EUROPOS TARYBOS PRIVILEGIJŲ IR IMUNITETŲ PAGRINDINIS SUSITARIMAS

Belgijos Karalystės, Danijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Graikijos Karalystės, Airijos Respublikos, Italijos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų Karalystės, Norvegijos Karalystės, Švedijos Karalystės, Turkijos Respublikos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Vyriausybės;

kadangi pagal Statuto 40 straipsnio (a) paragrafo nuostatas Europos Taryba, valstybių-narių atstovai ir Sekretoriatas naudojasi valstybių-narių teritorijoje tomis privilegijomis ir imunitetais, kurie reikalingi jų pareigų vykdymui;

kadangi pagal aukščiau minėto straipsnio (b) paragrafo nuostatas, Tarybos nariai, siekdami įgyvendinti minėto paragrafo nuostatas, įsipareigojo sudaryti sutartį;

kadangi vadovaudamasis aukščiau minėtu (b) paragrafu, Ministrų Komitetas rekomendavo valstybių-narių vyriausybėms priimti toliau išdėstytas nuostatas,

susitarė:

I DALIS

SUBJEKTAS – VEIKSNUMAS

1 straipsnis

Europos Taryba yra juridinis asmuo. Ji turi teisę sudaryti sutartis, įsigyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir disponuoti juo, taip pat kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos.

Šiais klausimais Generalinis sekretorius veikia Europos Tarybos vardu.

2 straipsnis

Generalinis sekretorius visais atvejais bendradarbiauja su kompetentingomis valstybių-narių institucijomis, kad būtų palengvintas tinkamas teisingumo vykdymas, užtikrintas policijos veiklos nuostatų laikymasis ir išvengta bet kokių piktnaudžiavimų, susijusių su šiame Susitarime išvardytomis privilegijomis, imunitetais, išimtimis ir lengvatomis.

II DALIS

NUOSAVYBĖ, LĖŠOS IR TURTAS

3 straipsnis

Taryba, jos nuosavybė ir turtas, kokioje vietoje ir kieno valdomi jie bebūtų, turi imunitetą nuo bet kokios formos jurisdikcijos, išskyrus konkrečius atvejus, kai Ministrų Komitetas aiškiai patvirtina šio imuniteto atsisakymą. Tačiau yra aišku, kad imuniteto atsisakymas neapima jokių išieškojimo nukreipimo į turtą priemonių ar turto arešto.

4 straipsnis

Tarybos pastatai ir patalpos yra neliečiami. Jos nuosavybė ir turtas, kokioje vietoje ir kieno valdomi jie bebūtų, turi imunitetą nuo kratos, konfiskavimo, eksproprijavimo ar kitokio administracinės, teisminės ar įstatymų leidžiamosios valdžios poveikio.

5 straipsnis

Tarybos archyvai ir visi kiti jai priklausantys ar jos turimi dokumentai, kur jie bebūtų laikomi, yra neliečiami.

6 straipsnis

Neribojama jokia finansine kontrole, taisyklėmis ar kitokiu finansiniu moratoriumu:

(a) Taryba gali turėti bet kokią valiutą ar operuoti bet kokios valiutos sąskaitomis;

(b) Taryba gali laisvai pervesti savo lėšas iš vienos šalies į kitą ar bet kokios šalies viduje ir konvertuoti savo turimą valiutą į bet kokią kitą valiutą;

(c) Naudodamasi savo teisėmis, numatytomis (a) ir (b) paragrafuose, Europos Taryba tinkamai atsižvelgia į valstybės-narės vyriausybės teikimus ir paiso jų tiek, kiek tai, jos nuomone, nepažeidžia Tarybos interesų.

7 straipsnis

Taryba, jos turtas, pajamos ir kita nuosavybė atleidžiama nuo:

(a) bet kokių tiesioginių mokesčių; tačiau Taryba nėra atleidžiama nuo procentų, mokesčių ar rinkliavos, jei jie yra tik atlyginimas už viešuosius komunalinius patarnavimus;

(b) bet kokių muito mokesčių, importo ir eksporto draudimų bei apribojimų daiktams, kurie reikalingi oficialiam Tarybos naudojimui; daiktai, importuoti pagal šias nuolaidas, negali būti parduoti šalyje į kurią jie importuoti, išskyrus tos šalies vyriausybės nustatytomis sąlygomis;

(c) bet kokių muito mokesčių, importo ir eksporto draudimų bei apribojimų jos leidinių atžvilgiu.

III DALIS

KOMUNIKACIJOS

8 straipsnis

Ministrų Komitetas ir Generalinis sekretorius kiekvienos valstybės-narės teritorijoje savo oficialaus susižinojimo atžvilgiu naudojasi bent jau tiek palankiomis sąlygomis, kokias ta valstybė-narė sudaro bet kurios kitos valstybės vyriausybės diplomatinėms misijoms.

Ministrų Komiteto ir Sekretoriato oficialiai korespondencijai ir kitokiam oficialiam susižinojimui netaikoma jokia cenzūra.

IV DALIS

VALSTYBIŲ-NARIŲ ATSTOVAI MINISTRŲ KOMITETE

9 straipsnis

Valstybių-narių atstovai Ministrų Komitete, vykdydami savo pareigas bei vykdami į susitikimų vietas ir atgal, turi šias privilegijas ir imunitetus:

(a) imunitetą nuo asmens arešto ar sulaikymo ir asmeninio bagažo paėmimo ir imunitetą nuo bet kokios jurisdikcijos už pasakytus ar parašytus žodžius bei visus veiksmus, atliktus einant pareigas;

(b) visos korespondencijos ir dokumentų neliečiamumą;

(c) teisę naudotis kodais ir gauti korespondenciją ar dokumentus kurjerio paštu ar valizas;

(d) asmeninį bei sutuoktinio atleidimą nuo bet kokių imigracinių apribojimų bei užsieniečių registracijos valstybėje, kurioje jie lankosi arba per kurią vyksta, vykdydami savo funkcijas;

(e) tas pačias lengvatas, kurios taikomos atitinkamo rango diplomatinių misijų nariams dėl valiutos ar jos keitimo apribojimų;

(f) tokius pačius imunitetus ir lengvatas, kurie taikomi atitinkamo rango diplomatinių misijų nariams jų asmeninio bagažo atžvilgiu.

10 straipsnis

Siekiant užtikrinti visišką atstovų Ministrų Komitete žodžio laisvę ir visišką nepriklausomumą, atliekant savo pareigas, imunitetas nuo jurisdikcijos už pasakytus ar parašytus žodžius ir bet kokius veiksmus, padarytus vykdant pareigas, lieka galioti, net jei asmuo toliau nebevykdo tokių funkcijų.

11 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai yra suteikiami valstybių-narių atstovams ne dėl jų, kaip privačių asmenų naudos, bet siekiant užtikrinti nepriklausomą jų pareigų, susijusių su atstovavimu Ministrų Komitete, atlikimą. Be to, valstybė-narė turi ne tik teisę, bet ir pareigą atsisakyti savo atstovo imuniteto, jei toks imunitetas, valstybės-narės nuomone, gali kliudyti teisingumui ir kai jo panaikinimas nepakenks tikslui, dėl kurio imunitetas buvo suteiktas.

12 straipsnis

(a) 9, 10 ir 11 straipsnių nuostatos nėra taikomos tos valstybės valdžios institucijų atžvilgiu, kurios piliečiu yra minimas asmuo arba kurios atstovas jis yra buvęs arba dabar yra.

(b) 9, 10, 11 ir 12 (a) straipsniuose sąvoka „atstovai“ apima visus atstovus, jų pavaduotojus, patarėjus, techninius ekspertus ir delegacijų sekretorius.

V DALIS

ATSTOVAI KONSULTACINĖJE ASAMBLĖJOJE

13 straipsnis

Jokie administraciniai ar kitokie apribojimai netaikomi atstovams ar jų pavaduotojams Konsultacinėje Asamblėjoje, jiems laisvai vykstant į susitikimų vietas ir grįžtant atgal.

Atstovams ar jų pavaduotojams ryšium su muitine ir valiutos keitimo kontrole:

(a) jų vyriausybė suteikia tokias pačias lengvatas, kokios yra taikomos aukšto rango pareigūnams, keliaujantiems į užsienį trumpalaikių tarnybinių komandiruočių metu;

(b) kitų valstybių-narių vyriausybės – tokias pačias lengvatas, kokios yra nustatytos užsienio vyriausybių atstovams, atvykusiems trumpalaikei tarnybinei komandiruotei.

14 straipsnis

Atstovai ar jų pavaduotojai Konsultacinėje Asamblėjoje turi imunitetą nuo bet kokios apklausos ir arešto bei teisminio persekiojimo už vykdant pareigas pasakytus žodžius ar balsuojant pareikštas nuomones.

15 straipsnis

Konsultacinės Asamblėjos sesijų metu atstovai ar jų pavaduotojai Konsultacinėje Asamblėjoje nepriklausomai nuo to, ar jie yra Parlamento nariai ar ne, naudojasi:

(a) savo šalies teritorijoje – imunitetu, kuris tose šalyse yra suteikiamas parlamento nariams;

(b) visų kitų valstybių-narių teritorijose – imunitetu nuo arešto ir teisminio persekiojimo.

Šis imunitetas taip pat taikomas vykstant į Konsultacinės Asamblėjos susitikimų vietas ar grįžtant atgal. Tačiau jis nėra taikomas, kai atstovai ar jų pavaduotojai yra sulaikyti darant nusikaltimą, bandant jį padaryti ar ką tik jį padarius, bei tais atvejais, kai Asamblėja yra panaikinusi imunitetą.

VI DALIS

TARYBOS PAREIGŪNAI

16 straipsnis

Be žemiau 18 straipsnyje nurodytų imunitetų ir privilegijų, Generaliniam sekretoriui ir Generalinio sekretoriaus pavaduotojui ir jų sutuoktiniams bei nepilnamečiams vaikams yra suteikiami tie imunitetai ir privilegijos, išimtys ir lengvatos, kurie pagal tarptautinę teisę yra suteikiami diplomatiniams atstovams.

17 straipsnis

Generalinis sekretorius nustato pareigūnų, kuriems yra taikomos žemiau esančio 18 straipsnio nuostatos, kategorijas. Tai jis praneša visų valstybių-narių vyriausybėms. Šiai kategorijai priskirtų pareigūnų pavardės periodiškai pranešamos aukščiau minėtoms vyriausybėms.

18 straipsnis

Europos Tarybos pareigūnai:

(a) turi imunitetą nuo jurisdikcijos už pasakytus ar parašytus žodžius ir bet kokius veiksmus, padarytus vykdant pareigas ir savo įgaliojimų ribose;

(b) atleidžiami nuo darbo užmokesčio ar kitokio atlyginimo, gaunamo iš Europos Tarybos, mokesčių;

(c) kartu su sutuoktiniu ir savo išlaikomais giminaičiais turi imunitetą nuo imigracijos apribojimų ir užsieniečių registracijos;

(d) keičiant valiutą turi tas pačias privilegijas, kurios suteikiamos atitinkamo rango pareigūnams, esantiems diplomatinės misijos toje valstybėje nariais;

(e) kartu su savo sutuoktiniu ir jų išlaikomais giminaičiais turi tą patį repatriacijos palengvinimą tarptautinės krizės atveju kaip ir diplomatiniai atstovai;

(f) pirmą kartą atvykdami į šalį eiti pareigų, turi teisę be muito importuoti savo baldus ir asmeninį turtą, taip pat be muito išvežti juos į savo nuolatinės gyvenamosios vietos šalį.

19 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai pareigūnams yra suteikiami Europos Tarybos interesais, o ne dėl jų asmeninės naudos. Generalinis sekretorius turi teisę ir pareigą panaikinti bet kurio pareigūno imunitetą bet kuriuo atveju, kai toks imunitetas, jo nuomone, gali kliudyti teisingumo vykdymui ir kai jo panaikinimas nepadarys žalos Europos Tarybai. Panaikinti Generalinio sekretoriaus ir Generalinio sekretoriaus pavaduotojo imunitetą turi teisę Ministrų Komitetas.

VII DALIS

PAPILDOMI SUSITARIMAI

20 straipsnis

Taryba gali sudaryti su bet kuria valstybe-nare ar valstybėmis-narėmis papildomus susitarimus, pakeičiančius Pagrindinio susitarimo nuostatas, liečiančias tą valstybę-narę ar valstybes-nares.

VIII DALIS

GINČAI

21 straipsnis

Bet kokie ginčai tarp Tarybos ir privačių asmenų, susiję su tiekimo vykdymu, paslaugų teikimu arba nekilnojamojo turto pirkimu Tarybai, yra perduodami nagrinėti arbitražui, kaip tai numatyta Generalinio sekretoriaus potvarkyje, kuriam pritarė Ministrų Komitetas.

IX DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

22 straipsnis

Šis Susitarimas turi būti ratifikuotas. Ratifikaciniai raštai deponuojami Generaliniam sekretoriui. Susitarimas įsigalioja, kai septynios pasirašiusios valstybės deponuoja savo ratifikacinius raštus.

Kol Susitarimas įsigalios pagal aukščiau esančios pastraipos nuostatas, pasirašiusios valstybės susitaria, jog, siekiant išvengti bet kokio delsimo užtikrinant efektyvų Tarybos darbą, Susitarimas laikinai taikomas nuo jo pasirašymo datos, jeigu tai neprieštarauja atitinkamoms konstitucinėms sistemoms.

Tai patvirtindami žemiau pasirašiusieji, būdami tinkamai įgalioti vyriausybių atstovai, pasirašė šį Pagrindinį susitarimą.

Sudaryta 1949 m. rugsėjo 2 dieną Paryžiuje, prancūzų ir anglų kalbomis. Abu tekstai yra vienodai autentiški ir sudaro vieną egzempliorių, kuris bus paliktas Europos Tarybos archyve. Generalinis sekretorius pasiųs kiekvienai pasirašiusiai valstybei tinkamai patvirtintus nuorašus.

______________