Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

DĖL efektyvaus ENERGIJOS išteklių ir Energijos vartojimo STEBĖSENOS TAISYKLių PATVIRTINIMO

2008 m. liepos 9 d. Nr. 692

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2005, Nr. 142-5104; 2007, Nr. 55-2124) 5 straipsnio 2 dalies 13 punktu, įgyvendindama Nacionalinę energetikos strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 (Žin., 2007, Nr. 11-430), ir 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, panaikinančios Tarybos direktyvą 93/76/EEB (OL 2006 L 114, p. 64), nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Efektyvaus energijos išteklių ir energijos vartojimo stebėsenos taisykles (pridedama).

2. Nustatyti, kad šiuo nutarimu patvirtintos Efektyvaus energijos išteklių ir energijos vartojimo stebėsenos taisyklės netaikomos energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektams, įgyvendintiems arba pradėtiems įgyvendinti iki šio nutarimo įsigaliojimo.

3. Pavesti Ūkio ministerijai parengti ir patvirtinti Valstybės mastu sutaupyto energijos kiekio skaičiavimo taisykles.

4. Rekomenduoti savivaldybėms dalyvauti efektyvaus energijos išteklių ir energijos vartojimo stebėsenoje.

Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas

Ūkio ministras Vytas Navickas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 692

efektyvaus Energijos išteklių ir ENERGIJOS VARTOJIMO STEBĖSENOS TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Efektyvaus energijos išteklių ir energijos vartojimo stebėsenos taisyklės (toliau vadinama – šios taisyklės) nustato pastatų, technologinių procesų, įrenginių ar transporto objektų, kuriuose įdiegtos energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės (toliau vadinama – priemonės), kurioms įdiegti skirta finansinė parama iš valstybės institucijų įgyvendinamų energijos vartojimo efektyvumo didinimo programų (toliau vadinama – objektai), stebėsenos atlikimo reikalavimus.

2. Efektyvaus energijos išteklių ir energijos vartojimo stebėseną sudaro:

2.1. savitųjų objekto energijos išteklių ir energijos vartojimo rodiklių (toliau vadinama – savitieji rodikliai), energijos išteklių ir energijos apsupties rodiklių (toliau vadinama – apsupties rodikliai) periodinis fiksavimas (toliau vadinama – rodiklių fiksavimas);

2.2. objekto savitųjų rodiklių ir apsupties rodiklių vertinimas (toliau vadinama – rodiklių vertinimas);

2.3. objekto savitųjų rodiklių ir apsupties rodiklių, objekto būklės ir jos kitimo vertinimo apibendrinimas ir prognozavimas (toliau vadinama – stebėsenos apibendrinimas ir prognozavimas).

3. Per objekto stebėseną atliktas objekto rodiklių vertinimas, stebėsenos apibendrinimas ir prognozavimas naudojami objektuose sutaupytiems energijos kiekiams nustatyti, efektyviam energijos išteklių ir energijos vartojimui valstybės mastu užtikrinti, energijos vartojimo efektyvumo didinimo programoms rengti, energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo mechanizmams kurti.

4. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:

Apsupties rodikliai – nuo galutinio energijos vartotojo nepriklausantys rodikliai, tokie kaip energijos išteklių, energijos ir objekto priežiūros kainos, objekto vietovės klimatiniai duomenys.

Energetinė paslauga – patikrinama ir išmatuojama arba apskaičiuojama fizinė nauda, naudingumas ar gerovė, gaunami iš energijos išteklių ir (ar) energijos vartojimo energetiškai efektyviuose technologiniuose procesuose ir įrenginiuose ir (ar) energijos vartojimo efektyvumą didinančių veiksmų, kurie gali apimti inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir (ar) statybinių konstrukcijų eksploatavimą, priežiūrą ir kontrolę, reikalingą paslaugai teikti.

Energetinių paslaugų teikėjas – fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos atstovybę ar Lietuvoje įsteigtą filialą, teikiantis energijos vartotojui energetines paslaugas ir (arba) kitas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones ir prisiimantis tam tikrą dalį finansinės rizikos, susijusios su šių paslaugų ir priemonių teikimu.

Energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo mechanizmai – valstybės institucijų naudojamos priemonės, kuriomis skatinama arba sudaromos sąlygos energijos rinkos dalyviams teikti ir įsigyti energetinių paslaugų ir kitų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių.

Energijos poreikių vadyba – galutinio energijos vartotojo veikla, daranti poveikį jo energijos ištekliams ir energijos poreikiams ir apimanti energijos išteklių ir energijos vartojimo stebėseną, analizę, energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių planavimą ir įgyvendinimą.

Energijos vartojimo auditas – procedūra, per kurią nustatomos ir įvertinamos energijos išteklių ir (ar) energijos sąnaudos pastatuose, technologiniuose procesuose, įrenginiuose, transporto objektuose arba bendros energijos išteklių ir (ar) energijos sąnaudos, reikalingos viešoms ar privačioms paslaugoms teikti, parenkamos ir ekonomiškai pagrindžiamos energijos išteklių ir (ar) energijos taupymo priemonės ir pateikiama ataskaita.

Energijos vartojimo efektyvumas – sukurto darbo rezultato, paslaugų, prekių ar gautos energijos ir energijos išteklių ir (arba) energijos sąnaudų santykis.

Energijos vartojimo efektyvumo didinimas – energijos vartojimo efektyvumo didinimas dėl technologinių, galutinių energijos vartotojų veiksmų ir (arba) ekonominių pokyčių.

Galutinis energijos vartotojas – fizinis arba juridinis asmuo, įskaitant užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos atstovybę ar Lietuvoje įsteigtą filialą, kuris įsigyja energijos išteklių ar energijos savo poreikiams tenkinti.

Objektų periodinė apžiūra – periodiškas objekte įgyvendintų priemonių tipo ir kiekio, objekto būklės ir būklės kitimo, kitimą lemiančių priežasčių stebėjimas ir fiksavimas, taip pat lyginimas su objekto būkle prieš priemonių įgyvendinimą, kuri nustatyta per energijos vartojimo auditą.

Priemonės – veiksmai, sudarantys sąlygas didinti patikrinamą ir išmatuojamą arba apskaičiuojamą energijos vartojimo efektyvumą, kuriais gerinamos pastato išorinių atitvarų šiluminės charakteristikos, didinamas inžinerinių sistemų ir jų dalių, technologinių įrenginių, inžinerinių tinklų ir transporto objektų energijos vartojimo efektyvumas.

Programos – į galutinius energijos vartotojus orientuota veikla, sudaranti sąlygas patikrinamam ir išmatuojamam arba apskaičiuojamam energijos vartojimo efektyvumui didinti.

Programos administratorius – valstybės institucija ar įstaiga, administruojanti valstybės institucijų įgyvendinamas programas.

Savitieji rodikliai – nuo galutinio energijos vartotojo priklausantys rodikliai, tokie kaip objekte suvartotas energijos išteklių ir energijos kiekis, objekto dydis, objekte vykdomos veiklos mastas, objekto energijos išteklių ir energijos vartojimo lyginamieji rodikliai.

Technologiniai procesai – tam tikrai produkcijai gaminti reikalinguose įrenginiuose nuosekliai atliekamų gamybos procesų visuma.

5. Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme (Žin., 2002, Nr. 56-2224), Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) ir Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme (Žin., 1991, Nr. 30-804; 2002, Nr. 29-1034).

II. rodiklių FIKSAVIMAS IR OBJEKTŲ PERIODINĖ APŽIŪRA

6. Gaunantys programų finansinę paramą asmenys (toliau vadinama – dalyviai), įgyvendinę priemones, tais pačiais kalendoriniais metais ir ateinančius vienerius kalendorinius metus fiksuoja rodiklius ir sukauptus duomenis iki kitų kalendorinių metų sausio 15 d. perduoda atitinkamos programos administratoriui. Atliekant kiekvieno objekto energijos išteklių ir efektyvaus energijos vartojimo stebėseną, be šių taisyklių 1 priede pateiktų rodiklių, kiekviename objekte fiksuojami: įdiegtų priemonių tipas, skaičius, charakteristikos, investicijų į atskiras priemones dydis.

7. Dalyviai fiksuoja objekto apsupties rodiklius ir savituosius rodiklius. Apsupties rodiklių ir savitųjų rodiklių sąrašas ir jų nustatymo ar skaičiavimo paaiškinimai nurodyti šių taisyklių 1 priede. Šių taisyklių 2–4 prieduose pateiktos atitinkamos vertinimo duomenų suvestinės pildomos kiekvienais objekto stebėjimo metais. Pirmaisiais objekto stebėjimo metais papildomai užpildoma atitinkama šių taisyklių 2–4 prieduose nustatyta objekto būklės prieš įdiegiant priemones vertinimo duomenų suvestinė.

8. Objektų periodinė apžiūra atliekama tada, kai tai nustatoma programos įgyvendinimo sąlygų apraše. Atliekantys objektų periodinę apžiūrą programos administratoriai apžiūri objektus, fiksuoja objektuose įgyvendintų priemonių tipą, skaičių ir charakteristikas, savituosius rodiklius ir apsupties rodiklius. Programos administratorius surinktą informaciją apibendrina ir įtraukia į šių taisyklių 13 punkte nurodytą ataskaitą.

9. Šių taisyklių 6 ir 7 punktai netaikomi Daugiabučių namų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232; 2008, Nr. 36-1282), dalyviams.

III. rodiklIŲ VERTINIMAS, STEBĖSENOS APIBENDRINIMAS IR PROGNOZAVIMAS

10. Rodiklių vertinimą, stebėsenos apibendrinimą ir prognozavimą valstybės mastu organizuoja Ūkio ministerija. Pavienius programų rodiklius vertina, stebėseną apibendrina ir prognozavimą atlieka atitinkamos programos administratoriai, kurie iki kitų metų kovo 1 d. pateikia Ūkio ministerijai praėjusių kalendorinių metų programų efektyvaus energijos išteklių ir energijos vartojimo stebėsenos ataskaitą.

11. Programų efektyvaus energijos išteklių ir energijos vartojimo stebėsenos ataskaitą sudaro:

11.1. objektų savitųjų rodiklių, apsupties rodiklių ir objekto būklės kitimo tendencijų vertinimas – užpildytos šių taisyklių 5–7 prieduose nurodytos atitinkamos duomenų suvestinės; vertinant Daugiabučių namų modernizavimo programą, šių taisyklių 5–7 prieduose nurodytas atitinkamas duomenų suvestines pildyti tik rekomenduojama;

11.2. išvados apie objektų savitųjų rodiklių, apsupties rodiklių ir objekto būklės kitimo tendencijas;

11.3. išvados apie objektų energijos poreikių vadybą ir ją lemiančius veiksnius;

11.4. veiksnių, galinčių neigiamai ar teigiamai veikti objektų energijos išteklių ir (arba) energijos vartojimo rodiklius, prognozė;

11.5. pasiūlymai dėl programų tobulinimo, priemonių plėtojimo, jų efektyvumo didinimo.

12. Praeitų kalendorinių metų rodiklių vertinimą, stebėsenos apibendrinimą ir prognozavimą valstybės mastu pagal programos administratorių pateiktas programų energijos išteklių ir energijos efektyvaus vartojimo stebėsenos ataskaitas ir atliktos energijos išteklių ir energijos efektyvaus vartojimo stebėsenos valstybės mastu ataskaitos parengimą iki kitų metų gegužės 1 d. organizuoja Ūkio ministerija.

13. Energijos išteklių ir energijos efektyvaus vartojimo stebėsenos valstybės mastu ataskaitą sudaro:

13.1. savitųjų rodiklių ir apsupties rodiklių kitimo analizė ir išvados apie šį kitimą:

13.1.1. atskirai kiekvienos programos ir valstybės mastu;

13.1.2. atskirai pastatų, technologinių procesų, įrenginių ir transporto objektų;

13.2. savitųjų rodiklių ir apsupties rodiklių kitimo tendencijų vertinimas, atliekamas:

13.2.1. atskirai kiekvienos programos ir valstybės mastu;

13.2.2. atskirai pastatų, technologinių procesų, įrenginių ir transporto objektų;

13.3. išvados apie objektų energijos poreikių vadybą;

13.4. rekomendacijos, susijusios su naujais ir esamais energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo mechanizmais;

13.5. rekomendacijos, kaip tobulinti programas, plėtoti priemones, didinti jų efektyvumą.

14. Ūkio ministerija turi teisę programos administratorių prašyti papildomos informacijos apie jų administruojamas programas, reikalingos rodikliams vertinti, stebėsenai apibendrinti ir prognozavimui valstybės mastu atlikti.

15. Ūkio ministerija iki tų pačių metų birželio 1 d. parengia ir pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei programų apžvalgą, kurioje apibendrina energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo rezultatus ir rekomendacijas, kaip plėtoti programas ir tobulinti stebėseną (toliau vadinama – programų apžvalga).

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

16. Energijos išteklių ir energijos efektyvaus vartojimo stebėsena organizuojama ir atliekama programose numatytomis arba už jas atsakingų institucijų lėšomis, skirtomis programos administratoriams.

17. Atliekant programų energijos išteklių ir energijos efektyvaus vartojimo stebėseną užpildytas vertinimo duomenų suvestines saugo programos administratorius, o energijos išteklių ir energijos efektyvaus vartojimo stebėsenos valstybės mastu ataskaitos saugomos Ūkio ministerijoje Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2389; 2004, Nr. 57-1982) nustatyta tvarka.

18. Energijos išteklių ir energijos efektyvaus vartojimo stebėsenos valstybės mastu ataskaita ir programų apžvalga yra viešos. Jos skelbiamos Ūkio ministerijos tinklalapyje.

_________________

Efektyvaus energijos išteklių ir energijos vartojimo stebėsenos taisyklių

1 priedas

ENERGIJOS IŠTEKLIŲ IR ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO VERTINIMO RODIKLIAI

1. Prieš įdiegiant ir įdiegus energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones pastatuose, technologiniuose procesuose, įrenginiuose ar transporto objektuose, kai tam buvo skirta finansinė parama iš valstybės institucijų įgyvendinamų energijos vartojimo efektyvumo didinimo programų (toliau vadinama – objektai), objektuose registruojami šie pagrindiniai energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo vertinimo rodikliai:

1.1. pastatuose:

1.1.1. energijos išteklių ir energijos vartojimo apsupties rodikliai (toliau vadinama – apsupties rodikliai):

1.1.1.1. objektuose vartojamų energijos išteklių ir energijos kainos;

1.1.1.2. vidutinės mėnesinės išorės oro temperatūros (vidutinė mėnesinė išorės oro temperatūra priklauso nuo pastato vietovės ir gali būti gauta iš hidrometeorologijos tarnybos arba šilumos tiekėjo);

1.1.1.3. kalendorinių metų šildymo sezono pradžios ir pabaigos datos;

1.1.1.4. šildymo sezono dienolaipsniai (DL), apskaičiuojami sudedant kiekvieno šildymo sezono mėnesio dienolaipsnius. Kiekvieno mėnesio dienolaipsniai apskaičiuojami dauginant skaičiuojamojo šildymo sezono mėnesio trukmę paromis iš patalpos ir vidutinės mėnesinės išorės oro temperatūrų skirtumo. Kai nėra galimybės nustatyti patalpų faktinių vidaus oro temperatūrų, laikoma, kad patalpos faktinė vidaus oro temperatūra lygi +18^°C;

1.1.2. energijos išteklių ir energijos vartojimo savitieji rodikliai (toliau vadinama – savitieji rodikliai):

1.1.2.1. bendrasis pastato plotas, kvadratiniais metrais (m²) (pagal projektų ar energijos vartojimo audito duomenis);

1.1.2.2. pastato šildomų patalpų plotas, m² (pagal projektų ar energijos vartojimo audito duomenis);

1.1.2.3. butų skaičius gyvenamajame pastate, vnt. (pagal projektų ar energijos vartojimo audito duomenis);

1.1.2.4. metinės elektros energijos sąnaudos, megavatvalandėmis (MWh), gaunamos iš elektros energijos tiekėjo pagal vartotojų atsiskaitymo su elektros energijos tiekėju už patiektą elektros energiją sąskaitas;

1.1.2.5. metinės šilumos sąnaudos šildymui, MWh, gaunamos iš šilumos tiekėjo pagal vartotojų atsiskaitymo su šilumos tiekėju sąskaitas. Jeigu šiluma gaminama objekte, o ne tiekiama centralizuotai, metinės šilumos sąnaudos apskaičiuojamos metines kuro sąnaudas šildymui, masės arba tūrio vienetais, dauginant iš žemutinės šio kuro degimo šilumos vertės (pvz., kWh/t) ir šilumos gamybos įrenginio naudingumo koeficiento, vieneto dalimis;

1.1.2.6. metinės energijos ištekliaus sąnaudos, MWh, gaunamos pagal vartotojų atsiskaitymo su energijos ištekliaus tiekėju sąskaitas;

1.1.2.7. metinės karšto vandens sąnaudos, kubiniais metrais (m³), gaunamos iš šilumos tiekėjo, pagal vartotojų atsiskaitymo su šilumos tiekėju sąskaitas;

1.1.2.8. metinės šilumos sąnaudos karštam vandeniui, MWh, gaunamos iš šilumos tiekėjo, pagal vartotojų atsiskaitymo su šilumos tiekėju sąskaitas;

1.1.2.9. lyginamosios metinės elektros energijos sąnaudos, kilovatvalandėmis (kWh), pastato ploto vienetui, kWh/m². Šis rodiklis apskaičiuojamas metines elektros energijos sąnaudas dalijant iš bendro pastato ploto;

1.1.2.10. lyginamosios metinės šilumos sąnaudos, vatvalandėmis (Wh), pastatams šildyti, Wh/(DL·m²). Šis rodiklis apskaičiuojamas pastato šildymo sezono šilumos sąnaudas šildymui dalijant iš pastato šildomų patalpų ploto ir to paties šildymo sezono DL;

1.1.2.11. lyginamosios metinės šilumos sąnaudos karštam vandeniui, kWh/m³. Šis rodiklis apskaičiuojamas metinį šilumos kiekį, sunaudotą karšto vandens sistemoje, dalijant iš sunaudoto karšto vandens kiekio;

1.1.2.12. lyginamieji metiniai išmetami į atmosferą anglies dioksido (toliau vadinama – CO₂) dėl pastatų šildymo kiekiai, kilogramais (toliau vadinama – kg CO₂), kg CO₂/(DL·m²). Šis rodiklis apskaičiuojamas metines šilumos sąnaudas pastatų šildymui (kWh/(DL·m²) dauginant iš šilumos tiekėjo pateikto rodiklio – išsiskiriančio CO₂ kiekio, tenkančio patiektos šilumos kiekiui (kg CO₂/kWh). Jeigu šiluma gaminama objekte, o ne tiekiama centralizuotai, šis rodiklis apskaičiuojamas išsiskiriantį CO₂ kiekį, tenkantį sudeginto kuro masės (arba tūrio) vienetui (pvz., kg CO₂/t), dalijant iš žemutinės šio kuro degimo šilumos vertės (pvz., kWh/t);

1.2. technologiniuose procesuose ir įrenginiuose:

1.2.1. apsupties rodikliai – objekte vartojamų energijos išteklių ir energijos kainos;

1.2.2. savitieji rodikliai:

1.2.2.1. produkcijos pavadinimas;

1.2.2.2. metinės energijos išteklių sąnaudos, MWh (pateikia įmonė arba energijos išteklių tiekėjas);

1.2.2.3. metinės šilumos energijos sąnaudos, MWh (pateikia įmonė arba šilumos tiekėjas);

1.2.2.4. metinės elektros energijos sąnaudos, MWh (pateikia įmonė arba elektros energijos tiekėjas);

1.2.2.5. įmonės metinės gamybos mastas, produkcijos matavimo vienetais (pvz., vnt., MWh ir pan.);

1.2.2.6. vidutinės lyginamosios metinės energijos ištekliaus sąnaudos kWh produkcijos vienetui. Šis rodiklis nustatomas įmonės metines energijos ištekliaus sąnaudas dalijant iš įmonės gamybos metinės apimties;

1.2.2.7. vidutinės lyginamosios metinės šilumos sąnaudos kWh gamybos vienetui. Šis rodiklis nustatomas įmonės metines šilumos sąnaudas dalijant iš įmonės gamybos metinės apimties;

1.2.2.8. vidutinės lyginamosios metinės elektros energijos sąnaudos, kWh produkcijos vienetui. Šis rodiklis nustatomas įmonės metines elektros energijos sąnaudas dalijant iš įmonės gamybos metinės apimties;

1.2.2.9. vidutiniai metiniai išmetami į atmosferą CO₂ kiekiai, kg CO₂produkcijos vienetui. Šis rodiklis apskaičiuojamas vidutines lyginamąsias metines kuro sąnaudas (kWh produkcijos vienetui) dauginant iš išsiskiriančio CO₂ kiekio, tenkančio sudeginto kuro šilumos vienetui (kg CO₂/kWh). Vidutinės lyginamosios metinės kuro sąnaudos apskaičiuojamos išsiskiriantį CO₂ kiekį, tenkantį sudeginto kuro masės (arba tūrio) vienetui (pvz., kg CO₂/t), dalijant iš žemutinės šio kuro degimo šilumos vertės (pvz., kWh/t);

1.3. transporto objektuose:

1.3.1. apsupties rodikliai – objekte vartojamų energijos išteklių ir energijos kainos;

1.3.2. savitieji rodikliai:

1.3.2.1. transporto priemonės tipas;

1.3.2.2. transporto priemonės pagaminimo metai;

1.3.2.3. transporto priemonių skaičius, vnt.;

1.3.2.4. transporto priemonės variklio darbinis tūris, cm³;

1.3.2.5. naudojamo kuro rūšis;

1.3.2.6. metinė transporto priemonių rida, km;

1.3.2.7. metinė krovinių apyvarta, tonkilometriais (tkm), apskaičiuojama per metus pervežtų krovinių svorį dauginant iš jų vežamo atstumo;

1.3.2.8. metinė keleivių apyvarta, keleivio km, apskaičiuojama per metus vežtų keleivių kiekį dauginant iš jų vežimo atstumo;

1.3.2.9. metinės kuro sąnaudos, masės arba tūrio vnt.;

1.3.2.10. metinės kuro sąnaudos, tonomis naftos ekvivalento (tne);

1.3.2.11. vidutinės lyginamosios metinės kuro sąnaudos, tne/100 km. Šis rodiklis apskaičiuojamas metines kuro sąnaudas dalijant iš metinės transporto priemonių ridos;

1.3.2.12. vidutinės lyginamosios metinės kuro sąnaudos, tne/tkm. Šis rodiklis apskaičiuojamas metines kuro sąnaudas dalijant iš metinės krovinių apyvartos;

1.3.2.13. vidutinės lyginamosios metinės kuro sąnaudos, tne/keleivio. Šis rodiklis apskaičiuojamas metines kuro sąnaudas dalijant iš metinės keleivių apyvartos;

1.3.2.14. vidutiniai metiniai išmetami į atmosferą CO₂ kiekiai, gramais CO₂/km (g CO₂/km). Šis rodiklis apskaičiuojamas vidutinius metinius išmetamus į atmosferą CO₂ kiekius dalijant iš metinės transporto priemonių ridos. Vidutinis metinis išmetamo į atmosferą CO₂ kiekis apskaičiuojamas metines kuro sąnaudas, išreikštas energijos kiekiu, dauginant iš lyginamojo CO₂ išsiskyrimo kuro energijos kiekio vienetui (pvz., kg CO₂/tne).

_________________

Efektyvaus energijos išteklių ir energijos vartojimo stebėsenos taisyklių

2 priedas

(Duomenų suvestinės formos pavyzdys)

___________________________________________________________________________

(finansinę paramą gaunančio asmens pavadinimas)

___________________________________________________________________________

(teisinė forma, buveinės adresas, tel. Nr., fakso Nr., el. p. adresas)

___________________________________________________________________________

(duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas)

_________________________________.

(programos administratoriaus pavadinimas)

ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMO PASTATUOSE VERTINIMO DUOMENŲ SUVESTINĖ

ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMO PROGRAMOS PAVADINIMAS

STEBIMO OBJEKTO PAVADINIMAS

STEBIMO OBJEKTO ADRESAS

EINAMIEJI STEBĖSENOS METAI

APSUPTIES RODIKLIAI

Vartojamos energijos kainos

Vartojamų energijos išteklių kainos

elektros energija, Lt/kWh

šilumos energija, Lt/kWh

1 energijos išteklius, Lt/(tūrio arba masės vnt.)

2 energijos išteklius, Lt/(tūrio arba masės vnt.)

Vidutinės mėnesinės išorės oro temperatūros, ^oC

Šildymo sezono pradžios ir pabaigos datos

Šildymo sezono dienolaipsniai

SAVITIEJI RODIKLIAI

Bendrieji rodikliai

Eil.

Nr.

Pastato statybos metai

Energijos efektyvumo didinimo priemonių įdiegimo metai

Pastato plotas, m²

Pastato šildomų patalpų plotas, m²

Energijos išteklių ir energijos vartojimo rodikliai

Eil.

Nr.

Metinės elektros energijos sąnaudos, MWh

Metinės šilumos sąnaudos šildymui, MWh

Metinės 1 energijos ištekliaus sąnaudos, MWh

Metinės 2 energijos ištekliaus sąnaudos, MWh

Metinės karšto vandens sąnaudos,

m³

Metinės energijos sąnaudos karštam vandeniui,

MWh

Lyginamieji rodikliai

Eil.

Nr.

Lyginamosios metinės elektros energijos sąnaudos,

kWh/m²

Lyginamosios metinės šilumos sąnaudos pastatų šildymui,

Wh/(DL·m²)

Lyginamosios metinės šilumos sąnaudos karštam vandeniui,

kWh/m³

Lyginamieji metiniai išmetami į atmosferą dėl pastatų šildymo CO₂kiekiai,

kg CO₂/(DL·m²)

Įdiegtų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių aprašymas (tipas, skaičius,

charakteristikos, investicijų dydis):

Pastabos:

(Finansinę paramą gaunančio asmens

vadovo pareigos) (Parašas) (Vardas ir pavardė)

(Rengėjo nuoroda)

_________________

Efektyvaus energijos išteklių ir energijos vartojimo stebėsenos taisyklių

3 priedas

(Duomenų suvestinės formos pavyzdys)

___________________________________________________________________________

(finansinę paramą gaunančio asmens pavadinimas)

___________________________________________________________________________

(teisinė forma, buveinės adresas, tel. Nr., fakso Nr., el. p. adresas)

___________________________________________________________________________

(duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas)

_________________________________.

(programos administratoriaus pavadinimas)

ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMO TECHNOLOGINIUOSE PROCESUOSE IR ĮRENGINIUOSE VERTINIMO DUOMENŲ SUVESTINĖ

ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMO PROGRAMOS PAVADINIMAS
STEBIMO OBJEKTO PAVADINIMAS
STEBIMO OBJEKTO ADRESAS
EINAMIEJI STEBĖSENOS METAI

APSUPTIES RODIKLIAI
Vartojamos energijos kainos					Vartojamų energijos išteklių kainos
elektros energija, Lt/kWh			šilumos energija, Lt/kWh		1 energijos išteklius, Lt/(tūrio arba masės vnt.)			2 energijos išteklius, Lt/(tūrio arba masės vnt.)


SAVITIEJI RODIKLIAI
Bendrieji ir energijos išteklių ir energijos vartojimo rodikliai
Produkcijos pavadinimas	Metinės energijos ištekliaus 1 sąnaudos, MWh			Metinės energijos ištekliaus 2 sąnaudos, MWh		Metinės šilumos energijos sąnaudos, MWh	Metinės elektros energijos sąnaudos, MWh			Gamybos mastas, produkcijos matavimo vienetais


Lyginamieji rodikliai
Vidutinės lyginamosios metinės energijos ištekliaus sąnaudos, kWh produkcijos vienetui		Vidutinės lyginamosios metinės šilumos energijos sąnaudos, kWh produkcijos vienetui			Vidutinės lyginamosios metinės elektros energijos sąnaudos, kWh produkcijos vienetui				Vidutiniai metiniai išmetami į atmosferą CO₂ kiekiai, kg CO₂produkcijos vienetui

Įdiegtų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių aprašymas (tipas, skaičius,

charakteristikos, investicijų dydis):

Pastabos:

(Finansinę paramą gaunančio asmens

vadovo pareigos) (Parašas) (Vardas ir pavardė)

(Rengėjo nuoroda)

_________________

Efektyvaus energijos išteklių ir energijos vartojimo stebėsenos taisyklių

4 priedas

(Duomenų suvestinės formos pavyzdys)

___________________________________________________________________________

(finansinę paramą gaunančio asmens pavadinimas)

___________________________________________________________________________

(teisinė forma, buveinės adresas, tel. Nr., fakso Nr., el. p. adresas)

___________________________________________________________________________

(duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas)

_________________________________.

(programos administratoriaus pavadinimas)

ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMO TRANSPORTO OBJEKTUOSE VERTINIMO DUOMENŲ SUVESTINĖ

ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMO PROGRAMOS PAVADINIMAS
STEBIMO OBJEKTO PAVADINIMAS
STEBIMO OBJEKTO ADRESAS
EINAMIEJI STEBĖSENOS METAI

APSUPTIES RODIKLIAI
Vartojamos energijos kainos				Vartojamų energijos išteklių kainos
elektros energija, Lt/kWh				1 energijos išteklius, Lt/(tūrio arba masės vnt.)				2 energijos išteklius, Lt/(tūrio arba masės vnt.)


SAVITIEJI RODIKLIAI
Bendrieji ir energijos išteklių ir energijos vartojimo rodikliai
Eil. Nr.	Transporto priemonės tipas	Transporto priemonės pagaminimo metai			Transporto priemonių skaičius, vnt.		Transporto priemonės variklio darbinis tūris, cm³			Naudojamo kuro rūšis


Eil. Nr.	Metinė transporto priemonių rida, km	Metinė krovinių apyvarta, tkm			Metinė keleivių apyvarta, keleivio km		Metinės kuro sąnaudos, energijos, masės arba tūrio vnt.			Metinės kuro sąnaudos, tne


Lyginamieji rodikliai
Vidutinės lyginamosios metinės kuro sąnaudos, tne/100 km			Vidutinės lyginamosios metinės kuro sąnaudos, tne/tkm			Vidutinės lyginamosios metinės kuro sąnaudos, tne/keleivio km			Vidutiniai metiniai išmetami į atmosferą CO₂ kiekiai, g CO₂/km

Įdiegtų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių aprašymas (tipas, skaičius,

charakteristikos, investicijų dydis):

Pastabos:

(Finansinę paramą gaunančio asmens

vadovo pareigos) (Parašas) (Vardas ir pavardė)

(Rengėjo nuoroda)

_________________

Efektyvaus energijos išteklių ir energijos vartojimo stebėsenos taisyklių

5 priedas

(Duomenų suvestinės formos pavyzdys)

ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMO PASTATUOSE PROGRAMOS VERTINIMO DUOMENŲ SUVESTINĖ

ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMO PROGRAMOS PAVADINIMAS

Teisės aktas, kuriuo patvirtinta energijos vartojimo efektyvumo didinimo programa:

Programos įgyvendinimo laikotarpis:

Programos tikslai:

Programos veiklos rūšys, kurioms skiriama finansinė parama:

Kiekvienais metais įgyvendintų projektų skaičius ir investicijų dydis:

20__ m. Lt

Stebimų objektų skaičius:

OBJEKTŲ, KURIUOSE ĮGYVENDINTOS ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMO PRIEMONĖS, SUVESTINĖ

Eil. Nr.

Objekto pavadinimas ir adresas

Statybos metai

Priemonių įgyvendinimo pabaigos data

Bendras plotas, m²

Šildomų patalpų plotas, m²

Investicijos, Lt

Šildymo sezono dienolaipsniai

Lyginamosios metinės elektros energijos sąnaudos, kWh / m²

Pokytis, proc.

Lyginamosios metinės šilumos sąnaudos pastatų šildymui, Wh/(DL·m²)

Pokytis, proc.

Lyginamosios metinės šilumos sąnaudos karštam vandeniui, kWh / m³

Pokytis, proc.

Lyginamieji metiniai į atmosferą dėl pastatų šildymo išmetami CO₂kiekiai,

kg CO₂ / (DL·m²)

Pokytis, proc,

Prieš energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių įgyvendinimą

–

Pirmieji metai įgyvendinus energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones

Sutaupytas energijos kiekis, MWh per metus

Antrieji metai įgyvendinus energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones

Sutaupytas energijos kiekis, MWh per metus

Pastabos:

1. Dydis „pokytis, proc.“ apskaičiuojamas kaip skaičiuojamojo rodiklio vertės sumažėjimas, palyginti su padėtimi prieš energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių (toliau vadinama – priemonės) įgyvendinimą.

2. Dydis „sutaupytas energijos kiekis, MWh per metus“ apskaičiuojamas sudedant sutaupytų atskirų energijos išteklių ir energijos rūšių kiekius. Sutaupytas elektros energijos kiekis apskaičiuojamas skirtumą tarp lyginamųjų metinių elektros energijos sąnaudų, patirtų prieš įgyvendinant priemones ir jas įgyvendinus, dauginant iš pastato ploto. Pastatams šildyti sutaupytas šilumos kiekis apskaičiuojamas skirtumą tarp lyginamųjų metinių šilumos sąnaudų patalpų šildymui, patirtų prieš įgyvendinant priemones ir jas įgyvendinus, dauginant iš pastato šildomų patalpų ploto ir skaičiuojamųjų metų šildymo sezono dienolaipsnių. Karštam vandeniui sutaupytas šilumos kiekis apskaičiuojamas skirtumą tarp lyginamųjų metinių šilumos sąnaudų karštam vandeniui, patirtų prieš įgyvendinant priemones ir jas įgyvendinus, dauginant iš metinių karšto vandens sąnaudų.

_________________

Efektyvaus energijos išteklių ir energijos vartojimo stebėsenos taisyklių

6 priedas

(Duomenų suvestinės formos pavyzdys)

ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMO TECHNOLOGINIUOSE PROCESUOSE IR ĮRENGINIUOSE PROGRAMOS VERTINIMO DUOMENŲ SUVESTINĖ

ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMO PROGRAMOS PAVADINIMAS

Teisės aktas, kuriuo patvirtinta energijos vartojimo efektyvumo didinimo programa:

Energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo laikotarpis:

Energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos tikslas:

Energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos veiklos rūšys, kurioms skiriama finansinė parama:

Kiekvienais metais įgyvendintų projektų skaičius ir investicijų dydis:

20__ m. Lt

Stebimų objektų skaičius:

OBJEKTŲ, KURIUOSE ĮGYVENDINTOS ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMO PRIEMONĖS, SUVESTINĖ

Eil. Nr.

Objekto pavadinimas ir adresas

Priemonių įgyvendinimo pabaigos data

Produkcijos pavadinimas

Investicijos, Lt

Vidutinės lyginamosios metinės energijos išteklių sąnaudos,

kWh produkcijos vienetui

Pokytis, proc.

Vidutinės lyginamosios metinės šilumos energijos sąnaudos,

kWh produkcijos vienetui

Pokytis, proc.

Vidutinės lyginamosios metinės elektros energijos sąnaudos,

kWh produkcijos vienetui

Pokytis, proc.

Vidutiniai metiniai išmetami į atmosferą CO₂ kiekiai,

kg CO₂ produkcijos vienetui

Pokytis, proc.

Prieš energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių įgyvendinimą

–

Pirmieji metai įgyvendinus energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones

Sutaupytas energijos kiekis, MWh per metus

Antrieji metai įgyvendinus energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones

Sutaupytas energijos kiekis, MWh per metus

Pastabos: 1. Dydis „pokytis, proc.“ apskaičiuojamas kaip skaičiuojamojo rodiklio vertės sumažėjimas, palyginti su padėtimi prieš energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių (toliau vadinama – priemonės) įgyvendinimą.

2. Dydis „sutaupytas energijos kiekis, MWh per metus“ apskaičiuojamas skirtumą tarp vidutinių lyginamųjų metinių energijos sąnaudų ir vidutinių lyginamųjų metinių energijos išteklių sąnaudų, patirtų prieš įgyvendinant priemones ir jas įgyvendinus, dauginant iš skaičiuojamųjų metų įmonės gamybos masto.

_________________

Efektyvaus energijos išteklių ir energijos vartojimo stebėsenos taisyklių

7 priedas

(Duomenų suvestinės formos pavyzdys)

ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMO TRANSPORTO OBJEKTUOSE PROGRAMOS VERTINIMO DUOMENŲ SUVESTINĖ

ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMO PROGRAMOS PAVADINIMAS

Teisės aktas, kuriuo patvirtinta energijos vartojimo efektyvumo didinimo programa:

Energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo laikotarpis:

Energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos tikslas:

Energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos veiklos rūšys, kurioms skiriama finansinė parama:

Kiekvienais metais įgyvendintų projektų skaičius ir investicijų dydis:

20__ m. Lt

Stebimų objektų skaičius:

OBJEKTŲ, KURIUOSE ĮGYVENDINTOS ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMO PRIEMONĖS, SUVESTINĖ

Eil. Nr.

Objekto pavadinimas ir adresas

Priemonių įgyvendinimo pabaigos data

Transporto priemonių tipas

Naudojamo kuro rūšys

Investicijos, Lt

Vidutinės lyginamosios metinės kuro sąnaudos, tne/100 km

Pokytis, proc.

Vidutinės lyginamosios metinės kuro sąnaudos, tne/tkm

Pokytis, proc.

Vidutinės lyginamosios metinės kuro sąnaudos, tne/keleivio km

Pokytis, proc.

Vidutiniai metiniai išmetami į atmosferą CO₂ kiekiai, g CO₂/km

Pokytis, proc.

Prieš energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių įgyvendinimą

–

Pirmieji metai įgyvendinus energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones

Sutaupytas energijos kiekis, tne per metus

Antrieji metai įgyvendinus energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones

Sutaupytas energijos kiekis, tne per metus

Pastabos:

2. Dydis „sutaupytas energijos kiekis, tne per metus“ apskaičiuojamas skirtumą tarp vidutinių lyginamųjų metinių kuro sąnaudų, patirtų prieš įgyvendinant priemones ir jas įgyvendinus, dauginant iš skaičiuojamųjų metų metinės transporto priemonių ridos, metinės krovinių apyvartos arba metinės keleivių apyvartos.

_________________