LIETUVOS RESPUBLIKOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIJOS
NUTARIMAS
DĖL FINANSŲ MAKLERIO ĮMONĖMS, INVESTICINĖMS BENDROVĖMS, VALDYMO ĮMONĖMS IR DEPOZITORIUMAMS SKIRTŲ NURODYMŲ, KURIAIS SIEKIAMA UŽKIRSTI KELIĄ PINIGŲ PLOVIMUI IR (AR) TERORISTŲ FINANSAVIMUI, PATVIRTINIMO
2009 m. kovo 5 d. Nr. 1K-2
Vilnius
Vykdydama Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 64-1502; 2008, Nr. 10-335) 4 straipsnio 4 dalies reikalavimus, Vertybinių popierių komisija nutaria:
1. Patvirtinti finansų maklerio įmonėms, investicinėms bendrovėms, valdymo įmonėms ir depozitoriumams skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui (pridedama).
2. Pripažinti netekusiu galios Vertybinių popierių komisijos 2005 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 1K-12 „Dėl finansų maklerio įmonėms, investicinėms kintamojo kapitalo bendrovėms, valdymo įmonėms ir depozitoriumams skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui, patvirtinimo“.
3. Nustatyti, kad finansų maklerio įmonėms, investicinėms bendrovėms, valdymo įmonėms ir depozitoriumams skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, nuostatos, numatančios finansų įstaigoms naujus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus, kurių nebuvo iki šių nurodymų įsigaliojimo galiojusiuose Finansų maklerio įmonėms, investicinėms kintamojo kapitalo bendrovėms, valdymo įmonėms ir depozitoriumams skirtuose nurodymuose, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui, taikomos nuo 2009 m. liepos 1 d.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos vertybinių
popierių komisijos 2009 m. kovo 5 d.
nutarimu Nr. 1K-2
FINANSŲ MAKLERIO ĮMONĖMS, INVESTICINĖMS BENDROVĖMS, VALDYMO ĮMONĖMS IR DEPOZITORIUMAMS SKIRTI NURODYMAI, KURIAIS SIEKIAMA UŽKIRSTI KELIĄ PINIGŲ PLOVIMUI IR (AR) TERORISTŲ FINANSAVIMUI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Finansų maklerio įmonėms, investicinėms bendrovėms, valdymo įmonėms ir depozitoriumams skirti nurodymai, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui (toliau – nurodymai), nustato pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo tvarką.
2. Šie nurodymai taikomi finansų maklerio įmonėms, investicinėms bendrovėms, valdymo įmonėms ir depozitoriumams (toliau – finansų įstaigos).
Šie nurodymai valdymo įmonių depozitoriumams taikomi tais atvejais, kai jie veikia kaip fondų klientų asmeninių sąskaitų ir kartu fondų sąskaitų tvarkytojai ir atlieka piniginių lėšų pervedimus iš klientų asmeninių piniginių lėšų sąskaitų į fondų sąskaitas.
Šiuose nurodymuose vartojama sąvoka „investicinės bendrovės“ apima investicines kintamojo kapitalo bendroves ir uždaro tipo investicines bendroves.
3. Šiuose nurodymuose vartojama sąvoka „trečioji šalis“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatyme.
4. Šių nurodymų nuostatos, skirtos finansų įstaigoms, taikomos ir užsienio valstybių finansų įstaigų filialams Lietuvos Respublikoje ir mutatis mutandis kitų Europos Sąjungos valstybių narių finansų įstaigoms, įsteigusioms filialą Lietuvos Respublikoje arba teikiančioms investicines paslaugas neįsteigus filialo Lietuvos Respublikoje.
5. Šiuose nurodymuose vartojama sąvoka „finansų įstaigos“ apima tik šių nurodymų 2 punkte išvardytas įstaigas (išskyrus šių nurodymų 55.1 ir 62.1 punktus, kuriuose minėta sąvoka vartojama plačiąja prasme – taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme). Kitos šiuose nurodymuose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme.
II. TEISĖS AKTAI, REGLAMENTUOJANTYS PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS PRIEMONES IR ATSAKOMYBĖS UŽ TEISĖS AKTŲ PAŽEIDIMĄ KLAUSIMUS
6. Su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencija susijusius klausimus Lietuvos Respublikoje reglamentuoja:
6.1. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas (Žin., 1997, Nr. 64-1502; 2008, Nr. 10-335) (toliau – Įstatymas);
6.2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Žin., 2000, Nr. 89-2741) 216, 250 ir 2501 straipsniai, nustatantys baudžiamąją atsakomybę už pinigų plovimą, teroro aktų kurstymą, vykdymą ir teroristų finansavimą;
6.3. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 1985, Nr. 1-1) 17214, 224 ir 2591 straipsniai, nustatantys administracinę atsakomybę už pinigų plovimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, numatantys pareigūnus, turinčius teisę surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolus ir institucijas, nagrinėjančias administracinių teisės pažeidimų bylas;
6.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, nustatantys:
6.4.1. kriterijų, kuriais vadovaujantis klientas laikomas keliančiu mažą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę, ir kriterijų, kuriais vadovaujantis laikoma, kad yra didelė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmė, sąrašą;
6.4.2. kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo ir kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisykles;
6.4.3. informacijos apie pastebėtus galimo pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo požymius, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus ir priemones, kurių buvo imtasi prieš pažeidėjus, pateikimo tvarką;
6.4.4. kriterijų, kuriais vadovaujantis piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais ar neįprastais, sąrašą;
6.4.5. įtartinų piniginių operacijų ir sandorių sustabdymo ir informacijos apie įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ar sandorius pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba) tvarką;
III. KLIENTO TAPATYBĖS NUSTATYMAS
7. Finansų įstaigų darbuotojams svarbu žinoti savo kliento (fizinio arba juridinio asmens), kuriam teikiamos paslaugos, tapatybę, todėl finansų įstaigos savo veikloje privalo vadovautis principu: PAŽINK SAVO KLIENTĄ.
8. Finansų įstaigos turi imtis visų atitinkamų, kryptingų ir proporcingų priemonių siekdamos nustatyti, ar klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas, ir nustatyti naudos gavėją.
9. Finansų įstaigos privalo imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę:
9.2. prieš atlikdamos vienkartines ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas arba sudarydamos sandorius, kurių suma viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, išskyrus atvejus, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė jau yra nustatyta;
9.3. kai kyla abejonių dėl anksčiau gautų kliento ir naudos gavėjo tapatybės duomenų teisingumo ar autentiškumo;
10. Jeigu piniginės operacijos atlikimo metu galutinė operacijos suma arba sandorio vertė nėra žinoma, finansų įstaigos turi nustatyti kliento tapatybę iš karto po to, kai nustato, kad piniginių operacijų ar sandorio suma viršija 15 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
11. Vykdydamos nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, finansų įstaigos privalo nustatyti atvejus, kada atliekamos kelios tarpusavyje susijusios piniginės operacijos.
12. Kelios piniginės operacijos laikomos susijusiomis tarpusavyje, jeigu klientas:
12.1. per darbo dieną atlieka kelias grynųjų pinigų įmokėjimo operacijas, kurių suma viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;
12.2. per darbo dieną atlieka kelias grynųjų pinigų išėmimo iš sąskaitų operacijas, kurių suma viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;
13. Finansų įstaigos savo vidaus dokumentuose privalo nustatyti pareigą ir visais atvejais:
13.1. kai yra nustatoma kliento ir naudos gavėjo tapatybė, – iš kliento gauti informaciją apie kliento dalykinių santykių tikslą ir numatomą pobūdį;
13.2. kai yra nustatoma kliento ir naudos gavėjo tapatybė, – tikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę remdamosi dokumentais, duomenimis ir informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio. Patikimu ir nepriklausomu šaltiniu laikomi oficialūs dokumentai, kuriuose yra asmens fotografija ir (ar) atitinkamas registracijos numeris ir kurie negali būti lengvai kopijuojami ar padirbami (pasas, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, juridinio asmens registracijos pažymėjimas, notaro patvirtintos dokumentų kopijos ir pan.), kuriuose nurodyti kliento vardas, pavardė, asmens kodas ar kita unikali skaitmenų seka, skirta asmeniui identifikuoti, asmens nuotrauka ir (ar) parašas ir pan. (fiziniams asmenims) ar pavadinimas, adresas, kodas, registracijos pažymėjimo numeris, PVM mokėtojo kodas ir pan. (juridiniams asmenims); taip pat – viešai prieinama informacija ir duomenų bazės, kitų finansų įstaigų rekomendacijos;
13.3. kai piniginė operacija atliekama ar sandoris sudaromas per atstovą – nustatyti reikalaujamus duomenis ir apie atstovaujamąjį, ir apie atstovą;
13.4. vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų finansų įstaigų turimas žinias apie klientą, jo verslą ir rizikos pobūdį, prireikus – žinias apie lėšų šaltinį;
14. Finansų įstaigos šių nurodymų 9 punkte numatytais atvejais reikalauja iš kliento dokumentų, kuriuose yra šie duomenys, patvirtinantys jo tapatybę (toliau – tapatybę patvirtinantys dokumentai):
14.1. kliento – fizinio asmens:
14.1.1. Lietuvos Respublikos piliečio:
14.1.2. užsieniečio:
14.1.2.3. gimimo data (jeigu yra, – asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti);
14.1.2.4. tapatybę patvirtinančio dokumento arba jį atitinkančio kelionės dokumento numeris, jo išdavimo vieta ir galiojimo laikas, arba leidimo nuolat gyventi užsienio valstybėje numeris ir galiojimo laikas, jo išdavimo vieta ir data (taikoma užsieniečiams, nuolat gyvenantiems užsienio valstybėje);
14.2. kliento – juridinio asmens:
14.2.5. juridinio asmens vardu pagal įgaliojimą veikiančių atstovų duomenys, nurodyti šių nurodymų 14.1.1 ir 14.1.2 punktuose;
15. Pradėdamas kliento tapatybės nustatymą, atsakingas finansų įstaigos darbuotojas privalo:
15.1. įvertinti, ar klientas – fizinis asmuo, pradedantis bendradarbiauti su finansų įstaiga, pateikia galiojančius tapatybę patvirtinančius dokumentus arba juos atitinkančius kelionės dokumentus; nustatyti, ar jo pateiktame dokumente yra būtent to kliento nuotrauka;
15.2. įvertinti pateikto dokumento būklę (būtina atkreipti dėmesį į tai, ar nuotrauka, puslapiai arba įrašai nebuvo keičiami, taisomi, ar nebuvo atliekami panašūs veiksmai);
15.3. sužinoti, ar klientas – fizinis ar juridinis asmuo pats naudosis finansų įstaigos paslaugomis, ar jis atstovaus kito asmens interesams;
15.5. padaryti fizinio asmens pateikto tapatybę patvirtinančio dokumento puslapio, kuriame yra šio fizinio asmens nuotrauka, kopiją arba nuskaityti dokumentą; atsakingas pensijų fondų valdymo įmonių (sudarant pensijų kaupimo sutartis) darbuotojas privalo padaryti fizinio asmens pateikto tapatybę patvirtinančio dokumento puslapio, kuriame yra šio fizinio asmens nuotrauka, kopiją arba nuskaityti dokumentą, arba įrašyti asmens duomenis (vardas, pavardė, asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti) papildomame dokumente (pensijų kaupimo sutartyje);
15.6. kai reikia nustatyti kliento užsieniečio tapatybę – padaryti tapatybę patvirtinančio dokumento arba jį atitinkančio kelionės dokumento puslapio su nuotrauka kopiją arba nuskaityti dokumentą;
16. Be duomenų, išvardytų šių nurodymų 14.2 punkte, klientas – juridinis asmuo ar kita organizacija, registruotas(-a) tikslinėje teritorijoje, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme, ir asmuo, atstovaujantis šiam juridiniam asmeniui ar organizacijai, taip pat privalo raštu nurodyti savo dabartinę registruotą buveinę ar gyvenamąją vietą, pašto adresą ir kontaktinę informaciją (veikiančius telefono numerius, elektroninio pašto adresus).
17. Jeigu klientas yra juridinis asmuo, atstovaujamas fizinio asmens, arba klientui – fiziniam asmeniui atstovauja kitas fizinis asmuo, finansų įstaiga turi pareikalauti iš jo įgaliojimo ir, jeigu yra galimybė, patikrinti, ar jis galioja (tai yra, ar jį išdavęs asmuo turėjo teisę išduoti tokį įgaliojimą), galiojimo laiką, veiksmus, kuriuos nurodyta atlikti įgaliojime (įgaliojimas turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reikalavimus).
18. Tapatybei nustatyti turi būti pateikti tik dokumentų originalai. Dokumentai užsienio kalbomis gali būti priimami su notaro liudijimu, patvirtinančiu dokumento vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumą.
19. Ant kiekvieno kliento tapatybę patvirtinančio dokumento arba jį atitinkančio kelionės dokumento, kurio originalo finansų įstaigoje nėra, kopijos (jeigu daroma popierinė dokumento kopija) atsakingas finansų įstaigos darbuotojas, padaręs dokumento kopiją, privalo uždėti tikrumo žymą. Tikrumo žymą sudaro žodžiai „Kopija tikra“, atsakingo darbuotojo pareigų pavadinimas, parašas, vardas ir pavardė, data, finansų įstaigos antspaudas. Jeigu pagal finansų įstaigos veiklą reguliuojančius teisės aktus antspaudą turėti nėra privaloma, kliento tapatybę patvirtinančio dokumento arba jį atitinkančio kelionės dokumento kopijos tikrumas (jeigu daroma popierinė dokumento kopija) patvirtinamas atsakingo finansų įstaigos darbuotojo parašu, taip pat nurodoma atsakingo darbuotojo pareigų pavadinimas, vardas, pavardė ir data.
20. Kliento tapatybės nustatymo reikalavimai vienodai taikomi visiems klientams – tiek tiems, kurie tiesiogiai kreipiasi į finansų įstaigą, tiek tiems, kurių sandoriai arba dalykiniai santykiai atliekami per atstovą ar klientas fiziškai nedalyvauja nustatant jo tapatybę.
21. Finansų įstaigoms draudžiama atlikti šių nurodymų 9.1 ir 9.2 punktuose nurodytas operacijas, jeigu klientas Įstatymo ir šių nurodymų nustatytais atvejais:
22. Finansų įstaigos gali nustatyti kliento ar naudos gavėjo tapatybę tiesiogiai jam nedalyvaujant naudodamos informaciją apie klientą ar naudos gavėją, kuri gauta iš trečiųjų šalių. Finansų įstaigoms rekomenduojama šią nuostatą taikyti tik tada, kai neįmanoma kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatyti kitais būdais.
23. Finansų įstaigoms draudžiama užmegzti dalykinius santykius ar vykdyti sandorius, jei jos neturi galimybių įvykdyti šių nurodymų 7–18 punktuose nustatytų reikalavimų. Apie tokius atvejus finansų įstaigos turi nedelsdamos pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
24. Jeigu klientas vengia arba atsisako finansų įstaigos prašymu ir nurodytais terminais pateikti informaciją apie piniginių lėšų ar turto kilmę, kitus papildomus duomenis, finansų įstaigos gali nutraukti sandorius ar dalykinius santykius su klientu ir apie tai informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą.
IV. NAUDOS GAVĖJO TAPATYBĖS NUSTATYMAS
25. Finansų įstaigos visais atvejais privalo nustatyti, ar klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas. Nustatydamos kliento tapatybę, finansų įstaigos privalo nustatyti ir naudos gavėją. Naudos gavėjo nustatymas reiškia fizinio asmens, kuris yra kliento (juridinio asmens arba užsienio valstybės įmonės) savininkas arba kontroliuoja klientą, ir (arba) fizinio asmens, kurio vardu ir jo naudai yra sudaromas sandoris ar vykdoma veikla, nustatymą.
26. Finansų įstaigos, nustatydamos naudos gavėjo tapatybę:
26.1. pareikalauja, kad klientas pateiktų šiuos duomenis apie naudos gavėjo tapatybę (toliau – tapatybės duomenys):
26.2. tikrina kliento pateiktus dokumentus ir informaciją apie naudos gavėją remdamosi dokumentais, duomenimis ar informacija, gautais iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio; vykdydamos šią pareigą, finansų įstaigos turi paprašyti kliento nurodyti viešuosius šaltinius, kuriuose informacija apie naudos gavėją galėtų būti patvirtinta.
27. Pateiktų duomenų teisingumą klientas patvirtina parašu ir (arba) antspaudu (jeigu jis antspaudą privalo turėti pagal jo veiklą reguliuojančius teisės aktus).
28. Finansų įstaigos privalo kaupti ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos reikalavimu pateikti šiuos duomenis apie naudos gavėją:
28.2. kliento pateiktos informacijos tikrinimo patikimuose ir nepriklausomuose šaltiniuose įrodymus;
29. Siekdamos nustatyti, ar klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas, finansų įstaigos privalo:
29.1. įvertinti, ar teisė kliento vardu atlikti piniginę operaciją suteikta asmeniui, su kuriuo klientas turi aiškius verslo, profesinius, komercinius santykius;
29.2. patikrinti, ar nėra kliento piniginėms operacijoms ir veiklai nebūdingų požymių (padažnėjusių atsiskaitymų grynaisiais pinigais, stambesnėmis sumomis atliekamų piniginių operacijų ir pan.);
V. SUPAPRASTINTAS KLIENTO TAPATYBĖS NUSTATYMAS
30. Prieš imdamasis kliento tapatybės nustatymo atsakingas finansų įstaigos darbuotojas turi patikrinti, ar yra aplinkybių, leidžiančių taikyti supaprastintą kliento tapatybės nustatymą.
31. Supaprastintas kliento tapatybės nustatymas gali būti taikomas Įstatymo 10 straipsnyje nustatytais atvejais.
32. Spręsdamos, ar taikyti supaprastintą kliento tapatybės nustatymą dėl to, kad klientas kelia mažą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę, finansų įstaigos turi remtis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintu kriterijų, kuriais vadovaujantis klientas laikomas keliančiu mažą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę, ir kriterijų, kuriais vadovaujantis laikoma, kad yra didelė pinigų plovimo ir (ar) terorizmo finansavimo grėsmė, sąrašu.
33. Nusprendusios taikyti supaprastintą kliento tapatybės nustatymą, finansų įstaigos savo nuožiūra renkasi šių nurodymų 15 punkte nustatytas kliento tapatybės nustatymo priemones ir jų apimtį.
VI. SUSTIPRINTAS KLIENTO TAPATYBĖS NUSTATYMAS
35. Prieš imdamasis kliento tapatybės nustatymo atsakingas finansų įstaigos darbuotojas patikrina, ar yra aplinkybių, dėl kurių turi būti taikomas sustiprintas kliento tapatybės nustatymas.
36. Sustiprintas kliento tapatybės nustatymas taikomas:
36.1. kai sandoriai sudaromi ar dalykiniai santykiai palaikomi per atstovą ar klientas fiziškai nedalyvauja nustatant jo tapatybę;
36.2. kai sandoriai sudaromi ar dalykiniai santykiai palaikomi su politikoje dalyvaujančiais asmenimis;
37. Finansų įstaigos, atlikdamos sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai sandoriai sudaromi arba dalykiniai santykiai palaikomi per atstovą ar klientas fiziškai nedalyvauja nustatant jo tapatybę arba kai yra didelė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmė, privalo taikyti vieną ar kelias papildomas priemones:
37.2. panaudoti papildomas priemones, kuriomis siekiama patikrinti ar patvirtinti pateiktus dokumentus arba kuriomis reikalaujama iš finansų įstaigos duomenis patvirtinančio pažymėjimo;
38. Finansų įstaigos, atlikdamos sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai sandoriai sudaromi arba dalykiniai santykiai palaikomi su politikoje dalyvaujančiais fiziniais asmenimis, privalo:
38.2. imtis atitinkamų priemonių, kurios leistų nustatyti turto ir lėšų, susijusių su dalykiniais santykiais arba sandoriu, šaltinį;
39. Jei bent vienerius metus asmuo nebeeina svarbių viešųjų pareigų, finansų įstaigos, įvertinusios pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmės lygį, jo gali nelaikyti politikoje dalyvaujančiu fiziniu asmeniu. Finansų įstaigos privalo sukurti vidaus procedūras, kurių pagrindu nustatoma, ar klientas ir naudos gavėjas yra politikoje dalyvaujantis fizinis asmuo.
40. Finansų įstaigos, vertindamos, ar yra didelė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmė, turi remtis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu kriterijų, kuriais vadovaujantis klientas laikomas keliančiu mažą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę, ir kriterijų, kuriais vadovaujantis laikoma, kad yra didelė pinigų plovimo ir (ar) terorizmo finansavimo grėsmė, sąrašu.
41. Finansų įstaigos privalo skirti dėmesį kiekvienai pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmei, galinčiai kilti dėl sandorių, kuriuose siekiama nuslėpti kliento ar naudos gavėjo tapatybę, taip pat dėl dalykinių santykių ar sandorių su klientu, kurio tapatybė nebuvo akivaizdžiai nustatyta, ir prireikus nedelsiant imtis priemonių, užkertančių galimybę pinigus panaudoti pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui.
42. Finansų įstaigos privalo nedelsdamos iš naujo nustatyti kliento tapatybę taikydamos sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai:
42.1. klientas savo ar naudos gavėjo tapatybei nustatyti pateikia neteisingą informaciją žinodamas, kad ji yra neteisinga;
VII. INFORMACIJOS TEIKIMAS FINANSINIŲ NUSIKALTIMŲ TYRIMO TARNYBAI, ĮTARTINŲ AR NEĮPRASTŲ PINIGINIŲ OPERACIJŲ IR SANDORIŲ NUSTATYMAS IR SUSTABDYMAS
43. Finansų įstaigos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai privalo pranešti apie:
44. Finansų įstaigos privalo nedelsdamos informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, jeigu žino ar turi pakankamą pagrindą įtarti, kad vykdomas, buvo įvykdytas ar buvo mėginta vykdyti pinigų plovimą ar teroristų finansavimą.
45. Klientų atliekamos piniginės operacijos ar sandoriai laikomi įtartinais ar neįprastais, jei jie atitinka bent vieną iš:
45.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytų kriterijų, kuriais vadovaujantis piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais ar neįprastais;
46. Finansų įstaigos, nustačiusios, kad kliento atliekama piniginė operacija ar sandoris, nepriklausomai nuo tokios operacijos ar sandorio sumos, yra įtartini, privalo iš karto sustabdyti šią operaciją ar sandorį ir ne vėliau kaip per 3 darbo valandas apie sustabdytą įtartiną operaciją ar sandorį pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
47. Finansų įstaigos, gavusios Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos rašytinį nurodymą sustabdyti kliento atliekamas įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas arba įtartinus ar neįprastus sandorius, privalo nuo rašytiniame nurodyme nustatyto laiko ar konkrečių aplinkybių atsiradimo momento iki 5 darbo dienų sustabdyti šias operacijas ar sandorius.
48. Jeigu finansų įstaigos per 5 darbo dienas nuo šių nurodymų 46 punkte nustatyto pranešimo pateikimo ar šių nurodymų
47 punkte nustatyto rašytinio nurodymo gavimo negauna įpareigojimo vykdyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, piniginė operacija ar sandoris turi būti atnaujinami.
49. Gavusios Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pranešimą, kad piniginės operacijos ar sandorio sustabdymas gali trukdyti nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, teroristų finansavimo ir kitų nusikalstamų veikų, susijusių su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, tyrimui, finansų įstaigos nuo pranešime nustatyto momento turi nestabdyti kliento atliekamų įtartinų operacijų ar sandorių.
50. Finansų įstaigos privalo nustatyti vidaus tvarką, kuri reglamentuotų finansų įstaigų klientų vykdomų piniginių operacijų ar sandorių sustabdymą.
51. Finansų įstaigos apie šių nurodymų 46 punkte nustatytais atvejais sustabdytą kliento įtartiną piniginę operaciją ar sandorį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą informuoja pateikdami pranešimą raštu arba techninėmis teksto perdavimo priemonėmis.
52. Pranešime Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai apie įtartiną piniginę operaciją ar sandorį nurodoma:
52.1. kliento (jo atstovo) tapatybę patvirtinantys duomenys (fizinio asmens – vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti, juridinio asmens – pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas, kodas (jeigu toks kodas suteiktas);
52.6. kliento (jo atstovo) kontaktinė informacija (veikiantys telefono numeriai, elektroninio pašto adresai, kontaktiniai asmenys, veikiantys jų telefono numeriai, elektroninio pašto adresai ir pan.);
52.7. subjektas, kurio naudai atliekama įtartina piniginė operacija ar sandoris (fizinio asmens – vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti, juridinio asmens – pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas, kodas (jeigu toks kodas suteiktas);
53. Neatidėliotinais atvejais finansų įstaigos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai gali perduoti žodinį pranešimą (telefonu), kurį turi nedelsdamos patvirtinti raštu arba techninėmis teksto perdavimo priemonėmis.
54. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai raštu paprašius papildomos informacijos, susijusios su sustabdyta įtartina pinigine operacija ar sandoriu, finansų įstaigos prašomą informaciją privalo raštu arba techninėmis teksto perdavimo priemonėmis pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai per 1 darbo dieną nuo prašymo gavimo.
55. Finansų įstaigos neprivalo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai informacijos apie kliento tapatybę ir apie kliento vienkartines operacijas su grynaisiais pinigais, kurių suma viršija 15 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta ir apie kliento kelias operacijas su grynaisiais pinigais, kurios yra tarpusavyje susijusios ir kurių bendra suma viršija 15 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu:
55.1. finansų įstaigos klientas yra kita finansų įstaiga arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės finansų įstaiga;
55.2. sandoriai sudaromi ar operacijos atliekamos su valstybės ir savivaldybių institucijomis, kitomis biudžetinėmis įstaigomis, Lietuvos banku, valstybės ir savivaldybės fondais, užsienio valstybių diplomatinėmis atstovybėmis ar konsulinėmis įstaigomis;
55.3. kliento veiklai būdingos didelės nuolatinės ir reguliarios piniginės operacijos, t. y. klientas ne mažiau kaip vienerius metus vykdo veiklą, o jo kiekvieno ketvirčio faktinės pinigų įplaukos arba dviejų paskutinių ketvirčių išmokos viršija 300 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
56. Šių nurodymų 55.3 punkte minimu atveju finansų įstaiga gali neteikti informacijos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, tačiau privalo pranešti tokio kliento tapatybę liudijančius duomenis, informaciją apie kliento nuolatinę veiklą ir faktines paskutinių metų pinigų įplaukas ar išmokas bei nurodyti, nuo kada bus taikoma išimtis. Jeigu finansų įstaigos klientas nebeatitinka nustatytų kriterijų, finansų įstaiga apie tai privalo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai ir teikti jai Įstatyme nurodytą informaciją apie to kliento pinigines operacijas. Finansų įstaigos savo vidaus procedūrose turi apibrėžti, kokius dokumentus klientas privalo pateikti kaip įrodymą, kad atlieka dideles nuolatines ir reguliarias pinigines operacijas, ir reikalauti, kad klientai nuolat pateiktų dokumentus, įrodančius veiklos pasikeitimus.
57. Šių nurodymų 55.3 punkte numatyta išimtis netaikoma ir finansų įstaigos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai privalo teikti tapatybę nustatančius duomenis ir informaciją apie sudarytus sandorius ar atliktas operacijas, jeigu finansų įstaigos klientas yra užsienio valstybės įmonė, jos filialas ar atstovybė arba jis verčiasi:
57.3. veikla, susijusia su juodaisiais, spalvotaisiais arba tauriaisiais (retaisiais) metalais, brangakmeniais, juvelyriniais dirbiniais, meno kūriniais;
58. Įstatyme ir šiuose nurodymuose nustatytą informaciją Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai finansų įstaigos turi perduoti elektroniniu paštu, kompiuterinėse laikmenose arba kitu su ja suderintu būdu. Finansų įstaigos su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba turi tarpusavyje suderinti, kam konkrečiai informacija bus teikiama: centrinei būstinei ir (ar) vietiniams padaliniams. Nustačius, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateiktame pranešime trūksta duomenų, jie yra netikslūs ar pranešimas neatitinka nustatytos formos, finansų įstaigos privalo pašalinti trūkumus ir nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 7 darbo dienas, pakartotinai pateikti informaciją Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
59. Finansų įstaigos, nustačiusios, kad jų klientas atlieka neįprastą piniginę operaciją ar sandorį, kurie gali būti susiję su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, po tokios piniginės operacijos ar sandorio nustatymo turi nedelsdamos informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą pateikdamos pranešimą raštu arba techninėmis teksto perdavimo priemonėmis.
60. Pranešime Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai apie neįprastą piniginę operaciją ar sandorį nurodoma:
60.1. kliento (jo atstovo) tapatybę patvirtinantys duomenys (fizinio asmens – vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti, juridinio asmens – pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas, kodas (jeigu toks kodas suteiktas);
60.6. kliento (jo atstovo) kontaktinė informacija (veikiantys telefono numeriai, elektroninio pašto adresai, kontaktiniai asmenys, veikiantys jų telefono numeriai, elektroninio pašto adresai ir pan.);
60.7. subjektas, kurio naudai atliekama neįprasta piniginė operacija ar sandoris (fizinio asmens – vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti, juridinio asmens – pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas, kodas (jeigu toks kodas suteiktas).
VIII. REGISTRACIJOS ŽURNALŲ TVARKYMAS
62. Finansų įstaigos privalo turėti registracijos žurnalus ir juose fiksuoti duomenis apie:
62.1. atliktas vienkartines ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas ir sudarytus sandorius, kurių suma viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, išskyrus atvejus, kai finansų įstaigos klientas yra kita finansų įstaiga arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės finansų įstaiga;
62.2. įtartinas ir neįprastas pinigines operacijas ar sandorius, nustatytus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintą kriterijų, kuriais vadovaujantis piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais ar neįprastais, sąrašą;
62.3. klientus, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti šių nurodymų 24 punkte nustatytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis; duomenys į šį registracijos žurnalą įrašomi chronologine tvarka ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo nurodytų aplinkybių atsiradimo ar paaiškėjimo dienos.
63. Registracijos žurnalai tvarkomi remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintomis Klientų atliktų piniginių operacijų bei įtartinų ir neįprastų operacijų ir sandorių registracijos žurnalų tvarkymo taisyklėmis.
64. Finansų įstaigos privalo:
64.1. šių nurodymų 62 punkte išvardytus registracijos žurnalus tvarkyti kompiuteriniu būdu savo informacinėse sistemose pagal su Finansinių nusikaltimų tarnyba suderintus reikalavimus;
64.2. nustatyti registracijos žurnalų tvarkytojo kompiuterių, komunikacijų, technologinės ir biurų įrangos reikalavimus ir pateikti juos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai;
64.3. nustatyti ir suderinti su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba registracijos žurnalų pildymo ir administravimo tvarką (įskaitant reikalavimus, susijusius su organizacinėmis ir techninėmis priemonėmis, skirtomis registracijos žurnalų duomenims apsaugoti nuo neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, naudojimo ar kitokio neteisėto tvarkymo).
65. Duomenys, remiantis piniginę operaciją ar sandorį patvirtinančiais dokumentais arba kitais juridinę galią turinčiais dokumentais, susijusiais su piniginių operacijų atlikimu ar sandorių sudarymu, į registracijos žurnalą įrašomi chronologine tvarka nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo dienos, išskyrus šių nurodymų 62.3 punkte nustatytą atvejį.
66. Finansų įstaigų vadovai turi užtikrinti, kad registracijos žurnalų duomenys būtų apsaugoti nuo neteisėto sunaikinimo, pakeitimo ar naudojimo.
67. Registracijos žurnalų duomenys ir kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos turi būti saugomos 10 metų nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos.
IX. FINANSŲ ĮSTAIGŲ VIDAUS TVARKA ĮGYVENDINANT PINIGŲ PLOVIMO IR (AR) TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS PRIEMONES
69. Finansų įstaiga turi parengti vidaus procedūras, kuriose būtų numatyta, kas ir kokias konkrečias funkcijas atlieka finansų įstaigoje įgyvendinant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones, taip pat turi nustatyti ir suderinti su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba šių nurodymų 62 punkte nurodytų registracijos žurnalų pildymo ir administravimo tvarką, taip pat nustatyti vidaus tvarką, reglamentuojančią klientų vykdomų piniginių operacijų ar sandorių sustabdymą.
70. Finansų įstaigos privalo nustatyti atitinkamas vidaus kontrolės procedūras, susijusias su deramu klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu ir tikrinimu, pranešimų ir informacijos pateikimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, šiuose nurodymuose nustatytos informacijos saugojimu, rizikos vertinimu, rizikos (atsižvelgiant į kliento, dalykinių santykių ar sandorio tipą ir pan.) valdymu, reikalavimų vykdymo valdymu ir komunikacija, kurios užkirstų kelią su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu susijusioms piniginėms operacijoms ir sandoriams bei sumažintų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką.
71. Finansų įstaigos privalo užtikrinti, kad jų darbuotojai būtų tinkamai pasirengę ir supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis, nurodytomis Įstatyme, šiuose nurodymuose ir kituose teisės aktuose.
72. Finansų įstaigos turi paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą finansų įstaigoje ir palaikytų ryšius su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, būtų atsakingi už įtartinų piniginių operacijų ar sandorių sustabdymą, taip pat paskirti darbuotojus, atsakingus už šių nurodymų 62 punkte nurodytų registracijos žurnalų tvarkymą ir informacijos teikimą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Šias funkcijas gali vykdyti vienas ar keli finansų įstaigos darbuotojai. Apie tokių darbuotojų paskyrimą finansų įstaiga privalo raštu pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Finansų įstaigos privalo užtikrinti, kad minėti darbuotojai turėtų galimybę gauti visą savo funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją, įskaitant priėjimą prie informacijos, susijusios su kliento tapatybės nustatymu, piniginėmis operacijomis ir sandoriais, ir kitos informacijos. Finansų įstaigų darbuotojai, nustatę, kad piniginė operacija gali būti įtartina ar neįprasta, pastebėję pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo požymius, apie tai turi pranešti šiame punkte nurodytam atsakingam darbuotojui, kuris registruoja informaciją apie klientą ir jo atliekamas pinigines operacijas, dar kartą patikrina piniginę operaciją ir su ja susijusią informaciją ir prireikus perduoda informaciją Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tarpusavyje suderinta tvarka ir forma.
73. Finansų įstaigos savo vidaus dokumentuose privalo nustatyti, kad šių nurodymų 72 punkte nurodyti finansų įstaigos darbuotojai nuolat (ne rečiau kaip vieną kartą per metus) atsiskaitytų finansų įstaigos vadovams, kaip jie vykdo jiems pavestas su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencija susijusias funkcijas.
74. Finansų įstaigos privalo užtikrinti, kad trečiosiose valstybėse esantys jų padaliniai ir dukterinės įmonės, kuriose turi daugumą akcijų, savo veikloje laikytųsi šių nurodymų keliamų reikalavimų. Finansų įstaigos privalo ypatingą dėmesį skirti savo padaliniams ir dukterinėms įmonėms, kuriose turi daugumą akcijų, veikiančioms trečiosiose valstybėse, kurios netaiko ar netinkamai taiko FATF rekomendacijas. Kai skiriasi Lietuvos Respublikos ir trečiosios valstybės pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, finansų įstaigų padaliniai ar dukterinės įmonės, kuriose finansų įstaiga turi daugumą akcijų, privalo taikyti griežtesnes teisės aktų nuostatas, kiek tai leidžia trečiosios valstybės teisės aktai. Jeigu trečiosios valstybės teisės aktai neleidžia taikyti tokių lygiaverčių reikalavimų, finansų įstaigos apie tai nedelsdamos privalo informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą ir, suderinusios su ja, imtis papildomų priemonių, leidžiančių veiksmingai sumažinti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę.
75. Finansų įstaigos privalo įdiegti vidaus sistemas, leidžiančias skubiai reaguoti į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos paklausimus, susijusius su šiuose nurodymuose nustatytos informacijos pateikimu, ir užtikrinti, kad ši informacija būtų pateikta per 14 darbo dienų (jei šiuose nurodymuose tam tikrais atvejais nustatyti trumpesni informacijos pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai terminai, – tokia informacija turi būti pateikta per trumpesnius terminus).
76. Finansų įstaigų vadovai, siekdami užtikrinti veiksmingą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos valdymo priemonių įgyvendinimą, privalo:
76.1. susipažinti ir supažindinti darbuotojus su teisės aktais, reglamentuojančiais pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos bei atsakomybės už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių nevykdymą klausimus;
76.2. imtis priemonių, kad finansų įstaigų darbuotojai dalyvautų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos klausimais rengiamuose mokymuose (kursai, seminarai, stažuotės ir pan.);
76.3. užtikrinti, kad pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos valdymo procedūros atitiktų finansų įstaigos veiklos mastą ir pobūdį;
76.4. užtikrinti, kad pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės būtų tinkamai įtrauktos į finansų įstaigos vidaus kontrolės sistemą (įskaitant į darbą priimamų asmenų patikrinimą, vidaus kontrolės sistemos veiklos auditą);
X. INFORMACIJOS APSAUGA IR ATSAKOMYBĖ
77. Finansų įstaigoms ir jų darbuotojams draudžiama klientui ar kitiems asmenims pranešti arba kitais būdais leisti suprasti, kad informacija apie kliento atliekamas pinigines operacijas arba sudaromus sandorius, arba dėl jų atliekamą tyrimą pateikta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
78. Šių nurodymų 77 punkte nustatytas draudimas finansų įstaigoms nedraudžia:
78.1. keistis informacija tarp finansų įstaigų, draudimo įmonių ir draudimo brokerių, registruotų Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, taip pat trečiųjų valstybių teritorijoje, kuriose galioja Įstatymui lygiaverčiai reikalavimai, jei jie priklauso vienai grupei, sudarytai iš pagrindinės įmonės, jai pavaldžių įmonių ir įmonių, kuriose pagrindinė įmonė arba jai pavaldžios įmonės turi kapitalo dalį, taip pat įmonės, sudarančios konsoliduotas finansines ataskaitas ir metinę konsoliduotą finansinę ataskaitą;
78.2. keistis informacija tarp finansų įstaigų, kredito įstaigų, auditorių, buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančių įmonių, notarų ir teisę atlikti notarinius veiksmus turinčių asmenų bei advokatų ir advokatų padėjėjų tokiais atvejais, kurie yra susiję su tuo pačiu klientu ir tuo pačiu sandoriu, apimančiu du arba daugiau iš minėtų subjektų, jei jie yra registruoti Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje ar trečiosios valstybės teritorijoje, kurioje galioja Įstatymui lygiaverčiai reikalavimai, ir jei jie priklauso tos pačios kategorijos profesijai ir turi lygiavertes profesinės paslapties ir asmens duomenų saugojimo pareigas.
79. Šių nurodymų 78 punkte nurodytais atvejais:
79.1. keistis informacija leidžiama tik siekiant užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui;
79.2. nustatytos informacijos perdavimo išimtys negalioja, jei dėl to yra priimtas atskiras Europos Komisijos sprendimas dėl finansų įstaigų ir kitų subjektų, kuriems taikomas Įstatymas, bei dėl finansų įstaigų ir kitų subjektų iš Europos Sąjungos valstybių narių ar susijusios trečiosios valstybės;
80. Finansų įstaiga arba jos darbuotojai nėra klientui atsakingi už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar žalą, jei taip atsitinka dėl piniginės operacijos arba sandorio sustabdymo.
81. Finansų įstaigų darbuotojai, kurie gera valia praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai apie kliento vykdomas įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas arba sandorius, atsakomybėn nėra traukiami.
82. Įstatyme nurodytos informacijos pateikimas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai nėra laikomas pramoninės, komercinės ar finansų įstaigos paslapties atskleidimu. Nei finansų įstaiga, nei finansų įstaigos darbuotojas, pranešęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai Įstatyme nurodytą informaciją, nėra traukiami atsakomybėn už pramoninės, komercinės ar finansų įstaigos paslapties atskleidimą, net jeigu patikrinus minėtą informaciją nustatoma, kad kliento veika nėra nusikalstama.
83. Įstatymas užtikrina asmens, padėjusio išaiškinti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo pažeidimus ir pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atvejus, anonimiškumą. Finansų įstaigos pranešimuose Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai neprivalo nurodyti asmens, kuris pranešė apie įtartinas arba neįprastas pinigines operacijas, duomenų. Finansų įstaigų pranešimuose turi būti pateikiama tik Įstatyme reikalaujama informacija ir nurodoma finansų įstaiga bei jos vidaus padalinys arba darbuotojas, atsakingas už Įstatymo reikalavimų įgyvendinimą.
XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
84. Šiuose nurodymuose nustatyti dydžiai eurais yra išreiškiami litais pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialų lito ir euro santykį.