Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL BRANDOS EGZAMINŲ KOKYBĖS TOBULINIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2008 m. gegužės 16 d. Nr. 476
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. 424 „Dėl 2008 metų Privatizavimo fondo lėšų dalies paskirstymo“ (Žin., 2008, Nr. 53-1973), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 476
BRANDOS EGZAMINŲ KOKYBĖS TOBULINIMO PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Brandos egzaminų kokybės tobulinimo programos (toliau vadinama – ši programa) paskirtis – numatyti 2008 metų brandos egzaminų organizavimo, vykdymo ir vertinimo kokybės užtikrinimo priemonių įgyvendinimą ir finansavimą.
2. Ši programa parengta atsižvelgiant į Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), siekį užtikrinti švietimo kokybę.
II. SITUACIJOS ANALIZĖ
4. Esama Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos brandos egzaminų sistema pradėta kurti 1996 metais. Svarbiausias egzaminų sistemos reformos uždavinys tuo metu buvo išvengti vidurinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinių egzaminavimo du kartus – baigus vidurinio ugdymo programą ir stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Brandos egzaminų reformos sėkmę lėmė aiški egzaminų kaitos koncepcija, Lietuvos aukštųjų mokyklų parama egzaminų kaitai, veiksminga ir profesionali Nacionalinio egzaminų centro veikla, racionaliai ir tikslingai panaudota Švietimo ir mokslo ministerijos ir Europos Sąjungos PHARE programos Lietuvos aukštojo mokslo reformos (HERIL) projekto parama.
5.Brandos egzaminų reforma 2002 metais baigta. Tais metais buvo 12 mokomųjų dalykų valstybinių brandos egzaminų ir 18 mokomųjų dalykų mokyklinių brandos egzaminų. Mokinys, baigęs vidurinio ugdymo programą, turėjo išlaikyti 4 brandos egzaminus, iš kurių vienas (lietuvių kalbos) – privalomas. Brandos egzamino tipą – mokyklinį ar valstybinį – abiturientas rinkosi atsižvelgdamas į tolesnius savo planus studijuoti aukštojoje mokykloje. Tokia dvejopa mokyklinių ir valstybinių brandos egzaminų sistema teikė Lietuvos aukštosioms mokykloms informaciją, kurios reikėjo priėmimui organizuoti, ir leido kurti bendro priėmimo į visas Lietuvos aukštąsias mokyklas sistemą, kuriai atstovauja Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendram priėmimui organizuoti (toliau vadinama – Asociacija). Nacionalinis egzaminų centras analizavo brandos egzaminų rezultatus ir teikė informaciją Švietimo ir mokslo ministerijai, savivaldybėms, mokykloms, taip prisidėdamas prie švietimo stebėsenos sistemos kūrimo.
6. 2003–2007 metais įvesti informacinių technologijų valstybinis brandos ir muzikologijos mokyklinis brandos egzaminai. 2004 metais įdiegta duomenų perdavimo sistema „Keltas“, kuria Nacionalinis egzaminų centras teikia ir gauna informaciją iš valstybinių brandos egzaminų vertintojų, mokyklų, savivaldybių atstovų. Abiturientams leidžiama rinktis iki 6 brandos egzaminų, nors reikalaujama, kad būtų išlaikyti 3 brandos egzaminai, sudarytos galimybės rinktis ir laikyti ne individualaus ugdymo plano mokomojo dalyko egzaminą, taigi mokinys gali laikyti egzaminus pagal jo interesus ir numatomą tolesnę mokymosi kryptį.
7. Plečiamos mokinių pasirinkimo galimybės, griežtinami brandos egzaminų vykdymo ir vertinimo kokybės reikalavimai – inicijuotas ir 2006–2008 metais įgyvendinamas Nacionalinio egzaminų centro projektas „Brandos egzaminų kokybės sistemos plėtra“ (parama projektui skirta švietimo ir mokslo ministro 2006 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-630 „Dėl paramos pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 2.4 priemonę „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“ skyrimo“ (Žin., 2006, Nr. 26-288). Projektas įgyvendinamas pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 (Žin., 2004, Nr. 123-4486), 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 2.4 priemonę „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“. Šiame projekte pasiūlytas kompleksinis brandos egzaminų kokybės sistemos užtikrinimo plėtros modelis, apimantis užduočių rengimą, vertinimo sistemos tobulinimą, brandos egzaminų užduočių rengėjų, vertintojų mokymą ir kitokią veiklą, skirtą egzaminus vykdančios institucijos žmogiškiesiems ištekliams plėtoti ir patirčiai mokyklų bendruomenėse skleisti.
8. Nors egzaminų sistema nuolat tobulinama, susiduriama su itin opia problema – brandos egzaminų vykdymo ir vertinimo kokybės užtikrinimu. Antai 2006 metais paviešintos lietuvių kalbos egzamino užduotys prieš egzaminą. Imtasi papildomų griežtesnių priemonių saugumui užtikrinti. Vertintojai – dažniausiai mokytojai – nepatenkinti brandos egzaminų vertinimo procedūromis ir pačiu darbų vertinimu, nes tai – papildoma veikla, už kurią neatlyginama arba atlyginama labai simboliškai, nors vertinimas, ypač jeigu reikalaujama kokybės, tiek fiziškai, tiek mentališkai, tiek psichologiškai – sunkus, varginantis darbas.
9. Kadangi atlygis už vykdytojų ir vertintojų darbą mažas, vis sunkiau surinkti būtiną skaičių valstybinių egzaminų vertintojų, vis dažniau vertinimo sesijoje atsisako dalyvauti prityrę ir gerai dirbantys vertintojai. Be papildomo finansavimo negalima pasiūlyti bent kiek labiau realybę atitinkančio atlygio, o valstybiniams egzaminams vykdyti, preliminariais skaičiavimais, reikės 1300 vyresniųjų vykdytojų, 1300 administratorių, 12000 vykdytojų, mokyklinių egzaminų 4200 vyresniųjų vykdytojų, 4200 administratorių, 13000 vykdytojų ir 11000 vertintojų.
III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
10. Šios programos tikslas – sukurti patrauklias darbo sąlygas visiems brandos egzaminų vykdytojams ir vertintojams, taip užtikrinti brandos egzaminų vykdymo ir vertinimo kokybę.
IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS, FINANSAVIMAS, STEBĖSENA IR ATSKAITOMYBĖ
13. Ši programa finansuojama iš Privatizavimo fondo lėšų. Preliminarus lėšų poreikis šiai programai įgyvendinti – 3,7 mln. litų.
14. Šios programos 13 punkte nurodytos lėšos naudojamos laikantis Privatizavimo fondo lėšų naudojimo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 152 (Žin., 1998, Nr. 15-350; 2002, Nr. 124-5663; 2005, Nr. 36-1176).
15. Šios programos vykdytojai – institucijos, įstaigos ir organizacijos, dalyvaujančios organizuojant, vykdant ir vertinant brandos egzaminus.
16. Švietimo ir mokslo ministras nustato apmokėjimo už valstybinių ir mokyklinių brandos egzaminų vykdymą, kandidatų darbų vertinimą, pakartotinės sesijos brandos egzaminų vykdymą ir darbų vertinimą tvarką.
17. Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija su šios programos vykdytojais pasirašo sutartis, atitinkančias Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 (Žin., 2001, Nr. 42-1455; 2004, Nr. 96-3531), 791 punkte nustatytus reikalavimus.
18. Šios programos stebėseną atlieka Švietimo ir mokslo ministerija, o įgyvendinimą organizuoja Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija.
19. Už šios programos įgyvendinimą Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija atsiskaito Švietimo ir mokslo ministerijai.
V. VERTINIMO KRITERIJAI IR NUMATOMI REZULTATAI
21. Šios programos vertinimo kriterijus – kiek vidutiniškai procentų padidėjo brandos egzaminų vykdytojų ir vertintojų atlygis už brandos egzaminų vykdymą ir vertinimą šios programos įgyvendinimo laikotarpiu.
22. Numatoma, kad įgyvendinant šią programą brandos egzaminų vykdytojų ir vertintojų atlygis už brandos egzaminų vykdymą ir vertinimą padidės vidutiniškai 20 procentų (palyginti su atlygiu, gautu iki 2008 metų).