LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIASIS VALSTYBINIS GYDYTOJAS HIGIENISTAS
Į S A K Y M A S
DĖL VALSTYBINĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS TARNYBOS PASIENIO KONTROLĖS POSTŲ DARBO TAISYKLIŲ
1995 m. balandžio 13 d. Nr. 20
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 9 d. nutarimą Nr. 35 „Dėl maisto prekių įvežimo į Lietuvos Respubliką ir jų kokybės kontrolės tvarkos patvirtinimo“ ir siekdamas pagerinti pasienio kontrolės postų darbą, tvirtinu Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos pasienio kontrolės postų darbo taisykles (pridedama).
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VYRIAUSIASIS VALSTYBINIS GYDYTOJAS
HIGIENISTAS VYTAUTAS BUTKEVIČIUS
______________
TVIRTINU
Lietuvos Respublikos vyriausiasis
valstybinis gydytojas higienistas
Vytautas Butkevičius
VALSTYBINĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS TARNYBOS
PASIENIO KONTROLĖS POSTŲ DARBO TAISYKLĖS
MAISTO PREKIŲ KONTROLĖ PAREIGŪNŲ FUNKCIJOS
1. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos pasienio kontrolės postų ir juose dirbančių valstybės pareigūnų (šiose taisyklėse – pareigūnų) uždavinys – užtikrinti, kad į Lietuvos Respubliką būtų įvežamos tiktai nekenksmingumo gyventojų sveikatai reikalavimus atitinkančios maisto prekės.
2. Pareigūnai savo darbe vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl maisto prekių įvežimo į Lietuvos Respubliką ir jų kokybės kontrolės tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 6-125) bei kitais jų darbą reglamentuojančiais teisės aktais ir atitinkamais sveikatos apsaugos ministro įsakymais bei Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto nutarimais.
3. Pareigūnai, atlikdami savo pareigas, darbo metu turi teisę tikrinti maisto prekių sveikatos ir kokybės (arba jiems analogiškus, nurodytus 9.1 punkte) sertifikatus (toliau – sertifikatus) bei priimti atitinkamus sprendimus dėl kiekvienos maisto prekių siuntos įvežimo į Lietuvos Respubliką bei papildomos kontrolės reikalingumo.
4. Pareigūnas turi teisę dalyvauti muitinėje tikrinant maisto prekių siuntą.
Muitinės pareigūnai, jeigu reikia, gali iškviesti Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos pareigūnus maisto prekių siuntos ar ją gabenančios transporto priemonės apžiūrai.
SERTIFIKATŲ REIKALAVIMAI
6. Kiekviena įvežama į Lietuvos Respubliką maisto prekių siunta turi turėti gamintojo arba didmeninės prekybos įmonės, arba maisto prekes ištyrusios įgaliotos institucijos, arba akredituotos sertifikavimo institucijos išduotą sertifikatą (originalą), kurio pavadinimas nurodytas „Maisto prekių, kurias įvežant į Lietuvos Respubliką būtina pateikti sertifikatus, sąraše“ (Žin., 1995, Nr. 7-155).
Be sertifikatų iš viso leidžiama įsivežti:
– vaisių ir daržovių – iki 50 kg;
– prieskonių – iki 0,5 kg;
– maisto priedų – iki 50 g;
– kitų maisto prekių – ne daugiau kaip 10 kg. Gyvulinės kilmės nepramoninės gamybos maisto prekių be sertifikatų įvežti neleidžiama.
7. Sertifikatai turi būti parašyti lietuvių kalba (arba viena iš šių kalbų: anglų, vokiečių, rusų). Jeigu sertifikatas parašytas kita, čia nenurodyta kalba, kartu turi būti pateikiamas jo vertimas, patvirtintas vertimo institucijos. Pareigūnas visais atvejais turi teisę reikalauti sertifikato vertimo į lietuvių kalbą.
8. Atsižvelgdami į patikrinimo rezultatus, prekių, kurios gali būti įvežtos į Lietuvos Respubliką, sertifikatus pareigūnai turi pažymėti spaudu „Įvežti leidžiama“ arba „Privaloma papildoma kontrolė“.
9. Sertifikatas atitinka jam keliamus reikalavimus tik tada, kai jame yra:
9.1. sertifikato pavadinimas „Sveikatos ir kokybės sertifikatas“ (galimi ir kitokie dokumentai – „Atitikties sertifikatas (pažymėjimas)“, „Sveikatos sertifikatas“, „Kokybės sertifikatas“, „Veterinarinis sertifikatas“(išskyrus žaliavinėms mėsos ir žuvies prekėms) ir pan., jei juose nurodomi nekenksmingumo žmogaus sveikatai rodikliai arba pateikiama analogiška išvada ir jis atitinka kitus 9.2-9.7 punktuose nurodytus reikalavimus);
9.2. sertifikato išdavimo data ir numeris (jis taip pat turi būti įrašytas arba įrašomas prekių važtaraštyje);
9.3. maisto prekę pagaminusios (ir/ar sertifikatą išdavusios – jeigu pateikiamas ne maisto prekės gamintojo sertifikatas) institucijos pavadinimas ir adresas;
9.5. maisto prekės realizavimo arba galutinė tinkamumo vartoti data (galima pagaminimo data, jei yra nurodytas realizavimo terminas) ir, jei reikia, pervežimo bei laikymo sąlygos;
9.6. maisto prekės sudėtyje esantys maisto priedai (jie turi atitikti Lietuvos higienos normą HN 53-1995 „Leidžiami vartoti maisto priedai“);
9.7. maisto prekės cheminės, radiologinės ir mikrobinės taršos rodikliai (jie turi atitikti Lietuvos higienos normas HN 54-1995 „Maistinės žaliavos ir maisto produktai. Didžiausios leidžiamos teršalų koncentracijos ir leistini užterštumo radioaktyviaisiais izotopais lygiai“ bei HN 26-1984 „Maistinės žaliavos ir maisto produktai. Leidžiamas bakterinio užterštumo lygis“).
PASTABOS:
a) minimalus privalomas sertifikate deklaruotų pesticidų skaičius, suteikiantis teisę gauti žymą „Įvežti leidžiama“, apribotas chloroorganinių pesticidų (DDT, lindanas) koncentracijų deklaravimu, jeigu pastarųjų kontrolė įvežamame maisto produkte reglamentuojama HN 54-1995;
b) minimalus privalomas sertifikate deklaruotų veterinarinių preparatų piene, svieste ir taukuose skaičius, suteikiantis teisę gauti žymą „Įvežti leidžiama“, apribotas antibiotikų (benzilpenicilino ir oksitetraciklino) koncentracijų deklaravimu;
c) sertifikate radiacinio užterštumo lygių deklaravimas privalomas tik įvežant maisto prekes iš Baltarusijos ir Ukrainos respublikų bei Rusijos Federacijos Briansko, Kalugos, Tulos ir Čeliabinsko sričių;
d) teršalų, kurių koncentracijos HN 54-1995 pažymėtos ženklu rek. (normatyvas rekomendacinio pobūdžio), deklaravimas sertifikate neprivalomas;
e) jeigu sertifikate nurodyti ne konkretūs prekių siuntos teršalų rodikliai, o užsienio šalies standartų reglamentuojamos reikšmės, kurios viršija Lietuvoje leidžiamas normas (pvz.: jautiena, švinas;
f) atsižvelgiant į tai, kad skirtingose šalyse taikoma nevienoda maisto produktų bakterinio užterštumo tyrimo bei reglamentavimo metodika, sertifikate bakterinio užterštumo lygis gali būti nurodytas skirtingai.
1 lentelė. Užsienio šalių ir Lietuvos mikrobiologinių normatyvų palyginimas
| Užsienio šalių normatyvai |
HN 26-1994 |
| Mikroorganizmų kiekis 1 g |
Produkto kiekis, kuriame turi nebūti (koliforminės bakt., E. coli, S. aureus) |
| < 1 (arba „negative“) < 10 < 102 < 103 ir t. t. |
1 g 0,1 g 0,01 g 0,001 g ir t. t. |
Jeigu mikrobiologinės taršos lygis išreikštas dviem reikšmėmis „m“ (arba „Target level“ (angl.) ir „Richtwert“ (vok.)) ir „M“ (arba „Reject level“ (angl.) ir „Warnwert“ (vok.)), reikia vadovautis reikšme „m“ (arba analogišku terminu anglų ar vokiečių kalbomis).
Pavyzdys. Jeigu sertifikate parašyta „E. coli m
Vakarų šalių normatyvuose reglamentuojamos Salmonella atitinka HN 26-1995 nurodytas enteropatogenines bakterijas.
MAISTO PREKIŲ SIUNTOS APŽIŪRA
10. Maisto prekių siunta apžiūrima neužplombuotoje transporto priemonėje ar konteineriuose arba juos atidarius, jei pareigūnas įtaria, kad maisto prekės neatitinka nekenksmingumo reikalavimų.
11. Apžiūros metu tikrinama:
a) ar maisto prekių transportavimo sąlygos atitinka bendrus maisto prekių pervežimo higienos reikalavimus bei sertifikatuose ar ant prekių įpakavimo nurodytas konkrečias pervežimo ir laikymo sąlygas;
LEIDIMAS ĮVEŽTI MAISTO PREKES
12. Maisto prekių siunta į Lietuvos Respublikos teritoriją gali būti įvežta, jeigu ji atitinka maisto prekių įvežimo į Lietuvos Respubliką ir jų kokybės kontrolės tvarkos, Lietuvos higienos normų bei kitų normatyvų ir teisės aktų reikalavimus.
Jeigu įvežamų maisto prekių siuntos realizavimo arba tinkamumo vartoti terminas artėja prie pabaigos, atsižvelgiant į prekių pobūdį, siuntos dydį ir likusią realizavimo trukmę, pareigūnas privalo apie šią siuntą informuoti atitinkamą krovinio paskirties punkto Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos įstaigą.
13. Maisto prekių siunta į Lietuvos Respublikos teritoriją negali būti įvežta, jeigu:
c) yra neleistinų pagal HN 53-1995 maisto priedų arba Lietuvoje neįregistruotų specialios paskirties bei vaikams (iki 3 m. amžiaus) skirtų maisto produktų;
d) sertifikatuose deklaruoti taršos rodikliai (pagal 9.7 punktą) viršija Lietuvos Respublikoje leidžiamas normas;
PAPILDOMOS KONTROLĖS BŪTINUMAS
14. Privaloma papildoma kontrolė, maisto prekių sertifikatus pažymint spaudu „Privaloma papildoma kontrolė“, skiriama tais atvejais, kai pirminės maisto prekių dokumentų ir siuntos apžiūros metu priežasčių, dėl kurių įvežamos maisto prekės galėtų pakenkti gyventojų sveikatai ir neturi būti įvežtos į Lietuvos Respubliką, nenustatyta, bet:
a) sertifikate nepateikti visi šių taisyklių 9.6 ir 9.7 punktuose nurodyti maisto prekių nekenksmingumo ir kokybės rodikliai;
b) maisto prekių nekenksmingumo ir kokybės rodikliai pateikti ne visi, neteisingai arba nesuprantamai;
c) maisto prekių siuntos apžiūros metu nustatytas transportavimo sąlygų neatitikimas galiojančių reikalavimų arba nustatyti maisto prekių įpakavimo pažeidimai (šias priežastis būtina užrašyti ant sertifikato);
d) maisto prekės, įvežamos iš Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos Federacijos Briansko, Kalugos, Tulos ir Čeliabinsko sričių, turi būti pakartotinai tiriamos užterštumui radioaktyviaisiais izotopais nustatyti (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl maisto žaliavų ir produktų užterštumo radioaktyviosiomis medžiagomis kontrolės“(Žin., 1991, Nr. 33-916);