjų elektros tinklų, skirstomojo tinklo parengimas atsinaujinančios energijos šaltinių gamybos integravimui;
8. VIAP lėšų dydis pagal kiekvieną viešuosius interesus atitinkančią paslaugą nustatomas:
8.1. Aprašo 6.1 punkte nurodytiems gamintojams už patiektą į tinklus vieną kWh remtinos elektros energijos mokama VIAP lėšų suma nustatoma kaip skirtumas tarp atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems gamintojams Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) nustatytos elektros energijos supirkimo kainos ir rinkos kainos. Šiems elektros energijos gamintojams metinės VIAP lėšos nustatomos atsižvelgiant į prognozuojamą pagaminti ir į tinklus patiekti elektros energijos kiekį. Neatitikimai tarp prognozuoto ir faktiškai į tinklus patiekto elektros energijos kiekio vertinami, nustatant kitų metų VIAP lėšas;
8.2. Aprašo 6.2 punkte nurodytiems gamintojams už patiektą į tinklus vieną kWh remtinos elektros energijos mokama VIAP lėšų suma nustatoma kaip skirtumas tarp bendriems šilumos ir elektros gamintojams Komisijos nustatytos supirkimo kainos ir rinkos kainos. Šiems elektros energijos gamintojams metinės VIAP lėšos nustatomos atsižvelgiant į kasmet energetikos ministro įsakymu patvirtintą elektros energijos gamybos remtiną apimtį. Neatitikimai tarp energetikos ministro įsakymu patvirtinto ir faktiškai į tinklus patiekto elektros energijos kiekio vertinami, nustatant kitų metų VIAP lėšas;
8.3. Aprašo 6.3 punkte nurodytiems gamintojams metinės VIAP lėšos nustatomos atsižvelgiant į kasmet energetikos ministro įsakymu patvirtintą remtiną elektros energijos apimtį.
8.4. Aprašo 6.3 punkte nurodytiems gamintojams VIAP lėšų sumą, skirtą gamybos šaltinių rezervams palaikyti, kasmet nustato Komisija, atsižvelgdama į šių gamintojų pastoviąsias sąnaudas.
8.5. Aprašo 7.1 punkte nurodytus strateginius projektus įgyvendinančioms elektros energetikos įmonėms Komisija kasmet nustato VIAP lėšas šiems projektams įgyvendinti. Komisija nustato VIAP lėšas kiekvienam projektui atskirai;
8.6. Aprašo 7.2 punkte nurodytą veiklą vykdančioms energetikos įmonėms Komisija, atsižvelgdama į Energetikos ministerijos pateiktą informaciją, kasmet nustato VIAP lėšas, skirtas atominės energetikos darbo saugumo užtikrinimo, atliekų saugojimo ir laidojimo išlaidoms padengti;
8.7. Aprašo 7.3 punkte nurodytą veiklą vykdančiam perdavimo sistemos operatoriui ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriui už šią veiklą VIAP lėšos nustatomos priklausomai nuo praėjusiais metais skirstomųjų tinklų ar perdavimo sistemos operatorių suteiktų prijungimo mokesčio nuolaidų (kompensacijų) dydžio ir prognozuojamų išlaidų skirstomojo tinklo parengimui atsinaujinančios energijos šaltinių gamybos integravimui.
8.8. Aprašo 7.5 punkte nurodytą veiklą vykdančiam perdavimo sistemos operatoriui už šią veiklą VIAP lėšos nustatomos priklausomai nuo prognozuojamos pagaminti elektros energijos, naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, remtinos apimties ir perdavimo sistemos operatoriaus šiai veiklai planuojamų būtinųjų sąnaudų.
9. Perdavimo sistemos operatorius yra atsakingas už VIAP lėšų administravimą. VIAP lėšų administravimo tvarką tvirtina Komisija. VIAP lėšų administravimo tvarka inter alia nustato reikalavimus VIAP lėšų apskaitai, atskaitomybei ir skaidrumui. Perdavimo sistemos operatoriui atlygį už viešuosius interesus atitinkančių paslaugų ir VIAP lėšų administravimą Komisija nustato, atsižvelgdama į operatoriaus patiriamas sąnaudas, tačiau ne didesnį nei 0,1 proc. metinio VIAP lėšų biudžeto.
10. Perdavimo sistemos operatorius, veikdamas kaip VIAP lėšų administratorius, sumoka VIAP lėšas viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančioms elektros energetikos įmonėms ir Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo valdytojui. VIAP lėšoms mokėti taikomos šios sąlygos:
10.1. VIAP lėšų administratorius Aprašo 6.1–6.2 punktuose nurodytiems gamintojams, išskyrus Aprašo 10.2 punkte numatytus gamintojus, už faktiškai per kalendorinį mėnesį pagamintą ir į tinklą patiektą elektros energiją VIAP lėšas sumoka ne vėliau kaip paskutinę kito kalendorinio mėnesio dieną;
10.2. VIAP lėšų administratorius Aprašo 6.3 punkte nurodytiems gamintojams Aprašo 7.1 punkte nurodytoms energetikos įmonėms, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo valdytojui už atominės energetikos darbo saugumo užtikrinimą, atliekų saugojimą ir laidojimą (Aprašo 7.2 punktas), bei skirstomųjų tinklų operatoriui už suteiktas prijungimo mokesčio nuolaidas (kompensacijas) ir išlaidas skirstomojo tinklo parengimui atsinaujinančios energijos šaltinių gamybos integravimui (Aprašo 7.3 punktas) 1/12 Komisijos kalendoriniams metams jiems nustatytos VIAP lėšų sumos sumoka kas mėnesį, bet ne vėliau kaip paskutinę kito kalendorinio mėnesio dieną;
11. Jeigu pasibaigus kalendoriniams metams paaiškėja, kad VIAP lėšų administratorius už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas surinko lėšų daugiau arba mažiau nei faktiškai sumokėta VIAP lėšų, tai Komisija šį lėšų skirtumą įvertina, nustatydama ateinančių metų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų biudžetą.
12. Perdavimo sistemos operatorius ir skirstomųjų tinklų operatorius turi užtikrinti pirmenybinį elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, persiuntimą elektros energijos perdavimo ar skirstymo tinklais (kai laidumas ribotas).
13. Jei Aprašo 6.1–6.2 punktuose nurodytų gamintojų elektros energijos gamybos įrenginiai prijungti prie skirstomųjų tinklų, sutartis dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo minėti gamintojai turi teisę sudaryti su visuomeniniu tiekėju. Tokiu atveju visuomeninis tiekėjas neturi teisės atsisakyti sudaryti sutartį, o elektros energijos pirkimo iš šių gamintojų kaina negali būti vienašališkai nustatoma žemesnė nei šiems gamintojams Komisijos nustatyta elektros energijos supirkimo kaina. Jei Aprašo 6.1–6.2 punktuose nurodyti gamintojai elektros energiją parduoda tiekėjui kaina, didesne nei rinkos kaina, tai tiesiogiai gamintojui sumokamos VIAP lėšos šiems gamintojams apskaičiuojamos kaip remtinos gamybos apimties ir Komisijos nustatytos elektros energijos supirkimo kainos ir sutartyje su tiekėju nurodytos kainos skirtumo sandauga. Tiekėjo sumokėtą lėšų dalį, apskaičiuotą kaip faktiškai parduotos elektros energijos apimties ir sutartyje su tiekėju nurodytos kainos bei rinkos kainos skirtumo sandauga, jam kompensuoja VIAP lėšų administratorius. Tiekėjas, perkantis elektros energiją mažesne ar didesne kaina nei rinkos kaina ir pretenduojantis gauti kompensaciją, privalo raštu informuoti perdavimo sistemos operatorių apie superkamos elektros energijos kainą iš karto sudarius atitinkamą sutartį.
14. Jei Aprašo 6.1–6.2 punktuose nurodytų gamintojų elektros energijos gamybos įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklų,jų pagaminta ir patiekta į tinklus elektros energija prekiaujama Prekybos elektros energija taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1-244 (Žin., 2009, Nr. 149-6677), nustatyta tvarka ir sąlygomis. Tiesiogiai gamintojui sumokamos VIAP lėšos apskaičiuojamos kaip remtinos gamybos apimties ir Komisijos nustatytos elektros energijos supirkimo kainos ir elektros energijos pirkimo–pardavimo sandorio kainos, bet ne mažesnės nei rinkos kaina, skirtumo sandauga.
15. Komisija ne vėliau kaip iki spalio 1 d. Aprašo 6.1 punkte nurodytiems gamintojams nustato ateinančių metų VIAP lėšas atsižvelgdama į perdavimo sistemos operatoriaus iki kiekvienų kalendorinių metų rugpjūčio 15 dienos Komisijai pateiktą informaciją apie prie elektros energijos perdavimo ir skirstomųjų tinklų prijungtų Aprašo 6.1 punkte nurodytų gamintojų elektrinių skaičių, jų įrengtąją galią ir prognozuojamą pagaminti ir į tinklus patiekti elektros energijos kiekį ateinantiems metams.
16. Komisija ne vėliau kaip iki spalio 1 d. Aprašo 6.2 ir 6.3 punktuose nurodytiems gamintojams nustato ateinančių metų VIAP lėšas tokia tvarka:
16.1. Aprašo 6.2 ir 6.3 punktuose nurodyti gamintojai, išskyrus Aprašo 17 punkte nurodytus gamintojus, ne vėliau kaip iki kiekvienų kalendorinių metų liepos 1 dienos privalo raštu kreiptis į Energetikos ministeriją dėl elektros energijos gamybos remtinos apimties nustatymo, nurodydami tokios apimties nustatymo motyvus. Jei gamintojas pirmą kartą kreipiasi arba pasikeičia gamintojo elektros energijos gamybos įrenginių techninės charakteristikos, lemiančios gamybos apimties padidėjimą ar sumažėjimą, tokiam gamintojui prie prašymo būtina papildomai pridėti:
16.1.1. juridinio asmens registravimo pažymėjimo ir įstatų kopijas, patvirtintas antspaudu ir vadovo parašu, ar fizinio asmens duomenis (vardą, pavardę, adresą, telefoną);
16.2. Energetikos ministerija ne vėliau kaip iki kiekvienų kalendorinių metų rugpjūčio 1 dienos privalo patvirtinti prašyme nurodytą elektros energijos gamybos remtiną apimtį arba argumentuotai sumažinti ar atsisakyti ją patvirtinti bei raštu informuoti visus dėl tokios apimties patvirtinimo besikreipusius gamintojus, rinkos operatorių ir Komisiją;
16.3. gamintojai, kuriems Apraše nustatyta tvarka energetikos ministras nustato konkrečią elektros energijos gamybos remtiną apimtį, ne vėliau kaip iki kiekvienų kalendorinių metų rugpjūčio 15 dienos, pateikia Komisijai VIAP lėšų skaičiavimus jų pagrįstumui patikrinti;
16.4. Komisija ne vėliau kaip per 15 dienų nuo visų dokumentų, nurodytų Aprašo 16.3 punkte, pateikimo nustato, ar gamintojai, kuriems Apraše nurodyta tvarka energetikos ministras nustato konkrečią elektros energijos gamybos remtiną apimtį, VIAP lėšas apskaičiavo laikydamiesi Elektros energijos supirkimo iš bendrų šilumos ir elektros energijos gamintojų taisyklių nustatytų reikalavimų ir prireikus prašo gamintojus ištaisyti klaidas. Komisija turi teisę vienašališkai nustatyti VIAP lėšų apimtį gamintojams, kurie per 15 dienų neištaiso jos nurodytų klaidų.
17. Aprašo 6.3 punkte nurodytiems gamintojams, palaikantiems energetikos sistemos rezervus, būtinus elektros energijos tiekimo saugumui ir patikimumui užtikrinti, Komisija ne vėliau kaip iki spalio 1 d. nustato ateinančių metų VIAP lėšas tokia tvarka:
17.1. gamintojai ne vėliau kaip iki kiekvienų kalendorinių metų rugpjūčio 15 dienos privalo raštu Komisijai pateikti prognozuojamas rezervo palaikymo būtinas pastoviąsias sąnaudas, skirtumą tarp praėjusiems metams Komisijos patvirtintos VIAP lėšų sumos ir faktiškai patirtų sąnaudų, nurodyti ir pagrįsti skirtumą lėmusias priežastis ir pateikti tai įrodančius dokumentus;
18. Komisija ne vėliau kaip iki spalio 1 d. nustato Aprašo 7.1 punkte nurodytų strateginių projektų vykdymui reikalingas VIAP lėšas tokia tvarka:
18.1. Prieš pradėdami vykdyti Aprašo 7.1 punkte nurodytus strateginius projektus, juos vykdančios energetikos įmonės šiuos projektus suderina su Komisija Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašo nustatyta tvarka (Žin., 2009, Nr. 86-3660). Komisijos sprendimu investicijų suma mažinama nepagrįstomis pripažintų investicijų lėšų suma.
18.2. Aprašo 7.1 punkte nurodytus strateginius projektus vykdančios energetikos įmonės ne vėliau kaip iki kiekvienų kalendorinių metų rugpjūčio 15 dienos privalo raštu Komisijai pateikti kiekvieno atskirai projekto įgyvendinimui kitiems metams reikalingų investicijų lėšų sumą ir ją pagrindžiančius dokumentus.
19. Komisija ne vėliau kaip iki spalio 1 d. nustato Aprašo 7.2 punkte nurodytų paslaugų teikimui reikalingas VIAP lėšas tokia tvarka:
19.1. Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo valdytojas ne vėliau kaip iki kiekvienų kalendorinių metų rugpjūčio 15 dienos privalo raštu Komisijai pateikti prognozuojamas kitų metų būtinas sąnaudas šioms paslaugoms teikti bei jas pagrindžiančius dokumentus.
20. Prijungus vėjo, biomasės, saulės elektrines ir ne didesnes kaip 10 MW galios hidroelektrines, (Aprašo 7.3 punktas) skirstomųjų tinklų ar perdavimo sistemos operatorių suteikta šiems gamintojams Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1474 (Žin., 2001, Nr. 104-3713; 2004, Nr. 9-228), nustatyto dydžio prijungimo mokesčio nuolaida kompensuojama ateinančiais metais po prijungimo. Skirstomųjų tinklų ir perdavimo sistemos operatorius ne vėliau kaip iki rugpjūčio 15 d. pateikia Komisijai informaciją apie per praėjusius metus suteiktas vėjo, biomasės, saulės elektrinių ir ne didesnių kaip 10 MW galios hidroelektrinių prijungimo mokesčio nuolaidas bei jų dydžius. Kompensacijos lėšos įtraukiamos į viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainą ateinantiems metams po prijungimo.
21. Komisija ne vėliau kaip iki spalio 1 d. nustato Aprašo 7.5 punkte nurodytų paslaugų teikimui reikalingas VIAP lėšas tokia tvarka:
21.1. perdavimo sistemos operatorius, vykdantis elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, balansavimą, ne vėliau kaip iki kiekvienų kalendorinių metų rugpjūčio 15 dienos privalo raštu Komisijai pateikti prognozuojamas pagaminti elektros energijos, naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, remtiną apimtį ir perdavimo sistemos operatoriaus šiai veiklai planuojamų būtinųjų sąnaudų poreikį.
22. Visi elektros energijos gamybos leidimus turintys asmenys, kurių elektros įrenginiai prijungti prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų ir kurie savo vidiniuose tinkluose naudoja ir (ar) eksploatuoja elektros energijos gamybos įrenginius savo ūkiniams poreikiams tenkinti, privalo perdavimo sistemos operatoriui deklaruoti pagaminamos elektros energijos kiekius ir sumokėti už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas.
23. Aprašo 22 punkte nurodytų įrenginių ir jų pagamintos elektros energijos, gamintojų savo ūkiniams poreikiams suvartotos elektros energijos kiekio kontrolę atlieka Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau – Valstybinė energetikos inspekcija).
III. REIKALAVIMAI MOKĖJIMAMS UŽ VIEŠUOSIUS INTERESUS ATITINKANČIAS PASLAUGAS
25. Mokėjimas už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas taikomas elektros energijos vartotojams ir elektros energijos gamybos leidimus turintiems juridiniams ar fiziniams asmenims, gaminantiems elektros energiją ir vartojantiems ją savo teritorijoje savo įmonės ūkiniams poreikiams ar tiekiantiems elektros energiją jos teritorijoje esančių juridinių ar fizinių asmenų ūkiniams poreikiams.
26. Mokėjimui už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas nustatomos šios sąlygos:
26.1. suvartotos elektros energijos kiekis, už kurį mokama viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kaina, nustatomas pagal elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis;
26.2. elektros energijos gamybos leidimus turinčių juridinių ir fizinių asmenų, gaminančių elektros energiją ir vartojančių ją savo ūkiniams poreikiams tenkinti, suvartotos elektros energijos kiekis nustatomas pagal pagamintą, gamintojų savo ūkiniams poreikiams suvartotą ir į tinklą patiektą elektros energiją fiksuojančių apskaitos prietaisų rodmenis;
IV. ELEKTROS ENERGIJOS TIEKIMO SAUGUMO UŽTIKRINIMAS
27. Energetikos ministerija:
27.1. atlieka su elektros energijos teikimo saugumu ir patikimumu susijusių klausimų stebėseną (monitoringą) šalies elektros energetikos sektoriuje ir kasmet iki liepos 31 d. paskelbia Energetikos ministerijos interneto svetainėje ataskaitą su išvadomis ir pasiūlymais. Stebėsena turi apimti šiuos klausimus: elektros energijos tiekimo šaltinių pajėgumo ir jų poreikio balansą, laukiamus elektros energijos galios poreikius ir planuojamus ar statomus elektros energijos šaltinių objektus, strateginių projektų, susijusių su energetinio saugumo didinimu, nutiesiant tarpsistemines jungtis Lietuva–Švedija ir Lietuva–Lenkija, Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimu su ENTSO-E kontinentinės Europos tinklais, įgyvendinimo eigą, taip pat konkurencijos mastą šalies rinkoje;
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
28. Juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę Aprašą, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.